Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

J. J. 2024 m. spalio 20 d., apie 12.20 val. Rokiškio r., kelio Nr. 3635 Keležeriai -Aleksandravėlė 2,8 kilometre vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam nustatytas 2,58 promilės neblaivumas.

Be to, J. J. 2024 m. spalio 20 d., apie 12.25 val. Rokiškio r., Obelių sen., kelio Nr. 3635 Keležeriai-Aleksandravėlė 2,8 kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 2,58 promilės neblaivumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui R. V. padaryti odos nubrozdinimai galvoje ir kūne, kairės pusės IV-VII-o šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamajam J. J. visiškai pripažinus kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo J. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, numatyta BPK 273 straipsnyje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius ir prieš tai išvardintus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. J. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 20 d., apie 12.20 val. Rokiškio r., kelio Nr. 3635 Keležeriai -Aleksandravėlė 2,8 kilometre vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,58 promilės neblaivumas. Be to, bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 20 d., apie 12.25 val. Rokiškio r., Obelių sen., kelio Nr. 3635 Keležeriai-Aleksandravėlė 2,8 kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 2,58 promilės neblaivumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu šio automobilio keleiviui R. V. padaryti odos nubrozdinimai galvoje ir kūne, kairės pusės IV-VII-o šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo dėl abiejų šių nusikalstamų veikų pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų šių nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir jo kaltę nuosekliai pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo J. J. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad kaltinamajam J. J. taikytina šiuo metu galiojanti BK 281 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., kadangi šios baudžiamojo įstatymo nuostatos redakcijos sankcija numato platesnį spektrą taikytinų bausmių rūšių (numato papildomai galimą laisvės apribojimo bausmę), kas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir tai turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamojo J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinų bausmių rūšis ir dydžius už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas vertina tai, kad jis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena priskirtina tyčinio nesunkaus nusikaltimo kategorijai ir viena – neatsargaus nusikaltimo kategorijai, tuo metu buvo ne tik valdyta transporto priemonė, esant sunkiam girtumui, bet ir sukeltas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo J. J. asmenybę apibrėžiančius bylos duomenis, t. y. nors kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas neteistas, tačiau teismas vertina ir tai, kad jis anksčiau buvęs teistas tris kartus ir jau kartą – už analogiško nusikaltimo padarymą, vairuojant transporto priemonę neblaiviam (t. 1, b. l. 145-150), tuo tarpu administracine tvarka ne baustas (t. 1, b. l. 154-155), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje ar psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (t. 1, b. l. 162, 164), taip pat jis dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, remdamasis visomis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam J. J. už abi jo padarytas nusikaltimas veikas paskyrus BK sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, o skirtinų baudų dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas parinktini tik šiek tiek didesni nei baudžiamojo įstatymo numatytos minimalios baudos (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 5 punktai). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės už padarytas nusikalstamas veikas pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. J. inkriminuotos abi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, taikant bausmių apėmimo būdą.

Kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos subendrintos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis J. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 20 d., 12.56 val. iki 2024 m. spalio 21 d., 11.17 val. (1 para) (t. 2, b. l. 26-32), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudos daliai (BK 66 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvina BK 66 straipsnio 2 dalies nuostata, kurios redakcija galioja nuo 2025 m. vasario 1 d., todėl ji turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu yra priimti sprendimai ir dėl kitų sumų priteisimo pagal pareikštą civilinį ieškinį ir dėl konfiskuojamo turto vertės, nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas, t. y. 9 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis J. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo lengvąją motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumas, ir dar sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tokiu būdu realiai sukėlė didelį pavojų eismo saugumui ir kitų asmenų sveikatai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga skirti kaltinamajam J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vidutiniam laikotarpiui, numatytam BK 68 straipsnio 2 dalyje, (3 metams) šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo, paskyrimo dienos.

Tuo tarpu dėl turto konfiskavimo skyrimo, pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu klausimu akcentuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenimis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo padaryti nagrinėjami nusikaltimai, priklauso pačiam kaltinamajam J. J. (t. 1, b. l. 123-124). Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo šį automobilį, darydamas aptariamus nusikaltimus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, taip pat jo nusikalstami veiksmai yra susiję su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, kadangi jo veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, kuriuo padaryta reali žala kito asmens sveikatai, kartu jis buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui. Vis dėlto, teismas vertina tai, kad šis automobilis po eismo įvykio yra stipriai apgadintas, vyr. tyrėjos 2024 m. spalio 20 d. sprendimu uždrausta šiam automobiliui dalyvauti viešame eisme ir panaikintas jo privalomos techninės apžiūros dokumento galiojimas (t. 1, b. l. 112), taip pat vyr. tyrėjos 2025 m. kovo 14 d. nutarimu šis automobilis grąžintas kaltinamajam (t. 1, b. l. 116-118, 119-120). Pats kaltinamasis patvirtino, kad šio automobilio neketina remontuoti ir turi planų jį gabenti į metalo laužą. Remiantis tuo, kad šis automobilis po eismo įvykio yra stipriai apgadintas ir jis nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o tai objektyviai apsunkina kaltinamajam galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais ir kartu tai apsunkina galimybę tokį galimai konfiskuotiną turtą panaudoti valstybės interesams - teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga šį turtą konfiskuoti valstybei, o siekiant nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslų, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltinamojo priteistina valstybės naudai automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, kuri VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis yra 500,00 Eur su PVM (t. 1, b. l. 125).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. V. dar ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 9 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur dydžio nusikalstamas veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 1887,6 Eur sumos nusikalstamas veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje reikalavimas dėl neturtinės žalos yra grindžiamas tuo, kad dėl autoįvykio buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. jis patyrė dauginius šonkaulių lūžius, trauminį pneumotoraksą (pradurtas plautis), trauminę paodinę emfizemą, raktikaulio kūno lūžį, buvo atliktos dvi operacijos (2024 m. spalio 20 ir 30 d.). Be to, automobiliui apvirtus, jis buvo prispaustas, dėl ko negalėjo išlipti iš automobilio, todėl patyrė didelį skausmą. Priedo to, kurį laiką jis turėjo gulėti ligoninėje, jam labai skaudėjo sužalotas kūno vietas. Taip pat po patirtų sužalojimų jis ilgai negalėjo bendrauti ir iki šiol yra nedarbingas, jam reikalinga reabilitacija. Tuo tarpu civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas tuo, kad nuo 2024 m. spalio 20 d. yra nedarbingas dėl buvusio eismo įvykio, gauna „SODRA“ išmoką, kuri mėnesiui sudaro 610,05 Eur sumą, nors jo atlyginimas iki tol siekdavo vidutiniškai 924,60 Eur sumą mėnesiui. Dėl to, jam turi būti atlyginamas šis pajamų skirtumas, kuris sudaro 314,60 Eur sumą per mėnesį, todėl laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. susidarė 1887,6 Eur (6 x 314,60 Eur) suma, kaip turtinė žala, patirta dėl padarytos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 49-61). Nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir prašė teismo jį tenkinti visa apimtimi, pažymint, kad civilinio ieškinio neketinama tikslinti ir šiuo tikslu daugiau byloje neteiks papildomų duomenų.

Tuo tarpu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, matantis ir paties nukentėjusiojo kaltę dėl šios žalos jam atsiradimo, nes jo niekas prievarta nesodino į automobilį ir jis galėjo pats eiti pėsčiomis namo. Vis dėl to, teismas tokius kaltinamojo samprotavimus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo R. V. civiliniu ieškiniu yra prašoma atlyginti turtinę žalą ir neturtinę žalą, kurios padarytos nusikalstama veika, o nusikalstamą veiką padariusio asmens civilinė atsakomybė kyla iš delikto. Dėl to, tam, kad būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). O nagrinėjamoje byloje nustatytos visos šios būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukelto eismo įvykio nukentėjusysis patyrė konkrečius sužalojimus sveikatai, kuo yra ir grindžiami ieškinio reikalavimai. Dėl to, kaltinamojo svarstymai apie galimai netinkamus paties nukentėjusiojo pasirinkimus važiuoti su kaltinamuoju prieš eismo įvykį nešalina kaltinamojo civilinės atsakomybės dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltų padarynių šalinimo.

Detaliau vertinant civilinio ieškinio reikalavimą priteisti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą teismas pažymi, kad CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią nuostatą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. buvo sužalotas eismo įvykio metu, kurio kaltininkas yra būtent kaltinamasis J. J., todėl kaltinamajam kyla pareiga atlyginti visą turtinę žalą, atsiradusią dėl jo atliktų nusikalstamų veiksmų, įskaitant ir nukentėjusiosios negautas pajamas, kurios yra pagrįstos konkrečiais skaičiavimais ieškinyje ir prie jo pridėtais dokumentais. Vis dėlto, teismas kreipia dėmesį į tam tikrus duomenų neatitikimus, kurie nurodyti civiliniame ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose, t. y. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 314,60 Eur dydžio per mėnesį skirtumą tarp „SODRA“ mokėtos išmokos nukentėjusiajam (610,05 Eur) ir iki sužalojimo jo gauto atlyginimo (vidutiniškai 924,60 Eur) ir prašoma šią sumą priteisti už 6 mėnesius nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., tačiau prie ieškinio pateiktų medicininių dokumentų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. kovo 26 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad nukentėjusiajam ligos išmoka buvo mokama tik laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 16 d. ir daugiau duomenų apie tai, kad ligos išmoka būtų buvusi mokėta vėlesniu laikotarpiu byloje nėra (t. 1, b. l. 58-60). Tuo tarpu kaltinamojo abejonės dėl turtinio reikalavimo, teigiant, kad nukentėjusysis galimai jau turėjo nedarbingumą iki eismo įvykio, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas juos atmesta kaip nepagrįstus, juolab kai byloje esantys mediciniai dokumentai pagrindžia nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Remiantis išdėstytu ir įvertinus tai, kad nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėta nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybėmis, toks reikalavimas yra tik iš dalies pagrįstas konkrečiais rašytiniais dokumentais prie civilinio ieškinio, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 786,50 Eur (314,60 Eur x 2,5 mėn.) dydžio suma atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Tuo tarpu detaliau vertinant civilinio ieškinio reikalavimą dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnis taip apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju eismo įvykio metu nukentėjusysis R. V., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikimo atvejis – neišvengiamai patyrė ir reikšmingus dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam be nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl kairės pusės IV-VII-o šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžio, taip pat dar padaryti ir odos nubrozdinimai galvoje ir kūne. Dėl padarytų fizinių sužalojimų sveikatai nukentėjusysis ne tik jautė ilgalaikį fizinį skausmą, jam buvo taikytas gydymas stacionare, atliktos dvi operacijos (2024 m. spalio 20 d. ir 30 d.), bet ir patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime bei gydymosi proceso metu, kadangi jis ilgai negalėjo bendrauti ir buvo nedarbingas, jam reikalinga reabilitacija. Be to, teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į visas šias aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, skaičių ir lokalizaciją kūne, ilgą ir sudėtingą gydymo procesą, teismų praktiką analogiškose bylose, taip pat įvertinus kaltinamojo neatsargią kaltės formą, jo turtinę padėtį (dirbantis) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais - teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur sumą nukentėjusiajam jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių.

Kaltinamajam J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 21 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2 b. l. 37-40) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (t. 2., b. l. 33-36) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Nagrinėjamoje byloje teismui 2025 m. birželio 13 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07192, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam R. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalbą ir valstybė patyrė 637,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaip matyti iš bylos, šios institucijos prašymas priteisti proceso išlaidas valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam teisme gautas, jau teismui išėjus priimti sprendimo šioje byloje. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys 1A-486-806/2021, 1A-369-576/2021 ir kt.). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 13 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07192 paliktinas nenagrinėtu.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 16,01 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius nusikalstamą veiką (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Dėl to, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir byloje nėra duomenų, kad neišgalėtų sumokėti proceso išlaidų, iš kaltinamojo valstybei išieškomos 16,01 Eur suma pašto išlaidoms padengti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: 1) kaltinamojo J. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas AB „Regitra“, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) 2 vnt. CD laikmenų iš gydymo įstaigos apie R. V. sužalojimus – paliktinos toliau saugoti byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti 30 (trisdešimties) MGL, t. y. 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam J. J. paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamojo J. J. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. spalio 20 d., 12.56 val. iki 2024 m. spalio 21 d., 11.17 val. (1 parą), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad J. J. yra sumokėjęs 6 (šešis) MGL, t. y. 300 (trijų šimtų) Eur baudos dalį.

Nustatyti 9 (devynių) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti kaltinamajam J. J., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-41158-2024-0“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti kaltinamajam J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti valstybės naudai iš kaltinamojo J. J. automobilio Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct).

Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiajam R. V. 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) sumą jo patirtai turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 13 d. prašymą dėl valstybės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07192 palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš kaltinamojo J. J. 16,01 Eur (šešiolika eurų 1 ct) proceso išlaidų pašto išlaidoms padengti į Valstybės pajamas (Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos, jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų pavedime nurodant juridinio asmens kodą - 188659752 ir įmokos kodą – 5662).

Kaltinamajam J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 21 d. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: 1) kaltinamojo J. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) 2 vnt. CD laikmenų iš gydymo įstaigos apie R. V. sužalojimus – palikti toliau saugoti byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.