- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-2376-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00997-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Aidos“, S. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5383-1124/2021 pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Aidos“ ir S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. patikslintame ieškinyje prašė: pripažinti (duomenys neskelbtini) MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo; pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju; uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikinąjį MB „Aidos“ turto paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Bankrupta“. Paskirtam MB „Aidos“ turto administratoriui pavesti sudaryti MB „Aidos“ turto ir dokumentų aprašą bei suteikti teisę priimti MB „Aidos“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; nustatyti UAB ,,Bankrupta“ 2 MMA administratoriaus atlyginimą per mėnesį. Grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad:
2.1. Ieškinio tikslas – sugrąžinti neteisėtai ir netinkamai atsakovo valdomą faktiškai ieškovui priklausančią mažąją bendriją ir išlaikyti bendrijos turtinės padėties status quo, todėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – bylos nagrinėjimo metu nustatyti juridinio asmens organų ar narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų tikruosius juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų.
2.2. Atsakovas S. R., neteisėtai valdydamas MB ,,Aidos“, gera valia neperleidžia jos teisėtam faktiniam savininkui – ieškovui, o priešingai, atlieka neteisėtus veiksmus – reikalauja iš ieškovo piniginių lėšų už perleidimą, o šiam nesutikus, atlieka veiksmus, darančius didelę žalą bendrijai – bendrijos vardu sudarinėja nenaudingus sandorius, švaisto bendrijos sąskaitoje esančias lėšas, didina kreditorinių įsipareigojimų mastą. Būtina nustatyti tam tikrus ribojimus ar draudimus, kurie iš esmės nesužlugdytų mažosios bendrijos veiklos, užkirstų kelią ateityje galintiems kilti naujiems teisminiams ginčas dėl neteisėtai per maža kaina perleisto turto ar jo iššvaistymo ir kt., tokiu būdu užtikrinant bendrovės nešališką, tinkamą ir objektyvų valdymą, užkertant galimybę žalai atsirasti, kol bus išsiaiškintos aplinkybės dėl tikrojo bendrijos steigėjo, be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų, kad nebus paslėptas ir iššvaistytas bendrovės turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-07-15 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3.1. Teismas nurodė, kad, aplinkybes, jog konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo – šiuo atveju ieškovas.
3.2. Teismas akcentavo, kad ieškovo prašyme iš esmės nėra nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą kitokioms išvadoms, nei buvo padarytos 2021-05-18 teismo nutartyje. Papildomi duomenys apie atsakovų su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus veiksmus, t. y. apie grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismui nėra pateikti. Nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
3.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad net ir egzistuojant byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi laikytis proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Teismo vertinimu, taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustačius laikinąjį MB „Aidos“ turto paprastąjį administravimą, atsakovai patirtų neproporcingų suvaržymų, būtų iškreipta bylos šalių interesų pusiausvyra, todėl prašymas negali būti teismo tenkinamas taip pat ir dėl to, kad neatitinka proporcingumo reikalavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovas E. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-15 nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kyla pagrįstos abejonės, jog juridinis asmuo ir jo valdymo organai veikia netinkamai, tačiau sprendė, kad ieškovas neįrodo, t. y. nepateikia įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę tam, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, t. y. kad atsakovai jau atliko ar ketina atlikti kažkokius nesąžiningus veiksmus ieškovo ar juridinio asmens turto atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į aptartas aplinkybes ir laikė, kad dėl grėsmės (ne-)egzistavimo jau yra pasisakęs, t. y. 2021-05-18 nutartyje, kur konstatavo, kad pateikti įrodymai nepatvirtina esamų juridinio asmens vadovo ir savininko neteisėtų veiksmų, ir naujai spręsdamas klausimą dėl kitokio pobūdžio priemonių taikymo, naujai šio klausimo neaptarė.
4.2. Patikslinus ieškinį, jam užtikrinti prašomos taikyti kitokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės atitinkamai lemia ir kitų sąlygų tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vertinimą. Be to, sprendžiant dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių galimybės vertintina ne tik konkreti grėsmė – konkretūs atsakovų nesąžiningi veiksmai, tačiau atsižvelgtina į pareikšto teisių gynimo būdo pagrindą (pobūdį) – asmenų ginčą dėl juridinio asmens kaip turtinio komplekso ir kartu šio juridinio asmens turto priklausomybės. Tai reiškia, kad tokio ginčo atveju kyla būtinybė išsaugoti juridinio asmens status quo net ir neaptariant vieno ar kito ginčo dalyvių (ne-)sąžiningumo. Be to, pateikti įrodymai ir paaiškinimai sukelia abejones ir pagrindžia atsakovų nesąžiningumo ir netinkamo juridinio asmens valdymo aplinkybes.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl ieškovo pateikti įrodymai neįrodo esančios grėsmės tam, kad bendrovės veikla atsakovų veiksmais galutinai gali būti sužlugdyta, o turtas iššvaistytas. Teismas, spręsdamas, jog laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinoji sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra įrodoma, netinkamai vertino tiek ieškinio pobūdį, tiek ir byloje esančius duomenis, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas vertino, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neproporcingai pažeistų atsakovės interesus, iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą, tačiau plačiau šio teiginio niekuo nepagrindė.
4.4. Spręsdamas dėl atsakovų teises varžančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėjo teisę pranešti atsakovams apie gautą prašymą suteikiant galimybę pateikti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu būdu atsakovams būtų suteikta galimybė pasisakyti dėl to, ar tokios laikinosios apsaugos priemonės varžytų juridinio asmens veiklą ar ne.
4.5. Teismas priėmė nutartį atmesdamas prašymą iš esmės vien formaliais pagrindais. Nėra pagrindo teigti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pernelyg riboja atsakovų teises. Prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis juridinio asmens administracijos įgaliojimai nėra sustabdomi, įprastai vykdoma veikla niekaip nėra suvaržoma.
Atsiliepimas
5. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-15 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad:
5.1. Vertinant ieškovo skundo argumentą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningus veiksmus, būtina įvertinti aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta pirmą kartą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos nebuvo panaikinta. Ieškovas turėjo įrodyti, kad minėtas turto perleidimas neatitinka sąžiningo elgesio ir kad minėto turto perleidimu siekiama sąmoningai pabloginti „MB „Aidos“ turtinę padėtį, tačiau objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti tokias išvadas nepateikta.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas, teikdamas papildomą reikalavimą ir naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovų nesąžiningus veiksmus, nepateikė, todėl sutiktina su teismo išvada, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje jau pasisakyta 2021-05-18 nutartimi, kurioje buvo sprendžiamos kitokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo prašyme iš esmės nėra nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą kitokioms išvadoms nei buvo numatyta ankstesnėje nutartyje.
5.3. Ieškovui pateikus naują reikalavimą – uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB „Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, teismui tenkinus laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų patenkintas vienas iš pareikštų ieškinio reikalavimų.
5.4. Net jei ir susiklostytų situacija, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. R. perleistų tretiesiems asmenims juridinio asmens turtą, ir būtų priimtas palankus ieškovui teismo sprendimas, įvertinus ieškovo reikalavimo pobūdį, įstatymų leidėjas yra numatęs kitus pažeistos teisės gynimo būdus, užtikrinančius galimų nuostolių atlyginimą, todėl nesutiktina, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar jo nebūtų įmanomą įvykdyti.
5.5. Teismui taikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų sutrikdyta juridinio asmens veikla. Įmonės valdymą perėmus ieškovo pasiūlytam administratoriui, nepaneigta tikimybė, kad dėl tokios įmonės veiklos valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo, galėtų būti sutrikdyta įprastinė juridinio asmens komercinė veikla – atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai. Ieškovas neįrodė, kad juridinio asmens administravimas būtų efektyvesnė ir leidžianti pasiekti deklaruojamą tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą priemonė, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę šioje ginčo stadijoje.
5.6. Ieškovas, formuodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išreiškė valią, kad procesinis prašymas butų išnagrinėtas, negavus atsakovų nuomonės. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinį sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais bei motyvais, todėl nėra pagrindų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-15 nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
9. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė: pripažinti (duomenys neskelbtini) MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo; pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju. Pradiniu ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui S. R., kaip MB „Aidos“ steigėjui ir vadovui, o taip pat vieninteliam įmonės nariui bei jo įgaliotiems asmenims: a) perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims MB „Aidos“ nario teises, priimti sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų 13 straipsnio 1 dalies 9, 10, 11, 12, 13 punktuose ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. uždrausti priimti sprendimus dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; dėl mažosios bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo, veiklos nutraukimo ir likvidavimo; mažosios bendrijos atstovo paskyrimo ir atšaukimo; b) perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat įkeisti ar kitaip suvaržyti MB „Aidos“ turtą; c) priimti sprendimus įsigyti turto už kainą, didesnę kaip 1 000 Eur; d) priimti sprendimus MB „Aidos“ vardu teikti/gauti paskolas; e) priimti sprendimus dėl darbo užmokesčio padidinimo S. R..
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-05-18 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad, ieškovas, įrodinėdamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ieškinyje išdėstė atitinkamas, jo vertinimu, tokį jo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia tik dalį ieškovo nurodomų aplinkybių, be to, nei vienas iš ieškovo teiktų įrodymų nepatvirtino atsakovų nesąžiningumo. Tiek įmonės darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, tiek jos veiklos nuostolingumą gali lemti įvairūs faktoriai. Įmonės darbuotojų skaičius niekada nebuvo pastovus, jis kito ir kitais laikotarpiais. Nesąžiningumo nepatvirtina ir duomenys apie tai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė jai priklausiusį žemės sklypą. Teismas sprendė, kad nepateikti duomenys apie atsakovų su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus veiksmus, t. y. apie grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
11. Ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo 2021-05-18 nutartį Vilniaus apygardos teismas 2021-07-15 nutartimi ją paliko nepakeistą.
12. 2021-07-05 teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti (duomenys neskelbtini) MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo, pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju ir uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikinąjį MB „Aidos“ turto paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Bankrupta“. Paskirtam MB „Aidos“ turto administratoriui pavesti sudaryti MB „Aidos“ turto ir dokumentų aprašą bei suteikti teisę priimti MB „Aidos“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; nustatyti UAB ,,Bankrupta“ 2 MMA administratoriaus atlyginimą per mėnesį.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-07-15 nutartimi netenkino ieškovo E. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas kad teismas dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų šioje byloje jau yra pasisakęs 2021-05-18 nutartyje, kuria buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Teismas akcentavo, kad ieškovo prašyme iš esmės nėra nurodytos naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą kitokioms išvadoms, nei buvo padarytos 2021-05-18 teismo nutartyje, papildomi duomenys apie atsakovų su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus veiksmus teismui nebuvo pateikti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas ir dėl to, jog neatitinka proporcingumo reikalavimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
16. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018)
17. Ieškovas nurodo, kad teismas nevertino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju, nevertino atsakovų atliktų veiksmų, o apsiribojo tik nurodymu, jog dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų byloje jau buvo pasisakyta 2021-05-18 nutartimi, kuria buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, kadangi papildomi duomenys apie atsakovų su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus veiksmus teismui nebuvo pateikti.
18. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto argumento pažymi, kad: i) klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vieną kartą jau buvo spręstas byloje; ii) tam, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti įrodytos aukščiau paminėtos jų taikymo sąlygos; iii) ieškovas patikslintame ieškinyje suformulavo papildomą reikalavimą – uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei prašė taikyti kitokias laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikinąjį MB „Aidos“ turto paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Bankrupta“, nei prašė pradiniu ieškiniu; iv) iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patikslintame ieškinyje motyvuodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir pradiniu prašymu, jo vertinimu, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus: reikalauja iš ieškovo piniginių lėšų už įmonės perleidimą, atlieka veiksmus, darančius didelę žalą bendrijai – bendrijos vardu sudarinėja nenaudingus sandorius.
19. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Paprastojo turto administravimo turinį nustato CK 4.240 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismo paskirtasis turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – juridinio asmens turto administratoriaus paskyrimu, siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių prejudicinės galios neturi, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos/ pakeistos/taikytos iš naujo teikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi (ne)taikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-637-302/2020, nutarties 22 punktą). Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovui patikslintu ieškiniu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl jų (ne)taikymo turėjo spręsti vertindamas naujai nurodomas aplinkybes. Vis dėlto, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, kaip minėta, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas, siekdamas, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje būtų pritaikytos, turėjo įrodyti šias dvi sąlygas.
21. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovo patikslintame ieškinyje pakartotinai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo preliminariai vertinti, kad paminėti atsakovų veiksmai kelia grėsmę teismo sprendimo įvykdymo galimumui. Ieškovas formuoja analogišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau naujų (papildomų) įrodymų apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad papildomi duomenys apie atsakovų su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus (atliekamus, ketinamus atlikti) veiksmus, t. y. apie grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neįrodyti. Duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė. Ieškovas turėjo įrodyti, kad: i) minėtas turto perleidimas neatitinka sąžiningo elgesio (pvz. turtas perleistas neatlygintinai, už per mažą kainą, o jo perleidimu stabdoma įmonės veikla ir pan.); ii) kad minėto turto perleidimu siekiama sąmoningai pabloginti „MB „Aidos“ turtinę padėtį, tačiau objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti tokias išvadas nepateikta.
22. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kokie galimi padariniai kiltų atsakovams, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys būtų atmestas, ir padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų atmestos, o ieškinys – tenkintas. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
23. Ieškovas patikslintu ieškiniu papildomai reikalauja uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šį reikalavimą ieškovas grindžia atsakovų nesąžiningu elgesiu, taip pat elgesiu, prieštaraujančiu įmonės interesams. Tai, ar ieškovo nurodomi atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Gi prevencinės laikinosios apsaugos priemonės negali būti priemone ipso facto (liet. tuo pačiu) siekti ieškinio reikalavimų (ar jų dalies) tenkinimo iš anksto, t. y. dar nesant išnagrinėtai ginčo situacijai teisme, t. y. paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-832-464/2020, nutarties 23 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė prašomos laikinosios apsaugos priemonės efektyvumo ir būtinumo (pagrindo išimties taikymui).
25. Apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui pranešama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams, taip prašė ir pats ieškovas. Prašymo išsprendimas nepranešus atsakovams nereiškia, kad pažeistos proceso normos ar nebuvo nustatytos prašymo išnagrinėjimui aktualios aplinkybės, juolab kad ieškovas prašė nagrinėti prašymą atsakovams nepranešant, o dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, atsakovai pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą šios aplinkybės neišskiria kaip pažeidžiančios jų teises.
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-04-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas pakartotinai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.