Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. apeliacinis skundas atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalis, kuria atmestas apeliacinis skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P., ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. P. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino tik tą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P., apeliacinės instancijos teismas pasisako būtent tik dėl klausimo, ar nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P. sumokėtas 2896,20 Eur turtinės žalos atlyginimo dydis už kapavietės sutvarkymą yra tinkamas ir pagrįstas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo už kapavietės sutvarkymą

2015 m. liepos 17 d. civiliniu ieškiniu N. P. prašė priteisti 10517,56 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro kapavietės sutvarkymo išlaidos iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu N. P. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ atmetė, nes civilinis atsakovas turtinę žalą – 2896,20 Eur – atlygino. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 10517,56 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pagal 2015 m. birželio 5 d. paslaugų sutartį Nr. 15/06/15, kuri buvo sudaryta tarp N. P. ir V. V. individualios įmonės, buvo susitarta, kad bendra kapų sutvarkymo darbų kaina – 10517,56 Eur (t. 1, b. l. 69). N. P. pagal paslaugų sutartį avansu sumokėjo 2896,20 Eur (t. 1, b. l. 72), vėliau buvo atliktas ir galutinis apmokėjimas V. V. įmonei pagal paslaugų sutartį Nr. 15/06/15 – 7621,36 Eur (t. 2, b. l. 175). Taigi N. P. pagal paslaugų sutartį V. V. individualiai įmonei už kapavietės sutvarkymo darbus sumokėjo 10517,56 Eur, t. y. būtent tokią sumą, kokia buvo numatyta 2015 m. birželio 5 d. paslaugų sutartyje Nr. 15/06/15. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam N. P. (t. 3, b. l. 183) 2896,20 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą sumokėjo.

Siekiant nustatyti, ar sumokėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepakeista turtinės žalos atlyginimo suma už kapavietės sutvarkymą yra pagrįsta ir proporcinga patirtoms išlaidoms, būtina įvertinti visus reikšmingus kriterijus ir faktines aplinkybes. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusysis N. P. parodė, kad sąmatos negavo, susitarė ir kainos buvo įvardijamos žodžiu. Prieš tai buvo atliktas kapo demontavimas, kuris taip pat įtrauktas į apmokėjimą. N. P. negali pasakyti, kokios medžiagos buvo panaudotos kapo tvarkymui, taip pat įvardyti medžiagų kainas. Buvo naudotas indiškas akmuo ir juodas poliruotas akmuo. Kapavietė yra šeimos, į 10517,56 Eur sumą įeina visos kapavietės sutvarkymas. N. P. parodė, jog prieš tai kapavietė buvo visiškai sutvarkyta, stovėjo paminklas, borteliai, aplinkui buvo sudėtos plytelės, augo tuja. Betonuota tvorelė 20–30 cm aukščio, tačiau iš jos niekas nebuvo panaudota. Demontuotas kapo medžiagas išvežė V. V. įmonė. V. V. įmonei sumokėta pinigų suma buvo panaudota dvigubai kapavietei, kiek buvo panaudota būtent A. P. kapui – neišskirta. Tą pačią sumą sudarė ir kapavietės demontavimo darbai (t. 3, b. l. 174–175). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausus liudytoją V. V., pastarasis parodė, jog N. P. pažįsta kaip klientą, turėjo individualią įmonę ir tvarkydavo kapus. Jo individuali įmonė atliko kapo sutvarkymo darbus ir N. P. už tai sumokėjo virš 10000 Eur. Iki sutvarkymo ten buvo senas, labai storas paminklas. Reikėjo nuimti seną paminklą, senus bortelius išmontuoti. Paminklas buvo labai storas, labai sunkus, nebuvo privažiavimo, reikėjo daug žmogiškųjų resursų. Dar augo dvi didelės tujos, jas reikėjo išrauti. Taip pat buvo atlikti betonavimo darbai. V. V. kolegijos pirmininko parodytoje nuotraukoje atpažino jo įmonės atliktą darbą ir nurodė, kad buvo naudotos iš Indijos ir Švedijos atvežtos medžiagos. Liudytojo nuomone, buvo atliktas eilinis gražus darbas, t. y. tipinis projektas. Pagal dydį kapas yra didesnis negu standartinis. Į kainą įskaičiuota ir tai, kad reikėjo važiuoti toli nuo kelio. Indiškos medžiagos nėra brangios, vidutinės kainos. Kainą sudaro plokštės dengimas, pristatymas, paminklas, PVM 2000 Eur. Panašiai kaip aptariamu atveju, dabar tvarkoma daug kapų, nes tai supaprastina priežiūrą – nebereikia važiuoti, laistyti gėlių. Jei kapavietė būtų skirta vienam asmeniui, būtų mažesnė dengimo kvadratūra, bet darbai tie patys: betonavimas, išvežimas, raidžių užrašymas. Kaina nebūtų per pusę mažesnė, būtų 75–80 proc. tos vertės, t. y. apie 20–30 proc. pigiau. Kainą iš esmės sudaro suma už darbą, nes darbininkams reikia mokėti atlyginimus, brangūs įrankiai. Jei kapas būtų darytas vienam asmeniui, vis tiek būtų reikėję atlikti demontavimo darbus (t. 3, b. l. 189). Taigi galima daryti išvadą, kad, liudytojo nuomone, prašoma priteisti 10000 Eur turtinės žalos atlyginimo suma už kapavietės sutvarkymą yra pagrįsta.

Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio proceso tvarka pirmą kartą, nusprendė, kad N. P. prašomo priteisti kapavietės sutvarkymo išlaidų dydis neatitinka protingumo kriterijaus, o draudimo bendrovės atlygintos 2896,20 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidos yra objektyviai pakankamas atlyginimas už vidutinio, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymą. Išties tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P., nurodė, kad sprendžiantis civilinį ieškinį teismas turi pareigą patikrinti ir įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas, įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, kokie konkretūs kapo sutvarkymo darbai buvo atlikti, ar šie darbai susiję būtent su mirusiojo asmens kapo sutvarkymu.

Nors pagal 2015 m. birželio 5 d. sudarytą paslaugų sutartį Nr. 15/06/15 tarp N. P. ir V. V. individualios įmonės dėl kapavietės sutvarkymo darbų atlikimo buvo susitarta sumokėti 10517,56 Eur (t. 1, b. l. 69–71) ir pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. 150615 (t. 1, b. l. 72) bei kasos pajamų orderio kvitą Nr. 151218 (t. 2, b. l. 175) matyti, kad būtent tokia pinigų suma buvo pervesta V. V. individualiai įmonei, apygardos teismo vertinimu, 10517,56 Eur dydžio suma už kapavietės sutvarkymą negali būti laikoma vidutinėmis (įprastomis) kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Toks turtinės žalos atlyginimo dydis nebūtų protingas, adekvatus ir proporcingas, neatitiktų formuojamos teismų praktikos. Pirmiausia pažymėtina, kad prie bylos medžiagos yra pridėta UAB „K.“ direktoriaus A. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog 2015 m. vidutinės klasės paminklo kaina buvo nuo 4700 Eur iki 5800 Eur, kurią sudarė paminklo gaminimas, naudojant vidutinės klasės akmenį, montavimas ir visiškas aplinkos sutvarkymas (t. 3, b. l. 168). Nors į šią kainą nėra įskaičiuotas kapavietės dengimas akmeninėmis plokštėmis, betoninių kraštų montavimas, tačiau akivaizdu, kad sumokėta 10517,56 Eur suma negali būti laikoma vidutinėmis (įprastinėmis) išlaidomis. Tuo labiau, kaip matyti iš prie bylos medžiagos pridėtų fotografijų (t. 3, b. l. 165–167), paminklas buvo skirtas ne vienam asmeniui, o dviem, kadangi įrengta šeimos kapavietė.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal 2015 m. birželio 5 d. sudarytą paslaugų sutartį Nr. 15/06/15 tarp N. P. ir V. V. individualios įmonės dėl kapavietės sutvarkymo darbų atlikimo buvo įrengta šeimos kapavietė, skirta dviem asmenims, t. y. A. P. ir T. P., tačiau A. Z. 2014 m. gruodžio 3 d. sukelto eismo įvykio metu žuvo A. P. Taigi būtų neteisinga ir neproporcinga iš civilinio atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti N. P. patirtas išlaidas už bendros kapavietės įrengimą bei sutvarkymą. Nors liudytojas V. V. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad jei kapavietė būtų skirta vienam asmeniui, būtų mažesnė dengimo kvadratūra, tačiau darbai tie patys, t. y. kaina nebūtų per pusę mažesnė, būtų apie 20–30 proc. pigiau, vis dėlto apygardos teismas daro išvadą, kad šie liudytojo teiginiai patvirtina, jog 10517,56 Eur suma nebuvo skirta vien tik A. P. kapavietės įrengimui, todėl priteisiamas turtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas. Taip pat būtina įvertinti aplinkybę, jog nors liudytojas V. V. nurodė, kad A. P. kapui įrengti nebuvo naudojamos brangios medžiagos, tačiau pats pažymėjo, kad kapas yra didesnis nei standartinis (t. 3, b. l. 189). Šią aplinkybę teismas gali konstatuoti ir remdamasis fotografijomis, iš kurių matyti, kad įrengta P. šeimos kapavietė išties yra didesnė už šalia esančias, be to, skirtingai, nei nurodė liudytojas, matyti, jog kapavietė yra įrengta iš brangesnių bei kokybiškesnių medžiagų negu kitos.