Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Zaicevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui I. N. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1782-836/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečio vaiko L. N., gim. 2008 m. kovo 8 d., išlaikymui po 125,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutarties priėmimo dieną vaikui buvo devyneri metai, šiuo metu vaikui yra beveik šešiolika metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Vaikams augant, platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius nuo 2017 m. ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, išaugo infliacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-747-775/2022). Pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis: 2017 metais ji buvo 380 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje jau yra 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 708 Eur). Teismo vertinimu, šie duomenys pagrindžia, jog vaiko L. N. poreikiai nuo 2017 m. liepos 4 d. pasikeitė.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 708 Eur, atskaičius mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovė posėdyje paaiškino, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro mažiausiai 400 Eur. Ieškovei detalizavus vaiko poreikius, bendra suma apie 500 Eur. Atsakovas vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą įvardijo 120 Eur mažesnę (maistui ne 200 Eur, o 100 Eur; būstui 20 Eur mažiau nei nurodė ieškovė). Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta 380 Eur suma beveik 16 metų merginos poreikiams tenkinti per mėnesį negali būti vertinama kaip pakankama, todėl spręstina, jog vaiko L. N. poreikiai sudaro ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį.

Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta 55 Eur BSI, taigi, 2024 m. išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato galimybę skirti papildomą išmoką vaikui už tą patį vaiką – 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. po 56,65 Eur. Bendra pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunama suma yra nebe 137 kaip nurodė ieškovė, tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. 152,90 Eur.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės nurodyta būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti būtina suma (500 Eur) ir valstybės išmokos vaikui suma (153,90 Eur) kartu neviršija minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius sumos (708 Eur), vaiko amžių (beveik 16 m.), atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, šalių teiktino išlaikymo vaikui nemažina šia suma, o laiko, kad valstybės mokama išmoka priskiriama papildomiems šalių paauglės dukters poreikiams tenkinti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 500 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudaro 1 080,78 Eur per mėnesį (3242,35/3). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kurio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Atsakovas valdo UAB ,,Go4rent“ priklausančią transporto priemonę BMW X5, 9900 Eur vertės, teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi nekilnojamojo turto už 20 000 – 25 000 Eur. Ieškovė nedirba, jos pajamas sudarė nedarbo draudimo išmoka – apie 292 Eur (t. 1, 9 b. l.); teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu išmokos nebegauna; turto, įsiskolinimų, kitų išlaikytinių neturi. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, kuris gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, todėl laikytina, kad jo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas.

Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, vaiko amžių ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, spręstina, jog atsakovo vaikui teiktino išlaikymo suma nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki vaiko pilnametystės didintina iki 250 Eur per mėnesį.

Pažymėtina, jog išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ieškovė paskirta teismo patvirtinta taikos sutartimi, ši sutarties nuostata nekeičiama, todėl nėra pagrindo pakartotinai skirti ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal atstovavimo sutartį advokatui Raimundui Gargasui sumokėjo 500,00 Eur sumą už ieškinio parengimą ir pateikimą. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Eur šių išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1782-836/2017 patvirtinta taikos sutartimi numatytą atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini)., teiktino išlaikymo dydį, padidinant jį iki 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.