Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G. ir R. P. ieškinį atsakovui T. E. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

faktinės aplinkybės.

11. Iš UAB „Geros realizacijos“ 2025 m. birželio 5 d. informacinio rašto dėl automobilių stoginių nustatyta, kad statybų leidžiančiais dokumentais: 2020-02-03, Nr. LSNS-01-200203-00113 projektas „Du vienbučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“; 2019-09-16, Nr. LSNS-01-190916-00937 projektas „Du vienbučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, žemės sklypuose nebuvo suprojektuotų stoginių automobiliams. Jokie kiti statiniai, kaip stoginės automobiliui negali būti projektuojamos ir įrengiamos, kadangi tai pažeistų maksimalų sklypo užstatymo tankio rodiklį.

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl medinės automobilių stoginės sumontavimo prie namo esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai teigia, kad atsakovas pagal šalių sudarytą Susitarimą turėjo pastatyti stoginę, ko nepadarė, todėl turi mokėti atitinkamą Susitarimu sulygtą darbų kainą ir delspinigius. Atsakovas teigia, kad ieškovų prašoma priteisti suma yra netesybos, kurioms taikomas sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas, taip pat teigia, kad Susitarimas yra negaliojantis dokumentas, ir kad stoginės sumontuoti negalėjo, nes negavo iš ieškovų statybos leidžiančio dokumento.

Dėl tikrojo Sutarties ir Susitarimo turinio.

13. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

15. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 27 punktą). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28, 31 punktus).

17. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties 45 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-421/2023 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju nustatant tikrąjį Sutarties ir Susitarimo, atitinkamai detalizuotų šiuo sprendimo 8, 9 punktuose, turinį, vertinant sutarties šalių (ieškovų ir atsakovo) tikrąją valią sutarties sudarymo metu, pirmiausiai pažymėtina, kad ieškovai, sudarydami pagrindinę Sutartį, siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 85 proc., esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovas siekė šį turtą parduoti, už tai gauti pelno. Šios Sutarties 6.1.1. pirkėjas (ieškovai) pareiškė ir garantavo, kad apžiūrėjo perkamą turtą, jokių pretenzijų dėl perkamo turto neturi, 6.1.6. punktu (ieškovai) taip pat patvirtino, kad žino, kad gyvenamojo namo baigtumas – 85 proc., pirkėjas sutinka pirkti tokį turtą, priekaištų neturi, tačiau tuo pačiu Sutarties 5.5. punktu apibrėžiant atsakovo įsipareigojimus, šalių teises ir pareigas šalys pareiškė ir patvirtino, kad pagal atskirtai sudarytą šalių Susitarimą atsakovas savo sąskaita privalo šalių Susitarime numatytais terminais atlikti šalių Susitarime atliktus darbus.

19. Iš Susitarimo turinio nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo savo išlaidomis, ieškovams jokia apimtimi papildomai nemokant, atlikti iki notarinės pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo sutartus šalių sutartus, tačiau neatliktus (nepilnai atliktus) darbus: stogo šiltinimas 250 mm storio akmens vatos sluoksniu; stogo šiltinimas 150 mm storio purškiamomis atvirtų porų poliuretano putomis; fasado padengimas dekoratyviniu tinku; medinės automobilių stoginės sumontavimas prie namo; namo sandarumo testas atitinkantis A+ energetinei klasei. Byloje nėra ginčo, kad visi minėti darbai, išskyrus medinės automobilių stoginės sumontavimas prie namo yra atlikti. Kaip nustatyta Susitarime, atsakovas atliko darbus: stogo šiltinimas 250 mm storio akmens vatos sluoksniu; stogo šiltinimas 150 mm storio purškiamomis atvirtų porų poliuretano putomis; fasado padengimas dekoratyviniu tinku; namo sandarumo testas atitinkantis A+ energetinei klasei, po notarinės pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas minėtus darbus atliko savo sąskaita, nereikalaudamas apmokėjimo ar kito pobūdžio atlygio iš ieškovų. Taip pat prie kiekvieno konkretaus darbo, kurį atsakovas įsipareigojo atlikti savo sąskaita, papildomai nurodyta atitinkamo darbo kaina, t. y. stogo šiltinimas 250 mm storio akmens vatos sluoksniu – 1989,00 Eur; stogo šiltinimas 150 mm storio purškiamomis atvirtų porų poliuretano putomis – 1872,00 Eur; fasado padengimas dekoratyviniu tinku 2960,00 Eur; medinės automobilių stoginės sumontavimas prie namo – 2000,00 Eur; namo sandarumo testas atitinkantis A+ energetinei klasei – 250,00 Eur. Susitarimu šias sumas atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams, jeigu darbai būtų neatlikti per numatytus terminus.

20. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovui per Susitarime nustatyta terminą nesumontavus ginčo stoginės ir nesumokėjus atitinkamos 2000,00 Eur darbų kainos ieškovams, ieškovas asmeniškai, aktyviai laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. vasario 6 d. komunikavo su atsakovu, kreipdamasis žinutėmis, teiraudamasis tiesiogiai ir aiškiai dėl ginčo stoginės montavimo ar atitinkamos darbų kainos sumokėjimo. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo užklausimus, atsakė: „Sveiki, esu išlėkęs iš Lietuvos“; „kiek žinau Ramūnas jau pradėjo darbus, man apie tai jūsų kaimynas minėjo, bet galėsiu pasidomėti ir duosiu žinoti“. Pažymėtina, kad atsakovo atsakymai užtruko sąlyginai ilgą laiką (apie 3 mėn.), į paskutinę ieškovo žinutę atsakovas neatsakė. Atsakovas šių susirašinėjimu neginčijo, į bylą neteikė savo rašytinių įrodymų apie šalių komunikaciją dėl ginčo stoginės montavimo.

21. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas ir aptartas aplinkybes, teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių tikrosios valios sudarant Sutartį ir Susitarimą, pažymi šiuos aspektus. Pirma, pagrindinėje notarinės formos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutartyje įtrauktas 5.5. punktas, kuriame aiškiai įtvirtinamas atsakovo įsipareigojimas savo sąskaita atlikti šalių aptartus darbus, tai reiškia, kad notaro patvirtintoje Sutartyje atsakovas nedviprasmiškai patvirtino, kad šalys sudarė atskirą Susitarimą, egzistuoja šalių aptarti darbai, kurių iki Sutarties pasirašymo atsakovas neatliko, atsakovas įsipareigoja juos atlikti išimtinai savo sąskaita. Antra, pats atsakovas konkliudentiniais veiksmais, pilnai savo sąskaita atlikdamas visus Susitarime nurodytus darbus, išskyrus ginčo stoginės sumontavimą, iš esmės pripažino, kad pats faktiškai įsipareigojo be atlygio atlikti Susitarime numatytus darbus. Trečia, iš šalių susirašinėjimo, detalizuoto sprendimo 19 punkte, matyti, kad atsakovas jokiu būdu neneigia, neginčija kad yra įsipareigojęs sumontuoti stoginę. Ketvirta, iš paties atsakovo kviesto liudytojo R. K. paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad dar iki nekilnojamojo turto pardavimo preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas nusprendė iš likusių statybos medžiagų žemės sklype pastatyti stoginę automobiliams laikyti. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo teismo posėdyje pateiktais nuosekliais ir išsamiais paaiškinimais. Penkta, vertinant paties Susitarimo turinį lingvistiškai ir tiesiogiai, nustatyta, kad šalys nedviprasmiškai susitarė, jog atsakovas savo sąskaita atliks papildomus darbus nustatytais terminais po pagrindinės notarinės Sutarties pasirašymo, kiekvienas darbas įvertintas atskira konkrečia „Darbo kaina“, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovams, jeigu darbai būtų neatlikti per numatytą terminą. Šešta, vertinant ginčo faktinę situaciją, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismui kyla pagrįsta abejonė, kad atsakovas, siekdamas parduoti Sutartyje numatytą turtą, būtų pasirašęs Susitarimą, kuriuo neatlygintinai įsipareigoja atlikti darbus savo lėšomis, jeigu už tuos darbus nebūtų faktiškai sumokėta perkant minėtą turtą, tuo labiau tokią Susitarimo sąlygą, kad neįvykdžius Susitarime nurodytų darbų, įsipareigoja sumokėti numatytas sumas ieškovų naudai.

22. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų duomenis ir šalių, bei liudytojų paaiškinimų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui įsitikinti ir konstatuoti, kad notarine Sutartimi ieškovai sumokėjo pilną kainą už Sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ir Susitarime numatytus darbus, kaip be kita ko ir ginčo stoginės sumontavimą. Teismas sprendžia, kad dėl Susitarime numatytų darbų atlikimo šalys buvo susitarusios dar derybų etape, o atsakovui šių darbų neatlikus iki pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, siekdamos oficialiai įtvirtinti atsakovo įsipareigojimą atlikti minėtus darbus, prie pagrindinės Sutarties taip pat pasirašė Susitarimą, kuriuo numatė atsakovo atliktinus darbus, už kuriuos ieškovai faktiškai jau atsiskaitė, atsakovui sumokėdami nekilnojamojo turto kainą pagal Sutartį. Susitarimu šalys taip pat numatė galimybę, kad atsakovas galimai darbų neatliks, todėl nustatyta „Darbų kaina“ t. y. kiekvienas darbas įkainotas konkrečia suma, kuria atsakovas darbų neatlikimo atveju įsipareigojo sumokėti ieškovui, tokiu būdu iš esmės pripažindamas, kad ieškovai šias sumas už nurodytus darbus jau atsakovui sumokėjo.

23. Sprendžiant dėl atsakovo pozicijos, kad atsakovas faktiškai negalėjo sumontuoti ginčo stoginės, kadangi ieškovas negavo atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų, teismas pažymi, kad iš Susitarimo turinio ir kitos bylos medžiagos nenustatyta, kad šalys rašytine forma būtų susitarusios dėl ieškovų pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl stoginės statybos.

24. Pažymėtina ir tai, kad vertinant tikrąją Susitarimo šalių valią Susitarimo sudarymo metu dėl pareigos gauti ginčo stoginės statybą leidžiantį dokumentą, teismas išskiria šias svarbiausias aplinkybes: atsakovas neatliktus darbus įsipareigojo atlikti išimtinai savo pastangomis ir išlaidomis; byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas iki oficialios pretenzijos dėl įsipareigojimų nevykdymo pateikimo būtų bet kokiu būdu nurodęs ieškovams, kad ginčo stoginės sumontuoti negali dėl to, kad nėra atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų; atsakovo kviestas liudytojas R. K. paaiškino, kad atsakovas apie tai, kad ginčo stoginei statyti būtinas leidimas sužinojo tik po Susitarimo pasirašymo.

25. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Susitarimu atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pilna apimtimi, galimai nežinodamas, kad įsipareigotam stoginės sumontavimui būtina gauti statybos leidimą. Susitarimu atsakovas savo išlaidomis įsipareigojo ieškovams atlikti darbus ir pateikti baigtą darbo rezultatą, kaip be kita ko ir sumontuotą medinę stoginę automobiliams. Byloje nenustatyta ir nėra jokio pagrindo teigti, kad Susitarimu šalys numatė, kad ieškovai įsipareigojo gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl Susitarime numatytos „Darbų kainos“ laikymo netesybomis.

26. Atsakovė teigia, kad Susitarime numatytos „Darbų kainos“, nagrinėjamu atveju ieškovų prašoma iš atsakovo priteisti 2000,00 Eur suma už ginčo stoginės sumontavimo darbų neatlikimo numatytu terminu, laikytina netesybomis, kurioms taikytinas sutrumpintas 6 mėn. pasibaigęs senaties terminas, todėl prašo ieškinį atmesti taikant senatį. Ieškovai nurodo, kad prašoma priteisti 2000,00 Eur suma yra skola, o ne netesybos.

27. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).

28. Atsižvelgiant į teismo nustatytą tikrąjį Susitarimo turinį ir šalių valią konstatuotina, kad Susitarime numatyta „Darbų kaina“ yra atitinkamų ir konkrečių darbų, kuriuos atsakovas įsipareigojo atlikti, o ieškovas už juos atsakovui jau sumokėjo, įkainojimas. Atsakovas Susitarimu įsipareigojo savo išlaidomis atlikti numatytus darbus arba alternatyviai - ieškovams grąžinti sumokėtą darbų kainą (skolą).

29. Atsižvelgiant į nurodytą teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Susitarime numatyta „Darbų kaina“ yra netesybos, todėl atsakovo prašymas atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Papildomai pažymėtina, kad Susitarime šalys susitarė dėl pinigų sumos, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, t. y. Susitarimo 3.4. punktu šalys susitarė, kad atsakovui vėluojant atlikti mokėjimus už neatliktus darbus jam bus skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai per dieną nuo nesumokėtos sumos.

Dėl Susitarimo laikymo negaliojančiu dokumentu dėl formos nesilaikymo.

31. Atsakovas nurodo, kad Susitarimas buvo sudarytas rašytine forma, nepatvirtinus notaro, todėl laikomas negaliojančiu, nes ieškovai su šia atsakovo pozicija nesutinka.

32. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 10.4. punktą Sutarties pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi šalių ir patvirtinami notaro. Tačiau tos pačios notarinės Sutarties 5.5. punktu apibrėžiant atsakovo įsipareigojimus, šalių teises ir pareigas šalys pareiškė ir patvirtino, kad pagal atskirtai sudarytą šalių Susitarimą atsakovas savo sąskaita privalo šalių Susitarime numatytais terminais atlikti šalių Susitarime atliktus darbus. Tai reiškia Susitarimas nors kaip atskiras dokumentas nėra patvirtintas notaro, tačiau šio dokumento egzistavimas ir galiojimas įtvirtintas Sutarties 5.5. punkte.

33. Taip pat atsakovo pozicija, kad Susitarimas yra negaliojantis dokumentas dėl formos nesilaikymo yra paneigiama jo pačio veiksmais ir paaiškinimais, kadangi kaip jau nustatyta šiame sprendime, atsakovas pats vykdė Susitarimo įsipareigojimus, savo išlaidomis atliko Susitarime numatytus darbus (išskyrus nesumontavo ginčo stoginės). Iš atsakovo veiksmų ir bendravimo su ieškovais aišku, kad jis pats suprato ir laikė, kad Susitarimas yra galiojantis, teises ir pareigas sukeliantis dokumentas.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo argumentai dėl Susitarimo negaliojimo laikytini nepagrįsti ir deklaratyvus, nenustatytas faktinis ar teisinis pagrindas pripažinti, kad Susitarimas yra negaliojantis dokumentas dėl formos nesilaikymo.

Dėl Susitarimo vykdymo.

35. Teismas, nustatęs tikrąjį Susitarimo turinį ir šalių valią, išreikštą Susitarime, konstatuoja, kad Susitarimo pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

36. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pagal Susitarimo 3.2. punktą atsakovas įsipareigojo atlikti nurodytus darbai, kaip, be kita ko, sumontuoti medinę automobilių stoginę prie namo, iki 2021-11-13. Per minėtą terminą atsakovas ginčo stoginės nesumontavo, su ieškovais tinkamai nekomunikavo. Pagal Susitarimo 3.2. punktą atsakovas įsipareigojo ginčo stoginės sumontavimo darbų neatlikimo atveju sumokėti ieškovams 2000,00 Eur. Atsakovas ieškovams Susitarime 2000,00 Eur sumos taip pat nesumokėjo, todėl laikytina, kad pažeidė savo sutartinę prievolę pagal Susitarimą, todėl ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovams priteistina 2000,00 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

37. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys). Susitarimo 3.4. p. šalys susitarė, kad vėluojant atlikti mokėjimus už neatliktus darbus, atsakovui bus skaičiuojami 0,2 % delspinigiai. Konstatavus, kad atsakovas savo sutartinės prievolės sumokėti 2000,00 Eur sumą per sutartyje nustatytą terminą neįvykdė ieškovų reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovams priteistini 724,00 Eur delspinigiai paskaičiuoti taikant Susitarime numatytą 0.2 proc. delspinigių normą už 181 d. laikotarpį.

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų

38. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

39. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo. kitų procesinių dokumentų, bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visa apimtimi, todėl ieškovams iš atsakovo priteisiamos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai atsakovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

42. Šiuo atveju ieškovai iš viso patyrė 1 877,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už ieškinį sumokėjo 62,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už advokato teisinę pagalbą ieškovai patyrė 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Tenkinus ieškovų ieškinį, ieškovams iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1815,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Bylos nagrinėjimo metu patirta 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 539–541 straipsniais, 263–265 straipsniais, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. E. ieškovams E. G. ir R. P. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) skolą.

Priteisti iš atsakovo T. E. ieškovams E. G. ir R. P. 724,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct) delspinigių.

Priteisti iš atsakovo T. E. ieškovams E. G. ir R. P. 1815,00 Eur (vieną tūkstanti aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. E. 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.