Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-542-587/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-03
Bylos Nr.: e2A-542-587/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01698-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: Š. B.
Ieškovas: E. B.

Kategorijos

2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
3.3.1.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-542-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01698-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 3.1.7.6; 3.3.1.1; 3.3.1.19 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui Š. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir Š. B. priešieškinį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Kunigaikščių slėnis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Š. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Ieškiniu reiškė turtinius bei neturtinius reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu, taip pat prašė ieškovės naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas Š. B. pateikė priešieškinį, kuriame be kita ko, prašė teismo priteisti iš ieškovės 5 359 Eur kompensaciją už pradinį įnašą buto pirkimui bei atsakovo naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas sumokėjo iš savo banko sąskaitos 13 500 Eur, kiekvienas turėjo prisidėti po 6 750 Eur, tuo tarpu ieškovė yra kompensavusi tik 1 391 Eur, todėl likusi neapmokėta suma 5 359 Eur.

Atsiliepimas

3. Tretieji asmenys atsiliepimų ginčo aspektu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

5. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės 5 359 Eur kompensaciją už pradinį įnašą buto pirkimui. Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės (jog šalys kartu gyveno pas ieškovės tėvus, vertinant kartu ir šalių paaiškinimus), o taip pat pateikti įrodymai dėl vestuvinių rengimo reikalų, kita bylos medžiagos visuma, tikėtinai paneigia atsakovo nurodytas (įrodinėtas) aplinkybes, kad iš esmės pradiniam įnašui už butą sumokėti pinigai yra iš atsakovo asmeninių santaupų. Teismas darė išvadą, kad vertinant pagal įrodymų vertinimo taisykles ir vidinį įsitikimą, susiklosčiusios aplinkybės tikėtinai rodo, jog šalys bendrą ūkį (nesusituokę) vedė jau 2015 m. rugsėjo mėn. (dėl galimo dar ankstesnio bendro ūkio vedimo laikotarpio įrodymų nėra), kai atsikraustė kartu gyventi pas ieškovės tėvus. Šį bendrą ūkį vedė iki pat vestuvių. Tarp šalių tuomet susiklostė santykiai, savo esme atitinkantys santuokinius santykius. Jie gyveno kartu, tvarkėsi buityje, vedė bendrą ūkį, planavo būsto įsigijimą, planavo vestuves, suprato, kad trūksta įnašo būsto įsigijimui, jį taupėsi. Tuomet šalys dalijosi tiek bendru turtu, tiek bendrais šeimos buities rūpesčiais. Bendras asmenų gyvenimas, bendro ūkio tvarkymas ir turto kūrimas savo lėšomis (nes ir atsakovas neneigia, jog tam tikra pinigine dalimi ieškovė taipogi taupėsi įnašui) yra pagrindas pripažinti, jog šalys vykdė jungtinę veiklą, siekiant įsigyti butą (susitaupyti bendrai pradiniam įnašui, perkant būstą su paskola), ir šis taupymas vyko šalims vedant bendrą ūkį, iš karto neužilgo po šalių santuokos sudarymo būstas ir buvo faktiškai įsigytas.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog tarp sugyventinių buvo susitarimas įgyti turtą bendrai ir būti įgyto turto bendraturčiais, ir tą jie pradėjo daryti dar nesusituokę iki santuokos, gyvendami kartu rinko įnašą šeimos būstui įsigyti, o galutinai tikslą įgyvendino jau būdami santuokoje, piniginis įnašas buvo sukauptas. Teismas atkreipė dėmesį į šalių indėlius vedant bendrą ūkį, kad nors iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas sukaupė daugiau iš darbinių piniginių lėšų nei ieškovė (to neneigia ir pati ieškovė), tačiau pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šioje situacijoje turi būti atsižvelgta ir į tai, jog ieškovės tėvai suteikė šalims gyvenamąjį būstą ir galimybę taupytis (iš esmės neprašė nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už turto išlaikymą, eksploatavimą, kurie pagal visuotinai žinomas aplinkybes Vilniuje yra gana dideli). Šalys tik pačios minimaliai (paminėta apie 50 Eur suma per mėnesį) prisidėjo prie šios jiems suteiktos ieškovės tėvų pagalbos, kuri faktiškai kartu laikoma finansine pagalba, kuri padėjo šalims įgyvendinti tikslą. Teismas vertino, kad akivaizdu ir tikėtina, jog ieškovės tėvai tokią galimybę suteikė dėl giminystės ryšio (t. y. pagalba dukrai ir jos tuometiniam vaikinui, būsimam žentui). Tuo tarpu atsakovo minimas jo tėvo indėlis (prisidėjimas prie remontų) yra susijęs ne su ginčo reikalavimu (dėl piniginio įnašo kompensacijos), o su visai kitomis aplinkybėmis (t. y. pagalba šeimai jau po santuokos nutraukimo, jau įsigijus būstą), jokių reikalavimų dėl tokio prisidėjimo byloje nėra pareikšta. Tuo tarpu ieškovės tėvai, teismo vertinimu, padėjo ieškovei ir atsakovui sutaupyti šį reikalingą piniginį įnašą ir jo dydį (byloje nėra įrodymų, kad šalys galėjo išvengti šių galimų išlaidų (būsto nuomos ir visų be išimties poros gyvenamojo buto eksploatacijos ir išlaikymo išlaidų, jeigu šalims tektų ieškotis kitur bendrai gyventi, o asmeninio būsto nei ieškovė, nei atsakovas tuomet neturėjo). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas (jo atstovė) per baigiamąsias kalbas paaiškino dar naujas aplinkybes apie atsakovo krikšto motiną ir jos gyvenamąją vietą, tačiau tokių aplinkybių byloje faktiškai neįrodinėjo bylą nagrinėjant iš esmės.

7. Teismas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priteisė iš ieškovės E. B. atsakovo Š. B. naudai 1 432,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vertindamas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, susipažinęs su pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais ir iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo sprendė, kad šios išlaidos nėra pilnai pagrįstos. Nurodė, jog pirmiausia dėl atsakovo nurodytos sumokėtos 181,50 Eur sumos pagal 06/06/2022 mokėjimą yra pateiktas 2022 m. birželio 7 d. mokėjimo pavedimas, kuris atliktas advokatės V. G. profesinei bendrijai, t. y. atliktas dar gerokai iki bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario mėn.). Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti kas tai per mokėjimas, atsakovas nurodė, kad neprisimena, teismui nėra detalizuota už kokias teisines paslaugas šiuo atveju buvo konkrečiai sumokėta. Tik žodžiu teismui buvo paaiškinta, kad ši sąskaita apmokėta už teisinę pagalbą dar iki teismo, siekiant galimai išspręsti tarp šalių ginčą taikiai. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Byloje nėra duomenų ir tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos (net jeigu vertinant, kad jos patirtos dėl privalomosios mediacijos) buvo būtinos. Pačios išlaidos susidariusios dar gerokai iki ginčo bylos iškėlimo. Teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, kad šios išlaidos nėra laikomos pagrįstomis visa apimtimi.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktiškai atsakovas sumokėjo už advokatės I. K. teisines paslaugas 4 701,02 Eur, pateiktos sąskaitos nedetalizuotos, teismo posėdžio metu abstrakčiai nurodyta, jog buvo suteiktos teisinės paslaugos, jų konkrečiai detaliai nedetalizavus. Taip pat atsakovas faktiškai sumokėjo už advokatės G. D. teisines paslaugas 7 825,68 Eur. Bendrai už teisines paslaugas atsakovas sumokėjo 12 526,70 Eur, beveik dvigubai daugiau negu už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, jog dalyje atsakovo sąskaitos už teisines paslaugas konkrečiai nedetalizuotos ir atsakovas negalėjo jų paaiškinti teismo posėdžio metu, o taip pat, kad detalizuotos iš esmės siekia vos ne maksimalius rekomendacinius dydžius (atsakovas už naujos advokatės teisines paslaugas, kuri prisijungė prie nuo 2023 m. vasario mėn. besitęsiančio teisminio proceso tik nuo 2024 m. gegužės mėn. pabaigos, išrašė sąskaitų didesnei sumai nei priešingos šalies advokatė, kuri teikė šiame procese teisines paslaugas daugiau negu 1 metus ilgiau nei nauja atsakovo atstovė). Pats ginčas priskirtinas prie vidutiniškai sudėtingo, todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, darė išvadą, jog yra pagrindas mažinti šias išlaidas ir pagal aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, šią bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki bendros 9 000 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, atitiktų realumo ir protingumo kriterijų pagal šios bylos aplinkybes. Kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas teismas laikė nepagrįstomis.

10. Teismas, apskaičiuodamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, skaičiavo tik tuos reikalavimus, dėl kurių byloje kilo (buvo) ginčas. Ginčo dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo nereikalingumo, pavardžių po santuokos nutraukimo nebuvo. Dėl turto/prievolių padalinimo buvo ginčas iš dalies. Ginčas buvo dėl (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertės, kompensacijos (ne)išdėstymo, taip pat buvo ginčas dėl daugumos priešieškinio reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo. Dėl kito turto verčių, turimų prievolių ir iš esmės dėl turto/prievolių padalijimo ginčo tarp šalių nebuvo, abiem šalims palaikant ieškovės pasiūlytą turto padalijimo būdą (kurį teismas ir tenkino). Buvo atliekami ir tam tikri procesinių dokumentų patikslinimai. Teismas pabrėžė, kad tam tikrose situacijose (kaip ir šioje byloje), atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį, civilinės bylos baigtį ar proceso šalių elgesį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tampa komplikuotas. Būtina vadovautis kartu ir sąžiningumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat ir pagrindinėmis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, siekiant teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat remtis kitomis aplinkybėmis (atsižvelgiant tiek į bylos rezultatus, tiek į proceso šalių elgesį, tiek į pareikštų reikalavimų pobūdį). Šiuo atveju teismas laikė, kad tenkino atsakovo poziciją dėl (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertės (atmetant ieškovės poziciją dėl šio turto vertės, t. y. 100 proc. palaikyta atsakovo pozicija), kitame ginče dėl kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį išdėstymo (termino nustatymo) teismas palaikė (tenkino) ieškovės poziciją (100 proc. palaikyta ieškovės pozicija), tuo tarpu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti 14 071,17 Eur kompensaciją, teismas priteisė 8 343,65 Eur kompensaciją, dėl to šioje dalyje teismas laikė, jog priešieškinis tenkintas 59,30 proc., o atmesta 40,70 proc. Todėl laikant, jog dėl kitų ginčo dalių iš esmės ginčo nebuvo, teismas laikė, jog proporcijos, skirstant bylinėjimosi išlaidas yra tokios 53,10 proc. atsakovo naudai (100 proc., 0 proc., 59,30 proc./ dalinama iš trijų) ir 46,90 proc. ieškovės naudai (0 proc., 100 proc., 40,70 proc./ dalinama iš trijų). Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai teismas priteisė iš atsakovo 3 967,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (46,90 proc. nuo 8 460 Eur). Atsakovo naudai priteisė iš ieškovės 5 400,27 Eur (53,10 proc. nuo 10 170 Eur). Įskaitęs abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1 432,53 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas Š. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje dėl iš ieškovės E. B. atsakovo Š. B. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir dėl kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui: 1) priteisti iš ieškovės E. B. atsakovo Š. B. naudai 6 021,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti iš ieškovės E. B. atsakovo Š. B. naudai 5 359 Eur kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui. Atsakovas taip pat prašo iš ieškovės atsakovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, dėl atsakovo nurodytos sumokėtos 181,50 Eur sumos pagal 06/06/2022 mokėjimą ir nepagrįstai nurodė, jog pateiktas 2022 m. birželio 7 d. mokėjimo pavedimas, kuris atliktas advokatės V. G. profesinei bendrijai, t. y. atliktas dar gerokai iki bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario mėn.). Nepagrįstai nurodė, kad atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti kas tai per mokėjimas, atsakovas nurodė, kad neprisimena, teismui nėra detalizuota už kokias teisines paslaugas šiuo atveju buvo konkrečiai sumokėta. Tik žodžiu teismui buvo paaiškinta, kad ši sąskaita apmokėta už teisinę pagalbą dar iki teismo, siekiant galimai išspręsti tarp šalių ginčą taikiai. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Atsakovas pažymi, kad teismui pateikto pirmo procesinio dokumento - ieškinio 5 punkte ieškovė nurodo, kad šalių santuoka iširo 2022 m. gegužės mėn., atsakovui pranešus, kad jis nori, kad ieškovė pasirašytų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl akivaizdu, kad 2022 m. birželio 6 d. atsakovo mokėjimas, atliktas advokatės V. G. profesinei bendrijai, buvo už jo lėšomis parengtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekiant, kaip ir buvo paaiškinta teismui žodžiu, nutraukti santuoką taikiai. Atsakovas neturi prisiimti atsakomybės už tai, kad ieškovė nesutiko nutraukti santuoką taikiai ir pradėjo teisminį procesą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimų dėl ieškovės teismui pateiktos 2022 m. rugsėjo 27d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 36/2022, kurioje advokatė I. A. nurodė, kad 650 Eur išlaidos patirtos už teisines paslaugas - teisines konsultacijas, pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo parengimą pagal 2022 m. gegužės 20 d. sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 12/2022, t.y. tuo pačiu periodu, dar gerokai iki bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario mėn.). Pirmosios instancijos teismui nekilo ir šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pripažintos pagrįstomis. Taip pat teismas pripažino pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ieškovės atstovavimą mediacijoje pagal ieškovės atstovės į šią civilinę bylą pateiktą 2023 m. sausio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 5/2023.

1.2. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog faktiškai atsakovas sumokėjo už advokatės I. K. teisines paslaugas 4 701,02 Eur, pateiktos sąskaitos nedetalizuotos, teismo posėdžio metu abstrakčiai nurodyta, jog buvo suteiktos teisinės paslaugos, jų konkrečiai detaliai nedetalizavus. Taip pat atsakovas faktiškai sumokėjo už advokatės G. D. teisines paslaugas 7 825,68 Eur. Bendrai už teisines paslaugas atsakovas sumokėjo 12 526,70 Eur, beveik dvigubai daugiau negu už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, jog iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovė į bylą pateikė viso 18 procesinių dokumentų, o atsakovo atstovės 38 procesinius dokumentus (iš jų 23 procesinius dokumentus pateikė advokatė G. D. ir 15 procesinių dokumentų advokatė I. K.), neskaitant dalyvavimo teismo posėdžiuose ir šalių derybose dėl taikaus ginčo išsprendimo būdų. Be to, būtent atsakovo atstovei teko atlikti sudėtingus šalių turto verčių ir dalybų apskaičiavimus, pateiktus priešieškinyje. Pastebėtina ir tai, jog, kai nauja atsakovo atstovė prisijungė į bylą buvo pateiktas ir išsamus atsiliepimas į ieškinį, priešieškinis, 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. spalio 3 d., 2024 m. spalio 14 d., buvo teikti prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2024 m. spalio 7 d. buvo ruoštas atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo, 2024 m. lapkričio 6 d. buvo teiktas prašymas su atsakovo patikslintomis priešieškinio sumomis (atsižvelgiant į atsakovo papildomai atliktus mokėjimus), 2024 m. lapkričio 8 d. buvo teiktas atsiliepimas į ieškovės patikslintus reikalavimus. Pažymėtina, jog čia paminėti tik didesnės apimties dokumentai. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį ieškovės ruošti didesnės apimties dokumentai yra 2024 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepimas į priešieškinį, 2024 m. rugsėjo 18 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo, 2024 m. rugsėjo 29 d. prašymas dėl baudos skyrimo, 2024 m. lapkričio 6 d. ieškinio reikalavimų patikslinimas. Pažymėtina ir tai, kad jog būtent atsakovui, kuris priešieškiniu prašė priteisti 15 lentelės eilučių išdėstytus mokėjimus (pažymėtina, iš kurių beveik visi, išskyrus pradinį įnašą, buvo priteisti) teko surinkti daugybę įrodymų, pagrindžiančių šiuos reikalavimus ir prašomas priteisti sumas, o vėliau, sumoms augant, tikslinti šiuo reikalavimus ir pateikti papildomus juos pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad abi atsakovo atstovės yra PVM mokėtojos, kai tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės atstovės pateiktų sąskaitų, ji PVM mokėtoja nėra. Taigi atsakovo vien dėl jo atstovėms taikomų didesnių mokesčių (PVM) sąskaitos yra 21 procentų didesnės. Be to, atsakovo atstovės advokatės G. D. visose sąskaitose yra konkrečiai nurodytos suteiktos paslaugos ir jų apimtis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl pareikšto priešieškinio ir jame keliamų reikalavimų, atsakovui kilo didelė įrodinėjimo našta dėl ko jo bylinėjimosi išlaidų suma didesnė. Atsakovo atstovės manymu, ieškovės atstovė galimai išrašydama sąskaitas jas išrašydavo kiek mažesnes nei realiai užtruko paslaugos, tačiau tai nereiškia, jog dėl to atsakovui, turi būti sumažintos jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš ieškovės atstovės sąskaitų, pvz. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 46/2024 nurodyta „pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 13 d.“ priskaičiuotos 2 valandos darbo, kai pats posėdis truko 2 valandas; taip pat, kaip matyti iš tos pačios sąskaitos „pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 30 d.“ priskaičiuotos 3 darbo valandos, vėlgi, kai pats posėdis truko 3 val. Taigi tai reiškia, jog pasiruošimas posėdžiams nėra įtrauktas į šias sąskaitas.

1.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas, nes atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už atskirus procesinius dokumentus, atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatyto maksimalaus dydžio.

1.5. Teismas neįvertino, kad ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, kas reiškia, jog šioje dalyje bylą pralaimėjo, o atsakovas nuo jų gindamasis patyrė teisinių išlaidų. Dėl to, pritaikius pirmosios instancijos teismo nustatytas proporcijas, skirstant bylinėjimosi išlaidas, tokiu atveju turėtų būti laikoma, kad iš keturių reikalavimų (trys teismo nurodyti ir vienas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo) atsakovas bylą laimėjo 64,83 proc. (100 proc., 0 proc., 59,30 proc., 100 proc. / dalinama iš keturių) ir 35,17 proc. ieškovės naudai (0 proc., 100 proc., 40,70 proc., 0 proc. / dalinama iš keturių), ieškovės naudai priteistina iš atsakovo 2 975,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (35,17 proc. nuo 8 460 Eur), o atsakovo naudai priteistina iš ieškovės 8 997,05 Eur (64,83 proc. nuo 13 877,91 Eur). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 6 021,67 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo atveju, jei antrasis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas (dėl kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui) būtų patenkintas, atitinkamai ši proporcija dar pasikeistų atsakovo naudai.

1.6. Dėl kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 5 359 Eur sumos už buto, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais pradinio įnašo sumokėjimą. Apeliantas nurodo, kad pradinis įnašas sudarė 13 500 Eur sumą, todėl ieškovė turėjo sumokėti 6 750 Eur, o kadangi sumokėjo tik 1 391 Eur, todėl 5 359 Eur suma kompensuotina atsakovui. Nesutiktina teismo argumentu, kad atsakovas pradiniam buto įnašui sukaupė lėšas ieškovės tėvų pagalba (kuri išimtinai susijusi su ieškovės asmeniu, be jo nebūtų ir tokios finansinės pagalbos iš tėvų pusės). Atsakovo teigimu, ieškovės tėvai, taip pat kaip ir ieškovė, visiškai neprisidėjo prie buto įrengimo darbų nei finansiškai, nei fiziškai. To neneigė ir pati ieškovė teismo posėdžių metu. Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad prie buto pradinio įnašo sutaupymo prisidėjo ieškovės tėvai, leisdami atsakovui gyventi jų namuose už tam tikrą nuomos mokestį, teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad visus šeimos buto įrengimo darbus atliko atsakovas ir jo tėvas savo jėgomis bei šalių nepiniginis įnašas į buto įsigijimą vertintinas mažų mažiausiai vienodai, nors atsakovas ir jo šeima prisidėjo ženkliai daugiau. Be to, šalys atsidarė bendrą šeimos sąskaitą 2017 m. vasario 23 d., susituokė 2017 m. gegužės 20 d., būsto paskolos sutartį pasirašė 2017 m. birželio 26 d., todėl negalima teigti, kad nuo 2015 m. antros metų pusės atsakovo sukauptos lėšos buvo šalių bendroji nuosavybė, nes jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad anksčiau šalys buvo priėmę sprendimą bendrai taupyti pinigus buto įsigijimui.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš naujo perskirstyti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, ir atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą priteisti ieškovei 2 162,97 Eur (7563,24 - 5 400,27) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo bei priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės dėl pareikšto ieškinio patenkinimo priteistinos bylinėjimosi išlaidų proporcijos nurodė, kad ieškovė šioje dalyje ginčą pralaimėjo 100 proc., ir ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas skaičiavo tik pagal tai, kiek buvo patenkinta atsakovo priešieškinio reikalavimo. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog šalys byloje, be kitų klausimų, sprendė turtinį ginčą dėl turto padalijimo, ir ieškovės reikalavimas dėl bendros nuosavybės padalijimo buvo tenkintas iš dalies. Tarp šalių buvo ginčas tik dėl dalintino turto vertės, ir šio ginčo suma sudarė: ieškovės nurodoma turto (konkrečiai buto, adresu (duomenys neskelbtini) su priklausiniais) vertė buvo - 166 300 Eur; atsakovo nurodoma šio turto vertė - 186 000 Eur. Taigi, tarp šalių dėl šio turtinio reikalavimo ginčo dydis buvo 19 700 Eur. Todėl, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų proporcija sudarė 89,40 proc. (kur 186 000 Eur - 100 proc. apimtis, o 166 300 Eur - 89,40 proc.) Visi kiti ieškovės pareikšti reikalavimai byloje buvo patenkinti, taigi tik išskyrus turto (konkrečiai buto, adresu (duomenys neskelbtini) su priklausiniais) vertės ginčą, kuris buvo tenkintas iš dalies. Taigi, teismui nustačius, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudarė 8 460 Eur, ieškovei privalėjo būti priteista 89,40 proc. dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl patenkinto ieškinio, kas sudaro 7 563,24 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.

2.2. Keisti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų apimtį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo į bylą pateiktose advokatų profesinės bendrijos K. išrašytose sąskaitose 2023 m. gegužės 1 d. sąskaita Nr. AVG23052 (907,50 Eur), 2024 m. balandžio 24 d. sąskaita Nr. APBK-2024-030 (1 931,16 Eur), 2023 m. gegužės 19 d. sąskaita Nr. APBK-2023-016 (924 Eur), 2023 m. lapkričio 13 d. sąskaita Nr. APBK-2024-011 (938,36 Eur) nenurodyta jokios informacijos apie suteiktų teisinių paslaugų turinį. Visa šių sąskaitų suma sudarė bendrai 4 701,02 Eur sumą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šalis privalo pagrįsti, už ką susidarė konkrečios atstovavimo išlaidos. Teismas atsakovo bylinėjimosi išlaidas sumažino netgi ne šia suma, o mažesne, nors teismas neturėjo galimybių įsitikinti, kad visa 4 701,02 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo buvo pagrįstai patirta šioje byloje. Todėl, kadangi šalis teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi pareigą raštu pagrįsti jų dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią dalį bylinėjimosi išlaidų sumažino, kadangi jų dydis nebuvo pagrįstas.

2.3. Apeliaciniame skunde dėstomos prielaidos, kad 181,50 Eur atstovavimo išlaidų suma sudaro sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengimą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Tai, kad tai nėra išlaidos už parengtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rodo tai, kad dėl teisinės pagalbos sutartis su atsakovu sudaryta 2022 m. birželio 6 d., o pats atsakovas nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo į ieškovę kreipėsi 2022 m. gegužės mėn., norėdamas, kad ieškovė pasirašytų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. tokia sutartis buvo parengta iki atsakovo sudarytos sutarties su advokatės V. G. profesine bendrija (bylos dokumentas - DOK-40051). Todėl, šios dalies teisinių paslaugų išlaidų turinys nebuvo nustatytas ir pagrįstas, ir teismo sprendimas bei motyvai byloje teisėti.

2.4. Atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Atsakovas į bylą pasitelkė du skirtingus advokatus, todėl bylinėjimosi išlaidų padidėjimas, nulemtas naujo atstovo į bylą atsiradimo, negali būti pilnai perkeltas kitai šaliai. Sprendimą dėl atstovo pakeitimo priėmė atsakovas, ir šis sprendimas tai veikimas savo rizika, ir dėl tokio veikimo, ieškovei neturi ir negali kilti jokios teisinės pasekmės, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų padidėjimo faktą. Aplinkybė, kad atsakovo pasitelkti atstovai yra PVM mokėtojai taip pat tai yra atsakovo veikimas savo rizika, ir dėl valstybei mokėtinų mokesčių, tokia našta ieškovei irgi neturi būti perkeliama. Ieškovė nurodo, kad šalių ginčo esmė buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė, atsakovo užsispyrimas, kad šis turtas jam būtų paliktas natūra, vėliau šio reikalavimo atsakovas atsisakė, pakeitęs nuomonę. Taigi, byloje ginčas nebuvo sudėtingas ar didelės apimties. Atsakovo atstovės dėstomi argumentai dėl didesnio indėlio, nes atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, nėra visiškai teisingi. Priešieškinys byloje atsirado tik nagrinėjimo pabaigoje. Teisiniu požiūriu ginčo dalykas yra nesudėtingas, šalys derėjosi dėl šios skolos ir derybų metu, tačiau kompromisas nebuvo surastas dėl ieškovės nuomone atsakovo derybų tikslingo vilkinimo, kadangi atsakovas vienas gyveno šalims bendros nuosavybės teise prikrausiančiame bute, už kurį paskolą ir kitus mokėjimus turi pareigą atlikti ir ieškovė, tuo tik didindamas reikalaujamą skolą.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Dėl kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 5359 Eur sumos už buto, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais pradinio įnašo sumokėjimą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dalį iš visos 13 500 Eur reikalingos pinigų sumos pradiniam buto įnašui sukaupė iki šalių bendravimo ir gyvenimo kartu. Šalys bendrauja nuo 2013 m., nuo 2015 m. pradėjo gyventi kartu, pradinis įnašas sumokėtas 2017 m. birželio mėn. Atsakovas teismo posėdžio metu išdėstė kiek uždirbo nuo 2015 m. iki 2017 m. gegužės mėn., atsakovo uždirbamas darbo užmokestis tuo metu buvo artimas minimumui, šalys santuoką sudarė 2017 m. gegužės 20 d., taigi, per mažiausiai du pusę metų atsakovas kartu su ieškove, gyvendami neatlygintinai ieškovės tėvų namuose, sutaupė apie 12 000 Eur sumą, kurią būtų išleidę buto nuomai (apie 400 Eur/mėn.). Taigi, pagrįstai teigtina, kad šalys bendrą ūkį (nesusituokę) vedė vėliausiai nuo 2015 m. rugsėjo mėn., ką pripažino pats atsakovas, nurodydamas, kad jis atsikraustė kartu gyventi pas ieškovės tėvus. Šį bendrą ūkį vedė iki pat vestuvių. Tarp šalių tuomet susiklostė santykiai, savo esme atitinkantys santuokinius santykius. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad šalys vykdę jungtinę veiklą turėjo skirtingus įnašus į jungtinės veiklos rezultatą yra teisėta ir pagrįsta.

2.6. Apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui nepagrįsti, nes šalys preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dar nesudarę santuokos, t.y. 2017 m. kovo mėn., šalys santuoką įregistravo 2017 m. gegužės 20 d., o notarinį buto pirkimo-pardavimo sandorį sudarė 2017 m. liepos 18 d. Tai taip pat patvirtina visas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šalių bendro gyvenimo kartu ir planavimo turto įsigijimo iki oficialios santuokos sudarymo. Šalys ir toliau gyveno pas ieškovės tėvus iki 2018 m. vasario mėn., kada įsikraustė į naujai įsigytą butą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų bei 5 359 Eur kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui priteisimo.

Dėl kompensacijos už pradinį įnašą

16. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 5 359 Eur kompensaciją už pradinį įnašą buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Nurodo, kad jis sumokėjo iš savo banko sąskaitos 13 500 Eur, kiekvienas turėjo prisidėti po 6 750 Eur, tuo tarpu ieškovė yra kompensavusi tik 1 391 Eur, todėl likusi neapmokėta suma 5 359 Eur. Ieškovė nesutiko su šiuo atsakovo reikalavimu, nurodė, jog šalys iki santuokos sudarymo keturis metus vedė bendrą ūkį, atsakovas neatlygintinai su ieškove gyveno pas ieškovės tėvus, dalinosi buities ir kitomis išlaidomis, kartu taupė, jų lėšos buvo bendros t.y. šalys jau gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai. Jau tuomet šalys bendrai gyveno ir siekė bendro tikslo – įsigyti būstą bendram gyvenimui, buvo planuojamos šalių vestuvės, atsakovas turėjo galimybę susitaupyti nemokamai gyvenant pas ieškovės tėvus. Atsakovas pripažįsta aplinkybes, kad gyveno su ieškove pas ieškovės tėvus nuo 2015 m. rugsėjo mėn., vedė bendrą ūkį

17. Analogiškai ieškovas nurodo šias aplinkybes ir apeliaciniame skunde, taip pat nurodo, kad jei jau teismas atsižvelgė į gyvenimą pas atsakovės tėvus, tai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad šeimos buto įrengimo darbus atliko atsakovas, jo tėvas. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą neigia atsakovo nurodytas aplinkybes ir nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus pradiniam įnašui sukaupė iki šalių bendro gyvenimo kartu, nes nuo 2015 m. bendro gyvenimo pas ieškovės tėvus ir tarp šalių ir buvo vedamas bendras ūkis.

18. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas priteisti kompensaciją, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. Siekiant kompensacijos, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).

19. Byloje nėra nustatyta, kad šalys iki 2015 m. turėjo sukaupę asmeninio turto, pajamų, buvo gavę dovanų ar kt. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. šalys kartu gyveno pas ieškovės tėvus, iš 2015-2016 m. šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl vestuvių organizavimo klausimų (10 t. b.l. 107-110). Atsakovo teiginiai, kad šalys pradėjo vesti bendrą ūkį tik nuo 2017 m. vasario 23 d., kai atsakovas atsidarė papildomą banko sąskaitą, o iki tol gyveno kas sau, kiekvienas savo reikalus tvarkėsi pagal save yra neįtikima, kadangi neneigiant bendro gyvenimo pas ieškovės tėvus nuo 2015 metų, bendro vestuvių organizavimo, šios aplinkybės laikytinos paneigtomis, kitu atveju nebūtų aiškus atsakovo tikslas atsikelti gyventi pas ieškovės tėvus, kadangi norint gyventi atskirą gyvenimą ir neplanuoti bendro ūkio, persikėlimui pas ieškovės tėvus nebuvo jokio tikslo.

20. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pačių šalių paaiškinimus pagrįstai nustatė, kad šalys nesusituokę, tačiau kartu gyvendami bendrą ūkį vedė jau 2015 m. rugsėjo mėn., kai atsakovas atsikraustė kartu gyventi pas ieškovės tėvus ir jį vedė iki pat vestuvių. Apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad tarp šalių tuomet susiklostė santykiai, savo esme atitinkantys santuokinius santykius. Jie gyveno kartu, tvarkėsi buityje, vedė bendrą ūkį, planavo būsto įsigijimą, planavo vestuves, suprato, kad trūksta įnašo būsto įsigijimui, jį taupėsi. Bendras asmenų gyvenimas, bendro ūkio tvarkymas ir turto kūrimas savo lėšomis, pirmos instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, jog šalys vykdė jungtinę veiklą, siekiant įsigyti butą (susitaupyti bendrai pradiniam įnašui, perkant būstą su paskola), kuris neužilgo po šalių santuokos sudarymo ir buvo faktiškai įsigytas. Ieškovo argumentus dėl atskiro ūkio vedimo paneigia ir ta aplinkybė, kad šalys preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dar nesudarę santuokos, t.y. 2017 m. kovo mėn., santuoką įregistravo 2017 m. gegužės 20 d., o notarinį buto pirkimo-pardavimo sandorį sudarė 2017 m. liepos 18 d. Šios aplinkybės patvirtina faktą dėl šalių bendro gyvenimo kartu ir planavimo įsigyti turtą (butą) iki oficialios santuokos sudarymo. Taip pat nustatyta aplinkybė, kad abiem šalims taupytis pradiniam būsto įnašui padėjo ir ieškovės tėvai, suteikdami nemokamą būstą bendram poros gyvenimui, minimaliai prisidedant prie mokesčių.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pilnai įrodyta, jog tarp šalių buvo susitarimas įgyti turtą bendrai ir būti įgyto turto bendraturčiais, ir tą jie pradėjo daryti iki santuokos, apsigyvendami kartu pas ieškovės tėvus.

22. Atsakovo apeliaciniame skunde minimas jo tėvo indėlis (prisidėjimas prie remontų) yra susijęs ne su ginčo reikalavimu (dėl piniginio įnašo kompensacijos), o su visai kitomis aplinkybėmis (t. y. pagalba šeimai jau po santuokos sudarymo jau įsigijus būstą), todėl darytina išvada, kad tai nėra susiję su kompensacijos už didesnį pradinį įnašą priteisimu, šis jo argumentas atmestinas kaip neturintis sąsajos su pradiniu įnašu už būstą.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, jog ieškovės įnašas į jungtinę veiklą buvo tiek piniginis įnašas, tiek jos tėvų pagalba (kuri išimtinai susijusi su ieškovės asmeniu), o atsakovo įnašas yra didesnis piniginių lėšų taupymas iš darbinės veiklos ir tai suponuoja partnerių įnašų lygumą (jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs CK 6.970 straipsnis).

24. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs visų įrodymų bei aplinkybių visumą teisingai sprendė, jog byloje neįrodyta, kad pradinis įnašas būsto pirkimui buvo sumokėtas iš atsakovo asmeninių lėšų, o priešingai, byloje yra pakankamai duomenų padaryti išvadą, kad šiuo atveju šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įnašas sukauptas abiejų šalių pastangomis ir indėliais lygiomis dalimis (CPK 177, 178 straipsniai), todėl atsakovo reikalavimas dėl 5 359 Eur kompensacijos priteisimo atmestas pagrįstai, sprendimo naikinti ar keisti šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmos instancijos teismo nustatytų ieškinio ir priešieškinio tenkinimo-atmetimo proporcijų

25. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas laimėjo bylą 53,10 proc., ieškovė – 46,90 proc., atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmos instancijos teismo išvadai pritaria. Teismas, apskaičiuodamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, skaičiavo tuos reikalavimus, dėl kurių byloje kilo (buvo) ginčas, toks teismo vertinimas yra pagrįstas. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nevertino, jog ieškovė reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakė, t.y. šioje dalyje bylą pralaimėjo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalys bylos nagrinėjimo eigoje susitarė santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės, ko pasėkoje išnyko pagrindas reikalauti santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinę žalą, ko pasėkoje ieškovė šių reikalavimų atsisakė, tačiau tai netraktuotina kaip bylos šioje dalyje pralaimėjimas (ką apeliaciniame skunde teigia atsakovas), tai traktuotina šalių ginčo sprendimu savitarpio susitarimu. Atmestinas apeliantės argumentas, kad ji bylą laimėjo 89,40 procentų, atsižvelgiant į ginčo turto sumą, nes šalių nurodytos ginčo turto vertės buvo skirtingos, teismas vadovavosi ieškovo nurodyto turto verte. Šioje dalyje pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, jog ieškovas bylą laimėjo 53,10 procentų, atsakovė – 46,90 procentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantas ginčija jam nepriteistą 181,50 Eur sumą už advokato pagalbą iki bylos iškėlimo teisme, bandant ginčą spręsti taikiai ir išlaidas, jo manymu, pagrįstai patirtas nagrinėjamoje byloje 4 701,02 Eur sumoje už advokatės I. K. teisines paslaugas iki įstojant kitai advokatei G. D., kurios buvo nepagrįstai sumažintos. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą jai turi būti priteista iš atsakovo 2 162,97 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo, kadangi atsižvelgiant į turto vertes, neteisingai buvo nustatytas jos bylos laimėjimo procentas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų neteikia, tik atlieka savo skaičiavimus, atsiliepime nurodo kad, jos manymu, turi būti pakeistos ieškinio bei priešieškinio tenkinimo-atmetimo proporcijos, todėl kitaip paskirstytas bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimas. Kolegija sprendžia, kad nesant byloje ieškovės apeliacinio skundo, negali būti sprendžiami jos reikalavimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 25 punkte pasisakė, kad pritaria pirmos instancijos teismo argumentams dėl tenkintų ir atmestų reikalavimų dalių, įvertinęs apelianto skundą bei ieškovės atsikirtimus į apeliacinį skundą.

28. Vertinant bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo

29. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, dėl atsakovo nurodytos sumokėtos 181,50 Eur sumos pagal 06/06/2022 mokėjimą ir nepagrįstai nurodė, jog pateiktas 2022 m. birželio 7 d. mokėjimo pavedimas, kuris atliktas advokatės V. G. profesinei bendrijai, t. y. atliktas dar gerokai iki bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario mėn.), todėl už šias paslaugas išlaidos nepriteistinos. Atsakovas teigė, kad jo mokėjimas, atliktas advokatės V. G. profesinei bendrijai, buvo už jo lėšomis parengtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekiant, kaip ir buvo paaiškinta teismui žodžiu, nutraukti santuoką taikiai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nepriteisė šios sumos. Tai, kad ieškovas parengė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nereiškia, kad bylos neužvedus teisme ir surašius dokumentą, už jo parengimą patirtos išlaidos, kaip bylinėjimosi išlaidos skirstytinos šioje civilinėje byloje. Pačios išlaidos, susidariusios dar gerokai iki ginčo bylos iškėlimo, todėl negali būti traktuojamos kaip šioje civilinėje byloje atsakovo patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnis), šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 1 dalies 1 punktas).

Dėl dalies bylinėjimosi išlaidų sumos nepriteisimo už advokatės I. K. teisines paslaugas

30. Byloje nustatyta, kad iki į bylą įstojant atsakovo advokatei G. D., byloje dalyvavo advokatė I. K. (DOK-48920). Byloje pateikti įrodymai, kad už jos paslaugas byloje sumokėta 2023 m. gegužės 1 d. sąskaita Nr. AVG23052 (907,50 Eur) už suteiktas paslaugas pagal sutartį, paslaugos nedetalizuotos; 2024 m. balandžio 24 d. sąskaita Nr. APBK-2024-030 (1 931,16 Eur) už suteiktas paslaugas pagal sutartį, paslaugos nedetalizuotos; 2023 m. gegužės 19 d. sąskaita Nr. APBK-2023-016 (924 Eur) už suteiktas paslaugas pagal sutartį, paslaugos nedetalizuotos; 2023 m. lapkričio 13 d. sąskaita Nr. APBK-2024-011 (938,36 Eur) nurodyta, kad buvo sumokėta už suteiktas paslaugas pagal sutartį, paslaugos nedetalizuotos. Viso sumokėta 4701,02 Eur

31. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog I. K. teisinės paslaugos konkrečiai teismui nebuvo detalizuotos, tik abstrakčiai nurodyta bei pateiktos apmokėtos sąskaitos, advokatės G. D. paslaugos detalizuotos, įvertino, jog atsakovo paslaugos už advokato pagalbą iš esmės siekia vos ne maksimalius rekomendacinius dydžius, kad ginčas priskirtinas prie vidutiniškai sudėtingo, todėl pirmos instancijos teismas, padarė išvadą, jog yra pagrindas mažinti šias išlaidas ir pagal aukščiau nurodytų visumą, taip pat pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgė į tai, kad ieškovė patyrė mažiau bylinėjimosi išlaidų nei atsakovas, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą mažino iki bendros 9 000 Eur sumos. Kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas laikė nepagrįstomis. Iš esmės nepriteisė ir nepaskirstė atsakovo patirtų 3526,70 Eur išlaidų už advokatės I. K. sutektas teisines paslaugas, motyvuojant, kad jos nėra detalizuotos.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės I. K. teiktomis paslaugomis, mažinimu, laiko nepagrįstu argumentą, kad dėl to, jog paslaugos nedetalizuotos jos negali būti priteistos. Kaip matyti 2023-03-23 advokatė I. K. surašė atsiliepimas į ieškinį – (atsiliepimo surašymo dienai maksimali suma už atsiliepimo surašymą galėjo būti 4 497,50 Eur) , 2023-04-03 – atstovavo teismo posėdyje; 2023-04-17 – teikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo – (prašymo surašymo dienai galėjo būti 760,12 maksimali suma už prašymo surašymą); 2023-07-28 – teikė prašymą atidėti teismo posėdį ; 2023-09-06 – teikė prašymą atidėti teismo posėdį; 2023-11-06 – atstovavo teismo posėdyje; 2023-11-14 – teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo; 2023-11-15 – teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo; 2024-02-07 – teikė prašymą atidėti teismo posėdį; 2024-03-21 – teikė prašymą atidėti teismo posėdį; 2024-04-29 – teikė pranešimą dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo. Taigi, teisinės pagalba buvo teikta sistemiškai ir ilgą laiką.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgus į galimą mokėtiną maksimalią sumą (4 497,50 Eur) už atsiliepimą į ieškinį, kurį byloje pateikė atsakovo atstovė advokatė I. K., bei į atsakovo atstovės I. K. byloje suteiktas kitas atstovavimo paslaugas (atstovavo atsakovą dviejuose teismo posėdžiuose, teikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo) nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo mokėtina suma (viso 4701,02 Eur) už I. K. suteiktas atstovavimo teisme paslaugas yra nepagrįstai didelė ar viršijanti Rekomendacijose nustatytų priteistinų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį. Be to akivaizdu, kad be byloje pateiktų rašytinių dokumentų, tam kad surašyti atsiliepimą, buvo reikalinga susipažinti su byla, atsakovui reikėjo ir konsultacijos su atstove.

34. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pilnai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl turi būti įvertintos pilnai, priteisiant išlaidas proporcingai tenkintų-atmestų reikalavimų daliai.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei šios išlaidos viršytų rekomendacijas, tada jas, kaip patirtas ir reikalingas reikėtų įrodinėti atskirai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla sudėtinga, byloje buvo ieškinys, priešieškinis, ieškinys buvo tikslinamas, buvo sprendžiami ekspertizės klausimai, vertinama daug aplinkybių, sprendžiami kompensacijų priteisimo klausimai, todėl išlaidos, neviršijančios Rekomendacijų, laikytinos pagrįstomis ir skirstytinos tarp šalių (CPK 93, 98 straipsniai), todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

36. Nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 12526,70 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, pirmos instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl 9000 Eur išlaidų paskirstymo, tarp šalių, todėl liko neįvertinta, nepaskirstyta ir tarp šalių proporcingai atmestų-tenkintų reikalavimų daliai 3526,70 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo, atsakovo laimėta 53,10 procentų bylos, todėl tai įvertinus, atsakovui iš ieškovės priteistina papildomai 1872,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (53,10 procentų nuo 3526,70 Eur sumos).

37. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

38. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo, dalyje dėl kompensacijos už pradinį įnašą bei dėl 181,50 Eur sumos priteisimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino jungtinės veiklos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.969-6.982 straipsniai), padarė teisingas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl šiose dalyse sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pilnai tenkinant ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, kaip neviršijančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), įvertinus tai, kad byla yra sudėtinga ir visos patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis advokatės atliktais veiksmais ir darbu nagrinėjamoje byloje (CPK 93, 98 straipsniai). Nustačius, jog atsakovo laimėta 53,10 procentų bylos, todėl įvertinus šią aplinkybę, atsakovui iš ieškovės priteistina papildomai 1872,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (53,10 procentų nuo 3526,70 Eur sumos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas (apeliantas) teikė įrodymus apie 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (DOK-5546). Ieškovė teikė įrodymus apie 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (DOK-5402). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde buvo 2 reikalavimai – dėl bylinėjimosi išlaidų bei kompensacijos už pradinį įnašą priteisimo. Reikalavimas priteisti atsakovui pinigines lėšas už pradinį įnašą netenkintas, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų – iš esmės patenkintas, skundas laikytinas patenkintu 50 procentų. Taigi apeliantui iš ieškovės priteistina 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš apelianto priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas patirta apeliacinės instancijos teisme, ieškovei iš apelianto priteisiama 435,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje, papildomai priteisti iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1872,68 Eur bylinėjimosi išlaidų Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš apelianto Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,40 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėLina Žemaitienė