- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2-1519-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00202-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,Progresas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria netenkinti atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,Progresas“ prašymai areštuoti banko sąskaitas ir leisti naudotis piniginėmis lėšomis bei realizuoti ir nurašyti turtą, priimtos akcinės bendrovės ,,Progresas“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1827-221/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovei AB „Progresas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.RAB „Progresas“, atstovaujama jos direktoriaus, 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą su prašymais, kuriais: 1) prašė areštuoti banko sąskaitas ir leisti naudotis piniginėmis lėšomis atliekant einamuosius mokėjimus; 2) prašė leisti realizuoti ir nurašyti buhalteriškai pasenusį / nudėvėtą turtą.RAB „Progresas“ nurodė, kad banke Nordea Bank įmonės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3 000,04 Eur suma, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 333,52 Eur suma. Dėl sąskaitoms taikomų apribojimų įmonė negali disponuoti šiose sąskaitose esančiomis pinigų sumomis. Teismas nutartimi, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, yra suteikęs leidimą naudotis atsiskaitomąja sąskaita, esančia AB SEB banke ((duomenys neskelbtini)). Taigi vienintelis juridinis ir techninis būdas nurodytas pinigų sumas, esančias Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sąskaitose, persivesti į kitą – AB SEB bankas esančią sąskaitą, yra su teismo leidimu areštuoti abi šias sąskaitas ir leisti naudotis jose esančiomis lėšomis. Dėl šios priežasties restruktūrizuojama įmonė prašo teismą areštuoti minėtas sąskaitas, tačiau leisti iš jų mokėti einamuosius mokėjimus, kurių sumos sudaro 3 001 Eur ir 334 Eur. Prašydama leisti realizuoti ir nurašyti buhalteriškai pasenusį / nudėvėtą ilgalaikį kilnojamąjį turtą RAB „Progresas“ nurodė, jog šiai dienai įmonė turi buhalteriškai pasenusį (nudėvėtą) nebenaudojamą ilgalaikį kilnojamąjį turtą, kurio sąrašas pateiktas pridedamame priede Nr. 1, ir kurį norėtų nurašyti ir realizuoti, tokiu būdu įgyjant galimybę atlaisvinti patalpas tam, kad jas galima būtų išnuomoti tretiesiems asmenims bei gauti įplaukų iš nuomos. Kadangi prašomas realizuoti ir nurašyti turtas yra areštuotas, siekiant įgyvendinti šį prašymą, įmonė taip pat prašo teismo panaikinti visus areštus ir apribojimus, taikomus buhalteriškai pasenusiam / nudėvėtam ilgalaikiui kilnojamajam turtui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino atsakovės RAB „Progresas“ prašymo areštuoti jos banko sąskaitas ir leisti naudotis areštuotomis piniginėmis lėšomis, taip pat netenkino prašymo leisti realizuoti ir nurašyti buhalteriškai pasenusį / nudėvėtą turtą.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl lėšų, esančių banko sąskaitose, arešto, nes restruktūrizuojamos įmonės turto areštą ir galimybes leisti tokiai įmonei naudotis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose (net jei joms ir taikomi įvairūs apribojimai) reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalis ir 8 dalies 6 punktas. Nurodė, kad priimdamas AB „Progresas“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškeldamas šiai įmonei restruktūrizavimo bylą, Kauno apygardos teismas tokius klausimus išsprendė byloje 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. priimtomis nutartimis. Teismas sprendė, kad pateiktais prašymais RAB „Progresas“ prašo ne tik areštuoti jos sąskaitas, bet ir leisti jose esančias lėšas naudoti, t. y. siekia išplėsti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, nustatytos leistinų naudotis lėšų sumos ribas, tačiau tokio savo prašymo RAB „Progresas“ nemotyvavo. Be to, Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, kuria jau buvo netenkintas RAB „Progresas“ administratorės prašymas panaikinti šios įmonės turto areštus ir kitus apribojimus, išsamiai paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi įmonei leista disponuoti 80 000 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Teismas nustatė, kad prašyme leisti realizuoti ir nurašyti ilgalaikį kilnojamąjį turtą RAB „Progresas“ pareiškė pageidaujanti realizuoti ir nurašyti turtą, kurio sąraše yra 49 turto vienetai, iš jų – 25 metalo apdirbimo staklės, 6 benzino kolonėlės, autokrautuvas ir kiti daiktai, o jų visų likutinė vertė nurodyta po 0,29 Eur. Tačiau kurį iš šio turto vienetų įmonė pageidauja realizuoti, kokiomis sąlygomis ir kainomis, teismui nebuvo nurodyta. Teismas, negavęs išsamios informacijos apie tai, kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo su turtu ketina pasielgti restruktūrizuojama įmonė, negalėdamas įvertinti, ar turto realizavimas nepažeis įmonės kreditorių interesų, nedavė RAB „Progresas“ leidimo realizuoti ir nurašyti buhalteriškai pasenusį / nudėvėtą ilgalaikį kilnojamąjį turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė RAB „Progresas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir prašymus dėl arešto taikymo, leidimo naudotis piniginėmis lėšomis bei leidimo realizuoti ir nurašyti turtą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą, leido naudotis banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, ir iš jos kas mėnesį naudoti 80 000 Eur sumą einamosios veiklos vykdymui, tačiau įmonė turi ir daugiau banko sąskaitų, kurioms taikomas areštas, o disponavimas jomis suvaržytas. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turėtų spręsti klausimą dėl visų areštų ir apribojimų, taikomų restruktūrizuojamai įmonei, panaikinimo. Priešingu atveju pats restruktūrizavimo procesas ir patvirtintas restruktūrizavimo planas būtų praktiškai neįgyvendinami. Teismui leidus iš šiuo metu areštuotų sąskaitų disponuoti konkrečiomis pinigų sumomis, jas būtų galima pervesti į bendrą sąskaitą, kad jos nebūtų „įšaldytos“ areštuotose sąskaitose. Įmonė prašyme dėl leidimo realizuoti ir nurašyti buhalteriškai pasenusį / nudėvėtą turtą nurodė visas sąlygas ir aplinkybes, kodėl ir kokiu tikslu siekiama realizuoti ir nurašyti nelikvidų turtą, atsižvelgus į ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalį nuostatas. Prašydama realizuoti ir nurašyti nebenaudojamą ilgalaikį kilnojamąjį turtą įmonė siekia sumažinti nebenaudojamo turto išlaikymo kaštus ir išlaidas bei atlaisvinti turimas patalpas, kurias planuoja išnuomoti nuomininkams ir iš nuomos gauti įplaukas. Įmonės prašyme ir prie jo pridėtoje lentelėje yra detalizuojamas turtas, kurį siekiama nurašyti. Kadangi turtas, kurį prašoma leisti realizuoti ir nurašyti, yra buhalteriškai nudėvėtas, fiziškai pasenęs, nebenaudojamas (nėra tinkamas veiklos vykdymui) ir yra pagamintas iš metalo, vienintelis galimas tokio nelikvidaus turto realizavimo būdas – jo pridavimas į antrinių žaliavų supirkimo punktą (metalo laužą). Pasenęs turtas nėra likvidus ir funkcionalus, todėl turto nuoma ir (ar) pardavimas nėra galimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkinti atsakovės RAB ,,Progresas“ prašymai areštuoti banko sąskaitas ir leisti naudotis piniginėmis lėšomis bei realizuoti ir nurašyti turtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl leidimo naudotis piniginėmis lėšomis (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Šioje dalyje sprendžiamas restruktūrizuojamos įmonės galimumo naudotis piniginėmis lėšomis klausimas laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.ĮRĮ reglamentuoja, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis). ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punkte nustatyta, jog nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, be kita ko, nurodomos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali būti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi priėmęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos AB ,,Progresas“ iškėlimo, be kita ko, iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, leisdamas mokėti einamąsias įmokas ir nurodydamas, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 EurRestruktūrizavimo byla atsakovei AB ,,Progresas“ iškelta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi ir šia nutartimi taip pat leista mokėti AB „Progresas“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur.Vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsniu, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi lengvatomis, susijusiomis su prievolių vykdymu: draudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, skolų išieškojimas, draudžiamas įskaitymas, taikomi disponavimo įmonės turtu teisių apribojimai, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. (ĮRĮ 8 straipsnio 1 – 3 punktai). Tuo pačiu įstatymas numato, jog šiuo laikotarpiu restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas). Šios restruktūrizuojamos įmonės prievolės turi būti vykdomos tik iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Aktualu, kad teismas turi pareigą užtikrinti, jog nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos nebūtų kliūčių ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte nustatytų restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimų mokėti visas einamąsias įmokas įgyvendinimui. Šią pareigą teismas, visų pirma, įgyvendina teismo nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodydamas įmonės sąskaitas, iš kurių ji gali atlikti einamąsias įmokas (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktas), o savo ruožtu įmonės valdymo organai pagal kompetenciją atsako už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2716/2013). Nagrinėjamu atveju prašymą dėl leidimo atsakovei RAB „Progresas“ panaudoti pinigines lėšas, persivedant jas į teismo nurodytą ribotai disponuotinų lėšų sąskaitą AB SEB banke iš dar dviejų atsiskaitomųjų sąskaitų, atidarytų AB Nordea Bank Lietuvos skyriuje, pateikė pati atsakovė, atstovaujama jos valdymo organo (direktoriaus), po to, kai jau buvo atmestas iš esmės analogiškas prašymas, anksčiau pateiktas atsakovės restruktūrizavimo administratorės. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, atmetęs restruktūrizavimo administratorės prašymą, be kita ko, konstatavo, kad leidimas persivesti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą reikštų, kad teismas leidžia ir iš sąskaitos, iš kurios pervedamos lėšos, mokėti einamąsias įmokas bei mokėjimus (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktas), tačiau nekonkretus restruktūrizavimo administratorės prašymas leisti persivesti lėšas, jo net nemotyvuojant, negali būti patenkintas. Iš esmės analogiška išvada padaryta ir apskųstoje 2017 m. liepos 12 d. nutartyje, konstatuojant, kad prašymas, kuriuo siekiama išplėsti teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą disponavimo atsiskaitomosiomis sąskaitomis sąlygą, nėra motyvuotas. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinio teismo įsitikinimu, RAB „Progresas“ pateiktas prašymas, įvertinant juo siekiamą rezultatą, laikytinas prašymu dėl įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimo masto pakeitimo (padidinimo, išplėtimo), todėl buvo privalu pagrįsti, kad šiuo metu galiojantis leidimas disponuoti tik viena atsiskaitomąja sąskaita, iš kurios naudotinų lėšų vieno mėnesio limitą sudaro 80 000 Eur suma, yra nepakankamas ir neužtikrina ĮRĮ siekiamo tikslo – sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonei toliau vykdyti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, dėl ko būtinas papildomas leidimas įmonei naudoti pinigines lėšas, sukauptas ir kitose jos turimose bankų sąskaitose. Vadinasi, pripažintina, kad toks atsakovės prašymas pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai netenkintas. Paminėtina ir tai, kad klausimo dėl įmonės sąskaitų, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos, procesinė prigimtis lemia, jog pasikeitus aplinkybėms, atsakovė gali pakartotinai reikšti prašymą dėl įmonės sąskaitų, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos, pakeitimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2716/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad šią procesinę teisę galima įgyvendinti ne tik skundžiant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, bet papildomai teikiant pagrįstais motyvais paremtus prašymus dėl leidimo suteikimo mokėti einamąsias įmokas iš konkrečios įmonės sąskaitos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju iš esmės padarė teisingą išvadą dėl sąlygų išduoti leidimą panaudoti pinigines lėšas ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punkto pagrindais nebuvimo (nepagrindimo), todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl leidimo realizuoti ir nurašyti pasenusį / nusidėvėjusį turtą (ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalis)
Jau aptarta, kad restruktūrizavimo proceso tikslas yra suteikti galimybę įmonei, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, per protingą terminą stabilizuoti savo finansinę padėtį, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei grįžti į rinką tik tuo atveju, jei ji turi realias galimybes toliau tęsti ūkinę veiklą (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Kadangi vien restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimas neeliminuoja rizikos, jog tokios įmonės mokumo atkurti nepavyks, dėl ko gali tiesiogiai nukentėti įmonės kreditoriai, įstatymo leidėjas būtent kreditorių susirinkimui suteikė prerogatyvą spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kuriame turi būti privalomai aptartos restruktūrizuojamos įmonės mokumo atkūrimo priemonės, atspindinčios įmonės kaip ūkinio subjekto realias perspektyvas toliau išlikti rinkoje (ĮRĮ 12 straipsnis, 14 straipsnio 3 dalis).Vadinasi, būtent įmonės kreditoriai atlieka lemiamą vaidmenį, vertindami įmonės ekonomines perspektyvas bei atitinkamai restruktūrizavimo plane numatytų sandorių realų pelningumą restruktūrizuojamai įmonei. Tik išimtiniais atvejais, kuomet yra akivaizdus sandorio pelningumas restruktūrizuojamai įmonei ir jį būtina sudaryti nedelsiant, teismas gali leisti restruktūrizuojamai įmonei, dar nesant patvirtintam restruktūrizavimo planui, sudaryti sandorius dėl jos ilgalaikio ar / ir nekilnojamojo turto pardavimo, neatlygintinio perdavimo, suvaržymo ir kt. (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis). Visais kitais atvejais restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai turi dėti protingas pastangas visų pirma kuo greičiau susitarti su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo (kuriame būtų numatyti kreditoriams priimtini restruktūrizuojamos įmonės sandoriai, turto panaudojimo būdas ir pan.), o ne siekti dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo sukurti restruktūrizuojamai įmonei sąlygas realizuoti turimą turtą, kurių (sandorių) naudingumo neturėjo galimybės įvertinti kreditoriai.Nagrinėjamu atveju atsakovė RAB „Progresas“ siekia gauti teismo leidimą dėl, jos tvirtinimu, pasenusio ir (ar) nudėvėto turto realizavimo bei nurašymo. Kaip nurodo pati atsakovė atskirajame skunde, turtas yra bevertis, nelikvidus ir buhalteriškai pasenęs, o šio nurašymo ir realizavimo tikslas – atlaisvinti patalpas, kurias būtų galima panaudoti nuomos pajamoms gauti. Tačiau joks iš šių argumentų nei pirmosios instancijos teismui 2017 m. liepos 7 d. pateiktame prašyme, nei atskirajame skunde detaliau nepagrindžiamas, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys būtinybę RAB „Progresas“ ilgalaikį kilnojamąjį turtą nurašyti ir (ar) realizuoti skubos tvarka (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien tokio turto sąrašas, sudarytas 2017 m. balandžio 30 d., kuriame kiekvienas iš 59 vienetų turto objektų įkainotas vienoda 0,29 Eur suma, savaime nepatvirtina aplinkybių, susijusių su šio turto nelikvidumu bei nusidėvėjimu. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl šio turto realizavimo sąlygų ir kainų. Vien atsakovės ketinimas sukurti nuomos teisinius santykius bei iš to gauti pajamų, neįrodo būtinybės realizuoti ir (ar) nurašyti jos turimą kilnojamąjį turtą skubos tvarka, tokiu būdu restruktūrizuojamai įmonei ir kreditoriams gaunant didesnę ekonominę naudą nei ji būtų gauta, tokius veiksmus atlikus restruktūrizavimo plane nurodyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami kaip neįrodyti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja turimo turto realizavimo bei nurašymo naudingumą ir būtinybę tai pradėti jau dabartiniu metu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Apeliacine tvarka išanalizavus atsakovės RAB „Progresas“ atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neleisti atsakovei vykdyti turimo turto nurašymo bei realizacijos, todėl ir ši apskųstos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.