- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- 2-928-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00202-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties bankrutuojančios akcinės bendrovės „Progresas“ nemokumo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) „Progresas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto valdyba“. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, inter alia (taip pat) kreditoriaus V. V. antros eilės 3 807,45 Eur dydžio finansinis reikalavimas (už automobilio nuomą ir avansu apmokėtas prekes), o klausimas dėl ginčijamos V. V. 17 926,32 Eur pirmos eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo išskirtas į atskirą bylą.
Šalies argumentai
2. Kreditorius V. V. 2021 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į nemokumo administratorę ir prašė patvirtinti jo 17 926,32 Eur dydžio pirmos eilės finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo santykių. Paaiškino, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 8 d. jis dirbo AB „Progresas“ direktoriumi. Pagal darbo sutartį jo darbo užmokestis buvo nustatytas 1 200 Lt (litų) per mėnesį, tačiau, prasidėjus finansinei krizei, jis nusprendė susimažinti mokamą darbo užmokestį ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokėjo sau tik 100 Lt per mėnesį dydžio atlyginimą, tačiau darbo sutartis niekada nebuvo keista ir valdyba nebuvo sumažinusi nustatyto 1 200 Lt per mėnesį darbo užmokesčio.
3. Nemokumo administratorė su reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad AB „Progresas“ mokėjo valstybinio socialinio draudimo (toliau – Sodra) įmokas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas 2018 metais, tačiau nei dėl atleidimo iš darbo, nei dėl darbo užmokesčio sumokėjimo teisminių ginčų neinicijavo ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio nei į jokias institucijas, nei į darbdavį nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi netvirtino kreditoriaus V. V. finansinio reikalavimo.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas dirbo AB „Progresas“ direktoriumi ir jam buvo nustatytas 1 200 Lt darbo užmokestis, tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas tik 35 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Teismas sprendė, kad iš esmės sutiktina, jog V. V. nebuvo išmokėta 17 926,32 Eur dalis darbo užmokesčio.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jam priklauso darbo užmokestis, kurio dalis nėra išmokėta, turėjo kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo per įstatyme nustatytą terminą – 3 metus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl negauto darbo užmokesčio turėjo kreiptis nuo kiekvieno mėnesio 16 dienos (darbo užmokesčio mokėjimo dienos), kai tęsėsi jo teisių pažeidimas iki 2016 m. sausio 16 d. (nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis), taigi vėliausiai savo teises galėjo ginti iki 2019 m. sausio 16 d. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nėra.
7. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas žymiai, duomenų, jog būtų pagrindas ieškinio senatį atnaujinti, nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų apie V. V. finansinį reikalavimą nėra ir anksčiau nagrinėtoje AB „Progresas“ restruktūrizavimo byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Kreditorius V. V. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti V. V. finansinį reikalavimą. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. AB „Progresas“ nemokumo administratorė nei savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nesuformulavo reikalavimo taikyti ieškinio senaties, taigi teismas savo iniciatyva negalėjo dėl to ieškinio atmesti.
8.2. Net jeigu nemokumo administratorė būtų pareiškusi reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šis terminas nėra praleistas. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi pareiškėjas buvo sutikęs, jog bendrovei sunkiu laikotarpiu būtų mokamas tik 100 Lt dydžio darbo užmokestis, todėl apie savo teisių pažeidimą jis galėjo sužinoti tik tuomet, kai buvo atleistas iš darbo ir su juo galutinai nebuvo atsiskaityta, t. y. nuo 2018 m. kovo 8 d. Pareiškėjas paaiškino, kad objektyviai negalėjo teikti savo finansinio reikalavimo bendrovės restruktūrizavimo metu – terminas finansiniams reikalavimams pareikšti buvo pasibaigęs ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, todėl pareiškėjas faktiškai teisę reikalauti jam priklausančio darbo užmokesčio įgijo tik tuomet, kai AB „Progresas“ buvo iškelta bankroto byla. Taigi net ir šios bylos nagrinėjimo metu ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
9. Nemokumo administratorė UAB „Bankroto valdyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditoriaus V. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorės atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pagal DK nebeturi teisės kreiptis dėl darbo užmokesčio priteisimo. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo iš pradžių kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą. Taigi išreiškė poziciją dėl ieškinio senaties taikymo ir neturėjo to papildomi išdėstyti rašytiniuose paaiškinimuose ar kituose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus V. V. finansinio reikalavimo dalį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl ieškinio senaties
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl V. V. finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių, patvirtinimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas ne visas sulygtas darbo užmokestis, dalis darbo užmokesčio turėjo būti išmokėta vėliau, kai bendrovės finansinė padėtis taps geresnė, tačiau su juo atsiskaityta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė remdamasis iš esmės tuo, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir teismui nepateikta duomenų, jog būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti.
13. DK 15 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.
14. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
15. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp V. V. ir AB „Progresas“ 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri buvo pakeista ir nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui turėjo būti mokamas 1 200 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Nėra ginčo dėl to, kad nebuvo jokio dokumento, kurio pagrindu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas ne sulygtas darbo užmokestis, o išmokama apie 100 Lt. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, kada pareiškėjas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – nuo 2016 m. sausio 16 d., kai baigėsi tęstinis pareiškėjo teisių pažeidimas, kaip tai nusprendė pirmosios instancijos teismas, ar tuomet, kai su pareiškėju galutinai nebuvo atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną – 2018 m. kovo 8 d., kaip tai nurodo pareiškėjas atskirajame skunde.
16. Pažymėtina, kad ginčo metu pareiškėjas ėjo AB „Progresas“ direktoriaus pareigas. Bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), taip pat už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai.
17. Pareiškėjas teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nusprendė nereikalauti jam priklausančio darbo užmokesčio dėl prastos bendrovės finansinės padėties, jog bendrovė visų pirma galėtų atsiskaityti su darbuotojais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės vadovas suprato, kad darbo užmokestis jam nėra mokamas dėl lėšų trūkumo. Kadangi darbo užmokesčio mokėjimo tvarka iš esmės priklausė nuo paties pareiškėjo valios, jis galėjo ir turėjo teisę priimti sprendimą išsimokėti sau priklausančias lėšas, tačiau, suprasdamas, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta, ir nesiėmęs jokių priemonių savo paties atžvilgiu, turėjo ir galėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į bendrovės akcininkus ar valdybą arba sudaręs (pasirašęs) kokius nors dokumentus, kuriuose būtų užfiksuota pareiškėjo skola ir bendrovės įsipareigojimas ją sumokėti vėliau.
18. Pareiškėjo argumentai, kad jis neprašė tvirtinti jo finansinio reikalavimo AB „Progresas“ restruktūrizavimo byloje, kadangi buvo praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir dėl to, jog nebūtų dar labiau bloginama bendrovės finansinė padėtis, vertintini kritiškai, kadangi, pirma, bendrovės direktorius disponavo visa reikiama informacija dėl terminų finansiniam reikalavimui pareikšti, todėl galėjo ir turėjo ja tinkamai pasinaudoti; antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog per 45 dienų terminą, nustatytą kreditoriams finansiniams reikalavimams pareikšti AB „Progresas“ restruktūrizavimo byloje, prašymus pateikė ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas daugiau nei 1,7 mln. Eur bendrai finansinių reikalavimų sumai. Taigi pareiškėjo 17 926,32 Eur dydžio finansinis reikalavimas neturėjo sudaryti esminės reikšmės sprendžiant dėl bendrovės finansinės padėties ir priemonių bendrovės mokumui atkurti.
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą galėjo (turėjo) suvokti tik 2018 m. kovo 8 d., kai, atleidus jį iš darbo, jam nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V., kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, savo teisių pažeidimą suprato ir (ar) turėjo suprasti iš karto, kai su juo nebuvo atsiskaityta bendrovės finansinei padėčiai pagėrėjus ir pradėjus mokėti jam visą sulygtą darbo užmokestį nuo 2016 metų. V. V., nesudaręs jokio susitarimo dėl darbo užmokesčio skolos ir (ar) įsipareigojimo atsiskaityti su pareiškėju ateityje, prisiėmė visą iš to kylančią riziką. Be to, iš byloje esančio 2018 m. išmokėjimų V. V. sąrašo matyti, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota konkreti su darbo užmokesčio prievole susijusi suma, visa ši suma buvo jam išmokėta, nebuvo užfiksuota jokia likusi neišmokėta suma. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į darbo ginčo komisiją dėl savo teisių gynybos ar būtų teikęs savo finansinį reikalavimą AB „Progresas“ restruktūrizavimo byloje po darbo santykių nutraukimo.
20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškinio senaties terminas praleistas ženkliai – pareiškėjas prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kildinamą iš nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., taigi praėjus daugiau nei 5 metams nuo dienos, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo aiškiai suvokti savo teisių pažeidimą, tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys, sudarantys pagrindą spręsti dėl šio termino atnaujinimo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės vadovas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo suprasti savo teisių pažeidimą nuo pirmos dienos, kai jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, turėjo būti incijuotas susitarimas su bendrove dėl skolos padengimo ir lėšų sumokėjimo ateityje. Be to, dėl AB „Progresas“ restruktūrizavimo bylos buvo kreiptasi dar 2017 m. vasario 21 d., tuo metu pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas, tačiau dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nesikreipė, taip pat savo teisių negynė ir tuo metu, kai buvo atleistas iš darbo.
21. Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį taikė savo iniciatyva. Kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal DK 15 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, o šiuo metu ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jo finansinio reikalavimo tvirtinti nėra pagrindo (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 12 minutės), o prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovė neprivalėjo išdėstyti rašytiniuose procesiniuose dokumentuose. Nors pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, tačiau jokių atsikirtimų šiuo klausimų nepateikė, nepasinaudojo savo teise reikšti rašytinius paaiškinimus. Kita vertus, savo argumentus dėl to, kad ieškinio senatis praleista nebuvo, išdėstė atskirajame skunde ir taip įgyvendino savo teisę į efektyvią teisminę gynybą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.