Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. D. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo M. D. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolės kreditoriui, tretieji asmenys AB SEB bankas ir D. S., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2024 m. spalio 7 d. gautas ieškovės A. S. D. ieškinys atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Teisme priimtas 2025 m. birželio 2 d. ieškovės patikslintas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Teismo nustatytos aplinkybės

16. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 15).

17. Remiantis ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, nuo 2023 m. sausio 2 d. ieškovė išsikraustė iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto. Nuo tada šalys kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko. 2023 m. gruodžio 26 d. žinutėje atsakovui ieškovė nurodė, kad 2024 m. sausio 2 d. bus metai, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena (1 Failas, b. l. 24).

18. Bylos nagrinėjimo metu, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno atsakovas. Ieškovė su vaiku nuo 2023 m. sausio 2 d. gyveno su savo tėvais, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. išsinuomojo butą (5 Failas, b. l. 93–98, 7 Failas, b. l. 151–152).

19. 2024 m. spalio 7 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriame nurodyta surašymo data – 2024 m. rugsėjo 23 d. (1 Failas, b. l. 1–12). Ieškinys priimtas 2024 m. spalio 8 d.

20. Teismo 2024 m. sausio 7 d. nutartimi ginčas perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu (5 Failas, b. l. 145–146). 2025 m. balandžio 28 d. mediacija pasibaigė, vienai ginčo šalių iš mediacijos pasitraukus (5 Failas, b. l. 174).

26. Atsakovas 2025 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio metu, kurio metu buvo nutarta klausyti šalių baigiamųjų kalbų, informavo teismą, kad po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo atsirado dar vienas atsakovo kreditorius. Teismas protokoline nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti atitinkamo sandorio duomenis, siekiant įvertinti kreditoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi. 2025 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jo ir (duomenys neskelbtini) (10 Failas, b. l. 152–158). Pagal sutarties nuostatas atsakovui suteiktas 11 810,45 Eur vartojimo kreditas. Pasirašydamas sutartį, atsakovas nurodė, kad „pareiškia, kad šis Sandoris sudaromas Kliento asmeniniams poreikiams tenkinti“. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad sandoris sudarytas iš dalies ankstesniems kreditams refinansuoti ir bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Remiantis kasacinio teismo praktika, santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Įvertinęs kredito pobūdį, taip pat aplinkybę, kad sandoris sudarytas po kreipimosi į teismą, o abi šalys momentą, nuo kurio teismo sprendimas turi įtakos sutuoktinių teisėms ir pareigoms, laikė ankstesniu, taip pat kad tiek patenkinus ieškinį, tiek patenkinus priešieškinį iš esmės atsakovo turtinė padėties nesikeistų, teismas protokoline nutartimi nutarė neįtraukti kreditoriaus į bylą, nes neįžvelgė teismo sprendimo įtakos jo teisėms ir pareigoms.

27. Šio sprendimo priėmimo metu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (9 Failas, b. l. 147–151).

28.1. Santuokoje (duomenys neskelbtini) notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (1 Failas, b. l. 58–73) pagrindu įgijo iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) už bendrą 64 800 Eur kainą: 1) butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), turintį (duomenys neskelbtini) (3 Failas, b. l. 1–2), 2) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2 Failas, b. l. 1–86). Šio turto bendra vertė 2025 m. balandžio 28 d. sudarė 156 000 Eur ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita; 6 Failas, b. l. 92–161).

28.2. Santuokoje (duomenys neskelbtini) notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (1 Failas, b. l. 35–53) pagrindu įgijo iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) už bendrą 300 Eur kainą: 1) (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (3 Failas, b. l. 3–27), 2) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini) dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4) (duomenys neskelbtini) dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (2 Failas, b. l. 87–200). Šio turto bendra vertė 2025 m. balandžio 28 d. sudarė 4 500 Eur ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita; 6 Failas, b. l. 92–161).

28.3. Santuokoje (duomenys neskelbtini) įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teisė įregistruota atsakovo vardu (7 Failas, b. l. 142–143). Šalių nurodoma automobilio vidutinė rinkos vertė – 7 000 Eur.

29. Dėl šalių prašomo padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto verčių ginčo tarp šalių nėra.

30. 2023 m. sausio 2 d. ieškovės banko sąskaitoje buvo 288,97 Eur (1 Failas, b. l. 57), atsakovo – 13 424,04 Eur (9 Failas, b. l. 142). Ieškovė įrodinėja, kad nuo minėtos datos šalys nebeveda bendro ūkio.

31. 2024 m. rugsėjo 23 d. ieškovės banko sąskaitoje buvo 3 395,51 Eur (9 Failas, b. l. 121), atsakovo – 1 980,99 Eur (6 Failas, b. l. 91). Atsakovas įrodinėja, kad nuo minėtos datos šalys nebeveda bendro ūkio.

32. Trečiojo asmens D. S. sąskaitoje 2025 m. liepos 7–8 d. laikotarpiu buvo 31 530,17 Eur (10 Failas, b. l. 10). Šiomis lėšomis ieškovė įrodinėja galimybę sumokėti kompensaciją atsakovui.

33. 2024 m. sausio–birželio mėnesiai ieškovės vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 1 552,31 Eur (1 Failas, b. l. 32).

34. Atsakovo darbo užmokestis nuo 2023 m. kovo 1 d. sudarė 2 230 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2024 m. kovo 1 d. – 2 380 Eur (atskaičius mokesčius apie 1 457,78 Eur). Atsakovas turi galimybę gauti papildomus priedus prie daro užmokesčio (3 Failas, b. l. 129).

35.1. Buto ir žemės sklypo dalies, nurodytų sprendimo 28.1 punkte, įsigijimui finansuoti ieškovė ir atsakovas su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarė (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) (1 Failas, b. l. 87–110). Pagal Kredito sutarties specialiosios dalies: 2.1 punktą kredito suma – 55 000 Eur, 4.1.1 punktą – kredito grąžinimo data 2047 m. (duomenys neskelbtini)., 9.1 punktą – sutuoktiniai patvirtino, kad būsto pardavėjui būsto kainos ir kredito sumos skirtumą sumokės nuosavais (ne skolintais) pinigais. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 4.13.1 punktą mokestis už prieš terminą grąžinamą kreditą netaikomas, jei kreditas grąžinamas palūkanų keitimo dieną. Šalys taip pat nurodė, kad Butui įsigyti buvo gavusios teigiamą sprendimą dėl valstybės paramos būstui įsigyti suteikimo, tačiau parama nepasinaudojo.

35.2. Negrąžinto kredito likutis pagal Kredito sutartį 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo 35 134,04 Eur (10 Failas, b. l. 102).

35.3. Trečiasis asmuo D. S. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pagal pirkimo–pardavimo sutartį už sutuoktinių automobilį pardavėjui (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 000 Eur (7 Failas, b. l. 26). Dalį šios sumos – 1 000 Eur – sutuoktiniai trečiajam asmeniui grąžino. Likusią 1 000 Eur sumą trečiasis asmuo prašo solidariai priteisti iš sutuoktinių. Dėl šios skolos ginčo tarp sutuoktinių iš esmės nėra.

35.4. Trečiasis asmuo D. S. (duomenys neskelbtini) bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo 6 480 Eur avansinį mokėjimą pardavėjui (duomenys neskelbtini) už butą ir žemės sklypo dalį, nurodytus sprendimo 28.1 punkte (1 Failas, b. l. 111) pagal preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį (4 Failas, b. l. 145–152). Tarp šalių nėra ginčo, kad trečiasis asmuo už butą ir žemės sklypo dalį pardavėjui sumokėjo dar papildomą 3 320 Eur mokėjimą. Viso D. S. už Butą sumokėjo 9 800 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad sutuoktiniai D. S. negrąžino už butą sumokėtų 9 800 Eur. Tačiau tarp šalių yra ginčas, kaip teisiškai kvalifikuoti šios sumos sumokėjimą: ieškovė ir trečiasis asmuo D. S. nurodo, kad tai buvo trečiojo asmens savo dukrai – ieškovei – dovanota pinigų suma. Atsakovas teigia, kad tai buvo paskola abiem sutuoktiniams. Ieškovė ir trečiasis asmuo į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 113) ir (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 114) pinigų dovanojimo sutartis (vėliau ir du jų originalus) sudarytas tarp ieškovės ir trečiojo asmens D. S.. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, kad 9 800 Eur trečiasis asmuo padovanojo savo dukrai, todėl ieškovė dalį Buto kainos sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Dovanojimo sutartys ieškovės buvo pateiktos kredito davėjui AB SEB bankui el. paštu prieš kredito pagal Kredito sutartį išmokėjimą (10 Failas, b. l. 69–71). Atsakovas patvirtino, kad Kredito sutartį su banku derino ieškovė.

36.3. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. spalio 6 d. atsakovas kiekvieną mėnesį pervesdavo ieškovei po 400 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaiko pinigai“ (2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimas sudarė 550 Eur, paskirtyje nurodant „vaiko pinigai + už butą“ ir 2023 m. liepos 7 d. mokėjimo pavedimas sudarė 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „vaiko pinigai + supynės ir čiuožykla“) (4 Failas, b. l. 102–104). Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas nurodė, kad mokėjo po 400 Eur, kuriuos sudarė išlaikymas vaikui ir atsakovei. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad tai buvo išlaikymas ir ieškovei, kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis). Pirma, mokėjimo paskirtyse nurodyta „vaiko pinigai“. Antra, ieškovė paneigė, kad atsakovas jai teikė išlaikymą. Trečia, jokie bylos duomenys, išskyrus atsakovo paaiškinimus, nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų susitarimas, jog jis teiks jai išlaikymą, ar kad atsakovas būtų prisiėmęs ieškovės išlaikymo pareigą. Ketvirta, nuo 2023 m. lapkričio 7 d. atsakovas vaiko išlaikymui pradėjo skirti po 320 Eur (kai kuriais atvejais buvo skirta po 300 Eur), toliau bankiniuose mokėjimo pavedimuose toliau nurodydamas „vaiko pinigai“. Todėl teismas vertina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. spalio 6 d. vaiko išlaikymui kas mėnesį skirdavo po 400 Eur, taip pat skyrė 300 Eur papildomiems vaiko poreikiams – sūpynėms ir čiuožyklai, o išlaikymo ieškovei neteikė.

37.1. Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra F. D. (1 Failas, b. l. 20). Dukra lanko (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 31). Sprendimo priėmimo metu mergaitei ketveri.

37.2. Mergaitei nustatyta bronchų astma, skiriamas gydymas, reikalingos vaistų inhaliacijos, priežiūra diena ir naktį, nes galimi ir naktiniai dusulio epizodai. Mergaitė dažnai serga (vaikų ligų gydytojos D. S. (duomenys neskelbtini) raštas; 4 Failas, b. l. 67). Mergaitei diagnozuotas nutukimas E66.0 dėl kalorijų pertekliaus, E34.4 konstitucinis aukštas ūgis, J45.1 nealerginė astma, J31.0 lėtinis rinitas (7 Failas, b. l. 32, 97, 98, 103, 109–111, 117). Dėl nustatytų ligų mergaitė lankosi sanatorijose reabilitacijos paslaugoms.

37.3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) gydytojos D. T. apmokytas inhaliavimo technikos, jam išrašyti receptai, reikalingi valdant dukters nealerginę astmą (Gydytojo įrašai, 9 Failas, b. l. 187).

37.4. Atsakovas vykdė mokėjimus už dukters gydymo paslaugas ar vaistus: 2023 m. sausio 17 d. sumokėjo 18 Eur (3 Failas, b. l. 124), 2023 m. sausio 16 d. – 12 Eur (3 Failas, b. l. 125), 2023 m. balandžio 6 d. – 24,60 Eur (3 Failas, b. l. 126), 2023 m. vasario 6 d. – 249 Eur (3 Failas, b. l. 127), 2023 m. vasario 3 d. – 30 Eur (3 Failas, b. l. 128).

37.5. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) doktoranto F. A. ir dr. A. S. teisės psichologijos specialistų išvadą (5 Failas, b. l. 68–77), kurioje buvo pateikti atsakymai į klausimus dėl atsakovo bendravimo su dukra, ryšio su dukra stiprinimo. Dokumente rekomenduota vaiko ir tėvo bendravimą atkurti palaipsniui, vis ilginant bendravimo laikotarpį. Išvados pateikimo metu nerekomenduota bendravimą organizuoti su nakvynėmis. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši išvada buvo pateikta praėjus apie mėnesiui nuo bylos iškėlimo. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą (2024 m. spalio 7 d.), atsakovo ir dukters bendravimas buvo ypač retas, o vaiko ir tėvo ryšys buvo susilpnėjęs. Byloje šį ryšį siekta atkurti taikant ir keičiant taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nėra ginčo, kad tėvo ir dukters bendravimas yra pagerėjęs. Todėl ši išvada iš esmės yra praradusi aktualumą.

37.6. Tarnyba (duomenys neskelbtini) surašė vaiko(-ų) nuomonės išklausymo aktą (3 Failas, b. l. 47–48). Mergaitė nurodė, kad jos tėčio vardas – M.. Jis pas ją neateina, bet paskambina. Mergaitei nelabai patinka kalbėti su tėčiu. Ji nenori aplankyti tėčio, nes ten nėra tiek žaislų. Mergaitė sako, kad vieną kartą ji kvietė tėtį ateiti suvalgyti jos tortą, bet tėtis neatėjo, nes tėtis valgė savo tortą. Mergaitė neprisimena, kada matė tėtį. Sako, kad 2 kartus buvo sutikusi tėtį spektaklyje (nurodoma, kad ieškovė pataisė mergaitę, kad spektaklyje tėtis nebuvo).

37.7. Tarnyba (duomenys neskelbtini) pateikė atnaujintą išvadą byloje (10 Failas, b. l. 11–12). Tarnybos vyr. specialistė (psichologė) V. M. (duomenys neskelbtini) susitiko su mažamete F. D. Tarnybos patalpose. Tačiau mergaitė bendrauti nesutiko. Tarnyba nurodė, kad, nepavykus išklausyti vaiko, nėra aišku, ar mergaitė jau yra pasiruošusi pasilikti pas tėtį su nakvyne, ar jos ryšys su atsakovu yra pakankamai stiprus ir artimas, kaip ji norėtų bendrauti su tėčiu ir pan. Remdamasi bylos medžiaga, Tarnyba nurodė, kad tėvo bendravimas su dukra yra ženkliai pagerėjęs, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad mergaitė, pasak mamos, yra jautri, labai prisirišusi prie jos, mamos, kas matyti ir mergaitei atvykus į Tarnybą, į nepilnametės sveikatos būklę, taip pat į tai, jog pats atsakovas abejoja, ar jau galėtų dukra likti pas jį su nakvyne, Tarnyba mano, kad tėvo bendravimą su vaiku tikslinga būtų stiprinti palaipsniui, galimai pasitelkiant į pagalbą tarpininkus, psichologus, siekiant atstatyti tėvo ryšį su vaiku.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės dėl jos nutraukimo

38. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis).

40. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad sutuoktinių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 15). Esant situacijai, kai sudaryta sakramentinė santuoka, teismas nenutraukia pareiškėjų santuokos, o panaikina santuokos apskaitos įrašą. Todėl santuokos apskaitos įrašas panaikinamas (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

41. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK III knygos ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

42. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisimas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Taigi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

43. Ieškovė ir atsakovės pateikė skirtingas priežastis dėl santuokos iširimo, dėl to kaltindami vienas kitą. Ieškovė prašė pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, atsakovas – pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės.

46. Teismas nenustatė, kad nors vienas iš sutuoktinių būtų dėjęs aktyvias pastangas po 2023 m. sausio 2 d. santuokai atkurti ar kad iki tol tik vienas sutuoktinis iš esmės būtų pažeidęs santuokines pareigas. Sutuoktinių asmeninės aplinkybės, vykusios po 2023 m. sausio 2 d. (vartojami vaistai, rasti prezervatyvai, nustatytos lytinių būdu plintančios ligos) įtakos nustatant sutuoktinių kaltės klausimą neturi, nes sutuoktiniai faktiškai buvo pradėję gyventi skyrium, pastangų santuokai išsaugoti iš esmės nedėjo. Kitos sutuoktinių nurodomos aplinkybės, garso įrašai taip pat neįrodo kurios nors vienos iš šalių vienos kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Liudytojai S. S., A. D., B. D., S. B., I. P., trečiasis asmuo D. S. išimtinių vieno iš sutuoktinių kaltę patvirtinančių aplinkybių nenurodė. Ieškovės šaukti liudytojai dėl santuokos nutraukimo kaltino atsakovą, atsakovo – ieškovę. Todėl jie tik patvirtina konfliktinius sutuoktinių santykius, buitines šeimos problemas, kurios nesiekia tokio lygio, kad būtų galima pripažinti esant išimtinai vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

47. Apibendrinant, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, o bylos aplinkybės rodo, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamai pastangų rūpintis šeima ir išsaugoti santuoką, taip pažeisdami savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020). Todėl teismas sprendžia, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

48. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę „S. D.“, o atsakovui – „D.“. Atsakovas su šiuo reikalavimu iš esmės sutinka, nors atsiliepime į pradinį ieškinį prašė ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę. Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

49. Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė. Todėl nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

50. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, priskirtinas teismo kompetencijai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo dukters F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyta su ieškove. Atsakovas ir Tarnyba su šiuo reikalavimu sutinka. Šiuo metu vaikas faktiškai gyvena su ieškove, vaikas prie jos prisirišęs, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

54. Bylos nagrinėjimo metu teismui papildomai išklausyti vaiko nuomonės nepavyko. Tarnybai rengiant 2025 m. liepos 22 d. atnaujintą išvadą byloje (10 Failas, b. l. 11–12) mergaitė bendrauti nesutiko. Atsakovo atstovė prašė apklausti Tarnybos specialistę, apklausiusią vaiką, aiškinantis vaiko atsisakymo apklausos priežastis, vaiko apklausą organizuoti per psichologę. Teismas šio prašymo netenkino. Vaiką pakartotinai siekė apklausti Tarnybos vyr. specialistė (psichologė) V. M., t. y. specialų didesnį pasiruošimą turintis asmuo. Vaikas turi teisę atsisakyti bendrauti ir negali būti verčiamas duoti paaiškinimus. Be to, vaiko nuomonė teismui nėra privaloma. Atsižvelgus į vaiko amžių ir brandą – mergaitei yra keturi metai – teismas sprendžia, kad teismas byloje išnaudojo galimybes išklausyti vaiko nuomonę, o byloje yra pakankamai kitų įrodymų bendravimo tvarkai nustatyti.

55. Tarnyba 2025 m. liepos 22 d. atnaujintoje išvadoje (10 Failas, b. l. 11–12) patvirtino, kad atsakovo bendravimas su dukra yra pagerėjęs, tačiau mergaitė yra jautri ir prisirišusi prie motinos. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir atsakovo abejones dėl dukters nakvynių pas jį, Tarnyba mano, jog tėvo ir dukters ryšį tikslinga stiprinti palaipsniui, tam galimai pasitelkiant į pagalbą tarpininkus, psichologus. Tarnybos atstovė D. S. 2025 m. liepos 23 d., pristatydama Tarnybos išvadą, nurodė, kad dėl atsakovo ir dukters bendravimo turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis nakvynėms. Jo trukmė galėtų būti 3–6 mėnesiai. Iki tol papildomai, be nakvynės galėtų būti bendravimas tiek šeštadieniais, tiek sekmadieniais. Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės sutiko dėl pereinamojo laikotarpio ir nurodė, kad jis galėtų būti iki pusės metų. Tokią poziciją atsakovas pakartojo ir prieš baigiamąsias kalbas 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje. Ieškovė paaiškino, kad nakvynės atidėtinos, kol vaikas pradės lankyti mokyklą. Ieškovė teigė, kad į bylą teikti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad dukra išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Teismas vertina, kad atitinkama medžiaga gali patvirtinti vaiko nenorą bendrauti su tėvu tik konkrečiu vaizdo įrašo darymo momentu, o ne tokį nenorą apskritai. Byloje nėra ginčo, kad vykdant laikinąsias apsaugos priemones vaikas su tėvu bendraudavo. Vaiko reabilitacijos sanatorijoje (duomenys neskelbtini) metu bendravimas buvo intensyvesnis (bendrauta daugiau dienų iš eilės).

56. Tiek Tarnybai, tiek pačiam atsakovui, tiek ieškovei nurodant dėl pereinamojo laikotarpio reikalingumo, teismas atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad dukters ir atsakovo ryšys jau yra toks stiprus, kad iškart galimas bendravimas su nakvynėmis. Teismas sprendžia, kad pereinamasis laikotarpis yra šeši mėnesiai, juos apibrėžiant konkrečia kalendorine data. Jis atitinka tiek Tarnybos, tiek atsakovo nuomonę. Ieškovės prašomas pereinamasis laikotarpis iki mokyklos lankymo pradžios atmetamas, kaip per ilgas, neįrodžius tokio laikotarpio būtinumo. Šalims išaiškinama, kad jeigu joms reikalinga papildoma psichologinė pagalba pereinamuoju laikotarpiu dėl dukters ir tėvo ryšio stiprinimo, jos gali kreiptis papildomos pagalbos į specialistus ar tarpininkavimo paslaugų teikėjus. Teismas netenkina atsakovo atstovės prašymo nustatyti, kad vaikas bendravimui paimamas tik iš ugdymo įstaigos. Tenkinus tokį prašymą, nesant ugdymo užsiėmimų, atsakovas neturėtų teisės ir pareigos bendrauti su dukra. Teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) doktoranto F. A. ir dr. A. S. teisės psichologijos specialistų išvadoje (5 Failas, b. l. 68–77) pateiktos rekomendacijos dalinai jau įgyvendintos, teismas taip pat nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris yra pakankamas stipresnio ryšio suformavimui dėl nakvynių.

57. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina bendravimo tvarka, iš esmės yra vykdomos, tenkino šalis, o atsakovo atstovės baigiamoje kalboje pateikti argumentai dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo yra deklaratyvūs. Todėl, pereinamuoju laikotarpiu siekiant sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį, bendravimo tvarka nustatoma panaši nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, ją papildant galimybe atsakovui bendrauti be nakvynių tiek šeštadieniais, tiek sekmadieniais, išsprendžiant bendravimą švenčių metu. Taip siekiant pagreitinti atsakovo ir dukters ryšio atkūrimą. Todėl nustatoma pereinamoji tėvo ir dukters bendravimo tvarka iki 2026 m. kovo 1 d. Siekiant neapkrauti sprendimo teksto, tvarka nurodoma rezoliucinėje dalyje. Šalys turi teisę susitarti ir dėl dažnesnio bendravimo ar ankstyvesnio bendravimo su nakvynėmis.

58. Teismas vertina, kad iki 2026 m. kovo 1 d. yra pakankamai laiko atsakovo ir vaiko ryšiui sustiprinti intensyviau bendraujant, taip pat ieškovei paruošti vaiką nakvynėms su atsakovu. Todėl nuo 2026 m. kovo 2 d. nustatoma bendravimo su vaiku tvarka su nakvynėmis. Siekiant neapkrauti sprendimo teksto, tvarka nurodoma rezoliucinėje dalyje. Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad, nustačius bendravimą su nakvynėmis, jis turėtų būti ribojamas iki 1 nakvynės dėl dukters amžiaus ir psichologų rekomendacijų. Teismas šio argumento nepripažįsta įrodytu. Tėvų pareigos ir teisės vaikų atžvilgiu yra vienodos, nebent būtų pagrindas jas apriboti. Vaiko raidos nukrypimų nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad pati ieškovė yra ypač prisirišusi prie dukters – kaip nurodė ieškovė, vaikas penkerius metus yra nakvojęs tik su ja. Pereinamasis laikotarpis yra pakankamas tiek ieškovei, tiek vaikui pasiruošti vaiko intensyvesniam bendravimui su atsakovu. Kartu teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad bendravimas su vaiku yra ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), todėl jis negali rinktis – bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka ar nebendrauti. Nakvynės nustatomos tik savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio), siekiant netrikdyti mergaitės ugdymo proceso. Dukters paėmimo ir grąžinimo laikotarpis nustatomas, siekiant sudaryti šalims ir vaikui galimybę planuoti laiką. Baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas paminėjo, kad prašo vasaros atostogų metu daryti išimtis iš bendravimo tvarkos ir dėl ieškovės ilgų vasaros atostogų daryti atsakovo pasimatymus su dukra retesnius. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad šis siūlymas yra siurprizinis, todėl teismas jo nevertina, kartu atkreipdamas dėmesį, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios ir vienam iš tėvų neturėtų būti teikiamas prioritetas kito iš tėvų bendravimo sąskaita.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

59. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su 330 Eur dydžio išlaikymu. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas galimai būtų pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

62. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi ieškovė neturėjo pareigos pateikti įrodymus dėl vaiko poreikių 777 Eur sumai. Atsakovas, pagrįsdamas, kad vaiko poreikiai mažesni, turėjo teismui tai įrodyti. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikiai sudaro 400 Eur per metus, t. y. nepateikė įrodymų dėl 11,50 Eur skirtumo (400 Eur - 388,50 Eur). Todėl nėra pagrindo priteisti didesnį išlaikymą nei pusė minimalios mėnesinės algos (388,50 Eur).

65. Ši sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

66. Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl momento, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms

67. Byloje kilo ginčas siekiant nustatyti momentą, nuo kada kyla padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Ieškovė prašo šiuo momentu laikyti gyvenimo skyrium pradžios datą – 2023 m. sausio 2 d., o atsakovas – 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y., atsakovo nuomone, ieškinio priėmimo teisme dieną, nes, atsakovo vertinimu, šalys toliau vedė bendrą ūkį. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinys teisme gautas 2024 m. spalio 7 d. Atsakovo nurodoma data yra ieškovės ieškinyje nurodyta jo surašymo data.

69. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

70. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2023 m. sausio 2 d. Nuo šios datos santuokinio gyvenimo nevedė, kartu nenakvojo, o atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad per 1,5 m. su ieškove restorane valgė vieną kartą, 2023 m. sausio pabaigoje buvo kartu išėję pasivaikščioti, atsakovas bandė ieškovę paimti už rankos, bet ji griežtai atsisakė. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu vieną kartą susitikę restorane buvo po išėjimo vasarį (2023 m.), bet pokalbis baigėsi tuo, kad vyras kėlė balsą, klausė, kada skirsi. Atsakovas tolesnį bendrą gyvenimą iš esmės sieja su banko paskolos ir buto komunalinių mokesčių mokėjimu bei išlaikymo teikimu. Byloje duomenų apie kokias nors kitas aplinkybes, galinčias patvirtinti apie bendro ūkio vedimą, nėra. Po vieno iš sutuoktinių išsikraustymo gyventi kitur paskolų įmokų bankui ir komunalinių mokesčių mokėjimas nėra esminis sprendžiant dėl bendro ūkio vedimo pabaigos – bendrame sutuoktinių bute toliau gyveno atsakovas, todėl jis turėjo suinteresuotumą išlaikyti turtą. Dukros išlaikymas yra atsakovo asmeninė pareiga nepriklausomai nuo to, ar šalys gyvena kartu, ar skyrium.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

72. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

73. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

74. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2023 m. sausio 2 d. valdė šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas:

74.1. Butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra turto vertė 156 000 Eur.

74.2. 1) (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini) dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4) (duomenys neskelbtini) dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra turto vertė 4 500 Eur.

74.3. Automobilį (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vertės.

74.4. Ieškovės banko sąskaitoje buvusius 288,97 Eur.

74.5. Atsakovo banko sąskaitoje buvusius 13 424,04 Eur. Teismas (žr. žemiau) nustatė, kad ši suma mažintina iki 11 237,64 Eur.

75. Dėl šalių prašomo padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto verčių ginčo tarp šalių nėra. Nekilnojamojo turto vertės nustatytos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita 6 Failas, b. l. 92–161). Dėl automobilio vertės ginčo tarp šalių nebuvo.

76. Taigi bendra šalių 2023 m. sausio 2 d. valdyto turto vertė sudarė 179 026,61 Eur. Turto pasyvas – negrąžinta kredito dalis pagal Kredito sutartį, kaip nurodyta žemiau – sudaro 35 134,04 Eur. Todėl bendrą dalintino turto balansą sudaro 143 892,57 Eur. Šalims lygiomis dalimis tektų turto po 71 946,23 Eur. Tačiau atsakovui, remiantis žemiau nurodytais argumentais, priteista turto už 49 208,65 Eur mažiau (71 946,23 Eur - 22 737,64 Eur). Atitinkamai ieškovė atsakovui turėtų sumokėti tokio dydžio kompensaciją, tačiau teismas ją sumažino įskaitydamas atsakovo ieškovės naudai priteistus 4 900 Eur, kylančius iš dovanojimo sutarčių. Todėl kompensacija, neįvertinus bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, sudaro 44 308,65 Eur. Šią sumą patvirtinanti argumentacija pateikiama žemiau.

78. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

79. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalaujama, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad net gi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

80. Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to nebuvo ginčo, kad trečiasis asmuo D. S. tiesiogiai Buto pardavėjui sumokėjo 9 800 Eur Buto kainos dalį (žr. sprendimo 35.3 punktą). (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.1 punkte nurodyta, kad dalį kainos – 6 480 Eur – sutuoktiniai savo lėšomis sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį. Dalį kainos – 3 320 Eur – sutuoktiniai įsipareigojo sumokėti per 20 dienų nuo sutarties sudarymo. Kaip patvirtino sutuoktiniai, atitinkamas lėšas sumokėjo trečiasis asmuo D. S.. Tačiau šios sutarties 2.1 punkte aiškiai nurodyta, kad Butas su žemės sklypo dalimi perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai taip pat nurodyta ir sutarties XI dalyje „Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“. Taigi šalys pardavėjui iš esmės deklaravo, kad mokėjimai atliekami jų asmeninėmis lėšomis. Atitinkamai AB SEB bankui, prieš išmokant kreditą, kilo klausimas dėl lėšų, kuriomis finansuotas sandoris, kilmės (10 Failas, b. l. 69–71). Tuomet ieškovė bankui (duomenys neskelbtini) el. paštu pateikė dovanojimo sutarčių kopijas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės mamos mokėjimai už Butą buvo ieškovės tėvų pagalba šeimai. Nebuvo kalbos nei apie dovanojimą, nei apie paskolą. Komunikaciją su banku vykdė ieškovė. Duodamas paaiškinimus trečiasis asmuo D. S., atsakydamas į atsakovo klausimus nurodė, kad kalba apie dovanojimą buvo, bet jis apie tai negirdėjo. Trečiasis asmuo paklausė atsakovo, kas jis toks, kad trečiasis asmuo jam rodytų dovanojimo sutartį. Apibendrindamas pirmiau nurodytus įrodymus, teismas daro išvadą, kad, pirma, 9 800 Eur Buto kainos dalis sumokėta trečiojo asmens D. S. lėšomis. Antra, nepaisant to, šalys aiškiai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad turtas yra perkamas bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise. Trečia, įrodymų, kad dovanojimo sutartys būtų derintos su atsakovu ar apie jas būtų buvusi kalba tarp šalių ir trečiojo asmens iki Buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, nėra. Ketvirta, labiau tikėtina, jog dovanojimo sutartys buvo sudarytos siekiant pagrįsti asmeninių lėšų kilmę sandorį finansuojančiam bankui. Vadovaudamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, teismas konstatuoja, kad Buto su žemės sklypu įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Todėl Butas su žemės sklypo dalimi yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

81. Teismas taip pat vertina, kad, nesant dovanojimo sutarčių, trečiasis asmuo D. S. turėtų solidariąją reikalavimo teisę į sutuoktinius 9 800 Eur sumai. Tačiau, sudarius dovanojimo sutartis, 1/2 reikalavimo dalies apimtyje faktiškai įvyko novacija, ieškovei tampant atsakovo kreditore 4 900 Eur sumai (CK 6.11, 6.141 straipsniai). Teismas vertina, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti pusės minėtos sumos kompensaciją, t. y. 4 900 Eur (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priešingu atveju, atsakovas nepagrįstai praturtėtų, o ieškovė turėtų jam sumokėti kompensaciją už sumą, kurios atsakovas nemokėjo.

82. Teismas vertina, kad, įsigijus Butą, didelę jo vidaus apdailos įrengimo darbų dalį atliko atsakovas, tam naudojo savo brolio A. D. paskolintus įrankius. Tačiau atsakovui darbus padėjo atlikti ir ieškovės tėvas S. S.. Iš dalies prie darbų prisidėjo ieškovė ir jos motina D. S.. Šias aplinkybes teismas nustatė remdamasis ieškovės ir atsakovo paaiškinimais bei trečiojo asmens D. S. paaiškinimais, liudytojų S. S., A. D., S. B. parodymais. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra svarbios sprendžiant dėl turto padalijimo būdo.

83. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

85. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Taigi, nustatydamas sutuoktiniams tenkančio turto dalis, teismas taiko CK3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsižvelgia tiek į subjektyvaus, tiek objektyvaus pobūdžio veiksnius, kiekvienu konkrečiu atveju vertina konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Šiame kontekste akcentuotina kasacinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog yra užtikrinamos nepilnamečio vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, kuomet butas natūra yra priteisiamas sutuoktiniui, su kuriuo vaikas lieka gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

86. Teismas nustatė, kad šalių Butas turi (duomenys neskelbtini) kambarius, iš kurių vienas yra kartu su virtuve, tualetas vienas, Butas turi (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto. Šalių santykiai konfliktiški, juos iš esmės sieja tik bendras vaikas ir jų bendravimas apsiriboja tik vaiko interesais. Tačiau ir šioje dalyje šalys neranda kompromisų, nesusitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nors atsakovas nurodė, kad jis galėtų ieškovei su vaiku išleisti miegamąjį kambarį, o pats gyventi svetainėje, tačiau, atsižvelgus į šalių santykius, akivaizdu, kad tai paliktų erdvės tiek šalių tarpusavio konfliktams, tiek ginčams dėl naudojimosi turtu tvarkos, vaikas neturėtų atskiros erdvės, virtuvė būtų bendra ir kartu su vienos iš šalių kambariu. Tai nesudarytų saugios gyvenimo aplinkos vaikui, pakenktų jo interesams. Atsakovas nurodė, kad bute galima įrengti pertvaras, tačiau šios savo nurodomos aplinkybės ir kad to pakaktų saugiai vaiko aplinkai sudaryti nepagrindė įrodymais.

87. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas).

89. Sutuoktinių kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį negrąžinto kredito dalis šio sprendimo priėmimo dieną sudaro 35 134,04 Eur. Ginčo dėl negrąžinto kredito dalies tarp šalių nebuvo. Prievolės vykdymo terminas nėra suėjęs. Prievolė solidari, nes sandorį sudarė abu sutuoktiniai, juo finansuotas Buto su žemės sklypo dali įsigijimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė prašo prie kreditorinių įsipareigojimų pridėti ne tik negrąžintą kredito dalį, bet ir mokėtinas palūkanas, kurios sudarytų apie 17 542,10 Eur. Teismas prie sutuoktinių turto pasyvo mokėtinų palūkanų nepriskiria. Palūkanos mokamos už naudojimąsi svetimais pinigais ir jas moka tas asmuo, kuris svetimais pinigais naudojasi. Kaip nustatė teismas, pagal Kredito sutartį nėra taikomas išankstinio kredito grąžinimo mokestis. Tai reiškia, kad butą pardavus palūkanų grąžinti nereikėtų. Taigi palūkanos yra tik būsima galima prievolė. Ieškovė, parduodama butą anksčiau, palūkanų neturėtų mokėti. Be to, jos yra kintamos ir nuolatos perskaičiuojamos. Palūkanas ieškovė turės mokėti tik dėl to, kad naudojasi kreditu už jai priklausysiantį nekilnojamąjį turtą papildomą laiką. Taigi tai nėra niekaip susiję su tolesniu turto valdymu iš atsakovo pusės. Be to, ieškovė nurodė, kad, Butą pardavus, dalies palūkanų vėliau atsakovui negrąžintų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas siūlė ieškovei parduoti kartu Butą ir pasidalinti gautas lėšas, tačiau ji atsisakė. Tokiu atveju palūkanų mokėti nebūtų reikėję. Todėl pagrindo į turtą pasyvą įtraukti ir palūkanas nėra.

91. Todėl teismas vertina, kad šalims priklausanti Buto ir žemės sklypo dalies vertė sudaro 120 865,96 Eur (156 000 Eur - 35 134,04 Eur). Dalijant po 1/2 dalį, šalims priklausytų po 60 432,98 Eur. Taigi už Butą ir žemės sklypo dalį, įskaičius 4 900 Eur kompensacijos dalį ieškovės perimtą pagal dovanojimo sutartis, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti 55 532,98 Eur kompensaciją.

92. Priteisus Butą ieškovei, atsakovo reikalavimas dėl vidinės Kredito sutarties tvarkos nustatymo taip, kad šalys ją vykdytų po 1/2 ir kad lieka toliau solidariai atsakingos bankui iki turto pardavimo, atmetamas.

93. Kitą šalių nekilnojamąjį turtą sudaro viena automobilio stovėjimo vieta su inžinerinių statinių dalimi, kurių bendra vertė 4 500 Eur. Vieta skirta vienam automobiliui, todėl jos racionaliai naudoti abiem sutuoktiniams, esant konfliktiškiems santykiams, neįmanoma. Automobilių stovėjimo vietos su inžineriniais statiniais savo nuosavybėn nenori nė vienas iš sutuoktinių. Atsakovas teigė, kad ji turi būti naudojama kartu su Butu. Tačiau teismas nenustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelės su inžineriniais statiniais nebūtų galima naudoti atskirai. Pirma, Butas su žemės sklypo dalimi ir automobilių stovėjimo aikštelės dalis su inžinerinių statinių dalimi įgyta skirtingų dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu iš skirtingų pardavėjų (žr. sprendimo 28.1 ir 28.1 punktus). Antra, patys sutuoktiniai patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra atskiras statinys, nesusietas su pastatu, kuriame yra Butas, iki jos reikia paeiti bent kelis šimtus metrų. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos prieduose esantys žemėlapiai, pagal kuriuos Butas ir stovėjimo aikštelė yra skirtinguose žemės sklypuose, o einant į stovėjimo aikštelę reikia kirsti gatvę (6 Failas, b. l. 107–109). Taigi tai savarankiškai funkcionuojantys, tarpusavyje nesusiję nekilnojamojo turto objektai. Įvertęs, kad Butas su žemės sklypo dalimi priteisti ieškovei ir kad automobilių stovėjimo vietos su inžineriniais statiniais racionaliai negali naudoti du konfliktuojantys savininkai, teismas sprendžia, kad likęs nekilnojamasis turtas priteistinas nuosavybės teise atsakovui. Ieškovei iš atsakovo už 1/2 dalį šio turto priteistina kompensacija sudaro 2 250 Eur (4 500 Eur / 2).

96. Atsakovo banko sąskaitoje 2023 m. sausio 2 d. buvo 13 424,04 Eur. Atsakovas prašo pripažinti, kad ši suma panaudota šeimos poreikiams. Teismo vertinimu, nuo 2023 m. sausio 2 d. šalys bendro ūkio nebevedė, todėl ieškovė prie bendro turto išlaikymo išlaidų turėjo prisidėti 1/2 dalimi. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 22 d. atsakovas vienasmeniškai dengė kredito ir palūkanų mokėjimo įmokas pagal Kredito sutartį ir grąžino 2 675,09 Eur (2 434,68 Eur + 192,24 Eur + 48,17 Eur) kredito ir palūkanų (4 Failas, b. l. 125–128). Ieškovė turėjo prisidėti 1/2 dalimi šios sumos (1 337,55 Eur). Teismas sutinka, kad ieškovė turėjo prisidėti ir prie 1/2 dalies atsakovo gyvybės draudimo įmokų mokėjimo (320,71 Eur / 2), t. y. 160,36 Eur, nes, atsakovo mirties atveju, būtų buvusi grąžinta dalis kredito, taip sumažinant pagal Kredito sutartį ir ieškovės mokėtinas pinigų sumas. Atsakovo sumokėta 1/2 būsto draudimo sutarties įmokų dalis, t. y. 54,89 Eur (109,77 Eur / 2), taip pat buvo ieškovės pareiga, nes draudimo sutartis sudaryta užtikrinant Kredito sutarties vykdymą ir skirta bendram turtui apdrausti. Kita vertus, teismas vertina, kad ieškovė neturėjo prisidėti prie atsakovo už Butą sumokėtų komunalinių mokesčių (2 399,03 Eur), nes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios Bute gyveno tik atsakovas, todėl savo gyvenimo metu kylančias komunalinių mokesčių išlaidas turėjo padengti pats. Ieškovė su vaiku nuomojosi kitą butą, kurio komunalinius mokesčius dengė pati. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas turėjo pareigą teikti dukrai išlaikymą iš savo asmeninių lėšų, nes tai jo asmeninė prievolė, o ne iš bendro turto. Todėl periodinio vaiko išlaikymo pinigai neturėjo būti naudojami iš bendrų lėšų. Atitinkamai teismas neturi pagrindo pripažinti, kad minėta pinigų suma mažintina atsakovo ieškovei pervestomis lėšomis (8 160 Eur). Tačiau teismas sutinka, kad atsakovo ieškovei sūpynėms ir čiuožyklai pervesti 300 Eur, taip pat atsakovo vykdyti mokėjimai už dukters gydymo paslaugas galėjo būti naudojami iš bendrų lėšų, nes tai buvo papildomas vaiko poreikių tenkinimas. Todėl iš banko sąskaitoje buvusių lėšų atimami atsakovo atlikti pavedimai už dukters gydymo paslaugas ar vaistus: 2023 m. sausio 17 d. sumokėjo 18 Eur (3 Failas, b. l. 124), 2023 m. sausio 16 d. – 12 Eur (3 Failas, b. l. 125), 2023 m. balandžio 6 d. – 24,60 Eur (3 Failas, b. l. 126), 2023 m. vasario 6 d. – 249 Eur (3 Failas, b. l. 127), 2023 m. vasario 3 d. – 30 Eur (3 Failas, b. l. 128). Apibendrinant, atsakovas ieškovei turi sumokėti 5 618,82 Eur dalį ((13 424,04 - 1 337,55 Eur - 160,36 Eur - 54,89 Eur - 300 Eur - 18 Eur - 12 Eur - 24,60 Eur – 249 Eur – 30 Eur) / 2) iš jo sąskaitoje 2023 m. sausio 2 d. jo buvusios pinigų sumos.

97. Apibendrinant ir atlikus įskaitymus, ieškovė turi sumokėti atsakovui 44 308,65 Eur kompensaciją (55 532,98 Eur (kompensacija iš ieškovės atsakovui už Butą ir žemės sklypo dalį) + 144,49 Eur (už lėšas, buvusias ieškovės banko sąskaitoje) - 2 250 Eur (atsakovo kompensacija ieškovei už automobilio stovėjimo vietą su inžineriniais tinklais) - 3 500 Eur (atsakovo kompensacija ieškovei už automobilį) - 5 618,82 Eur (atsakovo mokėtina suma už lėšas, buvusias jo banko sąskaitoje)) (CK 3.118 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Dėl įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo

98. Trečiasis asmuo D. S. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pagal pirkimo–pardavimo sutartį už sutuoktinių automobilį pardavėjui (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 000 Eur (7 Failas, b. l. 26). Dalį šios sumos – 1 000 Eur – sutuoktiniai trečiajam asmeniui grąžino. Likusią 1 000 Eur sumą trečiasis asmuo prašo solidariai priteisti iš sutuoktinių. Dėl šios skolos ginčo tarp sutuoktinių iš esmės nėra. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo 1 000 Eur prievolė kreditoriui D. S. pripažintina solidariąja jų prievole (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

101. Teismas nenustatė kitų šalių kreditorių, buvusių 2023 m. sausio 2 d. ar atsiradusių iki bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 7 d.), arba kreditorių, kurių teisėms ar teisėtiems interesams teismo sprendimas darytų įtaką.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

102. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

103. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur žyminis mokestis, 600 Eur išlaidos už (duomenys neskelbtini) doktoranto F. A. ir dr. A. S. teisės psichologijos specialistų išvados parengimą (5 Failas, b. l. 68–77) ir 6 100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

104. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur žyminis mokestis ir 18 634 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

105. Ieškovei buvo atidėtas 2 051 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas, atsakovui – 1 291 Eur.

106. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

107. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismas pažymi, kad sprendimo priėmimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 2 337,7 Eur. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie atstovų suteiktas teisines paslaugas bei Rekomendacijų 8 punkte nurodytų paslaugų įkainių indeksu, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos teisinės išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (2,5 koef. už ieškinį + 0,4 koef. už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą + 0,4 koef. už atskirąjį skundą + 2,5 koef. už atsiliepimą į priešieškinį + 0,8 koef. už 2 ieškinio tikslinimus + 0,4 koef. už atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones + 2,5 koef. už atsiliepimą į priešieškinį + 0,4 koef. už atsiliepimą dėl ekspertizės skyrimo + 2,3 koef. už 23 valandas atstovavimo teismo posėdžiuose + 0,2 koef. už suteiktas konsultacijas (2 valandos ir 10 minučių) = 12,4 koef. x 2 337,7 Eur = 28 987,48 Eur; 6 100 Eur < 28 987,48 Eur).

108. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

109. Šioje byloje, atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį, taip pat atsižvelgus į bylos sudėtingumą (kilo ginčai dėl turto padalijimo būdo, kompensacijos dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kaltės dėl santuokos nutraukimo) bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sudėtingesnis. Teismas, siekdamas teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis. Teismas taip pat vadovaujasi teismų praktika, kad teismas, apskaičiuodamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, skaičiuoja tik tuos reikalavimus, dėl kurių byloje kilo (buvo) ginčas (pvz., Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-587/2025). Todėl teismas neskaičiuoja šių reikalavimų, dėl kurių nebuvo ginčo: 1) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (išskyrus išvestinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos), 2) sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, 3) pavardžių po santuokos nutraukimo, 4) automobilio priteisimo atsakovui, 4) prievolės D. S. padalijimo. Iš esmės visi šalių patikslintu ieškiniu ir patikslintu priešieškiniu reiškiami reikalavimai patenka į tas pačias kategorijas (pavyzdžiui, atsakovas prašo priteisti jam kompensaciją iš ieškovės, o atsakovei iš jo), tokiais atvejais teismas laiko, kad yra vienas reikalavimas.

110. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintas iš dalies (50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau bylinėjimosi išlaidų kontekste laikytina, kad patenkinta 0 proc. reikalavimo ir 100 proc. priešieškinio reikalavimo – ginčo, kad santuoka nutrauktina ir dėl atsakovo kaltės nebuvo); 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. sausio 2 d., tenkintas visiškai (100 proc.); 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur per mėnesį tenkintas iš dalies – atsakovas sutiko su 330 Eur išlaikymu, teismas priteisė 388,50 Eur išlaikymą, todėl ginčo apimtis sudarė 70 Eur, iš kurių teismas priteisė 58,50 Eur (84 %); 4) dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas atsižvelgė į atsakovo pasiūlymus dėl platesnės bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau pritarė ieškovei dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, todėl ieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies (50 proc.); 5) dėl turto padalijimo teismas didžiąja dalimi atsižvelgė į ieškinio reikalavimus: a) priteisė ieškovei Butą su žemės sklypo dalimi, b) padalijo ieškovės ir atsakovo banko sąskaitose 2023 m. sausio 2 d. buvusias pinigų sumas, didžiąją dalimi jas priteisdamas ieškovei, c) automobilių stovėjimo vietą su inžinerinių tinklų dalimi priteisė atsakovui, d) priteisė ieškovei 4 900 Eur, kylančių iš dovanojimo sutarčių, o reikalavimo dėl e) pripažinimo ieškovei 57,50 proc. dalies Buto ir žemės sklypo dalies netenkino. Ieškovė prašė priteisti turto jai už 163 000,99 Eur, įskaitant pusę atsakovo sąskaitoje buvusių pinigų, o atsakovas prašė ieškovei priteisti turto už 82 938,25 Eur, įskaitant šalių sąskaitose buvusių lėšų padalijimą, teismas priteisė ieškovei turto už 161 907,79 Eur. Ginčo skirtumas sudarė 80 062,74 Eur. Teismas ieškovei priteisė turto 1 093,20 Eur mažiau nei ji prašė, todėl patenkinta šio reikalavimo dalis sudaro 99 %; 6) ieškovė prašė priteisti atsakovui 24 390,93 Eur kompensaciją (reiškiami buvo du alternatyvūs reikalavimai), atsakovas – priteisti ieškovei iš atsakovo 4 1942,74 Eur kompensaciją. Teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 44 308,65 Eur kompensaciją. Todėl šioje dalyje iš esmės tenkintas ieškinio reikalavimas (100 proc.).

111. Nagrinėjamoje byloje atsakovo reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas visiškai (100 proc.); 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., atmestas (0 proc.); 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 330 Eur per mėnesį tenkintas iš dalies – ieškovė prašė priteisti 400 Eur išlaikymą, teismas priteisė 388,50 Eur išlaikymą, todėl ginčo apimtis sudarė 70 Eur, iš kurių teismas priteisė 58,50 Eur, o 11,50 Eur nepriteisė (16 %); 4) dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kaip nurodyta aukščiau, priešieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies (50 proc.); 5) dėl turto padalijimo, kaip nurodyta aukščiau, tenkinta 1 % priešieškinio reikalavimų; 6) teismas priteisė kompensaciją atsakovui iš ieškovės, todėl priešieškinio reikalavimai šioje dalyje atmesti (0 proc.).

112. Taigi buvo patenkinta 72 proc. ieškinio reikalavimų ((0 proc. + 84 proc. + 50 proc. + 99 proc. + 100 proc.) x 100 proc. / 600 proc.) ir 28 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų ((100 proc. + 0 proc. + 16 proc. + 50 proc. + 1 proc. + 0 proc.) x 100 proc. / 600 proc.)).

113. Laikoma, kad ieškovės naudai byla išspręsta 72 proc., o atsakovo naudai – 28 proc. Vadovaujantis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, ieškovės naudai būtų priteistina iš atsakovo 5 040 Eur (72 proc. nuo 7 000 Eur (6 100 Eur + 600 Eur + 300 Eur)). Atsakovo naudai būtų priteistina iš ieškovės 5 301,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (28 proc. nuo 18 934 Eur (18 634 Eur + 300 Eur)). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės būtų priteisiama 261,52 Eur (5 301,52 Eur - 5 040 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

114. Tačiau, remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

115. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

116. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą).

117. Remdamasis minėtais išaiškinimais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas mažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai. Pirma, nagrinėjama byla nors ir buvo didesnės apimties, tačiau joje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai (nekilnojamąjį turtą sudarė du turtiniai kompleksai, kilnojamąjį turtą – vienas automobilis, buvo du kreditoriai), antra, dėl pirmiau nurodytos priežasties nagrinėjamai bylai nereikėjo specialiųjų žinių, trečia, tik ieškovės atsakovas turėjo išvykti į kitą vietovę nei jo registruota darbo vieta, tačiau jo klientės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo apie tris kartus mažesnės nei atsakovo, ketvirta, ginčo suma, lyginant su panašaus pobūdžio bylomis, nebuvo didelė, penkta, sprendžiami teisiniai klausimai yra panašūs į sprendžiamus kitose santuokos nutraukimo bylose, šešta, abiejų šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, septinta, abi šalys patyrė panašias bylinėjimosi išlaidas (ieškinys – atsiliepimas į ieškinį, patikslintas ieškinys – atsiliepimas į patikslintą ieškinį, priešieškinis – atsiliepimas į priešieškinį, patikslintas priešieškinis – atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, įvairūs procesiniai prašymai – atsiliepimai į juos, atstovavimas teismo posėdžiuose), aštunta, atsakovo atstovės – advokato padėjėjos – įkainis (200 Eur/val.) 2,5 karto didesnis už ieškovės atstovo – advokato – įkainį (80 Eur/val.), o atsakovo advokato padėjėjos pagalbai patirtos bylinėjimosi išlaidos 3 kartus didesnės nei ieškovės, devinta, skirstant bylinėjimosi išlaidas pagal bendrąsias jų paskirstymo taisykles ir atlikus įskaitymą – ieškovė turėtų sumokėti atsakovui dalį bylinėjimosi išlaidų, nors bylą didžiąją dalimi laimėjo ji. Todėl teismas vertina, kad yra pagrindas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, principu „pralaimėjęs moka“, sumažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą 50 % iki 9 317 Eur (18 634 Eur / 2). Net ir tokiu atveju jos viršys ieškovės išlaidas advokato pagalbai apie 53 % (((9 317 Eur x 100 proc.) / 6 100 Eur - 100 proc.) Ši suma būtų pagrįsta ir atitiktų protingumo, teisingumo sąžiningumo principu bei principą „pralaimėjęs moka“.

118. Todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto taip: ieškovės naudai byla išspręsta 72 proc., o atsakovo naudai – 28 proc. Ieškovės naudai priteistina iš atsakovo 5 040 Eur (72 proc. nuo 7 000 Eur (6 100 Eur + 600 Eur + 300 Eur)). Atsakovo naudai priteistina iš ieškovės 2 692,76 Eur (28 proc. nuo 9 617 Eur (9 317 Eur + 300 Eur)). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 347,24 Eur (5 040 Eur - 2 692,76 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

119. Įskaičius atsakovo bylinėjimosi išlaidas į ieškovės mokėtiną kompensaciją, kompensacija mažintina iki 41 961,41 Eur (44 308,65 Eur - 2 347,24 Eur).

120. Byloje patirtos 4,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra nepriteisiamos.

121. Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovei iki sprendimo byloje priėmimo atidėtas 1 793 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi, atsižvelgus į pateiktą patikslintą ieškinį, ieškovei iki sprendimo byloje priėmimo atidėta žyminio mokesčio dalies suma buvo padidinta iki 2 051 Eur Atsižvelgiant į aptartą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir ieškovės reikalavimų tenkinimo dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 574,28 Eur (2 051 Eur x 28 proc.) neprimokėta žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovo valstybei priteistina 1 476,72 Eur (2 051 Eur x 72 proc.) neprimokėta žyminio mokesčio dalis.

122. Teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui iki sprendimo byloje priėmimo atidėtas 939 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi, atsižvelgus į pateiktą patikslintą priešieškinį, atsakovui iki sprendimo byloje priėmimo atidėta žyminio mokesčio dalies suma buvo padidinta iki 1 291 Eur. Atsižvelgiant į aptartą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atsakovo reikalavimų tenkinimo dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 929,52 Eur (1 291 Eur x 72 proc.) neprimokėta žyminio mokesčio dalis, o iš ieškovės valstybei priteistina 361,48 Eur (1 291 Eur x 28 proc.) neprimokėta žyminio mokesčio dalis.

123. Iš viso iš ieškovės valstybei, už nesumokėtas žyminio mokesčio dalis, priteistina 936 Eur (574,28 Eur + 361,48 Eur), o iš atsakovo 2 406 Eur (1 476,72 Eur + 929,52 Eur). Šios valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. D. palikti santuokinę pavardę „S. D.“, atsakovui M. D. – „D.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su jos motina, ieškove A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 388,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt centrų) išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą iki einamojo mėnesio 10 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką iki 2026 m. kovo 1 d.:

„1. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra porinių savaičių šeštadieniais, paimdamas dukrą tarp 9.45–10.00 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir dukrą tą pačią dieną grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val., taip pat bendrauja porinių savaičių sekmadieniais analogiška šeštadieniams tvarka.

2. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus jos užsiėmimams arba dukrai būnant namuose iš jos gyvenamosios vietos tarp 17.00–17.15 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną iki 19.45 val.

3. Ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dukra bendrauja su ieškove, atsakovo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) – su atsakovu.

4. Vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), jeigu yra numatyta vaiko gimtadienio šventė, vaikas praleidžia su ieškove. Ieškovė informuoja atsakovą apie planuojamą vaiko gimimo dienos šventę (vietą, laiką) ne vėliau kaip likus savaitei iki vaiko gimtadienio šventės. Šventėje dalyvauti turi teisę abu vaiko tėvai.

5.1. Gruodžio 31 d.

5.2. Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.).

5.3. Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).

6. Bendravimo tvarkos 3–5 punkte numatyti atvejai taikomi neatsižvelgiant į 1–2 bendravimo tvarkos punktus. Taikant bendravimo tvarkos 3 ir 5 punktus (išskyrus, kai yra numatytas bendravimas įprastu grafiku), atsakovas paimą dukrą iš jos gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos tarp 9.00–9.15 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tarp 19.15–19.30 val.

7. Vaiko ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis sergančiu vaiku bei jį slaugyti. Tuo atveju, jei sergantis vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, tėvas lanko sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nustatytu jo bendravimo su vaikais metu.

8. Tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, vienos iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), ieškovė ar atsakovas negali pasirūpinti vaiku, jo priežiūrą turi užtikrinti kitas iš tėvų.

9. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas.

10. Dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo kylančiais klausimais šalys bendrauja el. paštu/SMS žinute.

11. Tais atvejais, jei vaiko tėvo bendravimo su dukra metu vyksta dukters ugdymo užsiėmimai, renginiai ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir pan.

12. Atsakovas, negalėdamas paimti dukters bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka, privalo apie tai pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

15. Ieškovė ir atsakovas gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo atskirais atvejais.“

Nustatyti nepilnamečio vaiko F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką nuo 2026 m. kovo 2 d.:

„1. Atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį dukrą paimdamas iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus dukters užsiėmimams arba, jei užsiėmimai nevyksta, iš jos gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos tarp 17.00–17.15 val., dukrą grąžindamas sekmadienį tarp 18.30–19.00 val. Apie planuojamą bendravimą atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas.

2. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus dukters užsiėmimams arba, jei užsiėmimai nevyksta, iš jos gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos tarp 17.00–17.15 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną tarp 19.30–19.45 val. Apie planuojamą bendravimą atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas.

3. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę su dukra atostogauti po nepertraukiamas 14 (keturiolika) dienų per metus vasaros metu ir 7 (septynias) dienas kitu metu, netrukdant dukters ugdymo proceso. Nepertraukiamai su vaiku atostogaujantis tėvas arba motina turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Šalims nesusitarus dėl atostogų laiko, lyginiais metais atostogų laiką pasirenka ieškovė, nelyginiais – atsakovas. Apie planuojamas atostogas kita šalis informuojama ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų pradžios. Tuo atveju, jei atsakovo atostogos su dukra planuojamos užsienyje, ieškovė atsakovui perduoda dukters kelionei reikalingus asmens dokumentus ir receptinius vaistus, išskyrus, kai tokie vaistai reikalingi išimtinai dėl kelionės – tokiu atveju jais pasirūpina pats atsakovas. Grįžus po kelionės, asmens dokumentą ir vaistus atsakovas grąžina ieškovei.

4. Kiekvienais metais dukra Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) bendrauja su ieškove, Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) – su atsakovu.

5. Vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), jeigu yra numatyta vaiko gimtadienio šventė, vaikas praleidžia su ieškove. Ieškovė informuoja atsakovą apie planuojamą vaiko gimimo dienos šventę (vietą, laiką) ne vėliau kaip likus savaitei iki vaiko gimtadienio šventės. Šventėje dalyvauti turi teisę abu vaiko tėvai. Jei vaiko gimtadienio šventė nėra suplanuota, lyginiais metais vaikas gimtadienio dieną bendrauja su ieškove, nelyginiais – atsakovu.

6.1. Gruodžio 31 d.

6.2. Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).

6.3. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.).

6.4. Šv. Velykų pirmą dieną.

6.5. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.).

7.1. Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.).

7.2. Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.).

7.3. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.).

7.4. Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.).

7.5. Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.).

7.6. Žolinės dieną (rugpjūčio 15 d.).

7.7. Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).

8. Bendravimo tvarkos 4 ir 6 punkte numatyti atvejai taikomi neatsižvelgiant į 1–2 bendravimo tvarkos punktus. Taikant bendravimo tvarkos 4–6 punktus (išskyrus, kai yra numatytas bendravimas įprastu grafiku), atsakovas paimą dukrą iš jos gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos tarp 9.00–9.15 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tarp 19.15–19.30 val.

9. Vaiko ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigoje, abi šalys turi teisę ir pareigą rūpintis sergančiu vaiku bei jį slaugyti. Tuo atveju, jei sergantis vaikas būtų slaugomas jo gyvenamojoje vietoje, tėvas lanko sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nustatytu jo bendravimo su vaikais metu.

10. Tais atvejais, kai dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, vienos iš šalių liga, hospitalizavimas, gydymas ir pan.), ieškovė ar atsakovas negali pasirūpinti vaiku, jo priežiūrą turi užtikrinti kitas iš tėvų.

11. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas.

12. Dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo kylančiais klausimais šalys bendrauja el. paštu/SMS žinute.

13. Tais atvejais, jei vaiko tėvo bendravimo su dukra metu vyksta dukters ugdymo užsiėmimai, renginiai ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir pan.

14. Atsakovas, negalėdamas paimti dukters bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka, privalo apie tai pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

15. Ieškovė ir atsakovas gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo atskirais atvejais.“

Priteisti ieškovei A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 1) butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 156 000 Eur.

Priteisti atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 1) (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 4 500 Eur.

Priteisti atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė 7 000 Eur.

Priteisti iš ieškovės A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 41 961,41 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 41 ct) kompensaciją.

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariąją A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole. Šalių vidiniame santykyje A. S. D. įsipareigoja asmeniškai vykdyti kredito sutartį be atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą M. D.. Tuo atveju, jeigu M. D. įvykdytų už A. S. jai tenkančią prievolę (jos dalį) pagal kredito sutartį, jis turi teisę sumokėtos sumos regreso tvarka reikalauti iš ieškovės A. S. D..

Po santuokos nutraukimo A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) prievolę kreditoriui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti solidariąją prievole.

Priteisti iš ieškovės A. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 936 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 406 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2024 m. spalio 22 d., 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. liepos 4 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus, ieškovei A. S. D. ir trečiajam asmeniui D. S. grąžinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčių originalus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, Valstybės įmonei Registrų centrui ir Akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.