- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- 1-1887-673/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29357-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- E. Ž.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.4Teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimas (BPK 115 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu) ir BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 27 d. apie 03.50 val., V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie baro-restorano „V.A.U.“, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto su E. Ž. metu, tyčia kumščiu sudavė E. Ž. smūgį į veidą ir stiklinio butelio šuke perpjovė jam dešinę ranką, tuo padarė E. Ž. dešinio dilbio priekinio paviršiaus gilią pjautinę žaizdą su pirštus lenkiančių raumenų ir sausgyslių bei vidinio nervo pažeidimais, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Ž. sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką.
Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino.
Nurodė, kad konfliktavo su trimis vaikinais, mušėsi, bet E. Ž. rankos nesužalojo. Abu yra nukentėję, kalbėjosi ligoninėje vienas su kitu, bet neatpažino vienas kito iš konflikto. Muštynėse dalyvavo, bet gynė save, nes buvo užpultas trijų vaikinų. Įvykio vakarą į barą atėjo su A. G., kuris po to išėjo, o jis liko su L. (vaizdo įraše - su juoda „maikute“ ir šortais). Prie baro iš pradžių kilo konfliktas su stambiu vyru, o paskui E. Ž. iniciavo kitą konfliktą. Pirmas konfliktas prasidėjo, kai išėjęs iš baro apsikabino tą stambų vyrą, bandė bendrauti, bet vyras liepė jam pasišalinti. Po to, tas stambus vyras priėjo prie jo, kažkuo dūrė į nugarą, gal pirštu, nes jokių durtinių žaizdų nugaroje nebuvo, ir jis atsisukęs smogė tam stambiam vyrui į veidą, tiesiog pradėjo gintis, nes tuo metu nesuprato kuo jam dūrė. Stambus vyras jam smūgių atgal nesudavė, tik atsitraukė, laikė ranka sau už veido. To vyro, tikriausiai, draugas užstodamas klausė už ką smogė, priėjęs smaugė jį (V. J.) už kaklo, pradėjo grasinti, tada jis (V. J.) smogė ir tam draugui. Paskui konfliktas su tais dviem vyrais nurimo. Stovėjo toliau, laukė taksi, išėjo E. Ž. ir prasidėjo dar vienos muštynės, tada jau trise. Nežino kodėl laukė taksi toje vietoje, nes kelias tai ten buvo iškastas ir eismas uždarytas. Šiuo metu aplinkybes pasakoja pagal tai ką atsimena ir pagal tai ką matė vaizdo įraše. Neprisimena su kuo laukė taksi, su kažkokiu nepažįstamu vaikinu, vilkinčiu balta „maikute“ ar megztiniu. Tuomet, kaip matosi vaizdo įraše, E. Ž. pradėjo rodyti ranka link jo ir jie trise priėjo – E. Ž., stambus vyras su kuriuo konfliktavo anksčiau ir dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris pirmame konflikte nedalyvavo. Jiems priėjus, kilo konfliktas. Tiksliai neprisimena, bet iš vaizdo įrašo matyti kaip lyg jis (V. J.) smogia, ar jam smogia ir nuo to prasideda konfliktas, jis su E. Ž. nukrito ant žemės. Mano, kad konfliktą pradėjo E. Ž., priėjo agresyviai, pradėjo žodžiuotis, pulti jį, jautėsi pavojuje, buvo vienas, o jie trise. Mano, kad E. Ž. jam smogė pirmas, nors dabar pagal vaizdo įrašą, gali būti, kad pirmas smogė jis (V. J.). Pargriovė E. Ž. ant žemės ir abu grūmėsi, bet mano, kad tuo metu smūgių nebuvo suduota. Vienas prispaudęs laikė jį (V. J.) prie žemės, o jis laikė E. Ž., kad nesmogtų. Paskui jis (V. J.) išsprūdo ir E. Ž. vis dar bandė jam smogti, todėl besprūsdamas E. Ž. užvilko striukę ant galvos ir tada nutempė tą striukę, kad sustabdyti nuo smūgiavimo. Tuomet nueidinėjo ten už kampo, bet jie (E. Ž., stambus vyras ir tas trečias) ėjo iš paskos, toliau ieškojo konflikto, puolė ant jo. Kažkuris pribėgo, puolė, tada jis bandė gintis ir prasidėjo muštynės – jis sudavė, jam sudavė, ir kaip matosi iš vaizdo įrašo, jis nukrito ant žemės ir jį spardė jau keli. Nepamena kuris pirmas jam sudavė smūgį. Aplinkiniai sakė, kad jis ten ir sąmonę buvo praradęs. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą mano, kad pirmas jam smūgį sudavė E. Ž., kuris, jam suklupus ant keturių, kartu su kitais jį spardė. Tada išsprūdo iš už kampo, ėjo atgal link V.A.U., ten vėl nukrito ir pribėgę dviese toliau spardė, kaip matosi iš vaizdo įrašo. Vienas buvo tas stambus, o kitas vaizdo įraše nelabai matosi, negali pasakyti ar tai buvo E. Ž., ar ne. Dėl to ir nosis sulaužyta buvo, ir visokių spyrių žymių ant kaktos buvo. Toliau vaizdo įrašas baigiasi. Atsisėdo ant laiptelių, priėjo vaikinas raudonais marškinėliais. Nežino ar pastarasis jį gynė, nelabai atsimena. Pasėdėjo, parūkė ir ėjo ieškoti telefonų – vieną rado, kito ne, dar rado E. Ž. pasą, kurį vėliau atidavė pareigūnams. E. Ž. ir kiti pasišalino iš įvykio vietos, o jis pasiliko. Pareigūnams pasakė, kad nukrito, nes gyvena užsienyje, nenori važinėti į Lietuvą ir bylinėtis, nenorėjo problemų, dėl tos pačios priežasties ir medikų pagalbos atsisakė, nes Lietuvoje neregistruotas, tuo metu nemanė, kad patyrė rimtus sužalojimus. Paskui pakalbėjęs su pareigūnais, nusprendė važiuoti į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nes nenorėjo bylinėtis, nenorėjo nieko kaltinti, nukentėjo, trumpai pasakojo įvykį ir viskas, tiesiog pasirodė netinkamoje vietoje ir iš to pasimokė. Nustebo kai jam buvo pareikšti kaltinimai, tuomet suprato, kad reikia viską papasakoti smulkiai. Iš vaizdo įrašo mato, kad vilkėjo šviesius, šviesiai rudus šortus ir rožinę „maikutę“. E. Ž. rankos tikrai nesužalojo. Tą vakarą vyko trys konfliktai, kuriuose jis dalyvavo kartu su kitais ir buvo puolamas. Daugiau konfliktų nematė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais ištirtais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad galimai 2024 m. liepos 27 d., po vidurnakčio, užsidarius klubui, išėjo į lauką, dar išgėrinėjo su nepažįstamais žmonėmis ir kažkas iš pasalų jam trenkė. Atsisuko, aišku, buvo nepatenkintas, todėl irgi puolė muštis. Taip ir susimušė - tas vyras jam sudavė, jis tada sudavė atgal, abu mušėsi nukritę ant žemės, buvo nutraukta striukė. Konfliktiniai epizodai nebuvo vienoje vietoje. Jis kaltinamojo prie namo kampo nespardė. To vyro, su kuriuo jis susimušė, niekas nespardė ir niekas nenusivijo, jis buvo ten tik su G., jokių kitų jo pažįstamų nebuvo. Negali pasakyti ar tai buvo posėdyje matomas kaltinamasis, praėjo jau metai laiko, bet tikriausiai jis, nes labai panašus. Vyras su kuriuo susimušė, tą vakarą buvo tik su „maikute“, ryškios spalvos, žemesnis už jį patį, šviesių plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė, dabar jau parėjo ilgas laiko tarpas. Atsimena iš vaizdo įrašo, tada atpažino tą vaikiną iš veido bruožų. Yra įsitikinęs, kad vaizdo įraše yra tas vaikinas, kuris jam trenkė ir su kuriuo jis susimušė. Tą vakarą daugiau su niekuo nekonfliktavo ir nesimušė. Nežino kokiu būdu jam buvo perpjauta ranka, tik pajuto, kad karšta. Mano, kad perpjovė tuo metu, kai trenkė tam vyrui. Pamatęs savo ranką, apsisuko ir iš karto nuėjo. Jam ranką perpjovė tas pats asmuo, kuris ir trenkė į veidą. Kai jiedu mušėsi, prie jų tikrai buvo dar kokie trys žmonės, bet niekas nesikišo, stovėjo toliau, nebuvo arčiau nei 1,5 m atstumu. Tarp smūgio į veidą, raičiojimosi ant žemės ir po to, kai atsikėlė, iki to perpjovimo buvo laiko tarpas, tas žmogus turėjo laiko pasiimti kažkokį įrankį. Bandė tam vyrui trenkti, vos vos brūkštelėjo per nosį ir pajautė karštį, pamatė, kad ranka kruvina, tada apsisuko ir išėjo. Nematė, kad tas vyras rankoje kažką turėtų, nematė jo rankų, todėl nėra 100 procentų įsitikinęs, kad būtent jis jam perpjovė ranką. Viskas vyko labai greitai. Kai jam pirmą kartą sudavė į veidą – į žandikaulį, juto fizinį skausmą. Mano, kad buvo suduota kumščiu. Juto skausmą ir kitą dieną. Be to, perpjauta iš vidinės pusės, dešinė ranka kuria ir smūgiavo, jei būtų perpjovęs kažkas kitas, tai žaizda būtų iš išorės. Nežino kodėl tas vyras jam sudavė, jo nepažinojo. Buvo susitikęs ligoninėje, tas vyras buvo sumuštu veidu, o jis buvo su perpjauta ranka, ganėtinai girtas. Kalbėjosi. Neatpažino jo ligoninėje. Rankos sužalojimas yra didelis. Gydosi. Žaizda kaip ir užgijusi, bet pirštai vis tiek nutirpę, vidurinio piršto negali užlenkti iki galo, jaučia kai traukia kažką stipriau. Kauno klinikose buvo operuojamas ir iškart išvažiavo, stengėsi kuo greičiau nuvykti į policiją, nes buvo pamesti telefonai, kortelės, pasai. Jam dar draugai kvietė greitąją, nes buvo paradęs sąmonę. Dėl rankos negalėjo dirbti apie pusę metų, kelis mėnesius tai tikrai. Dirba statybose, uždirba nuo 3 000 iki 5 000 svarų per mėnesį. Yra laisvai samdomas žmogus, saite pasirašė dokumentus, gavo leidimą dirbti ir dirba. Mokesčiai yra mokami. Civilinio ieškinio reikalavimo dėl suplėšytos striukės, atsisako, nes pigiai ją susiuvo, kvito neturi. Turtinę žalą dėl negautų pajamų būtų gerai, kad atlygintų bent 9 000 Eur, tiktų jei tai padarytų per 10 mėnesių laikotarpį. Ir neturtinės galėtų atlyginti bent 1 000 Eur. Nemėgsta lankytis pas gydytojus, todėl medicininių dokumentų neturi.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusysis nurodė, kad tuo momentu, kai pajuto skausmą rankoje, nieko daugiau šalia jo nebuvo, tik kaltinamasis. Tai buvo tas pats žmogus, kuris vaizdo įraše yra apsirengęs rožine „maike“. Yra įsitikinęs, kad tai yra kaltinamasis. Jiedu mušėsi ir kaltinamasis perpjovė jam ranką. Norėjo kaltinamajam smūgiuoti dešine ranka, trenkė, kaltinamasis gal tuo pačiu gynėsi, rankoje laikydamas tą daiktą, net nežino, ką šis rankoje laikė, bet iš padarytos žaizdos supranta, kad tai buvo stiklas, o ne peilis. Ir smūgio metu jam buvo sužalota ranka. Konfliktui prasidėjus, pirmas jam sudavė kaltinamasis, dėl ko jis užpyko. Tada raitėsi abu ant žemės, atsistojo, o tuo metu kaltinamasis vis dar „koliojosi“, kažką šaukė. Jis kaltinamajam tuomet pasakė, ar dar nori, ateik. Tuomet ėjo link kaltinamojo trenkti, užėjo už kampo, konfliktas vyko su tuo pačiu žmogumi ir buvo sužalotas. Konfliktavo tik su vienu asmeniu, t. y. tik su kaltinamuoju. Už to kampo kaltinamajam mėgino suduoti tik tą vieną smūgį. Pakėlęs ranką iš kumščio trenkė kaltinamajam, bet prisilietė tik vos vos ir iš karto savo rankoje pajuto karštį. Šalia buvo žmonių, bet niekas į jų konfliktą nesikišo. Vienas davė jam savo diržą, kad apvynioti sužalotą ranką, lyg raudonais marškiniais buvęs R. G.. Vartantis ant žemės, jis kaltinamajam kelis kartus tikrai trenkė į veido sritį, o kiek kartų kaltinamasis sudavė jam, tikrai nežino, neskaičiavo.
Liudytojas L. R. parodė, kad yra kaltinamojo vaikystės draugas, o nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio metu buvo su kaltinamuoju klube, vartojo alkoholį, o ar kaltinamasis gėrė, neprisimena. Prie stalo kartu sėdėjo ir A. G., kuris išvyko pirmas, o po to ir jis. Kai baras užsidarė, išvažiavo namo. Muštynių ir rankos sužalojimo nematė. Kitą dieną per pažįstamus sužinojo, kad kaltinamasis stipriai sumuštas. Kaltinamojo sumušto nematė, kalbėjo tik telefonu, bet neprisimena ką kaltinamasis jam pasakojo. Kaltinamojo sumušimo aplinkybių nežino. Išėjęs iš klubo ėjo prie parduotuvės „Iki“, buvo išsikvietęs taksi. Neprisimena ar kaltinamasis liko klube, ar ėjo kartu su juo. Neprisimena kaip buvo apsirengęs. Oranžinių arba „ružavų“ marškinėlių neturi, dėvi juodos arba baltos spalvų.
Liudytojas R. G. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. 2024 m. liepos 27 d., po vidurnakčio, buvo tame bare, vartojo alkoholį, buvo vienas. Baras užsidarė pusė keturių ar ketvirtą. Išėjęs į lauką, lygtai pastebėjo, kaip keliese bando ar muša vieną. Tas vyras jau krito ir buvo nukritęs ant žolės. Šalia stovėjo du, trys asmenys. Kai vyras nukrito, nieko jau nevyko. Nematė dėl ko jis nukrito. Viską matė kaip per rūką. Nepastebėjo, kad tą vyrą toliau muštų, tie žmonės tik stovėjo šalia. Nematė, kad tą vyrą muštų, bet kaip ir bandė jam pagelbėti, kad daugiau nenukentėtų. Kiek atsimena, bandė pasakyti, kad niekas vieno nemuša, tuo labiau gulinčio nemuša. Lyg tai tuo viskas baigėsi. Kiek atsimena, bandė tam žmogui padėti atsistoti, paskui nuėjo į šoną, atsisėdo ant laiptų šalia kito baro, šalia nuvažiavimo neįgaliesiems, pašnekėjo, klausė ar reikia pagalbos, sakė – ne, tada pasiūlė jį palydėti. Jiems ten sėdint jokie kiti asmenys, norintys konfliktuoji, prie jų nebuvo priėję, sėdėjo dviese. Nesakė kur jam reikia, tiesiog ėjo nuo baro link seno žiedo ir privažiavo pareigūnai. Einant jokių muštynių prie pastato kampo tikrai nebuvo, jų niekas neužpuolė, jokio konflikto nebuvo. Neatsimena to vyro veido. Atsimena kraują, bet įpjovimo nematė, neatsimena. Vyko muštynės, tai mano, kad tas kraujas atsirado nuo muštynių, bet žaizdos nematė, neatsimena. Vyras vilkėjo blankius, šviesios spalvos baltinukus, tikrai ne ryškius ir ne tamsius. Vyras su kuriuo ėjo, buvo neblaivus, visi ten buvo išgėrę. Vyras buvo pakankamai ramus, pavargęs, truputį šoke, nebuvo agresyvus ar piktas, tik įpykęs, kad jį sumušė. Kraujo buvo ir ant vyro veido, ant kažkurio vieno šono. Žaizdos ant to vyro rankos neprisimena, prisimena, kad ant rankų buvo kraujas. Tas vyras lyg tai telefono buvo pasigedęs, atsimena, kad vaikščiojo, ieškojo. Pareigūnai tą vyrą pasiėmė, nesakė, kad yra dar vienas sužalotas. Jie patys pareigūnų nekvietė, gal žmonės iškvietė. Pareigūnai paklausė ar jis su tuo vyru mušėsi, pasakė, kad tik bando padėti, paklausė duomenų ir viskas. Pareigūnams paklausus kas nutiko, tas vyras pasakojo, bet jis neprisimena, neįsidėmėjo. Įvykio metu tikriausiai buvo su labai trumpa barzda. Išėjęs iš baro nevėmė. Neatsimena ką vilkėjo, bet oranžinių, ružavų spalvų drabužių nevilki. Galėjo būti su raudona „maikute“, tokią turi, bet neatsimena ar tikrai ją vilkėjo tą vakarą. Jis pats tą vakarą su niekuo nesimušė. Buvo sutikęs bendradarbį D..
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, po 24.00 val., vienas atėjo į barą-restoraną „V.A.U“, esantį (duomenys neskelbtini), bare vartojo alų, bendravo su savo buvusiais bendradarbiais, o barui užsidarant išėjo iš baro. Išėjęs iš baro ketino eiti namo, tačiau per atstumą pamatė, kad vyksta muštynės. Priėjęs arčiau pamatė, kad ant žemės yra pargriautas vienas jam nepažįstamas vyras, o jį yra apstoję kelį nepažįstami asmenys. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, į susidariusią situaciją nesigilino, tačiau nusprendė tą vyrą nuo kitų atskirti, nes jo nuomone, nedera grupei žmonių pulti vieną žmogų. Kokiu būdu jam pavyko vyrą nuo kitų atskirti tiksliai nepamena, nes viskas įvyko labai greitai, be to tą vakarą buvo neblaivus. Prisimena, kad asmenys nuo vyro atsitraukė, o jis vyrą nusivedė prie laiptų, esančių arčiau baro „Sakura“ ir kartu sėdėdami ant laiptų su vyru rūkė. Jis vyro paklausė kodėl įvyko konfliktas, tačiau vyras jam atsakė, kad tai ne jo reikalas. Kadangi vyras buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir vis dar buvo stipriai įpykęs, jis vyrui pasiūlė jį palydėti iki namų, vyras sutiko. Jiems einant link žiedo, esančio miesto centre, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie pamatę sužalotą vyrą pradėjo klausinėti kas nutiko. Įvykio metu jo minėtas vyras vilkėjo šviesios spalvos drabužius, buvo su marškinėliais trumpomis rankovėmis. Pareigūnams nurodė, kad dėl ko įvyko muštynės nežino, sužaloto vyro nepažįsta, tik jam einant pro šalį, jam susidarė įspūdis, jog keli asmenys muša minėtą vyrą. Konflikte dalyvavusių asmenų negalėtų atpažinti (2 t., b. l. 48-51).
Liudytoja G. G. parodė, kad buvo bare, ten susitiko su G.. Išėjusi iš baro su G., su kuria anksčiau kartu mokyklą lankė, tarėsi kur eiti toliau. Bare šnekučiavosi su vaikinu, kuris vėliau buvo sužeistas, su jo mergina. To vaikino ji nepažinojo, žinojo tik, kad kartu su juo atėjusi mergina dirba „(duomenys neskelbtini)“ bare. Vardo nežino. Pamena, kad išėję iš baro kažkur ėjo grupele, visi vieni su kitais buvo pažįstami. Ir tas vaikinas kažkur nusuko, paskui atėjo kruvina ranka ir pasakė, kad kviestų greitąją, nes jį užpuolė kitas vaikinas. Ji iškvietė greitąją. Kažkokie apsistumdymai išėjus iš baro buvo, bet nesureikšmino, nes ten visada tokių apsistumdymų būna. Nepamena ar kas nors buvo nukritęs ant žemės. Kaip tas vaikinas buvo sužalotas, nežino, nematė. Iš kitų žmonių girdėjo, kad tą vaikiną sužalojo su buteliu, bet tai gali būti tik paskalos. Kaip tiksliai atrodė žaizda, neprisimena, kažkaip per riešą, per ranką. Žaizda matėsi gerai, bėgo daug kraujo. Neprisimena, kaip buvo apsirengusi. Apklausta policijoje nurodė, kad vilkėjo pilkus marškinėlius ir smėlio spalvos kelnes, bet tik po to, kai jai parodė kamerų įrašus. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai surašyti peržiūrėjus vaizdo įrašus, nes tik juos peržiūrėjusi galėjo pasakyti kaip viskas buvo. Neprisimena ar jai rodytuose įrašuose matėsi kaip tas sužalotas vaikinas prieina prie jos.
Liudytojas M. M. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Buvo bare, vienas, gėrė alų. Vilkėjo pilkus šortus ir tamsiai mėlyną „maikę“ trumpomis rankovėmis. Barui užsidarius, išėjo į lauką, ten buvo nepažįstamų žmonių, šnekučiavosi. Vienas jam per petį patapšnojo ir pasakė, kad pasižiūrėtų, nes ten kažkas stumdosi. Apsisuko, nuėjo. Ten kažkas rėkavo. Priėjo prie jų už kokių 20 metrų, atskyrė, apsisuko ir grįžo atgal. Ten jie dviese kažkaip tai stumdėsi lengvai, vienas ant kito bumbėjo. Ant žemės nukritę nebuvo. Gražiai išsiskirstė. Po to jis toliau šnekučiavosi, jam per petį patapšnojo, kad pasižiūrėtų. Ten jau kažkas toli pešėsi, tai ten jau nieko nematė, nes toli ir buvo tamsu. Bet ten pešėsi jau ne tie patys, o kažkokie kiti asmenys. Tie pirmi, atrodo, kažkur šone gražiai šnekučiavosi. Tiems kitiems besipešant, atvažiavo policija, nutraukė muštynes, surašė duomenis ir viskas. Neprisimena ar tą vakarą matė sužalotą žmogaus ranką, lyg nematė. Konfliktavusių asmenų neįsidėmėjo. Pirmas konfliktas vyko truputėlį dešiniau nuo V.A.U. baro, netoli to banko pastato kampo, o kitas - tiesiai kažkur ten toliau. Abu konfliktai matėsi vaizdo įrašuose.
Liudytoja G. J. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, o kaltinamojo – ne. Buvo V.A.U. bare su E. Ž. ir draugėmis, visi vartojo alkoholį. Buvo normaliai apsvaigusi, Draugės išėjo prieš barui užsidarant. Tada išėjo E. Ž., o ji vėliau, ieškojo jo. Išėjusi iš baro, pamatė, kad E. Ž. lauke. Kameros rodė, kad ji stovi, žiūri, bet ji to neprisimena. Staiga įvyko tas incidentas, tiesiog jam staigiai per ranką davė, kažkokiu daiktu perrėžė ranką, ir jis greitai pasišalino. Jokio konflikto nebuvo, tiesiog stovėjo vienas priešais kitą. Neprisimena to priešais E. Ž. stovėjusio asmens, jis vilkėjo šviesiais marškinėliais, gal rudos, į oranžinę, spalvos. Joks kitas žmogus negalėjo E. Ž. perrėžti rankos, nes kiti žmonės buvo toliau nuo jų, tik tas vienas vyras stovėjo šalia E. Ž.. Kuo perrėžė ranką, ji nematė, tiesiog tas vyras užsimojo ir greitai pabėgo, o ji pamatė perrėžtą E. Ž. ranką, pasipylė kraujas. Kažkas komentavo, kad sužalojo su butelio šuke. Kraujas bėgo labai stipriai, net batai buvo kruvini, o atvažiavusi pareigūnė nualpo pamačiusi vaizdą, nes žaizda buvo iš tikrųjų baisi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tai, ką prisiminė. Atpažinimo metu pasakė, kad ranką E. Ž. perrėžė galimai tas vyras. Kai ją pirmą kartą apklausinėjo, įrašo dar nebuvo mačiusi, parodė kai apklausinėjo antrą kartą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, dabar jau praėjo daug laiko. Galimai tas vyras ir E. Ž. konfliktavo, bet dabar ji jau neprisimena. Nesiklausė ką jie ten kalbėjo. Atpažinimo metu atpažintas vyras Nr. 3 yra tas pats, kuris sėdi ir salėje. Į klinikas buvo atvažiavęs ir tas kitas sužalotas asmuo, bet ji prie jų nėjo, todėl negali pasakyti ar tai buvo tas pats salėje esantis vyras. Bet E. Ž. su tuo vyru susitikę klinikose vos ne kaip draugeliai kalbėjo. To vyro ligoninėje rūbai buvo kitokie, nei to kuris perrėžė E. Ž. ranką. Vyras ligoninėje tikrai nevilkėjo rožinės „maikės“, o tas, kuris perrėžė - vilkėjo rožinę, oranžinę „maikę“, neryškią, švelnios spalvos. Ranka E. Ž. buvo sužalota ties viduriu išėjus iš baro V.A.U., bet tiksliai vietos įvardinti negali. Neprisimena ar ji nuspyrė nukritusį butelį į šoną.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus, liudytoja nurodė, kad atsimena momentą, kai jis perpjauna ranką ir nubėga. Apranga buvo būtent kaltinamojo, t. y. rožinė „maikutė“ ir šortukai. Kito žmogaus, apart kaltinamojo, šalia nukentėjusiojo, ji nematė. Jie buvo dviese, vienas priešais kitą. Matė momentą, kai buvo perpjauta ranka, ir tuomet kaltinamasis staigiai pasišalino, nuėjo į kitą pusę. Ką kaltinamasis laikė rankoje ir kuo perrėžė nukentėjusiojo ranką, to daikto nematė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. Ž. susipažino darbovietėje maždaug prieš dvi savaites iki įvykio prie baro V.A.U. Įvykio dieną į barą V.A.U atėjo su draugėmis L. K. ir I. K., prie baro susitiko su E. Ž. ir visi kartu bare sėdėjo prie vieno staliuko. Iš baro išėjo jam užsidarinėjant, maždaug po 03.00 val., jos draugės iš karto nuėjo namo, o ji liko lauke prie baro, bendravo su E. Ž. ir kitais baro lankytojais, kurių nepažįsta. Kadangi bare vartojo alkoholį, buvo neblaivi, detaliai negali nurodyti visų įvykio aplinkybių, bet prisimena, kad stovėdama prie neįgaliesiems skirtos prievažos bordiūro ir kalbėdamasi su jai nepažįstama mergina, atkreipė dėmesį, jog vyksta konfliktas tarp E. Ž. ir rausvos spalvos marškinėlius vilkėjusio vyro. Tarp vyrų vyko žodinis konfliktas, nes vyrai vienas ant kito šaukė, ir kadangi vyrai stovėjo vienas priešais kitą ji pamatė, kad rausvus marškinėlius vilkintis vyras kažkuo brūkštelėjo E. Ž. per dešinį dilbį. Šalia buvę asmenys pradėjo komentuoti, kad E. Ž. buvo sužalotas stiklo šuke. Brūkštelėjęs E. Ž. per ranką, rausvus marškinėlius dėvintis vyras pasišalino, o ji pamatė, kad E. Ž. ranka stipriai kraujuoja. Kažkas iškvietė medikus, kurie atvykę E. Ž. išvežė į Kauno klinikas, ji vyko kartu. Kauno klinikose E. Ž. buvo atlikta rankos operacija. Įvykio metu ji vilkėjo baltos spalvos marškinius ir juodos spalvos kelnes. Ji neprisimena, kad būtų mačiusi muštynes tarp E. Ž. ir rausvus marškinėlius vilkinčio vyro, ji tik matė, kad vyrai apsižodžiavo ir rausvus marškinėlius vilkintis vyras kažkuo perbraukė E. Ž. per dešinę ranką. Prisimena, kad tuo metu E. Ž. buvo be striukės (2 t., b. l. 13-16, 18-21).
Liudytoja Ž. R. nurodė, kad galimai 2024 m. liepos 27 d., apie 3.50 val., buvo viena prie baro-restorano „V.A.U.“, Jonavoje. Nelabai ką atsimena, nes visą dieną vartojo alkoholį ir į barą atvyko turbūt vidurnaktį. Pačių muštynių neatsimena, atsimena tik, kad bendravo su žmogumi invalido vežimėlyje ir mergina. Po to atsimena, kad žmogus buvo sužalotas, jam perpjauta ranka. Kiek atsimena, ji iškvietė greitąją. Pamena, kad žmogus norėjo prisėsti, bet ji pasiūlė nueiti dar toliau prie namo, ir jis buvo su mergina. Policijoje davė teisingus parodymus. Skambindama į greitąją pagalbą žinojo, kad žmogui ranka perpjauta buteliu, nes jai apie tai pasakė mergina. Nukentėjęs sėdėjo ant siuvyklėlės laiptų, ji stovėjo, o jai iš kairės, 2–3 metrų atstumu, stovėjo mergina, kuri buvo kartu su tuo sužalotu vaikinu. Telefonu medikai jos klausė, kuo perpjauta ranka, tai jai ta mergina ir pasakė, kad ranka perpjauta buteliu. Matė žaizdą ir nuo to vaizdo jai pasidarė bloga, po langais buvo dvi didžiulės kraujo balos. Kai nukentėjusįjį išvežė medikai, policijos pareigūnai jai pačiai irgi iškvietė medikus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 26-27 d. nakties metu, tiksliai laiko neprisimena, viena nuėjo į barą „V.A.U“ Jonavoje, bare vartojo alkoholį. Bare, jai matant, jokių konfliktų nekilo. Iš baro išėjo barui užsidarant, tačiau dar kurį laiką prie baro lauke bendravo su kitais baro lankytojais, kurių nepažįsta. Įvykio metu ji vilkėjo juodas kelnes ir juodą palaidinę, avėjo baltus sportinius batus. Būdama lauke išgirdo riksmus (tuo metu ji sėdėjo ant neįgaliesiems skirtos prievažos bordiūro) ir pamatė besimušančius vyrus, tačiau detaliau apie tai papasakoti negali, tik prisimena, kad matė, jog vieno vyro ranka dilbio srityje buvo stipriai sužalota - ranka buvo perpjauta, „išvirto mėsos“, stipriai kraujavo. Prisimena, kad su minėtu vyru ir jo mergina kartu nuėjo link grožio salono, pakeliui vyras norėjo prisėsti ant laiptų prie kepyklėlės. Prisimena, kad ji iškvietė medikus. Gali būti, kad nurodydama apie įvykį pagalbos centro operatoriui nurodė, kad vyrui buvo perpjauta ranka buteliu, tačiau ji pati šio fakto nematė (2 t., b. l. 41-44).
Liudytojas A. G. nurodė, kad yra V. J. vaikystės draugas. 2024 m. vasarą jie nuėjome į barą „V.A.U.“, esantį Jonavoje. Atsigėrė alkoholinių gėrimų, jam pasidarė bloga, buvo apgirtęs, ir išėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad V. J. bare kažkas užpuolė. Apie tai šis jam pats papasakojo telefonu, sakė, kad išėjo į lauką parūkyti ar laukti taksi automobilio ir buvo užpultas. Dėl ko kilo konfliktas, nepasakojo. Kitą dieną, nors tiksliai dienos negali pasakyti, matė V. J., jo veidas buvo apibraižytas, nosis, rodos, lūžusi. Apie kitą sužalotą žmogų, kraują, žaizdas, kiek atsimena, V. J. jam nieko neminėjo, tik pasakojo apie save. Kokiomis aplinkybėmis V. J. buvo užpultas, nežino.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasarą, tikslios datos nepamena, apie vidurnaktį su V. J., būdami suvartoję maždaug po buteliuką alaus, atėjo į barą-restoraną „V.A.U“, Jonavoje, kuriame sutiko pažįstamą vardu L., kurio pavardės nežino, visi kartu vartojo alkoholį, išgėrė po 100 ar 200 g viskio. Bare prabuvo apie valandą ir palikęs V. su L., iš baro išėjo namo. Jam išeinant iš baro, V. buvo gerai nusiteikęs, jokių konfliktinių situacijų bare ar išeidamas iš baro nematė. Sekančią dieną iš V. J. merginos sužinojo, kad šis yra ligoninėje. Vėliau telefonu susisiekęs su V. J. sužinojo, kad jis išėjęs iš baro laukė taksi automobilio, tačiau buvo užpultas kelių vaikinų ir buvo sumuštas. Dėl ko kilo tas konfliktas V. J. jam nesakė (2 t., b. l. 64-66).
Rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. liepos 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate gavus E. Ž. pareiškimą, kad 2024 m. liepos 27 d. apie 03.30 val., jam išėjus iš naktinio klubo „V.A.U“, esančio Jonavoje, be jokios dingsties nepažįstamas vyras jam sudavė smūgį į veido sritį, o jis sudavė kelis smūgius vyrui atgal. Šio konflikto metu jam buvo perpjauta ranka (1 t., b. l. 1-2).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2024 m. liepos 27 d. 03.55 val. pranešėja Ž. R. pranešė, kad lauke po muštynių nukentėjęs vyras sužeistas, kraujuoja, užpuolikai pasišalinę. 2024 m. liepos 27 d. 04.01 val. gautas pranešėjos G. G. pranešimas, kad lauke prie klubo „V.A.U“ vienam vaikinui sužeistos rankos, kraujuoja, užpuolikas pasišalino (1 t., b. l. 31-36).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2024 m. liepos 27 d. 04.02 val. gautas pranešimas (pranešėja neprisistatė, praeivė), kad šiuo metu J. R. – Žeimių gatvių žiedinėje sankryžoje, Jonavoje, yra vyras su perpjauta ranka, kas vyrui nutiko, pranešėjas nežino (1 t., b. l. 37).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2024 m. liepos 27 d. 09.05 val. gautas pranešimas (pranešė praeivė), kad ant grožio salono, esančio šalia Jonavos policijos komisariato, laiptų yra didelė kraujo dėmė ir kruvinas diržas (1 t., b. l. 38-39).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2024 m. liepos 27 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose matyti pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro Nr. 1 (R. G.) bei vyro Nr. 2 (V. J.). Vyras Nr. 2 yra sužalotas, jo veido srityje matomos smurtui būdingos žymės, drabužiai – su dėmėmis, panašiomis į kraują, į klausimą, kas jam nutiko, atsako, kad nukrito, o policijos pareigūnams paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vyras Nr.2 pateikia pasą, išduotą E. Ž. vardu, paaiškindamas, kad pasą rado, vyras Nr. 2 pakartojo, kad jis susižalojo, nes nukrito. Į pareigūnų klausimą, ar jie dalyvavo muštynėse, abu vyrai atsako, jog nedalyvavo, vyras Nr. 2 stebisi, kad galėjo taip buteliu susipjaustyti rankas, pareigūnai ragina vyrą Nr.2 (V. J.) kreiptis į medikus, o vyras Nr. 1 (R. G.) nurodo, kad vyro Nr. 2 jis nepažįsta, tiesiog jam padėjo, kai visi puolė jį daužyti. Vaizdo įrašuose užfiksuotas į gydymo įstaigą GMP automobiliu gabenamas vyras Nr. 3 (E. Ž.), su kuriuo kartu vyksta mergina (G. J.), vyras Nr.3 pareigūnams aiškina, jog turėjo striukę, joje buvo pasas, piniginė, telefonas. Vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro Nr. 4 (M. M.), kuris pareigūnams nurodo, kad bare jokio konflikto nebuvo, konfliktas prasidėjo lauke, o jis konfliktuojančius bandė išskirti. Vaizdo įrašuose užfiksuota ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laiptų pakopų matoma tamsiai raudonos spalvos į kraują panaši dėmė (1 t., b. l. 40-47).
2024 m. liepos 27 d. 04.39 val. V. J. alkotesteriu nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 50-53).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – baro-restorano „V.A.U“, adresu (duomenys neskelbtini), prieigos. Nurodyta, kad prie pastato laiptų, ant plytelių dangos matomos į kraują panašios dėmės, laiptų dešinėje ant žalios vejos rasta ir paimta striukė, penkių metrų atstumu nuo laiptų, šalia vejos ant žvyro rasta ir paimta stiklo šukė su raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmėmis, ant trinkelių dangos rastas ir paimtas nuskeltas stiklinio butelio kakliukas ir tuščias stiklinis butelis. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės mėginys, striukė, stiklo šukė, nuskeltas butelio kakliukas, tuščias stiklinis butelis (1 t., b. l. 55-66).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu paima juodos spalvos striukė, kurios vidinėje pusėje audinys yra įplyšęs, striukės vidinėje dalyje matomos rudos spalvos dėmės. Striukės vidinėje kišenėje rastas LR piliečio pasas, išduotas E. Ž. vardu, „Iqos“ cigaretės dėklas su cigarete (pagal pakvitavimą daiktai grąžinti nukentėjusiajam E. Ž.) (1 t., b. l. 67-75, 76-77).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietos žiūros metu: stiklo šukė sutepta tamsiai raudonu į kraują panašiu skysčiu; nuskeltas butelio kakliukas ir tuščias stiklinis butelis su užrašu „Sierra tequila“ (1 t., b. l. 78-84).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2024 m. liepos 27 d. vaizdo įrašas, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įraše užfiksuotos baro-restorano „V.A.U“ prieigos). Vaizdo įraše užfiksuota, kad 00.22 įrašo sekundę prie stambaus kūno sudėjimo vyro prieina rausvos spalvos marškinėlius vilkintis vyras (V. J.), kuris ranka per pečius apkabina stambaus kūno sudėjimo vyrą, tačiau šis pasilenkia ir jį apkabinusios rankos nusikrato. Vyrai trumpai apie kažką pasikalba ir 01.02 įrašo minutę rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) nueina prie kitos kompanijos. 01.13 įrašo minutę stambaus kūno sudėjimo vyras prieina prie rausvus marškinėlius vilkinčio vyro (V. J.), lyg pastumia jį į nugarą, o šiam atsisukus į jį, stambaus kūno sudėjimo vyras pirštu baksnoja sau į smilkinį. Iš karto po to rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) dešiniu kumščiu suduoda stambaus kūno sudėjimo vyrui į veidą, ketina dar smūgiuoti, tačiau šalia stovėję vyrai jį sustabdo, laiko. Stambaus kūno sudėjimo vyras, kuriam buvo suduota į veidą, kiek atsitraukia, tačiau nenueina. 02.17 įrašo minutę rausvus marškinėlius vilkinčiam vyrui (V. J.) atsitraukus, stambaus kūno sudėjimo vyras eina link jo, kadangi abu vyrai nueina į neapšviestą teritoriją, vaizdo įraše galima įžiūrėti tik į muštynes panašius judesius, tačiau konkrečiau atliekamų veiksmų nėra galimybės detalizuoti, tik panašu, kad rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) mušasi ne tik su stambaus kūno sudėjimo vyru, bet ir smūgiuoja juos išskirti bandantiems kitiems asmenims. 02.27 įrašo minutę iš baro išeina juodą striukę vilkintis vyras (E. Ž.) ir kartu su mergina (G. J.) nueina prie neįgaliesiems skirtos prievažos, kur bendrauja su iš baro išėjusiais asmenimis. 09.09 įrašo minutę stambaus kūno sudėjimo vyras ir juodą striukę vilkintis vyras (E. Ž.) užlipa neįgaliesiems skirta prievaža arčiau pastato sienos, paskui juos nueina merginos (G. G. ir G. J.), taip pat matoma, kad rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) stovi netoli prievažos, bendrauja su kitais asmenimis. 10.35 įrašo minutę stambaus kūno sudėjimo vyras prieina prie rausvus marškinėlius vilkinčio vyro (V. J.), tačiau netrukus po to atsitraukia ir grįžta prie juodą striukę vilkinčio vyro (E. Ž.) ir tų pačių merginų. 11.46 įrašo minutę juodą striukę vilkintis vyras (E. Ž.) ir tos pačios merginos nulipa prievaža žemyn, juodą striukę vilkintis vyras (E. Ž.) glėbesčiuojasi su mergina, po to ją palikęs, grįžta prie stambaus kūno sudėjimo vyro ir bendrauja su dar dviem vyrais, vilkinčiais raudonos spalvos marškinėliais. 14.52 įrašo minutę stambaus kūno sudėjimo vyras, juodą striukę vilkintis vyras (E. Ž.) ir raudonus marškinėlius vilkintis vyras eina prievaža žemyn, prieina prie rausvus marškinėlius vilkinčio vyro (V. J.), jie visi pastovi, o tada matomas judesys, kurį detaliai įžiūrėti nėra galimybės, tačiau matoma, kad rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) ir bent vienas iš vyrų, apsirengęs juodai, virsta ant žemės, šalia vyrų esanti baltus marškinius vilkinti mergina nuspiria kažkokius prie vyrų ant vejos gulinčius daiktus toliau, vyksta grumtynės, rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) keliasi nuo žemės ir nuo kito asmens nutraukia kažkokį rūbą, jį numeta stambaus kūno sudėjimo vyrui ir pasitraukia (galimai nueina link miesto centro), paskui jį nueina dar keli asmenys, su kuriais rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.) konfliktavo, tačiau užėję už pastato kampo, asmenys vaizdo įraše nėra matomi. 18.17 įrašo minutę vėl matomas rausvus marškinėlius vilkintis vyras (V. J.), kuris trumpam prieina prie neįgaliojo vežimėlyje sėdinčio vyro ir atsitraukia, o po to vėl matomas į muštynes panašus judesys, tačiau vaizdas neįžiūrimas (1 t., b. l. 87-96).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1604/2024 (02) nurodyta, kad E. Ž. LSMUL Kauno klinikų SPS 2024 m. liepos 27 d. diagnozuota dešinio dilbio priekinio paviršiaus gili pjautinė žaizda su pirštus lenkiančių raumenų ir sausgyslių bei vidurinio nervo pažeidimais. Sužalojimas yra padarytas patekimo į gydymo įstaigą dieną aštriu pjaunančių savybių daiktu. Diagnozuota viena žaizda, tikėtina, padaryta vienu daiktu. Neatmestina, kad nors ir vienintelė diagnozuota žaizda dilbyje, galėjo atsirasti dešine ranka dengiantis nuo aštriu daiktu į kitą kūno vietą ketinamo suduoti smūgio. Diagnozuota viena žaizda dešinio dilbio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryta E. Ž. esant bet kokioje padėtyje. Diagnozuota žaizda yra pjautinė, padaryta aštrių pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, negalėjo atsirasti griuvimo pasėkoje atsitrenkus į kietą daiktą. Iš pateiktų duomenų sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 129-131).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. J. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (V. J.) kaip asmenį, kuris 2024 m. vasaros metu prie baro-restorano „V.A.U“ konfliktavo su E. Ž. ir įpjovė E. Ž. į dešinį dilbį (2 t., b. l. 22-26).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. liepos 27 d. apie 03.50 val., V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie baro-restorano „V.A.U.“, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto su E. Ž. metu, tyčia kumščiu sudavė E. Ž. smūgį į veidą ir stiklinio butelio šuke perpjovė jam dešinę ranką, tuo padarė E. Ž. dešinio dilbio priekinio paviršiaus gilią pjautinę žaizdą su pirštus lenkiančių raumenų ir sausgyslių bei vidinio nervo pažeidimais, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Ž. sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Kaltinamasis V. J. (toliau ir kaltinamasis) kaltu neprisipažino, teigė, kad E. Ž. (toliau ir nukentėjusysis) rankos nesužalojo, o muštynėse dalyvavo tik todėl, kad buvo užpultas kitų asmenų ir gynė save.
Analizuojant kaltinamojo parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, dar nesusipažinus su bylos medžiaga, kaltinamasis nurodė visiškai priešingas aplinkybes, nei nustatyta byloje, o susipažinęs su bylos medžiaga ir teisme išklausęs visų asmenų parodymus, savo parodymus pakeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. nurodė, kad išėjęs iš baro laukė taksi, kai vienas stambesnis vaikinas, ne E., kumščiu jam smogė į veidą, po smūgio jis griuvo, buvo spardomas daugiau nei vieno žmogaus, galvą užsidengė rankomis, girdėjo, kaip merginos šaukė, kad nutrauktų smurtą. Buvo netekęs sąmonės. Atgavęs sąmonę ėjo link banko, atsisėdo ant laiptelių ir prie jo priėjo pareigūnai. Mano, kad buvo vienas. Pareigūnams papasakojo, kad buvo užpultas. Įvyko vietoje jokių kitų sužalotų asmenų nepastebėjo. E. pastebėjo tik Kauno klinikose, kalbėjosi, E. sakė, kad jam buvo sužalota ranka. Tą naktį bare jokio konflikto nebuvo, taip pat nedalyvavo lauke jokiame konflikte nuo išėjimo iš baro iki konflikto, apie kurį papasakojo. Išėjęs iš baro niekam smūgių nesudavė. E. Ž. smūgių nesudavė ir jo nesužalojo, nematė ir nežino, kas jį sužalojo.
Tačiau iš įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo nustatyta, kad V. J. dalyvavo net trijuose konfliktuose, kuriuos nors ir skyrė pakankamai maži laiko tarpai, tačiau smurtiniai veiksmai buvo nutraukti ir kaltinamasis patrauktas toliau nuo asmenų, kuriems smūgiavo /visų pirma sudavė prie jo priėjusiam stambesniam vyriškiui su šviesą atspindinčiais elementais ant marškinėlių į veidą (įrašo 01.15 min); po to (įrašo 02.20 min.) sudavė tam pačiam vyriškiui dar du kartus į veidą bei kaltinamąjį raminusiam vyriškiui į veidą; ir (įrašo 15.15 min.) prasidėjo konfliktas su nukentėjusiuoju/. Taigi, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad dalyvavo tik viename konflikte ir smūgių niekam nesudavė, paneigtos. Kaltinamasis tai pat nurodė, kad atsisėdo ant laiptelių, buvo vienas ir priėjo pareigūnai, kuriems pasakė, kad buvo sumuštas, tačiau bylos medžiaga (pareigūnų kūno kamerų įrašų turinys) patvirtina, kad atvykus pareigūnams V. J. stovėjo ant pievutės su R. G. ir tvirtino, kad muštynėse nedalyvavo, o susižalojo nugriūdamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis įvykio aplinkybes pasakojo tvirtai, neteigė, kad jų neprisimena, tuo tarpu apklausiamas teisme po visų asmenų apklausų, bei susipažinęs su bylos medžiaga ir vaizdo įrašais, kaltinamasis parodymus pakeitė, pasakojo įvykio aplinkybes pagal vaizdo įrašus, vertino, kas juose užfiksuota. Be to, net ir įraše akivaizdžiai esant užfiksuota, kad pirmąjį smūgį nukentėjusiajam į veidą sudavė būtent kaltinamasis, teisme V. J. vis tiek tvirtino, kad jis tik gynėsi, kad vis tiek mano, jog jam pirmas sudavė E. Ž..
Teismo vertinimu, tokie nenuoseklūs kaltinamojo parodymai, kategoriškai neigiant kaltę ir nepripažįstant atlikus bet kokius tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, savaip aiškinant vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir (ar) palengvinti savo padėtį.
Nors kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo išnagrinėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme nuosekliai tvirtino, kad pirmą smūgį jam sudavė kaltinamasis, neginčijo, kad jis atsakė tuo pačiu ir įvyko muštynės, abu grūmėsi nukritę ant žemės, buvo nutraukta jo striukė, o po to, kai jie atsistojo ir konfliktas vyko toliau, jis norėjo trenkti kaltinamajam, bet vos palietė nosį, o šis, rankoje kažką laikydamas, perpjovė jam ranką, nes tuo metu pajuto rankoje karštį, pamatė, kad ranka perpjauta, kruvina, tada apsisuko ir išėjo. Įvykio metu konfliktavo tik su vienu asmeniu, t. y. tik su kaltinamuoju.
Liudytoja G. J. patvirtino mačiusi, kaip nepažįstamas vaikinas, vilkintis rausvos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais ir baltos spalvos šortais, laikydamas rankoje kažkokį aštrų daiktą, vieną kartą įpjovė E. Ž. į dešinės rankos dilbį ir šiam pradėjo stipriai bėgti kraujas, po ko tas vaikinas pasišalino. Liudytoja G. J. atpažino iš nuotraukų kaltinamąjį, kaip vaikiną, kuris įpjovė E. Ž. į dešinės rankos dilbį. Peržiūrėjus vaizdo įrašus patvirtino, kad atsimena momentą, kaip kaltinamasis perpjovė ranką ir nubėgo. Kito žmogaus, apart kaltinamojo, šalia nukentėjusiojo tuo metu ji nematė, jie buvo tik dviese, vienas priešais kitą.
Netikėti nukentėjusiojo ir minėtos tiesioginės liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, jokių aplinkybių dėl kurių minėti asmenys, įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, galėtų siekti apkalbėti ar tyčia melagingai apkaltinti kaltinamąjį nusikalstamos veikos padarymu, nenustatyta, todėl teismas šių asmenų parodymais remiasi.
Kiti liudytojai, nors dėl girtumo ir teigė tiksliai neprisimenantys visų įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad įvykio vietoje buvo konfliktas, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas. Liudytoja Ž. R. nurodė, kad dėl girtumo nelabai ką atsimena, tik pamena, kad buvo sužalotas žmogus, jam buvo perpjauta ranka, ėjo su juo ir jo mergina, iškvietė greitąją, nuo pamatytos žaizdos jai pačiai pasidarė bloga. Nors matė besimušančius vyrus, tačiau detaliau apie tai papasakoti negali. Liudytoja G. G. taip pat parodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl įvykio aplinkybių neprisimena arba nematė, tik girdėjo iš kitų žmonių, kad tą vaikiną sužalojo su buteliu. Pamena, kad nukentėjusiojo žaizda rankoje gerai matėsi, labai bėgo kraujas. Kadangi vaikino ranka atrodė baisiai, jis kraujavo, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Liudytojas M. M. parodė, kad prie baro matė du konfliktus, pirmąjį numalšino, atskyrė asmenis, o antrasis vyko toliau nuo baro, buvo tamsu, muštynes nutraukė atvykusi policija. Konfliktavusių asmenų neįsidėmėjo, neprisimena ar tą vakarą matė sužalotą žmogaus ranką. Liudytojai L. R. ir A. G. iš įvykio vietos išvyko dar neprasidėjus konfliktui ir jokių muštynių nematė, tik kitą dieną sužinojo, kad kaltinamasis buvo sumuštas, tačiau dėl ko, nežino.
Liudytojas R. G. parodė, kad išėjęs iš baro lyg pastebėjo, kaip keli asmenys bando ar muša vieną, kuris jau krito ir buvo nukritęs ant žolės. Šalia stovėjo du, trys asmenys. Kai vyras (kaltinamasis) nukrito, nieko jau nevyko, nepastebėjo, kad tą vyrą toliau muštų, tie žmonės tik stovėjo šalia. Bandė jam pagelbėti, atskirti nuo kitų, kad daugiau nenukentėtų, tuo viskas ir baigėsi. Bandė tam žmogui padėti atsistoti, paskui nuėjo į šoną, atsisėdo ant laiptų šalia kito baro, pašnekėjo, pasiūlė jį palydėti ir tiesiog kartu ėjo nuo baro link žiedo, kai privažiavo pareigūnai. Šio liudytojo parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Vaizdo įrašas iš įvykio vietos patvirtina, kad R. G. prieina prie besibūriuojančių asmenų, kai dar nevyksta joks konfliktas, pasisveikina su stambesniu vyriškiu (su šviesą atspindinčiais elementais ant marškinėlių), bendrauja, šalia sėdi ir vyras raudonais marškinėliais, mėlynomis kelnėmis, kuris ramino V. J. ir atitraukinėjo jį nuo minėto stambesnio vyro, tačiau V. J. ir jam pačiam sudavė smūgius. Prie jų prieina ir E. Ž., kalbasi, o tada visi trys – R. G., E. Ž. ir stambesnis vyriškis, kuriam pirmam prie baro sudavė V. J., nueina link kompanijos, kurioje stovi ir V. J.. Taigi R. G. versija, kad jis atėjęs iškart pamatė ant žemės gulintį kaltinamąjį ir stengėsi šiam padėti, visiškai paneigta objektyviame vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Kai V. J. trenkia E. Ž. ir šie besigrumdami pargriūna ant žemės, R. G. prie jų net neprieina, juos skiria kiti asmenys, tik vėliau R. G. šiek tiek priartėja prie besigrumiančiųjų, tačiau laiko rankas sunėręs ir net nesistengia jų išskirti, tiesiog stebi konfliktą. Pagrindą abejoti R. G. parodymų teisingumu suteikia ir tai, kad dar įvykio vietoje eidamas su pareigūne (įrašo PSS-20240727-041831UTC+0300 06.50 min.) R. G. pradeda pasakoti, kad jei nebūtų įsikišęs, bet pasitikslina ar nėra daroma įrašas ir pamatęs degančią raudoną įrašymo lemputę, tik užbaigia savo sakinį, kad būtų buvęs įvykis, būtų žiniose apie tai rašę, bet nieko detaliau nebepasakoja, kas rodo, jog jis nutyli dalį jam žinomų įvykio aplinkybių.
Įvykio aplinkybes bei kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo nustatyta, kad kaltinamasis, vos išėjęs iš baro, matant kitiems asmenims, elgėsi agresyviai, pirmasis pradėjo smurtauti. Visų pirma sudavė prie jo priėjusiam stambesnio kūno sudėjimo vyriškiui su šviesą atspindinčiais elementais ant marškinėlių į veidą. Kaltinamąjį nuo tolimesnių smurtinių veiksmų sulaikė šalia jo buvę asmenys, nuvedė jį toliau. Tam pačiam vyriškiui vėl priėjus prie kaltinamojo ir kažką šiam sakant, kaltinamasis jam vėl smūgiavo į veidą, tada trenkė jį atitraukti bandančiam vyriškiui (raudonais marškinėliais ir mėlynomis kelnėmis), vėl pribėgo prie pirmojo vyriškio ir smūgiavo jam, tada vėl tam, kuris jį atitraukinėjo. Konfliktą nutraukė priėjęs M. M., kaltinamąjį apglėbęs taip pat laikė vaikinas tamsiais marškinėliais ir ilgais pilkais šortais. Iš įrašo matyti, kad asmenis atskyrus, kaltinamasis vis grįžta aiškintis toliau, nors minėtas vaikinas ilgais pilkais šortais jį vis stengiasi atitraukti nuo kitų ir nuvesti į šalį. Vėliau įraše matyti, kaip nukentėjusysis E. Ž., kartu su R. G. ir prieš tai minėtu vyru su šviesą atspindinčiais elementais ant marškinėlių, prieina prie kaltinamojo (įrašo 15.05 min.), bendrauja ir staiga būtent V. J. trenkia nukentėjusiajam smūgį į veidą, jie susigrumia, krenta ant žemės. Mergina, vilkinti baltos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, nuo besigrumiančiųjų paspiria į skirtingas šalis du butelius. Po to V. J. atsistoja, nuima nukentėjusiajam striukę ir ją numetęs nueina už pastato kampo, paskui jį nueina ir nukentėjusysis su kitais asmenimis, tačiau po kelių akimirkų grįžta (įrašo 16.47 min.), po to vėl nueina už pastato kampo, paskui jį nueina ir G. J., taip pat G. G. su dar viena mergina. Po to iš už pastato kampo ateina V. J. (įrašo 18.10 min.), pasilenkia toje vietoje, kur prieš tai mergina nuspyrė butelį ir, nors to nesimato, tačiau bylos aplinkybės ir aplinkinių reakcija leidžia spręsti, kad būtent tuo momentu jis pasiėmė stiklo šukę, nes šį kaltinamojo veiksmą pamatęs vyras su šviesą atspindinčiais elementais ant marškinėlių, akivaizdžiai išsigąsta ir staigiai pradeda nuo kaltinamojo bėgti, o kitoje pusėje buvęs plikas vyriškis su barzda, prieš tai nesikišęs į konfliktą ir stovėjęs su kompanija prie neįgaliojo vežimėlyje sėdinčio vyriškio, taip pat iškart eina paskui kaltinamąjį, t. y. supranta kilusią grėsmę ir stengiasi kaltinamąjį sustabdyti. Vėliau šis vyriškis atvykusiems pareigūnams nurodo (įrašo PSS-20240727-040324UTC+0300 00.45 min.), kad šis puolė su šuke, o jis pats jį spaudė, laikė, kad neužpultų. Pareigūnės kalbinama moteris blizgia suknele, įvykio metu buvusi prie asmens neįgaliojo vežimėlyje, taip pat patvirtina, kad jis pasiėmė stiklus nuo žemės. Toliau įraše iš įvykio vietos matomas susibūrimas, bet konkrečius asmenis ir jų veiksmus sunku įžiūrėti, tik matyti, kaip iš susibūrimo išeina V. J., jam iš paskos, tarsi šį stumdamas, eina V. G., tada matyti, kaip kaltinamais vėl kažkam stovinčiam už neįgaliojo vežimėlio smogia, po ko kaltinamąjį kažkas sugriebia ir nutempia ant žolės, pribėga vyriškis, su šviesą atspindinčiais elementais, matomi panašūs į smūgius veiksmai, bet sunku juos konkretizuoti, nes įrašo vaizdas per tamsus. Vis tik nuo vežimėlio sklindanti šviesa leidžia matyti, kad nuo paskutinio konflikto vietos į kameros matomumo vaizdą nebegrįžta nei E. Ž., nei G. J., kas patvirtina pastarųjų parodymus, kad po rankos perpjovimo jie atsitraukė ir nuėjo į kitą pusę. Šią aplinkybę nurodė ir liudytoja Ž. R., kuri ėjo kartu su jais, matė nukentėjusiojo sužalojimą ir pati kvietė greitąją pagalbą.
Įrašų bendrajam pagalbos centrui turinys patvirtina, kad apie E. Ž. sužalojimą visų pirma pranešė Ž. R., o netrukus ir G. G., kuri nors ir teigė, kad nieko nematė arba dėl girtumo neprisimena, tačiau pareigūnų kūno kameromis užfiksuotose įrašuose, nors ir būdama akivaizdžiai neblaivi, nurodo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas su buteliu. Apžiūros protokoluose užfiksuota šalia įvykio vietos, ant laiptų, kur sėdėjo nukentėjusysis, buvusi didelė kraujo dėmė, taip pat iš pareigūnų kūno kameromis padarytų įrašų matyti, kaip pareigūnė įvykio vietoje randa stiklo šukę, nurodo, kad čia bus sužalojimas padarytas ne peiliu, o stiklu (įrašo PSS-20240727-041831UTC+0300 04.20 min.). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kur ant plytelių dangos rastos į kraują panašios dėmės, ant vejos rasta striukė, o penkių metrų atstumu nuo laiptų, šalia vejos, ant žvyro, rasta ir paimta stiklo šukė su raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmėmis, ant trinkelių dangos rastas ir paimtas nuskeltas stiklinio butelio kakliukas ir tuščias stiklinis butelis, kas taip pat patvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu pasilenkęs nuo žemės paėmė būtent vieną iš dviejų anksčiau nuspirtų butelių, tiksliau jo šukę, kuria ir sužalojo nukentėjusįjį. Stiklo objektai buvo pateikti ištirti ekspertams, tačiau buvo nustatyta, kad ant stiklo šukės rasti rankų pėdsakų fragmentai nėra tinkami asmens identifikacijai, tačiau tokia ekspertų išvada, priešingai nei teigia gynyba, nepaneigė, kad tie rasti pėdsakai galėjo būti palikti būtent kaltinamojo. Visiškai nepagrįstas ir gynybos argumentas, kad įraše PSS-202407-27-040324UTC+0300 moteris tvirtina, kad gali parodyti nukentėjusįjį sužalojusį asmenį, tačiau V. J. yra šalia ir ji jo neparodo. Iš minėto įrašo matyti, kad V. J. jame neužfiksuotas, pareigūnė su kolega tik vėliau jį suranda prie baro prieigų, kur ir vyko muštynės.
Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį bei tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo įrodo ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. Ž. Kauno klinikose po įvykio diagnozuota dešinio dilbio priekinio paviršiaus gili pjautinė žaizda su pirštus lenkiančių raumenų ir sausgyslių bei vidurinio nervo pažeidimais, padaryta aštriu pjaunančių savybių daiktu, ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus.
Taigi, išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, t. y. tyčia kumščiu sudavė E. Ž. smūgį į veidą ir stiklinio butelio šuke perpjovė jam dešinę ranką, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Ž. sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką. Įvykį matę pašaliniai asmenys buvo sutrikę ir išsigandę, stebėjo muštynes, stengėsi jas malšinti, buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba, kas neabejotinai pagrindžia, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Be to, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vien smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-239-697/2022, 2K-73-654/2024).
Atsižvelgiant į gynybos argumentus, kad kaltinamasis įvykio metu tik gynėsi, pažymėtina, jog vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms.
Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nors įvykio vietoje ir buvo kilęs ne vienas konfliktas, tačiau tokių duomenų, kad būtų buvusi tokia pavojinga situacija, toks pavojingas kėsinimasis, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo, nėra. Byloje nustatyta, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai iniciavo būtent kaltinamasis, pirmasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo akivaizdžiai ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio. Nukentėjusysis atsakė tuo pačiu, įvyko muštynės, o kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, abipusių muštynių atveju teisė į būtinąją gintį nebekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-245-976/2024, 2K-135-64/2025). Taigi, kaltinamojo veika nėra ir negali būti vertinama, kaip kilusi iš būtinosios ginties.
Kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant ir pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad panaudodamas stiklo šukę gali sužaloti ne tik nukentėjusįjį, bet ir kitus žmones, kurie tuo metu buvo įvykio vietoje ir ne kartą kaltinamąjį ramino, tramdė - ir to norėjo.
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, ir, nors buvo neblaivus, tačiau orientavosi situacijoje, ką patvirtina ir aptarti vaizdo įrašai, todėl galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Nusikalstamos veikos baigtos, nes nukentėjusysis buvo sužalotas, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, įvykį matę asmenys buvo sutrikę ir išsigandę, stebėjo muštynes, stengėsi jas malšinti, buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba, kas neabejotinai įrodo, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyti.
Kadangi kaltinamasis panaudodamas smurtą prieš asmenį viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei tokiu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.
Teismas, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad V. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą) .
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, baigti; į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 100-113): neteistas, administracine tvarka nebaustas, prieš beveik penkiolika metų deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), dirba užsienyje, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, sveikas.
Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, nuolat gyvenančiam ir dirbančiam užsienio šalyje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirtinos baudos bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalis), įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – mažesnės, nei vidurkis (BK 47, 61 straipsniai), bausmes tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalis 1 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirti vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių būtų neproporcinga ir tokios bausmės paskyrimas būtų neadekvatus kaltininko asmenybei, taip pat neatitiktų ir bausmės paskirties, bausmė būtų sunkiai įvykdoma užsienio šalyje, kurioje kaltinamasis nuolat gyvena beveik penkiolika metų. Kaltinamasis neteistas, nebaustas, gyvena užsienyje, kur dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, todėl, tikint, kad šis jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis atvejis jo gyvenime, darytina išvada, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam skiriama baudos bausmė bus efektyvi priemonė bausmės paskirčiai užtikrinti.
Civilinis ieškinys.
Civilinis ieškovas/nukentėjusysis E. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 17 958 Eur turtinės, 2 000 Eur neturtinės žalos ir 423,50 Eur teisinių išlaidų (past. ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta 432,50 Eur, tačiau tiek ieškinyje, tiek iš sąskaitos faktūros matyti, kad teisinių išlaidų suma 423,50 Eur, todėl šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu) priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 142-145). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro 15 000 svarų (17 888 Eur) negautos pajamos nuo 2024 m. liepos iki dabar bei įvykio metu suplėšytos striukės vertė – 70 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinio ieškinio reikalavimo dėl sugadintos striukės atsisakė, nurodė, kad ją pigiai susisiuvo, kvito neturi, todėl 70 Eur turtinės žalos nereikalauja atlyginti. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia patirtais sunkiais dvasiniais išgyvenimais, šoku, depresija, dėl skausmo sutrikusiu miegu, taip pat išgyvena dėl prastai atrodančios sužalotos rankos.
Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.
Dėl turtinės žalos.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti negautas pajamas - 15 000 svarų, t. y. 17 888 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. liepos iki dabar (past. ieškinys gautas 2025 m. balandžio 3 d.), nurodė, kad dėl sužalojimo negalėjo dirbti, todėl nebuvo gauta tokia pinigų suma. Su ieškiniu pateiktas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad E. Ž. įmonę informavo, jog dėl sužalojimo po atostogų negrįš dirbti, todėl įmonė turėjo pasamdyti kitą subrangovą jo darbui užbaigti. E. Ž. nurodė, kad yra laisvai samdomas darbuotojas, todėl negali pateikti kitokių negautas pajamas patvirtinančių dokumentų. Iš nukentėjusiojo pateiktos mokėjimų ir išskaitymų ataskaitos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ atliktų mokėjimų E. Ž. suma laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2025 m. balandžio 5 d. buvo 16 618 svarų. Duomenų apie nedarbingumą ar gydymosi laikotarpį byloje nepateikta. 2025 m. sausio 15 d. nuotoliniu būdu apklausiamas nukentėjusysis buvo darbo vietoje, vilkėjo specialią liemenę, nurodė, kad dirba kompanijoje, yra laisvai samdomas, tačiau ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas iki ieškinio pateikimo momento, t. y. 2025 m. balandžio 3 d.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie vykdomą laisvai samdomo darbuotojo veiklą, apie gaunamas vidutines pajamas, apie atostogų trukmę, nedarbingumo laikotarpį ar po patirtų sužalojimų darbą sumažintu krūviu, taip pat ir duomenų apie tai, nuo kada jis pradėjo dirbti kitoje kompanijoje, nepateikė tikslaus negautų pajamų apskaičiavimo, darytina išvada, kad, nors dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis, negalėdamas kurį laiką dirbti, galimai negavo pajamų, tačiau tiksliai apskaičiuoti negautų pajamų dydžio baudžiamojoje byloje nėra galimybės, todėl civiliniam ieškovui E. Ž. paliktina teisė į civilinį ieškinį dėl negautų pajamų, susijusių su įvykio metu patirtu sužalojimu, atlyginimo.
Dėl neturtinės žalos.
Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.
Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis V. J., išprovokavęs konfliktą, tyčia smurtavo nukentėjusiojo E. Ž. atžvilgiu, kumščiu sudavė smūgį į veidą ir stiklinio butelio šuke perpjovė jam dešinę ranką, padarydamas dešinio dilbio priekinio paviršiaus gilią pjautinę žaizdą su pirštus lenkiančių raumenų ir sausgyslių bei vidinio nervo pažeidimais, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Po įvykio nukentėjusysis greitosios pagalbos medikų buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo teikiama medicininė pagalba, atlikta operacija. Dėl rankos sužalojimo nukentėjusysis, kaip nurodė, ilgą laiką negalėjo dirbti, kuo teismas neturi pagrindo netikėti. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo elgesio taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus, šoką, depresiją, patiria gėda ir žmonių žvilgsnius dėl padaryto sužalojimo matomų pasekmių, kt. Taigi visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, dirba vadovaujantį darbą. Įvertintina ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-85-594/2024 ir kt.).
Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą, panaudotas priemones ir kilusias pasekmes, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir jų gydymo trukmę, negalėjimą dirbti, teismas nustato, kad nukentėjusiajam E. Ž. priteistina 2000,00 Eur neturtinė žala. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo V. J., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamajam kardomoji priemonė šioje byloje nepaskirta.
Daiktiniai įrodymai.
Stiklinis butelis, stiklinio butelio kakliuko fragmentas, stiklo šukė, likusios po atlikto tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, adresu Lvivo g. 19a, Vilnius (2 t., b. l. 39), bei raudonos spalvos dėmės mėginys, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtini/konfiskuotini ir sunaikintini.
Du kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi vokuose prie bylos, paliktini saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti ir 423,50 Eur teisines išlaidas už civilinio ieškinio parengimą.
Civilinį ieškinį nukentėjusiojo vardu pateikė jo atstovė advokato padėjėja M. Ž.. Kartu su ieškiniu patektas teisinių paslaugų sutarties išrašas ir sprendimas dėl advokato padėjėjos praktikos patvirtinimo, taip pat PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad E. Ž. už civilinio ieškinio parengimą advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 423,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu advokato/advokato padėjėjos pagalba nesinaudojo, kreipėsi tik dėl civilinio ieškinio parengimo, prašomai priteisti sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosios ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių sumų, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl, pripažinus proceso išlaidomis, priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas), ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti:
- pagal BK 284 straipsnį – 55 MGL, t. y. 2 750,00 Eur dydžio bauda;
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, t. y. 5 000,00 Eur dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL (vieno šimto minimalaus gyvenimo lygių), t. y. 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys).
Priteisti iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiajam E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 423,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 50 ct) proceso išlaidas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiajam E. Ž. palikti teisę į civilinį ieškinį dėl negautų pajamų, susijusių su įvykio metu patirtais sužalojimai, atlyginimo.
1) stiklinį butelį, stiklinio butelio kakliuko fragmentą, stiklo šukę, likusius po atlikto tyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, adresu Lvivo g. 19a, Vilnius (2 t., b. l. 39), bei raudonos spalvos dėmės mėginį, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti/konfiskuoti ir sunaikinti;
2) du kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus vokuose prie bylos, palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylos 3 tomą.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo/išsiuntimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).