Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo ir 2023 m. vasario 6 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas, ir 2023 m. vasario 6 d. papildomo sprendimo, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

9. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).

11. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

12. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (teismo posėdyje), tiek apeliaciniame skunde prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senatį nustatytą CK 1.125 straipsnio 10 dalyje. Pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

13. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje atlygintinių paslaugų teikimo teisinis santykis tarp ieškovės ir atsakovės susidarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Paminėtina, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Iš byloje esančių ieškovės teiktų sąskaitų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), matyti, kad sąskaitos už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal suteiktų paslaugų faktą už einamąjį mėnesį turėjo būti apmokamos iki sekančio mėnesio paskutinės dienos.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskirti reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimai, susiję su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013, 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).

16. Pažymėtina, kad prievolė kas mėnesį apmokėti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nėra periodinė išmoka, t. y. nagrinėjamoje byloje šalis sieja atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis), viena šalis suteikia paslaugas, o kitą šalis turi už jas sumokėti. Taigi piniginės lėšos, kurias klientas vėluoja mokėti už suteiktas paslaugas, laikytinos skola, mokėjimo prievole, bet ne periodine išmoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne kiekvienas periodinis mokėjimas kvalifikuotinas kaip periodinė išmoka. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka „periodinė išmoka“ sietina ne su tuo, kad kažkokia skolininko prievolė, kuri dengiama periodiniais mokėjimais, yra nesikeičianti (t. y. išmokos dydžio pasikeitimas nelemia jos kvalifikavimo išmoka), o su mokėjimo esme, išmokos paskirtimi, nustatyta įstatymo ar sutarties pagrindu, ir dažniausiai turinčia kompensacijos, paramos tikslus (pvz., gali būti socialinės išmokos, periodiškai mokamos draudimo išmokos, stipendijos, su darbo santykiais susijusios išmokos ir pan.). Nagrinėjamu atveju skolininko tam tikrais terminais mokėtina suma kreditoriaus apskaičiuojama kiekvienu šiuo terminu atskirai, priklausomai nuo kreditoriaus suteiktų paslaugų skolininkui apimties, jos kainos, nustatytų tarifų ir pan., ir ji nėra kvalifikuotina kaip skolininko išmoka kreditoriui. Priešingas aiškinimas reikštų, kad analogiškai piniginei prievolei, kuri vykdytina vienu mokėjimu ir kuri vykdytina periodiškai (pagal grafiką) mokant tam tikras sumas, būtų taikomas skirtingas senaties terminas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nustatytu konkrečiu terminu, t. y. kiekvieną mėnesį už praeito mėnesio suteiktas paslaugas, ir tokie mokėjimai gali tiek kisti, tiek nekisti skolos susidarymo laikotarpiu, sprendžia, kad skolai už suteiktas atlygintines paslaugas (administravimo, eksploatavimo ir komunalines) taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas sutrumpinto 5 metų senaties termino, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

18. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus susijusius su ieškinio senaties taikymu atsakius, dėl kitų, su šiuo klausimu susijusių, apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato (padėjėjo) teisinę pagalbą pagrįstumo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

21. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi: 1) pirmiausia nustatyti, ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

22. Ieškovė byloje ieškiniu prašė priteisti 60,00 Eur advokato teisinei pagalbai (ieškinio parengimas) apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 22-774, 2022 m. birželio 27 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir 2022 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymą). Ieškovė taip pat 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė dokumentus dėl 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. 2022 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 22-1312, darbų ataskaitą, kurioje nurodoma: „pasirengimas bylos nagrinėjimui - susipažinimas su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimas bei strategijos parengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje, civilinėje byloje Nr. e2-20150-294/2022 (atsakovas VMS, posėdis 2022.11.22 d., 09 val. 00 min.)“, ir 2022 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovė taip pat 2023 m. sausio 10 d. teismui pateikė dokumentus dėl 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 23-0007, darbų ataskaitą, kurioje nurodoma: „pasirengimas bylos nagrinėjimui – susipažinimas su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimas bei strategijos parengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje, civilinėje byloje Nr. e2-1034-294/2023 (atsakovas VMS, 2023.01.10 d., 14 val. 30 min.“), ir 2023 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymą.

23. Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą yra 2,5, o 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1. Todėl ieškinį parengus 2022 m. liepos 15 d., maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 4 324,75 Eur (1729,9 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2022 m. I ketvirtis)) x 2,5), o pagal Rekomendacijų 8.19 punktą suteiktas paslaugas (susipažinimas su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimas bei strategijos parengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. sausio 10 d.) – 178,05 Eur už vieną valandą suteiktą pasirengiant 2022 m. lapkričio 22 d. posėdžiui (1 780,50 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2022 m. II ketvirtis)) x 0,1) ir 179,90 Eur už vieną valandą suteiktą pasirengiant 2023 m. sausio 10 d. posėdžiui (1 799 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2022 m. III ketvirtis)) x 0,1). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Kita vertus, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia.

25. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 6 d. papildomu sprendimu priteisė 60,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, 2,64 Eur išlaidas už naudojimąsi Nekilnojamo turto registru. Kadangi išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyto dydžio, todėl jos buvo priteistos pagrįstai. Apeliantė neginčijo 2,64 Eur išlaidas už naudojimąsi Nekilnojamo turto registru, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat jas laiko pagrįstomis ir įrodytomis.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje priteistos išlaidos, vertinant jas pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra iš dalies nepagrįstos. Pirmiausia paminėtina, kad 2022 m. lapkričio 22 d. posėdis nevyko, todėl nepagrįstai nurodoma, kad ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Antra, tiek 2022 m. lapkričio 17 d. darbų ataskaitoje, tiek 2023 m. sausio 5 d. darbų ataskaitoje nurodomos paslaugos – susipažinimas su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimas bei strategijos parengimas teismo posėdžiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovui, kuris ne vienoje panašioje byloje atstovauja ieškovę (iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys atstovavo ieškovę ir kitose analogiško pobūdžio bylose (pvz. civilinės bylos: Nr. e2A-741-643/2023, Nr. e2A-1067-614/2022; Nr. e2A-558-656/2021; Nr. e2A-1846-794/2020, Nr. e2A-1853-803/2020 ir kt.), nebuvo reikalinga pakartotinai susipažinti su bylos medžiaga, kuri iš esmės nebuvo pasikeitusi, ar toks susipažinimas galėjo trukti labai trumpą laiką, taip pat pakartotinai rengti strategijos, vertinti atsakovės argumentus, kadangi atsakovė neteikė jokių naujų įrodymų ar argumentų iki teismo posėdžio, o 2023 m. sausio 10 d. posėdis, kuriame dalyvavo advokato padėjėjas, truko tik apie 25 minutes. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji bei nepasižymi dideliu sudėtingumu, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

27. Taigi, nustatydamas šioje byloje iš atsakovės priteistino užmokesčio už ieškovei suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 5, 7, 8 punktai), taip pat į pakartotinį atstovo rengimąsi bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašomas priteisti 1 064,80 Eur (532,40 Eur + 532,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydis už ieškovės atstovo pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje mažintinas iki 500 Eur.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovo pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, neįvertino Rekomendacijų 2 punkte nustatytų kriterijų ir nepagrįstai priteisė visą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovės ieškovei 519 Eur (500 Eur už advokato padėjėjo pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme ir 19 Eur žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2023 m. vasario 6 d. papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas (60 Eur už ieškinio parengimą + 2,84 Eur Nekilnojamo turto registro duomenys).

Dėl bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas netinkamai įvertino šių išlaidų pagrįstumą, todėl skundžiama sprendimo dalis dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės keistina – priteisiant iš atsakovės ieškovei 519 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kita sprendimo dalis ir papildomas sprendimas nekeistini (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 50 procentų, kadangi netaikyta ieškinio senatis, o tenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė byloje duomenų, kad patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų, nepateikė; ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 726,00 Eur išlaidų (2023 m. kovo 8 d. PVM sąskaita faktūra AVC 23-0295, darbų ataskaita, 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 363,00 Eur (726,00 Eur x 50 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 519 Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo dalį ir 2023 m. vasario 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.