Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajone pateikė išvadą, sutikdamas su ieškovės reikalavimų tenkinimu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko išvadą, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę. Vaikas nori bendrauti ir bent kartą per mėnesį susitikti su tėvu. Vaikas nurodė, kad yra „užblokuotas“ socialiniuose tinkluose, kad tėtį matė tik du kartus ir šis nenorėjo šnekėti su juo. Jaučiasi, kad vaikas, kaip berniukas, labai dėl to išgyvena. A. išsakė nuomonę, kad jam labai reikia tėvo, vyriško patarimo. Vaikas nenori tikėti, kad tėtis nenori su juo bendrauti. Palaiko ieškinio reikalavimus, tikslinga A. D. priteisti prašomą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė K. R. ir atsakovas A. D. Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-719-457/2009 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2009 m. birželio 16 d. iki sūnaus pilnametystės; ieškovė paskirta vaiko išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Byloje ieškovė pateikė sūnaus A. D. išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, kad išlaidos vaiko poreikiams kas mėnesį sudaro 900 Eur: maistas mokykloje – 150 Eur, maistas namuose – 300 Eur, higienos priemonės – 50 Eur, vitaminai, medikamentai – 20 Eur, drabužiai, avalynė – 125 Eur, ugdymo priemonės – 30 Eur, laisvalaikis, atostogos, šventės – 25 Eur, komunaliniai mokesčiai – 200 Eur. Byloje ieškovė yra pateikusi sąskaitas, kurios pagrindžia išlaidas, patirtas už sūnaus A. D. akinių įsigijimą (374 Eur), už telefono sąskaitos papildymą (13 Eur per mėnesį), už teikiamas komunalines paslaugas (už 2023 m. gruodžio mėn. UAB Joniškio butų ūkiui – 183,77 Eur), už buto nuomą (80 Eur per mėn.). Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. iš Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės K. gavo 3 564,97 Eur darbo užmokestį, vidutiniškai 891,24 Eur per mėnesį. Iš 2024 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo nustatyta, kad ieškovė serga ir yra nedarbinga nuo 2023 m. kovo mėn., buvo operuota keturis kartus, tirta dėl ūminių ir lėtinių ligų, šiuo metu gydymas tęsiamas. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. birželio 19 d. iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 2 662,16 Eur išmokas, vidutiniškai 532,43 Eur per mėnesį. Ieškovei laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. yra skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, viso 4 653,90 Eur, vidutiniškai 506,42 Eur per mėn. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos gavo 3 464,73 Eur išmokas už vaikus bei vienkartinę socialinę pašalpą, vidutiniškai 314,98 Eur per mėn. Iš pateiktų duomenų šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo socialinio draudimo išmoka ir vaikams skirtos išmokos, ieškovės mėnesio vidutinės pajamos yra iki 800 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą su sodo nameliu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), jos vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2023 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką N. R. F., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „B. T. T.“ ir UAB „T.“. Iš UAB „B. T. T.“ pateiktų pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigių pažymos nustatyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki spalio mėn. gavo 3 408,93 Eur darbo užmokestį po mokesčių (birželio – rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio negavo), 2023 m. sausio 18 d. – 3 601 Eur dienpinigių, 2023 m. rugsėjo 29 d. – 200 Eur, 2023 m. spalio 31 d. – 600 Eur, viso 4 401 Eur dienpinigių. Iš UAB „T.“ pateiktų pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigių pažymos nustatyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. gavo 4 391,45 Eur darbo užmokestį po mokesčių, 2023 m. gegužės 12 d. – 200 Eur dienpinigių, 2023 m. gegužės 31 d. – 450 Eur, 2023 m. birželio 30 d. – 600 Eur, 2023 m. liepos 31 d. – 600 Eur, 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 2 346 Eur, viso 4 196 Eur dienpinigių. Iš pateiktų duomenų atsakovo mėnesio vidutinės pajamos yra 1 639,74 Eur. Atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), du sodo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigytus 2021 ir 2022 metais. Atsakovo vardu registruoti automobiliai: „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2023 m. balandžio 12 d., „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2021 m. balandžio 21 d. Atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė su S. D., turi dar vieną nepilnametį vaiką V. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat šeimoje yra du sutuoktinės vaikai: S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jau pilnametė). Atsakovas 2023 m. balandžio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti, bendra kredito gavėjo mokama suma 4 458,98 Eur.

Iš 2024 m. sausio 17 d. vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametis A. D. tėvą A. D. matė iš viso du kartus, bet tik pasisveikino. Vaikas nurodo, kad jam labai trūksta tėčio ir jis nori su juo bendrauti, bet nežino kaip su tėvu susisiekti. Per socialinius tinklus susisiekti su tėčiu nepavyksta, mano, kad yra užblokuotas. Vaikas mano, kad susitikus su tėčiu ir rodant tėčiui norą, tarp jų užsimegztų ryšys. Vaikas labai nori bendrauti su tėčiu, norėtų susitikti bent savaitgaliui, kur nors išvažiuoti ir dėl to dažnai išgyvena. Vaikas palaiko nuolatinį ryšį su seneliais iš tėvo pusės, pusbroliais, pusseserėmis, bendrauja, susitinka per šventes, sveikinasi su gimtadieniais. Seneliai su sūnumi ryšio nepalaiko.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarime Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nurodyta, jog 2024 metais minimali mėnesinė algą – 924,00 Eur. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924,00 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 708,40 Eur neto (atskaičius mokesčius).

Pagal ieškovės pateiktą išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą šalių sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga: maistui mokykloje – 150 Eur per mėnesį, maistui namuose – 300 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 50 Eur per mėnesį, vitaminams, medikamentams – 20 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – 125 Eur per mėnesį, ugdymo priemonėms – 30 Eur per mėnesį, laisvalaikiui, atostogoms, šventėms – 25 Eur per mėnesį, komunaliniams mokesčiams – 200 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiams per mėnesį šiuo metu reikalinga skirti apie 900 Eur, bet iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti tik 300 Eur per mėnesį. Suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus sūnaus poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui – A. D. yra šešiolika metų, bei greitu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini), vaikui sukaks septyniolika metų. Įvertinus vaiko amžių, teismas sprendžia, kad ieškovės sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašoma 300 Eur suma yra reali ir protinga.

Teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Be to, ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. kovo mėnesio yra nedarbinga, serga, buvo operuota keturis kartus, šiuo metu gydymas tęsiamas. Iš pateiktų duomenų ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo socialinio draudimo išmoka ir vaikams skirtos išmokos, ieškovės mėnesio vidutinės pajamos yra iki 800 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą su sodo nameliu ir kitais statiniais, jos vardu registruotas vienas automobilis, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena nuomojamame bute. Atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, mėnesio vidutinės pajamos yra 1 639,74 Eur. Atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą ir du sodo žemės sklypus, jo vardu registruoti du automobiliai. Atsakovas gyvena santuokoje, turi dar vieną nepilnametį vaiką, taip pat šeimoje yra du sutuoktinės vaikai, iš kurių vienas jau pilnametis. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų 4 458,98 Eur sumai. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei ieškovės.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją, nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-719-457/2009 vaikui nustatyta 86,89 Eur išlaikymo suma neabejotinai didintina. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas daugiau nei prieš keturiolika metų; praėjus tokiam laikui nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos; šalių nepilnametis sūnus yra paauglys, jam greitai sueis septyniolika metų; būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų; paauglio vaiko poreikiai padidėjo; vaikui reikalingos priemonės ne tik ugdymui, bet ir laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai; atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikata, pirkti korekciniai akiniai. Kartu teismas, įvertinęs šalių materialinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, darbines galimybes, sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam skirti 300 Eur per mėnesį periodines išmokas sūnaus išlaikymui. Teismo vertinimu, atsakovas turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir tai nepažeis atsakovo teisių ir interesų. Be to, atsakovas pasikeitus ieškovės ar jo turtinei padėčiai gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.

Nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Iš byloje esančio vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. labai nori bendrauti su tėčiu, norėtų susitikti bent savaitgaliais, kur nors kartu išvažiuoti. Vaikas mano, kad susitikus su tėčiu ir pastarajam rodant norą bendrauti, tarp jų užsimegztų ryšys. Atsakovas nepageidauja bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas laikysis bendravimo tvarkos, jei bus teismo sprendimas nustatantis jam pareigą.

Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikį ir teisę bendrauti su savo tėvu, taip pat į atsakovo darbo pobūdį, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D. tvarka: 1) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi A. D. bendrauja, kai būna Lietuvoje, metų porinių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; 2) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi A. D. bendrauja 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas; 3) atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. D. elektroninių ryšių priemonėmis; 4) šalys gali susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D. tvarkos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o dėl išlaikymo priteisimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Nagrinėtinu atveju, žyminio mokesčio suma, skaičiuotina nuo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo 213,11 Eur, o tai sudaro 57,54 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas ieškovei 107 Eur žyminis mokestis, o valstybei 57,54 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė naudojosi advokato teikiamomis paslaugomis ir patyrė 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistina ieškovei 847 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).

Šioje byloje teismas patyrė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo vaikui priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-719-457/2009 taikos sutartimi patvirtintą nepilnamečiam vaikui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 8 d., iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) atsakovas A. D. su nepilnamečiu sūnumi A. D. bendrauja, kai būna Lietuvoje, metų porinių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.;

2) atsakovas A. D. su nepilnamečiu sūnumi A. D. bendrauja 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas;

3) atsakovas A. D. turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. D. elektroninių ryšių priemonėmis;

4) šalys gali susitarti ir dėl kitokios atsakovo A. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D. tvarkos.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio ir 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 57,54 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 54 ct) žyminio mokesčio ir 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) pašto išlaidų, priteistą 97,38 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 38 ct) sumą sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.