Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-286-589/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-16
Bylos Nr.: e2A-286-589/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01701-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Atsakovas: R. B.
Ieškovas: J. R.

Kategorijos

2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-286-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01701-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. A.,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6296-892/2021 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui R. B. dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. R. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – ir atsakovas) 15 550 Eur dydžio skolą už defektų taisymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 2019_1 dėl granitinės terasos išrinkimo ir atstatymo naujai panaudojant tas pačias granitines apdailos plytas pagal pateiktą sąmatą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas darbus įsipareigojo atlikti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., o ieškovas įsipareigojo už darbų atlikimą rangovui sumokėti 16 500 Eur atlyginimą. 2020 m. birželio 12 d. ieškovui patikrinus objektą, buvo nustatyta, kad darbus atsakovas atliko nekokybiškai. 2020 m. birželio 26 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų į patalpų vidų po lietaus patenka vanduo bei pareikalavo atsakovo ištaisyti nustatytus defektus iki 2020 m. liepos 15 d. Atsakovas su šia pretenzija sutiko ir pažadėjo ieškovui 2020 m. birželio 29 d. atvykti ir pradėti statybos broko likvidavimo darbus. Tačiau atsakovas 2020 m. birželio 29 d. neatvyko, todėl 2020 m. birželio 30 d. ieškovas elektroniniu laišku informavo, kad naktį lijo lietus ir vanduo dėl nekokybiškai atliktų darbų vėl pateko į pastato patalpų vidų, kad patalpos ir toliau gadinamos – kai kuriose vietose sienos stipriai įsigėrė vandens ir jau iki kito lietaus nebespėja išdžiūti. Ieškovas dar kartą paragino kuo skubiau pradėti broko likvidavimo darbus, kad išvengti dar didesnės žalos pastatui. 2020 m. birželio 30 d. dienos elektroniniu laišku atsakovas ieškovui atsakė, kad planuoja nedelsiant pradėti avarijos likvidavimo darbus. 2020 m. liepos 7 d. buvo atlikta pakartotinė objekto apžiūra dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų bei nustatyti darbų trūkumai, kurie abiejų šalių pasirašytinai fiksuoti „Apžiūros akte, vykdant sutartį Nr. 2019_1“ (toliau – ir 2020 m. liepos 7 d. aktas). Atsakovui nesąžiningai ir piktybiškai vilkinant darbų defektų likvidavimą, ieškovas buvo priverstas savo lėšomis iškviesti nepriklausomą techninės priežiūros vadovą K. G., kuris 2020 m. liepos 9 d. surašė „Defektinį aktą“ (toliau – 2020 m. liepos 9 d. aktas), fiksuodamas statybos defektus ir trūkumus, kuriuos buvo būtina pašalinti iki 2020 m. liepos 15 d., nes po lietaus vanduo pateko į patalpas ir toliau blogino jų būklę. 2020 m. liepos 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovui, ieškovui ir techninės priežiūros vadovui K. G. buvo apžiūrėtas objektas ir surašytas „Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas“ (toliau – ir 2020 m. liepos 15 d. aktas), kuriame fiksuoti trūkumai ir konstatuota išvada – statybos darbai atlikti nekokybiškai, defektai nepašalinti. Atsakovas aktą pasirašyti atsisakė, nors trūkumai liko tie patys, su kuriais jis pasirašytinai sutiko 2020 m. liepos 7 d. akte. Ieškovas du kartus (2020 m. liepos 21 d. bei 2020 m. rugpjūčio 21 d.) į atsakovo elektroninį paštą išsiuntė 2020 m. liepos 15 d. aktą, prašydamas pasirašyti arba nurodyti pastabas dėl šio akto turinio, tačiau atsakovas nereagavo. 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovas pateikė atsakovui pakartotinę pretenziją, kuria pareikalavo, kad vykdytojas pateiktų konkretų darbų / veiksmų planą dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų ir defektų pašalinimo iki 2020 m. gruodžio 10 d. 2021 m. sausio 4 d. ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nekomunikuoja, neketina ištaisyti darbų defektų, pateikė atsakovui pranešimą dėl 2019 m. liepos 1 d. Rangos sutarties Nr. 2019_1 nutraukimo, kuriame nurodė, jog imsis rangovų, galinčių ištaisyti nustatytus defektus, paieškos, o susitarus su vienu iš rangovų, reikalaus atsakovo iš anksto padengti defektų taisymo išlaidas. Atsakovui ignoruojant ieškovo prašymus bei pranešimus, 2021 m. balandžio 29 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad iš visų rangovų pasiūlymų yra pasirinktas pigiausias variantas. Naujo rangovo, pateikusio pigiausią pasiūlymą, pasiūlyta darbų defektų ištaisymo kaina sudaro 15 550 Eur. Šią sumą ieškovas geranoriškai pareikalavo sumokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 14 d. Atsakovui beveik metus laiko ignoruojant ieškovo prašymus bei toliau nevykdant savo įsipareigojimų, išnaudojęs visas galimybes ginčą išspręsti geranoriškai, ieškovas kreipiasi į teismą dėl darbų defektų taisymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu ir 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 15 550 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 916,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, jog ieškovas sutartį sudarė kaip fizinis asmuo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o atsakovas veikė verslo tikslais, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Teismas vertino, kad vien atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra įregistruota įmonė ar tai, kad ieškovas yra įmonės vadovas, savaime nepaneigia išvados dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 straipsnyje numatytų vartotojiškos sutarties požymių šalių sudarytoje rangos sutartyje buvimo, juolab, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų išsilavinimą / kvalifikaciją statybos ar projektavimo darbų srityje. Be to, tai, kad vartotojo sąvoka objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, laikosi ir savo naujausioje praktikoje Lietuvos Aukščiausias Teismas.

5. Teismas taip pat vertino, kad atsakovo netinkamai atliktų darbų trūkumas – per atsakovo atnaujintą terasą po lietaus į patalpas bėgo vanduo, pagal savo pobūdį yra paslėptas, jo negalima buvo pastebėti perduodant darbus, nes jis išryškėjo esant tam tikroms aplinkybėms (po žiemos, gausiai lyjant), todėl aplinkybė, jog ieškovas priėmė darbus ir pretenzijų nereiškė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad išryškėjus minėtam darbų trūkumui (vandens bėgimui į patalpą) ieškovas per protingą terminą apie tai informavo atsakovą.

6. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomas aplinkybes dėl darbų trūkumų pakankamai patvirtina šie duomenys: 2020 m. birželio 26 d. pretenzija dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų, kurioje be jokių papildomų pastabų (sutinku / nesutinku) yra atsakovo įrašas, kad ją gavo, 2020 m. birželio 29-30 d. šalių elektroninis susirašinėjimas, kuriame atsakovas nurodo planuojantis nedelsiant pradėti avarijos likvidavimo darbus, 2020 m. liepos 7 d. aktas, pasirašytas atsakovo, kuriame nurodyta, kad lietui lyjant vanduo patenka į pastato patalpas, 2020 m. liepos 9 d. aktas, K. G. surašytas dėl darbų trūkumų, paties atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje pripažintos aplinkybės, kad atlikti darbai turėjo trūkumų, liudytoju apklausto K. G. parodymai. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad vienintelis galimas trūkumų faktą patvirtinantis įrodymas nagrinėjamoje byloje, remiantis CK 6.662 straipsnio 5 dalimi, yra ekspertizės aktas, kurio ieškovas nepateikė, ir nurodė, kad minėta norma reglamentuoja šalies teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau nepaneigia šalies teisės jos nurodomas aplinkybes įrodinėti kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytomis priemonėmis, tame tarpe rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojas K. G. turi specialių žinių vertinant darbų defektus, todėl jo parodymai laikyti svaria įrodinėjimo priemone šioje byloje, juolab, kad atsakovas nenurodė įtikinamų argumentų ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ar nesiremti minėto liudytojo parodymais.

7. Teismas atsižvelgė į liudytojo K. G. parodymus, kad 2020 m. liepos 9 d. pirmą kartą apžiūrėjo darbus bei nustatė defektus – vanduo bėgo į apačioje esančias patalpas. Jis teigė nematęs teptos hidroizoliacijos palei sieną, vanduo bėgo keliose vietose, gal trejose, palei pastatą perimetru, ir kitoje pusėje terasos – virš įėjimo durų iš lauko į terasą, įtempiamos lubos buvo nusidraiskusios. Liudytojas teigė, jog paklausė atsakovo dėl trūkstamos medžiagos, t. y. atliktų terasos įrengimo darbų brėžinių, atsakovas pažadėjo juos pateikti, sutvarkyti trūkumus, tačiau to nepadarė. Liudytojas nurodė, kad vanduo į pastatą bėgo dėl to, kad buvo bloga hidroizoliacija, nebuvo vandens nuvedimo, jam nuvesti nuo plokščios eksploatuojamos terasos reikėjo suformuoti nuolydį ir padaryti drenažinį sluoksnį vandeniui nubėgti, o paskui pabaigoje, kur bėga virš durų, reikėjo sugebėti pagauti tą vandenį, surinkti. Pasak liudytojo, rangovas sakė, jog pateiks brėžinius visų pjūvių, kaip atliko darbus, kito susitikimo metu, nes detalėje (darbų brėžiniuose) yra parašyta nuolydis, o jis gali būti formuojamas dviem būdais: arba betono sluoksniu apačioje, arba putų polistirolu, kaip jis buvo padarytas, informacijos užsakovas neturėjo. Aiškindamas matytus trūkumus, liudytojas nurodė, kad terasos plokštės buvo apie 100*60 cm dydžio, ant jų atsistojus teliuškavo (pasirodydavo) vanduo, pagal reikalavimus po lietaus, kai yra plokščias stogas, ant stogo balų neturėtų likti per 3 val., visas vanduo turėtų nubėgti. Liudytojo vertinimu, technologija buvo parinkta tinkama – sistema turėjo surinkti vandenį su akmens dulkėmis, tačiau po to turėjo būti padarytas drenuojantis sluoksnis, kuris išmestų vandenį, o jis kaupėsi ir nenubėgo. Liudytojas teigė, kad rangovas 2020 m. liepos 9 d. apžiūroje dalyvavo, prižadėjo iki 15 d. dokumentaciją pateikti bei sutvarkyti defektus iki kito susitikimo, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

8. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, jog ištaisė darbų defektus, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kas sąlygojo darbų defektus bei kokie veiksmai buvo atlikti jiems pašalinti, nepateikė. Atsiliepimo 13 punkte atsakovas nurodė, kad bus pateikti papildomi įrodymai. 2021 m. spalio 21 d. paaiškinimuose atsakovas tik nurodė, kad teikia darbų nuotraukas, kuriomis fiksuota darbų eiga ir rezultatas, tačiau, teismas vertino, kad tokie paaiškinimai ir pridėtos nuotraukos neįrodo, kad defektai buvo pašalinti. Todėl teismas atsakovo argumentus, kad jis ištaisė darbų defektus, o ieškovas norėdamas pasipelnyti atsisakė darbus priimti ir nesąžiningai siekia prisiteisti darbų kainą, laikė deklaratyviais ir neįrodytais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas taip pat nurodė, kad minėti atsakovo argumentai, be to, yra paneigti byloje esančiais įrodymais – 2020 m. liepos 15 d. aktu, kuriame konstatuoti analogiški trūkumai bei liudytoju apklausto K. G. parodymais teismo posėdyje. Liudytojas parodė, kad, kadangi rangovas pažadėjo viską sutvarkyti, vėliau vėl buvo apžiūrėtas objektas, siekiant nustatyti atliktus darbus, surašytas 2020 m. liepos 15 d. aktas. Jame pažymėta, kad dokumentacija nepristatyta. 2020 m. liepos 15 d. atvykus buvo apžiūrėtas objektas, kadangi buvo lietaus, buvo matyti, jog defektai išliko tie patys. Liudytojas parodė, kad jokių defektų ištaisymo darbų nematė, kadangi vėl lijo, buvo dar šlapiau, plokštės dar labiau išsikraipiusios, vanduo toliau bėgo, sienos buvo aprasojusios tose pačiose vietose, vanduo žliugsėjo atsistojus ant plokštės, nes jis nenubėgdavo, plokštė buvo 5 cm pakilusi, praėjus 3 val. po lietaus turėjo būti sausa, naktį lijo, todėl žliugsėjo gerokai. Liudytojas mano, kad rangovas tepė hidroizoliaciją ant sienų, tačiau minėti veiksmai nebuvo pakankami defektams pašalinti. Be to, liudytojas parodė, jog rangovas įsipareigojo pateikti detales su konstruktoriaus brėžiniais, nes darbai kai kuriose vietose dėl objekto / darbų specifikos be konstruktoriaus negalėjo būti daromi, tačiau tokios dokumentacijos iš atsakovo negavo. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad stogas yra plokščiasis, nežinoma, per kur vanduo įteka į jį (gal iš metro bėga atgal, gal apačioje yra neužtaisyta skylutė, gal nuolydyje, kur formavo, kažkokia duobelė yra, susirenka vanduo ir grįžta), todėl tik išardžius darbus galima būtų nustatyti. Liudytojas teigė, kad 2020 m. liepos 15 d. aktą atsakovas atsisakė pasirašyti.

10. Teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų visuma pakankama konstatuoti, kad atsakovas atliko darbus su trūkumais. Atsakovas teigė, kad fasadas buvo sugadintas dar 2019 m. liepos mėn., nes jau tada į patalpas bėgo vanduo. Ieškovui neigus minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad vien atsakovo paaiškinimai joms pagrįsti laikytini nepakankamais, nes kitą trūkumų (vandens pratekėjimo į patalpas) priežastį turėjo įrodyti atsakovas. Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad vandens pratekėjimą iki darbų pradžios įrodo nuotraukos, tačiau, teismas darė išvadą, kad vien jos ir atsakovo paaiškinimai nepatvirtina, kad jau iki darbų atlikimo į patalpas keliose vietose palijus bėgdavo vanduo. Teismas konstatavo, kad pakankamai įtikinami ir laikytini įrodytais ieškovo argumentai, kad jam priklausančių patalpų apgadinimai dėl vandens pratekėjimo buvo netinkamų atsakovo darbų pasekmė.

11. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina, kad pasiūlius atsakovui pačiam ištaisyti darbų trūkumus ir atsakovui to nepadarius, ieškovas pateikė užklausas dėl tokių darbų atlikimo bei pasirinko asmenį, kuris būtinus darbus šalinant defektus atliktų už mažiausią kainą. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 28 d. ieškovas su J. V. sudarė Statybinių darbų atlikimo sutartį, pagal kurią J. V. įsipareigojo laiku ir kokybiškai sumontuoti granito terasą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už 15 550 Eur. Prie sutarties pridėtame priede Nr. 1 nurodyti darbai 15 550 Eur sumai. 2021 m. birželio 14 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo aktas. Iš į bylą pateiktų kasos pajamų orderių teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 15 550 Eur sumą už darbų atlikimą. Atsakovas, nors teigė, kad, jo manymu, defektų ištaisymo darbai faktiškai nebuvo atlikti, tačiau neginčijo 2021 m. balandžio 28 d. ieškovo su J. V. sudarytos sutarties kaip tariamo sandorio, neprašė jos ar darbų perdavimo aktų pripažinti negaliojančiais. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad ieškovas sumokėjo 15 550 Eur J. V. už kitus, nei atsakovo darbų defektų šalinimo, darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų bei juos pakankamai pagrindžiančių įrodymų, kad už defektų šalinimą jis patyrė 15 550 Eur išlaidų, todėl minėtą aplinkybę laikė įrodyta.

12. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. V. parodė, jog atvykęs pas ieškovą apžiūrėjo terasą, pastebėjo, kad vanduo leidžia keturiose vietose, darbus pradėjo balandžio pab. ar gegužės pradž., nusprendė visą terasą ardyti, nes buvo akivaizdus vandens pratekėjimas, tačiau neaišku, dėl kokios priežasties. Darbus baigė birželio vid. Liudytojas parodė, kad nuėmė skaldą (plokštės jau buvo nuimtos), ją išvežė, pjovė bitumą, išpjovė betoną, ardė jį perimetru aplink turėklus, pastato sieną, kur langai, nuėmė jos ne 100 kv. m, gal kiek mažiau, 95 kv. m, nuėmė polistirolą, betono dangą, armavimo tinklus, polistirolą išvežė, išardžius buvo viskas šlapia, matėsi vanduo, polistirolas buvo šlapias, rado betoną (perdangą), kuri buvo šlapia, vėliau pirko medžiagas, vežė į objektą, iš naujo šiltino, klijavo polistirolą vieną sluoksnį perdengiant kitu (trys sluoksniai 2 perdengimai), ant plokštės dėjo plėvelę ir armavimo tinką, užpylė betoną, jį lygino, tepė cementinę hidroizoliaciją, klojo plyteles. Liudytojas pripažino, kad neatliko sąmatoje nurodytų apskardinimo ir montavimo darbų, turėklų nenuiminėjo ir nemontavo.

13. Teismas nurodė, kad liudytoju apklaustas K. G. parodė, jog siekiant ištaisyti atsakovo darbų trūkumus reikėjo viską perdaryti iš naujo, nes nebuvo pateikta išpildomųjų ar kitų nuotraukų, kaip buvo įrengta terasa, nebuvo aišku, kur rangovas suformavo nuolydį, kokiu būdu ir pan., todėl, nežinant kaip ir kas buvo padaryta, norint suteikti naujų darbų garantijas, reikėjo viską išrinkti. Teismas sprendė, kad atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, kas lėmė darbų trūkumus (vandens pratekėjimą), kokius darbus reikėjo atlikti minėtiems trūkumas šalinti, t. y. nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų, jog siekiant pašalinti atsakovo darbų trūkumus buvo būtina iš naujo įrengti terasą.

14. Teismas taip pat darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (sutartis, mokėjimo kvitai), liudytojo J. V. parodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, jog atsakovo darbų trūkumų ištaisymui ieškovas patyrė 15 550 Eur išlaidų. Vertino, jog nėra teisiškai reikšminga, kad dalies sąmatoje numatytų darbų (apskardinimo ir montavimo darbai, turėklų nuėmimas, montavimas) J. V. neatliko ar atliko ne ta apimtimi, kaip nurodyta sąmatoje (ne 100 kv. m betono nuėmė, bet apie 95 kv. m), nes minėtos aplinkybės nepaneigia fakto, kad ieškovas defektų šalinimui patyrė 15 550 Eur išlaidų. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad už darbų atlikimą buvo sutarta fiksuota 15 550 Eur kaina, todėl ją J. V. sumokėjo, faktinė darbų apimtis nebuvo svarbi, nes sutarties dalyką sudarė atsakovo atliktų darbų trūkumų pašalinimas. Ieškovas taip pat paaiškino, kad atlikus darbus pateikė J. V. darbų sąmatą, analogišką kaip buvo sudaręs su atsakovu, ir aktą, neįsigilinęs į jų turinį, nes buvo sutarta fiksuota darbų kaina ir aplinkybės dėl konkrečių darbų, būtinų atsakovo darbų defektams pašalinti, nebuvo reikšmingos. Šias aplinkybes (susitarimą dėl fiksuotos darbų kainos) patvirtino ir liudytoju apklaustas J. V.. Teismas vertino, jog šalims sutarus fiksuotą darbų kainą, aplinkybės, kur J. V. pirko medžiagas, kaip jas vežė į objektą, kaip už jas atsiskaitė ir pan., nėra teisiškai reikšmingos, nes nepaneigia ieškovo išlaidų trūkumams šalinti ir paties trūkumų pašalinimo fakto, kuris pakankamai pagrįstas ieškovo paaiškinimais, sutartimi dėl rangos darbų, pinigų mokėjimo kvitais, liudytojo J. V. parodymais. Teismas nurodė ir tai, kad aplinkybės, kaip J. V. įrengė terasą, kokius nuolydžius suformavo, kiek sluoksnių putplasčio dėjo ir pan. teisinės reikšmės neturi, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl J. V. darbų kokybės. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas teigė, kad J. V. parodymai nepatikimi, nes jis negalėjo išlieti 17 t betono per 1 dieną, jei buvo paliktas atsakovo sluoksnis ties turėklais, turėjo susidaryti 10 cm laiptas, J. V. padidinus nuolydžio kampą, sudėjus ne 2 (kaip atsakovas), o tris sluoksnius polistirolo atstumas nuo palangės negalėjo išlikti tas pats ir pan. Tačiau teismas vertino, kad minėti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl J. V. darbų kokybės. Antra, minėti atsakovo argumentai nėra niekaip įrodyti, nes byloje nėra kitų nei atsakovo paaiškinimai teisiškai reikšmingų duomenų, per kiek laiko, kokiomis pajėgomis, kokius konkrečius darbus būtų galima atlikti. Atsakovas neįrodė, dėl kokių priežasčių būtų pagrįsta remtis vien jo paaiškinimais ir laikyti juos įtikinamais. Trečia, atsakovas nepateikė jokių brėžinių, išpildomųjų nuotraukų, kaip jis faktiškai įrengė terasą, todėl nėra pagrindo J. V. parodymus laikyti neįtikinamais, nes prieštarauja atsakovo paaiškinimams, kurių atsakovas kitais įrodymais nepagrindė. Todėl vien atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje nesudaro pagrindo laikyti liudytojo parodymus nepatikimais.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog trūkumus galima buvo pašalinti už mažesnę kainą, kad ieškovo įrodinėjama darbų šalinimo kaina yra neprotingai didelė. Netgi sutinkant su atsakovo manymu, kad trūkumų šalinimo darbai faktiškai nebuvo atlikti, ieškovui galėtų būti priteista reikiama suma tokiems darbams atlikti. Galiausiai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas siūlė atsakovui pačiam šalinti trūkumus, tačiau atsakovas to nepadarė.

16. Tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl 15 550 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, teismas taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 5 916,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovo atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas ir kurių trukmė iš viso sudarė 6 val. 43 min., taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, įvertinęs tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų susidarymo pobūdis, teismas konstatavo, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

18. Nurodo, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę dėstomus atsikirtimus pagrįsti papildomais įrodymais, dėl šių priežasčių netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ieškinio pagrįstumo klausimą. Tokiu būdu teismas neteisingai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas atliko darbus su trūkumais, t. y. ieškovui priklausančią granitinės terasą išrinko ir iš naujo atstatė netinkamai. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2020 m. liepos 13 d. nustatytus defektus pašalino ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas išvalė vandens nuvedimo (nutekėjimo) lataką, įrengtos hidroizoliacijos siūles ties namo siena (būtent šiose vietose buvo nustatytas vandens pratekėjimas) padengė papildomomis izoliacinėmis medžiagomis, iš naujo įrengė granito plytelių laikiklius, kad vanduo be kliūčių galėtų nutekėti tam įrengti vandens nutekėjimo lataku. Atsakovas taip pat atliko kitus pataisymus, t. y. pakoregavo jau įrengtų lietvamzdžių padėtį, nuvalė išteptus pastato elementus, priklijavo atsiklijavusią granito plytelę ir kt. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovo paaiškinimai ir pridėtos nuotraukos neįrodo, jog defektai buvo pašalinti.

20. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo teikiamus įrodymus bei neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti defektų fakto egzistavimą, po to, kai atsakovas atliko pataisymus, o ne priešingai – kad atsakovas defektus ištaisė.

21. Mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi K. G. surašytais dokumentais bei jo paaiškinimais teisme, taip pat nepagrįstai nustatė, kad atsakovas defektų nepašalino, nes jis nedalyvavo nei atsakovui atliekant terasos įrengimo darbus, nei nustatinėjant defektus (ieškant vandens pratekėjimo vietų) 2020 m. liepos 7 d., nei atsakovui atliekant defektų šalinimo darbus 2020 m. liepos 13 d.

22. Pažymi, kad 2020 m. liepos 15 d. akte defektai nurodyti nepagrįstai dėl šių aplinkybių: akte nurodoma, kad granito plokštės paviršiuje sudėtos nelygiai – susiglaudimo vietose išsikraipiusios iki 5 mm, tačiau šie teiginiai neparemti jokiais matavimais, defektą fiksuojančiais įrodymais, akte nurodoma, kad hidroizoliacija palei pastato erkerio sieną įrengta nekokybiškai – į pusrūsį prateka vanduo, tačiau akte nenurodoma, dėl kokių priežasčių hidroizoliacija įrengta nekokybiškai, koks teisės aktas pažeistas ir kaip reikėtų įrengti hidroizoliaciją / ištaisyti defektą. Šis tariamas defektas grindžiamas nuotraukomis, padarytomis iki defektų šalinimo. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po defektų šalinimo lygiai taip pat liejo vandenį ant terasos, kaip tai buvo daryta 2020 m. liepos 7 d., fiksuojant vandens pratekėjimą; akte nurodoma, kad fasadinėje, iš gatvės pusės sienoje, nuėmus lietaus surinkimo lovį, nesuformuoti terasos nuolydžiai, vanduo bėga per sieną ir vitriną. Šiuo atveju, teiginiai neparemti jokiais matavimais, defektą fiksuojančiais įrodymais. Nenurodyta, koks teisės aktas pažeistas ir koks nuolydis turėtų būti; akte nurodoma, kad fasadinėje iš šiaurinės pusės, sienoje per lietaus surinkimo lovį, nesuformuoti terasos nuolydžiai, vanduo bėga per sieną ir vitriną, tačiau tokie teiginiai taip pat neparemti jokiais matavimais, defektą fiksuojančiais įrodymais; akte nurodoma, kad neveikia fontano vandens išpurškimo sistema – išardžius neatstatyta, tačiau atsakovas fontano vandens išpurškimo sistemos apskritai neardė; akte nurodoma, kad pusrūsio stoglangis nepritvirtintas, tačiau atsakovas taip pat pusrūsyje stoglangio neįrenginėjo; akte nurodoma, kad daugelyje vietų pastato elementai ištempti bitumu, tačiau tokie teiginiai neparemti jokiais defektą fiksuojančiais įrodymais; akte nurodoma, kad 2020 m. liepos 9 d. vykusio susirinkimo metu vykdytojas įsipareigojo pateikti terasos grindų pjūvį su matmenimis ir medžiagų pavadinimais bei techninėmis charakteristikomis, suderintus su konstruktoriumi ir pašalinti techninės priežiūros inžinieriaus K. G. nurodytus defektus iki 2020 m. liepos 15 d. – neatlikta. Tačiau byloje nėra duomenų apie tokius vykdytojo įsipareigojimus. 2020 m. liepos 9 d. dokumente nurodomas minėtas vykdytojo įsipareigojimas, tačiau ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas tokius įsipareigojimus prisiėmė, ar bent jau buvo supažindintas su 2020 m. liepos 9 d. dokumentu. Šis įrašas 2020 m. liepos 15 d. akte patvirtina ir tai, kad defektų nustatymas tiek 2020 m. liepos 15 d., tiek ankstesniais dokumentas buvo atliekamas neįvertinus atliktų darbų dokumentacijos.

23. Pažymi ir tai, kad K. G. kvalifikacija, kuris šiame statybos procese save laikė techninės priežiūros vadovu / techninės priežiūros inžinieriumi, jam kelia rimtų abejonių, nes jis konstatavo atsakovo darbų defektus nesusipažinęs ir neįvertinęs atliktų darbų dokumentacijos bei neatlikęs jokių matavimų ir bandymų. K. G. apklaustas teisme paliudijo, kad su ieškovo jokios sutarties sudaręs nebuvo, šiame objekte nevykdė techninės priežiūros, nedalyvavo statybų eigoje ir negali būti vadinamas techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, jog už defektų šalinimą jis patyrė 15 550 Eur išlaidų. Atsakovas teigė, kad defektų ištaisymo darbai faktiškai nebuvo atlikti, teikė tai patvirtinančius įrodymus bei argumentus, tačiau teismas konstatavo, kad jie nėra teisiškai reikšmingi. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu keitė savo ieškinio pagrindą, teikdamas teismui vis naujas aplinkybes. Mano, kad ieškovo nenuoseklumas bei paties ieškovo ir liudytoju apklausto J. V. paaiškintinuose išdėstytų faktinių aplinkybių neatitikimai byloje esantiems dokumentams, turėjo teismui sukelti abejonių dėl 2021 m. balandžio 28 d. sutarties Nr. JV-2104-1, 2021 m. birželio 14 d. darbų perdavimo akto ir kitų įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo defektų taisymo išlaidų dydį, įrodomosios vertės. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisiškai nereikšminga, kad dalies sąmatoje numatytų darbų J. V. neatliko ar atliko ne ta apimtimi, kaip nurodyta sąmatoje, taip pat nepagrįstai pažymėjo, jog šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad ieškovas defektų šalinimui patyrė 15 550 Eur išlaidų.

25. Nurodo, kad teismas apribojo atsakovo teisę surinkti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, t. y. įrodyti, kad ieškovas de facto jokių defektų šalinimo darbų neatliko, o 2020 m. liepos 13 d. atsakovo atlikti pataisymai buvo pakankami konstatuoti, kad 2020 m. liepos 7 d. nustatyti defektai buvo pašalinti. 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovas teismui pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę, tačiau teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi nusprendė tokio prašymo netenkinti. Reaguodamas į tai, o taip pat manydamas, kad byloje surinkti įrodymai patvirtinantys ir / arba paneigiantys J. V. nurodytas faktines aplinkybes byloje nėra pakankami, o taip pat negalėdamas įrodymus surinkti savarankiškai, atsakovas 2021 m. gruodžio 3 d. teismo paprašė išduoti atsakovo atstovui liudijimą gauti duomenis ir dokumentų nuorašus iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Betono centras“, UAB ,,Prime Leasing”, Citybee, UAB ,,VAATC”. Atsakovas taip pat prašė pavesti atsakovo pasirinktam antstoliui apžiūrėti ir konstatuoti faktines aplinkybes apie J. V. įrengtos terasos išvaizdą, nepažeidžiant įrengtos hidroizoliacijos, išmatuoti terasos storį, identifikuoti terasos sluoksnius bei jų storį, nustatyti terasos nuolydį, konstatuoti kitas atsakovui reikšmingas faktines aplinkybes. Minėtų prašymų teismas taip pat netenkino ir tokiu būdu apribojo atsakovui galimybę dėstomus atsikirtimus pagrįsti papildomais įrodymais.

Atsiliepimas

26. Ieškovas J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, jokių materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

28. Pažymi, jog atsakovo argumentai, kad terasos defektus jis 2020 m. liepos 13 d. sutvarkė ir likvidavo vandens pratekėjimą į patalpas yra melaginti, jo pateiktos nuotraukos apie darbų eigą šios aplinkybės nepatvirtina. Mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi K. G. surašytais aktais ir jo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Faktą, kad atsakovo darbų defektai buvo tvarkomi ir kad ieškovas yra patyręs realias išlaidas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prielaidomis ir abejonėmis grįstą prašymą dėl ekspertizės skyrimo bei prašymą išreikalauti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo R. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir atsakovo atsakomybės už atliktų darbų defektus.

31. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 2019_1 dėl granitinės terasos išrinkimo ir atstatymo naujai panaudojant tas pačias granitines apdailos plytas pagal pateiktą sąmatą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas darbus įsipareigojo atlikti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., o ieškovas įsipareigojo už darbų atlikimą rangovui sumokėti 16 500 Eur atlyginimą. Atsakovui atlikus darbus, ieškovas sumokėjo sutartyje nurodytą kainą. Ieškovas 2020 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų po lietaus į patalpų vidų patenka vanduo, ir pareikalavo atsakovo ištaisyti nustatytus defektus iki 2020 m. liepos 15 d. Minėtoje pretenzijoje yra atsakovo parašas su 2020 m. birželio 26 d. įrašu „Gavau“. 2020 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku ieškovas priminė atsakovui įsipareigojimą likviduoti darbų defektus, atsakovas įsipareigojo pradėti darbus tos pačios dienos vakare. 2020 m. liepos 7 d. apžiūros vykdant Rangos sutartį Nr. 2019_1 akte, pasirašytame ieškovo ir atsakovo, nurodyta, kad atlikus pakartotinę objekto apžiūrą nustatyti trūkumai: 1) dvejose vietose vanduo patenka į pastato patalpas, būtina atlikti skubius darbus, kad užkirsti vandeniui galimybę patekti į patalpų vidų; 2) lyjant lietui vanduo bėga per pastato išorės sienas ir vitrinas, reikalinga įrengti lietvamzdžius; 3) terasos granito plytelių kraštinė eilė labai slidi, kai sušlampa, būtina jas „pašiaušti“; 4) atšokusi granito juostelė nuo plytelės, reikia ją priklijuoti; 5) sulindo į žemę grindinio trinkelės, reikia atstatyti į reikiamą lygį; 6) neveikia fontano vandens išpurškimo sistema, reikia atstatyti, kad funkcionuotų; 7) daugelyje vietų pastato elementai ištepti bitumu / mastika, būtina nuvalyti. 2020 m. liepos 9 d. techninės priežiūros vadovo K. G. surašytame akte nurodyta, kad statybų techninės priežiūros metu objekte Moliakalnio g. 10, Vilnius, nustatyta: 1) naujai atstatyta terasa praleidžia vandenį į rūsio patalpas – blogai įrengta terasos hidroizoliacija; 2) vanduo bėga ant fasadinės (virš vitrinos) sienos, nes nuėmus lietlovį, blogai suformuoti terasos nuolydžiai; 3) vanduo persipila per lietlovį virš įėjimo į rūsį durų – blogai sumontuotas lietlovis; 4) granitinės apdailos plytos sudėtos horizontaliai nelygiai; 5) nėra paslėptų (dengtų) darbų aktų ir išpildomųjų nuotraukų, terasos grindų pjūvių; 6) vykdytojas įsipareigojo pateikti terasos grindų pjūvį su matmenimis ir medžiagų pavadinimais bei techninėmis charakteristikomis, suderintus su konstruktoriumi, ir pašalinti defektus iki 2020 m. liepos 15 d. K. G. 2020 m. liepos 15 d. surašytame akte nurodyta, kad 2020 m. liepos 9 d. vykusio susirinkimo metu vykdytojas įsipareigojo pateikti terasos grindų pjūvį su matmenimis bei medžiagų pavadinimais bei techninėmis charakteristikomis, suderintus su konstruktoriumi, ir pašalinti techninės priežiūros inžinieriaus K. G. nurodytus defektus iki 2020 m. liepos 15 d. – neatlikta. Šiame akte taip pat nurodyta, kad 2020 m. liepos 15 d. apžiūrėjus objektą nustatyta: 1) granito plokštės paviršiuje sudėtos nelygiai – susiglaudimo vietose išsikraipiusios iki 5 mm; 2) hidroizoliacija palei pastato erkerio sieną įrengta nekokybiškai – į pusrūsį prateka vanduo; 3) fasadinėje, iš gatvės pusės sienoje, nuėmus lietaus surinkimo lovį, nesuformuoti terasos nuolydžiai, vanduo bėga per sieną ir vitriną; 4) fasadinėje iš šiaurinės pusės, sienoje per lietaus surinkimo lovį, nesuformuoti terasos nuolydžiai, vanduo bėga per sieną ir vitriną; 5) neveikia fontano vandens išpurškimo sistema – išardžius neatstatyta; 6) pusrūsio stoglangis nepritvirtintas; 7) daugelyje vietų pastato elementai ištempti bitumu. Akte nurodyta išvada: statybos darbai atlikti nekokybiškai, defektai nepašalinti. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, jog 2020 m. liepos 15 d. vyks perdavimo – priėmimo akto pasirašymas, 2020 m. liepos 15 d. aktas buvo išsiųstas atsakovui. Duomenų, kad atsakovas būtų raštu iki bylos iškėlimo pareiškęs pastabų / prieštaravimų dėl akto, byloje nėra. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovas su J. V. sudarė Statybinių darbų atlikimo sutartį Nr. JV-2104-1, pagal kurią J. V. įsipareigojo laikui ir kokybiškai sumontuoti granito terasą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už 15 550 Eur sumą. Prie sutarties pridėtame priede Nr. 1 nurodyti darbai 15 500 Eur sumai. 2021 m. birželio 14 d. buvo pasirašytas statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą, o 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 16 d. ir 2021 m. birželio 14 d. kasos pajamų orderio kvitais ieškovas J. V. už darbų atlikimą sumokėjo 15 550 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui, be kita ko, priteisė iš atsakovo 15 550 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kas sąlygojo darbų defektus bei kokie veiksmai buvo atlikti jiems pašalinti, o kartu su 2021 m. spalio 21 d. paaiškinimais pateiktos nuotraukos, kuriomis buvo fiksuota darbų eiga ir rezultatas, neįrodo, kad defektai buvo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šią aplinkybę paneigta ir 2020 m. liepos 15 d. aktas, kuriame konstatuoti analogiški trūkumai, bei liudytoju apklausto K. G. parodymai teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų bei juos pakankamai pagrindžiančių įrodymų, kad už defektų šalinimą jis patyrė 15 550 Eur išlaidas, todėl minėtą aplinkybę laikė įrodyta. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę dėstomus atsikirtimus pagrįsti papildomais įrodymais, dėl šių priežasčių netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ieškinio pagrįstumo klausimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas. Atsakovas taip pat pateikė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

33. Atsakovas prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą motyvuoja tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl ieškovo ir J. V. veiksmų, kurie pasirašydami 2021 m. balandžio 28 d. Statybinių darbų atlikimo sutartį Nr. JV-2104-1 bei 2021 m. birželio 14 d. statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą galimai pagamino netikrus dokumentus, kuriuos, siekdami palankaus teismo sprendimo, pateikė nagrinėjamoje byloje dėl defektų taisymo išlaidų priteisimo.

34. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

35. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais. Teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą, iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo motyvus pagrindžiant civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo būtinumą, atsižvelgdama į anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo civilinės bylos nagrinėjimą būtų tikslinga sustabdyti, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytos ar šiuo metu nustatomos nagrinėjamai civilinei bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kas sudaro prielaidas pernelyg užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 177, 178 straipsniai). Be to, prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atsakovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas netenkina.

Dėl atsakovo atliktų darbų defektų

37. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, kad granitinės terasos remonto darbus pagal 2019 m. liepos 1 d. Rangos sutartį buvo atlikęs netinkamai, kad iki 2020 m. liepos 13 d. būta vandens pratekėjimo į vidaus patalpas, tačiau tvirtina, kad šie defektai buvo pašalinti 2020 m. liepos 13 d. Atsakovo nuomone, darydamas priešingas išvadas, kad terasos defektai 2020 m. liepos 13 d. nebuvo pašalinti, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

38. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Nagrinėjamu atveju kartu su 2021 m. spalio 21 d. atsakovo paaiškinimais byloje yra pateiktos nuotraukos, kurios, atsakovo nuomone, patvirtina, kad nustatytus defektus 2020 m. liepos 13 d. jis pašalino. Atsakovo teigimu, jose užfiksuota defektų šalinimo eiga bei rezultatas, ir iš jų matyti, kad atsakovas išvalė vandens nuvedimo (nutekėjimo) lataką, įrengtas hidroizoliacijos siūles ties namo siena padengė papildomomis izoliacinėmis medžiagomis, iš naujo įrengė granito plytelių laikiklius, pakoregavo jau įrengtų lietvamzdžių padėtį, nuvalė išteptus elementus, priklijavo atsiklijavusią granito plytelę. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nuotraukos nepatvirtina, jog atsakovo darbo trūkumai – vandens pratekėjimas į patalpas – buvo pašalintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuotraukos ir atsakovo paaiškinimai, tiek nurodyti bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, patvirtina priešingas aplinkybes, kad atsakovo atlikti darbai, šalinant nustatytus darbų defektus, buvo nepakankami vandens pratekėjimui į patalpas pašalinti. Nors atsakovas hidroizoliacijos siūles ties namo siena padengė papildomomis izoliacinėmis medžiagomis, tačiau nei pačios hidroizoliacijos apsauginio sluoksnio, nei nuolydžio, kurie sąlygojo vandens pratekėjimą į patalpas, jis netvarkė. Kaip užfiksuota 2020 m. liepos 9 d. akte ir kaip teisme paliudijo techninės priežiūros atestatą turintis liudytojas K. G., kuris apžiūrėjo atsakovo atliktus darbus, pagrindinė vandens pratekėjimo į patalpas priežastis buvo būtent blogai įrengta terasos hidroizoliacija ir blogai suformuotas terasos nuolydis, dėl ko vanduo nuo jos nenubėgdavo. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vandens pratekėjimo į patalpas priežastis buvo nepakankama hidroizoliacija ties namo siena ir toks hidroizoliacijos siūlių ties namo siena padengimas papildomomis izoliacinėmis medžiagomis turėjo išspręsti problemą. Pažymėtina, jog liudytojas J. V., kuris šalino atsakovo darbų trūkumus, teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad, išardžius viršutinius terasos sluoksnius, apačioje buvo viskas šlapia, matėsi vanduo, tiek polistirolas, tiek gelžbetoninė plokštė buvo šlapi, o viduryje buvo įdubą, kurioje kaupėsi vanduo, hidroizoliacija terasos viduryje kai kur buvo sutrūkusi; sutrūkimą sąlygojo pakliuvęs ir vėliau žiemą užšalęs vanduo. Minėtas liudytojas paliudijo, kad turėjo išdžiovinti visą gelžbetoninę plokštę, kuri buvo sudrėkusi. Šie J. V. parodymai patvirtina liudytojo K. G. nurodytas vandens pratekėjimo į patalpas priežastis. Pagaliau aplinkybę, kad atsakovas 2020 m. liepos 13 d. nepašalino vandens pratekėjimo į patalpas priežasties patvirtina ir paties atsakovo vėlesni veiksmai – iš byloje esančių 2020 m. spalio 22 d. paties atsakovo darytų nuotraukų matyti, kad atsakovas dalį terasos pats nuardė – nuėmė dalį granito plokščių. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovas buvo pradėjęs defektų šalinimą, taip pat patvirtina liudytojais apklaustų K. G. ir J. V. teismo posėdyje duotus parodymus, kad siekiant ištaisyti atsakovo darbų trūkumus reikėjo išardyti terasos sluoksnius ir terasos dangos klojimo darbus atlikti iš naujo.

40. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi K. G. surašytu 2020 m. liepos 15 d. aktu bei jo paaiškinimais teisme, spręsdamas, kad atsakovo argumentai dėl defektų ištaisymo 2020 m. liepos 13 d. yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

41. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad K. G. yra atestuotas ypatingojo statinio statybos vadovas ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovas, todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismas išvada, kad šis liudytojas turi specialių žinių vertinti darbų defektus ir jo parodymai laikytini svaria įrodinėjimo priemone šioje byloje. Šios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad K. G. nedalyvavo nei atsakovui atliekant terasos įrengimo darbus, nei nustatinėjant darbų defektus 2020 m. liepos 7 d. ar atsakovui atliekant defektų šalinimo darbus 2020 m. liepos 13 d. Bylos duomenys patvirtina, kad K. G. surašė 2020 m. liepos 15 d. aktą ir liudijo apie ginčui reikšmingas aplinkybes teisme prieš tai betarpiškai apžiūrėjęs atsakovo atliktus darbus vietoje. Nėra pagrindo išvadai, kad specialių žinių statybos darbų srityje turintis K. G., vien apžiūros vietoje gautais duomenimis, negalėjo tinkamai identifikuoti atsakovo darbų defektų. Juo labiau nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakovo atliktų darbų defektams nustatyti buvo būtini matavimai ar bandymai.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

43. Nagrinėjamu atveju byloje K. G. duoti parodymai buvo nuoseklūs, detalūs, jie neprieštarauja ieškovo paaiškinimams, liudytojo J. V. parodymams, taip pat byloje esantiems rašytiniams įrodymams, be to, byloje nėra duomenų, rodančių, kad K. G. nėra pakankamai objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, darydamas išvadą, kad atsakovas savo darbų defektų nepašalino.

44. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad K. G. surašytame 2020 m. liepos 15 d. akte tam, kad pripažinti, jog jame defektai nustatyti pagrįstai, turėjo būti nurodyta, dėl kokių priežasčių hidroizoliacija įrengta nekokybiškai, kaip reikėtų įrengti hidroizoliaciją ir koks turėtų būti nuolydis, kokie teisės aktai pažeisti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų užsakovas neprivalo įrodinėti defektų atsiradimo priežasčių. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.). Šiuo atveju K. G. ieškovo užsakymu atliko tik atsakovo atliktų darbų kokybės įvertinimą. 2020 m. liepos 15 d. akte jis aiškiai nurodė, kad hidroizoliacija įrengta nekokybiškai, nes į pusrūsį prateka vanduo, nesuformuoti terasos nuolydžiai, todėl vanduo bėga per sieną ir vitriną. Tokie duomenys yra pakankami konstatuoti, kad defektai nėra pašalinti. Pareiga išmanyti, kaip šiuos defektus pašalinti, tenka pačiam atsakovui. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad 2020 m. liepos 15 d. akte defektai nustatyti nepagrįstai ir dėl tos aplinkybės, kad kartu su aktu nėra pateikta tą dieną nurodytus darbų defektus fiksuojančių nuotraukų. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pats atsakovas 2020 m. liepos 15 d. apžiūroje dalyvavo, tačiau pasišalino iš apžiūros nepasirašęs akto. Atsakovas šių aplinkybių neneigia. Be to, atsakovas elektroniniu paštu gavo 2020 m. liepos 15 d. aktą, todėl manydamas, kad jame K. G. padarytos išvados neatitinka tikrovės, siekdamas paneigti, jog po pataisymų tebeegzistuoja darbų defektai, vadovaudamasis CK 6.662 straipsnio 5 dalimi, taip pat turėjo teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau nepasinaudojo šia įstatymu jam suteikta teise ir jokių pastabų ieškovui nereiškė. Kita vertus, aplinkybę, kad vanduo ir po 2020 m. liepos 13 d. patekdavo į patalpas iš dalies patvirtina 2020 m. liepos 14 d. ieškovo daryta nuotrauka, pridėta prie 2020 m. liepos 15 d. akto. Todėl atsakovas neteisus sakydamas, kad aktas grindžiamas vien iki 2020 m. liepos 13 d. darytomis nuotraukomis. Prie šio akto taip pat yra pridėti patalpų planai su K. G. 2020 m. liepos 15 d. pažymėtomis vietomis, pro kurias prateka vanduo.

45. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atsakovo teigimu, ieškovui kilo pareiga įrodyti defektų fakto egzistavimą po to, kai atsakovas atliko pataisymus, o ne priešingai – kad atsakovas defektus ištaisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiam apeliacinio skundo argumentui.

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Todėl užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti atsakomybę šalinančias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

47. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas. Šiuo atveju ieškovas įrodė tiek defektų faktą, kad po atsakovo atliktų darbų 2019 m. liepos-spalio mėn. vanduo patekdavo į patalpas, tiek tai, kad tie defektai liko nepašalinti atsakovui atlikus pataisymus 2020 m. liepos 13 d. Atsakovas teigdamas, kad 2020 m. liepos 13 d. pašalino defektus, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Dėl rungimosi principo pažeidimo

48. Atsakovas nurodo, kad teismas, netenkindamas jo prašymų skirti ekspertizę, išreikalauti įrodymus, pavesti atsakovo pasirinktam antstoliui apžiūrėti ir konstatuoti faktines aplinkybes, apribojo atsakovo teisę surinkti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, t. y. įrodyti, kad ieškovas de facto jokių defektų šalinimo darbų neatliko, o 2020 m. liepos 13 d. atsakovo atlikti pataisymai buvo pakankami konstatuoti, kad 2020 m. liepos 7 d. nustatyti defektai buvo pašalinti. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus.

49. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

51. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reiškė prašymą skirti ekspertizę. Tokį prašymą jis grindė tuo, kad palyginus atsakovo ir ieškovo byloje pateiktas nuotraukas, kuriose fiksuota terasa, nematyti darbų rezultato skirtumo. Dėl to atsakovas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl J. V. atliktų darbų apimties, kad J. V. naujai terasos neįrenginėjo. Atsakovas nurodė, kad siekiant išsklaidyti kilusias abejones, tikslinga byloje nustatyti, kokius darbus de facto atliko J. V.. Teisėjų kolegijai pasiteiravus dėl tikslingumo atlikti ekspertizę nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovo atstovas nurodė tik tai, kad palaiko tokį prašymą ir klausimus pateiks vėliau, tačiau jokių tokio prašymo motyvų neišdėstė.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, ieškovo pareikštus reikalavimus, šalių nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos išvadai, jog poreikis skirti ekspertizę šioje byloje nėra pakankamai įrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra sprendžiamas klausimas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kuriam išspręsti pakanka visapusiško, išsamaus ir objektyvaus byloje esančių įrodymų ištyrimo. Atsakovas įtikinamai nepagrindė, kad teisingam ir pagrįstam sprendimui šioje byloje priimti yra reikalingos specialiosios žinios. Byloje ieškovo buvo pateikti darbų trūkumų šalinimo išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2021 m. balandžio 28 d. Statybinių darbų atlikimo sutartis, 2021 m. birželio 14 d. statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas bei kasos pajamų orderiai – ir jie byloje nėra ginčijami. Atsakovo prašymu pirmosios instancijos teismo liudytoju buvo apklaustas J. V., atlikęs darbų trūkumų šalinimo darbus, kuris paaiškino, kokių darbų, iš nurodytų 2021 m. birželio 14 d. statybos darbų priėmimo-perdavimo akte, jis neatliko. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant liudytojo J. V. parodymus, darytina išvada, kad šių įrodymų pakanka išvadoms apie J. V. atliktų darbų kiekį ir kainą padaryti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo nurodyti argumentai (lyginant atsakovo iniciatyva gautus duomenis su J. V. teismo posėdyje duotais parodymais apie atliekų išvežimą, statybinių medžiagų įsigijimą ir pan.), kuriais jis grindė savo abejones dėl J. V. darbų atlikimo fakto ir darbų apimties, taip pat nepagrindžia poreikio byloje skirti ekspertizę. Šio ginčo kontekste reikšminga, ką pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ekspertizę yra galimybė atlikti nepažeidus terasos sluoksnių ir nesukėlus rizikos pakartotiniam vandens pratekėjimui, todėl ekspertizės atlikimas, esant tik tokiam jos atlikimo būtinybės pagrindimui, koks atsakovo buvo nurodytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo nurodyti argumentai (lyginant atsakovo iniciatyva gautus duomenis su J. V. teismo posėdyje duotais parodymais apie atliekų išvežimą, statybinių medžiagų įsigijimą ir pan.), kuriais jis grindė savo abejones dėl J. V. darbų atlikimo fakto ir darbų apimties, taip pat nesudarė pagrindo išduoti atsakovo atstovui liudijimą gauti įrodymus iš UAB „Betono centras“, UAB „Prime Leasing“ ir kitų atsakovo nurodytų juridinių asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Nagrinėjamu atveju informacija apie tai, kur J. V. įsigijo statybines medžiagas, kur ir kaip išvežė atliekas yra teisiškai nereikšminga šio ginčo kontekste. Byloje yra pateikti tiesioginiai rašytiniai įrodymai apie faktiškai atliktus ir apmokėtus darbų trūkumų šalinimo darbus, kurių atsakovas neginčijo kaip apsimestinių sandorių. Net ir tenkinus tokį prašymą ir atsakovui iš UAB „Betono centras“, UAB „Prime Leasing“ ir kitų atsakovo nurodytų juridinių asmenų gavus atsakymą, kad nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu J. V. vežė atliekas, nuomojo krovininį automobilį ir pan., tokių netiesioginių įrodymų nepakaktų konstatuoti, kad J. V. defektų ištaisymo darbų faktiškai neatliko.

54. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ir atsakovo prašymo pavesti atsakovo pasirinktam antstoliui apžiūrėti ir konstatuoti faktines aplinkybes apie terasos vaizdą po J. V. atliktų defektų ištaisymo darbų: išmatuoti terasos storį, terasos sluoksnių storį, nustatyti jos nuolydį ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas, atsakovui byloje nepateikus jokios terasos dangos klojimo technologinės schemos, brėžinių, vaizduojančių, kaip jis faktiškai įrengė terasą, buvo visiškai nepagrįstas. Atsakovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kokio storio buvo jo padaryta terasa, atskiri terasos sluoksniai, kokio dydžio buvo padarytas nuolydis, todėl terasos būklės matavimai po J. V. atliktų defektų ištaisymo darbų neduotų atsakovui palankaus rezultato, nes gautų duomenų paprasčiausiai nebūtų su kuo palyginti. Taigi, šių matavimų gautų duomenų pagrindu nebūtų galimybės padaryti išvadą, kad terasa, tokia, kokia ji yra šiuo metu, yra ne J. V. atliktų defektų ištaisymo darbų, o atsakovo 2020 m. liepos 13 d. atliktų pataisymų rezultatas.

Dėl defektų šalinimo išlaidų

55. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, jog už defektų šalinimą jis patyrė 15 550 Eur išlaidų. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisiškai nereikšminga, kad dalies sąmatoje numatytų darbų J. V. neatliko ar atliko ne ta apimtimi, kaip nurodyta sąmatoje, taip pat nepagrįstai pažymėjo, jog šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad ieškovas defektų šalinimui patyrė 15 550 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko teisiškai pagrįstais.

56. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

58. Nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 17 d. vykusiame teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad atliko ne visus darbus, nurodytus 2021 m. birželio 14 d. statybos darbų priėmimo-perdavimo akte. Jis paaiškino, kad betono dangos nuėmė ne 100 kv. m, bet apie 95 kv. m, neatliko turėklų nuėmimo ir sumontavimo darbų bei apskardinimo nuėmimo ir sumontavimo darbų. J. V. taip pat paliudijo, kad nuėmė skaldą (plokštės jau buvo nuimtos), išpjovė bitumą ir betoną, nuėmė polistirolą, armavimo tinklus, todėl atsakovas neteisus, teigdamas, jog liudytojas nurodė, kad esamos dangos nenuiminėjo (ji jau buvo nuimta). Iš byloje esančių 2020 m. spalio 22 d. paties atsakovo darytų nuotraukų taip pat matyti, kad atsakovas buvo nuardęs tik dalį terasos dangos – buvo nuėmęs dalį granito plokščių. Taigi, pagal 2021 m. balandžio 28 d. Statybinių darbų atlikimo sutarties Nr. JV-2104-1 Priedą Nr. 1 neatliktų darbų vertė sudaro 1 950 Eur (50 Eur+900 Eur +1 000 Eur). Šios aplinkybės iš dalies paneigia ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovo atliktų darbų defektų šalinimui buvo reikalinga 15 550 Eur suma. Nors liudytojas J. V. patvirtino, kad atliko ir papildomų darbų, kurie į 2021 m. balandžio 28 d. Statybinių darbų atlikimo sutartį nebuvo įtraukti, bet buvo skirti atsakovo darbų defektų pašalinimui, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būdų galima padaryti išvadą, kad tokių papildomų darbų vertė sudarė 1 950 Eur.

59. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo su J. V. sudarytos 2021 m. balandžio 28 d. Statybinių darbų atlikimo sutarties Nr. JV-2104-1 dalyką sudarė atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo darbai už fiksuotą kainą, nors ieškovas ir įrodinėjo priešingai, o J. V. tai patvirtino. Šiuo atveju sutarties aiškinimas, teikiant prioritetą sutarties šalių siūlomam sutarties aiškinimui, o ne pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, neatitiktų sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193–6.195 straipsniuose). Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad ieškovui, pareiškusiam regresinį reikalavimą atsakovui, atsakingam už darbų trūkumus, taip pat tenka pareiga įrodinėti, jog atsiskaitant su J. V. už atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo darbus, jis tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, rūpinosi ekonomišku atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimu, kitaip tariant, kad išmokėtas šių išlaidų atlyginimo dydis J. V. yra pagrįstas. Nustačius, kad ieškovas šių pareigų neatliko, o rėmėsi darbų trūkumų šalinimo darbų dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių šių išlaidų dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

60. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ieškovo su J. V. sudarytos 2021 m. balandžio 28 d. Statybinių darbų atlikimo sutarties sąlygas, nustatęs, kad J. V. atliko ne visus darbus, nurodytus 2021 m. birželio 14 d. statybos darbų priėmimo-perdavimo akte, nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas ieškovo prašomas priteisti 15 550 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai šioje dalyje keistini, priteistą šių išlaidų dydį sumažinant neatliktų darbų verte.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą bei žalos dydžio nustatymą, todėl netinkamai nustatė atlygintiną darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo dalį dėl defektų šalinimo išlaidų, priteistą 15 550 Eur šių išlaidų atlyginimą sumažinant iki 13 600 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

63. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 5 916,99 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas bei papildomas išlaidas. Byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus bylos apimtį, ieškovo advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos 5 916,99 Eur advokato pagalbos išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškinį tenkinus iš dalies (87,45 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 5 174,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas procesiniais sprendimais iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 916,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, minėti procesiniai sprendimai šioje dalyje keistini, sumažinant šią sumą iki 5 174,41 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

65. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 350 Eur žyminį mokestį. Kitų įrodymų, patvirtinančių jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 009,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prie prašymų priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas pateikti ieškovo išlaidas patvirtinantys dokumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovo advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumento turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (12,54 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistinas 43,89 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo padavimą (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis), o ieškovui iš atsakovo priteistina 2 632,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 588,55 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovo R. B. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo dalį dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 15 550 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) šių išlaidų atlyginimą sumažinant iki 13 600 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų eurų), taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteistą 5 916,99 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų šešiolikos eurų ir 99 euro centų) šių išlaidų atlyginimą sumažinant iki 5 174,41 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir 41 euro cento).

Likusias Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 588,55 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 55 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė