Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas, e2YT-106-805/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-21
Bylos Nr.: e2YT-106-805/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00572-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Loreta Radzevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. C.
Suinteresuotas asmuo: J. N., N. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Rasa Malinauskienė, Ona Barkauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-106-805/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00579-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.19 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Jolitai Matulienei,dalyvaujant pareiškėjui A. C., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. G., jo atstovei advokatei Onai Barkauskienei,

suinteresuotiems asmenims J. N., N. K.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui A. C., suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims V. G., J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės G. G. (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Šalies argumentai

Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelė G. G., kuri buvo pareiškėjo motinos J. N. motina. G. G. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą - 2.70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį G. G. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną paliko pareiškėjui A. C.. Paaiškino, kad terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl šių svarbių priežasčių: jam nebuvo žinoma, kad po senelės G. G. mirties liko paveldimo turto, kadangi ji, būdama gyva, visą jai priklausantį turtą padovanojo V. G. dukrai. Nors pareiškėjas įnėra matęs pačios dovanojimo sutarties, tačiau giminių tarpe buvo žinomas faktas apie tai, kad G. G. savo visą užgyventą turtą padovanojo anūkei. Apie tai, kad pareiškėjo senelei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas į dovanojimo sutartį, žinoma nebuvo. Šios aplinkybės išaiškėjo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį. Gavęs šią informaciją, nes jo sunki finansinė padėtis, pareiškėjas iš karto kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę, kad būtų suteikta nemokama teisinė pagalba teisminiam procesui pradėti. G. G. buvo senatvės pensininkė, todėl jokių mokesčių už žemę nemokėjo, po jos mirties iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimų dėl žemės mokesčio mokėjimo gauta nebuvo. Nurodė, kad trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą, dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, kadangi, jo įsitikinimu, G. G. mirties dieną neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turimais duomenimis ji visą turtą buvo padovanojusi. Pareiškėjo išsilavinimas nėra teisinis, jis neturi teisinių žinių, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka nesudarė sąlygų sužinoti, kad tokiu atveju jam atsiras paveldėjimo teisė pagal testamentą, dėl ko nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Kadangi terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, mano, kad yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. C. palaiko pareiškimo reikalavimus, su suinteresuoto asmens V. G., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad jis nuo vaikystės gyveno pas senelę G. G. (duomenys neskelbtini) kaime, kartu vedė bendrą ūkį, paskui susituokė ir išvyko į (duomenys neskelbtini). A. C., yra palikėjos vaikaitis, suinteresuotas asmuo J. N. jo motina, palikėjos dukra. Pareiškėjas, dar gyvai būnant senelei, sužinojęs, kad padarytas dovanojimas, turėjo išeiti iš tų namų. Jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir apsistojo apleistoje šalimais sodyboje (duomenys neskelbtini). Išėjo iš tų namų likus dviem mėnesiams iki senelės mirties. V. G. pasakė, kad visas turtas perrašytas jo dukrai V. G., pareiškėjas pats dovanojimo sutarties nematė. 2018 metais pareiškėjas, norėdamas apylinkėje deklaruoti žemę, sužinojo, kad jam buvo apgaulingai pasakyta. Paaiškino, kad po mirties senelės namuose negyveno, nes V. G. buvo išvytas. Nurodė, kad jis pats kartu su senele vyko į (duomenys neskelbtini) sudaryti testamento, kuriuo jam buvo paliktas visas turtas ir, kuris buvo sudarytas anksčiau nei buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Kada tiksliai senelė surašė j testamentą, jis nežino. Nėjo pas notarę pasiaiškinti dėl neva tai surašytos dovanojimo sutarties, nes pasikliovė G. pasakymu. Liko žemė (duomenys neskelbtini) kaime 2,7 ha ir namų valda, pastatai, jam tiesiog buvo pasakyta, kad yra sudarytas dovanojimo sandoris. (duomenys neskelbtini) kaime buvo G. G. tėvų žemė, ji persikėlė žemę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po senelės mirties sodyboje liko diedukas K. G. ir V. G.. Pareiškėjas nurodė, kad prieš 5 metus pradėjo ūkininkauti, užsiima avininkyste, nuomojasi apie 4 ha žemės, norėtų daugiau žemės turėti. Patvirtino, kad žinojo, jog senelė viską padovanojo G. dukrai, ji kalbėjo „vaikeli, visiems užteks“, dovanojimo sutarties nematė. Mirties dienai buvo žinoma, kad viskas padovanota, pas notarą pats nėjo, nes tikėjo V. G. pasakymu. Deklaruoti žemę pradėjo prieš 3 metus. Seniūnijos darbuotojai pasakė, kad 2,7 ha niekas nedeklaruoja, nes nesutvarkyti dokumentai, seniūnijoje jam paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą. Be atstovo negebėjo parengti dokumentų, kreipėsi į savivaldybę 2018 m. dėl teisinės pagalbos suteikimo, į užsienį pradėjo važinėti 2019 metais, pusę metų atgal jau važinėja į užsienį. Testamentas senelės sudarytas (duomenys neskelbtini), įgaliojimas irgi buvo jam surašytas, jis to pagrindu veikė senelės vardu dėl nuosavybės teisių įteisinimo, dėl kitų žemės reikalų. Apie nepaveldėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėjas sužinojo seniūnijoje norėdamas deklaruoti žemę kaip ūkininkas 2018 m. vasaros pradžioje, viduryje, kad nurodyto žemės sklypo niekas nedeklaruoja, seniūnijoje jam pasakė, kad tai yra kaip valstybinė žemė, nesutvarkyta. Jis šiuo metu dirba užsienyje termoizoliuotoju, kas du mėnesius grįžta į Lietuvą, čia praleidžia apie dvi savaites ir vėl išvyksta. Į užsienį pradėjo važinėti nuo 2019 m. pavasario.Yra baigęs 9 klases, Lietuvoje anksčiau dirbo prie statybų. Nori, kad žemė pagal testamentą tektų jam, nemano, kad galėtų tekti ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Paaiškino, kad G. G. jį užaugino, surašė testamentą, buvo sudariusi įgaliojimą pas notarą Prienuose žemės atkūrimo reikalus tvarkyti. Jis sutvarkė dokumentus, mokėjo sąskaitas, 2003 metais buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,70 ha žemės. Senelės namuose 2008 m. buvo kilęs gaisras, beveik viskas sudegė, tada pirko iš kaimyno nenaudojamą namą ir perstatė močiutės lėšomis, be to, močiutė po gaisro draudimą gavo, darbas buvo jo, padėjo kaimynai. V. liepė jam išsikelti, sužinojo apie dovanojimą gyvai esant, metai iki G. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), V. G. anuliavo visus reikalus. Buvo išvytas G. apie 2012 metus, žemė 2,70 ha (duomenys neskelbtini) kaime, kurią senelė persikėlė iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis 3 metus deklaruoja nuomojamą žemę, kurią nuomoja iš 5 asmenų, iš viso nuomoja 4 ha. Pareiškėjas tiktai laišką gavo, kad panaikina jam visus įgaliojimus. A. C. iki 2009 metų gyveno (duomenys neskelbtini), buvo grįžęs į senelės namus 2012 metais. Mirties dieną gyvas buvo jos sutuoktinis, senelis mirė prieš 3 metus. A. mama gyveno 5 kilometrų atstumu nuo senelių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo A. C. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje prašo pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atmesti. Paaiškino, kad, mirus palikėjai, ši viską paliko A. C., tačiau jis laiku nesikreipė į notarą. Teigia, kad V. G. teismą įtikinėjo, kad visas motinos turtas buvo padovanotas jo dukrai, pareiškėjas A. C. buvo įsitikinęs, kad visą turtą G. G. padovanojo anūkei, kad nėra jokio palikimo ir apskritai nėra ką paveldėti. Vėliai paaiškėjo, kad senelės sudarytas testamentas nepanaikintas ir nepakeistas ir yra likęs nepaveldėtas žemės sklypas. Pareiškėjas buvo sąmoningai suinteresuoto asmens klaidinamas, jam meluojama, jis neturėjo pagrindo juo netikėti. Socialiniai įgūdžiai pareiškėjo vidutiniai, jis neturi teisinių žinių. G. G. pareiškėjui buvo parašiusi testamentą ir įgaliojimą, kad įgalioja sutvarkyti namų teisinę registraciją, žemės išpirkimo reikalus sutvarkyti, po ko pastarajam atlikus teisinę registraciją, pavedama visą turtą padovanoti A. C., tokia palikėjos veiksmų seka yra kryptinga ir nuosekli. Bylos duomenimis matyti, kad po visa to G. G. sudaro rentos sutartį namų valdos ir po ja esančio 0,58 ha sodybinio žemės sklypo V. G. dukros atžvilgiu. Įrodymų, jog per tris mėnesius V. G. priėmė motinos palikimą nėra, kad valdė žemės sklypą, kad jį dirba ir/ar neatlygintinai juo leista naudotis kitam asmeniui irgi nėra. Atstovė kelia klausimą ką tokiu atveju faktiškai priėmė po motinos mirties V. G., todėl jam nebebuvo ką paveldėti faktiniu valdymu. Tuo tarpu jos atstovaujamasis aplinkybes dėl likusio nepaveldėto žemės sklypo išsiaiškino 2018 m. vasarą deklaruodamas žemę, po ko pradžioje nepavykus savarankiškai parengti pareiškimo teismui dėl teisinių žinių nebuvimo, nedelsiant kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į teismą. Nuo faktinio susižinojimo praėjęs laikas nėra nepateisinamai ilgas, kita vertus jis praėjo dėl objektyvių priežasčių

Iškeltoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo V. G. kreipėsi į teismą pareiškimu pareiškėjui A. C., suinteresuotiems asmenims J. N., N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusios turtą ir jį valdo šiuo metu.

Pareiškime nurodė, kad su pareiškėjo A. C. reikalavimu dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo nesutinka, nes mano, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pažymėjo, kad jis, kaip pirmos eilės įpėdinis į G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė aktyviais veiksmais pradedamas valdyti mirusiosios turtą. Tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties jis dirbo motinos nuosavybės teise valdytą 2,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jame sodino bulves, sėjo javus, manydamas, kad po motinos mirties jis, kaip pirmos eilės įpėdinis, paveldėjo motinos turtą ir į notarų biurą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė. Apie tai, kad motina testamentu visą turtą paliko A. C., nieko nežinojo. Kitokia tvarka dokumentų, patvirtinančių, prašomą nustatyti faktą gauti negali, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po pareiškėjo motinos G. G. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir jį valdo šiuo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. G., pareiškęs savarankiškus reikalavimus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškimą palaiko, su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, jis neprieštarautų pareiškėjo A. C. pareiškimui, jeigu šis jo pareiškimui neprieštarautų. Paaiškino, kad 2012 m. buvo panaikintas motinos sudarytas testamentas, motina su tėvu viską anuliavo ir namus, ir kitką aprašė jo dukrai. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Kol atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) jis tėviškėje negyveno. (duomenys neskelbtini) jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, po ko, būdamas išsituokęs, pradžioje apsigyveno gretimame (duomenys neskelbtini) kaime, o 2012 m. balandžio - gegužės mėnesiais sugrįžo gyventi į tėvų namus ir abu su tėvu slaugomą motiną iš sesers parsivežė į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis paveldimą žemę dirbo, liudininkas, kuris jam tą žemę padėjo apdirbti, patvirtins tokias aplinkybes. Jis turi tris dukras, kurios pilnametės, viena jų V.. 2012 metų rudenį, grįžusi iš ligoninės, Prienuose pas notarę B. motina jo dukrai V. padovanojo žemę ir namus (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jo motina prieš mirtį sirgo pusę metų, jis palaidojo motiną. Motinos mirties dieną dar buvo gyvas tėvas, todėl manė, kad viskas jam priklauso, be to, jis nežinojo, kad per tris mėnesius pas notarą reikia nueiti dėl palikimo. Jo tėvai turėjo tris vaikus, o A. C. – anūkas, kuris nelankė ir nežiūrėjo sergančios jo motinos, per pusmetį iki mirties gal tik du kartus buvo atvykęs. Apie testamentą, kodėl motina vaikaičiui parašė, jis nežino ir paaiškinti negali. Teigia, kad jis pats daugiausia viskuo rūpinosi. Žino, kad jo motina iš (duomenys neskelbtini) diedukų žemę persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, jo diedukai tenai gyveno, o motina su broliais pasidalinusi žemę atsikėlė į (duomenys neskelbtini). Sodybos, kurioje gyveno tėvai, adresas – (duomenys neskelbtini), namų valdą sudaro 58 arai. Iki gebėjo motina vištas pati uždarinėjo, bet prieš kokius 4 metus prieš mirtį susirgo, klubą susilaužė ir negalėjo dirbti. Likęs palikimas nepaveldėtas 2,70 ha žemės (duomenys neskelbtini), į kurį reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaimas dokumentuose sumaišytas, jis yra šalimais, du namai ir baigiasi (duomenys neskelbtini) kaimas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė jam sakė, kad, jeigu nešienaus ir nežiūrės žemės, gaus baudą. Žemę dirbo jis pats, arklį turėjo, gyveno (duomenys neskelbtini), o A. C., kai mirė jo motina, (duomenys neskelbtini) jau nebegyveno. Po motinos mirties jis ir toliau ūkiškai gyveno, kambarį susitvarkė, plytelėm išdėjo, remontavo, langus keitė, malkas ruošė, namus kūreno, nes pats tėvas dėl sveikatos nepajėgė viskuo pasirūpinti. Kai mama mirė liko karvė, telyčios, paršų, dar pats gyvulių prisipirko, arklį laikė. Laikė gyvulius iki pats nesusirgo, pieną kiaulėms atiduodavo, sodino daržus, bulves, svogūnus, morkas, burokus, viską, ko sau reikėjo. Jis su tėvu palaidojo motiną, seserys neprisidėjo. Jis tėvą irgi palaidojo, kadangi tenai gyveno, todėl turėjo pareigą laidot. Patvirtino, kad 2,70 ha žemėje jis sodino bulves, iki balos yra dirbama žemė, o kita ganyklos. Tą žemę šienavo, ten karves ganė, deklaruoti, kadangi nesutvarkyti dokumentai po motinos mirties, jos negali, kiek užsodindavo, šienaut iki šiol jam teko, šienas pas jį suvežtas buvo. Teigia, kad A. C. prie žemės dirbimo niekuo neprisidėjo, o praeityje sudegusius namus atstatė mama, iš B. už 3000 litų nupirko ir perstatė namą. Mirus motinai, tėvas irgi liko tuose namuose gyventi, iki pat mirties su juo kartu gyveno, V. buvo padovanotas visas turtas, žinojo, kad kai jo tėvas K. G. mirs, tada viskas pereis V.. Jis asmeniškai suprato, kad visas turtas po motinos mirties tenka tėvukui, o kai jis pamirs, teks jo dukrai V.. Nurodė, kad jis turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs 5 specialybes, profesinę baigęs, dirbęs kūriku žiemos laiku, sezoninis darbas buvo, šiuo metu turi bedarbio statusą, vėžiu ir erkiniu encefalitu serga. Patvirtino, kad iš tikrųjų ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime žemė yra, (duomenys neskelbtini) buvo mamos tėvų žemė, tenai diedukai gyveno. Kaimo ribas jis puikiai žino iš tėvų, kaimai yra šalia vienas kito.

Teismo posėdyje V. G. atstovė advokatė Ona Barkauskienė nurodė, kad pareiškėjo A. C. pareiškimas atmestinas, o jos atstovaujamojo tenkintinas. Aplinkybė, kad pareiškėjas A. C. neva tai tik 2018 m. vasarą sužinojo, kad yra 2,70 ha nepadovanotos žemės ir pareiškė norą, kad sklypas priklausytų jam, nesudaro pagrindo pareiškimo tenkinimui, be to, jis tik 2019 metais išvyko į užsienį užsidirbti. Jos atstovaujamasis pareiškė savarankišką reikalavimą, kad jis priėmė palikimą, (duomenys neskelbtini) mirus V. G. motinai paveldėjimo byla neužvesta. V. G., sūnus, kaip pirmos eilės įpėdinis, pradėjo valdyti turtą, tiek esant gyvai motinai, tiek ir po jos mirties tvarkėsi ūkiškai, dirbo 2,70 ha žemę, tai patvirtino liudytojas L. A., kuris su technika apšienaudavo pievas, šiuo sklypu faktiškai naudojosi V. G., darė daržus, sodino bulves, tuo tarpu pareiškėjas išvyko į užsienį, nesirūpino palikimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškėjo A. C. pareiškimą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo termino praleidimo atnaujinimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą ir į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu suinteresuotas asmuo neprieštaraus savarankiško reikalavimo patenkinimui. Suinteresuoto asmens atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškėjo A. C. pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikėjos G. G. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą nepateikė. Suinteresuoto asmens atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktame teismui atsiliepime prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą A. C. pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą ir į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą, kuriame nurodė, jog suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad žemės atkūrimo procedūros eigoje (duomenys neskelbtini) turėta žemė administracijos viršininko sprendimais buvo perkelta į (duomenys neskelbtini). Savivaldybės tarybos sprendimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, yra pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini), dėl ko naujai patvirtintos kaimų ribos, pagal kurį dalis buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo tapo (duomenys neskelbtini) kaimu, todėl abu G. G. priklausę žemės sklypai atsirado (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau, nepilnai sutvarkius adresų registrą vienas žemės sklypas dar nėra galutinai perkeltas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atstovė teismo posėdyje parodė schemą ir paaiškino 2,70 ha žemės sklypo išsidėstymą bei patvirtino, kad byloje neatitikimų dėl nepaveldėto žemės sklypo adreso bei faktinės jo buvimo vietovės nėra, eina kalba apie tą patį 2,70 ha žemės plotą, į kurį G. G. buvo atkurta viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisė į žemę, dėl paveldimo turto buvimo vietos abejonių nėra. Teismo nuožiūra palieka spręsti ginčo pagrįstumą.

Suinteresuoti asmenys N. K. ir J. N., būdamos asmeniškai informuotos, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą bei į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė, savarankiškų reikalavimų nereiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo N. K., palikėjos dukra, paaiškino, kad žemę visada brolis dirbo, apie testamentus ji nieko nežino.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo J. N. nurodė, kad jos motina G. G. A. C. nuo vieno mėnesio amžiaus užaugino, todėl jam močiutė testamentą parašė, tuo metu V. G. buvo mažai namuose. Susilaužiusią motiną slaugė ji iki grįžęs iš įkalinimo įstaigos motiną į namus pasiėmė V. G.. V. ir tėvas (duomenys neskelbtini) kaime gyveno. Po motinos mirties iki 2016 – 2017 metų namuose vadovavo G. G. sutuoktinis K. iki pats apsirgo. Po to namų ūkį prižiūrėti padėjo visi. Mano, kad vienas V. viskam nevadovavo, A. atvykdavo padėti šieną suvežti. Ji nekreipė dėmesio, kad ne visą turtą aprašė, Žino, kad (duomenys neskelbtini) kaime likę 2,70 ha žemės. Jos sūnus A. buvo suklaidintas. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) yra gretimai šalia (duomenys neskelbtini) kaimo. Ji asmeniškai dar esant gyvai motinai, t. y. 2012 metais, sužinojo apie dovanojimo sutartį, po ko viskam pradėjo jos brolis V. vadovauti. Paaiškino, kad jai pačiai nieko nereikia. G. dukros po motinos mirties pasakė, kad tvarkosi močiutės turtą, V. pasakė jos sūnui A. ir V. apie tai pasakė. V. tuose namuose gyveno, todėl ji nesikišo, jai nereikėjo turto, o, kad ne visą turtą motina aprašė, jie nežinojo. Kai A. nuėjo į seniūniją sužinojo, kad niekam nepriklauso 2,70 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime nėra jokios kitos žemės, motinos žemė atkeliavusi iš (duomenys neskelbtini). Teismo nuožiūra palieka spręsti bylą. Po motinos mirties jos sūnus A. jokių veiksmų neatliko, kadangi buvo suklaidintas. A. 2018 metais, nuėjęs į (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyrių sužinojo, kad yra žemės, jam pasakė, kad žemė niekam nepriklauso. V. G. vienas rūpinosi laidotuvėmis, nes sakė, kad viskas jam priklauso.

Liudytoja V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad yra A. C. sesuo, V. G. jai yra dėdė. C. visą jaunystę praleido pas močiutę, iki dėdė grįžo iš kalėjimo. Paaiškino, kad testamentas dėl viso turto, kurio datos ir surašymo aplinkybių nežino, buvo parašytas C.. Kad V. perrašė turtą sužinojo po mirties. Po mirties turto neliko, nes G. pasakė, kad V. perrašė. Pernai, t. y. 2018 m., brolis gavo laišką iš seniūnijos dėl žemės. Žino, kad V. G. rūpinosi senelės laidotuvėmis.

Liudytojas E. R., pareiškėjo ir suinteresuoto asmens draugas, teismo posėdyje paaiškino, kad iki mirties rūpinosi namais C., po G. G. mirties kartu su V. G. A. tvarkė kambarius (duomenys neskelbtini), vieną ir kitą namo galą. Apie dovanojimo sutartį jis nieko nežino. Po mirties liko namas, žemės. V. G. pasiliko gyventi ten pat, diedukas pasiliko ten pat gyventi, o A. C. nežino kur išsikėlė.

Liudytojas A. A., pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pažįstamas, teismo posėdyje paaiškino, kad V. G. visada samdė jį 2,7 ha pievą šienauti, vartyti, greboti šieną, prašė daržą suarti bulvėms sodinti, samdė tokiems darbams atlikti. Liudytojas turi technikos, traktorių, šienapjovę, grėblį. Jis pats ūkininkauja (duomenys neskelbtini) kaime, 7 kilometrų atstumu, atvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris yra prie pat G. namų šalia miško. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra gretimi kaimai šalia vienas kito. Kartą metuose dirbdavo pas G.. Likęs po mirties turtas gyvenamas namas, kluonas, tvartas, lauko virtuvė, kažkada buvęs namas sudegęs, šulinys. Darbus visada inicijavo V., A. niekada neprašė jo padėti. Patvirtino, kad jau keletą metų atgal čia dirbo V. ir jo žmona O.. Kur neprieidavo su technika, V. trimeriu pats šienaudavo, prašė jo pagelbėti, kad turėtų kuo šerti gyvulius. Sode V. ganė ožkas, arklį laikė. Pamena, kad tuo metu, kai padėjo su technika dirbti, dar buvo gyvas tėvas, galėjo būti 7-8 metai atgal kai jis turi šienapjovę. Žino, kad tuo metu G. tėvas buvo ligotas, nevaikščiojo, su sauskelnėm. Tikslios datos pasakyti dėl praėjusio laiko tarpo negali, bet galbūt prieš 5 metus ar daugiau atgal G. paprašytas žemę dirbo. Patikino, kad žemės sklypas, kurį padėjo apdirbti V. G., yra palei sodybą, griovį, vientisas iki kelio, jį reikėjo apšienauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimas, pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su K. G., kuris, pergyvenęs sutuoktinę, mirė (duomenys neskelbtini). G. G. buvo susilaukusi trijų vaikų – J. N., N. K. ir V. G.. Pareiškėjas A. C. yra palikėjos G. G. vaikaitis, testamentinis įpėdinis bei suinteresuoto asmens J. N. (buvusi pavardė – C.) sūnus. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. G. – palikėjos sūnus, įstatyminis įpėdinis. V. R., V. G. dukra, rentos mokėtoja, kuriai asmeninės nuosavybės teise rentos gavėjai G. G., atstovaujama sūnaus V. G. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą, ir K. G. (duomenys neskelbtini) sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo su priklausiniais ir 0,58 ha žemės sklypo, priklausiusių rentos gavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį.

(duomenys neskelbtini) G. G. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, palieka A. C.. Ant testamento yra žyma, jog jis nepakeistas ir nepanaikintas. Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūno K. P. patvirtintas G. G. testamentas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepakeistas ir nepanaikintas. Notaro biure paveldėjimo byla į mirusiosios G. G. palikimą nepradėta. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog G. G. vardu yra registruotas 2.70 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal G. G. prašymą atkurti nuosavybės teises į 2.700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės į 2.700 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam asmeniniam ūkiui 2.70 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini), kuriuo G. G., turinčiai teisę atkuri nuosavybės teises į 2.70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduota neatlygintinai nuosavybėn 2.70 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). A. C. bei jo motina J. N. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąsias vietas deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). V. G. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kuri baigta (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) G. G. pateikė prašymą parduoti jai 0.50 ha žemės sklypą, kurį užima namų valda. Žemės sklypo įkainojimo aktu pirkėja G. G. ir pardavėja I. B. parduodamą 0.577 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo iš viso 2410 investicinių čekių, kuriuos G. G. sumokėjo, Prienų rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu jai leista įteisinti ir įsigyti privatinės nuosavybės teise minėtą namų valdos žemės sklypą. Pagal (duomenys neskelbtini) išvadą dėl miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, į buvusio savininko B. S. valdytos 8,1 ha žemės pagal susitarimą G. G. nutarta atkurti nuosavybės teises į 2.70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktu G. G. paženklinti suformuoti žemės sklypai (2.70 ha (plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0.58 ha (plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini))), esantys (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso matyti, kad 2.70 ha žemės sklypas yra išsidėstęs aplink 0.58 ha namų valdos žemės sklypą.

Byloje pateiktais duomenimis A. C., veikiantis pagal G. G. (duomenys neskelbtini) trijų metų laikotarpiui išduotą Prienų rajono I-ojo notaro biuro įgaliojimą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas privatizuoti 0.58 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal parengtą žemės sklypo planą. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu G. G. įgaliojo A. C. sutvarkyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, išpirkti arba išsinuomoti iš valstybės namų valdos žemės sklypą bei padovanoti pareiškėjui G. G. priklausantį 2.70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei minėtą namų valdos žemės sklypą su jame esančiais statiniais. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. parduotas 0.5800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi G. G., atstovaujama A. C., iš valstybės įsigijo 0.5800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į pareiškėjo, suinteresuoto asmens bei liudytojų išdėstytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame yra likęs po G. G. mirties jos vardu registruotas 2.70 ha žemės sklypas, dėl kurio paveldėjimo nagrinėjama byla, pavadinimo nesutapimų, išklausius suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, kad yra naujai patvirtintos kaimų ribos, pagal kurį dalis buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo tapo (duomenys neskelbtini) kaimu, todėl abu G. G. priklausę žemės sklypai faktiškai yra (duomenys neskelbtini) kaime, teismas sprendžia, jog dėl kaimų pavadinimų pasikeitimo prieštaravimų dėl žemės sklypo buvimo vietos byloje neliko.

(duomenys neskelbtini) turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G., pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimą atstovaujama suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G., ir K. G. (rentos gavėjai) ir V. R. (rentos mokėtoja) susitarė, kad rentos gavėjai mainais už išlaikymą iki gyvos galvos atitinkamomis sąlygomis perduoda rentos gavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius – 0.5800 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi šalys susitarė, kad nuo nuosavybės teisės į turtą rentos mokėtojui pereina nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento. Bylos duomenimis ši sutartis viešajame registre buvo išviešinta tik (duomenys neskelbtini).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pažymėtina, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius šie turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsirado teisė priimti mirusiosios G. G. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant suinteresuoto asmens elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo pareiškime nurodytos termino palikimui priimti aplinkybės yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjo, bei suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, liudytojų ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, deklaruotas gyvenamąsias vietas ir pan.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs parodymai vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir ypatingos teisenos nagrinėjamose bylose.

Byloje niekas neginčijo aplinkybių, jog G. G. nuo mažens užaugino vaikaitį A. C., kuris ilgą laiką gyveno kartu su seneliais, viskuo rūpinosi, savo darbu padėjo atstatyti po 2008 m. kilusio gaisro senelių gyvenamąjį namą ir gyveno šiuose namuose iki V. G., prieš motinos mirtį likus apie dviem mėnesiams liepė pastarajam palikti senelės namus dėl to, kad viskas dovanojimo sandorio pagrindu atiteko jo dukrai V..

Kaip jau minėta, praėjus eilei metų po (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo, (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, kuris išduotas trejų metų laikotarpiui, G. G. įgaliojo A. C. sutvarkyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)., teisinę registraciją, išpirkti arba išsinuomoti iš valstybės namų valdos 0,58 ha žemės sklypą bei padovanoti pareiškėjui jo senelei G. G. priklausantį 2.70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). bei namų valdos žemės sklypą su jame esančiais statiniais. Tokia palikėjos veiksmų seka nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina aplinkybes, kad G. G. po sudaryto testamento ir toliau nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslais buvo pavedusi jos vardu veikti testamentiniam įpėdiniui A. C., kas duoda pagrindą manyti, kad vaikaičiui pasitikėjo ir savo valios jo atžvilgiu nekeitė.

Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, jog, nors pats dovanojimo sutarties matęs nebuvo, V. G. ir jo dukroms pranešus apie nuosavybės teisės perėjimą, suprato, kad senelė viską padovanojo V. G. dukrai V., nors, dar būdama gyva, ji buvo pareiškėjui pasakiusi „vaikeli, visiems užteks“. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pačios palikėjos G. G. valia sudarytas A. C. atžvilgiu testamentas, kuris neatšauktas ir nepanaikintas, pavedimas veikti vaikaičiui įgaliojimo pagrindu tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek namų valdos išpirkimo bei įteisinimo, o vėliau numatomo jam perleisti 2,70 ha žemės sklypo atžvilgiu, o tai pat ir galiausiai sudaryta rentos, kurioje, be bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perleisto su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turto, nebuvo aptartas 2,70 ha sklypo likimas, kas, teismo vertinimu, vienareikšmiškai atitinka testatorės valią palikti vaikaičiui jai asmeninės nuosavybės teise priklaususį minėtą žemės sklypą, kuris nepateko į rentos sutarties dalyką. Nagrinėjamoje situacijoje suinteresuotam asmeniui, po ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neturėjusiam kur apsistoti, buvus išsituokusiam, pradžioje teko apsigyventi gretimame kaime, tačiau, netrukus nusprendusiam grįžti gyventi į tėvų namus, po ko netrukus buvo sudaryta rentos sutartis su V. G. dukra, V. G. natūraliai tvarkėsi iki tėvų mirties ir po to šiuose namuose, tuo tarpu, kaip nustatyta bylos duomenimis, faktinėje situacijoje rentos mokėtoja jokių veiksmų neatliko. Todėl natūralu, kad tokie V. G. ir jam artimos aplinkos žodžiai suklaidino pareiškėją, kad visas turtas buvo padovanotas ir pagal senelės surašytą testamentą, kuris neatšauktas ir nepanaikintas, faktiškai nebeliko ką paveldėti, t .y., kad G. G. mirties dieną nebėra likusio registruotino turto, dėl ko pareiškėjas, būdamas testamentiniu įpėdiniu, ne dėl nerūpestingumo ir neatidumo, o sąžiningai klysdamas laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kita vertus, pareiškėjas tėra baigęs devynias klases, nėra įgijęs specialaus išsimokslinimo, jis neturėjo teisinių žinių ir patirties paveldėjimo klausimais. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas ne nežinojo paveldimo turto masės, o suprato ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad G. G. jokio nekilnojamojo turto savo mirties dieną neturėjo, kas pagrįstai nulėmė pareiškėjo elgesį nenuvykti per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kita, pasak pareiškėjo, svarbi aplinkybė jo pareiškimo pagrįstumui bei tenkinimui yra ta, kad jis, versdamasis avininkyste, nuomos pagrindais valdantis apie 4 ha žemės, tikslu deklaruoti žemę, 2018 m. vidurvasaryje kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyrių, iš kurio gavo informaciją apie dokumentaliai nesutvarkytą 2.70 ha žemės plotą, kurio niekas nedeklaruoja. Vos tik sužinojęs, kad yra priešingai, nei, kad jam V. G. ir jo dukrų buvo pasakyta, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, o iš pirmo karto nepavykus savarankiškai parengti teismui reikalingų dokumentų, kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, po ko nedelsiant į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pirmiau paminėtų aplinkybių kontekste teigti, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neatidus pagrindo nėra, o, kad užsidirbti į užsienį terminuotiems laikotarpiams pradėjo išvykinėti tik 2019 m. pradžioje šio prašymo išsprendimui esminės įtakos neturi, nes pareiškėjo nurodoma termino praleidimo priežastis ir jo atnaujinimas nėra sietinas su šiomis aplinkybėmis, juolab, kad tokia papildoma darbinė veikla prasidėjo jau esant iškeltai civilinei bylai.

Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas vos tik sužinojęs apie neperleistą žemę kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tokiais savo veiksmais tik patvirtindamas savo valią priimti palikimą, atsiradusį po G. G. mirties. Be to, A. C. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po senelės mirties, patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodęs, kad, jei jam būtų buvę žinoma, jog senelės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, jis būtų iš karto išreiškęs valią jį priimti.

Kita vertus, vertintina ir ta situacija, kad atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, neigiamų padarinių dėl to kitiems suinteresuotiems asmenims nekils, kadangi paveldėjimo byla įstatyminių įpėdinių neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam dėl paminėto žemės sklypo neišduotas, kiti suinteresuoti asmenys, išskyrus V. G., pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, žemės sklypo nuosavybė viešais duomenimis įregistruota palikėjos vardu, testamentinio įpėdinio paveldima 2.70 ha žemės dalis neįsiterpia į V. R. nuosavybės teise valdomą 0,58 ha namų valdos žemę, įgytą rentos sutarties pagrindu, sklypų išsidėstymas, ką patvirtina žemės sklypo planas, A. C. ir V. G. santykių stabilumui nekenks. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas atitinktų gerbtiną palikėjos valią ir tuo pačiu užtikrintų pareiškėjo siekiamų tikslų žemės ūkio veiklos srityje įgyvendinimą asmeninės nuosavybės teise įgijus senelės turtą, paliktą testamentu. Kitos suinteresuotos asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, nurodytos aplinkybės, kad iki motinos mirties A. C. tuose namuose ir po to nebegyveno ir nesitvarkė, ką be kita ko įtakojo ir paties V. G. elgesys, reikšmės bylos išsprendimui neturi, nes nėra esminės nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kita vertus, pareiškėjo prašymas grindžiamas ne faktinio valdymo, o termino praleidimo svarba. Nors V. G. pareiškėjo pareiškimui prieštarauja galimai dėl tenkančios palikimo dalies sumažėjimo, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino, pas notarą nesikreipė ir laiku savo valios dėl palikimo priėmimo neišreiškė, tuo tarpu G. G. išreiškus valią visą savo turtą, kuris priklausys mirties dieną, palikti A. C., prioritetas CK 5.19 straipsnio prasme tenka testamentiniam įpėdiniui, tuo pačiu atsižvelgiant ir į teismo procesinio sprendimo įvykdymo realią galimybę natūroje. Esant nurodytoms aplinkybėms, termino palikimui priimti neatnaujinimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Priešingai, nesuteikus galimybės pareiškėjui priimti palikimo, atsiradusio po G. G. mirties, būtų ne tik, kad pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai, bet kaip, kad galima spręsti iš nurodytų aplinkybių, neatitiktų ir G. G., kaip testatorės valios ir laisvės principo dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto paveldėjimo, t. y. palikti turtą bet kuriems asmenims, nederinant testamento turinio ir įpėdinio, atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių įpėdinių, kurie galėtų paveldėti pagal įstatymą, juolab, kam nors pranešti apie testamento sudarymą, turinį, pakeitimą ar panaikinimą. Todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas bei aptartas aplinkybes, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiškinimus, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi ir juos vertina sąsajoje su kitais bylos duomenimis bei tarpusavyje, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių A. C. praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo yra pagrįstos ir yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, o tuo pačiu siekiant užtikrinti socialinį teisingumą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis), terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Šiuo atveju suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. nurodytas aplinkybes, kad jis po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti vienareikšmiškai nepatvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti A. A., V. J. ir E. R. (CPK 178, 186 straipsniai). Liudytoja V. J. akcentavo, kad pareiškėjas visą jaunystę praleido pas senelę iki iš kalėjimo grįžo dėdė, žino apie testamento surašymą pareiškėjui ir, kad po mirties senelės turto neliko, nes buvo G. pasakyta, kad viskas perrašyta V.. Liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad V. G. samdė jį ne va tai 2,7 ha pievą šienauti, vartyti, greboti, prašė daržą suarti bulvėms sodinti, kadangi jis turėjo technikos, tačiau minėtas liudytojas tiksliai nenurodė datos, kada tokie darbai buvo faktiškai atlikti, minėjo technikos įsigijimo laikotarpį (7-8 metai atgal), galimai matęs dar tuo metu buvusį gyvą prastos sveikatos tėvą, darbus dirbęs kartą metuose, galbūt prieš 5 ar daugiau metus. Tokie liudytojo parodymai, teismo vertinimu, besąlygiškai nepatvirtina įpėdinio aktyvių palikimo priėmimo veiksmų būtent per tris mėnesius, kaip to reikalauja įstatymas, po G. G. mirties. Kita vertus, akivaizdu, kad V. G. tėvams pavedus juos išlaikyti iki gyvos jo dukrai V., šios pareigas, prisiimtas rentos sutartimi, galimai atliko tarpusavio susitarimu ir/ar dukros pavedimu, todėl tokie veiksmai nelaikytini palikimo priėmimu, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, juolab, kad pats V. G. teisme įrodinėjo, kad motina viską padovanojo jo dukrai, be to, nei vienas bylos nagrinėjimo dalyvis neteikė paaiškinimų, kad rentos mokėtoja būtų asmeniškai rūpinusis seneliais, juo liginusi, prižiūrėjusi ar laidojusi, priešingai, pats pareiškėjas tikino teismą, kad jis grįžęs iš įkalinimo įstaigos persikėlė gyventi pas tėvus dar prieš motinos mirtį likus geram pusmečiui (2012 m. balandžio – gegužės mėn.), su tėvu iš sesers parsivežė ir žiūrėjo sergančią motiną, tuo tarpu turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) V. G. dukros V. R. atžvilgiu. Bylos duomenimis G. G. mirė (duomenys neskelbtini), K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pasak V. G. jis palaidojo motiną ir tėvą, nes jam tai daryti priklausė dėl to, kad šiuose namuose gyveno ir viskas jam atiteko. Taigi, ir šių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad V. G. veikė savo dukros, kaip rentos mokėtojos, pavedimu turte, gautame iš jo tėvų išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, o ne kaip įstatyminis įpėdinis, juolab, kad jokių rašytinių įrodymų, kurie turi aukštesnę įrodomąją galią ir, kurie logiškai ir nuosekliai patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, V. G. teismo siūlymu nepateikė, apsiribodamas liudytojų, kurie besąlygiškai nepatvirtino aplinkybių dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto paveldėjimo tikslu, deklaruota pastarojo gyvenamoji vieta be kita ko irgi yra kita. Aplinkybes, kad gyvendamas tėvų namuose ir, manydamas, kad viskas po motinos mirties natūraliai priklauso tėvui ir, kad jam pačiam atiteks kai šis pamirs, taip pat neįrodo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo esant sudarytai išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai, o priešingai, patvirtina, kad V. G., gyvendamas tėvų namuose savo dukros pavedimu tvarkėsi kiek tai būtina normaliai namuose ir ūkyje funkcionuoti. Liudytojas E. R. teismo posėdyje patvirtino, kad po G. G. mirties A. C. kartu su V. G. tvarkė namus (duomenys neskelbtini) kaime, vienas vieną namo galą, o kitas – kitą, suinteresuotas asmuo J. N. aiškino, kad, mirus motinai, V. G. vienas viskam nevadovavo, visi padėjo tvarkytis ūkyje, A. C. irgi prie to prisidėjo. Po motinos mirties V. G. pasiliko gyventi ten pat, mirusiosios sutuoktinis taip pat liko ten gyventi, o A. C. išsikraustė. Taigi, teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad V. G. po savo motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nes gyvenimas ir tvarkymasis tuose namuose, kuriuose su tėvais iki šių mirties kartu gyveno ir, kuriuos (duomenys neskelbtini) turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi G. G. ir K. G. perleido V. G. dukrai, gyvulių laikymas savo poreikių tenkinimui, namų kūrenimas malkomis, kiti namų ūkio darbai, daržo pasisodinimas, nesudaro pagrindo V. G. pareiškimo tenkinimui, todėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų valstybei atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjui A. C. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo atstovė pateikė atstovavimo sutartį. Taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą 150 Eur sumai. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1 val. konsultacijų ir pasirengimą bylos nagrinėjimui atstovė įkainojo 50 Eur, 2 val. atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 100 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu suinteresuota asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. G. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vertinant tai, kad tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus, turi skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tuo tarpu pareiškėjo pareiškimas tenkintas, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, kuriam teikiam valstybės garantuojama teisinė pagalba, atmestas, todėl pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovo pagalbai 150,00 Eur sumoje apmokėti priteistinos iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus.

Valstybė šioje byloje patyrė 18,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, o suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jo prašymą atmestus, o pareiškėjo patenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. C. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po testatorės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. C. 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. G., gimusio 1964 m. gruodžio 15 d., pareiškėjui A. C. 150,00 Eur turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė