Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. J., ieškovės atstovui advokatui K. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei U. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (įteikimas per 30 d.) ir papildomai jo patvirtintu el.paštu, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš atsakovo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Dėl termino susitaikyti nustatymo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsakovas 2022-02-03 el.laišku rašė, kad su žmona susitaikė (b.l. 42), tačiau ieškovė informavo teismą, kad jokio susitaikymo nėra (b.l. 47), atsakovas neatvyko net į teismo posėdį, todėl, atsižvelgiant į tai, terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

5. I. J. ir E. J. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas tokio prašymo nepateikė, kaip ir nepateikė prašymo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.63 straipsnis).

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos.

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

9. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovas alkoholį pradėjo vartoti dėl jų pablogėjusių santykių, t.y. santykių iširimo priežastys buvo kitos. Kaip jau nurodė teismas aukščiau, atsakovas net neatvykdamas į bylos nagrinėjimą parodė savo požiūrį į santuoką ir jos išsaugojimą.

11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalys nebuvo pakankamai lojalios viena kitai ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „J.“ (CK 3.69 straipsnis).

13. Reikalavimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšta.

Dėl turto padalinimo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

15. Duomenų apie šalių turimą bendrą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nėra. Duomenų apie sutuoktinių bendrus skolinius įsipareigojimus teismas taip pat neturi.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

16. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių dukrų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

17. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaikais, dukros gyvena kartu jos socialinio būsto nuomos sutartimi išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad dukros žino apie tėvų skyrybų procesą, priima tai normaliai, palaiko mamą, t.y. ieškovę.

18. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismui su rašytine institucijos išvada buvo pateiktas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas su vaikų nuomonės išklausymu (b.l. 35-39).

19. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su abiem tėvais. Tačiau socialinio būsto nuomos sutartis sudaryta su ieškove, tai reiškia, kad ji vaikams gali užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas. Pokalbio su vaiko teisių apsaugos institucijos atstovais metu mergaitės teigė, kad joms patinka bendrauti su abiem tėvais, abu tėvus jos myli, esančiomis sąlygomis patenkintos ir nieko keisti nenorėtų.

22. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimo dėl vaikų gyvenamosios vietos neteikė, įvertinus išvadą teikiančios institucijos nuomonę, vaikų interesus, nepilnamečių A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina I. J. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

23. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra. Atsakovas bendrauja su dukromis, ką patvirtina ir šeimos aplankymo aktas. Pažymėtina, kad jo metu atsakovas taip pat buvo namuose. Kadangi ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais nėra, teismas bendravimo tvarkos nenustato (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino , kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

26. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

27. Aktualioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

28. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

29. Atsakovas prieštaravimo ieškovės nurodytai išlaikymo sumai nepateikė. Pagal ieškovės paaiškinimą, pradėjęs dirbti per paskutinių dviejų mėnesių laikotarpį skyrė kiekvienos dukros išlaikymui po 300 Eur (per mėnesį 150 Eur).

30. Ieškovė nurodo, kad pagal jos paskaičiavimus dukros A. J. išlaikymui per mėnesį reikia 370 Eur, o dukrai A. J. 430 Eur.

31. Nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gauna po 519 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas pagal teismų informacinėje sistemoje esančius SODRA duomenis nuo 2022-02-15 dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022-02-15 iki 2022-02-28 gavo 345,79 Eur atlyginimą, o laikotarpiu nuo 2022-03-01 iki 2022-03-31 564,09 Eur, laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2022-04-30 328,5 Eur, tam tikras laikotarpis buvo nedraudiminis. Atsakovas nekilnojamo ir kilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių taip pat. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų.

32. Spręsdamas dėl šalių vaikams teiktino išlaikymo dydžio teismas vertina tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos yra panašios.

33. Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus, tačiau, kaip nurodyta minėtoje Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai. Šalių dukra A. lanko (duomenys neskelbtini) 8 klasę, o dukra A. mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje. Jokių duomenų apie specialus vaikų poreikius byloje nėra. Todėl vertinant tiek valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, tiek į tai, kad ieškovė, nors paskaičiavimuose nurodydama dukrai A. didesnę išlaikymui skiriamą sumą, tačiau jos neįrodinėjant, atsakovui jokio prieštaravimo dėl vaikams prašomo priteisti išlaikymo dydžio neteikiant, taip pat įvertinus abiejų šalių galimybes teikti vienodo išlaikymo dydį, teismas vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pakankama patenkinti vaikų materialines sąlygas, reikalingas visapusiškam vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jų įgimtų ir įgytų gebėjimų lavinimui bei pilnaverčiam vaikų ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

34. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2022 m. sausio 19 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

36. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

38. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 172 Eur žyminis mokestis – 100 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir išvestinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 72 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ((200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 172 Eur žyminio mokesčio.

39. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos 409,50 Eur (b.l. 53). Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 409,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir atsakovo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. J. palikti santuokinę pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. J..

Priteisti iš atsakovo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2022 m. sausio 19 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. J. ir A. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. J.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. J. 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. J. 409,50 Eur (keturis šimtus devynis eurus 50 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, minėtą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas 5630.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.