Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arvydo Žibo ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.A2-4160-652/2017 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB "Dzūkijos vandenys".

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 3 552,59 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovė nuo buto įsigijimo (2007 m.) nemokėjo mokesčių bendrijai, nedeklaravo bute esančių elektros ir vandens energijos prietaisų rodmenų, nepateikė duomenų apie sunaudotą vandens, elektros energijos kiekį. Atsakovė savo butą nuomojo kitiems asmenims.Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su skolos dydžiu. Nurodė, kad tai nereali suma, toks kiekis vandens negalėjo būti sunaudotas, nes, kaip pripažįsta ir ieškovės atstovas, ne kiekvieną mėnesį gyveno bute nuomininkai. Be to, esant tokiam skirtumui, per 7 metus trečiasis asmuo nepareiškė jokių pretenzijų nei ieškovei, netikrino kitų gyventojų apskaitos rodmenų tikrumo. Nurodė, kad yra netikslumų, paskaičiuojant prašomą priteisti sumą, neaišku, ar bendrija skolą yra sumokėjusi, sąskaita išrašyta ne atsakovei.Trečiasis asmuo UAB ,,Dzūkijos vandenys“ ieškinį palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės J. K. 3 552,59 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2015 m. kovo 9 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 919 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisė iš atsakovės J. K. 42,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas pažymėjo, kad UAB ,,Erdana“ išrašytoje sąskaitoje nurodyta suma už šaltą vandenį ir nuotekas 9 625,42 Lt, o pažymoje – 9 610,93 Lt, tačiau nurodė, kad atsakovė, nors ginčijo skolos sumos dydį, tačiau nepateikė jokių kitų galimų paskaičiavimų. Tai pat nurodė, kad teismo vertinimu nėra pagrindo svarstyti, kiek turi sumokėti asmenys, kai nedeklaruoja prietaisų rodmenų, nes trečiasis asmuo nustatė konkrečius rodmenis atsakovės bute ir pagal tai buvo apskaičiuota mokėtina skola, o iki tol, kaip matyti iš ieškovės pažymos, atsakovei nebuvo skaičiuojamas joks mokestis už šaltą vandenį ir nuotekas. Sąskaitos išrašymas UAB ,,Erdana“ vardu, kurios direktore buvo A. Š., teismo vertinimu, nepaneigė atsakovės pareigos deklaruoti prietaisų rodmenis ir mokėti mokesčius, nes nėra paneigta, kad jai priklausančiame bute buvo naudojamasi šaltu vandeniu.Nors atsakovės atstovas teigė, jog atsakovė nėra bendrijos narė, su bendrija jos nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl jos atžvilgiu ieškovė negali reikšti reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrija sumokėjo už atsakovės įsiskolinimą trečiajam asmeniui, tą patvirtina išduota pažyma bei trečiojo asmens atstovas, teismas sprendė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei.Esant abejonėms dėl didelio sunaudoto vandens kiekio, teismas atsižvelgė į ieškovės atstovo paaiškinimus, liudytojos Z. B. parodymus, 2016 m. spalio 25 d. DNSB (duomenys neskelbtini) pažymą, kur nurodyta, kad šalto vandens 2007 metų vasario, kovo mėnesiais buvo sunaudojama po 20, 26 kubus per mėnesį, kad nuomojamame bute gyvendavo nemažas skaičius žmonių, kad už šaltą vandenį nebuvo mokama nuo 2007 metų gegužės mėnesio.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės ieškinį atsakovei atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priimant sprendimą buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, pažeista atsakovės teisė į lygiateisiškumą, tinkamą civilinę gynybą. Teismas turėjo teisę pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio pagrindą, tačiau to nedarė, dėl ko buvo grubiai pažeistos procesinės teisės normos bei atsakovės teisė tinkamai gintis nuo jai pareikšto reikalavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš savo lėšų sumokėjo už atsakovę UAB „Dzūkijos vandenys”, o ieškovės pateikti įrodymai buvo siejami su skola už ieškovės atsakovei teiktas paslaugas. Teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė į minėtą faktinį ieškinio pagrindą, kad ieškovė skolą prašė priteisti už tariamai jai atsakovės nesumokėtus mokesčius, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad prašoma priteisti skola yra ne skola už mokestį bendrijai pagal įstatymą ar įstatus, ar ieškovės suteiktą paslaugą atsakovei, o už trečiojo asmens teiktą šaltą vandenį galimai atsakovės butui, tačiau ieškovė netikslino ieškinio faktinio pagrindimo. Teismas sprendimą iš esmės grindė pačios ieškovės surašyta pažyma apie atsakovės įsiskolinimą ieškovei, tuo pačiu teismas konstatavo, kad pažymoje nurodytos sumos ir UAB „Erdana” sąskaitoje nurodytos sumos neatitinka, tačiau nepagrįstai sprendė, kad sumos dydį įrodyti turėjo atsakovė. Ieškovė, o ne atsakovė turėjo aiškiai ir objektyviai įrodyti ieškinio reikalavimo dydį ir jį pagrįsti. Teismas sprendė, kad tai jog sąskaita išrašyta UAB „Erdana” vardu nepaneigia atsakovės pareigos deklaruoti rodmenis ir mokėti mokesčius, tačiau sprendimu skolą priteisė ne už nesumokėtus mokesčius, bet kaip skolą už ieškovės trečiajam asmeniui sumokėtą tariamą atsakovės įsiskolinimą, taip pat vadovavosi UAB „Erdana” išrašyta sąskaita, nors UAB „Erdana” neturi jokio nekilnojamojo turto ieškovės atstovaujamame name. Teismas priimdamas sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl to, kad trečiojo asmens UAB „Dzūkijos vadenys“ atstovas patvirtino, kad fiksuojant paskutinius rodmenis, šalto vandens skaitiklių Nr. 06054233 ir Nr. 06054238 metrologinė patikra buvo pasibaigusi, todėl įvertinus tai, kad užfiksuotas suvartoto vandens kiekis yra virš 1300 kub. m, protingam ir sąžiningam stebėtojui sukeltų pagrįstų abejonių, kad toks kiekis galėjo būti sunaudotas nesant skirtumo tarp įvadinio namo skaitiklio, taip pat, kad atsakovės bute faktiškai ilgą laiką nebuvo gyvenama. Teismas priimdamas sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu tikrojo paslaugos tiekėjo UAB „Dzūkijos vandenys“ atstovas patvirtino, kad ieškovės daugiabučio namo įvadinio (bendro visam namui) šalto vandens skaitiklio rodmenys nerodė trūkumo tarp deklaruojamų visų namo gyventojų faktiškai sunaudoto vandens rodmenų kiekvienam butui ir įvadinio skaitiklio rodmenų, todėl liko neatsakytas klausimas kaip galėjo susidaryti toks ženklus skirtumas (atsakovės tariamai sunaudotas ir nedeklaruotas vadens kiekis), jeigu tokio trūkumo pats vandens tiekėjas per 7 metus nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleistos aplinkybės, dėl kitų ieškovės namo gyventojų vandens sunaudoto kiekio ginčo laikotarpiu, kurį nustačius būtų galima nesunkiai apskaičiuoti skirtumą ir atsakovei galimai tenkančią dalį, taip pat vandens ir nuotekų apskaičiavimo metodikos, kai yra nepateikiami skaitiklių rodmenys, ką savo 2017-07-19 nutartyje buvo nurodęs Kauno apygardos teismas c.b. Nr. 2S-1590-657/2017 panaikindamas ankstesnį teismo sprendimą dėl ieškovės reikalavimo. Ieškovė nepateikė jokių naujų tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas priimdamas sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų, kurie pagrindė tai, kad ginčo bute buvo faktiškai negyvenama ir 1379 m3 kiekio šalto vandens atsakovė negalėjo sunaudoti. Atsakovė pateikė Litesko Alytaus filialo duomenis apie šilto vadens sunaudojimą 2013 m. rugsėjo mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu, kurie pagrindžia tai, kad atsakovės bute negalėjo būti sunaudota 13 kartų daugiau šalto vandens nei šilto. Be to, byloje buvo nustatyta, kad pati ieškovė yra pripažinusi, jog atsakovės bute 2012 m. ir 2014 m. nebuvo gyvenama arba gyvenama epizodiškai. Teismas priimdamas sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl to, kad byloje nebuvo nei vieno įrodymo, kad ieškovė iš savo lėšų sumokėjo už atsakovę trečiajam asmeniui UAB „Dzūkijos vandenys”, bei tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinusi, kad skola UAB „Dzūkijos vandenys” pagal ieškovei išrašytą sąskaitą buvo sumokėta kitų butų gyventojams ją mokant dalimis, t. y. ne iš bendrijos lėšų (2017 m. vasario 14 d. UAB „Dzūkijos vandenys” pažyma). Taip pat, byloje nebuvo nei vieno įrodymo, kad UAB „Dzūkijos vandenys” turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, o jos nesant, ieškovė niekaip negalėjo įvykdyti neegzistuojančios atsakovės prievolės. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė įvykdė kokią nors prievolę už atsakovę, kadangi ji tik pervesdavo jai kitų butų gyventojų sumokėtus mokesčius šalto vandens tiekėjui, taip mažindama įsiskolinimą.Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškovės pateiktas sutartis su UAB „Dzūkijos vandenys“ (2000 m. spalio 31 d. ir 2010 m. birželio 1 d.).Teismas sprendimą ir atsakovės pareigas grindė CK 4.75 straipsniu, 4.76 straipsniu, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir pan., tačiau skola buvo priteista ne už ieškovės (Bendrijos) paslaugas, rinkliavas, o už trečiajam asmeniui įvykdytą prievolę. Tai reiškia, kad teismo sprendimo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir faktinio ieškinio pagrindimo, bei paties teismo padarytos galutinės išvados.Atsakovei nesant bendrijos nare, ji neturėjo prievolės atsiskaitinėti su bendrija už kito asmens jai suteiktas paslaugas dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kiek tai nesusiję su bendro naudojimo patalpoms. Nei Civilinis kodeksas, nei DNSBĮ ar byloje pateikti negaliojantys DSNB (duomenys neskelbtini) įstatai nenumato atsakovei pareigos mokėti mokesčius ieškovei kaip daugiabučių namų bendrijai už jos bute suvartotą elektros energiją, vandenį ir pan., o numato pareigą tik mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, priežiūrą, išlaikymą ir panašiai.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė DNSB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Ieškovė nekeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, nes jie buvo tinkamai išdėstyti ir pareikšti procesiniame dokumente – ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik pažymoje nurodytus duomenis, bet ir kitus įrodymus, kurie įvertinti teismo sprendime. Teismas sprendime išsamiai išdėstė, kodėl sprendė, kad UAB „Erdana“ išrašyta sąskaita sukelia atsakovei pasekmes ir pareigą ją apmokėti. Aplinkybė, kad skaitiklių Nr. 06054233 ir Nr. 06054238 metrologinė patikra buvo pasibaigusi, nesudaro pagrindo teigti, kad skaitiklių rodmenys yra neteisingi. Trečiojo asmens atstovas teismui paaiškino, kad net ir su pasibaigusia patikra prietaisai paprastai veikia tinkamai ir tiksliai apskaičiuoja sunaudotą vandens kiekį. Prietaisai laiku nebuvo pakeisti dėl pačios atsakovės kaltės. Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės bute sumontuotų skaitiklių rodmenimis, o ne gyvenamojo namo įvadinio skaitiklio duomenimis, kurie teisingam ginčo išsprendimui nėra aktualūs. Bendrija trečiajam asmeniui kas mėnesį pateikia ne įvadinio skaitiklio rodmenis, o butuose esančių apskaitos prietaisų duomenis ir pagal juos gyventojai atsiskaito už jų sunaudotą vandenį. Ieškovė negali pateikti skaičiavimo apie kitų namo gyventojų sunaudotą šaltą vandenį 2014 metų laikotarpiui, nes tokių duomenų neturi, jie nėra išsaugoti. Pažymėtina, kad gyventojai kiekvienas sumoka pagal skaitiklių parodymus individualiai už skirtingą laikotarpį. Bendrija neturi pareigos tikrinti gyventojų skaitiklių parodymų atitikimo įvadiniam namo skaitikliui. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bute faktiškai nebuvo gyvenama. Nors atsakovė nurodė, kad pati butu nesinaudoja, taip pat teigė, kad negalėjo išnaudoti tokio kiekio šalto vandens, tačiau savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Kad butas buvo nuomojamas, pripažino atsakovės įgaliotas asmuo A. Š., kuri vykdydama UAB „Erdana“ veiklą patvirtino, kad tokia galimybe naudojosi. Bendrijos pirmininkas S. D. ir liudytoja Z. B. paaiškino teismui, kad gyvena tame pačiame name, todėl matė, kad atsakovės butu naudojosi statybininkai, kurie atvykdavo autobusais. Įvertinus buto plotą ( 212,42 kv.m.) tikėtina, kad bute buvo apgyvendintas didelis kiekis statybininkų, kurie šaltą vandenį naudojo galimai jo netaupydami. 2013 m. rugsėjo 26 d. Aktas, kurį pasirašė bendrijos pirmininkas S. D., šilumos specialistas A. D. ir V. I. patvirtina, kad komisijai patikrinus atsakovės bute gyvenančius asmenis, nustatyta, kad bute gyvena šeši asmenys. Nepagrįsta teigti, jog byloje nėra įrodymo, kad ieškovė iš savo lėšų sumokėjo trečiajam asmeniui atsakovės skolą. 2014 m. lapkričio 27 d. trečiojo asmens rašte, adresuotame atsakovei, trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės skola įvertinta ieškovei pateiktoje sąskaitoje Nr. DZV000000801570. 2017 m. vasario 14 d. Pažyma Nr. S-625-17 UAB „Dzūkijos vandenys“ nurodė, kad ieškovė įsiskolinimo už šaltą vandenį ir nuotekas neturi, taip pat kad sąskaita Nr. DZV000000801570 buvo dalimis apmokėta iki 2014 m. rugpjūčio 4 d.. Apmokėjusi už atsakovės sunaudotą vandenį iš bendrijos narių lėšų ieškovė, atstovaudama butų savininkus, pagrįstai nurodė, kad atsakovė yra skolinga bendrijai visa, ką bendrija už ją sumokėjo trečiajam asmeniui. Atsakovė skundą grindžia prielaidomis apie vidutiniškai suvartojamą vandens kiekį, tačiau: 1) vidutinis vandens kiekio suvartojimas neatspindi konkretaus asmens sunaudoto vandens kiekio, nes asmenų poreikiai ir konkretaus asmens taupymas naudojant vandenį yra skirtingi; 2) įrengus butuose vandens apskaitos prietaisus ir nenuginčijus jų rodmenų patikimumo nėra kito būdo apskaityti faktiškai suvartotą vandens kiekį.Atsakovė nėra sudariusi ir neturi galimybės susitarti dėl tik jos butui vandens tiekimo.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Dzūkijos vandenys“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės J. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai: Ilgamečiai konkliudentiniai veiksmai rodo daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pareigą surinkti mokesčius už tiektą šaltą geriamąjį vandenį ir atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Dzūkijos vandenys“ bei išsiieškoti bendrijos tretiesiems asmenims sumokėtus mokesčius iš jų nesumokėjusių namo gyventojų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės argumentas, dėl netinkamo ieškinio pagrindo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Trečiasis asmuo posėdžio metu paaiškino, kad pasibaigusi metrologinė skaitiklių patikra galimai galėtų įtakoti parodymus nebent tik vartotojo naudai, nes galimai rodytų tik mažesnį, o ne didesnį vartotojo vandens suvartojimą. Neteisi atsakovė argumentuodama, kad ieškovės daugiabučio namo įvadinio šalto vandens skaitiklio rodmenys nerodė trūkumo taip deklaruojamų visų namo gyventojų faktiškai sunaudoto vandens rodmenų kiekvienam butui ir įvadinio skaitiklio rodmenų. Trečiojo asmens atstovas aiškiai posėdžio metu paminėjo, kad toks skirtumas, didesnis ar mažesnis visada yra.Taip pat paaiškino, kad net ir negyvenant bute, esant tam tikroms aplinkybėms (netinkamai užsuktas čiaupas ar netvarkingi čiaupo vidaus sandarikliai, dėl ko atsiranda vandens lašėjimas, nesandarios klozetų bakelių plūdės ar pan.), buto savininko nuomone smulkus ar mažareikšmis santechninės įrangos gedimas, gali turėti įtakos šalto geriamojo vandens sunaudojimui ir tokie jo kiekiai būna nemaži. Pavyzdžiui atsižvelgiant į trečiojo asmens praktiką - dėl vandens lašėjimo galimi iki 8 m3, o dėl WC bakelio plūdės ar sandariklio netinkamo fiksavimosi iki 30 m3 vandens per mėnesį nuostoliai. Nesuprantamas atsakovės galimai suvartotino vandens kiekio skaičiavimas remiantis trečiojo asmens pateiktu apskaičiuotu vidutiniu statistiniu suvartojamo šalto vandens kiekiu vienam asmeniui (duomenys neskelbtini) mieste vidurkiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės bute galimai gyveno ir daugiau asmenų, nors ir ne kiekvieną dieną, kad pas atsakovę bute asmenys gyvendavo epizodiškai ir todėl galimai nebuvo suinteresuoti protingu vandens naudojimu bei įrangos priežiūra, trečiojo asmens darbuotojų užfiksuoti ir ieškovės teismui pateikti duomenys apie atsakovės suvartotą šalto vandens kiekį yra pakankamai realūs. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 str. 6 d. nuostatomis dėl kitokio atsiskaitymo būdo, t. y. atsiskaitymo pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus, turi nuspręsti pati bendrija. Nesant tokio sprendimo atsiskaitoma pagal butuose įrengtus vandens apskaitos prietaisus. Todėl atsakovės argumentas, kad trečiasis asmuo turėjo tartis su ieškove dėl kitokių šalto geriamojo vandens tiekimo vietų, neturi pagrindo. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi CK 4.75 ir 4.76 str. nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 212, 42 kv. m. savininkės pareigos namo savininkų bendrijai mokėti mokesčius bei dengti įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. 6 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė būtinybę naikinti skundžiamą sprendimą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų dėl neaiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo, dėl ko ji neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo jai pareikšto reikalavimo, kadangi ieškovė skolą prašė priteisti už tariamai jai atsakovės nesumokėtus mokesčius, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad prašoma priteisti skola yra ne skola už mokestį bendrijai pagal įstatymą ar įstatus, ar ieškovės suteiktą paslaugą atsakovei, o už trečiojo asmens teiktą šaltą vandenį galimai atsakovės butui, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime neatskleidė bylos esmės.

Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir ieškinio nagrinėjimo ribų

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaidaIeškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalaujama priteisti iš ieškovės 3552, 59 Eur skola, kuri ieškinyje nedetalizuota, nenurodytas skolos susidarymo konkretus laikotarpis, ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad „ atsakovė nuo 2007-04-06 iki šiol netinkamai vykdo savo pareigas bendrijai: nemokėjo bendrijai mokesčių, nedeklaravo bute esančių elektros ir vandens apskaitos prietaisų rodmenų ir nepateikdavo duomenų apie sunaudoto vandens, elektros energijos kiekį, butą nuomojo grupėms žmonių, apie tai neinformuodama bendrijos pirmininko ir pan. Iš ieškinio turinio yra visiškai neaiškios ieškinio ribos, nes ieškinyje neišdėstytos faktinės aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti tokio dydžio skolą. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir iš atsakovės priteisdamas 3552,59 eurus skolą bendrijai skundžiamame sprendime jos nedetalizavo, rėmėsi DNSB (duomenys neskelbtini) pažyma (t. 1, b. l. 16-17), nurodydamas, kad pažymoje nurodytų mokesčių paskaičiavimo laikotarpiai nevienodi (už šaltą vandenį ir nuotekas iki 2014 metų kovo mėnesio, už kitas paslaugas – iki 2015 metų vasario mėnesio, sumokėta dalis skolos įskaityta 2015-03-02), pažymėjo, kad UAB ,,Erdana“ išrašytoje sąskaitoje nurodyta suma už šaltą vandenį ir nuotekas 9625,42 Lt, o pažymoje – 9610,93 Lt, kad atsakovė, nors ginčijo sumos dydį, tačiau nepateikė jokių kitų galimų paskaičiavimų. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokių įrodinėjimo pareigos paskirstymu.Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovės pateiktos lentelės visiškai neaišku kokius taikomus tarifus ir įkainius taikė ieškovė apskaičiuodama reikalaujamą priteisti 3552, 50 Eur skolą, kadangi nei pažymoje, nei UAB „Dzūkijos vandenys“ išrašytoje UAB ,,Erdana“ sąskaitoje nurodyta suma už šaltą vandenį ir nuotekas 9625,42 Lt, nenurodyta kuo remiantis buvo atlikti skaičiavimai, kada ir kokius tarifus yra patvirtinusi namo bendrija. Be to ieškovės pateiktoje pažymoje (1 eilutė) skola iki 2013-01-01 - 3627, 78 Lt nedetalizuota, neaišku kaip ši skola apskaičiuota ir kokiais pagrindais, nepateikti jokie tai patvirtinantys bendrijos buhalterinės apskaitos duomenys neaišku ar ginčijamu laikotarpiu buvo visuotiniame narių susirinkime patvirtinta mokesčių apskaičiavimo metodika ir pan. Taip pat nepateikta duomenų, kokiu pagrindu DNSB (duomenys neskelbtini) (sprendimas ar pan.) nustatė mokėtinus mokesčius bendrijai ir jų dydžius, kaip suma apskaičiuojama kiekvienam buto savininkui. Pagrindą tenkinti pareikštus reikalavimus sudaro bendrijos narių priimti ir atsakovei privalomi sprendimai, kuriais patvirtinta Perskaičiavimo metodika bei atsiskaitymo pagal ją (prievolės įvykdymo) terminas. Bendrijos sprendimai, o ne sąskaitos, yra atsakovės prievolių pagrindas. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas neanalizavo kaip prašoma priteisti skola apskaičiuota, kokiais pagrindais, nesiaiškino vandens ir nuotekų apskaičiavimo metodikos, kai yra nepateikiami skaitiklių rodmenys, ką savo 2017-07-19 nutartyje buvo nurodęs ir Kauno apygardos teismas c.b. Nr. 2S-1590-657/2017 panaikindamas ankstesnį teismo sprendimą dėl ieškovės reikalavimo. Teisėjų kolegija pagal byloje pateiktus duomenis neturi galimybės vertinti šios skolos atsiradimo, apskaičiavimo pagrįstumo. Pareiga nurodyti ieškinio faktinį pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus tenka būtent ieškovei, o ne atsakovei. Remiantis tuo, darytina išvada, jog teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus jį ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvus sudaro ieškovės išdėstyta pozicija, pateiktų įrodymų išvardijimas, jų turinio aprašymas, o apie atsakovės argumentus dėl ginčijamos skolos apskaičiavimo ir pagrindimo aspektus, įrodymų, šalių paaiškinimų prieštaravimus beveik nepasisakoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors toks motyvų nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja esant neaiškiai suformuluotam ieškinio dalykui bei pagrindui, neišsamiai teismo sprendimo motyvacijai, dėl ko neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Dėl bylos baigties.Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.