Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 45 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta sumažinta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena para), ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta ir įskaityta į laikino sulaikymo laiką bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prieš tai šią bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pakeitus arešto bausme, ir I. K. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, I. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonės „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 290 Eur.

Transporto priemonę „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti savininkui N. N..

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 22.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S40”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent 1,54 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Iš nuteistojo I. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam I. K. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra, atlikus vos pusę jam paskirtos bausmės (1 t., b. l. 56-57). Šie duomenys patvirtina, kad I. K. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, I. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir psichiką veikiančių medžiagų, nuobaudos galioja (1 t., b. l. 63-64). Dar daugiau, nusikalstamos veikos padarymo metu jis ne tik vairavo transporto priemonę neblaivus, bet ir vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į medį, jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. vykdo individualią veiklą ir nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 74). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei tai, kad nuteistojo I. K. atžvilgiu vykdomi išieškojimai administracinio nusižengimo bylose (Antstolių informacinės sistemos registro duomenys), skundžiamu nuosprendžiu iš jo taip pat konfiskuota 3 290 Eur suma bei jis taip pat turės atlyginti žalą transporto priemonės savininkui, kadangi transporto priemonė buvo nuomota, nuteistajam I. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė ne baudą, o sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – areštą bei jos dydį nustatė mažesnį nei arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą), bei, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrino su likusia neatlikta laisvės apribojimo bausme 3 dienoms (prieš tai pakeitus ją į arešto bausmę), paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – areštas 30 parų – nėra aiškiai per didelis. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes bei į paskirtą bausmę įskaitydamas laikino sulaikymo laiką, nesilaikė tokių veiksmų eiliškumo, kadangi, visų pirma, atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – areštas 31 parai, o tik tada į galutinę bausmę turėjo būti įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 1 para. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad dėl šios nuosprendžio dalies skundas nėra paduotas, taip pat į tai, kad galutinės bausmės dydis šiuo atveju nuteistajam nesikeistų, šios skundžiamo nuosprendžio dalies nekeičia.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus – yra dirbantis, turintis įsipareigojimų, pasipažino nusikaltęs, nusikalstamas elgesys buvo įtakotas draugų – nuteistajam paskirta galutinė bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

14. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.

15. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

17. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu I. K. paskirta arešto bausmė. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalus bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad I. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis I. K. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl akivaizdu, jog jo atžvilgiu jau vykdoma probacija teigiamos įtakos neturėjo. Be to, būdamas teistas už psichotropinių medžiagų vartojimą, nuteistasis po kelių dienų vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir, nepaisant to, kad jam jau buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, jis vėl, apsvaigęs, tik šį kartą nuo alkoholio, ją vairavo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I. K. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. vasario 12 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. APD-2025-04252, kurioje prašoma priteisti valstybei iš I. K. 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Violetos Savickienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

22. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendį apskundė nuteistasis I. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis I. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistajam I. K. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Violeta Savickienės.

23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, dirbantis, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą I. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo I. K. 112,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo I. K. valstybės naudai išieškoti 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų, 50 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.