Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl nukentėjusiosios A. S. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti procesas nutrauktas.

Iš J. A. priteista A. S. 600 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. A. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrinių žaliavų rūšiuotojo pareigose, turėdamas krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, 2017 m. vasario 4 d., apie 18.50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) savavališkai ėmėsi darbo, nesusijusio su darbo užduoties vykdymu, t. y. norėdamas užkelti nukritusį ir suskilusį atraminės sienelės bloką, jam nepriskirto krautuvo „Linde H35T“ šakėmis suspaudė ir pakėlė betoninę bloko dalį, matydamas šalia krautuvo stovintį UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrinių žaliavų surinkimo operatorių V. V. neužtikrino asmens saugumo, neužtikrino, kad krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių asmenų, išlipęs iš krautuvo „Linde H35T“, elgdamasis neatsakingai, paliko krautuvą be priežiūros su pakeltu kroviniu, ko pasekoje pakeltas blokas iškrito ir prispaudė V. V. galvą prie atraminės sienelės antros eilės bloko, tuo padarydamas jam galvos traumą, t. y. galvos smegenų sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, nuo ko V. V. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtintos Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.1 punkto „darbuotojas privalo dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 4 6.2.2 punkto „dirbti tik tą darbą, kurį jam pavedė tiesioginis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtintos Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 68 punkto „susidarius situacijai, dėl kurios gali įvykti avarija, nelaimingas atsitikimas arba kilti kitokių pavojų darbuotojų sveikatai, nutraukti darbą ir nedelsiant apie tai pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D-18 patvirtintų Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 19 27 punkto „atlikti krovos darbus, laikantis krovinių kėlimo taisyklių ir reikalavimų“, 28 punkto „dirbti tik tuos darbus, kurių vykdymas yra gerai žinomas ir nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių darbuotojų sveikatai ir gyvybei“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtintos Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 8 punkto „darbuotojas privalo nedelsdamas pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdaviui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo“, 31 punkto „darbo metu laikytis teleskopinio krautuvo ir jo mechanizmų eksploatacijos taisyklių“, 41 punkto „stebėti, kad teleskopinio krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių žmonių“, 59 punkto „draudžiama be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu“, 60 punkto „pertraukos metu teleskopinį krautuvą palikti ant lygios, be nuolydžių vietos, nuleisti kaušą ant pagrindo, užtraukti rankinį stabdį ir išjungti variklį“ reikalavimus ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. V..

3.5. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu nelaimingo įvykio mechanizmu. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra tiksliai (išsamiai) aprašyta padėtis, kurioje nuteistasis paliko krautuvą su pakeltu pamatų bloku. Be to, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad dar iki to momento, kol nuteistasis paliko krautuvą, jo darbo zonoje buvo darbininkas V. V.. Kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą nuosprendyje nėra nurodyta. Nuteistasis tikina, kad jokių kitų asmenų krautuvo darbo zonoje keliant bloką ir išlipant iš krautuvo su pakeltu kroviniu nebuvo. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas. Teismas, nustatydamas tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių, ignoravo aplinkybę, kad kai žuvusysis iš savo darbo vietos atėjo iki krautuvo, nuteistasis V. V. žodžiu perspėjo nelįsti prie pakelto bloko. Šią aplinkybę patvirtino ne tik nuteistasis, bet ir liudytojas T. B.. Teismas taip pat konstatavo, kad blokas iš krautuvo iškrito (išsprūdo). Tokia teismo išvada leidžia manyti, kad teismas nustatė jog tai įvyko savaime. Tačiau darydamas tokią išvadą teismas nevertino, kad bloko iškritimą galėjo lemti žuvusiojo elgesys sujudinant krautuvo šakes. Teismas priežastinio ryšio aspektu nevertino to, kad V. V. buvo pasirašytinai supažindintas su Rūšiuotojo (9333) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, kurios 4.16 punktas draudžia stovėti, vaikščioti ir dirbti po pakeltu kroviniu. Žuvusysis pats turėjo laikytis darbo saugos taisyklių, nustatytų darbdavio lokaliniais teisės aktais. Teismas taip pat nevertino, kokiu būdu žuvusiojo galva galėjo atsidurti tarp pakelto bloko ir sienelės viršaus, tarp kurių buvo tik 20-30 cm tarpas, kodėl pakeltas krovinys be išorinio poveikio, kurį galėjo sukelti tik žuvusysis, iškrito iš šakių esant ramybės būsenai. Nebuvo įvertinta ir tai, kad iš žuvusiojo sužalojimų matyti, kad buvo prispausta tik jo galva, o tai dar kartą patvirtina, kad pats nukentėjusysis dėl savo nepateisinamo neatsargumo, o ne dėl kitų asmenų veiksmų, neteko gyvybės. Esant paminėtoms aplinkybėms nėra pagrįsta teismo išvada, kad žuvusiojo mirtį nulėmė nuteistojo veiksmai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba švelninti bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl J. A. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. Pasak apeliantų, teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl to nepagrįstai sprendė, kad J. A. veiksmuose nustatyti visi minėto nusikaltimo sudėties požymiai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytus motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino. Pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų pakanka J. A. pripažinti kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

8. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. A., dirbdamas antrinių žaliavų rūšiuotojo pareigose, nukritus atraminės sienelės blokui, apie šią situaciją darbdavio neinformavo, nutarė nukritusį bloką užkelti. Jam nepriskirto krautuvo šakėmis suspaudė ir pakėlė betoninę bloko dalį, nepavykus bloko padėti į vietą, krautuvą su pakeltu kroviniu paliko be priežiūros. Pakeltas blokas iškrito ir prispaudė nukentėjusiojo galvą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Šių faktinių aplinkybių nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija. Tačiau skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju V. V. mirtis įvyko ne dėl J. A. teisės aktais nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nesilaikymo, kaip nuosprendyje konstatavo teismas, o dėl paties darbdavio padarytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų pažeidimo. Su tokiu apeliantų vertinimu nesutiktina.

9. Atlikus 2017 m. vasario 4 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą iš tikrųjų buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimai (3 t., b. l. 4–6). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. A. kaltės klausimą, turėjo vadovautis būtent 2017 m. kovo 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kadangi jame aiškiai nurodyta, jog nelaimingą atsitikimą sąlygojo ne J. A., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti pažeidimai. Tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos sudėties požymių asmens veiksmuose nustatymas, jo kaltės klausimo sprendimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kuris asmens veiksmus vertina baudžiamosios atsakomybės aspektu. Nagrinėjamu atveju nors ir neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė su darbuotojų sauga susijusius pažeidimus, už kuriuos taikyta administracinė atsakomybė, ši faktinė aplinkybė priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – darbuotojo V. V. mirtimi nėra susijusi.

11. Analizuojamoje situacijoje vertinant J. A. veiksmus BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių kontekste teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad V. V. mirtis įvyko nuteistajam atliekant darbus, kurie į jo pareigybę neįeina ir kuriuos atlikti jam nebuvo pavesta. Teisiamajame posėdyje apklausiamas J. A. patvirtino, kad jo darbas susijęs su šiukšlių rūšiavimu, nelaimingo atsitikimo dieną krautuvu turėjo vežti padangas į smulkintuvą. Nuteistasis taip pat pripažino, kad pakelti ir padėtį į vietą nukritusį atraminės sienelės bloką sugalvojo pats, norėdamas palikti tvarkingą darbo vietą. Duomenų, kad tokį nurodymą J. A. būtų gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra. To neteigė ir pats nuteistasis. Sugalvojęs pakelti nukritusį atraminės sienelės bloką nuteistasis pasiėmė jam nepriskirtą krautuvą, bloką pakėlė, tačiau nepavykus iš karto jį padėtį į vietą, paliko krautuvą su pakeltu kroviniu, kaip pats nurodė, žinodamas, kad krautuvo su pakeltu kroviniu palikti negalima (4 t., b. l. 122). V. V. mirtis įvyko dėl galvos traumos kai betoninis atraminės sienelės blokas iškrito ir prispaudė jo galvą prie atraminės sienelės. Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad būtent nuteistojo veiksmai buvo būtina ir pagrindinė priežastis, dėl kurio atsirado BK 132 straipsnyje numatyti padariniai – žmogaus mirtis. Pats J. A. savavališkai, neinformavęs darbdavio, ėmėsi darbo, nesusijusio su savo tiesioginių darbinių funkcijų vykdymu, darbus jam nepriskirtu krautuvu atliko nesilaikydamas specialių elgesio saugumo taisyklių, su kurių nuostatomis jis buvo supažindintas pasirašytinai. Būtent savo veiksmais nuteistasis sukėlė pavojingą situaciją, kuri ir sudarė sąlygas nelaimingam atsitikimui darbe įvykti.

12. Skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad nuteistojo atliekamas darbas pagal darbo sutartį buvo rankinio pobūdžio, o krautuvu jis dirbo vykdydamas žodinį darbdavio nurodymą, su krautuvo naudojimo instrukcija supažindintas nebuvo, nuteistasis darbus atliko kitoje, negu numatyta darbo sutartyje, vietoje. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų yra pasisakyta skundžiamame nuosprendyje (5 t., b. l. 60), nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Darbo sutarties sąlygų pakeitimai (darbo vieta, papildomos funkcijos pavedant dirbti krautuvu) tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susiję, kadangi kaip jau nustatyta nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad vykdydamas žodinį darbdavio nurodymą nuteistasis dirbo kitoje darbo vietoje ir savo darbinių funkcijų atlikimui naudojo krautuvą, o dėl to, kad J. A. savo iniciatyva ir be darbdavio žinios atliko jam nepavestą ir į jo pareigybę neįeinantį darbą. Nors su krautuvo „Linde“ naudojimo instrukcija nuteistasis nesupažindintas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. buvo išklausęs mokymus apie pramoninius krautuvus, kurių metu supažindintas su darbo tokiais krautuvais specifika, bendraisiais saugumo reikalavimais ir 2016 m. spalio 12 d. įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją. Be to, kaip minėta, J. A. buvo pasirašytinai supažindintas su Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad bendrieji saugaus darbo krautuvu reikalavimai nuteistajam buvo žinomi. Nepaisant to J. A. šių reikalavimų nesilaikė.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad spręsdamas J. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas nevertino paties nukentėjusiojo veiksmų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad J. A. liepė V. V. neiti prie krautuvo su pakeltu bloku. Tačiau šie skundo teiginiai nėra teisingi. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad į paminėtos aplinkybės buvo vertintos (5 t., b. l. 60, 61), tačiau jos pagrįstai nepripažintos turinčiomis teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių J. A. veiksmuose. J. A., liudytojo T. B. parodymais nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis iš tikrųjų liepė V. V. nelįsti prie krautuvo, nuteistojo kaltės nešalina. Nuteistasis J. A. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino žinojęs, kad negalima palikti krautuvo su pakeltu kroviniu. Tačiau net ir po to, kai prie krautuvo priėjo V. V., nuteistasis jokių aktyvių veiksmų, eliminuojančių nelaimingo atsitikimo darbe tikimybę, nesiėmė, krautuvą su pakeltu kroviniu paliko be priežiūros. Sutiktina su tuo, kad pats nukentėjusysis, būdamas supažindintas su saugos darbe reikalavimais, buvo neatsargus, tačiau jei nuteistasis savo iniciatyva ir be darbdavio žinios, pažeisdamas specialiąsias elgesio saugumo taisykles nebūtų atlikęs jam nepavesto ir į pareigybę neįeinančio darbo, nelaimingo atsitikimo darbe būtų išvengta.

14. Įvertinusi šioje byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. A. kaltės klausimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje išdėstyti visi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pateiktas jų teisinis vertinimas. Taip pat nurodyti nuteistojo ir jo gynėjo iškeltos versijos, kad dėl nelaimino atsitikimo darbe kaltas pats nukentėjusysis, atmetimo motyvai. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. A. kaltės yra neteisingos teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bausmės.

15. Apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos bausmės klausimas. Pasak apeliantų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rizikingo nukentėjusiojo elgesio nepripažino J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jos skirdamas bausmę neįvertino. Dėl to J. A. buvo nubaustas per griežtai. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, konstatavo, kad V. V. saugaus elgesio taisyklių nesilaikymą vertinti kaip J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Nuosprendyje cituojama teismų praktika dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo aktuali baudžiamosiose bylose dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą dėl neatsargumo, todėl vadovautis pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacine praktika nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

17. Byloje nustatyta, kad V. V. buvo supažindintas su Rūšiuotojo (9333) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, kurios 4.16 punktas draudžia stovėti, vaikščioti ir dirbti po pakeltu kroviniu ir jis darbo saugos taisyklių laikytis privalėjo. Nuteistasis V. V. pagalbos dėl nukritusio atraminės sienelės bloko padėjimo į vietą neprašė. Be to, V. V. nuteistojo J. A. buvo įspėtas nelįsti prie krautuvo su pakeltu kroviniu. Tačiau V. V. įspėjimo nepaisė, elgėsi ypatingai neatsargiai, byloje nenustatytomis aplinkybėmis pakišo galvą po pakeltu bloku, kuris nukrito. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. darbo saugos taisyklių nesilaikymas, neatsargus ir neatsakingas elgesys darbe sudaro pakankamą pagrindą tokį jo elgesį pripažinti J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Pripažinus šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia, iš naujo spręstinas ir J. A. skirtinos bausmės klausimas.

18. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytas aplinkybes, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirti, teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus.

19. J. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Už šią nusikalstamą veiką numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. J. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą 2011 m. už eismo kryptį nurodančio kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, nuobauda negalioja. Po šios nusikalstamos veikos naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes nuteistasis iš esmės pripažino, dėl kilusių padarinių gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pripažinta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. J. A. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Nuteistasis dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Jo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinusi su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai J. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, tai yra tokią, kokios prašė prokuroras baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nuteistajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pripažindamas J. A. kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles nepadarė. Tačiau teismas nepagrįstai J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino nukentėjusiojo neatsargaus elgesio darbo vietoje ir nuteistajam skyrė per griežtą bausmę. Esant paminėtoms aplinkybėms nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo rizikingą elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

J. A. už BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.