- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2-1737-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“
- Advokatai
- Pavelas Novikevičius, Arminas Levickas
dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ atstovui advokato padėjėjui Arminui Levickui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ atstovams advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič) ir vadovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wipsi“ dėl skolos (permokos) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės galimai permokėtos sumos atsakovei grąžinimo, t. y. kad atsakovė galimai nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, taip pat paslaugų sutarties vykdymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Energus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Wipsi“ 9 761 Eur skolą/permoką, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 5 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. ENER2020/03/05 (toliau – sutartis, ginčo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo laikinai paskirti ieškovės prašomą kvalifikuotų elektrotechnikos sistemų montavimo (vidaus ir lauko elektros darbų) specialistų, dirbančių pas atsakovę, skaičių ieškovės organizuojamiems ir vykdomiems elektrotechnikos sistemų montavimo darbams atlikti ieškovės naudai, o ieškovė įsipareigojo priimti minėtus specialistus, užtikrinti tinkamą jų instruktavimą, darbų organizavimą, priežiūrą bei kontrolę, ir atsiskaityti už specialistų paskyrimą sutartyje nustatyta tvarka.
4. Aiškina, kad pagal ginčo sutartį specialistų paskyrimas buvo vykdomas ieškovei pateikiant užsakymą atsakovei, nurodant specialistų skaičių, jų pareigas, darbų atlikimo laikotarpį, numatomus atlikti darbus ir statybos objektą. Teigia, kad ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei mokestį, kuris apskaičiuojamas visų faktiškai pas ieškovę dirbusių specialistų faktiškai išdirbtų valandų skaičių per kalendorinį mėnesį dauginant iš atitinkamų specialistų valandinio darbo įkainio – 8 Eur/val. (plius PVM).
5. Pažymi, kad pagal ginčo sutarties 4.3 punktą šalys susitarė, jog atsakovės suteiktos paslaugos ieškovei, t. y. realus specialistų paskyrimas ieškovės numatytiems darbams atlikti, perduodamos šalims pasirašius darbo laiko apskaitos žiniaraštį (kuris laikomas paslaugų priėmimo-perdavimo aktu), kuris pasirašomas atskirai kiekvienam statybos objektui; užsakovei (ieškovei) patvirtinus (pasirašius) darbo laiko apskaitos žiniaraštį, vykdytoja (atsakovė) pateikia sąskaitą faktūrą.
6. Anot ieškovės, ji atsakovei pagal ginčo sutartį yra sumokėjusi bendrą 155 871 Eur sumą, tačiau ginčas kyla dėl dalies atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų ieškovei pagrįstumo. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su šiomis sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos pagal atsakovės sudarytus, bet ieškovės atstovų nepasirašytus, nepagrįstus aktus: 1) 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir aktas Nr. 19 6 168 Eur sumai; 2) 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 ir aktas Nr. 20 1 150 Eur sumai; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-462 ir aktas Nr. 33 1 000 Eur sumai; 4) 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-526 ir aktas Nr. 34 2 456 Eur sumai.
6.1. Dėl 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-407 ir akto Nr. 19 6 168 Eur sumai nurodo, kad šie sąskaita ir aktas dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir tuo pačiu analogišku aktu Nr. 19 6 168 Eur sumai. Taigi, anot ieškovės, atsakovė pateikė vieną aktą Nr. 19 prie dviejų sąskaitų faktūrų Nr. WIP-407 ir WIP-411, t. y. už tuos pačius darbus pareikalavo susimokėti du kartus. Pažymi, kad 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir aktas Nr. 19 6 168 Eur sumai yra pasirašyti ieškovės atstovo, o 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir aktas Nr. 19 nepasirašyti, todėl ieškovė nepripažįsta 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-407 ir akto Nr. 19 6 168 Eur sumai;
6.2. dėl 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai nurodo, kad šie sąskaita faktūra ir aktas dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir analogišku aktu Nr. 20 1 150 Eur sumai. Anot ieškovės, šiuo atveju 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir analogiškas aktas Nr. 20 1 150 Eur sumai yra pasirašyti ieškovės atstovo, o 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 ir aktas Nr. 20 1 150 Eur sumai – ne, todėl ieškovė nepripažįsta minėtos 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai;
6.3. dėl 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-462 ir akto Nr. 33 1 000 Eur sumai nurodo, kad, kaip minėta, pagal ginčo sutarties 4.3 punktą darbo laiko apskaitos žiniaraštis turėjo būti patvirtintas (pasirašytas) ieškovės ir tik tada galėjo būti išrašyta sąskaita faktūra, tačiau, anot ieškovės, tokio ieškovės atstovų pasirašyto darbo laiko apskaitos žiniaraščio (akto) atsakovė nepateikė. Be to, pažymi, kad ieškovės skolų suderinimo akte, sudarytame 2020 m. gruodžio 31 d., minėtos sąskaitos nebuvo nurodyta. Taigi, ieškovė nepripažįsta ir nurodytos 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-462 bei akto Nr. 33 1 000 Eur sumai;
6.4. dėl 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai nurodo, kad šie sąskaita ir aktas dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-410 ir aktu Nr. 18 2 456 Eur sumai, tik šį kartą jau pakeista numeracija, data (sąskaitos faktūros ir akto). Be to, ginčijama sąskaita faktūra ir aktas ieškovės atstovų nepasirašyti ir nėra žinomi, todėl atitinkamai ieškovė nepripažįsta 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta sąskaita faktūra ir aktas buvo sukurti kai bendradarbiavimas jau buvo nutrūkęs beveik metus ir vyksta teisminis ginčas dėl permokos grąžinimo; atsakovė iš pradžių pripažinusi 2 593 Eur permoką, vėliau pateikė ginčijamus sąskaitą ir aktą bei siekia paneigti ir šią permoką.
Šalies argumentai
7. Ieškovės vertinimu, nurodytas sąskaitas eliminavus iš atsakovės pateiktų visų sąskaitų sąrašo, atsakovė galimai pagrįstai yra išrašiusi sąskaitas faktūras tik už bendrą 146 110 Eur sumą, atitinkamai skirtumas tarp ieškovės sumokėtos sumos ir atsakovės pagrįstai išrašytų sąskaitų sudaro būtent prašomą priteisti 9 761 Eur sumą. Kita vertus, pažymi, kad patikrinusi savo buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, jog ieškovė yra apmokėjusi aukščiau nurodytas ginčo sąskaitas, t. y. atlikta permoka, kurią ir prašoma priteisti, nes, anot ieškovės, susidarė situacija, kai atsakovė, nesant teisinio pagrindo, įgijo lėšas, kurios atsakovei nepriklauso. Teigia, kad tuo pagrindu kreipėsi į atsakovę su 2021 m. sausio 15 d. ir vėlesnėmis pretenzijomis dėl permokos grąžinimo, tačiau šalims nepavyko rasti bendro kompromiso.
8. Teigia, kad ieškovė atsakovei pavedimus nuolat atlikdavo didesnėmis sumomis, o ne kiekvieną sąskaitą apmokėdavo atskirai, todėl galėjo įsivelti klaida ir ieškovė nepastebėjo aukščiau nurodytų sudvigubintų sąskaitų (WIP-407 ir WIP-408) už tas pačias paslaugas; tuo tarpu kitos dvi ginčijamos sąskaitos nebuvo apmokėtos ir sudarytos tik siekiant sumažinti galimą permokos sumą.
9. Aiškina, kad teismų praktikoje tokie atvejai, kai šalis sieja sutartiniai santykiai ir susiklosto tokia situacija, kai viena iš šalių permoka kitai šaliai už paslaugas/darbus/prekes, yra traktuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju ieškovė būtent ir remiasi nurodytu pagrindu. Kita vertus, pažymi, kad teismas teisinį santykį pagal nurodytas faktines ginčo aplinkybes gali kvalifikuoti ir savo nuožiūra.
10. Ieškovės RUAB „Energus“ atstovas teismo posėdžių metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad išminusavus ginčijamas sąskaitas, mokėtina suma atsakovei turėjo sudaryti 146 110 Eur sumą, o ieškovė faktiškai yra sumokėjusi 155 871 Eur sumą, todėl 9 761 Eur permoka turėtų būti priteista iš atsakovės. Pažymėjo, kad iš esmės sąskaitos Nr. WIP-407 ir WIP-411, WIP-408 ir WIP-412, taip pat WIP-526 ir WIP-410 susidubliavo, t. y. už tuos pačius darbus buvo išrašomos dvi identiškos sąskaitos; tuo tarpu dėl sąskaitos Nr. WIP-462 (ir akto Nr. 34) nėra pateikta jokio šalių pasirašyto/suderinto darbų žiniaraščio, sąskaita ir aktas taip pat nepasirašyti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti iš ieškovės gautų lėšų pagrįstumą (pagrindą), tačiau, anot atstovo, atsakovė šių aplinkybių neįrodė. Pakartotinai nurodė, kad ieškovė mokėjimus vykdė didesnėmis sumomis, neapmokant kiekvienos sąskaitos atskirai, todėl per klaidą buvo apmokėtos ir nepagrįstos sąskaitos, bei atitinkamai susidarė permoka. Pažymėjo, kad iš esmės visi liudytojai patvirtino, jog pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita; be to, visi dokumentai (įskaitant ir žiniaraščius) turėjo būti ieškovės pasirašomi. Anot atstovo, atsakovė keisdavo tam tikras sąskaitas, tačiau senų sąskaitų neanuliuodavo ir už tuos pačius darbus atsirasdavo dvi atskiros sąskaitos, o vien ta aplinkybė, jog atsakovė ginčijamas sąskaitas nusiuntė ieškovei el. paštu, savaime nesudaro pagrindo vertinti jų kaip pagrįstų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Wipsi“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad bendradarbiavimas tarp šalių trūko pakankamai ilgą laikotarpį – dar 2016 m. sausio 13 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W17/02; 2018 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta dar viena paslaugų teikimo sutartis Nr. W08/01, o 2020 m. vasario 5 d. sudaryta ginčo paslaugų teikimo sutartis Nr. ENER2020/03/05. Anot atsakovės, naujos sutarties pasirašymo būtinybę iš esmės lėmė tai, jog ieškovė dėl jai iškelto restruktūrizavimo proceso ir didelio buvusių kontrahentų skaičiaus nebuvo pajėgi tinkamai tvarkyti gausų jai išrašytų ir išrašomų sąskaitų faktūrų srautą. Teigia, kad naujos sutarties pasirašymo tikslas buvo išvengti tarp atsakovės ir ieškovės klasikiniu (popieriniu) būdu pasirašomų atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų, kurie arba pasimesdavo pas ieškovę arba ieškovės darbų vadovų nebuvo pateikiami ieškovės buhalterijai, o visi atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros bei susirašinėjimai būtų užfiksuoti ir išliktų elektroninėje erdvėje siekiant išvengti galimų nesusipratimų bei ginčų tarp šalių.
13. Aiškina, kad nors ginčo sutartyje sutartinių įsipareigojimų vykdymui ir bendradarbiavimui buvo nurodytas el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vis didėjančio chaoso ieškovės buhalterijoje, ieškovės atstovas G. Š. nurodė atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų išrašymui pateikimo klausimais bendradarbiauti su juo tiek darbiniu el. paštu: (duomenys neskelbtini), tiek per Viber programą. Be to, dėl ieškovės atstovo G. Š. atitinkamo užimtumo neatidėliotinu atveju atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų išrašymui pateikimo klausimais nurodyta bendradarbiauti ir su kitais ieškovės atstovais – Š. M. ir N. Š. el. paštais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
14. Atsakovė nurodo, kad kadangi atsakovės specialistai (darbuotojai) buvo ieškovės žinioje, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal naują sutartį, ieškovė pateikdavo atsakovei duomenis (sumų dydžius, atliktų elektrotechnikos sistemų montavimo darbų kiekius ir adresus), kurių pagrindu atsakovė parengdavo, pasirašydavo ir išsiųsdavo ieškovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, o pastaroji jas apmokėdavo (pasirašytas tik atsakovės), taip patvirtindama jai suteiktų paslaugų gavimą. Atsakovės teigimu, per visą bendrovių bendradarbiavimo laikotarpį abipusiai pasirašyti atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros dažniausiai pateikiami nebuvo; abipusiai pasirašytų atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų atsakovė ieškovės reikalaudavo tik tais atvejais, kai ieškovė vėlavo atsiskaityti pagal atsakovės sąskaitose faktūrose nurodytus ir abipusiai suderintus terminus. Be to, teigia, kad atsakovės specialistų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (kuriuos įprastai rengdavo ieškovė) tarp šalių abipusiai buvo pasirašomi taip pat labai retais atvejais. Anot atsakovės, per visą bendradarbiavimo laikotarpį dėl atsakovės atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų, pateiktų ieškovei el. paštu, ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl darbų kokybės ar kainos niekada nebuvo teikusi, o jas gaudavusi – apmokėdavo.
15. Nurodo, kad 2020 m. liepos 7 d. ieškovės atstovas N. Š. nurodė atsakovės atstovui A. B. išrašyti atliktų darbų aktą adresui „(duomenys neskelbtini) g.“ ir sąskaitą faktūrą 6 168 Eur sumai. Tuo pagrindu atsakovės atstovas A. B. parengė ir pasirašė 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 19 adresu „(duomenys neskelbtini) g.“ ir sąskaitą faktūrą Nr. WIP-407 6 168 Eur sumai, bei el. paštu nusiuntė ją ieškovės atstovams N. Š. ir T. M. į el. paštus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); jokių pastabų dėl suteiktų paslaugų ieškovė nepateikė ir minėtą sąskaitą apmokėjo.
16. Anot atsakovės, 2020 m. liepos 15 d. ieškovės atstovas G. Š. nurodė atsakovės atstovui išrašyti atliktų darbų aktą adresui „(duomenys neskelbtini), Orlen degalinė“ ir sąskaitą faktūrą 8 000 Eur sumai. Tuo pagrindu buvo parengta ir atsakovės pasirašyta 2020 m. liepos 15 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 8 000 Eur sumai bei el. paštu nusiųsta ieškovės atstovui G. Š. el. paštu: (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad kiek vėliau ieškovės nurodymu minėtos sąskaitos suma buvo pakeista iš 8 000 Eur į 1 150 Eur sumą. Aiškina, kad kartu su 2020 m. liepos 15 d. atsakovės atstovo pranešimu nebuvo išsiųstas 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 20, tačiau atsakovei pavyko rasti abiejų šalių pasirašytus tiek 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 20, tiek 2020 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-408. Jokių pastabų dėl suteiktų atsakovės paslaugų ieškovė nepateikė ir nurodytą sąskaitą apmokėjo.
Atsiliepimas
17. Atsakovės teigimu, 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovės atstovas G. Š. per Viber programą išsiuntė atsakovės atstovui A. B. žinutę, kurioje nurodė išrašyti atliktų darbų aktą adresui „visos LIDL Lietuva parduotuvių aptarnavimo darbai” ir sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai, tačiau atsakovė neturi tai patvirtinančio įrodymo, kadangi prasidėjus ikiteisminiam ginčui G. Š. 2020 m. gruodžio 11 d. žinutę, siųstą per Viber programą, ištrynė. Nurodytos žinutės pagrindu 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovės atstovas A. B. parengė ir pasirašė 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 33 ir 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-462 1 000 Eur sumai bei el. paštu nusiuntė ją ieškovės atstovui G. Š. el. paštu: (duomenys neskelbtini). Jokių pastabų dėl suteiktų paslaugų ieškovė nepateikė ir minėtą sąskaitą apmokėjo.
18. Pažymi, kad į bylą pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog viso bendradarbiavimo tarp šalių metu atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros buvo derinami, taisomi ir persiunčiami, tačiau niekur ieškovė nenurodė atsakovei anuliuoti 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 19 ir sąskaitos faktūros Nr. WIP-407, 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 20 ir sąskaitos faktūros Nr. WIP-408, bei 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 33 ir sąskaitos faktūros Nr. WIP-462, o jas faktiškai apmokėjo.
19. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovei 2020 m. liepos 7 d. buvo išrašyta ir išsiųsta 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 ir atliktų darbų aktas Nr. 18 už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 2 456 Eur sumai, tačiau ieškovės atstovui G. Š. per Viber programą paprašius, nesant ieškovės finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove, minėti dokumentai buvo anuliuoti ir atsakovė laikinai jų apmokėjimui nepateikinėjo. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė atsakovės suteiktas paslaugas pripažino, 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė išrašė 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-526 ir atliktų darbų aktą Nr. 34, bei 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimu išsiuntė ją atsakovei apmokėjimui. Pažymi, kad 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 nesidubliuoja su 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-526, ji nėra ir nebuvo įtraukta nei į 2020 m. gruodžio 31 d. didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo balansą, nei į 2020 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo aktą.
20. Atsakovės vertinimu, ieškovei, kaip verslo subjektui, taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, todėl jam kilo pareiga atidžiai vertinti siunčiamus duomenis (sumų dydžius, atliktų elektrotechnikos sistemų montavimo darbų kiekius ir adresus), kurių pagrindu atsakovė parengdavo, pasirašydavo ir išsiųsdavo ieškovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, nesutikdama su šiais duomenimis, privalėjo nedelsiant reikšti pretenzijas, o nepasinaudojusi šia teise laiku, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl dėl tokio jos elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jos prisiimta rizika.
Šalies argumentai
21. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad dėl atliktų paslaugų apmokėjimo nuolat kildavo problemų, nes ieškovė (jos atstovai) nesigaudydavo išrašytose sąskaitose, todėl ginčo sutartis ir buvo pasirašyta siekiant patogesnio bendravimo ir dokumentų siuntimo elektroninėmis ryšių priemonėmis; atitinkamai nagrinėjamu atveju visos sąskaitos ir aktai buvo siunčiami elektroniniu paštu. Anot atstovų, darbų žiniaraščiai ne visada būdavo pasirašomi – ieškovės darbų vadovai nurodydavo kiek ir už ką išrašinėti, tačiau nesutiko su aplinkybėmis, jog ieškovė mokėjo į priekį/avansu, atitinkamai negalėjo susidaryti ir permoka. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju galimai įsivėlė klaidos atliktų darbų aktuose, t. y. klaidingai nurodyti aktų numeriai (nebuvo vykdoma jų apskaita), todėl ir kilo neaiškumų. Nurodė, kad darbai tuose pačiuose objektuose kartais vykdavo ilgiau, todėl tam pačiam objektui buvo išrašoma porą sąskaitų, atitinkamai tam tikros sumos galėjo ir sutapti. Anot atstovų, ieškovei apmokėjus atsakovės išrašytas sąskaitas, tai reikšdavo darbų priėmimą ir sutikimą, nes ne ieškovės darbų vadovai, o vadovybė spręsdavo apmokėjimo klausimus. Teigė, kad neįmanoma panaikinti/anuliuoti sąskaitų faktūrų, nes tada turėjo būti atlikta daug keitimų; tuo labiau ieškovė neprašė kažkokių sąskaitų ar aktų anuliuoti. Pakartotinai nurodė, kad ginčijamos sąskaitos nesidubliavo su anksčiau išrašytomis, jos buvo išrašytos už skirtingus darbus. Prašė kritiškai vertinti liudytojų parodymus, nes jie iš esmės prieštaringi.
22. Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės bendrovėje dirbo maždaug nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė organizuodavo darbus, o jos paskirti darbų vadovai juos prižiūrėjo, sudarinėjo/pasirašydavo žiniaraščius (pateiktus atsakovės), o jų pagrindu vėliau atsakovė sudarydavo atliktų darbų aktus ir išrašydavo sąskaitas. Teigė, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita; patvirtino pasirašęs sąskaitas Nr. WIP-408 ir WIP-412, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl buvo išrašytos ir pasirašytos dvi sąskaitos pagal tą patį aktą Nr. 20; jis numeracijos dažniausiai netikrindavo; galėjo būti taip, jog atsakovė keitė sąskaitų numerius ir jis per neapsižiūrėjimą pasirašė ant abiejų sąskaitų; dirbtų valandų kiekiai skirtingais mėnesiais teoriškai galėjo sutapti.
23. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo ieškovės bendrovėje maždaug nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); paskutiniais metais dirbo ieškovės (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo ilgą laiką (apie 4-5 metus) – atsakovė deleguodavo savo darbuotojus ieškovei, kurie ieškovei atlikdavo jos pavestus darbus, o ieškovė organizavo ir prižiūrėjo minėtų darbuotojų darbą. Paaiškino, kad įprastai darbų žiniaraščius pateikdavo atsakovė (jos atstovai), o ieškovė arba juos patvirtindavo, arba ne; jeigu patvirtindavo, atsakovė išrašydavo jų pagrindu atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras. Taip pat teigė, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita; net jeigu pagal vieną aktą atsakovė išrašydavo dvi sąskaitas, apmokėta turėjo būti tik viena; tuo labiau jeigu aktas/sąskaita nebuvo ieškovės atstovų pasirašyti. Nurodė, kad ieškovė iš pradžių apmokėdavo atsakovei už darbus net į priekį/avansu, todėl galimai galėjo būti pervesta per daug ir susidaryti permoka. Pažymėjo, kad net jeigu atsakovė (jos atstovas) tam tikrus aktus/sąskaitas siųsdavo jam į el. paštą, jis jų nepasirašydavo, jeigu nesutikdavo su jais/trūkdavo žiniaraščių ir pan., atitinkamai nepateikdavo apmokėjimui, o telefonu derino su atsakove (jos atstovais) susidariusią situaciją; vien sąskaitos išrašymas savaime nesudaro pagrindo jos apmokėti; be to, nurodė, kad tam tikros sąskaitos buvo keičiamos, todėl nepagrįstai galėjo likti dvi sąskaitos (nors viena turėjo būti naikinama). Pažymėjo, kad jeigu sąskaita ir aktas nėra pasirašyti ieškovės darbų vadovų (kitų atstovų), neatsiranda prievolės jų apmokėti. Teigė neprisimenantis konkrečių sąskaitų išrašymo aplinkybių ir/ar susirašinėjimo (ir jo ištrynimo) per Viber programėlę.
24. Liudytojas Š. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo ieškovės bendrovėje (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad darbų žiniaraščius sudarydavo ieškovės darbų vadovai – atsakovės deleguoti darbuotojai įrašydavo dirbtų valandų skaičių, o darbų vadovai patikrindavo ir pasirašydavo. Paaiškino, kad jis pasirašė sąskaitą Nr. WIP-410; negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl sąskaitų/aktų/darbų galimo dubliavimosi; ieškovės vadovybė ir buhalterija tikrindavo ir spręsdavo dėl apmokėjimo; teoriškai panašūs darbai galėjo būti atliekami tame pačiame objekte, bet pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita.
25. Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo ieškovės bendrovėje (duomenys neskelbtini) maždaug nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pagal vieną aktą negalėjo būti išrašytos dvi sąskaitos (šiuo atveju Nr. WIP-407 ir WIP-411), atitinkamai tik vieną sąskaitą reikėjo apmokėti/pripažinti. Be to, pažymėjo, kad visą laiką darbų ir valandų kiekiai skyrėsi, todėl mažai tikėtina, jog darbų kiekis atskirais mėnesiais galėjo sutapti; ieškovė tvirtindavo atsakovės sąskaitas, kai ieškovės darbų vadovai pasirašydavo darbų žiniaraščius. Teigė, kad būdavo atvejų, kai vienos sąskaitos buvo anuliuojamos/panaikinamos ir perkeliamos į kitą mėnesį; dėl apmokėjimo spręsdavo ieškovės vadovai.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 5 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. ENER2020/03/05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laikinai paskirti ieškovės prašomą kvalifikuotų elektrotechnikos sistemų montavimo (vidaus ir lauko elektros darbų) specialistų, dirbančių pas atsakovę, skaičių ieškovės organizuojamiems ir vykdomiems elektrotechnikos sistemų montavimo darbams atlikti ieškovės naudai, o ieškovė įsipareigojo priimti minėtus specialistus, užtikrinti tinkamą jų instruktavimą, darbų organizavimą, priežiūrą bei kontrolę, ir atsiskaityti už specialistų paskyrimą sutartyje nustatyta tvarka.
27. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė išrašydavo ir pateikdavo ieškovei apmokėjimui sąskaitas faktūras (laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d.) pagal išrašytus atliktų darbų aktus.
28. Nustatyta (ir byloje nekilo ginčo dėl to), kad ieškovė atsakovei pagal ginčo sutartį bendrai sumokėjo 155 871 Eur sumą.
29. Ginčas byloje kilo dėl keturių sąskaitų ir aktų: 1) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-407 ir akto Nr. 19 6 168 Eur sumai; 2) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-462 ir akto Nr. 33 1 000 Eur sumai; 4) 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai.
30. Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 11 593 Eur permokos grąžinimo, tačiau atsakovė el. laišku informavo, kad iš esmės nesutinka su nurodoma permokos suma (teigė turinti sulaukti jos buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės informacijos); pateikė savo sudarytą didžiosios knygos sąskaitų išrašą, kuriame nurodyta ieškovės 2 593 Eur permoka. Ieškovė 2021 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją, kurioje prašė pateikti tam tikrus papildomus dokumentus, į kurią atsakovė atsakė, jog prašomus dokumentus pateiks iki 2021 m. kovo 19 d. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu pakartotinai prašė pateikti tam tikrus dokumentus (sąskaitas, aktus), į kurį atsakovė atsakė, jog toks prašymas neatitinka ginčo sutarties nuostatų (iš esmės kad visi dokumentai ieškovei buvo pateikti anksčiau).
31. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. atsakovės vadovas A. B. siuntė ieškovės atstovui (G. Š.) sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus su pataisytomis datomis: 1) WIP402 (06-01) į WIP408 (07-14); 2) WIP403 (06-01) į WIP409 (07-14); 3) WIP405(06-01) į WIP410 (07-14); 4) WIP407(06-01) į WIP411 (07-14); 5) WIP408 (06-01) į WIP 412 (07-14); taip pat nurodė, jog kitu laišku atsiųs projektų vadovų suderinimus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl permokos/be pagrindo gautų lėšų grąžinimo
32. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
33. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
34. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
35. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
36. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas ginčo sutarties (ir ankstesnių sutarčių) pagrindu, taip pat dėl to, jog ieškovė atsakovei pagal ginčo sutartį yra faktiškai sumokėjusi 155 871 Eur sumą. Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl keturių sąskaitų ir aktų: 1) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-407 ir akto Nr. 19 6 168 Eur sumai; 2) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-462 ir akto Nr. 33 1 000 Eur sumai; 4) 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai. Anot ieškovės, minėtos sąskaitos yra nepagrįstos, tačiau iš esmės per klaidą buvo apmokėtos (apmokant didesnėmis sumomis), todėl prašo susidariusios 9 761 Eur dydžio permokos grąžinimo ir remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu.
37. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).
38. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019).
39. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
41. Kaip minėta, sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Taigi šiuo atveju reikšminga nustatyti esminę aplinkybę, ar pagal šalių sudarytą ginčo sutartį ieškovei kilo ginčo sumos dydžio mokėjimo prievolė ir ar tuo pagrindu lėšos turėjo būti sumokėtos atsakovei.
42. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑389-687/2018).
43. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė įrodė (ir ginčo dėl to nėra), kad atsakovei pagal ginčo sutartį (teikiant atlygintines paslaugas; CK 6.716 straipsnis) bendrai sumokėjo 155 871 Eur sumą, tačiau ginčija keturias atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagal ginčijamas sąskaitas pagrįstumą, ko, teismo vertinimu, atsakovė nepadarė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
45. Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimus, iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 6 168 Eur sumai, išrašyta pagal aktą Nr. 19, labiausiai tikėtina, dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir tuo pačiu aktu Nr. 19 6 168 Eur sumai. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybės, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-407 ir Nr. WIP-411 išrašytos pagal tą patį aktą Nr. 19. Nors minėto akto Nr. 19 datos nurodomos skirtingos – atitinkamai 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 14 d., tačiau jų turinys yra identiškas (771 val. objekte (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir prie jos pridėtas aktas Nr. 19 (datuotas 2020 m. liepos 14 d.) 6 168 Eur sumai yra pasirašyti ieškovės atstovo (T. M.), o 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir aktas Nr. 19 ieškovės nepasirašyti; be to, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte – pagal minėtą punktą ir liudytojų parodymus nustatyta, kad atsakovė (jos deleguoti darbuotojai) turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį (kiekvieną dirbtą dieną), kurį kiekvieną savaitę (ginčo sutarties 3.14 punktas) ir kiekvieną mėnesį (sutarties 4.3 punktas) turėjo raštiškai patvirtinti ieškovės atstovai, taip patvirtindami paslaugų priėmimą-perdavimą), t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 19; tuo labiau, ši aplinkybė (dėl dviejų žiniaraščių egzistavimo ir atitinkamai skirtingų darbų) mažai tikėtina ir atsižvelgiant į nurodytą valandų kiekį – 771 val. (kuris yra pakankamai didelis, t. y. kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 14 d. atsakovės deleguoti darbuotojai būtų spėję išdirbti nurodytą valandų kiekį tame pačiame objekte). Nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina ir atsakovės vadovo 2020 m. liepos 15 d. elektroninis laiškas, kuriame buvo siunčiamos (prikabintas pdf formato dokumentas) ieškovės atstovui (G. Š.) sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai su pataisytomis datomis, be kita ko, nurodant „WIP407(06-01) į WIP411 (07-14)“.
46. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė už tuos pačius darbus (už 771 val. objekte (duomenys neskelbtini)) pareikalavo susimokėti du kartus – pateikdama vieną aktą Nr. 19 prie dviejų sąskaitų faktūrų Nr. WIP-407 ir WIP-411 (byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita), nors, labiausiai tikėtina, 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir šios datos aktas Nr. 19 turėjo būti anuliuoti ir pakeisti būtent 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir minėtos datos aktu Nr. 19 (kurie ieškovės atstovų buvo priimti ir pasirašyti) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
47. Viena vertus, atsakovė įrodinėjo, kad 2020 m. liepos 7 d. ieškovės atstovas N. Š. nurodė atsakovės atstovui A. B. išrašyti atliktų darbų aktą adresui (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą faktūrą 6 168 Eur sumai (vėliau objektas neva buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, neprašė iškviesti liudytoju minėtą asmenį, todėl šias atsakovės nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip deklaratyvias ir neįrodytas; tuo labiau, kaip nurodyta aukščiau, jas paneigė kiti byloje esantys įrodymai ir šalių/liudytojų paaiškinimai.
48. Dėl 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai spręstina, kad ši sąskaita faktūra ir aktas taip pat dubliuojasi – šiuo atveju su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir analogišku aktu Nr. 20 1 150 Eur sumai. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybės, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-408 ir Nr. WIP-412 išrašytos pagal tą patį aktą Nr. 20. Nors minėto akto Nr. 20 datos nurodomos skirtingos – atitinkamai 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 14 d., tačiau jų turinys yra identiškas (143,75 val. objekte (duomenys neskelbtini), Orlen degalinė). Nors nagrinėjamu atveju tiek sąskaita Nr. WIP-408 (bei prie jos pridėtas aktas Nr. 20, datuotas 2020 m. birželio 30 d.), tiek Nr. WIP-412 (ir prie jos pridėtas aktas Nr. 20, datuotas 2020 m. liepos 14 d.) yra pasirašyti ieškovės atstovo A. U. (kuris posėdžio metu patvirtino jų pasirašymą, t. y. savo parašų tikrumą), tačiau tuo pačiu A. U., be kita ko, nurodė, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita; negalėjo paaiškinti kodėl buvo išrašytos ir pasirašytos dvi sąskaitos pagal tą patį aktą Nr. 20, tačiau pažymėjo, jog jis numeracijos dažniausiai netikrindavo ir galėjo būti taip, jog atsakovė keitė sąskaitų numerius ir jis per neapsižiūrėjimą pasirašė ant abiejų sąskaitų. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina jau minėtas atsakovės vadovo 2020 m. liepos 15 d. elektroninis laiškas, kuriame buvo siunčiamos ieškovės atstovui sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai su pataisytomis datomis, be kita ko, nurodant „WIP408(06-01) į WIP412 (07-14)“. Be to, šiuo atveju atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte), t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 20.
49. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė už tuos pačius darbus (už 143,75 val. objekte (duomenys neskelbtini), Orlen degalinė) pareikalavo susimokėti du kartus – pateikdama vieną aktą Nr. 20 prie dviejų sąskaitų faktūrų Nr. WIP-408 ir WIP-412 (kurias dėl, labiausiai tikėtina, neapsižiūrėjimo/nežinojimo dėl numeracijos keitimo pasirašė ieškovės atstovas), nors, labiausiai tikėtina, 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 ir šios datos aktas Nr. 20 turėjo būti anuliuoti ir pakeisti būtent 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir minėtos datos aktu Nr. 20 (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
50. Vėlgi, nors atsakovė nurodė, kad 2020 m. liepos 15 d. ieškovės atstovas G. Š. nurodė atsakovės atstovui išrašyti atliktų darbų aktą adresui (duomenys neskelbtini), Orlen degalinė ir sąskaitą faktūrą 8 000 Eur sumai, kuri vėliau buvo pakeista iš 8 000 Eur į 1 150 Eur sumą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų; šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojas G. Š., apklaustas teismo posėdžio metu.
51. Vertinant kitą ieškovės ginčijamą sąskaitą ir aktą – 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-462 ir aktą Nr. 33 1 000 Eur sumai, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta sprendimo 45 punkte, pagal ginčo sutarties 4.3 punktą darbo laiko apskaitos žiniaraštis turėjo būti patvirtintas (pasirašytas) ieškovės atstovų ir tik tada galėjo būti išrašyta sąskaita faktūra, tačiau, anot ieškovės, tokio ieškovės atstovų pasirašyto darbo laiko apskaitos žiniaraščio (akto) atsakovė nepateikė; tokio žiniaraščio atsakovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovė neįrodė ir 1 000 Eur sumos gavimo pagrįstumo pagal jos nurodytą 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-462 ir aktą Nr. 33, kurie, be kita ko, nebuvo pasirašyti ieškovės atstovų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė išsiuntė ieškovei nurodytą sąskaitą ir aktą elektroniniu paštu (kaip ir kitas ginčijamas sąskaitas ir aktus; ieškovė šios aplinkybės neginčijo; į bylą yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai; tai numatė ir ginčo sutarties nuostatos), bei negavo jokių dėl jų pretenzijų, tai savaime nepagrindžia, jog ieškovė priėmė minėtą sąskaitą su aktu (ar kitas ginčijamas sąskaitas), ir su jais sutiko (byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė apmokėdavo ne kiekvieną sąskaitą atskirai, o mokėdavo didesnes sumas, nenurodant kokios sąskaitos apmokamos); iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. Š., teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodęs, kad net jeigu atsakovė (jos atstovas) tam tikrus aktus/sąskaitas ir siųsdavo jam į el. paštą, jis jų nepasirašydavo, jeigu nesutikdavo su jais/trūkdavo žiniaraščių ir pan., atitinkamai nepateikdavo apmokėjimui ieškovės buhalterijai, o telefonu derino su atsakove (jos atstovais) susidariusią situaciją. Nors atsakovė ir siekė įrodyti byloje, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai įprastai nebūdavo šalių (ar ieškovės) pasirašomi, t. y. kad šalys konkliudentiniais veiksmais iš esmės pakeitė ginčo sutarties nuostatas (4.3 punktą), tačiau šią aplinkybę paneigia pačios atsakovės į bylą pateikti tam tikri darbo laiko apskaitos žiniaraščiai dėl kitų vykdytų objektų ir/ar skirtingų laikotarpių, taip pat visų liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti (tuo labiau kad visi liudytojai parodymų metu jau nebuvo ieškovės darbuotojai, t. y. jų nesiejo darbo santykiai, ir mažai tikėtina, jog ieškovė galėjo daryti jiems kokią nors įtaką); dėl to šioje dalyje atsakovės atsikirtimai vertinami kritiškai; kritiškai vertinama ir atsakovės pozicija, kad kadangi atliktų darbų aktai nebuvo apskaitomi, jų numeracijoje galėjo įsivelti rašymo apsirikimų (palikti seni numeriai), vertinant visus nurodytus atsikirtimus kaip pasirinktą gynybinę poziciją (šios išvados taikytinos visoms ginčijamoms sąskaitoms).
52. Nors atsakovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovės atstovas G. Š. per Viber programą išsiuntė atsakovės atstovui A. B. žinutę, kurioje nurodė išrašyti atliktų darbų aktą adresui „visos LIDL Lietuva parduotuvių aptarnavimo darbai” ir sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai, tačiau atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų (ką nurodė ir pati atsakovė; liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu taip pat nepatvirtino šios aplinkybės). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog vėliau nurodyta žinutė (kaip ir kitas susirašinėjimas) galimai buvo ištrintas, nesudaro pakankamo pagrindo jos vertinti išimtinai atsakovės naudai ir atitinkamai ieškovės nenaudai, t. y. kad toks nurodymas egzistavo. Kaip minėta, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagrįstumą – įskaitant ir 1 000 Eur sumą pagal sąskaitą Nr. WIP-462, todėl nurodyti neaiškumai (dėl galimo susirašinėjimo panaikinimo) vertinami atsakovės nenaudai ir spręstina, jog atsakovė neįrodė minėtų lėšų gavimo pagrįstumo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
53. Galiausiai, vertinant paskutinę ieškovės ginčijamą sąskaitą – 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-526 ir aktą Nr. 34 2 456 Eur sumai, iš esmės pritartina ieškovės pozicijai, kad, labiausiai tikėtina, ši sąskaita ir aktas dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-410 ir aktu Nr. 18 2 456 Eur sumai. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, netiesiogiai pagrindžia aplinkybės, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-410 ir WIP-526 išrašytos tai pačiai sumai – 2 456 Eur, aktai (nors ir skirtingų numeracijų (Nr. 18 ir Nr. 34) ir datų (2020 m. liepos 14 d. liepos 14 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d.)) išrašyti tam pačiam objektui – (duomenys neskelbtini), TV3, tokių pačių darbų kiekiui; pažymėtina, kad sąskaita Nr. WIP-410 ir aktas Nr. 18 yra pasirašyti ieškovės atstovo, o sąskaita Nr. WIP-526 ir aktas Nr. 34 – ne. Be to, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte), t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai aktams Nr. 18 ir Nr. 34.
54. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovei 2020 m. liepos 7 d. buvo išrašyta ir išsiųsta 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 ir atliktų darbų aktas Nr. 18 už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 2 456 Eur sumai, tačiau ieškovės atstovui G. Š. per Viber programą paprašius, nesant ieškovės finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove, minėti dokumentai buvo anuliuoti ir atsakovė laikinai jų apmokėjimui nepateikinėjo; jau bylos nagrinėjimo metu pastebėjus šią aplinkybę, 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė išrašė 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-526 ir atliktų darbų aktą Nr. 34, bei 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimu išsiuntė ją atsakovei apmokėjimui. Visų pirma, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, net jeigu ir laikyti, jog 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 buvo anuliuota (nors pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog tai faktiškai neįmanoma ir jokių sąskaitų ji nenaikindavo, tuo labiau ieškovės prašymų pagrindu, kas iš esmės patvirtina atsakovės pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą), iš jau minėto atsakovės vadovo 2020 m. liepos 15 d. elektroninio laiško, kuriame buvo siunčiamos ieškovės atstovui sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai su pataisytomis datomis, matyti, jog WIP405 (06-01) buvo pakeista į WIP410 (07-14).
55. Taigi, šiuo atveju, labiausiai tikėtina, atsakovės nurodoma sąskaita Nr. WIP-405 (pagal aktą Nr. 18) buvo pakeista į sąskaitą Nr. WIP-410 (kuri, kaip minėta, ieškovės atstovų buvo pasirašyta), paliekant prie sąskaitos tą patį aktą Nr. 18, todėl atsakovei nebuvo pagrindo, jau nutrūkus šalių santykiams ir iškėlus bylą teisme, išrašyti ginčijamos 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 bendrai 2 456 Eur sumai dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), nes jie buvo apskaityti ir ieškovės apmokėti pagal nurodytą sąskaitą Nr. WIP-410 ir aktą Nr. 18.
56. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodomos 9 761 Eur sumos įgijimo pagrįstumą (neįrodžius ieškovės ginčytų sąskaitų pagrįstumo) bei teisėtumą, o ieškovei įrodžius šio sprendimo 38 punkte nurodytas sąlygas, ieškovės reikalavimas dėl 9 761 Eur be pagrindo atsakovės įgytų lėšų priteisimo tenkintinas (CK 6.237 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
57. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 9 761 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 10 d. – patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
58. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Ieškovė patyrė byloje 5 445 Eur (3 751 Eur + 605 Eur + 1 089 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato (ir advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.
61. Atsakovė patyrė byloje 1 015 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 000 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 15 Eur vertimo išlaidos.
62. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovei poreikis tikslinti ieškinį (dėl ko atitinkamai patirtos didesnės bylinėjimosi išlaidos), be kita ko, iškilo po to, kai atsakovė kartu su procesiniais dokumentais (atsiliepimu į pradinį ieškinį ir tripliku), taip pat vykdydama teismo įpareigojimą dėl tam tikrų dokumentų pateikimo, pateikė visas pagal ginčo sutartį išrašytas sąskaitas faktūras ir aktus, žiniaraščius; nors ieškovė minėtų dokumentų reikalavo iš atsakovės dar prieš pasikreipiant į teismą (2021 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija), tačiau atsakovė jų ieškovei nepateikė, taip iš dalies sąlygojant ieškovės patirtas didesnes bylinėjimosi išlaidas (prie jų prisidedant).
63. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 445 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, mokėtinas žyminis mokestis – 220 Eur (už turtinį 9 761 Eur dydžio reikalavimą), priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
65. Byloje iš viso patirta 42,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Bendrai iš atsakovės valstybei priteistina 262,18 Eur (220 Eur + 42,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wipsi“ dėl skolos (permokos) priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“, j. a. k. 302848451, ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Energus“, j. a. k. 302571367, 9 761 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) skolos/permokos, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 761 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 445 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“, j. a. k. 302848451, valstybei 262,18 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.