Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (atsakovės) J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2015 pagal ieškovės DNSB Putinų g. 40A ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2015, panaikinti 2015 m. balandžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2015 ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Procesą byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 9 p.). Tai grindžia argumentais, kad teismas padarė išvadą dėl atsakovės skolos vadovaudamasis netinkamais įrodymais, taip pat byloje nebuvo nustatyta, ar turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei ir ją su ieškove sieja teisiniai santykiai, priimdamas sprendimą už akių teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas, kadangi turėdamas duomenis, kad atsakovė nuo 2014 m. balandžio 19 d. gyvena Vokietijoje, procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių siuntė adresu, kuriuo ankstesni procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Mano, kad buvo pažeistas teismingumas, nes teismui nustačius, kad pareiškiant ieškinį ieškovė gyveno Vokietijoje, buvo pažeistos bylų teismingumą nustatančios proceso taisyklės.

Ieškovė su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2015 nesutinka ir prašo atsakovės prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nuo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, įsigijimo 2007 metais, įgaliojo A. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini, Vilniuje, mokėti visus minėto buto mokesčius. A. Š. yra UAB „Erdana“ generalinė direktorė, jos prašymu sąskaitos, kurias turėjo apmokėti Putinų g. 40A-27 savininkas, buvo adresuojamos ir siunčiamos UAB „Erdana“. DNSB Putinų g. 40 A, daug kartų ragino pranešimais A. Š. ir bendrijos narę buto savininkę vykdyti savo įsipareigojimus bendrijai ir teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka mokėti įmokas ir rinkliavas, bei nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu. Daugiabučio namo savininkų bendrijos Putinų g. 40A įstatų 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Daugiabučio namo savininkų bendrijos Putinų g. 40A nariai nėra sudarę tiesioginio atsiskaitymo sutarčių su kai kuriomis įmonėmis, tokiomis kaip UAB „Dzūkijos vandenys“, ESO (buvusi AB LESTO), todėl sąskaitas įmonės pateikia bendrijai, o bendrijos nariai moka mokesčius bendrijai, atsiskaitydami pagal jų nuosavybei priklausančiose patalpose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie privalomus mokėti mokesčius ir skolas bendrijai, iki šiol netinkamai vykdė savo pareigas bendrijai: nemokėjo bendrijai mokesčių, nedeklaravo bute esančių elektros ir vandens apskaitos prietaisų rodmenų ir nepateikdavo duomenų apie sunaudoto vandens, elektros energijos kiekį, butą nuomojo grupėms žmonių, atvykstantiems dirbti į Alytų, bet apie tai neinformavo bendrijos pirmininko ir nesudarydavo galimybės, reikalui esant, patekti į patalpas. Į bendrijos raginimus reguliariai mokėti mokesčius bei padengti skolą nei atsakovė, nei jos įgaliotas mokėti mokesčius asmuo nereagavo, vengė vykdyti savo pareigas bendrijai, pažeidžiant jos narių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, vykdoma tik konkrečiai apibrėžtais pagrindais tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti, proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti. Prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas neterminuotai. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu prašymas paduotas nepraleidus termino. Per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teisė inicijuoti proceso atnaujinimą byloje suteikiama CPK 365 straipsnio nurodytiems asmenims, kurie ja turi galimybę pasinaudoti.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o prašymą paduodant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (naikinamasis terminas).

Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. balandžio 17 d., įsiteisėjo 2015 m. gegužės 19 d. Neįsiteisėjusio sprendimo už akių kopijos proceso šalims buvo išsiųstos 2015 m. balandžio 21 d. Atsakovės atstovė pagal įgaliojimą A. P. 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių kopijos išdavimo. Pakartotinai prašyme nurodytu adresu atsakovės atstovei pagal įgaliojimą 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo išsiųstas teismo sprendimas už akių (b. l. 50). 2015 m. spalio 13 d. atsakovės atstovė pagal įgaliojimą dar kartą kreipėsi dėl pakartotinio sprendimo išdavimo, nes ji pirmiau siųsto sprendimo negavo, kuris dar kartą buvo išsiųstas 2015 m. spalio 19 d. 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašyme atsakovės atstovė pagal įgaliojimą nurodo, kad tik prašymo rašymo dieną sužinojo apie atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini, Alytuje, areštą, kadangi ją informavo notarė, kuri ruošė pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė 2007 m. balandžio 5 d. įgaliojimu buvo įgaliojusi A. Š., kuri elektroniniu paštu susirašinėjo su DNSB Putinų g. 40 A pirmininku laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 10 d. ir gavo pažymą apie skolas bei buvo informuota apie tolimesnę skolų išieškojimo eigą. 2015 m. kovo 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotas atsakovės butas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Iš susirašinėjimų matyti, kad atsakovės įgaliotinei 2015 m. kovo 10 d. buvo išsiųsta pažyma apie J. K. skolas bendrijai. Susirašinėjimuose atsakovės atstovė pagal įgaliojimą teigia, kad atsakovei priklausantis butas yra parduodamas ir tvarkomi dokumentai pas notarą, kad yra sudaryta preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis. Todėl darytina išvada, kad jau tuo metu atsakovės atstovei pagal įgaliojimą buvo žinoma apie buto areštą dėl skolų ir dėl to, tai buvo kliūtis buto pardavimui. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė 2016 m. sausio 21 d. Laikytina, kad pareiškėja apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą sužinojo 2015 m. rugpjūčio 26 d., tai patvirtina jos atstovės pagal įgaliojimą pateiktas prašymas, kuriame aiškiai nurodo, kad tik prašymo rašymo dieną jai tapo žinoma apie atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, kadangi ją informavo notarė, kuri ruošė pirkimo – pardavimo sutartį. Sužinojusi šią aplinkybę A. P., kaip rūpestinga atstovė pagal įgaliojimą, turėjo domėtis, kodėl turtas areštuotas bei kokiu pagrindu. Todėl laikytina, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pasibaigė 2015 m. lapkričio 26 d. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis konstatuoja, kad pareiškėja apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių žinojo visą 3 mėnesių laikotarpį, su tokiu teismo sprendimu sutiko, o pareiškėjos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo termino atnaujinimui.

Nors termino praleidimo faktas savaime sudaro pagrindą pareiškėjos prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti, tačiau teismas pasisako ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų pagrindų, kuriais vadovaujamasi teikiant prašymą, taikymo.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Pateikta „aiškios“ teisės normos taikymo klaidos sąvoka yra vertinamoji ir jos turinio įstatymas neatskleidžia, todėl tai, ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas. Pabrėžtina, kad lingvistiškai įstatyme pavartota sąvoka „aiški“ aiškintina kaip akivaizdi, lengvai suvokiama (suprantama). Be to, atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus ir proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, darytina išvada, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik nustačius, jog teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro teismo sprendimą neteisėtą.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (CPK 185 str.). Atsakovė teigia, kad DNSB Putinų g. 40A sąskaita serija PUT Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje mokėtoju nurodyta UAB „Erdana“, o ne atsakovė ir mano, kad šiuo įrodymu „Dzūkijos vandenys“ PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)pateikta ne atsakovei, ne už atsakovės buto skaitiklių rodmenis, o būtent ieškovui - DNSB Putinų g. 40A. Pažymėtina, kad atsakovė 2007 m. balandžio 15 d. įgaliojimu buvo įgaliojusi A. Š., kuriai buvo suteikti įgaliojimai buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu jį valdyti, tvarkyti, naudotis ir pilnai disponuoti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu butu bei mokėti visus reikiamus mokesčius už šį turtą, sudaryti reikiamas sutartis dėl turto eksploatavimo, atstovauti atsakovę visose įstaigose ir organizacijose tvarkant šį butą. Šiomis savo teisėmis įgaliotinė aktyviai naudojosi, jai buvo žinomos susidariusios skolos, ji rašė 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą – pretenziją UAB „Dzūkijos vandenys“ vadovui atsakovės vardu, elektroniniu paštu susirašinėjo su DNSB Putinų g. 40A pirmininku laikotarpiu, gavo pažymą apie skolas. Kadangi įgaliotinė aktyviai bendravo su bendrijos pirmininku ir veikė atsakovės vardu, todėl ji ne tik turėjo pareigą informuoti atsakovę apie skolas, bet tai ir padarė.

Atsakovės teiginys, kad byloje nebuvo nustatyta, ar turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei nėra teisingas, kadangi ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą (b. l. 3-4), kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės teise nuo 2007 m. balandžio 5 d. priklauso atsakovei, be to atsakovės atstovui 2015 m. lapkričio 5 d. prašymo pagrindu buvo leista padaryti bylos dokumentų kopijas, todėl šios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginį.

Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente be kitų duomenų, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamoji vieta arba procesinių dokumentų įteikimo adresas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str. 1 d.). CK 2.17 straipsnyje nurodyti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis atsakovė deklaravo išvykimą į Vokietiją nuo 2014 m. gegužės 19 d., tačiau nenurodė tikslaus gyvenamosios vietos adreso. Todėl teismui nebuvo žinoma atsakovės gyvenama vieta. Atsakovė, kaip pareiginga ir atsakinga Lietuvos Respublikos pilietė, turėjo pareigą deklaruodama išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nurodyti ir naują tikslią gyvenamą vietą. Tačiau ji sąmoningai jos nedeklaravo, todėl jos gyvenama vieta tapo nežinoma, nes ji deklaravo tik išvykimą, o tai neleidžia teigti, kad ji pakeitė ir savo nuolatinę faktinę gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos įstatymo 2 straipsnyje numatyti deklaravimo tikslai - rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai. Vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsniu gyvenamą vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Vadovaujantis minėtu straipsniu privalu deklaruoti ne tik išvykimą, bet ir kitoje valstybėje naują gyvenamą vietą. Atsakovė išvykimą deklaravo 2014 m. gegužės 19 d., bet net praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo išvykimo faktinės gyvenamosios vietos Vokietijoje nedeklaravo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos įstatyme, ir nenurodė, kaip reglamentuoja minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktas, gyvenamosios vietos adreso. Nežinant atsakovės gyvenamosios vietos adreso, jos turto buvimo adresu dokumentų nepavykus įteikti, teismas padarė išvadą, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, todėl yra tikslinga siekiant nevilkinti proceso, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ir juos paskelbti specialiame interneto puslapyje. Su jais atsakovė turėjo galimybę susipažinti interneto puslapyje www.teismai.lt. Toks įteikimo būdas laikytinas tinkamu ir nepažeidžia, atsakovės teisių (CPK 130 str.). Atsakovė taip pat teigia, kad 2015 m. balandžio 17 d. sprendimas už akių buvo išsiųstas atsakovei adresu, kuriuo ankstesni procesiniai dokumentai buvo neįteikti, žinant, kad ji deklaravusi išvykimą iš Lietuvos. Toks teismo sprendimo už akių įteikimo būdas yra tinkamas, kadangi nėra žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas kitoje valstybėje, todėl sprendimas buvo išsiųstas paskutiniu jos žinomu adresu Lietuvoje neregistruotu laišku, o civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendimas už akių būtų įteiktas pasirašytinai. Todėl atsakovė ar jos įgaliotas asmuo, ar asmenys gyvenantys jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galėjo susipažinti su minėtu sprendimu, kadangi jis paliekamas pašto dėžutėje. Vadovaujantis CPK 121 straipsnio 1 dalimi proceso dalyviai privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Pažymėtina, kad atsakovė sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą per įgaliotą asmenį teismo prašė išduoti minėto sprendimo kopiją. Pateikdama prašymą atsakovės įgaliota atstovė, nurodė kaip besikreipiantį asmenį atsakovę ir sąmoningai nenurodė jos gyvenamosios vietos adreso, o tik tai, kad ji gyvena Vokietijoje. Minėtame prašyme nurodoma, kad ieškovė atsakovės neinformavo apie ruošimąsi kreiptis į teismą, tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų prie atsiliepimo matyti, kad bendrijos pirmininkas 2015 m. sausio 26 d. rašė pretenziją dėl įsiskolinimo, kurioje nurodė, kad neatlyginus skolos bus kreiptasi į teismą. Atsakovė teigia, kad teismas nenustatinėjo aplinkybės byloje paskirti kuratorių. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, jei nebus įteikti nurodytu adresu, neskiriant kuratoriaus, vadovaujantis CPK 39 straipsniu kuratorius skiriamas tik priešingos šalies prašymu. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas. Ieškovė ieškinyje nurodė paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų žinoma, jog atsakovė pakeitė gyvenamą vietą ir išvyko gyventi į kitą valstybę. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė bendrijos pirmininkui 2007 m. balandžio 15 d. įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad ji įgalioja kitą asmenį ir jam suteikia įgaliojimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu jį valdyti, tvarkyti, naudotis ir pilnai disponuoti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu butu bei mokėti visus reikiamus mokesčius už šį turtą, sudaryti reikiamas sutartis dėl turto eksploatavimo, atstovauti atsakovę visose įstaigose ir organizacijose tvarkant šį butą. Todėl ieškovė pagrįstai sąskaitas išrašė mokėtoja nurodydama „UAB Erdana“, kadangi minėtos įmonės generalinė direktorė buvo atsakovės įgaliotas asmuo. Įgaliojimu atsakovė leido suprasti ieškovei, kad jame išdėstytos aplinkybės išreiškia atsakovės valią ir prašymą, kad visi klausimai susiję su atsakovės turtu, tai yra su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Alytuje, būtų sprendžiami per atsakovės įgaliotą asmenį. Todėl ieškovė bendraudama ir išrašydama sąskaitas įgalioto asmens darbovietės adresu elgėsi pagal atsakovės valią, išreikštą įgaliojime. Prašyme pareiškėja taip pat nurodo, kad ieškovė ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai dėl komunalinių paslaugų teikimo butui (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad Daugiabučio namo savininkų bendrijos Putinų g. 40A įstatų 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos Putinų g. 40A nariai nėra sudarę tiesioginio atsiskaitymo sutarčių su kai kuriomis įmonėmis, tokiomis kaip UAB „Dzūkijos vandenys“, AB ESO (buvusi AB LESTO), todėl sąskaitas įmonės pateikia bendrijai, o bendrijos nariai moka mokesčius bendrijai, atsiskaitydami pagal jų nuosavybei priklausančiose patalpose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis.

Atsakovė teigia, kad buvo pažeistas teismingumas, kadangi teismui nustačius, kad pareiškiant ieškinį ieškovė gyveno Vokietijoje, teismas sutinkamai su Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis turėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) arba jį palikti nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) str.), todėl priimant sprendimą už akių buvo pažeistos proceso taisyklės nustatančios bylų teismingumą. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teritorinio teismingumo taisyklės paskirsto tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją, teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui, tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 2 dalimi ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei pagal atsakovės turto buvimo vietą, tai yra pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė ieškovei žinoma atsakovės gyvenama vieta ir turto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, Alytaus mieste, todėl civilinė bylos teismingumo taisyklės nepažeistos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pareiškėjos veiksmus po priimto teismo sprendimo bei į nuo jos priklausančias aplinkybes, sąlygojusias termino praleidimą, laikytina, kad pareiškėja praleido terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1640-179/2015 ir neįrodė aplinkybių, duodančių pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir byloje tokių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1610-179/2015 atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.