- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1666-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00997-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Aidos”, S. R.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Rūtos Latvelės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. (patikslintą) ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Aidos” (toliau MB„Aidos”), S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos” steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo; pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos” steigėju; uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos” ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.
2. Nurodė, kad ieškovas maždaug 2018 m. pradžioje gavo pasiūlymą iš UAB „Losrita” atlikti rekonstrukcijos darbus viename iš (duomenys neskelbtini) esančių objektų, tačiau tam buvo reikalinga įsteigti įmonę, kuri verstųsi pastatų griovimu, namų rekonstrukcija, stogų dengimo darbais ir pan. Kadangi ieškovas neturi didelės patirties rengiant dokumentus, tvarkant dokumentaciją, be to, turėjo įsiskolinimų tretiesiems asmenims, jis kreipėsi į savo pažįstamą atsakovą S. R., klausdamas, ar jis sutiktų formaliai būti mažosios bendrijos steigėju ir direktoriumi, tačiau viskam faktiškai vadovautų pats ieškovas. Su atsakovu S. R. buvo sutarta, kad faktiškai ieškovas užtikrins įmonės veiklą, rūpinsis įmonės veiklos gyvavimu, užsakymų užtikrinimu, t. y. jis bus faktinis vadovas ir savininkas, o atsakovas būtų tik formalus, t. y. de jure, įsteigtos MB „Aidos” steigėjas ir vadovas. Atsakovas steigimo dokumentus pasirašė, tačiau faktiškai įmonės steigėju ir vadovu visą laiką buvo ieškovas E. K.. Šalys taip pat buvo sutarusios, kad S. R. tik laikinai bus steigėju ir vadovu, o, pasikeitus ieškovo situacijai, įmonė (jos dalys) bus perrašyta ieškovo vardu. Vadovaujantis minėtu susitarimu, 2018 m. gegužės 11 d. buvo įsteigta ir įregistruota MB „Aidos”, jos direktoriumi įregistruojant atsakovą S. R..
3. Nuo pat MB „Aidos” veiklos pradžios iki maždaug 2021 m. kovo – balandžio mėnesių ieškovas faktiškai vadovavo įmonei, priiminėjo sprendimus įmonės veiklos klausimais, pats ieškodavo klientų, tiesiogiai ir betarpiškai su jais bendraudavo, derindavo darbų kainas, atlikdavo darbų užsakymus, suderindavo jų sąlygas ir apmokėjimą, organizuodavo užsakymų vykdymą, nurodydavo atsakovui S. R., kam ir kiek sumokėti ir t.t. Kitaip tariant, būtent ieškovas faktiškai organizavo visą įmonės ūkinę veiklą, nuo jo priimamų sprendimų ir darbo, turimų kontaktų iš esmės priklausė įmonės funkcionavimas, veikla bei generuojamos pajamos. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti ieškovo nurodymų atsakovui pobūdis, atsakovo atsiskaitymas ieškovui, kas tik patvirtina, jog faktiškai įmonei vadovavo ir visus su jos veikla susijusius klausimus sprendė ieškovas, o ne atsakovas. Be to, atsakovas ieškovo nurodymu netgi tiesiogiai dirbo statybos darbus.
4. Atsakovas S. R., neteisėtai valdydamas ir vadovaudamas MB ,,Aidos“, atlieka neteisėtus veiksmus – reikalauja iš ieškovo piniginių lėšų už perleidimą, o šiam nesutikus, atlieka veiksmus, darančius didelę žalą mažajai bendrijai – bendrijos vardu sudarinėja nenaudingus sandorius, švaisto bendrijos sąskaitoje esančias lėšas, didina finansinių įsipareigojimų mastą.
Šalies argumentai
5. Atsakovai MB „Aidos” (toliau ir – Atsakovas 1), S. R. (toliau ir – Atsakovas 2) su ieškiniu (ir patikslintu ieškiniu) nesutiko. Nurodė, kad Atsakovas 2 šiuo metu studijuoja kolegijoje statybos inžineriją. Iki studijų pradžios ir studijuojant, Atsakovo 2 darbas buvo susijęs su statybomis. Atsakovas 2, įgavęs tiek teorinių, tiek praktinių žinių, nusprendė pradėti savo verslą ir įsteigti savo įmonę, kuri užsiimtų statybos darbais. Atsakovas 2 parengė steigimo aktą, gavo iš motinos, kaip nekilnojamojo turto, kuriame yra registruota įmonės buveinė, sutikimą dėl patalpų juridinio asmens buveinei įregistruoti ir pateikė MB „Aidos” steigimo dokumentus registruoti VĮ Registrų centrui. Tiek steigiant bendriją, tiek vėliau vykdant jos veiklą, tarp ieškovo ir Atsakovo 2 nebuvo susitarimo, kad Atsakovas 2 yra tik formalus steigėjas ir vadovas. Priešingai, nuo pat bendrijos steigimo dienos Atsakovas 2 veikė kaip vienintelis bendrijos dalininkas ir vadovas. Tokią nuostatą patvirtina ir Atsakovo 2 veiksmai bendrijos veiklos laikotarpiu.
6. Atsakovo 2 veiksmais bendrija buvo įsteigta ir registruota 2018 m. gegužės 11 d., tačiau darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 5 d., t. y., praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po bendrijos įsteigimo. Ieškovas įmonėje dirbo darbų vadovu ir jam buvo mokamas darbo užmokestis. Nurodyta faktinė aplinkybė ir ją pagrindžiantys įrodymai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis nuo bendrijos steigimo dienos veikė kaip įmonės steigėjas ir faktinis vadovas. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad būtent jo pastangomis ir lėšomis buvo laimėti viešieji pirkimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo egzistavo žodinis susitarimas dėl MB „Aidos” steigimo, taip pat, kad faktiškai sandorį (2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos” steigimo aktą) sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, t. y. kad de facto įmonės steigėju ir vadovu visą laiką buvo ieškovas E. K..
8. Teismas pažymėjo, kad dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises.
9. Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas S. R., pasirašydamas 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos” steigimo aktą, kuriame jis taip pat nurodomas ir mažosios bendrijos vadovu, iš tikrųjų ketino įgyti iš jo kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir jas vykdė.
10. Atsakovas S. R., kaip MB „Aidos” direktorius (vadovas), komunikavo (susirašinėjo elektroniniu paštu), sudarinėjo (pasirašinėjo MB „Aidos“ vardu) sutartis, susitarimus, darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kt. su kitais juridiniais asmenimis, pasirašinėjo vidinius mažosios bendrijos dokumentus, teikė dokumentus dėl MB „Aidos“ priklausančio žemės sklypo paskirties keitimo, sudarė atstovavimo susitarimą su advokato padėjėja, teikė MB „Aidos”vardu prašymus, pretenzijas. MB „Apskaitėlė” paaiškinime nurodoma, kad jie teikė MB „Aidos“ buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. sausio 31 d., sutartis dėl paslaugų teikimo buvo pasirašyta su MB „Aidos“ vadovu S. R., tik su juo buvo derinami ir sprendžiami visi klausimai. MB „Aidos“ banko sąskaitų prisijungimus turėjo tik MB „Aidos” vadovas S. R.. Aplinkybę, kad prisijungimus prie MB „Aidos“ banko sąskaitų turėjo tik atsakovas S. R. (ieškovas šių prisijungimų neturėjo) ir kad būtent jis atlikinėdavo MB „Aidos“ mokėjimus, pripažino ir ieškovas. Taigi, Atsakovas 2 atlikinėjo juridinio asmens vadovui, savininkui būdingas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai nebuvo pavieniai Atsakovo 2 veiksmai. S. R. taip pat 2019 m. buvo išduotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimas, 2020 m. buvo išduotas pažymėjimas pagal programą „Pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančiųjų darbuotojų mokymai“. 2019 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderiu S. R. išmokėti dividendai – 500 Eur.
11. Teismo vertinimu, tiek atitinkamos aplinkybės, atsakovo S. R. veiksmai, steigiant MB „Aidos” – mažosios bendrijos buveinės įsteigimas atsakovo S. R. tėvams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, mažosios bendrijos elektroninio pašto adreso sudarymas iš atsakovo pavardės – (duomenys neskelbtini), visų MB „Aidos” steigimui reikalingų dokumentų parengimas bei pasirašymas, tiek atsakovo S. R. veiksmai jau po MB „Aidos” įsteigimo, patvirtina, kad atsakovas S. R., pasirašydamas 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos” steigimo aktą, iš tikrųjų ketino įgyti iš jo kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir jas vykdė.
12. Bylos įrodymų visetas nepatvirtina, kad ieškovas vykdė MB „Aidos“ vadovo funkcijas ir tą darė nuolat, sistemingai t. y., kad jo vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio. Byloje pateiktas ieškovo susirašinėjimas su atsakovu S. R. yra tik labai nedidelės apimies, fragmentinis, ypač vertinant aplinkybę, kad MB „Aidos“ veiklą vykdo nuo 2018 m., be to, susirašinėjimas nėra dėl esminių verslo sprendimų, iš esmės yra kalbama apie pavienius mokėjimus. Byloje, be paties ieškovo paaiškinimų, iš esmės nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo sistemingai atliekamus veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui, – ieškovas, kuriam byloje teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, minėtų aplinkybių byloje neįrodė. Pastarųjų aplinkybių, t. y. ieškovo sistemingai atliekamų veiksmų, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui, nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė aplinkybes susijusias tik su keliais objektais, kuriuose MB „Aidos“ atliko darbus (jų nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, negali patvirtinti atitinkamų ieškovo veiksmų nuolatinumo, sistemiškumo).
13. Be paties ieškovo paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomo žodinio susitarimo dėl MB „Aidos“ įsteigimo tarp jo ir atsakovo S. R. egzistavimą, kaip ir įrodymų, patvirtinančių, jog MB „Aidos“ steigimo metu S. R. buvo (galėjo būti žinoma) apie ieškovo įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats ieškovas, įrodinėjęs žodinio susitarimo tarp šalių buvimą, nedetalizavo (nekonkretizavo) susitarimo turinio, konkrečių jo sąlygų (apmokėjimo, terminų ir pan.) jo sudarymo aplinkybių (datos, vietos ir pan.).
14. Teismo vertinimu, ieškovas su MB „Aidos” yra susijęs tik tuo aspektu, kad yra buvęs jos darbuotojas, nelaikytinas subjektu, galinčiu pareikšti tokį ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovo E. K. ieškinį iš dalies - pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo bei pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju.
16. Ieškovas prašo panaikinti 2022-04-13 teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 5 p. pagrindu, nes 2022-03-07 vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 39 min. 09 sek. yra visiškai sugadintas ir neįmanoma išgirsti apklausiamų liudytojų. Teismo sprendime nurodyti liudytojai patvirtino, kad jiems atrodė, jog ieškovas yra įmonės MB „Aidos” savininkas.
17. Nurodė, kad ieškovas MB „Aidos” vardu jau veikė tuo metu, kuomet net nebuvo įdarbintas šioje įmonėje ir pačius stambiausius statybos objektus, vienas iš kurių (duomenys neskelbtini) bei kitas - (duomenys neskelbtini), MB „Aidos” gavo būtent Ieškovo dėka. Ieškovas pradėjo dirbti 2018 m. gruodžio 5 d., tuo tarpu jau visi klausimai dėl objektų (duomenys neskelbtini) su UAB „Losrita“ ir (duomenys neskelbtini) vyko ir buvo derinami išimtinai su Ieškovu ir tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas tiek SMS žinutėmis, tiek elektroniniu paštu. Maža to, apklaustas UAB „Losrita“ atstovas patvirtino, kad sutarties ir kitų klausimų derinime dalyvavo tik ieškovas, o be to, papildomai nurodė, kad įprastai sutartys ir kainos derinamos su aukščiausios grandies įmonių atstovais, t. y. savininkais, liudytojas nurodė supratęs, kad derybos vyko su įmonės savininku. Ir nors pirmosios instancijos teismas apeliuoja į tai, kad Ieškovas buvo įdarbintas tik po septynių mėnesių po MB „Aidos” įsteigimo, tačiau tas buvo formaliai atlikta tik dėl to, kad Ieškovas turėtų teisinį pagrindą patekti į visus objektus, nes buvo reikalingas atitinkamas leidimas ir patvirtinimas, kad Ieškovas yra MB „Aidos“ darbuotojas. Nauja įmonė buvo reikalinga būtent ieškovui, kuris privalėjo atlikinėti darbus (duomenys neskelbtini).
18. Teismas didelį dėmesį skyrė buveinės registracijos pas atsakovo motiną vietai, tačiau ieškovas tiesiog sutarė su atsakovu, kad pastarasis dėl jo turimų kompiuterinių žinių ieškovo prašymu įsteigs MB „Aidos”, o Ieškovui visiškai nesvarbu buvo kur bus de jure registruota įmonė.
19. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad vienu įmonės automobiliu Mercedes Benz ML asmeniniams poreikiams naudojosi būtent ieškovo draugė. Ieškovas asmeniškai naudojosi prabangiu 60 tūkst. Eurų vertės MB „Aidos” automobiliu. Jei laikyti, kad ieškovas buvo tik darbų vadovas, tai niekaip nėra suprantama, kodėl būtent ieškovo dėka ir pastangomis buvo išrinktos transporto priemonės (trys automobiliai Mercedes Benz), jis rūpinosi jų pargabenimu į Lietuvą, o dvejais iš jų netgi naudojosi ieškovas bei jo draugė.
20. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be paties ieškovo paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomo žodinio susitarimo dėl MB „Aidos” įsteigimo tarp jo ir atsakovo S. R. egzistavimą, kaip ir įrodymų, patvirtinančių, jog MB „Aidos” steigimo metu S. R. buvo (galėjo būti žinoma) apie ieškovo įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178 straipsnis).
21. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šalis siejo sena draugystė, jie susipažino įkalinimo įstaigoje, vyravo pasitikėjimas iš ieškovo pusės. Būtent pasitikėjimo vedinas ir esant būtinybei įsteigti įmonę, ieškovas šios „paslaugos” paprašė pas atsakovą, ko pasėkoje, buvo visiškai apgautas dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų.
22. Ieškovas turėjo tik įmonės banko kortelę, tačiau visas ūkines operacijas techniškai dėl kompiuterinių žinių turėjimo buvo pavesta būtent atsakovui. Be to, ieškovas surado buhalterę savo įmonei, tačiau ji vėliau keitėsi, o tai, kad Ieškovas nežinojo buhalterės įmonės pavadinimo, nepaneigia fakto dėl buhalterės, kaip fizinio asmens, suradimo fakto.
23. Pasak teismo, ieškovas taip pat negalėjo įvardinti asmenų (fizinių bei juridinių), su kuriais MB „Aidos” dirbo, kam kokius konkrečius darbus atliko, nurodė, kad su įmonėmis pagal pavedimą bendraudavo atsakovas S. R., jis tik pasakydavo, ar daryti darbus. Tačiau teismas visiškai nepaisė tų aplinkybių, kad būtent įmonės veiklos klestėjimas susijęs su pagrindinio objekto, t. y. (duomenys neskelbtini), griovimo darbais ir už tai gautomis pajamomis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek su UAB „Lorista” susijęs objektas buvo ieškovo vaisius.
24. Teismo vertinimu, neįtikima, kad ieškovas, laikydamas savo mažosios bendrijos savininku ir faktiniu jos vadovu, tokį ilgą laiką nebūtų kėlęs klausimo dėl atsakovo S. R. statuso MB „Aidos”, tačiau akcentuotina tai, kad ilgą laiką tarp ieškovo ir atsakovo vyravo pasitikėjimas, todėl nebuvo jokio pagrindo nuogąstauti dėl ieškovo statuso. Kaip minėta, tik tuomet, kai ieškovas pastebėjo lėšų dingimą iš įmonės, atsakovas, pasinaudodamas ir trečiųjų jau galimai teistų asmenų pagalba, sugalvojo planą ignoruoti ieškovą, kaip tikrąjį MB „Aidos” steigėją bei egzistavusį žodinį susitarimą su ieškovu, kas natūraliai paskatino ieškovą gržti prie buvusio susitarimo, kurį atsakovas visiškai „pamiršo”.
25. Tiek susirašinėjimas tarp ieškovo ir UAB „Lorista” bei atsakovo, liudytojo Z. paaiškinimai, UAB „Lorista” atstovų ir buvusių MB „Aidos“ darbuotojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas S. R. buvo tik vykdytojas, kuris vykdydavo ieškovo nurodymus, tame tarpe ir pasirašinėdavo sutartis, ieškovo objektų viešuosiuose pirkimuose, rengė atliktų darbų aktus.
26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo civilinėmis bylomis Nr. e3K- 3-265-611/2017 ir Nr. e3K-3-324-915/2017, nes jų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.
Atsiliepimas
27. Atsakovė MB „Aidos”, atstovaujama S. R., atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad CPK 329 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Ieškovas pats nurodė, kad 2022-03-07 teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas ir Ieškovas jį perklausė mažiausiai 1 val. 39 min. 09 sek.
28. Bylos medžiaga ir esanti kokybiša posėdžio garso įrašo dalis yra pakankami teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti, nes leidžia patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų pagrįstumo fakto bei teisės klausimais. Be to, apeliantas nenurodo, kokie svabių liudytojų paaiškinimai prarasti dėl nekokybiško įrašo, kokią reikšmę tai turi teismo sprendimo pagrįstumui, todėl argumentas dėl garso įrašo vertintinas kaip formalus, nesudarantis pagrindo abejoti teismo išvadomis, padarytomis įvertinus visą bylos medžiagą ir įrodymų visetą. Taigi, teigti, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo ir taikyti CPK 329 str. nuostatas nėra pagrindo.
Šalies argumentai
29. Ieškovas CPK 186 str. 5 d. tvarka jokių prašymų dėl 2022-03-07 teismo posėdžio garso įrašo neteikė. Ieškovas tikėjosi kitokio teismo sprendimo - sprendimo savo naudai, ir dėl to 2022-03-07 Teismo posėdžio garso įrašas Ieškovą tenkino. Ieškovas manipuliuoja smulkiais techniniais nesklandumais ir netinkamą savo procesinių teisių įgyvendinimą civilinės bylos eigoje bando nepagrįstai interpretuoti kaip procesinės teisės normų pažeidimą.
30. Ieškovas visiškai nenurodo, kokių būtent liudytojų, jo manymu, paaiškinimai yra svarbūs civilinei bylai ir sprendimo peržiūrėjimui. Visiškai neaišku, kokie liudytojų paaiškinimai buvo Teismo neva neteisingai išnagrinėti (arba ignoruoti). Teismas teisingai išnagrinėjo liudytojų paaiškinimus, teisingai nustatė civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, sudarė visas procesines galimybes Teismo posėdžio metu užduoti bylos šalims klausimus liudytojams. Bylos šalys dalyvavo posėdyje ir fiksavo liudytojų paaiškinimus. 2022-04-13 teismo sprendime apie liudytojų apklausas tinkamai nurodyta.
31. Apelianto teigimu, teismo sprendime nurodyti liudytojai patvirtino, kad jiems atrodė, jog ieškovas yra įmonės MB „Aidos” savininkas. Taip atrodė tik pačiam ieškovui, o ne liudytojams, tačiau savo iliuzijas Ieškovas pateikia kaip faktines aplinkybes.
32. Aplinkybė, kad ieškovas MB „Aidos” vardu jau veikė tuo metu, kuomet net nebuvo įdarbintas šioje įmonėje ir pačius stambiausius statybos objektus gavo būtent ieškovo dėka, nereikšminga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
35. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Nustačius vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Pagal CPK 168 straipsnį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras (CPK 168 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu (CPK 168 straipsnio 4 dalis). Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama kodekso nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).
37. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314 (toliau – aprašas), 3 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašas turi būti daromas taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti pasisakančius proceso dalyvius, būtų užfiksuotas proceso dalyvių pasisakymų eiliškumas, trukmė, pasisakymo pradžia ir pabaiga. Teismo posėdžio garso įrašai turi atitikti kokybės reikalavimus, sudarančius sąlygas užtikrinti, kad įrašyta informacija bus prieinama, ją bus galima išklausyti ir ji neišnyks visą saugojimo laikotarpį (4 punktas).
38. Nagrinėjamoje byloje perklausius 2022-03-07 vykusio teismo posėdžio garso įrašą galima daryti išvadą, kad nuo 1 vai. 39 min. 09 sek. dėl triukšmo neįmanoma išgirsti apklausiamų liudytojų, t.y. teismo posėdžio garso įrašas iš dalies sugadintas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas panaikinti teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 5 p. pagrindu atmestinas, pats apeliantas dalyvavo teismo posėdyje, tačiau teigdamas, kad sugadintame 2022-03-07 teismo posėdžio garso įraše neįmanoma išgirsti apklausiamų liudytojų, visiškai nenurodo, kokių būtent liudytojų, jo manymu, paaiškinimai yra svarbūs civilinei bylai ir sprendimo peržiūrėjimui. Visiškai neaišku, kokie liudytojų paaiškinimai buvo teismo galimai neteisingai įvertinti (arba ignoruoti). Reikšminga, kad pats apeliantas nesikreipė į pirmosios instancijos teismą CPK 168 straipsnio nustatyta tvarka dėl procesinio veiksmo pakartojimo, tačiau, vertindamas ir 2022-03-07 teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, surašė apeliacinį skundą vertindamas teismo sprendimą iš esmės.
40. Apeliantas, pasisakydamas dėl teismo sprendimo esmės, nurodė, kad byloje buvo nustatytos tokios svarbios aplinkybės kaip ieškovo darbas MB „Aidos“ naudai ir interesais dar net nesant jam jos darbuotoju, liudytojų patvirtinimas, kad dėl objekto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viskas buvo derinama ir esminiai klausimai sprendžiami su ieškovu, liudytojų patvirtinimai, kad jiems nurodymai buvo duodami iš ieškovo pusės ir jį laikė įmonės savininku, ieškovo naudojimasis itin prabangiu įmonės automobiliu, vieno iš automobilio neatlygintinas perdavimas naudotis jo buvusiai gyvenimo draugei, susirašinėjimas el. paštu ir SMS žinutėmis bei įsakmių nurodytų iš ieškovo atsakovui davimas, nebuvimas jokių objektyvių aplinkybių ir būtinybės steigti 2018 metais MB „Aidos“, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad iš tiesų tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl įmonės steigimo apsimestinai tik atsakovo vardu, nors iš tiesų tikrasis įmonės steigėjas buvo Ieškovas E. K..
41. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Vertinant šalių ir liudytojų parodymus pagal CPK185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
42. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pakankamumo aspektu pagrįstai sprendė, kad ieškovo sistemingai atliekamų veiksmų, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui, nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė aplinkybes susijusias tik su keliais objektais, kuriuose MB „Aidos” atliko darbus (jų nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, negali patvirtinti atitinkamų ieškovo veiksmų nuolatinumo, sistemiškumo). Pavyzdžiui, liudytojas T. K. nurodė, kad jis, kai dirbo su ieškovu, sutartis pasirašinėdavo su įmonėmis, jam nėra žinoma, kokiais pagrindais ieškovas dirbo; liudytojas T. V. nurodė, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) objekte, minėtame objekte ieškovas griovimo darbus atliko (duomenys neskelbtini) įmonės vardu; liudytoju apklaustas A. Z. nurodė, kad ir su ieškovu, ir su atsakovu susipažino statybų objekte, tai buvo (duomenys neskelbtini), pradžioje ieškovas buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) įmonėje. Taigi, liudytojai patvirtino, kad būdavo įvairių ieškovo susitarimų su kitomis įmonėmis, kurių pagrindu jis atlikdavo darbus objektuose.
43. Apelianto teigimu, viena iš esminių aplinkybių yra ta, kad ieškovas MB „Aidos“ vardu jau veikė tuo metu, kuomet net nebuvo įdarbintas šioje įmonėje ir pačius stambiausius statybos objektus gavo būtent ieškovo dėka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, nors ir įrodyta, tačiau nepaneigia to fakto, kad atsakovas S. R. yra tikrasis ir vienintelis MB „Aidos“ steigėjas ir vadovas.
44. Ieškovas nurodo, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino egzistavusius ieškovo įsiskolinimus, o tą aplinkybė, kad ieškovas kartu kalėjo su atsakovu tik daro labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad būtent dėl egzistavusių įsiskolinimų tretiesiems asmenims ieškovas ir buvo priverstas kreiptis į S. R., kaip į seną bičiulį, dėl pagalbos steigiant MB „Aidos“. Mažai įtikėtina, kad abu kalėję asmenys nebūtų diskutavę apie tam tikras aplinkybes, susijusias liek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek iš to išplaukiančiomis turtinėmis/skolinėmis aplinkybėmis. Ieškovas su atsakovu kalėjo 2010 metais, o M B „Aidos“ įkurta 2018 metais, antra tuo metu įkalinimo įstaigoje bausmes atliko ne vien tik ieškovas su atsakovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad kartu su ieškovu kalėję asmenys yra potencialūs būsimi atsakovai ir netikri įmonių steigėjai.
45. Vertinant MB „Aidos” steigimo aktą, 2018-05-07 pasirašytą atsakovo S. R., taikytinos sandorių sudarymo ir vykdymą taisykles reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80 str., 1.81 str. ir kt.).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovas S. R. ilgą laiką buvo pažįstami, įvairiai bendradarbiavo statybų versle, todėl galėjo pasirinkti įvairias teisines bendradarbiavimo formas, MB „Aidos” turto bei verslo pajamų panaudojimo būdus. MB „Aidos” steigimo aktas, 2018-05-07 pasirašytas atsakovo S. R., neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei imperatyvioms įstatymų normoms.
47. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis negalėjo pats steigti MB „Aidos”, būti jos vadovu, nes turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, pagrįstai nurodė, kad mažoji bendrija, t. y. ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruota MB „Gydas”, vykdanti statybos darbus, jos vadovas nuo 2021 m. vasario 17 d. – ieškovas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis įstatymų nežino, nežino, kada gali būti atliekami išskaitymai iš jo, pažymėjo, kad šiuo metu baimių dėl įsipareigojimų kreditoriams (įsiskolinimų išieškojimo) neturi. Taigi, iš esmės neišnykus MB „Aidos” įsteigimo metu egzistavusioms aplinkybėms, dėl kurių, ieškovo teigimu, jis pats negalėjo įsteigti mažosios bendrijos, pats ieškovas įsigijo tokios pat teisinės formos juridinį asmenį ir jam vadovauja. Aptartos aplinkybės kelia abejones dėl ieškovo nurodytų MB „Aidos” įsteigimo motyvų.
48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo civilinėse bylose Nr. e3K- 3-265-611/2017 ir Nr. e3K-3-324-915/2017 išdėstytais išaiškinimais, nors jų faktinės aplinkybės nesutampa, tačiau sprendžiami teisės klausimai panašūs.
Dėl bylos baigties
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.