Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-249-932/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-09
Bylos Nr.: 1A-249-932/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39488-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: N. P.
Civilinis atsakovas: D. T.
Civilinis ieškovas: R. P., A. S.
Nukentėjusysis: A. S.
Advokatai: Aleksandras Vancevičius

Kategorijos

1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
1.2.3.4.3Privilegijuotas neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str. 3 d.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-932/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39488-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.6; 1.2.3.4.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,

nuteistojo N. P. gynėjui ir civilinės atsakovės D. T. individualios įmonės atstovui advokatui R. G.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. P. ir A. S. (ankstesnė pavardė P.) atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,

civilinės atsakovės D. T. individualios įmonės atstovui D. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. ir civilinės atsakovės D. T. individualios įmonės (toliau – IĮ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, N. P. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuosprendžiu tenkintas iš dalies:

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteista iš civilinės atsakovės D. T. IĮ 1 050 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 21 050 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. priteista iš civilinės atsakovės D. T. IĮ 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat nuosprendžiu nukentėjusiajai A. S. priteista iš nuteistojo N. P. 2 000 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. P. pripažintas kaltu dėl to, kad (duomenys neskelbtini), apie 9.00 val., miške, esančiame Švenčionių r., Labanoro sen., Lakajos k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas D. T. IĮ įmonės direktoriaus 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų „Miško pjovėjo pareiginių nuostatų“ (toliau – Miško pjovėjo pareiginiai nuostatai) 1 skyriaus 7 punktą, atlikdamas miško kirtimo darbus – pjaudamas medį, neįvertino ir nepasirinko saugaus atstumo iki toje biržėje dirbančios kitos darbininkų grupės, tuo pažeisdamas D. T. IĮ direktoriaus 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymu patvirtintos „Miško pjovėjo, dirbančio su motoriniu pjūklu, darbo saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 9 (toliau – Miško pjovėjo instrukcijos) 4 dalies 4.6, 4.7, 4.44 ir 4.46 punktus, Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių Nr. DT1–96 (toliau – Miško darbų saugos taisyklės) 44, 45, 46 ir 51 punktus, todėl nupjautas medis nukrito ant miško pjovėjo J. P., pastarajam buvo padaryti dauginiai galvos sužalojimai, pasireiškę žaizda viršugalvyje su minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto lūžiu dešinėje, pereinančiu į pamatą, kraujavimu po kietuoju smegenų dangalu užpildant stuburo kanalą, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kontūziniais židiniais smegenėlių pusrutuliuose, kas komplikavosi kraujavimu į kvėpavimo takus ir ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų J. P. mirė. Taip N. P., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui – J. P.. Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės – nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimui nustatytų reikšmingų aplinkybių yra neteisingas ir neobjektyvus, todėl keistinas. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Tvirtina, jog teismas nukentėjusiojo J. P. neatsargaus elgesio sudedamąsias dalis vertino selektyviai, pažymėjo tik naminės degtinės atsinešimo į darbą faktą, nors turėjo vertinti pastarojo veiksmų visumą, pradedant nuo išvykimo į darbą, elgesio darbo metu, rizikos prisiėmimą ir kt.

2.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo, turėjo įvertinti ne tik jo, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmus iki įvykio, pastarojo elgesį ir fizinę būklę darbo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas J. P. neblaivumo laipsnis (virš 2 promilių) ir kiti faktiniai duomenys (apklausti liudytojai patvirtino įtarę, kad J. P. atvyko į darbą jau būdamas neblaivus arba pagiringas) leidžia pagrįstai pripažinti, kad nukentėjusysis į darbą išėjo jau būdamas neblaivus. J. P. savo iniciatyva į darbo vietą atsivežė nemažą kiekį alkoholio (1,5 l naminės degtinės), darbo vietoje iki darbo pradžios vartojo alkoholinius gėrimus ir tai siūlė daryti kitiems darbuotojams, nors žinojo neturintis tokios teisės, alkoholį vartojo pats su kitais bendradarbiais, o po to, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vykdė darbines pareigas – pjovė medžius.

2.3. Atvykdamas į darbą neblaivus, vartodamas alkoholį darbo vietoje, dirbdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusysis J. P. itin grubiai pažeidė darbdavio – civilinės atsakovės D. T. IĮ nustatytas darbo saugos taisykles ir instrukcijas. Tiek žuvusysis, tiek nuteistasis buvo supažindinti su darbo saugos taisyklėmis (Miško pjovėjo pareiginiais nuostatais, Miško pjovėjo, dirbančio su motoriniu pjūklu, darbo saugos ir sveikatos instrukcija), todėl akivaizdu, kad J. P. suvokė, kad atvyko į darbą neblaivus, darbo vietoje iki miško kirtimo darbų pradžios vartodamas alkoholį darbo vietoje, pažeidė nustatytas taisykles, o, dirbdamas pavojingą miško pjovėjo darbą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokė dėl girtumo kilusią riziką. Apeliantas tvirtina, jog yra pilnas pagrindas teigti, kad ir nukentėjusiojo girtumas ir jo laipsnis, buvimas tokios būklės pavojingoje zonoje, dėl girtumo sumažėjusi reakcija į darbo aplinką ir joje vykstantį miško kirtimo procesą, turėjo įtakos įvykio pasekmėms. Skunde nurodoma, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis pats niekieno neverčiamas prisiėmė didžiulę riziką vykdyti darbines pareigas, nors turėjo suvokti, kad būdamas tokios būklės negalėjo ir neturėjo to daryti. Apelianto manymu, darbo saugos taisyklių nesilaikymas, neatsargus ir neatsakingas elgesys darbe sudaro pakankamą pagrindą tokį nukentėjusiojo J. P. elgesį pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-303/2019). Nustačius minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas lengvinant nuteistojo padėtį, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinant nuo 2 (dvejų) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

3. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė D. T. IĮ prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteista 1 050 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteistas 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, ir priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 5 000 Eur; 3) panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. priteisto 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

3.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo (dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo) yra nepagrįstas ir neteisingas, prieštaraujantis aktualiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl šioje dalyje keistinas arba naikintinas.

3.2. Nesutikdamas su nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajai A. S. priteisto 1 050 Eur turtinės žalos atlyginimo, apeliantas skunde pažymi, kad ieškovė pareiškė pradinį 5 921,5 Eur dydžio civilinį ieškinį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas faktines išlaidas, t. y. 1 354, 5 Eur laidojimo išaidas, 4 100 Eur kapavietės tvarkymo išlaidas, iš viso 5 454,5 Eur. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas atlygino ieškovei 1354,5 Eur laidojimo ir 2 050,00 Eur kapavietės tvarkymo išlaidas, iš viso 3 404 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, kad sutinka ir pripažįsta, jog jam tenka atsakomybė už 1/2 ieškovės patirtų kapavietės tvarkymo išlaidų, kadangi nustatyta, jog kapavietė, kurioje palaidotas J. P., yra bendra, skirta dviem asmenims. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad 4 100 Eur išlaidos yra už dviem asmenims skirtos kapavietės tvarkymą. Nukentėjusioji A. S. paaiškino, kad ji apmokėjo už kapavietės tvarkymą, tačiau lėšomis prisidėjo ir jos motina R. P., kuri teisme nurodė pervedusi (perdavusi) dukrai A. S. 3 000 Eur, t. y. A. S. apmokėjo rangovui UAB „Pas Jonus“ bendromis jos ir R. P. lėšomis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovių valia buvo bendromis lėšomis įrengti kapavietę, skirtą būtent dviem asmenims, o ne vien tik žuvusiajam J. P.. Apelianto teigimu, tai reiškia, kad jis materialiai yra atsakingas tik už 1/2 kapavietės tvarkymo išlaidų, šias išlaidas apeliantas nukentėjusiajai apmokėjo iki bylos išnagrinėjimo. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad žuvusysis J. P. palaidotas šeimyniniame kape.

3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su kapavietės tvarkymo išlaidų apskaičiavimu ir paskirstymu. Pažymima, kad ieškovė yra pateikusi gana išsamius duomenis apie kapavietės tvarkymo išlaidas (jie skunde aptariami), iš jų galima spręsti, jog kapavietės tvarkymo išlaidų 1/2 dalis yra siejama su J. P. laidojimu, o 1/2 su kito asmens palaidojimu ateityje. Apelianto vertinimu, teismas ieškovei papildomai turėjo priteisti tik metalinių raidžių (J. P. vardo ir pavardės, gimimo ir mirties datų užrašas) sumontavimo ant paminklo išlaidas – 95 Eur, kurias apeliantas taip pat jau yra sumokėjęs (patvirtina prie skundo pridėtas mokėjimo nurodymas, priedas Nr. 2). Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu priteistas 1 050 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas yra neteisingas ir nepagrįstas, dėl ko prašoma panaikinti šią nuosprendžio dalį.

3.4. Toliau apeliacinio skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajai A. S. priteistos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra neteisingas, neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei kitoms svarbioms aplinkybėms, neatitinka suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Skunde aptariama aktuali kasacinio teismo praktika, susijusi su neturtinės žalos priteisimu gyvybės atėmimo atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad minimo pobūdžio bylose esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016), privalu atsižvelgti į doktrinoje išreikštą vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, 46 punktas), teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 529/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 51 punktas). Pažymima, kad panašiose bylose nukentėjusiems priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma svyruoja nuo 7 000 Eur iki 15 000 Eur (skunde nurodomos konkrečios bylos ir jose priteisti neturtinės žalos dydžiai).

Šalies argumentai

3.5. Aptaręs teismui nurodytus ieškovės motyvus dėl neturtinės žalos atsiradimo, apeliantas išreiškia poziciją, kad ieškovės argumentai yra gana abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Teiginiai pakankamai deklaratyvūs, būdingi panašiose bylose grindžiant neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovės pateikti įrodymai dėl J. P. žūties atsiradusių pasekmių yra nepakankami konstatuoti, kad dėl įvykio ieškovei buvo sukeltos didelės neigiamos pasekmės: sukeltas didelis stresas, išgyvenimai, kurie turėjo ir/ar gali turėti neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Nors prie ieškinio ieškovė pateikė gydytojo išrašą, kuris patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. A. S. konsultavo gydytojas psichiatras, jai nustatyta diagnozė – stresas, neklasifikuojamas, paskirti vaistai „Alprozolamas“. Daugiau jokių duomenų apie gydytojų konsultacijas ir gydymą nepateikta, taip pat nėra įrodymų, kad paskirti vaistai buvo įsigyti ir vartojami.

3.6. Atkreipia dėmesį į ieškovės ir nukentėjusiosios A. S. teisme išsakytus teiginius, kad didžiausius nemalonumus ir išgyvenimus jai sukėlė baudžiamosios bylos ir kitų tyrimų procesiniai dokumentai, jų turinys (ypatingai įvykio nuotraukos), kilo stresas dėl teismų, finansų. Apeliantas pažymi, kad baudžiamasis procesas yra oficialus įvykio tyrimas, kurio metu nustatomos tyrimui reikšmingos aplinkybės, todėl tai negali tapti ieškovės argumentais dėl patirtos neturtinės žalos, juolab, kad ieškovei ikiteisminiame tyrime ir teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo 2012 m. gyvena Vilniuje, atskirai nuo tėvų, yra įgijusi nekilnojamą turtą, turi finansinę prievolę bankui, kas mėnesį moka apie 220 Eur; nuo 2012 m. iki nelaimingo atsitikimo jokios piniginės paramos iš tėvo negaudavo, gyvena visiškai savarankiškai. Šios aplinkybės, kaip nurodoma, leidžia atitinkamai vertinti žuvusiojo ir ieškovės ryšį bei įvykio sukeltų pasekmių sunkumo laipsnį.

3.7. Nustatydamas ieškovei A. S. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas turėjo įvertinti ir paties nukentėjusiojo neatsargų ir neapdairų elgesį. Atvykdamas į darbą neblaivus, vartodamas alkoholį darbo vietoje, dirbdamas neblaivus, J. P. itin grubiai pažeidė darbdavio nustatytas darbo saugos taisykles ir instrukcijas, nors privalėjo suvokti ir suvokė kilusią riziką. Įvertinus įvykio aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad būtent nukentėjusiojo girtumas ir jo laipsnis (daugiau nei 2 promilės) bei dėl to sumažėjusi reakcija į darbo aplinką ir joje vykstantį miško kirtimo procesą, turėjo didelės įtakos įvykio pasekmėms. Taip pat skunde yra nurodoma oficialiose publikacijose patalpinta informacija dėl alkoholio poveikio ir daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti konstatuota, jog nukentėjusiojo (žuvusiojo) elgesys buvo ir rizikingas (pats sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu), ir labai neatsargus.

3.8. Priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgtina ir į pagrįstus už kaltininko veiksmus atsakingo asmens (šiuo atveju apelianto) interesus. Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (kai yra žalą padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, nėra teisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui ar už atsiradusią žalą atsakingam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Apelianto tvirtinimu, dėl paminėtų aplinkybių, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatant jos dydį, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

3.9. Be to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai A. S. priteistinos dydį, nevertino to, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė atimti J. P. gyvybę ir dėl to sukelti nukentėjusiajai dvasinius ir moralinius išgyvenimus, be to, kaip nurodyta anksčiau, privalėjo pripažinti ypatingai rizikingą paties žuvusiojo elgesį – didelį neatsargumą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, pirmos instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas nuo 20 000 Eur iki 5 000 Eur.

3.10. Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje skundžiama nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. priteistos 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusioji ir žuvusysis po santuokos nutraukimo gyveno kaip šeima ir nukentėjusioji neteko ilgamečio gyvenimo partnerio. Byloje nustatyta, kad R. P. su velioniu J. P. (duomenys neskelbtini) m. sudarytą santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) m. Ši prejuducinė aplinkybė reiškia, kad tarp žuvusiojo ir ieškovės nebeegzistavo jokie šeimyniniai santykiai. Nors R. P. aiškino, kad santuoka nutraukta tik teisiškai, o ne faktiškai, tačiau apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovė nurodė, kad santuoką nutraukė siekiant išvengti galimų neigiamų materialinių pasekmių bendram turtui ir pačiai ieškovei. Ieškovės paaiškinimai, jog santuoka nutraukta tik teisiškai, vertintini kaip siekis įrodyti savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, priskiriant save prie asmenų, turinčių teisę į tokios žalos atlyginimą pagal civilinius įstatymus (CK 6.284 straipsnis). Ieškovės teiginiai, kad ji su velioniu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kas, anot jos, reiškia bendrą sutuoktinių gyvenimą, taip pat tai neva vėliau buvo planuojama iš naujo susituokti, nėra pagrindas konstatuoti ieškovės teisę į tokio pobūdžio ieškinį.

3.11. Be kita ko, pažymima, kad po J. P. mirties buvo pradėta paveldėjimo procedūra, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ne R. P., o žuvusiojo dukrai A. S.. Ieškovė R. P. pagal įstatymą ir negalėjo būti J. P. palikimo, turto ar turtinių teisių paveldėtoja, nes nebuvo palikėjo sutuoktinė ar artimas giminaitis (CK 5.13 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys į Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta ieškovės R. P. ir J. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį visas materialus bendras sutuoktinių turtas atiteko R. P.. Santuokos nutraukimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie bendri ar asmeniniai įsipareigojimai, kurie buvo pasidalinti santuokos nutraukimo metu. R. P. nenurodė nieko aiškaus apie J. P. skolas, kurių buvimas nulėmė santuokos nutraukimą. Pastaroji aiškino, kad skolos buvo, bet ji jų neprisimena, J. P. šias skolas apmokėjo asmeniškai. Apelianto teigimu, tai reiškia, kad ieškovės paaiškinimai dėl formalaus santuokos nutraukimo yra nepagrįsti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė su J. P. nutraukė santuoką bendru sutarimu, kartu aiškiai suvokė, turėjo numatyti ir numatė visas teisines pasekmes, kurios atsirado po santuokos nutraukimo.

3.12. Skunde akcentuojama, kad ieškovė neįrodė buvusi išlaikoma velionio, vedusi bendrą ūkį ir pan. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįsti jos teiginius apie bendrą jos ir žuvusiojo gyvenimą, jų santykius, nepateikė duomenų apie jos pačios gautas ir gaunamas pajamas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad J. P. pajamos iki jam pradedant dirbti pas atsakovę buvo minimalios (300 – 400 Eur per mėnesį), panašiai uždirbdavo ir pas atsakovę, tuo tarpu ieškovės pajamos buvo daugiau nei 600 Eur, visus mokesčius už gyvenamojo būsto išlaikymą ji mokėjo iš savo lėšų, kas reiškia, kad turtas, kuriame gyveno R. P. ir J. P., priklausė ir priklauso ieškovei, o ne kartu su J. P.. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ir žuvusysis gyveno kartu viename bute, savaime nereiškia, kad jie buvo šeima, ir vien tik šios aplinkybes pagrindu negalima konstatuoti, kad ieškovė ir nukentėjusysis buvo ilgamečiai gyvenimo partneriai.

3.13. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 36 075,59 Eur turtinės žalos (negautų pajamų), pažymėjo, kad ieškovė nepatenka į įstatyme numatytų asmenų, kurie gali reikalauti negautų pajamų, ratą. Tai reiškia, kad ir spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo teismas taip pat turėjo vadovautis tomis pačiomis aplinkybėmis bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Ieškovės R. P. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo negalėjo būti tenkinamas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteisto 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo naikintina.

III. Atsiliepimo į apeliacinius skundus teisiniai argumentai ir prašymai

4. Atsiliepimu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. S. ir R. P. atstovas advokatas A. Vancevičius prašo nuteistojo N. P. ir civilinės atsakovės D. T. IĮ apeliacinius skundus atmesti.

4.1. Atstovas kaip nepagrįstus vertina nuteistojo N. P. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pripažinimo ir bausmės vykdymo atidėjimo termino sumažinimo. Nors įvykio metu nukentėjusysis ir buvo neblaivus, darbe turėjo degtinės, tačiau jo veiksmai nebuvo provokuojančiai nukreipti į nuteistąjį, veiksmai nebuvo nei smurtiniai, nei kitaip pavojingi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Pažymima, kad apeliaciniame skunde nuteistasis net nenurodo, kokie konkretūs žuvusiojo veiksmai išprovokavo jį padaryti nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios neneigia, kad alkoholio turėjimas darbe ir jo vartojimas darbo vietoje, nėra pateisinamas, tačiau vien apsvaigimas nebuvo ir nėra priežastis, dėl kurio J. P. žuvo. Atstovo teigimu, esminėmis aplinkybėmis buvo: 1) nuteistasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neįvertino ir nepasirinko saugaus atstumo iki biržėje dirbančios kitos darbininkų grupės, nesiėmė visų reikiamų saugumo reikalavimų, neįspėdamas kitos brigados darbininkų nupjovė medį, kuris staiga nukrito ant ten dirbusio J. P. ir jį mirtinai sužalojo; 2) darbdavio ir jo įgaliotų asmenų padaryti teisės aktų pažeidimai darbų saugos srityje, neužtikrinant darbuotojų kontrolės, saugių darbo sąlygų, bet sudarant sąlygas darbo funkcijas nekontroliuojamiems vykdyti nuo alkoholio apsvaigusiems darbuotojams, visiškai neprižiūrint vykdomų pavojingų miško kirtimo darbų, dėl ko šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje) darbdavio, t. y. civilinės atsakovės D. T. IĮ, atsakingų asmenų atžvilgiu. Be to, atstovas pažymi, kad pats nuteistasis į darbą atvyko apsvaigęs nuo alkoholio, laisva valia kartu su nukentėjusiuoju darbo metu vartojo alkoholį, vykdydamas pjovimo darbus neįspėjo apie pjaunamą medį kitos brigados darbininkų, nesiėmė saugumo reikalavimų, tuo grubiai pažeisdamas darbo saugos taisykles ir instrukcijas. Nesutikdamas su prašymu trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atstovas atkreipia dėmesį, kad baigiamosiose kalbose nuteistojo gynėjas prašė būtent tokios trukmės bausmės atidėjimo termino, toks nustatytas terminas yra tinkamas, atitinkantis teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

4.2. Atstovo vertinimu, apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad nukentėjusiajai A. S. priteistas 1 050 Eur turtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas vien dėl to, jog kapavietė, kurioje palaidotas J. P., yra bendra, skirta dviem asmenims. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisingai paskirstė kapavietės tvarkymo išlaidas ir, atsižvelgdamas į tai, kad žuvusysis palaidotas šeimyniniame kape, išlaidas sumažino 1 000 Eur suma. Atsiliepime pažymima, kad laidojant J. P. buvo paskirtas šeimos kapas, nukentėjusiosios neturėjo galimybės pasirinkti kapavietės. Nukentėjusiosioms kilo pareiga sutvarkyti kapavietę, o ją sutvarkyti tik dalinai, nėra galimybės. Kapavietės sutvarkymo išlaidos yra įprastinės.

4.3. Atsiliepimu kategoriškai nesutinkama su civilinės atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais įrodinėjama neva nukentėjusiosioms buvo priteistos per didelės neturtinės žalos sumos. Pažymi, kad nukentėjusioji A. S. iki pat tėvo mirties artimai bendravo su juo, bendravimas buvo nuolatinis, nukentėjusioji dažnai atvykdavo ir ilgą laiką svečiuodavosi pas tėvus, santykiai su tėvu buvo artimi ir šilti, todėl netekusi jo išgyvena didelį skausmą, emocinį sukrėtimą ir kančią. Po staigios tėvo mirties sutriko sveikata, dėl ko kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, jai buvo paskirti stiprūs nerimą malšinantys vaistai, kuriuos, priešingai nei mėginama įrodyti, nukentėjusioji įsigijo ir vartojo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas šiam klausimui svarbias faktines aplinkybes, o priteistos neturtinės žalos kompensacija atitinka tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiamų kompensacijų dydžius (skunde nurodomos konkrečios bylos). Byloje nebuvo pateikta objektyvių ir patikimų įrodymų, kad civilinės atsakovės finansinė sudėtis yra sudėtinga, susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Priešingai, pateikti duomenys rodo, kad jis turi turto, daug metų vydo pelningą veiklą. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, jog bendrovė ir jos savininkas D. T. (kurių turtas nėra atskirtas) turi nekilnojamo turto – pastatų, žemės sklypų, bendrovės vardu registruotos 4 transporto priemonės, įmonė nepertraukiamai vykdo veiklą, samdo darbuotojus. Be kita ko, atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad civilinės atsakovės įmonėje praeityje jau buvo įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kai darbų vykdymo metu buvo sunkiai sužalotas darbuotojas. Visgi po pirminio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe darbdavys ir toliau nesiėmė jokių tinkamų, pakankamų veiksmų užtikrinti saugias darbo sąlygas, tinkamą darbų kontrolę, nebuvo patvirtintos būtinos kontrolės taisyklės, tvarkos, o tos, kurios patvirtintos, didesne dalimi yra neaiškios ir nesuprantamos; darbdavio specialiai šioms funkcijoms vykdyti priimtas asmuo (darbų vadovas R. J.) realiai net nežinojo ir nesuvokė, kokias turi vykdyti funkcijas, o įmonėje buvo nusistovėjusi pavojingų darbų – medžių kirtimo nekontroliavimo tvarka. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pavojingus darbus vykdė darbuotojai įvykio vietoje iš esmės buvo nekontroliuojami darbdavio įgaliotų asmenų. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte fiksuota, kad darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo bei neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarka iki nagrinėjamo įvykio darbovietėje nebuvo nustatyta, todėl darbuotojų neblaivumo kontrolė nebuvo tinkamai vykdoma. Tokia tvarka įmonėje nustatyta tik po įvykio. Tame pačiame nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko būtent dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo, t. y. darbai įvykio metu buvo vykdomi neprižiūrimi darbo vadovui, darbus vykdė neblaivūs asmenys (akte konstatuoti konkretūs teisės aktų pažeidimai). Tyrimą atlikęs ir pirmosios instancijos teisme apklaustas T. M. patvirtino nurodytus pažeidimus, taip pat tai, kad pažeidimai buvo J. P. žūties priežastis. Taigi, atstovo įsitikinimu, dėl išdėstytų priežasčių civilinei atsakovei, kaip darbdavei, tenka didesnė atsakomybė už asmens žūtį.

4.4. Atsiliepimu nesutinkama ir su civilinės atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai R. P. priteistos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ginčydamas skundo teiginį, jog nukentėjusioji neįrodė buvusi velionio išlaikoma, vedusi bendrą ūkį su juo, todėl nepatenka į CK 6.284 straipsnyje numatytų asmenų sąrašą, atstovas atsiliepime pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/29/ES yra nurodytas platesnis šeimos narių ratas, taip pat aptaria kasacinio teismo praktiką, aktualią sprendžiant klausimą dėl asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, nustatymo bei kriterijų neturtinei žalai apskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. P. neteko rūpestingo ir mylinčio partnerio, su kuriuo šeimyninius ryšius puoselėjo daug metų. Nors R. P. ir J. P. santuoka (duomenys neskelbtini) teisiškai buvo nutraukta, tačiau šeimos ryšiai neiširo, jie toliau gyveno artimą šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, bendrai kūrė ateities planus, padėjo įsitvirtinti dukrai. Netekusi artimo partnerio nukentėjusioji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, sukėlusį nerimo, baimės, liūdesio jausmus, nukentėjusiajai sutriko miegas, teko kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, jai diagnozuota ūminė reakcija į stresą, vartojo gydytojo paskirtus psichiką veikiančius vaistus. Nors apeliaciniame skunde civilinė atsakovė kelia abejones dėl nukentėjusiosios ir žuvusiojo bendro gyvenimo, tačiau, kaip pažymima atsiliepime, žuvusysis buvo ne tik D. T. IĮ darbuotojas, bet ir netoliese gyvenantis kaimynas, jokių duomenų, galinčių paneigti nukentėjusiosios paaiškinimus dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo nutraukus santuoką, apeliantas nepateikė. Priešingai nei nurodoma skunde, gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusio asmens tarpusavio ryšys. Ieškovų ratas neturėtų būti ribojamas formaliai. Santuokos nutraukimas neatima nukentėjusiosios R. P. teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliacinio skundo prašymas naikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai priteisto žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinės atsakovės atstovas advokatas prašė civilinės atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, tik patikslino, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji A. S. grąžino civiliniam ieškovui 95 Eur, nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo A. S. turi būti keistina, priteisiant iš civilinės atsakovės nukentėjusiajai 95 Eur sumą už išlaidas, patirtas už metalinių raidžių sumontavimą ant paminklo. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas advokatas prašė abu apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o civilinės atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies (nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą, o nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos panaikinti).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o civilinės atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijami nuteistojo N. P. kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo fakto/kvalifikavimo aspektai. Nuteistasis skunde nesutinka tik su ta nuosprendžio dalimi, kuria buvo nepripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taip pat, nuteistojo įsitikinimu, nustatytas pernelyg ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Civilinė atsakovė (D. T. IĮ) nuosprendį ginčija dėl civilinio ieškinio klausimų. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu argumentų nenurodoma, esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Nuteistasis N. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliaciniame skunde nėra įrodinėjama, kad žuvusiojo J. P. elgesys buvo provokuojantis, tačiau laikomasi pozicijos, kad pastarasis elgėsi rizikingai. Teismų praktikoje nurodoma, kad rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Toks teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas rodo, kad nukentėjusiojo elgesio pripažinimas rizikingu labiau būdingas tiems atvejams, kai asmuo yra nuteisiamas dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nukentėjusiojo (žuvusiojo) elgesį pripažinti rizikingu galima ir tais atvejais, kai yra padarytas neatsargus nusikaltimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-634/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žuvusysis J. P. į darbo vietą atsinešė degtinės ir ją vartojo, dirbo būdamas neblaivus, kas, nuteistojo vertinimu, yra rizikingas elgesys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Suprantama, kad nurodytas žuvusiojo elgesys nėra priimtinas ir laikytinas nepateisinamu bei lengvabūdišku. Vis tik svarbu tai, kad atsineštą alkoholį J. P. vartojo ne vienas, kartu su žuvusiuoju gėrė ir bendradarbiai V. V. bei nuteistasis N. P.. Atlikus lavono tyrimą J. P. kraujyje nustatyta 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija (šlapime – 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija) (1 t., b. l. 111-115), kai tuo tarpu N. P. iš karto po įvykio patikrinus alkotesteriu nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 152). Tokie duomenys leidžia spręsti, kad žuvusiojo ir nuteistojo išgertas alkoholio kiekis itin ženkliai nesiskyrė. Iki žuvusiojo mirtį nulėmusio įvykio nei J. P., nei N. P. suvartotas alkoholio kiekis netrukdė atlikti darbinių funkcijų (pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo neblaivumo nepripažino pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe). Nagrinėjamos bylos kontekste nėra jokio pagrindo spręsti, kad žuvusiojo elgesys turėjo įtaką neatsargiems nuteistojo veiksmams, būtent dėl kurių kilo įvykis, pasibaigęs J. P. mirtimi, dėl ko nebuvo pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui.

8. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas sušvelninti bausmės vykdymo atidėjimo terminą skunde siejamas išimtinai su atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, atitinkamai nėra ir pagrindo (nenustačius jokių kitų minimam klausimui reikšmingų aplinkybių) sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteistos turtinės žalos.

9. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117/2010). Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Pažymėtina, kad atlyginamos tik tos išlaidos, kurios atitinka protingumo kriterijus, yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu A. S. prašė jos naudai priteisti turtinę žalą, kuri susidarė dėl laidotuvių organizavimo ir kapavietės tvarkymo. Tuo tikslu nukentėjusioji pateikė duomenis, pagrindžiančius patirtų išlaidų faktą bei jų dydį. Remiantis 2020 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitosmis faktūromis nustatyta, kad dėl J. P. laidotuvių susidarė 1 666,5 Eur dydžio išlaidos (2 t., b. l. 134-135), kurios šiuo metu jau yra atlygintos (dalis išlaidų – 312 Eur – atlyginta gavus laidojimo pašalpą (2 t., b. l. 135 (antra lapo pusė)), kitą dalį – 1 354,5 Eur – atlygino civilinė atsakovė (2 t., b. l. 191)), dėl šių išlaidų būtinumo, pagrįstumo byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame skunde yra ginčijamas dėl kitos išlaidų dalies, o, būtent, kapavietės tvarkymo išlaidų. Iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00207 matyti, jog kapavietės tvarkymas iš viso kainavo 4 100 Eur (3 t., b. l. 62-63), tačiau motyvuodamas tuo, kad buvo įrengta šeimos kapavietė, civilinis atsakovas sutiko prisiimti ir atlygino tik 1/2 kapavietės sutvarkymo išlaidų, t. y. 2 050 Eur (3 t., b. l. 186). Civilinės atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl kapavietės tvarkymo priteisti dar 1 050 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje iš tiesų yra sutinkami atvejai, kai nustačius, kad įrengta šeimos kapavietė, priteistinos turtinės žalos dydis yra mažinamas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-493/2018, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-382/2017, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-458/2016). Vis tik žalos dydžio mažinimas nustačius šeimos kapavietės įrengimo faktą, anaiptol, nereiškia, jog atlygintina turtinė žala turi būti mažinama per pusę. Pastaroji aplinkybė yra vertinama visų turtinės žalos atlyginimo klausimui aktualių aspektų kontekste, kartu su nustatytu faktu, jog buvo įrengta šeimos kapavietė, vertinama ir tai, ar patirtos kapavietės įrengimo išlaidos yra įprastos, vidutinės ir atitinka protingumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju susipažinusi su byloje esančia išankstine sąskaita – užsakymu (2 t., b. l. 136) ir rašytiniu kapavietės tvarkymo paslaugas teikusio juridinio asmens vadovės paaiškinimu (3 t., b. l. 64), teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad buvo užsakytas išskirtinės ir prabangios, vidutines įrengimo išlaidas viršijančios kapavietės įrengimas. Nėra duomenų, jog nukentėjusioji pageidavo išskirtinai šeimos kapavietės, tuo tarpu nukentėjusiosios atstovas būtent ir akcentuoja, jog žuvusiojo laidojimui buvo paskirtas šeimos kapas ir nukentėjusiosios neturėjo galimybės pačios pasirinkti kapavietės. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kaip tik ir atsižvelgė į tai, kad buvo įrengta šeimos kapavietė ir tuo remdamasis 1 000 Eur suma (dėl vienos plokštės ir dalies darbų) sumažino priteistinos turtinės žalos dydį. Dar labiau mažinti aptariamas išlaidas nėra pagrindo, juo labiau, iki apelianto prašomos pusės dalies. Akivaizdu, kad apelianto nurodomas išlaidų apskaičiavimas (taikant 50 proc. taisyklę) yra ydingas, kadangi vien tas faktas, jog buvo sutvarkyta šeimos kapavietė, nereiškia dvigubai didesnių išlaidų. Nepriklausomai nuo to, ar kapas skirtas vienam asmeniui, ar keliems, kapavietės įrengimo darbai, detaliai išvardinti išankstinėje sąskaitoje – užsakymą, būtų tie patys, t. y. būtų statomas paminklas, atliekami iškalimo darbai jame, statoma vaza ir plokštė po ja, klojamos trinkelės aplink kapavietą, atliekami betonavimo darbai, kurie negali būti vertinami kaip pareikalavę dukart didesnių sąnaudų. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas A. S. dar 1 050 Eur turtinei žalai atlyginti (prie civilinės atsakovės jau atlygintos dalies – 2 050 Eur – kapavietės tvarkymo išlaidų) turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė netinkamai.

Dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteistos neturtinės žalos.

11. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai nusikalstamais nuteistojo N. P. veiksmais buvo pažeista civilinei ieškovei itin artimo žmogaus – jos tėvo gyvybė, t. y. aukščiausia vertybė, kurios atkūrimas yra neįmanomas. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su žuvusiuoju. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaikų ypatingumą ir nepakeičiamumą, neabejoja, kad staigi ir netikėta tėvo netektis ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus. Ieškovės patirti išgyvenimai yra suprantami, nereikalaujantys būti įrodyti konkrečiais duomenimis, kurių apeliaciniu skundu reikalauja civilinė atsakovė. Be to, byloje yra nustatyta, kad tėvo žūtis civilinę ieškovę paveikė ne tik dvasiškai, bet taip pat jai sukėlė ir sveikatos problemų, nes dėl patirto streso civilinė ieškovė kreipėsi į psichiatrą (2 t., b. l. 138), jai buvo išrašyti vaistai. Priešingai nei mėginama įrodyti civilinės atsakovės apeliaciniame skunde, byloje esančiame elektroninio recepto išraše yra aiškiai užfiksuota, kad civilinė ieškovė įsigijo gydytojos jai paskirtus vaistus (3 t., b. l. 70-71). Kolegija neturi pagrindo abejoti, jog ieškovė šiuo atveju patyrė realią neturtinę žalą, kuri turi būti teisingai atlyginama.

14. Esminis ginčas šiuo atveju kyla ne dėl to, ar ieškovė patyrė neturtinę žalą, o dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad vienu iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, yra teismų praktika, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose (kartu pažymėdamas ir tai, kad kiekvienas atvejis yra individualus, kitose bylose nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle). Teismų praktikoje nustatomi neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nėra ir negali būti vienodi, analogiškoose bylose priteistinos sumos skiriasi, pavyzdžiui, žuvusiojo tėvams priteista po 10 000 Eur (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-986/2018), žuvusiojo suaugusiai dukrai – 7 000 Eur (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų vasario 18 d. įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-373/2020), žuvusiojo tėvams – po 10 000 Eur, įskaitant ir savanoriškai atlygintą žalą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-338-468/2021), žuvusiosios suaugusiam sūnui – 7 000 Eur, seseriai – 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-788/2017), žuvusiojo sutuoktinei – 10 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018); tėvams, žuvus jų nepilnamečiui sūnui, – po 15 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-489/2017). Nors pateiktuose teismų praktikos pavyzdžiuose priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 7 000 Eur iki 15 000 Eur, tačiau, kaip ir minėta, individualios bylos aplinkybės gali sudaryti pagrindą nustatyti ir didesnę atlygintiną neturtinę žalą. Vis tik iš teismų praktikos galima spręsti, jog paprastai suaugusiems ir atskirai nuo žuvusio tėvo gyvenantiems vaikams yra priteisiamos sąlyginai mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog civilinė ieškovė yra suaugęs, brandą pasiekęs asmuo. Apklausiama A. S. parodė, jog dar 2012 m. pradėjo studijuoti ir išvyko į Vilnių, taigi įvykio metu atskirai nuo tėvų gyveno jau apie 8 metus. Nors nukentėjusioji pažymėjo, kad tėvai jai stengėsi padėti, tačiau tvirtino, kad dar studijų metu dirbo ir stengėsi išsiversti pati, pakankamai seniai gyvena savarankiškai, turi savo nekilnojamą turtą, atitinkamai ir byloje nėra duomenų, kad tėvas būtų bent kaip prisidėjęs prie jos išlaikymo. Neneigiant civilinės ieškovės patirto skausmo ir dvasinių išgyvenimų, vis tik pripažintina, jog būdama jau suaugusi, turėdama savarankišką gyvenimą, būdama finansiškai nepriklausoma, ji gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį.

15. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į byloje nustatytus žuvusiojo veiksmus, t. y. tai, kad pastarasis į darbo vietą atsinešė alkoholį ir jį vartojo, dirbo būdamas neblaivus. Nors tokie žuvusiojo veiksmai ir nesudarė pagrindo pripažinti esant nuteistojo N. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą pastarosios aplinkybės gali ir turi būti įvertintos. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į žuvusiojo neblaivumą ir alkoholio vartojimą darbo metu, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį pastarąsias aplinkybes įvertino visgi nepakankamai.

16. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinė ieškovė A. S. dėl artimo žmogaus – tėvo netekties patyrė neturtinę žalą, tačiau netinkamai nustatė priteistiną žalos dydį, kuris mažintinas iki 10 000 Eur.

Dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. priteistos neturtinės žalos.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys ir iš civilinės atsakovės priteista R. P. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pateiktame apeliaciniame skunde, vadovaujantis CK 6.284 straipsnio nuostatomis, keliamas klausimas, ar R. P. turi teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo dėl J. P. žūties šioje byloje aptariamo įvykio metu, motyvuojant, kad pastarųjų šeimyniniai santykiai buvo nutrūkę, jie kartu nevedė bendro ūkio, R. P. nebuvo išlaikoma J. P..

18. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sisteminė visų CK 6.284 straipsnio nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiame CK šeštosios knygos straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausia ir daugiausia (praktiškai išvien) yra orientuotas į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą (mirus asmeniui, teikusiam ar turėjusiam teikti išlaikymą) atlyginimą, kitaip tariant, pirmiausia ir daugiausia reglamentuoja asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės žalos atlyginimą. CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostata „šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą“ viso teisinio reguliavimo, įtvirtinto aptariamame CK šeštosios knygos straipsnyje, kontekste aiškintina taip, kad asmenys, kuriems pagal šį straipsnį pripažįstama teisė į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą atlyginimą, kartu turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Kitaip tariant, CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta J. P. ir R. P. sudaryta santuoka (3 t., b. l. 156-157), jie nebuvo įsipareigoję vienas kitą išlaikyti. Pastarosios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad R. P. nepatenka į CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatytą asmenų sąrašą, tačiau, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, faktas, kad R. P. J. P. žūties metu nebebuvo jo sutuoktinė, neeliminuoja R. P. teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žuvusysis bei civilinė ieškovė ir po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu. Pati R. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog santuoka buvo nutraukta tik formaliai, sprendžiant problemas dėl vyro skolų, tačiau abu ir toliau vedė bendrą ūkį. Jos teigimu, J. P. prie šeimos išlaikymo prisidėdavo finansiškai, atlikdavo namuose remontą, buities darbus. Tiek R. P., tiek ir A. S. patvirtino, jog po santuokos nutraukimo niekas nepasikeitė, abu gyveno taip, kaip ir anksčiau (3 t., b. l. 161-172). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. ir R. P. gyveno tuo pačiu adresu. Sprendžiant dėl santykių artumo, tikslinga atsižvelgti į tai, kad po J. P. žūties ne tik šio dukra, bet ir R. P. rūpinosi jo laidotuvių organizavimu, kapavietės sutvarkymu. Iš to spręstina, kad po (duomenys neskelbtini) nutrauktos santuokos J. P. ir R. P. sieję tarpasmeniniai artimi ryšiai nenutrūko, jie tęsęsi iki pat J. P. žūties, kuri įvyko (duomenys neskelbtini) Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad J. P. mirtis sukėlė R. P. ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir paveikė jos sveikatą. Kaip matyti iš byloje esančių medicinių dokumentų, ji skundėsi nemiga, nerimu, sutrikusiu širdies plakimu, dėl ko praėjus vos 3 dienoms nuo įvykio kreipėsi į gydytojus, kurie diagnozavo ūminę reakciją į stresą (2 t., b. l. 139), jai buvo išrašyti ir vėliau įsigyti vaistai (3 t., b. l. 65-69). Tokios aplinkybės patvirtina, jog dėl netikėtos ir staigios J. P. žūties R. P. patyrė didelį skausmą, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį diskomfortą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad R. P. ir J. P. siejo realus ir artimas tarpusavio ryšis, R. P. yra asmuo, kuris dėl artimo žmogaus mirties patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo.

21. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be anksčiau išdėstytų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad nepaisant bendro gyvenimo R. P. ir J. P. dalį buities vis tik tvarkė atskirai (mokesčius mokėdavo tik R. P., visiškai atskirai sprendė skolų klausimus), nei nutraukdami santuoką, nei kada nors vėliau teisiškai neįsipareigojo vienas kitam teikti materialinį išlaikymą. Pastarosios aplinkybės leidžia spręsti, kad ryšiai tarp nukentėjusiosios ir žuvusiojo nebuvo besąlygiškai artimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir turi būti mažintina. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, būtent kuriai pagal teismų praktiką tenka pareiga įrodyti civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017), nepateikė daugiau duomenų, kurie būtų leidę teismui dar detaliau įvertinti jos ir žuvusiojo tarpusavio santykius, jų kokybę, emocinį artumą. Tuo tarpu esami duomenys nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų priteisti R. P. 15 000 Eur, t. y. sumą, kuri pagal teismų praktiką yra priskiriama prie didesnių neturtinės žalos dydžių. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus anksčiau aptartą paties žuvusiojo elgesį, R. P. atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 7 000 Eur.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

22. Apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti sprendimą atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą posėdyje). Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymo kopija), patvirtinantys, kad A. S. sumokėjo atstovui 871,2 Eur (4 t., b. l. 102-103).

23. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami du apeliaciniai skundai, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, byla išnagrinėta per du posėdžius. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas teikė atsiliepimą, aktyviai dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreikšdamas poziciją dėl byloje spręstinų klausimų, pasakė baigiamąją kalbą. Iš to spręstina, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, jos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo įtvirtintus kriterijus ir rekomenduojamą maksimalų atlygintiną išlaidų dydį. Kita vertus, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsižvelgtina į apeliacinio proceso rezultatą, t. y. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, civilinės atsakovės D. T. IĮ apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos tenkintinos iš dalies ir iš nuteistojo N. P. priteistina nukentėjusiajai A. S. 650 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti, o civilinės atsakovės D. T. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:

iš civilinės atsakovės D. T. individualios įmonės nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. (ankstenė pavardė P.) priteistą atlyginti neturtinės žalos sumą sumažinti iki 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų.

iš civilinės atsakovės D. T. individualios įmonės nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. priteistą atlyginti neturtinės žalos sumą sumažinti iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo N. P. išieškoti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. naudai 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis