- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-558-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22580-2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 118,18 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2020-06-30 bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuriam ieškovė teikia daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Už laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė nėra atsiskaičiusi, įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį sudaro 118,18 Eur, iš kurių - 0,45 Eur palūkanos už skolos susidarymo laikotarpį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes ieškovės prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu Bute gyveno trečiasis asmuo A. L., kuris yra mirusio pagrindinio nuomininko V. L., su kuriuo 2001-04-04 buvo sudaryta Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, šeimos narys (sūnus). Šios sutarties 2.2 punkto pagrindu būtent nuomininkui V. L. (taip pat jo šeimos nariams) atsirado prievolė mokėti komunalinių paslaugų mokesčius.
3. Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 117,73 Eur skolos, 0,45 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (118,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 312,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu teikė namo, kuriame yra Butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas (2019-06-28 buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“; UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu). Atsakovei nuosavybės teise priklauso Butas. 2001-04-04 tarp UAB ,,Šnipiškių ūkis“ ir V. L. buvo sudaryta buto nuomos sutartis Nr. 106, kurios pagrindu butas išnuomotas V. L. bei jo šeimos nariams. (duomenys neskelbtini) mirus nuomininkui, bute savo gyvenamąją vietą deklaravo jo sutuoktinė (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) ir sūnus A. L.
6. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).
7. Situacija, kai miršta buto savininkas, kuris pagal buto nuomos sutartį ir privalo apmokėti mokesčius, susijusius su nuomojamo buto išlaikymu, teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, buto nuomos faktas nėra išviešintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena trečiasis asmuo.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir pareikštas tinkamam atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei. Skolos dydis yra pagrįstas mokesčių suvestine ir ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
9. Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovei kaip buto savininkei atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove, nes tokią pareigą turi trečiasis asmuo (nuomininko šeimos narys) remiantis nuomos sutarties 2.2 punktu.
9.2. Vadovaujantis CK 6.589 str. 1 d. gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Darytina išvada, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams. Taigi prievolės įvykdymo reikalavimas galėjo būti nukeiptas į pagrindinio buto nuomininko pilnametį šeimos narį, gyvenantį Bute.
9.3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai 312,07 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą. Pagal aktualiausią teismų praktiką analogiškoje situacijoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuomet įmonėje dirba ne vienas teisininkas, galintis atstovauti įmonės interesus, įmonė, pasitelkdama advokatų kontoros teisininkus, neturi pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą atlyginimo. Be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, tokio pobūdžio ginčuose nereikalaujama specialių teisinių žinių. Todėl bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos arba turėjo būti sumažintos.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
10.1. Mirus būsto nuomininkui, su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutartis, o atsakovei nesudarius naujos nuomos sutarties su nuomininko šeimos nariais, kyla tokie patys teisiniai padariniai, kaip ir apskritai nesudarius rašytinės nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta komunalinių mokesčių, administravimo už bendrojo naudojimo objektus ar kt. mokėjimo tvarka.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovė nepagrįstai kelia kaip aktualų klausimą, kas mokėjo įmokas ieškovei – atsakovė ar trečiasis asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad galimos pareigos perkėlimas nuomininkui yra siejamas su aplinkybe, ar nuomos sutartyje buvo sutarta dėl administravimo išlaidų apmokėjimo bei ar ji buvo išviešinta CK nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju nuomos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovei priteista skola už bendro naudojimo patalpų administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas iš atsakovės kaip buto savininkės, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl subjekto, kuriam nagrinėjamu atveju galėjo būti pareikštas reikalavimas atsiskaityti už bendro naudojimo patalpų administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tinkamumas. Apeliantės tvirtinimu, reikalavimas jai pareikštas nepagrįstai, nes pareigą atsiskaityti su ieškove už bendro naudojimo patalpų administravimą ir kitas išlaidas turi trečiasis asmuo remiantis nuomos sutartimi bei įstatymo normomis.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Taigi pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu, daiktinės teisės normų pagrindu tenka buto ir kitų patalpų savininkui. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad minėtos įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017, 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).
15. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).
16. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kasacinis teismas pateikęs išaiškinimą, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, todėl pagal teisės aktų reikalavimus neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).
17. Apibendrinant tai kas išdėstyta, spręstina, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti dvi faktinių aplinkybių grupes: 1) ar nuomos sutartyje aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas; 2) ar nuomos sutartis buvo išviešinta.
18. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, 2001-04-04 tarp UAB ,,Šnipiškių ūkis“ ir V. L. buvo sudaryta buto nuomos sutartis Nr. 106, kurios pagrindu butas buvo išnuomotas V. L. bei jo šeimos nariams. (duomenys neskelbtini) mirus nuomininkui, bute savo gyvenamąją vietą deklaravo jo sutuoktinė (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) ir sūnus A. L..
19. Byloje nekvestionuojamos A. L. kaip nuomininko teisės. Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad pareigą atsiskaityti su ieškove už bendro naudojimo patalpų administravimą ir kitas išlaidas turi trečiasis asmuo A. L. kaip buto nuomininkas remiantis nuomos sutarties 2.2 punktu.
20. Nuomos sutarties 2.2 punktas nustato, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau nuomos sutartyje nėra aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiūra apmokėjimo tvarka, sutartyje nuomininkas nėra prisiėmęs įsipareigimo apmokėti minėtas išlaidas.
21. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, buto nuomos faktas nėra išviešintas (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenantį trečiąjį asmenį.
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis aktualia kasacinio teismo formuojama praktika analogišku klausimu, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir kitas išlaidas tenka buto savininkei, t. y. atsakovei. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinys pareikštas netinkamam subjektui, atmetamas kaip nepagrįstas.
23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo priteistomis 312,07 Eur atstovavimo išlaidomis. Apeliantės tvirtinimu, kuomet įmonėje dirba ne vienas teisininkas, galintis atstovauti įmonės interesus, įmonė, pasitelkdama advokatų kontoros teisininkus, neturi pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą atlyginimo. Be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, nes tokio pobūdžio ginčuose nereikalaujama specialių teisinių žinių. Todėl bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos arba turėjo būti sumažintos.
24. Nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais. Bylą laimėjusi šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, be to, nelaikytinos neproporcingomis atsižvelgiant į teisinių paslaugų apimtį. Ieškovė turi teisę naudotis kvalifikuoto teisininko paslaugomis net ir tuo atveju, jei įmonė turi įdarbinusi teisininkus. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė apeliacinės instancijos teisme 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (605 Eur teisinėms paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 121 Eur už prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo). Nurodytų išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi daug panašaus pobūdžio bylų, kuriose keliami analogiški teisiniai klausimai, į šios bylos sudėtingumą, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.