- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-901-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00572-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. C.
- Advokatai
- Vladislovas Milukas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui A. C., suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės G. G. (duomenys neskelbtini) mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Šalies argumentai
2. Iškeltoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo V. G. kreipėsi į teismą pareiškimu pareiškėjui A. C., suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusios turtą ir jį valdo šiuo metu.
3. Suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškėjo A. C. reikalavimu dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo nesutiko. Savo ruožtu pareiškėjas A. C. nesutiko su suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimo reikalavimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškėjo A. C. pareiškimą nurodė, jog termino praleidimo atnaujinimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą ir į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus savarankiško reikalavimo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškėjo A. C. pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikėjos G. G. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą nepateikė.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose nurodė, jog pareiškėjo A. C. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimų pagrįstumo klausimus palieka spręsti teismui.
Suinteresuoti asmenys N. K. ir J. N., būdamos asmeniškai informuotos, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą bei į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė, savarankiškų reikalavimų nereiškė. Teismo posėdžio metu N. K., palikėjos dukra, paaiškino, kad žemę visada dirbo brolis, apie testamentus ji nieko nežino. Teismo posėdžio metu kita palikėjos dukra, pareiškėjo motina J. N. nurodė, kad palieka spręsti bylą teismo nuožiūra; pažymėjo, kad po jos motinos mirties jos sūnus A. jokių veiksmų neatliko, kadangi buvo suklaidintas V. G., kuris liko gyventi tėvų namuose, vienas rūpinosi laidotuvėmis ir tvirtino, jog visas turtas priklauso jam.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą tenkino, t. y. atnaujino pareiškėjui A. C. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po testatorės G. G. mirties, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą atmetė. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš pareiškėjo A. C. 9 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G., 150 Eur pareiškėjui A. C. turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.
8. Teismas nustatė, kad G. G. nuo mažens užaugino vaikaitį A. C., kuris ilgą laiką gyveno kartu su seneliais, viskuo rūpinosi, savo darbu padėjo atstatyti po 2008 m. kilusio gaisro senelių gyvenamąjį namą ir gyveno šiuose namuose iki G. G. sūnus V. G., prieš motinos mirtį likus apie dviem mėnesiams liepė pastarajam palikti senelės namus dėl to, kad viskas dovanojimo sandorio pagrindu atiteko jo dukrai V.. Ir, nors pats pareiškėjas dovanojimo sutarties nebuvo matęs, V. G. ir jo dukroms pranešus apie nuosavybės teisės perėjimą, suprato, kad senelė viską padovanojo V. G. dukrai V.. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui V. G. po ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neturėjusiam kur apsistoti, buvus išsituokusiam, pradžioje teko apsigyventi gretimame kaime, tačiau, netrukus nusprendusiam grįžti gyventi į tėvų namus, po ko netrukus buvo sudaryta rentos sutartis su V. G. dukra, V. G. natūraliai tvarkėsi iki tėvų mirties ir po to šiuose namuose, tuo tarpu, kaip nustatyta bylos duomenimis, faktinėje situacijoje rentos mokėtoja jokių veiksmų neatliko. Todėl natūralu, kad tokie V. G. ir jam artimos aplinkos žodžiai suklaidino pareiškėją, kad visas turtas buvo padovanotas ir pagal senelės surašytą testamentą, kuris neatšauktas ir nepanaikintas, faktiškai nebeliko ką paveldėti, t. y., kad G. G. mirties dieną nebėra likusio registruotino turto, dėl ko pareiškėjas, būdamas testamentiniu įpėdiniu, teismo vertinimu, ne dėl nerūpestingumo ir neatidumo, o sąžiningai klysdamas laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Juolab, kad pareiškėjas tėra baigęs devynias klases, nėra įgijęs specialaus išsimokslinimo, jis neturėjo teisinių žinių ir patirties paveldėjimo klausimais. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas ne nežinojo paveldimo turto masės, o suprato ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad G. G. jokio nekilnojamojo turto savo mirties dieną neturėjo, kas pagrįstai nulėmė pareiškėjo elgesį nenuvykti per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
9. Teismo nuomone, teigti, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neatidus pagrindo nėra, dar ir dėl to, kad vos tik gavo informaciją apie dokumentaliai nesutvarkytą senelės valdytą 2,70 ha žemės plotą, kurio niekas nedeklaruoja, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, o iš pirmo karto nepavykus savarankiškai parengti teismui reikalingų dokumentų, kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, po ko nedelsiant į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
10. Teismas laikė, kad atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, neigiamų padarinių dėl to kitiems suinteresuotiems asmenims nekils, kadangi paveldėjimo byla įstatyminių įpėdinių neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam dėl paminėto žemės sklypo neišduotas, kiti suinteresuoti asmenys, išskyrus V. G., pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, žemės sklypo nuosavybė viešais duomenimis įregistruota palikėjos vardu, testamentinio įpėdinio paveldima 2,70 ha žemės dalis neįsiterpia į V. R. nuosavybės teise valdomą 0,58 ha namų valdos žemę, įgytą rentos sutarties pagrindu, sklypų išsidėstymas, ką patvirtina žemės sklypo planas, A. C. ir V. G. santykių stabilumui nekenks. Šių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas atitiktų gerbtiną palikėjos valią ir tuo pačiu užtikrintų pareiškėjo siekiamų tikslų žemės ūkio veiklos srityje įgyvendinimą asmeninės nuosavybės teise įgijus senelės turtą, paliktą testamentu.
11. Anot teismo, nors V. G. pareiškėjo pareiškimui prieštarauja galimai dėl tenkančios palikimo dalies sumažėjimo, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino, pas notarą nesikreipė ir laiku savo valios dėl palikimo priėmimo neišreiškė, tuo tarpu G. G. išreiškus valią visą savo turtą, kuris priklausys mirties dieną, palikti A. C., prioritetas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK) 5.19 straipsnio prasme tenka testamentiniam įpėdiniui, tuo pačiu atsižvelgiant ir į teismo procesinio sprendimo įvykdymo realią galimybę natūroje.
12. Kita vertus, teismas laikė, kad V. G. po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nes gyvenimas ir tvarkymasis tuose namuose, kuriuose su tėvais iki šių mirties kartu gyveno ir, kuriuos 2012 m. rugsėjo 7 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G. ir K. G. perleido V. G. dukrai, gyvulių laikymas savo poreikių tenkinimui, namų kūrenimas malkomis, kiti namų ūkio darbai, daržo pasisodinimas, nesudaro pagrindo V. G. pareiškimo tenkinimui. Priešingai, teismo įsitikinimu, V. G. veikė savo dukros, kaip rentos mokėtojos, pavedimu turte, gautame iš jo tėvų išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, o ne kaip įstatyminis įpėdinis, juolab, kad deklaruota pastarojo gyvenamoji vieta irgi yra kita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. G., atstovaujamas advokato Vladislovo Miluko, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo (apeliaciniame skunde – Prienų rajono apylinkės teismo) 2020 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-106-805/2020 ir priimti naują sprendimą: 1) tenkinti suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus V. G. pareiškimą, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. po testatorės G. G. mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti; 2) atmesti pareiškėjo A. C. pareiškimą. Taip pat apeliantas prašo priteisti jam iš A. C. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Pareiškėjas A. C. praleido įstatymo nustatytą trejų mėnesių kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą, nesant svarbių priežasčių. Tai, kad jis tariamai galvojo, jog visas G. G. turėtas turtas buvo perrašytas V. G. dukrai V. L., vertintinas kritiškai. Pareiškėjas, žinodamas apie G. G. surašytą testamentą jo atžvilgiu, būdamas suaugusiu, pakankamai išsilavinusiu, turinčiu gyvenimo patirties, apdairiu, sąžiningu ir rūpestingu asmeniu, norėdamas įvykdyti testatorės valią, turėjo ir galėjo kreiptis į notarą palikimui priimti, tačiau to lengvabūdiškai nepadarė;
13.2. Byloje turi būti nustatytas juridinis faktas, kadangi teismas konstatavo, kad V. G., po G. G. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tai patvirtino suinteresuoti asmenys N. K. ir J. N. bei liudytojai A. A., V. J., E. R..
Atsiliepimas
14. Atsiliepime pareiškėjas A. C. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti V. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-106-805/2020 bei priteisti iš apelianto 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
14.1. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas laiku nepriėmė palikimo, būdamas suklaidintas paties apelianto tvirtinimų, jog G. G. visą jai priklausantį turtą padovanojo pastarojo dukrai V.. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad po senelės mirties liko kokio nors turto, kurį būtų galima paveldėti pagal jos 1999 m. gruodžio 28 d. surašytą testamentą, t. y. pareiškėjas, neturėdamas specialaus išsimokslinimo (baigęs tik devynias klases), neturėdamas teisinių žinių ir patirties paveldėjimo klausimais, sąžiningai klysdamas, laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo;
14.2. Palikimo atsiradimo vietos notarė neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims;
Šalies argumentai
14.3. Ginčijamu sprendimu nebuvo paneigta palikėjos G. G. valia visą jai priklausiusį turtą palikti testamentiniam įpėdiniui – pareiškėjui. Vos tik sužinojęs, kad jo senelės G. G. vardu yra registruotas žemės sklypas, jis kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tokiais savo veiksmais tik patvirtindamas valią priimti palikimą, atsiradusį po G. G. mirties;
14.4. Vien to fakto, kad apeliantas po motinos G. G. mirties tęsė naudojimąsi gyvenamuoju namu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktas. Juolab, kad jis gyveno ir tvarkėsi namuose, kuriuose su tėvais iki šių mirties kartu gyveno ir, kuriuos 2012 m. rugsėjo 7 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G. ir K. G. perleido V. G. dukrai;
14.5. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko aktyvius veiksmus savo teisei realizuoti, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jo valią, nukreiptą palikėjos turtą paversti savo nuosavybe ar bet kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad jis pageidauja perimti mirusiajai priklausiusį turtą, ar kitaip įgyvendinti savo teises į palikimą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime suinteresuotas asmuo J. N. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti V. G. apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-106-805/2020 nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo A. C. atsiliepimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl yra reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad skiri bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra tikslinga, nes bylai reikšmingų, esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, jog teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus.
20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą palikimui priimti, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
23. Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti senelės G. G. testamentu paliktą turtą. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). Taigi, pareiškėjas, prašydamas pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje, be nurodytų konkrečių kriterijų, sprendžiant klausimą dėl tokio termino pratęsimo, yra išaiškinta, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos konkrečioje byloje, taip pat vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. Vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
25. Apeliantas nurodo, jog tai, kad pareiškėjas tariamai galvojo, jog visas testatorės G. G. turėtas turtas buvo perrašytas V. G. dukrai V. L. (R.), vertintinas kritiškai. Pareiškėjas, žinodamas apie G. G. surašytą testamentą jo atžvilgiu, būdamas suaugusiu, pakankamai išsilavinusiu, turinčiu gyvenimo patirties, apdairiu, sąžiningu ir rūpestingu asmeniu, norėdamas įvykdyti testatorės valią, turėjo ir galėjo kreiptis į notarą palikimui priimti, tačiau to lengvabūdiškai nepadarė.
26. Tokie apelianto motyvai nelaikytini pagrįstais. Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi testatorė G. G., pagal 2012 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimą atstovaujama apelianto ir K. G. (rentos gavėjai) ir V. R. (rentos mokėtoja ir apelianto dukra) susitarė, kad rentos gavėjai mainais už išlaikymą iki gyvos galvos atitinkamomis sąlygomis perduoda rentos gavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius – 0.5800 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. Šia sutartimi šalys susitarė, kad nuo nuosavybės teisės į turtą rentos mokėtojui pereina nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento. Ši sutartis viešajame registre buvo išviešinta tik 2013 m. birželio 17 d., t. y. po testatorės mirties ((duomenys neskelbtini) praėjus 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėjas prieš testatorės mirtį sužinojo apie tai, kad testatorė savo turtą padovanojo apelianto dukrai, tačiau nežinojo dovanojimo sutarties turinio (sutarties nematė). Du mėnesiai iki testatorės mirties apeliantas išvijo pareiškėją iš testatorės namų, kuriuose jis gyveno. Apeliantas nurodė, kad visas testatorės turtas yra padovanotas jo dukrai. Netgi teisminio nagrinėjimo metu apeliantas tvirtino, kad testatorė panaikino testamentą ir viską parašė jo dukrai (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio protokolas). Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas galėjo suprasti, kad buvo padovanotas ne visas turtas, byloje nėra. Pareiškėjas yra baigęs 9 klases, nėra įgijęs specialaus išsilavinimo, neturi teisinių žinių ir patirties paveldėjimo klausimais. Taigi, apelianto argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų ir nustatytu aplinkybių visumą, kad egzistuoja svarbios priežastys (pareiškėjas buvo sąmoningai suklaidintas apelianto) atnaujinti terminą palikimui priimti pagal testamentą, siekiant įgyvendinti testatorės valią
Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo reikalavimas - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. G. mirties ((duomenys neskelbtini) priėmė palikimą aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusios turtą ir jį valdo šiuo metu.
28. Pirmosios instancijos eismas konstatavo, kad apeliantas po savo motinos G. G. mirties ((duomenys neskelbtini) palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nes gyvenimas ir tvarkymasis tuose namuose, kuriuose su tėvais iki šių mirties kartu gyveno ir, kuriuos 2012 m. rugsėjo 7 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G. ir K. G. perleido apelianto dukrai, gyvulių laikymas savo poreikių tenkinimui, namų kūrenimas malkomis, kiti namų ūkio darbai, daržo pasisodinimas, nesudaro pagrindo V. G. pareiškimo tenkinimui, todėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).
29. Apeliantas savo skunde nurodo, turi būti nustatytas juridinis faktas, kadangi teismas konstatavo, kad V. G., po G. G. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tai patvirtino suinteresuoti asmenys N. K. ir J. N. bei liudytojai A. A., V. J., E. R..
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, nes priešingai, negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, o nurodomi liudytojai nepatvirtino apelianto aktyvių palikimo priėmimo veiksmų per tris mėnesius, kaip to reikalauja įstatymas, po motinos G. G. mirties.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
32. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
33. Byloje nustatyta, kad iki motinos mirties apeliantas gyveno kartu su motina G. G. ir tėvu K. G.. Motina mirė (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 7 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi motina G. G., pagal 2012 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimą atstovaujama apelianto ir K. G. (rentos gavėjai) ir V. R. (rentos mokėtoja ir apelianto dukra) susitarė, kad rentos gavėjai mainais už išlaikymą iki gyvos galvos atitinkamomis sąlygomis perduoda rentos gavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius – 0.5800 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. Taigi, mirus motinai jos asmeninėje nuosavybėje buvo likęs tik 2,7 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Prienų r., į kurį ir galėjo pretenduoti mirusiosios įpėdiniai. Todėl apeliantas turėjo įrodyti, kad po motinos mirties ((duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius jis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą (2,7 ha žemės sklypą) kaip savo. Apelianto nurodomi liudytojai to nepatvirtino, kitų tą patvirtinančių įrodymų, byloje nėra. Be to, pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu yra teigęs, kad po motinos mirties palikimo nepriėmė, nes dar buvo gyvas tėvas.
34. Taip pat pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
35. CK 5.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Nagrinėjamu atveju yra atnaujintas pareiškėjui A. C. (testamentiniam įpėdiniui) terminas palikimui priimti, todėl apeliantas kaip įstatyminis įpėdinis negali pretenduoti į atsiradusį palikimą - motinos turtą (2,7 ha žemės sklypą), dėl ko apelianto reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių (neturės juridinės reikšmės).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto pareiškėjui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.
38. Taip pat iš apelianto priteistinos 12,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui A. C. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 12,06 Eur (dvylika eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.