Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje dėl ieškovo (kreditoriaus) Z. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimo BAB „Progresas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi AB „Progresas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vadyba“, nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.

Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui, pateikia savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Administratorė 2021 m. balandžio 14 d. sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas patvirtino tuos kreditorių reikalavimus, kurių administratorė neginčijo (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys), tame skaičiuje kreditoriaus Z. Z. 118 509,53 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą ir 16 306,76 antros eilės kreditorinį reikalavimą.

Nemokumo administratorei ginčijant Z. Z. 118 078,80 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą, jo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą.

Atsakovės AB „Progresas“ administratoriaus atstovas advokato padėjėjas G. D. prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, netvirtinti ieškovo finansinio reikalavimo. Nurodė, kad ieškiniams dėl netesybų yra taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), prašė šį terminą taikyti. Nurodė, kad delspinigius kreditorius galėtų skaičiuoti tik už 180 dienų, tai sudarytų 16 306,76 Eur. Taip pat nurodė, kad vienkartinės palūkanos -10 000 Lt – jau yra įskaičiuotos į restruktūrizavimo byloje patvirtintą reikalavimą, todėl papildomai negali būti priskaičiuojamos.

Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Nustatyta, kad Z. Z. 2013 m. kovo 12 d. paskolos sutartimi paskolino AB „Progresas“ 312800 Lt (90 593,14 Eur). Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad jei paskola grąžinama po 2014 m. spalio 1 d., tai už šią paskolą mokamos 10 000 Lt (2896,20 Eur) vienkartinės metinės palūkanos. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2015 m. sausio 1 d.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2013 m. kovo 12 d. paskolos sutarties 2.2 punkto aiškinimo. Kreditorius Z. Z. argumentuoja, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos ir toliau po 2896,20 Eur per metus (arba 7,93 Eur už kiekvieną dieną) iki visiško paskolos grąžinimo. Bankroto administratorius argumentuoja, kad palūkanos sutarties 2.2 punkte numatytos vienkartine suma, kuri jau yra įskaičiuota į 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą, todėl toliau negali būti skaičiuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad paskolos sutarties 2.2 punktu šalys susitarė dėl mokėjimo palūkanų už suteiktą paskolą CK 6.872 straipsnio prasme. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys nėra sutarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Šiuo atveju šalys aiškiai susitarė, kad palūkanų suma bus vienkartinė – 10 000 Lt (2896,20 Eur) per metus arba 7,93 Eur per dieną, kitaip tariant, jeigu paskola būtų buvusi grąžinta nepraėjus metams nuo 2014 m. spalio 1 d., tai galėjo būti paskaičiuota proporcingai uždelstų dienų skaičiui, tačiau ne daugiau kaip 2896,20 Eur. Todėl pritartina bankroto administratorės pozicijai, kad palūkanų sumą už metus įskaičiavus į 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintą kreditoriaus finansinio reikalavimo sumą, antrą kartą skaičiuoti mokėjimo palūkanų sumą nebūtų pagrįsta ir neatitiktų šalių sudarytos paskolos sutarties 2.2 punkto sąlygos.

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas (delspinigius). Kreditorius prašė paskaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. sausio 21 d. ir patvirtinti 123 569,04 Eur (90 593,14 Eur x 0,1 proc. x 1364 dienų) finansinį reikalavimą, argumentavo, kad įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu netesybų skaičiavimas buvo sustabdytas, tačiau restruktūrizavimo bylą nutraukus, netesybų skaičiavimas atnaujinamas, termino pareikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo jis nepraleido, reikalavimą nemokumo administratorei pareiškė 2021 m. vasario 25 d. Nemokumo administratorė prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), skaičiuoti netesybas už 180 dienų, atitinkamai tai sudarytų 16 306,77 Eur (90593,14 Eur x 0,1 proc. x 180 dienų).

Teismas pažymi, kad analogiškas senaties taikymo klausimas nutraukus restruktūrizavimo bylą buvo sprendžiamas ir kito kreditoriaus (UAB „ATC Baltic“) atžvilgiu AB „Progresas“ nemokumo byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-885-881/2021 nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 4 dalis įtvirtina materialinę teisę skaičiuoti delspinigius nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir jų skaičiavimą už restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikotarpį, tačiau CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato materialinės teisės įgyvendinimo terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal paskolos sutarties 2.3 punktą, paskola turėjo būti gautinai grąžinta iki 2015 sausio 3 d. Atsakovė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2017 m. balandžio 20 d.), todėl akivaizdu, jog kreditoriui apie jo teisių pažeidimą buvo žinoma dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, dėl ko jau restruktūrizavimo byloje jis teikė tvirtinti finansinį reikalavimą, kurį sudarė skola, palūkanos bei delspinigiai. Įvertinus tai, kad pareiga mokėti delspinigius savo prigimtimi visada yra tęstinio pobūdžio, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turi pagrindo pasinaudoti teise teikti teismui prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą prašomam finansiniam reikalavimui patvirtinti. Taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas netesyboms skaičiuoti ( CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat įvertina, kad 16 306,77 Eur netesybų suma, paskaičiuota už 180 dienų laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nemokumo bylos AB „Progresas“ iškėlimo, jau yra patvirtinta kaip kreditoriaus antros eilės reikalavimas, todėl priskaičiuoti ir patvirtinti didesnes netesybas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 42 straipsniu, teismas

nutaria:

Netvirtinti kreditoriaus Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) papildomo finansinio reikalavimo.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nemokumo administratorei, kreditoriui V. V. ir kreditoriui Z. Z..

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.