Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams įpareigojant 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nurodyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš N. N. priteista 2 980 Eur turtinei žalai atlyginti, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso išlaidų G. S.. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. N. nuteistas už tai, kad 2021-08-08, apie 17.45 val., savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., tarpusavio konflikto su G. S. metu N. N. kairės rankos delnu sudavė G. S. du smūgius į dešinįjį skruostą, vieną smūgį kumščiu į veidą, taip nukentėjusiajam G. S. padarė sužalojimus: 11 ir 21 dantų lūžius, kraujosruvą apatinėje lūpoje, plėštinę žaizdą viršutinio žandikaulio srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką N. N. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalsti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog apeliantas kairės rankos delnu sudavė G. S. du smūgius į dešinįjį skruostą, vieną smūgį kumščiu į veidą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias iš esmės jau buvo nurodęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, teigdamas, jog egzistuoja BK 28 straipsnyje numatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam N. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai N. N. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalys), taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nuteistajam kitaip (subjektyviai ir palankiai sau) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, savaip juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo N. N. išteisinti.

11. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad 2021-08-08 N. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu kairės rankos delnu sudavė G. S. du smūgius į dešinįjį skruostą, vieną smūgį kumščiu į veidą, taip nukentėjusiajam G. S. padarė sužalojimus: 11 ir 21 dantų lūžius, kraujosruvą apatinėje lūpoje, plėštinę žaizdą viršutinio žandikaulio srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Darytina išvada, jog šiuo atveju pagal teismo byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai įvertinti ir konstatuoti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant taip pat ir į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai susiję su N. N. kaltės neigimu.

12. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomi argumentai, kurie jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, jog nuteistasis N. N. veikė būtinosios ginties sąlygomis, taip pat kritikuojamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022)???.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors prieš 2021-08-08 įvykį neblaivus nukentėjusysis G. S. nekviestas ir nepageidaujamas atvyko į nuteistojo N. N. namų kiemą, tačiau nuteistasis jo neišprašė lauk ir kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus tol, kol jie baigėsi. Po to G. S. reiškė nepagrįstus reikalavimus jam duoti dar išgerti, o nuteistojo N. N. paprašytas atsiprašyti jo sugyventinės R. A. dėl ankstesnio įžeidimo to nepadarė, atsistojo, išskėtė rankas ir pradėjo eiti link N. N., kuris po to jam sudavė smūgius. Akivaizdu, jog toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojamas, turėjo įtakos veikos padarymui, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino N. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti būtinosios ginties situacijos.

15. Byloje surinktų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, jog įvykio metu G. S. būtų kėsinęsis pažeisti ar pažeidęs BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju N. N. buvo savo namuose kartu su savo drauge R. A. ir V. M., taip pat buvo šiek tiek blaivesnis už G. S., todėl galėjo paprašyti G. S. išeiti arba paprašyti kartu buvusių R. A. ir V. M. padėti besikeikiantį nukentėjusįjį nuraminti, arba iškviesti policiją, tačiau to nepadarė, toliau aktyviai žodžiais konfliktavo su G. S., pats pasikvietė nukentėjusįjį atokiau nuo stalo „pasiaiškinti“, pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, po to sudavė nukentėjusiajam į veidą iš viso tris smūgius, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje yra nustatyta, jog N. N. G. S. pažinojo jau maždaug 30 metų, nuteistajam (taip pat ir kartu buvusiai liudytojai R. A.) buvo gerai žinomi G. S. elgesio ypatumai jam esant neblaiviam (tam tikras konfliktiškumas, agresyvumas), tačiau nei pats nuteistasis, nei liudytoja R. A. nenurodė, kad per visą pažinties laikotarpį toks G. S. elgesys būtų peraugęs į fizinius smurtinius veiksmus ar kad jis kada nors būtų smurtavęs prieš nuteistąjį ir (ar) kitus asmenis. Nors apeliantas teigia, jog neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko todėl, kad G. S. veiksmus suvokė kaip pavojingus jo sveikatai, keliančius realų pavojų, todėl sudavė jam į veidą, tai suvokdamas kaip gynybą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad išskyrus keikimąsi, savo stovėseną ir artinimąsi prie nuteistojo G. S. apskritai būtų atlikęs kokius nors fizinius veiksmus, kuriais būtų kėlęs realią grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, net pats nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo priartėjęs prie jo arčiau nei per 1 metrą. Taip pat nei nuteistasis, nei liudytojai nenurodė, jog G. S. būtų bent jau užsimojęs smogti nuteistajam. Šiuo atveju svarbu tai, jog Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Iš būtinosios ginties instituto sampratos išplaukia, kad būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo N. N. neteisėtus veiksmus vertinti kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis.

17. Apeliaciniame skunde civilinio ieškinio atmetimą nuteistasis motyvavo tik tuo, kad egzistuoja N. N. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas, baudžiamoji byla jam nutraukta, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas. Tačiau šia nutartimi konstatuojama, jog N. N. neteisėtų veiksmų vertinti kaip atliktų būtinosios ginties sąlygomis teisinio pagrindo nėra, o tai reiškia, kad jis buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl panaikinti skundžiamą nuosprendį nėra jokio pagrindo. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o N. N. nėra išteisinamas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl neteisėtų N. N. veiksmų G. S. patyrė žalą, o tarp neteisėtų nuteistojo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, kurio nebūtų atsiradę, jei nuteistasis nebūtų veikęs neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino civilinį ieškinį. Kitų motyvų, kuriais remiantis civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, apeliantas nenurodė.

18. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir, kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019).

19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame iš esmės yra pateikiami argumentai tik dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria G. S. iš N. N. priteistas 2 980 Eur turtinės žalos, nukentėjusiojo patirtos dėl jo tyčinių nusikalstamų veiksmų, atlyginimas. Apelianto nuomone, netgi pripažinus, kad nukentėjusiajam G. S. buvo tyčia padaryta žala, teismo priteista žalos suma yra neteisinga. Tenkinant ieškinį būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens provokuojamą elgesį, tai konstatavo ir teismas, todėl vien šiuo pagrindu priteistina žalos suma turi būti mažinama. Teismas nukentėjusiajam priteisė 2 980 Eur žalos atlyginimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sąmatą, tačiau realių išlaidų G. S. nepatyrė. Apelianto nuomone, pateikta sąmata nėra joks juridinis pagrindas žalos dydžiui nustatyti. Mano, kad teismas remdamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi privalėjo pripažinti G. S. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o žalos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

20. Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).

21. Iš nukentėjusiojo G. S. 2022-02-04 civilinio ieškinio turinio matyti, jog jame, be kita ko, buvo keliamas reikalavimas nukentėjusiajam iš nuteistojo N. N. priteisti 2 980 Eur turtinės žalos atlyginimui ir pridėta šį žalos dydį objektyviai pagrindžianti UAB „(duomenys neskelbtini)“ implantavimo ir protezavimo darbų, kurių vertė 2 980 Eur, sąmatos G. S. kopija (t. 2, b. l. 5–10). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šį civilinio ieškinio reikalavimą visiškai tenkino. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog ieškovas prašė priteisti 2 980 Eur turtinės žalos, kurią sudaro netektų dantų atkūrimo išlaidos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dantų implantavimo ir protezavimo darbų sąmatą, ir pateikė jas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir už būsimą žalą, o nagrinėjamoje byloje įrodyta nuteistojo kaltė, kad dėl jo tyčinių veiksmų buvo padaryti sužalojimai G. S., kuris dantų atkūrimo išlaidų dar nėra patyręs, tačiau pagal jo pasirinktos gydymo įstaigos pateiktus skaičiavimus ieškinio nagrinėjimo dieną ši suma galėtų būti 2 980 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistasis ir jo gynėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokia medicininė paslauga ieškovui nebūtų reikalinga, ar ji turėtų būti mažesnio dydžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiems pirmosios instancijos teismo motyvams.

22. Pažymėtina, jog pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais – kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio, nes kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikta pakankamai duomenų ieškinio dydžiui teisingai apskaičiuoti, todėl teisinio pagrindo civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka nebuvo.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ne tik turėtos, tačiau ir būsimos išlaidos teismų praktikoje pripažįstamos tiesioginiais nuostoliais, jei yra protingos, įrodytos teismui pateiktais dokumentais, jos turi būti atlygintos visiškai (CK 6.249 straipsnio l, 3, 4 dalys, 6.251 straipsnis). Žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (pvz., nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-21-942/2016). CK 6.249 straipsnio 3 dalyje taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant klausimą, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, paprastai atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes: žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinės bylos Nr. 3K-3-643/2005, 2K-7-85/2011), kad išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009).

24. Atsižvelgdama į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad išlaidų dėl netektų dantų implantavimo ir protezavimo darbų, kurių prognozuojama vertė yra 2 980 Eur, nukentėjusysis dar realiai nepatyrė, šiuo atveju nereiškia, jog jos jam negalėjo būti atlyginamos. Bylos įrodymai patvirtina, jog būtent dėl nuteistojo nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusysis neteko dviejų priekinių dantų. Dėl netektų dantų gydymo (implantavimo, protezavimo) jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta dantų implantavimo ir protezavimo darbų sąmata, pagal kurią netektų dantų atkūrimo kaina sudaro 2 980 eurų. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, jog jis jau pradėjo netektų dantų atkūrimo darbus, tačiau minėta suma jam yra didelė ir jis neturi pinigų tolesniems dantų atkūrimo darbams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog gydymo išlaidų būtinumas šiuo atveju yra akivaizdus ir jos yra susijusios būtent su šioje byloje nagrinėjamu nukentėjusiajam nuteistojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukeltu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta darbų sąmata, kurią nenurodydamas jokių motyvų dėl joje nurodytų sumų pagrįstumo kritikuoja apeliantas, yra pakankamai išsami, o sąmatoje nurodytos būsimos dantų gydymo (atkūrimo) išlaidos (2 980 Eur) yra realios. Nėra pagrindo teigti, jog minėta sąmata nagrinėjamu atveju nėra tinkama (pakankama) nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžiui nustatyti ir pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisdamas atlyginti turtinę žalą išsprendė tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai iš nuteistojo N. N. priteisė G. S. 2 980 Eur turtinės žalos atlyginimo. N. N. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirta žala, o pirmosios instancijos teismo G. S. iš nuteistojo N. N. priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas, protingas ir teisingas.

25. Nukentėjusiojo G. S. 2022-02-04 civiliniu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir priteisė G. S. 300 Eur. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra nurodoma jokių argumentų dėl nuteistajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, jo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako, tik pažymi, jog sutinka su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio teisingumu, priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Kartu pažymėtina, jog apeliantas yra neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinį ieškinį neatsižvelgė į nukentėjusiojo provokuojamą elgesį – priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nagrinėjant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos klausimą G. S. provokuojamas elgesys, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir buvo pripažintas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, buvo įvertintas, ir tai buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių, kad vietoje nukentėjusiojo prašomo 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo jam buvo priteistas mažesnis 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo N. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas I. Motužis prašė priteisti iš nuteistojo N. N. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė apeliacinėje instancijoje apmokėdamas advokato darbą ir pateikė 2022-09-08 pinigų priėmimo kvitą, Serija LAT Nr. 1135859, iš kurio matyti, kad G. S. atstovui advokatui I. Motužiui už atstovavimą sumokėjo 150 Eur. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu būtų visapusiškai ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-174/2014, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis G. S. Plungės apylinkės teismo 2022-06-07 nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo N. N. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo G. S. interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama N. N. kaltė, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumas), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (nesudėtinga, nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 2 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį), jo trukmę (posėdis truko 31 minutę), atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus (advokatas I. Motužis atstovavo nukentėjusiajam ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir didelių jo laiko sąnaudų nereikalavo, advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo ir jame pasisakė, teismo posėdyje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, atsiliepimo į apeliacinį skundą nerengė), mano, kad nukentėjusiojo G. S. turėtos išlaidos ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 150 Eur – nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina 150 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo N. N. nukentėjusiajam G. S. 150 Eur turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.