- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-274-889/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Ieškovas
- V. D. T.
- Atsakovas
- E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12-1175/2025 pagal ieškovės V. D. T. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ir pagal atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį ieškovei V. D. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ir trečiojo asmens J. M. pareiškimą atsakovui E. B. dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo E. B. santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnametės dukros U. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko ir patikslintu priešieškiniu prašė teismo nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės atsakovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Kitas ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovo patikslinto priešieškinio dalis atmetė. Trečiojo asmens pareiškimu pateiktus reikalavimus atsakovui atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-348-544/2025 pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl nustatytų nekilnojamojo turto verčių, dėl atsakovui iš ieškovės priteistos galutinės kompensacijos dydžio už ieškovei natūra priteistą didesnę dalį turto, dėl trečiojo asmens patikslintu pareiškimu pareikštų reikalavimų atsakovui, šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutarė priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 12 004,50 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir 620,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (iš viso trečiajam asmeniui priteista mokėtina suma sudaro 12 624,70 Eur).
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo išdėstymo, juo prašė išdėstyti iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistos 12 624,70 Eur sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant dalimis po 1 052,06 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2025 m. lapkričio 30 d., kol visa suma bus sumokėta. Nurodė, kad atsakovas negali iš karto sumokėti tokios didelės sumos. Atsakovas liko be gyvenamojo būsto, jam būtina jį įsigyti, nes atsakovas neturi kur gyventi. Ieškovė, kuriai priteista sumokėti atsakovui 33 121,32 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį, šios kompensacijos dar nesumokėjo. Santaupų atsakovas neturi. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 038 Eur per mėnesį. Esant tokiai situacijai, atsakovui reikalingas laikas šio teismo sprendimo įvykdymui. Teigė, kad prašoma priteistos sumos mokėjimo tvarka nepažeis trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų, nesukels jai neigiamų padarinių ar finansinių sunkumų, ji nepatirs nepagrįstų nuostolių, kadangi ji gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) ir jos turtinė padėti yra labai gera. Toks sprendimo vykdymo išdėstymas atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo sprendimo įvykdymą, kartu apsaugotų atsakovo teisėtus interesus ir sudarytų galimybę įvykdyti teismo sprendimą, išvengiant priverstinio išieškojimo proceso.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo su pateiktu prašymu nesutiko, prašė atsakovo prašymą dėl sprendimo išdėstymo atmesti. Nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pateisintų sprendimo vykdymo išdėstymą. Mano, kad sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų trečiojo asmens turtinius interesus ir teismo sprendimo privalomumo principą. Būsto neturėjimas ar ketinimas jį įsigyti nėra teisiškai reikšminga priežastis sprendimui išdėstyti. Nurodė, kad atsakovas gyvena pas savo motiną nuosavame name. Be to, atsakovo draugės turimas trijų kambarių butas nuomojamas tretiesiems asmenims. Atsakovas turi kelias galimas gyvenamąsias vietas. Teigė, kad trečiasis asmuo turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, todėl jos finansinės padėties negalima laikyti labai gera. Trečiasis asmuo vykdo patalpų nuomos veiklą, kuri generuoja tam tikras pajamas, tačiau jos skirtos padengti kredito įsipareigojimus bei užtikrinti būtinąsias pragyvenimo išlaidas JAV. Dėl žymiai padidėjusios mėnesinės kredito įmokos trečiojo asmens finansinė padėtis realiai pablogėjo tiek, kad ji objektyviai neturi galimybės ir negali teikti ieškovei (dukrai) jokios finansinės paramos. Atsižvelgiant į tai, bet koks sprendimo išdėstymas dalimis būtų neproporcingas ir dar labiau pablogintų trečiojo asmens finansinę padėtį, ypač turint omenyje, kad teismas priteisė tik pusę atsakovo iš trečiojo asmens pasiskolintos sumos, o turto dalį, įgytą už trečiojo asmens lėšas, priteisė atsakovui. Dėl to trečiasis asmuo jau patyrė reikšmingų finansinių nuostolių. Tuo tarpu priteistos sumos sumokėjimas trečiajam asmeniui reikšmingai prisidėtų prie vieno mėnesio finansinių įsipareigojimų kreditoriui vykdymo, todėl šios lėšos trečiajam asmeniui yra ypač svarbios jos finansinio stabilumo užtikrinimui. Pažymėjo, kad teismo sprendimu atsakovui priteista nemažai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl jis turi realią galimybę, parduodamas jam priklausantį turtą, įvykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-348-544/2025, kuriuo pakeista Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-1175/2025 dalis, trečiam asmeniui iš atsakovo priteistos 12 004,50 Eur skolos ir 620,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mokėjimą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui. Įpareigojo atsakovą kiekvieną mėnesį po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti trečiajam asmeniui ne mažiau kaip po 2 104,11 Eur priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu, kiekvieno mėnesio įmokas sumokant ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę dieną.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priteistos skolos dydį, skolininko gaunamas pajamas, jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat atsižvelgęs į trečiojo asmens turtinę padėtį, turimus kreditorinius įsipareigojimus, padarė išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesių terminui, būtų proporcingas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžiantis nė vienos bylos šalies interesų. Teismo vertinimu, būtent tokio termino nustatymu bus sudarytos reikiamos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti turtinę prievolę trečiajam asmeniui (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą) ir išvengti papildomos finansinės naštos dėl priverstinio vykdymo procese susidariusių papildomų išlaidų. Teismas nusprendė atsakovo prašymą patenkinti iš dalies ir trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistos 12 004,50 Eur skolos ir 620,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokant trečiajam asmeniui ne mažiau kaip po 2 104,11 Eur priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo J. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl priteistos skolos išdėstymo dalimis. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas taikomas tik išimtiniais atvejais, kai pateikiami aiškūs, objektyvūs, įrodymais pagrįsti duomenys, kad skolininkas negali įvykdyti sprendimo. Tokių aplinkybių atsakovas nepateikė. Vien deklaratyvūs teiginiai apie neva sudėtingą atsakovo finansinę padėtį nėra pakankami. Atsakovas turi realią galimybę parduoti turtą, gauti paskolą ar kitaip įvykdyti sprendimą be išdėstymo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai suteikia jam pranašumą trečiojo asmens (kreditorės) atžvilgiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį, tačiau nutartyje neteisingai interpretavo ir nevertino trečiojo asmens finansinės padėties sunkumų. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo atsakovo teiginiais, tačiau nenustatė ir nenagrinėjo realios jo finansinės padėties, turto, turtinių įsipareigojimų, pajamų stabilumo ir kitų aplinkybių, sprendžiant dėl skolos išdėstymo. Nutarties motyvuose nėra pagrįsta, kodėl nustatytas mokėjimo grafikas yra įgyvendinamas ir proporcingas, taip pat nepateikta argumentų, kad tokia tvarka nepažeidžia trečiojo asmens teisėtų interesų.
8.2. Iš bylos duomenų nėra aišku, ar atsakovo nurodytos 1 038 Eur mėnesio pajamos yra iki ar po mokesčių, todėl negalima objektyviai įvertinti, ar atsakovas galės vykdyti nustatytą mokėjimo tvarką. Teismas nenurodė, kokios pajamos sudarys likusią mokėtiną sumą, nes akivaizdu, kad darbinės veiklos pajamos nėra pakankamos. Teismas šios aplinkybės netyrė, neprašė papildomų duomenų, todėl atsakovo turtinės padėties objektyviai neįvertino. Teigia, kad atsakovas melagingai nurodė neturintis būsto, o turimos gyvenamosios vietos alternatyvos nebuvo įvertintos teismo. Tokios aplinkybės negali būti pagrindu skolos išdėstymui. Toks sprendimas iškreipia šalių teisių pusiausvyrą, neproporcingai apsunkina trečiąjį asmenį ir sudaro nepagrįstai palankias sąlygas skolininkui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. B. prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie trečiojo asmens kreditorius ar turimus įsipareigojimus kreditoriams. Trečiasis asmuo neima Lietuvoje gaunamos pensijos, gaunamais pensijos pinigais naudojasi ieškovė, kuriuos leidžia savo reikmėms. Teigia, kad jis laikinai gyvena mamos name, iki įsigis savo gyvenamą plotą. Atsakovo draugės butas jam nepriklauso, todėl jo turtinei padėčiai įtakos neturi. Po teismo sprendimo atsakovas liko be gyvenamojo būsto, jam būtina įsigyti gyvenamąjį būstą, nes atsakovas neturi kur gyventi. Ieškovė, kuriai priteista atsakovui sumokėti 33 121,32 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį, jos nėra sumokėjusi atsakovui. Santaupų atsakovas neturi, o jo darbo užmokestis sudaro 1 038 Eur per mėnesį.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. B. (po santuokos nutraukimo pavardė – T.) prašo patenkinti trečiojo asmens atskirąjį skundą, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl priteistos skolos išdėstymo dalimis. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens turtinės padėties ir jos interesų reikšmės. Tokia situacija sudaro prielaidas vilkinti atsiskaitymą ir neatitinka civilinio proceso koncentracijos bei teismo sprendimų privalomumo principų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad atsakovas galėtų 6 mėnesius kas mėnesį mokėti trečiajam asmeniui po 2 104,11 Eur, nors jo pajamos sudaro tik 1 038 Eur per mėnesį (neaišku, ar prieš mokesčius, ar po jų), ir iš tų pajamų atsakovas dar moka 330 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl atsakovas negali vienu kartu sumokėti visos priteistos sumos, kartu nepagrindė, kad atsakovas faktiškai negali įvykdyti teismo sprendimo. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo interesus, visiškai neįvertindamas trečiojo asmens turimų finansinių įsipareigojimų ir pragyvenimo sąlygų JAV.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria teismas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė fotonuotrauką ir banko pavedimo išrašus. Atsakovo nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad mamos nekilnojamasis turtas – namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį mini apeliantė, yra atsakovo mamai asmenine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį ji įsigijo už savo asmenines lėšas. Tai, kad mama pirko paminėtą nekilnojamąjį turtą, patvirtina atsakovo pateikti įrodymai – bankinių mokėjimų 2025 m. liepos 14 d., rugpjūčio 11, 12 d. pavedimai. Be to, paminėtas namas yra avarinės būklės. Atsakovas gyvena kitame jo motinai priklausančiame name.
15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.
16. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikti įrodymai – 2025 m. liepos 14 d., rugpjūčio 11, 12 d. pavedimai bei fotonuotrauka – jam buvo žinomi iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl atsakovas juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimą, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, neįvertino nei apeliantės, nei atsakovo turtinės padėties sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
20. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Teismų praktikoje nėra detalizuota, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
23. Nagrinėjamu atveju būtinybę išdėstyti teismo sprendimą atsakovas grindė savo sunkia materialine padėtimi, t. y. atsakovas liko be gyvenamojo būsto, jam būtina įsigyti gyvenamąjį būstą, nes atsakovas neturi kur gyventi. Ieškovė, kuriai priteista atsakovui sumokėti 33 121,32 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį, to dar nėra padariusi. Santaupų atsakovas neturi, o jo darbo užmokestis sudaro 1 038 Eur per mėnesį.
24. Apeliantė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsiliepime į atsakovo prašymą ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad trečiasis asmuo yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini), gaunama senatvės pensija siekia apie 500 Eur per mėnesį, taip pat ji turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui, t. y. jai suteikta paskola, kurios likusi suma sudaro 1 565 657,93 JAV dolerių, o mėnesinė kredito įmoka – 19 581,59 JAV dolerių (16 398,62 Eur).
25. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-348-544/2025 nutarė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl nustatytų nekilnojamojo turto verčių dėl atsakovui iš ieškovės priteistos galutinės kompensacijos dydžio už ieškovei natūra priteistą didesnę dalį turto, dėl trečiojo asmens patikslintu pareiškimu pareikštų reikalavimų atsakovo atžvilgiu, šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip:
25.1. ieškovei asmenine nuosavybe priteisti šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą: 1) žemės sklypą su statiniais, esančius adresu – (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 45 050 Eur; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 1 900 Eur; 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 12 600 Eur; 4) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2 596 Eur; 5) negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios bendra vertė 34 000 Eur; 6) automobilį „Audi A6 Avant“, kurio vertė 2 750 Eur; 7) priekabą „Wagenbouw“, kurios vertė 2 300 Eur; 8) vejapjovę „Husqvarna R13c“, kurios vertė 500 Eur; 9) vejapjovę „McCulloch“, kurios vertė 500 Eur; 10) lauko baldus, kurių vertė 400 Eur; 11) įvairius baldus ir buitinę techniką, kurių bendra vertė 2 925,00 Eur; 13) kompiuterinę techniką ir jos priedus, kurių bendra vertė 2 250,00 Eur; 14) kepsninę „Komado Bono Grande“, kurios vertė 850 Eur; 15) oro kompresorių „Wagner“, kurio vertė 200 Eur.
25.2. Atsakovui asmenine nuosavybe priteisti šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą: žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 7 950 Eur; žemės sklypą, kurio plotas – 1.4167 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur vertės); žemės sklypą, kurio plotas – 0,2988 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (600 Eur vertės); žemės sklypą, kurio plotas – 0,9588 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės); žemės sklypą, kurio plotas – 1,6497 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur vertės); žemės sklypą. kurio plotas – 0,3994 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (850 Eur vertės); sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (274 Eur vertės); automobilį „Toyota Land Cruiser“, kurio vertė 5 000 Eur; krovininį mikroautobusą „Iveco“, kurio vertė 6 500 Eur vertės; priekabą „Temared“, 2 600 Eur vertės; priekabą „Temared“, 300 Eur vertės; priekabą „Brenderup“, 450 Eur vertės; automobilį „Skoda Oktavia“, kurio vertė 1 650 Eur vertės; lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“, 1 000 Eur vertės; graižtvinį šautuvą „Tikka T3“, 2 500 Eur vertės; graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“, 1 800 Eur vertės; optiką, kurios vertė 275,65 Eur; pjūklą „Husqvarna“, 300 Eur vertės; žoliapjovę „Husqvarna“, 280 Eur vertės; ploviklį „Karcher Parkside“, kurio vertė 90 Eur; kopėčias, 150 Eur vertės; „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorių ir kroviklį, smūginį suktuką, kurių vertė 225 Eur; diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį, kurių vertė 375 Eur; 2 vnt. stebėjimo kamerų „Reolink“, 350 Eur vertės.
25.3. Priteisė atsakovui iš ieškovės 33 121,32 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį. Pakeitė sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens pareikštas reikalavimas atsakovui ir priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 12 004,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą trečiojo asmens patikslinto pareiškimo dalį atsakovui atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1161,47 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš trečiojo asmens atsakovui 1 254,87 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė atsakovui iš ieškovės 3 641,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 620,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2025 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. buvo 1 038 Eur per mėnesį. Taip pat apeliantė bylai yra pateikusi 2025 m. rugsėjo 19 d. paskolos sąskaitos išrašą, kurio bendrą mokėtiną sumą sudaro 19 581,59 JAV dolerių (16 398,62 Eur). Byloje nėra ginčo, kad apeliantė gyvena JAV.
27. Aptarti duomenys patvirtina, kad tiek atsakovo, tiek apeliantės turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kompleksiškai. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, todėl vertintina, kad trečiajam asmeniui iš atsakovo priteista 12 624,70 Eur suma negalėtų būti sumokėta iš karto vien iš jo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovo darbo užmokestį, bet ir kitus duomenis, kurie apibūdina jo turtinę padėtį. Kaip matyti, atsakovui buvo priteista ne tik 33 121,32 Eur kompensacija iš ieškovės už jai natūra atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį, bet ir jam atiteko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurio vertė sudaro apie 40 799,65 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino bendrą atsakovo turtinę padėtį, o ne vien jo gaunamą darbo užmokestį. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui teismo priteistą kompensaciją arba kad atsakovas būtų pardavęs jam priteistą nekilnojamojo ar kilnojamojo turto dalį arba visą turtą.
28. Bylai pateikti apeliantės duomenys apie jos finansinius įsipareigojimus patvirtina, kad ji turi įsipareigojimų, tačiau nepatvirtina aplinkybių, kad jos finansinė padėtis būtų sunki. Apeliantė iš esmės apsiriboja deklaratyviais teiginiais apie sudėtingą jos finansinę padėtį, kurie nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, leidžiančiais spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ar nepagrįstai nustatė 6 mėnesių terminą teismo sprendimui įvykdyti. Priešingai, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas vertintinas kaip proporcingas, suderinantis tiek atsakovo galimybes įvykdyti sprendimą (parduoti jam teismo priteistą kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, arba kitus daiktus ir pan.), tiek apeliantės interesą kuo greičiau gauti jai priteistą sumą.
29. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.