Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. A., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) antrinių žaliavų rūšiuotojo pareigose, turėdamas krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, 2017 m. vasario 4 d. apie 18.50 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savavališkai ėmėsi darbo, nesusijusio su darbo užduoties vykdymu, t. y. norėdamas užkelti nukritusį ir suskilusį atraminės sienelės bloką, jam nepriskirto krautuvo „Linde H35T“ šakėmis suspaudė ir pakėlė betoninę bloko dalį, matydamas šalia krautuvo stovintį UAB (duomenys neskelbtini) antrinių žaliavų surinkimo operatorių V. V., neužtikrino asmens saugumo, neužtikrino, kad krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių asmenų, išlipęs iš krautuvo „Linde H35T“, elgdamasis neatsakingai, paliko krautuvą be priežiūros su pakeltu kroviniu, ko pasekoje pakeltas blokas iškrito ir prispaudė V. V. galvą prie atraminės sienelės antros eilės bloko, tuo padarydamas jam galvos traumą, t. y. galvos smegenų sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, nuo ko V. V. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtintos Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.1 punkto „darbuotojas privalo dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 4 6.2.2 punkto „dirbti tik tą darbą, kurį jam pavedė tiesioginis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtintos Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 68 punkto „susidarius situacijai, dėl kurios gali įvykti avarija, nelaimingas atsitikimas arba kilti kitokių pavojų darbuotojų sveikatai, nutraukti darbą ir nedelsiant apie tai pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D-18 patvirtintų Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 19 27 punkto „atlikti krovos darbus, laikantis krovinių kėlimo taisyklių ir reikalavimų“, 28 punkto „dirbti tik tuos darbus, kurių vykdymas yra gerai žinomas ir nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių darbuotojų sveikatai ir gyvybei“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtintos Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 8 punkto „darbuotojas privalo nedelsdamas pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdaviui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo“, 31 punkto „darbo metu laikytis teleskopinio krautuvo ir jo mechanizmų eksploatacijos taisyklių“, 41 punkto „stebėti, kad teleskopinio krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių žmonių“, 59 punkto „draudžiama be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu“, 60 punkto „pertraukos metu teleskopinį krautuvą palikti ant lygios, be nuolydžių vietos, nuleisti kaušą ant pagrindo, užtraukti rankinį stabdį ir išjungti variklį“ reikalavimus ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. V..

Kaltinamasis J. A. kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti. Paaiškino, kad jis nuo 2013 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pradžioje dirbo šiukšlių rūšiuotoju, vėliau pradėjo dirbti operatoriaus darbą, dirbo su krautuvu „Dieci“, nors šis jam nebuvo priskirtas ir su jo naudojimo instrukcija jis nebuvo supažindintas. Apskritai jis nebuvo darbdavio supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, jų nematė ir neskaitė, tik pasirašė instruktavimo žurnaluose, nes jam taip nurodė padalinio vadovė E. S.. Kaltinamasis dirbo vienoje brigadoje su V. V. ir T. B., pastarieji įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo šiukšlių rūšiuotojais. Jų visų darbo vieta buvo gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Tose pačiose patalpose dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini)darbininkai, kurie irgi tvarkė, rūšiavo atliekas. Įvykio dieną, t. y. 2017 m. vasario 4 d., kaltinamasis dirbo įprastą darbą, krautuvu „Dieci“ vežiojo ir krovė panaudotas padangas į smulkinimo būgną, kur jos būdavo sumalamos, po to transporteriu patekdavo į rūšiavimo būgną, iš jo iškrisdavo ant žemės, tada padangų drožlės krautuvu buvo semiamos ir vežamos į sandėliavimo vietą. V. V. ir T. B. turėjo rūšiuoti šiukšles. Kaltinamasis, krautuvo kaušu semdamas nuo žemės padangų drožles, užkliudė atraminę sienelę, kuri buvo sukonstruota iš betoninių pamatų blokų, ir vienas viršutinis vidurinysis blokas nukrito ant žemės ir suskilo į dvi dalis. Ši atraminė sienelė buvo pastatyta 2017 m. sausio mėn. pabaigoje, ją pastatė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nes perkėlus rūšiavimo būgną nuo sienos į kitą vietą, tam, kad krautuvu būtų lengviau susemti padangų drožles, buvo sugalvota padaryti atraminę sienelę iš pamatų blokų. Tie blokai buvo sudėti vienas ant kito trim eilėm, bet jie nebuvo sutvirtinti, todėl sienelė nebuvo stabili. Dieną prieš įvykį, t. y. vasario 3 d., kaltinamasis, dirbdamas su krautuvu, matė, kad ta blokų sienelė nesutvirtinta, ją užkliudžius krautuvo kaušu, ji pasistumdavo iš vietos, tada ją krautuvu atstumdavo atgal. Apie tai, kad blokų sienelė nestabili, jis įmonės administracijai nepranešė. Kad atraminė blokų sienelė juda iš vietos, matė ir operatorė G. D., kuri buvo UAB (duomenys neskelbtini)meistrė, ji dirbo su krautuvu „Linde“, kuris buvo jai priskirtas. Kadangi kaltinamasis ir G. D. dirbo tose pačiose patalpose ir tą patį darbą, būdavo, kad kaltinamasis su G. D. leidimu vairuodavo jam nepriskirtą keltuvą „Linde“, nes su juo buvo patogiau susemti nuo žemės padangas, kadangi šis krautuvas buvo su šakėmis. Apie tai, kad jis dirbo su keltuvu „Linde“, savo darbdaviui taip pat nepranešė. Vasario 3 d. (penktadienį) kaltinamasis paprašė G. D., kad ši paliktų jam rytdienos darbui krautuvą „Linde“, ir ji sutiko. Todėl kai vasario 4 d. (šeštadienį) apie 19 val., jau baigiant darbą, reikėjo sutvarkyti darbo vietą, kaltinamasis nutarė krautuvu „Linde“ pakelti nuo žemės suskilusį bloką ir grąžinti jį atgal į vietą, t. y. į tarpą tarp kitų sienelės blokų. Šiam darbui jo krautuvas „Dieci“ netiko, nes buvo su kaušu, todėl kaltinamasis sėdo į neužrakintą krautuvą „Linde“ ir su jo šakėmis suspaudęs iš abiejų galų pakėlė vieną bloko dalį virš atraminės sienelės maždaug 20–30 cm nuo viršutinių blokų, tačiau suprato, kad pats vienas to bloko nepadės į vietą, todėl, palikęs jį pakeltą, išlipo iš krautuvo, išjungė jo variklį, užtraukė rankinį stabdį. Pasišaukė į pagalbą T. B. ir su juo pasitarė, kad reikia atsinešti vamzdžių ir laužtuvą. Tuo momentu prie jų priėjo V. V., nors niekas jo nekvietė. Kaltinamasis liepė jam nelįsti prie bloko ir pasisuko eiti į šalį paieškoti tinkamų vamzdžių. Tuo momentu išgirdo duslų garsą. Atsisukęs pamatė, kad bloko dalis iškrito (išsprūdo) iš krautuvo šakių ir prispaudė V. V. galvą prie blokų sienelės. Tada jis šoko į krautuvą „Linde“, jį užvedė ir, šakėmis pakėlęs bloką, atlaisvino V. V., šis sukniubo ant žemės be gyvybės ženklų. Iškvietė greitąją pagalbą, bet V. V. buvo miręs. Kaltinamasis pripažino, kad jis savo iniciatyva, nepranešęs darbdaviui ar jo atstovui, ėmėsi darbo atstatyti atraminę sienelę, šiam darbui naudojo jam nepriskirtą keltuvą „Linde“, paliko šį keltuvą su pakeltu kroviniu (betoniniu bloku), tačiau jo teigimu pats žuvusysis buvo neatsargus, nepaisė kaltinamojo įspėjimo nelįsti prie pakelto bloko, pakišo po juo galvą ir būtent toks jo elgesys, darbo saugos taisyklių ir elementarių savisaugos taisyklių nesilaikymas, lėmė nelaimingą atsitikimą, pasibaigusį V. V. mirtimi.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. iš esmės analogiškai aiškino apie įvykio aplinkybes, tačiau jo pozicija dėl pareikšto kaltinimo buvo kitokia, t. y. jis kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad priimant į darbą buvo supažindintas su įvadine darbo saugos ir sveikatos instrukcija, tai patvirtino pasirašydamas žurnale, taip pat buvo supažindintas ir su antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginiais nuostatais, tik teigė, kad nebuvo periodiškai instruktuojamas dėl saugaus darbo ir neskaitęs instrukcijų pasirašydavo žurnaluose „už saugumo techniką“. Darbdavio žodiniu nurodymu jis pradėjo dirbti krautuvo „Dieci“ vairuotoju, nors pažymėjimo, kad gali vairuoti, neturėjo, pats išmoko jį valdyti. Vėliau atvyko UAB „SDG“ darbuotojas, davė jam perskaityti knygą, kurioje buvo surašytos taisyklės, kaip naudotis krautuvu, po to davė spręsti testą, kurį jis teisingai išsprendė, po ko jis gavo diplomą ir atestacijos pažymėjimą, suteikiančius jam teisę vairuoti krautuvą. Apie tai, kad atraminė blokų sienelė buvo nestabili, jis pamatė 2017 m. vasario 3 d., kai pagal grafiką atėjo į darbą ir dirbo su krautuvu „Dieci“. Administracijai apie tai nepranešė, nes galvojo, kad kiti yra jau pasakę. 2017 m. vasario 4 d., kai jam kraunant atliekas nukrito blokas ir suskilo, jis dar kurį laiką dirbo, krautuvu vežiojo atliekas į sandėliavimo vietą, nes nukritęs blokas jam dirbti nekliudė. Baigiantis darbo laikui, jis sugalvojo padėti nukritusį bloką į vietą. Tokiam darbui jo krautuvas netiko, dėl to nuėjo ir atvažiavo prie bloko su krautuvu „Linde“, kuriuo jam leido naudotis UAB (duomenys neskelbtini)meistrė G. D.. Šio krautuvo priekyje yra griebtuvai, kurie valdomi hidrauliniu būdu, jais krovinys suspaudžiamas iš šonų. Krautuvo „Linde“ raktelis buvo paliktas spynelėje. Atsivaręs šį krautuvą, jis suspaudė griebtuvais suskilusio bloko dalį ir pakėlė į viršų apie 1 metrą, bet pastatyti į vietą nepavyko, todėl nutarė atsinešti kelis vamzdžius. Išjungė krautuvo variklį, užtraukė rankinį stabdį ir išlipo, o griebtuvais suspausta bloko dalis taip ir liko pakelta, nes jis nesitikėjo, kad kas nors gali palįsti po bloku ir įvykti nelaimė. Jam tariantis su T. B. kaip geriau padėti bloką į vietą, priėjo V. V. su kastuvu rankose. Kaltinamasis jį perspėjo, kad šis nelįstų, nes įtarė, kad V. V. gali lįsti po bloku ir bandyti nuvalyti blokų sienelės paviršių nuo šiukšlių. Kai tik kaltinamasis užsisuko eiti paimti vamzdžių, išgirdo duslų garsą ir atsisukęs pamatė, kad iškritęs iš griebtuvų blokas prispaudė V. V., tiksliau jo galvą. Kaltinamasis užvedė krautuvą, griebtuvais suėmė bloko dalį ir atlaisvino V. V., bet šis sukniubo be gyvybės ženklų. Dėl šio įvykio kaltinamasis labai išgyvena ir gailisi (1 t., b. l. 65–67, 4 t., b. l. 27–29, 33).

Nukentėjusioji A. S., apklausta teisme, parodė, kad V. V. buvo jos brolis. Jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o ši įmonė savo darbuotojus nuomavo UAB (duomenys neskelbtini). V. V. dirbo darbininku, rūšiavo šiukšles. 2017 m. vasario 4 d. po 20 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos brolis darbe žuvo. Smulkesnės įvykio detalės jai nėra žinomos. V. V. buvo vienintelis jos artimas giminaitis, nes jų tėvai mirę. Ji palaidojo brolį, dėl to turėjo išlaidų, jas atlygino mirusiojo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini). Dėl brolio žūties ji patyrė ir neturtinę žalą. Padarytai žalai atlyginti pareiškė byloje civilinį ieškinį.

Teisme apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kartu su kaltinamuoju J. A. ir žuvusiuoju V. V.. Jie trise dirbo vienoje pamainoje. Jis ir V. V. dirbo pagalbiniais darbininkais, rūšiavo šiukšles. Priimant į darbą, padalinio vadovė E. S. jį žodžiu supažindino su darbo saugos instrukcijomis, po to davė pasirašyti žurnaluose. 2017 m. vasario mėnesį jie dirbo prie atliekų smulkintuvo, J. A. (kaltinamasis) krautuvu vežiojo padangas, kurios buvo pilamos į smulkintuvą ir malamos, o jis su V. V. turėjo stebėti transporterį, kad ten nepatektų metalo atliekų ar šiukšlių. Vadovaujančio asmens pamainoje nebuvo, niekas nenurodinėjo, ką ir kaip daryti. 2017 m. vasario 3 d. T. B., atėjęs į darbą, pastebėjo, kad atliekų rūšiavimo būgnas perkeltas į kitą vietą (patrauktas nuo sienos), o už jo sustatyta atraminė sienelė iš pamatų blokų. Šiuos darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini), darbams vadovavo M. A.. Sienelę sudarė trys blokų eilės, blokai buvo sudėti vienas ant kito. Ta atraminė sienelė buvo reikalinga, kad krautuvu būtų galima lengviau susemti nuo žemės padangų drožles. Ar sienelė buvo stabili – jam nežinoma. Įvykio dieną jie dirbo kaip įprastai, J. A. dirbo su krautuvu „Dieci“, juo krovė padangas į smulkinimo būgną, o po to su tuo pačiu krautuvu susmulkintas padangas išveždavo į sandėliavimo vietą. T. B. ir V. V. prižiūrėjo transporterį, kad ant jo nebūtų metalo atliekų ar šiukšlių. Jų darbui atraminė sienelė netrukdė, jokių nepatogumų nekėlė. Jis nematė, kada ir kaip J. A. nuvertė sienelės bloką. Darbui einant į pabaigą, jis pastebėjo, kad J. A. su kitu krautuvu, kuris turėjo šakes, suspaudė iš abiejų šonų ir pakėlė nuo žemės bloką. Tada priėjo arčiau ir J. A. pasakė, kad jis, dirbdamas krautuvu, užkabino ir išvertė atraminės sienelės bloką, kuris, krisdamas žemėn, suskilo į dvi dalis, ir dabar jis nori atstatyti tą bloką į vietą. Jie abu pasitarė, kaip geriau tą padaryti. Tuo metu priėjo V. V.. Kaltinamasis jam pasakė nelįsti prie bloko, o T. B. paprašė atnešti laužtuvą. Kaip įvyko nelaimė liudytojas nematė, tik kai eidamas atsisuko, tai V. V. jau buvo prispaustas bloko. Riktelėjo kaltinamajam, kad Valdas prispaustas, kaltinamasis įlipo į krautuvą ir pakėlė bloko dalį, kuri buvo suspaudusi V. V. galvą. Nukentėjėlis susmuko ant žemės, pasirodė kraujas iš burnos ir nosies. Iškviesti GMP medikai konstatavo jo mirtį.

Liudytojas M. A., apklaustas teisme, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)technikos vadovu. Apie įvykį jam žinoma tiek, kad darbo metu buvo užkabinti pamatiniai blokai, kurie sudarė atraminę sienelę prie rūšiavimo būgno, vienas blokas nukrito ant žemės, tada buvo bandoma jį padėti atgal, blokas buvo pakeltas tam nepritaikytu keltuvu ir krisdamas jis mirtinai sužalojo darbuotoją V. V.. Liudytojas pripažino, kad jis organizavo atraminės sienelės pastatymą patalpose adresu Alytus, Pramonės g. 1. Kai tose patalpose rūšiavimo būgnas buvo perkeltas nuo sienos į kitą vietą, atsirado būtinumas padaryti prie jo atraminę sienelę, kad būtų patogiau krautuvu susemti iškritusią produkciją. Šią sienelę nusprendė pastatyti iš pamatinių blokų. Statant sienelę, jokie paskaičiavimai nebuvo atlikti, buvo nuspręsta paguldyti tris blokus per būgno ilgį ir po tris blokus į aukštį. Vieno bloko ilgis 2 metrai, plotis 30 cm, aukštis 60 cm. Suguldžius ant žemės tris blokų eiles, gavosi 90 cm aukščio sienelė. Ją pastatė tokią neaukštą, kad ant ko nors neužkristų. Blokai buvo sunkūs, sienelė atrodė stabili, todėl blokai tarpusavyje nebuvo sutvirtinti. Kad blokai, užkabinti dirbant su krautuvu, pasistumdavo iš vietos, jam nebuvo žinoma, apie tai niekas jam nepranešė. Po būgno perstatymo ir sienelės pastatymo neatliko rizikos vertinimo, nes nežinojo, kad to reikia. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, valstybinės darbo inspekcijos nurodymu įmonėje buvo atlikti skaičiavimai, parinktos atitinkamos medžiagos ir sienelė sutvirtinta, atliktas rizikos vertinimas.

Teisme apklausta liudytoja J. N. parodė, kad nuo 2014 m. sausio mėn. ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Įmonė šalies miestuose turi filialus, Alytuje taip pat buvo įmonės filialas. Kiekvienam padaliniui yra priskirtas vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) Alytaus padalinio vadovė buvo E. S.. Ji buvo atsakinga už darbų organizavimą, taip pat ir už darbų saugą. Be to, darbo ir sveikatos saugos klausimais Alytaus padalinyje rūpinosi samdomas UAB „SDG“ darbuotojas Z. K.. E. S. buvo kompetentinga instruktuoti darbuotojus darbo ir sveikatos saugos srityje, ji buvo baigusi darbo ir sveikatos saugos kursus „SDG“ įmonėje, turėjo tai patvirtinantį pažymėjimą. E. S. vadovavo Alytaus padaliniui darbo dienomis, o kai pagal darbo grafiką reikėdavo dirbti šeštadieniais ir sekmadieniais, tada atsakingas už darbo organizavimą ir jo paskirstymą kitiems darbuotojams buvo J. A., nes jis geriausiai išmanė darbą. Šiuo klausimu buvo priimtas darbdavio įsakymas, tik J. A. nebuvo pasirašytinai su juo supažindintas. Apie tai, kad 2017 m. vasario 4 d. darbo metu Alytaus padalinyje įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo mirtinai sužalotas darbuotojas V. V., jai tą pačią dieną telefonu pranešė E. S.. Sekančią dieną J. N. nuvyko į vietą, ten susitiko su E. S., UAB (duomenys neskelbtini)atstovais. Tik tada jai tapo žinoma apie atraminę sienelę iš pamatinių blokų, kurių vienas mirtinai prispaudė darbuotoją. Apie įvykį pranešė valstybinei darbo inspekcijai, kuri atliko tyrimą. Buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad buvo nesilaikyta darbų saugos reikalavimų. Liudytojos nuomone, krautuvo vairuotojas J. A. privalėjo vadovautis savo darbo instrukcija, nesiimti darbo, kuris jam nebuvo pavestas, jis turėjo pranešti E. S. apie nukritusį bloką arba palikti viską taip kaip buvo ir nutraukti darbus. Be to, jis neturėjo teisės dirbti jam nepriskirtu krautuvu. J. A. neinformavo padalinio vadovės E. S. apie nuvirtusį bloką, pats ėmėsi iniciatyvos jį atstatyti į vietą. J. A. turėjo krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, todėl jam buvo žinoma, kaip reikia dirbti su krautuvais, kad yra draudžiama palikti krautuvą su pakeltu kroviniu. Apie naujos atraminės sienelės įrengimą jos neinformavo nei UAB (duomenys neskelbtini), nei padalinio vadovė E. S.. Pagal 2016 m. gruodžio 20 d. sudarytą sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl rūšiavimo, presavimo ir teritorijos valymo paslaugų, UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsipareigojusi užtikrinti darbo ir sveikatos sąlygas, ši įmonė turėjo atliktą profesinės rizikos vertinimą. Po nelaimingo atsitikimo darbe J. N. bendravo su nukentėjusio darbuotojo šeima, stengėsi padėti, padengė laidojimo išlaidas.

Liudytojas Z. K., apklaustas teisme, parodė, kad jis dirba UAB „SDG“ konsultacijų departamento ekspertu, į jo pareigas įeina darbuotojų konsultavimas ir mokymas sveikatos ir saugos klausimais pagal sutartis, pasirašytas su kitomis įmonėmis. Tokia sutartis buvo sudaryta ir su UAB (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas jam reikėdavo vykdyti vidinę kontrolę darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Į jo pareigas įėjo pravesti į darbą priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą. Darbuotojams patiems persiskaičius arba jam perskaičius įvadinį instruktažą, išsprendus jiems kilusius neaiškumus, darbuotojai pasirašydavo instruktažo žurnale. Taip jie patvirtindavo, kad yra susipažinę su įvadine darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija. Periodinius instruktavimus atlikdavo padalinio vadovė E. S., kuri buvo atestuota kaip darbdavio įgaliotas asmuo ir įgijo kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, todėl turėjo teisę instruktuoti darbuotojus ir supažindinti su darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis bei vykdyti saugos priežiūrą padalinyje. Liudytojas patvirtino žinantis, kad kaltinamasis J. A. mokėsi UAB „SDG“ pagal krautuvų vairuotojų programą, kurią baigęs įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją, jam buvo išduotas atestacijos pažymėjimas. Prieš įvykį, t. y. 2017 m. sausio 24 d., liudytojas lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) Alytaus padalinyje, atliko patikrinimą, nustatė pažeidimus dėl priešgaisrinių dalykų ir surašė įpareigojimus, bet pažeidimai nebuvo kaip nors susiję su vėliau įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. Jo lankymosi įmonėje metu atraminės sienelės iš blokų nebuvo, ji buvo pastatyta vėliau. Apie nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo V. V., liudytojui telefonu pranešė E. S. įvykio dienos vakare. Jis pats nebuvo nuvykęs į įvykio vietą.

Liudytoja V. G., apklausta teisme, parodė, kad ji gyveno su V. V., bet santuokos jie nebuvo įregistravę. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis žuvo V. V., jai nėra žinoma, ji tik žino, kad tai įvyko jo darbo metu. Liudytojos teigimu, ji buvo V. V. artimiausias žmogus, nes jo tėvai buvo mirę, o su seserimi jo santykiai nebuvo labai geri.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra V. G. kaimynė, todėl pažinojo pas kaimynę bute gyvenusį V. V., jį apibūdino teigiamai kaip tvarkingą ir rūpestingą, su visais šiltai bendraujantį žmogų.

Teisme apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), jam buvo pavesta tirti 2017 m. vasario 4 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kai žuvo darbuotojas V. V.. Vasario 6 d. jis nuvažiavo į įvykio vietą ir pradėjo tyrimą, aiškinosi visas aplinkybes, fotografavo vietą, apklausė įvykio dalyvius, įmonės atstovus. Kai bendravo su J. A., surašė iš jo žodžių paaiškinimą. J. A. nurodė, kad jis pasirašė instruktavimo žurnale, kad susipažino su instrukcijomis, bet jis aiškino, kad su krautuvų „Dieci“ ir „Linde“ naudojimo instrukcijomis jis nebuvo supažindintas. Faktiškai jis privalėjo būti supažindintas su krautuvo „Dieci“, su kuriuo dirbo, instrukcija. Darbas su krautuvu yra priskiriamas prie pavojingų darbų, vairuotojas, įgijęs pažymėjimą dirbti su krautuvu, gali juo pradėti dirbti, kai jis supažindinamas su to krautuvo naudojimo instrukcija. Kai tyrimas buvo baigtas, S. L. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. K. sutiko ir aktą pasirašė, o darbdavio (duomenys neskelbtini) atstovė E. S. atsisakė pasirašyti aktą, bet nustatyta tvarka teismui jo neapskundė. Tyrimo išvados nurodytos akte, tai netinkamas darbo organizavimas, netinkamas darbo vietos įrengimas, vidinės kontrolės nepakankamumas. Įrengus atraminę sienelę iš blokų, nebuvo įsitikinta, ar ta sienelė saugi, nebuvo atliktas rizikos vertinimas ir to neatlikus buvo nurodyta darbuotojams dirbti. Dėl nustatytų pažeidimų įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)direktoriai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn.

Liudytoja E. V. (ikisantuokinė pavardė – S.), apklausta teisme parodė, kad nuo 2015 m. vasario 20 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Alytaus padalinio vadovės pareigose, o kaltinamasis J. A. šioje įmonėje dirbo antrinių žaliavų surinkimo operatoriumi. Į jos kaip padalinio vadovės pareigas įėjo darbų organizavimas, darbo grafikų sudarymas, periodinis darbuotojų instruktavimas darbo saugos klausimais, darbo saugos taisyklių kontrolė. Ji buvo baigusi Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo programą ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas pagal sutartį vykdė UAB „SDG“, šios įmonės darbuotojas Z. K. atlikdavo įvadinius instruktavimus darbo ir saugos klausimais, po ko darbuotojai pasirašydavo darbo ir sveikatos saugos instruktavimų žurnale. E. V. pagal jos pareiginius nuostatus atlikdavo periodinius instruktavimus kartą per metus. Pravesdama instruktažus, ji pateikdavo darbuotojui susipažinti atitinkamas instrukcijas ir siūlydavo jas perskaityti, bet darbuotojai paprastai atsisakydavo skaityti, sakydami, kad anksčiau susipažino, niekas nepasikeitė ir pasirašydavo instruktavimo žurnaluose, taip patvirtindami, kad yra susipažinę. Taip elgėsi ir J. A., kuris pasirašė žurnaluose, kad yra instruktuotas apie darbų saugą. Pagal Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginius nuostatus J. A. turėjo žinoti krovinio kėlimo taisykles bei reikalavimus ir jų laikytis. Jis turėjo krautuvo vairuotojo pažymėjimą, todėl jam turėjo būti žinomi elementarūs saugumo reikalavimai, kad negalima palikti krautuvo su iškeltu kaušu ar kroviniu, nes gali nukristi kam ant galvos. J. A. nebuvo supažindintas su autokrautuvo „Linde“ naudojimo instrukcija, nes šis jam nebuvo priskirtas ir jis su juo neturėjo dirbti. Apie tai, kad prie rūšiavimo būgno buvo sumontuota atraminė sienelė ir blokų, kuri buvo nestabili, jai nebuvo žinoma, niekas apie tai nepranešė ir nesiskundė. Apie nelaimingą atsitikimą darbe jai telefonu pranešė meistrė G. D., ji pasakė, kad ant V. V. užkrito blokas ir dėl patirtos galvos traumos jis mirė. Kitą dieną ji nuvažiavo į vietą, aiškinosi, kaip viskas vyko. J. A. papasakojo, kad su kaušu nustūmė vieną bloką ir sugalvojo jį automobiliniu krautuvu pakelti ir padėti į vietą, tada ir įvyko nelaimė. Šiuo atveju pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas J. A. neprivalėjo dirbti jam nepavesto darbo, jis neturėjo kelti nukritusio bloko, dirbdamas su savavališkai paimtu krautuvu „Linde“.

Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą suvesti J. A. ir liudytoja E. S. kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų. J. A. tvirtino, kad jis buvo tinkamai supažindintas tik su įvadine darbo saugos ir sveikatos instrukcija ir su antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginiais nuostatais, o periodinių instruktažų nebuvo, už juos tik pasirašydavo žurnale. E. S. teigė, kad pateikdavo J. A. instrukcijas susipažinti, bet jis atsisakydavo jas skaityti, iš karto pasirašydavo žurnaluose, kad susipažino (1 t., b. l. 78–81).

Liudytoja G. D., apklausta teisme, parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) operatorės pareigose, bet faktiškai pagal žodinį darbdavio nurodymą atliko cecho meistrės pareigas. Įmonių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo tame pačiame sandėlyje (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis J. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, jis dirbo su traktoriumi, o V. V. toje įmonėje dirbo pagalbiniu darbininku. 2017 m. sausio pabaigoje UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktoriaus M. A. nurodymu prie rūšiavimo būgno buvo pastatyta atraminė sienelė iš pamatinių blokų. Ją pastatė tam, kad būtų patogiau traktoriaus kaušu semti atliekas. Betoniniai blokai sunkūs, todėl nekilo įtarimas, kad atraminė sienelė gali būti nestabili. G. D. turėjo teisę vairuoti krautuvą „Linde“, o J. A. tokios teisės neturėjo, nes jis nebuvo supažindintas su šio krautuvo instrukcija. Vasario 3 d., t. y. penktadienį, J. A. jos paprašė palikti rytdienos darbui šakinį „Linde“ krautuvą, nes vasario 4 d., šeštadienį, jam reikėjo dirbti, todėl kad nereikėtų rankiniu būdu su kastuvais rinkti prie būgno pribyrėjusias padangų drožles, jis paprašė krautuvo „Linde“. Šis krautuvas turi šakes, kuriomis galima, jas nuleidus žemyn, suimti krovinį ir jį pastumti, perkelti. G. D. tam neprieštaravo, raktelis buvo krautuvo spynelėje. Su savo įmonės administracija ir su UAB (duomenys neskelbtini) Alytaus padalinio vadove E. S. šio klausimo nederino ir neinformavo, kad leido J. A. paimti krautuvą. Tai buvo pirmas atvejis, kai J. A. paprašė palikti krautuvą Linde“, nes anksčiau, kai atraminės sienelės nebuvo, nebuvo ir poreikio dirbti būtent su šakiniu krautuvu. Vasario 4 d. vakare jai paskambino J. A. ir pasakė, kad darbe blokas užkrito ant V. V. ir šis mirė. Ji tuoj pat nuvažiavo į vietą. Pamatė ten stovintį šakinį krautuvą „Linde“, kiek toliau stovėjo traktorius. Ant žemės gulėjo betoninio bloko dalis. J. A. aiškino, kad su traktoriumi sėmė padangas, vieną bloką stumtelėjo ir tas nukrito. Norėjo susitvarkyti, kad kitai pamainai paliktų tvarkingą darbo vietą, todėl sugalvojo tą bloką padėti į vietą. Pakėlė bloką ir nuėjo pasiimti laužtuvo, o V. V. tuo metu kažką norėjo ten padaryti, gal pavalyti, ir palindo po bloku.

Alytaus apskrities VPK tyrėjo 2017 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasario 4 d. apie 18.59 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas telefoninis pranešimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), darbo metu betoninis blokas prispaudė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), galvą, dėl ko įvyko jo mirtis (1 t., b. l. 23).

Iš 2017 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (nuotraukų) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta pastate adresu Alytaus m., Pramonės g. 1, tai UAB (duomenys neskelbtini) patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad pastato rytinėje pusėje esančiame įėjime pakeliami vartai yra atidaryti, patalpos kairėje pusėje rasta susmulkintų padangų krūva, o priekinėje patalpos pusėje – naudoto plastiko, popieriaus krūvos. Patalpos dešinėje pusėje stovi elektrinis smulkintuvas „AMNI“, kuris konvejeriu sujungtas su elektriniu rūšiavimo būgnu „Avermann“. Po rūšiavimo būgnu ant grindų rasta krūva susmulkintų padangų. Po rūšiavimo būgnu iš dešinės pusės sudėti (suguldyti) betoniniai blokai. Tarp šių blokų ir kito konvejerio stovi krautuvas „Linde H35“. Tarp blokų ir konvejerio yra 3,4 m atstumas. Nuo krautuvo iki pastato rytinės sienos yra 7,6 m atstumas. Minėto krautuvo priekinėje dalyje yra įtvirtintas hidraulinis metalinis spaustuvas. Per vidurį sustatytų blokų yra suguldyti du betoniniai blokai, kurių abiejų aukštis yra 67 cm. Ant viršutinio bloko paviršiaus rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Šalia dėmės ant bloko guli kastuvas. Prie šių blokų per vidurį stovi minėtas krautuvas, kurio spaustuvas pakeltas virš blokų 16 cm atstumu. Tarp krautuvo spaustuvo, virš minėtų blokų ant raudonos spalvos dėmės, guli kitas betoninis blokas, jo matmenys 145x59x30 cm. Prie krautuvo priekinio kairės pusės rato ir minėtų betoninių blokų ant grindų guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros. Lavono kojos sulenktos per kelio sąnarius, palinkusios į dešinę pusę. Lavono rankos nuleistos prie šonų, palenktos per alkūnės sąnarius. Lavono galva pakaušio sritimi remiasi į grindis. Lavono akys užmerktos, burna užčiaupta. Ant lavono galvos ir veido srityje bei ant grindų po galva – raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lavono galvos matomi sužalojimai, spaudimo žymės. Ant lavono galvos uždėta juodos spalvos megzta žieminė kepurė, ant rankų geltonos ir juodos spalvų medžiaginės pirštinės. Lavonas vilki mėlynos spalvos marškinėlius, žalios ir rudos spalvų margus marškinėlius, pilkos spalvos džemperį, žalios spalvos darbinį švarką, mėlynos spalvos striukę, žalios spalvos darbines kelnes, mėlynos spalvos apatines kelnaites bei avi juodos spalvos aulinius batus (1 t., b. l. 24–38).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. vasario 4 d. 18.56 val. iškviesta greitoji med. pagalba V. V., kuriam darbo metu betoninis luitas prispaudė ir sutraiškė galvą; 19.03 val. atvykę medikai konstatavo V. V. mirtį (1 t., b. l. 114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 39/2017 (06) nurodyta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais galvos traumos pasekoje; V. V. mirtis galėjo įvykti galimai prie užduotyje nurodyto laiko, t. y. 2017 m. vasario 4 d. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą, rasta kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais, kontūziniai židiniai kairio galvos smegenų pusrutulio žievėje ir požievyje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kaktos srityje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių. V. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 112–113).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad 2017 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti V. V. rūbai (dveji baltiniai, džemperis, švarkas, striukė, kelnės, trumpikės, kojinės, kepurė, pirštinės) ir batai; daiktai apžiūrėti ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu grąžinti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 115–117, 118–124, 128).

2017 m. kovo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai reikalaujamus dokumentus: darbo sutartis, įvadines instrukcijas, asmens, atsakingo už darbų saugą ir aplinkos saugą darbo sutartį, pažymėjimą, įsakymus, 2017 m. vasario mėn. darbo grafiką, pareiginius nuostatus, autokeltuvo dokumentus, instrukciją, pastato (duomenys neskelbtini), viduje esančių vaizdo stebėjimo kamerų įvykio dienos vaizdo įrašus (1 t., b. l. 136).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas DVD diske su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 4 d. įrašytu vaizdu. Apžiūros metu nustatyta, kad atsidarius diską, jame yra du MP4 video failai. Pirmasis 20.011 KB talpos, antrasis – 8.095 KB talpos. Paleidus pirmąjį failą su Windows Media leistuvu matomas 3:43 min. trukmės vaizdo įrašas. Dešiniajame viršutiniame kampe yra užrašas „2017-02-04“ ir laikas prasidedantis „18:48:46“. Garso nėra. Kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „Zerma“. Vaizdo įraše fiksuotas kairėje pusėje esantis apvalus besisukantis smulkinimo būgnas, kuriam iš kairės pusės yra prijungta judanti kėlimo juosta. Dešinėje pusėje matosi siena, prie kurios sumesti įvairūs daiktai – medinės paletės, popieriai ir kt. Vaizdas fiksuotas žiūrint iš viršaus į apačią. Už būgno yra erdvi patalpa, kurioje įvairūs daiktai, konkrečiai kokie neįžiūrima. Kas yra apačioje po būgnu, nesimato, nes vaizdą užstoja pats būgnas. Iki 18:50:54 matomas tik besisukantis būgnas. 18:50:54 nuo patalpos už būgno pusės matosi judantis žmogaus siluetas, kuris praeina pro būgną į priešingą patalpai pusę. Toliau vėl matomas tik besisukantis būgnas. 18:51:15 nuo tos pusės, kur nuėjo žmogaus siluetas, išeina žmogus su kastuvu rankose ir nueina po būgnu; 18:51:27 matomas kito žmogaus siluetas, nueinantis po būgnu. Iš šešėlių, einančių nuo būgno apačios, matoma, kad du jų juda. 18:51:44 po būgnu nueina žmogus, mojuojantis kairiąja ranka, dėvintis rūbus su šviesą atspindinčiomis juostomis (tokiais rūbais vilkėjo V. V.); 18:51:59 žmogus, vilkintis rūbus su šviesą atspindinčiomis juostomis, išeina iš po būgno ir nueina į priešingą pusę; 18:52:13 žmogus, vilkintis rūbus su šviesą atspindinčiomis juostomis, nueina po būgnu. Vaizdo įrašas baigiasi 18:52:29. Antrajame faile, paleidus failą su Windows Media leistuvu, matomas 1:04 min. tukmės vaizdo įrašas. Dešiniajame viršutiniame kampe yra užrašas „2017-02-04“ ir laikas prasidedantis „18:52:38“. Garso nėra. Įraše tas pats vaizdas, kaip ir pirmajame. 18:52:48 matosi, kaip iš po būgno staigiai atšoka žmogaus siluetas ir lieka stovėti vietoje, po 2 sekundžių pajuda į priekį, po būgnu; iki 18:52:57 matosi šešėlių judėjimas pirmyn, atgal, po ko tas pats žmogaus siluetas, kuris staiga atšoko atgal, atsitraukia toliau nuo būgno, vaikšto pirmyn atgal, skėsčioja rankomis; 18:53:09 pasirodo antrojo žmogaus siluetas, išeinantis iš po būgno link pirmojo pirmyn atgal vaikščiojančio žmogaus. Eina tiesiai, po to apsisuka atgal ir juda atgal link būgno apačios. Jam iš paskos nueina ir pirmasis vyras. Iš šešėlių matosi, kad stovi vietoje. 18:53:25 matyti, kad du vyrai išeina iš po būgno ir nueina į priešingą pusę. Vaizdas baigiasi 18:53:42 (1 t., b. l. 129–130). Šie vaizdo įrašai peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu.

2013 m. gegužės 30 d. darbo sutartis Nr. 63 patvirtina, kad kaltinamasis J. A. nuo 2013 m. birželio 3 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) antrinių žaliavų surinkimo operatoriumi (3 t., b. l. 87–89).

2013 m. rugsėjo 13 d. darbo sutartis Nr. 78 patvirtina, kad V. V. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. antrinių žaliavų surinkimo operatoriumi (1 t., b. l. 186–189).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtinta Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Nr. 4, kurios 6.2.2 punkte nustatyta, kad siekiant užtikrinti saugų darbą, kiekvienas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, pradėjęs darbą įmonėje, privalo dirbti tik tą darbą, kurį jam pavedė tiesioginis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (1 t., b. l. 137–148).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtinta Rūšiuotojo (9333) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, kurios 1.8 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo dirbti tik tuos darbus, apie kuriuos išklausė instruktažą, ir vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus; 4.1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai (1 t., b. l. 165–169).

Įrašai UAB (duomenys neskelbtini) Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale patvirtina, kad J. A. su įvadine darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 4 pasirašytinai supažindintas 2013 m. birželio 3 d., o V. V. – 2013 m. rugsėjo 12 d., tai patvirtina instruktuojamųjų ir instruktuojančiojo Z. K. parašai (1 t., b. l. 149–150).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. DS-18 patvirtinti Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginiai nuostatai, pagal šių nuostatų 5 punktą antrinių žaliavų surinkimo operatorius, be kitų reikalavimų, turi žinoti krovos darbų atlikimo taisykles ir reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles, privalo nedelsiant pranešti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie gedimus, trūkumus darbo vietoje, kurie gali kelti pavojų sveikatai ir gyvybei, taip pat apie saugos ir sveikatos pažeidimus ir kt.; pagal nuostatų 27 punktą jis privalo atlikti krovos darbus, laikantis krovinių kėlimo taisyklių ir reikalavimų, pagal 28 punktą antrinių žaliavų surinkimo operatorius privalo dirbti tik tuos darbus, kurių vykdymas yra gerai žinomas ir nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių darbuotojų sveikatai ir gyvybei (1 t., b. l. 182–185).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtinta Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21, kurios 8 punkte numatyta darbuotojo pareiga nedelsiant pranešti padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdaviui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri jo įsitikinimu gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo; 31 punkte nustatyta, kad darbuotojas darbo metu privalo laikytis teleskopinio krautuvo ir jo mechanizmų eksploatacijos taisyklių; 41 punkte nustatyta, kad darbuotojas darbo metu privalo stebėti, kad teleskopinio krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių žmonių; 59 punktas draudžia darbuotojui darbo metu imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu; 60 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo pertraukos metu teleskopinį krautuvą palikti ant lygios, be nuolydžių vietos, nuleisti kaušą ant pagrindo, užtraukti rankinį stabdį ir išjungti variklį; 68 punkte nustatyta, kad susidarius situacijai, dėl kurios gali įvykti avarija, nelaimingas atsitikimas arba kilti kitokių pavojų darbuotojų sveikatai, darbuotojas turi nutraukti darbą, išeiti iš pavojingos zonos ir nedelsiant apie tai pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui (2 t., b. l. 1–8).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalo ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad kaltinamasis J. A. 2015 m. rugsėjo 21 d. pasirašytinai supažindintas su Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginiais nuostatais, o 2016 m. birželio 25 d. jis supažindintas su instrukcijomis Nr. 5, 7, 10, 21, t. y. supažindintas su Rūšiuotojo (9333) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10 ir su Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21 (1 t., b. l. 181, 3 t., b. l. 60–61).

UAB „SDG“ 2016 m. spalio 12 d. išduotas atestacijos pažymėjimas ir profesinio mokymo diplomas patvirtina, kad J. A. mokėsi UAB „SDG“ pagal 6 sav. trukmės krautuvų vairuotojo mokymo programą ir įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją, jam išduotas profesinio mokymo diplomas Nr. L024634 (3 t., b. l. 91–93).

Iš 2018 m. kovo 20 d. surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad jame išsamiai aprašytos 2017 m. vasario 4 d. apie 18.52 val. UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo antrinių žaliavų surinkimo operatorius V. V., aplinkybės. Akte nurodyta, kad 2017 m. vasario 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbuojai J. A., V. V. ir T. B. darbą pradėjo 7 val., J. A. krautuvu „Dieci Dedalus 30.7.“ vežiojo ir krovė panaudotas padangas į smulkinimo būgną bei vežiojo susmulkintas padangų drožles į sandėliavimo vietą, o V. V. ir T. B. dirbo prie atliekų transporterio kasdienius darbus; išdirbus beveik visą darbo dieną, apie 18 val. J. A. krautuvu semiant padangų drožles, nuslydo atraminės sienelės viršutinis vidurinis blokas ir nukritęs ant grindų suskilo į dvi dalis; J. A. nusprendė atstatyti sienelę ir sėdęs į toje pačioje patalpoje stovėjusį krautuvą „Linde H35T“ atvažiavo prie sienelės, norėdamas užkelti suskilusį bloką į jo buvusią vietą; jis krautuvu suspaudęs tarp šakių pakėlė didesnę bloko dalį, kurio viršutinės dalies ilgis 1,42 m, apatinės dalies ilgis 1,47 m, tokiu būdu vienas bloko galas buvo prispaustas prie krautuvo šakės per visą plotį, o kitas galas buvo prispaustas tik dalinai; J. A. pavežė bloko gabalą į priekį norėdamas padėti į vietą, bet ant antros eilės blokų buvo pribyrėję padangų drožlių; J. A. paėmė plastmasinį kastuvą ir jas nužėrė; tuo metu priėjo V. V. ir T. B., pastarojo J. A. paprašė atnešti laužtuvą, o pats nuėjo atsinešti vamzdžių, kad ant jų padėjus bloko gabalą būtų galima paridenti į vietą; tuo metu V. V. atsinešė kitą metalinį kastuvą ir pamatęs, kad ant antros eilės bloko dar yra likusių padangų drožlių, manoma norėjo jas nuvalyti, todėl pasilenkęs bandė valyti drožles, tuo metu susilaisvinęs bloko gabalas krito žemyn ir prispaudė V. V. galvą prie antros eilės bloko; J. A., grįžęs prie krautuvo ir pamatęs, kas atsitiko, greitai įlipo į krautuvą ir nuleido krautuvo šakes, kad išlaisvintų prispaustą V. V.; suspaudęs krautuvo šakėmis bloko gabalą jį pakėlė, tada atlaisvintas V. V. atvirto atgal ir nugriuvo prie krautuvo ant grindų, atvykę medikai konstatavo jo mirtį. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas darbo organizavimas, pasireiškęs tuo, kad savaitgaliais gamybinėse patalpose nenumatytas padalinio vadovės ar kito atsakingo asmens tiesioginis vadovavimas organizuojant darbą, todėl nebuvo garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimai; 2) netinkamas darbo vietos įrengimas, pasireiškęs tuo, kad įrengus atraminę sienelę nebuvo numatytas blokų sustiprinimas, nebuvo įvertintas stabilumas virtimui ar blokų kritimui; 3) vidinės kontrolės nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad naujai sumontavus panaudotų padangų smulkinimo liniją darbdaviai nebendradarbiavo ir nekoordinavo veiksmų, nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas (3 t., b. l. 4–6).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)direktorius K. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. N. nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalį administracinėmis nuobaudomis už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (5 t., b. l. 23–26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Tas, kas padarė šią veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atsako pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. kad buvo padaryta veika, pažeidžianti teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, kad kilo padariniai (kito žmogaus mirtis) ir yra priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – kaltę, šiuo atveju neatsargumą, kuris gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-181-489/2017). Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-699/2015). Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-788/2017).

Byloje surinktais įrodymais – kaltinamojo paaiškinimais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamajam atliekant darbines pareigas, V. V. patyrė mirtiną galvos traumą. Tai atsitiko, kai kaltinamasis J. A., krautuvu „Dieci“ semdamas padangų drožles, užkliudė blokų atraminę sienelę ir vienas viršutinis vidurinysis blokas nukrito ant grindų bei suskilo, tada kaltinamasis nusprendė sienelę atstatyti, sėdo į jam nepriskirtą krautuvą „Linde H35T“ ir atvažiavęs prie sienelės norėjo užkelti bloką į buvusią vietą; tuo tikslu kaltinamasis krautuvo šakėmis suspaudė ir pakėlė didesnę bloko dalį, kurios virštutinės dalies ilgis buvo 1,42 m, apatinės dalies ilgis 1,47 m, taip vienas bloko galas buvo prispaustas prie krautuvo šakės per visą plotį, o kitas galas buvo prispaustas tik dalinai; kaltinamasis krautuvu pakėlė bloko dalį, norėdamas padėti į vietą ant antros eilės blokų, bet jam nepavyko, tada jis, išlipęs iš krautuvo, nuvalė nuo antros eilės blokų padangų drožles, o priėjusio pagalbinio darbininko T. B. paprašė atnešti laužtuvą, pats nutarė eiti atsinešti vamzdžių, kurių pagalba tikėjosi padėti bloką į vietą, tuo metu priėjusiam pagalbiniam darbininkui V. V. kaltinamasis nurodė nelįsti prie bloko; kaltinamajam pasitraukus nuo krautuvo, virš atraminės sienelės pakeltas blokas išslydo iš krautuvo šakių ir krito žemyn, prispausdamas tuo momentu prie blokų sienelės pasilenkusio V. V. galvą, taip jį mirtinai sužalojo. Kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis pažeidė darbų saugos reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas priimant jį į darbą ir vėliau vykusių instruktažų metu, t. y. kad jis nepranešė padalinio vadovei E. S. apie nestabilią atraminę sienelę, kad blokai, užkliudžius juos krautuvu, pasislenka iš vietos, o blokui nukritus, jis pats savarankiškai, nepranešęs padalinio vadovei, ėmėsi veiksmų atstatyti atraminę sienelę, tam panaudojo krautuvą „Linde“, nors šis nebuvo jam priskirtas ir jis nebuvo supažindintas su šio krautuvo naudojimo instrukcija, išlipo iš krautuvo, palikdamas jo šakėmis į viršų pakeltą krovinį, ir matydamas, kad prie krautuvo su pakeltu bloku priėjo V. V. su kastuvu rankoje, nors ir liepė jam nelįsti, bet paliko jį vieną, pats nuėjo į šalį, po ko, V. V. pasilenkus po bloku, jis buvo bloko prispaustas ir mirtinai sužalotas. Teisme kaltinamasis pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jis nebuvo tinkamai instruktuotas, nežinojo, kad negalima palikti krautuvo su pakeltu kroviniu, pats V. V. kaltas dėl savo mirties, nes lindo po bloku. Tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinius ir deklaratyvius, duotus siekiant išvengti atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pagal 2013 m. sudarytą darbo sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) antrinių žaliavų surinkimo operatoriumi (3 t., b. l. 87–89). Pagal darbo grafiką (1 t., b. l. 180) jis dirbo 2017 m. vasario 4 d. visą darbo dieną nuo 7 val. iki 20 val., jam buvo pavesta atlikti įprastas darbo funkcijas – krautuvu „Dieci“ vežioti ir krauti panaudotas padangas į smulkinimo būgną, vežioti susmulkintas padangų drožles į sandėliavimo vietą. Nors darbo sutartyje nustatyta tvarka nebuvo įforminti tam tikri darbo sutarties sąlygų pakeitimai, susiję su J. A. darbo vieta, papildomomis darbo funkcijomis, tačiau tai nekeičia faktinių darbo teisinių santykių esmės, nes J. A. sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir 2017 m. vasario 4 d. gamybinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jis dirbo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) pavestą darbą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2016 m. spalio 12 d. įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją, t. y. išklausė mokymus apie pramoninius krautuvus ir darbų saugą, buvo supažindintas su krautuvų konstrukcijų ypatumais ir jų eksploatacija bei priežiūra, atliko praktinį mokymą ir įgijo kompetenciją vežti krovinius įmonės viduje ir teritorijoje, parinkti krautuvą pagal darbų pobūdį, atlikti krovinių iškrovimą-pakrovimą, nustatyti krovinių svorį, taikyti norminius dokumentus, susijusius su darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir elektros saugos reikalavimais (3 t., b. l. 91–93). Tai sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamajam turėjo būti žinoma kaip saugiai dirbti su krautuvu ir jis negalėjo nežinoti elementarių dakykų, kad negalima palikti keltuvo su pakeltu kroviniu. Be to, kaltinamasis J. A. buvo pasirašytinai supažindintas su darbdavio 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu patvirtinta Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21, taip pat su darbdavio 2012 m. birželio 1 d. įsakymais patvirtintomis Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija Nr. 4, Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu patvirtintais Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginiais nuostatais, vadinasi, jis prisiėmė atsakomybę, kad jam yra žinomi minėti darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) įsakymais patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, kuriuose įvardinti darbo vietoje (aplinkoje) esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nurodyti saugūs darbo metodai bei veiksmai, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Kaltinamasis J. A. šios pareigos nevykdė, jis savo iniciatyva, nepranešęs padalinio vadovei E. S., ėmėsi darbo, nesusijusio su darbo užduoties vykdymu, t. y. atstatyti iš pamatų blokų sukonstruotą atraminę sienelę, užkeliant ant jos viršutinės (trečios) eilės ant žemės nukritusį bloką, tam naudojo jam nepriskirtą šakinį krautuvą „Linde“, su kuriuo dirbti neturėjo teisės, nes nebuvo gavęs padalinio vadovės leidimo ir nebuvo supažindintas su šio krautuvo naudojimo instrukcija; be to, matydamas krautuvo darbo zonoje darbininką V. V. su darbo įrankiu (kastuvu), neįsitikino, kad šis pasitraukė, nestebėjo pastarojo veiksmų, paliko krautuvą be priežiūros su pakeltu kroviniu, tuo pažeisdamas Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 4 6.2.2 punkto, Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.1 punkto, Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginių nuostatų 27, 28 punktų, Dirbančiojo teleskopiniu krautuvus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 8, 31, 41, 59, 60 punktų reikalavimus. Krautuvo „Linde“ šakėmis į viršų pakeltas blokas iškrito (išsprūdo) ir krisdamas prispaudė darbininko V. V. galvą prie atraminės sienelės antros eilės bloko, dėl patirtos galvos traumos V. V. įvykio vietoje mirė. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nesutinka su kaltinamojo ir jo gynėjo argumentais, kad padariniai atsirado dėl paties žuvusiojo V. V. didelio neatsargumo ir darbų saugos reikalavimų nevykdymo, kai pastarasis palindo po pakeltu bloku. Šiuo atveju teismas įvertina tai, kad jeigu kaltinamasis nebūtų ėmęsis jam nepavesto darbo jam nepriskirtu krautuvu „Linde“ ir pertraukos metu nebūtų palikęs šio krautuvo su pakeltu į viršų bloku, kai šalia krautuvo buvo žmonių, V. V. nebūtų patyręs mirtinos galvos traumos. Todėl teismas konstatuoja, kad būtent kaltinamojo veiksmai buvo būtina ir pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado padariniai – atimta gyvybė kitam žmogui. Iš kaltinamojo paaiškinimų seka, kad jis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavogingi padariniai, tačiau pagal įvykio situaciją ir savo asmenines savybes, turimą patirtį kaltinamasis turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamasis, būdamas atidus ir rūpestingas, dirbdamas su krautuvu, kuris yra potencialiai pavojinga darbo priemonė, turėdamas krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, vadinasi, žinodamas pagrindinius saugaus darbo su krautuvu reikalavimus, būdamas pasirašytinai supažindintas su saugiais darbo metodais, privalėjo numatyti, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali kilti neigiami padariniai šalia dirbančių žmonių gyvybei ar sveikatai, galėjo numatyti nelaimingo atsitikimo galimybę, todėl turėjo imtis priemonių, kad išvengti tokių padarinių, tačiau jis nesilaikė darbdavio vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų ir dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo kilo nepataisomi padariniai – V. V. mirtis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. A. veikoje yra visi BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. A. nebuvo supažindintas su krautuvo „Linde H35T“ naudojimo instrukcija, todėl nėra pagrindo kaltinti J. A. pažeidus šios instrukcijos reikalavimus, dėl šios priežasties iš kaltinimo pašalinama, kad J. A. pažeidė krautuvo „Linde H35T“ instrukcijos „Darbas su kroviniu“ punkto „niekada nestatykite ir nepalikite transporto priemonės su pakeltu kroviniu“; „Saugumo nuostatų“ punkto „krautuvo negali naudoti neįgalioti asmenys“ reikalavimus.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A., teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau dėl jo veikos atsirado negrįžtami padariniai, kitam žmogui atimta gyvybė. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis neigė kaltę, prašė jį išteisinti, todėl teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo. Taip pat pat nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad įvykio metu nukentėjęs V. V. nesilaikė saugaus elgesio taisyklių. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, gali būti pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pagal teismų praktiką ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį; rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-412/2014). Nagrinėjamoje byloje V. V. nei provokavo, nei elgėsi rizikingai, nes jis neskatino kaltinamojo paimti jam nepriskirtą krautuvą ir juo kelti pamatų bloką aukštyn bei pakeltą palikti be priežiūros, todėl nėra pagrindo V. V. elgesį laikyti provokuojančiu ar rizikingu. Kaltinamasis tik iš dalies darbingas (nuo 2015 m. iki senatvės pensijos amžiaus nustatytas 55 proc. darbingumas), tačiau jis dirba, charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 7, 10). Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį, tačiau remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą nekeisti gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad J. A. padarė neatsargų nusikaltimą, veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, yra teisiamas pirmą kartą, po nusikaltimo nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, dirba, turi teigiamus socialinius ryšius, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nukentėjusioji A. S. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį atsakovams kaltinamajam J. A., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė priteisti iš civilinių atsakovų solidariai 1 500 Eur turtinę žalą, 20 000 Eur neturtinę žalą ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 47–49, 50). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. patikslino savo reikalavimus, t. y. ji atsisakė civilinio ieškinio reikalavimų atsakovų kaltinamojo J. A. ir UAB (duomenys neskelbtini)atžvilgiu bei prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 151). Vėliau tarp A. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasiektas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir žala atlyginta, todėl nukentėjusioji 2018 m. birželio 4 d. rašytiniu pareiškimu atsisakė civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad jai yra žinomos ieškinio reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės (5 t., b. l. 7). Kartu A. S. nurodė, kad ji patyrė išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl prašė jai priteisti iš kaltinamojo 900 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK nenumato, kaip turi būti sprendžiamas ieškinio atsisakymo klausimas, todėl teismas vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio; rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės; ieškovui atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Nagrinėjamoje byloje A. S., pasinaudodama įstatymo jai suteiktomis civilinio ieškovo teisėmis, raštu atsisakė ieškinio reikalavimų civiliniams atsakovams dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškime nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, todėl, esant visoms sąlygoms, teismas priima nukentėjusiosios A. S. atsisakymą nuo ieškinio, kas sudaro pagrindą nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. prašo priteisti 900 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą – susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad pagal sutartį su advokatu sumokėjo 900 Eur (1 t., b. l. 50, 4 t., b. l. 150).

Nukentėjusiąją A. S. bylos procese atstovavo advokatas Ramūnas Mikulskas ir jo pavedimu advokato padėjėja A. S., kurie susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį (trijų lapų apimties), pažymą dėl patirtų išlaidų ir pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad esminis dėmesys, teikiant nukentėjusiajai teisinę pagalbą, buvo skiriamas civilinio ieškinio klausimui ir pasiekus susitarimą su civiliniais atsakovais dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji bei jos atstovai teismo posėdžiuose nebedalyvavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu J. A. yra pripažįstamas kaltu, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. kad byla nėra itin sudėtinga, nes tiriama viena nusikalstama veika, ją padarė vienas kaltininkas, byla nėra didelės apimties (penki tomai), taip pat įvertinęs advokato ir jo padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad už advokato suteiktas paslaugas prašoma priteisti 900 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokatų atliktam darbui, todėl ši suma mažintina iki 600 Eur, tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir protinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiosios A. S. civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. S. iš J. A. 600 Eur (šešis šimtus eurų) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

CD laikmeną palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.