Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Jonui Rinkevičiui,

trečiojo asmens bankrutavusios Kredito unijos „Baltija“ atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Najulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams E. K., M. K. ir E. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir atsakovo E. B. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo sudarytu, tretieji asmenys bankrutavusi Kredito unija „Baltija“, E. B., notarė D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas

Dėl 2017 m. liepos 27 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

20.2. Nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovas neginčijo faktinio pobūdžio duomenų, kad atsakovė dirbo Kredito unijoje „Baltija“, kurioje vadovaujančias pareigas užėmė trečiasis asmuo E. B.. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą išreikalauti Sodros duomenys (1 t., e. b. l. 71–72). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu atsakovė E. K. patvirtino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dirbo Vilniuje, kur neturėjo kitų pažįstamų, tik E. B., su kuriuo ir susitarė dėl atstovavimo atsakovui M. K. (1 t., e. b. l. 39–41). Kartu teismas pažymi, kad abejonių dėl teisėtumo sukėlusios finansinės operacijos pradėtos vykdyti iš karto po atsakovės priėmimo į darbą 2017 m. birželio 26 d. (1 t., e. b. l. 71), jos intensyviai vykdytos iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. (4 t., e. b. l. 3–33), prieš pat bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi (bylos Nr. B2-716-232/2019; byla iškelta Lietuvos banko iniciatyva po 2017 m. rugpjūčio 7 d. pradėto inspektavimo ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. pritaikytų veiklos apribojimų). Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti duomenys apie nutrauktus terminuotus indėlius, atliktus lėšų pervedimus ir išgryninimus, už išgryninimą sumokėtas sumas bei kitų asmenų sąskaitose rastų lėšų grąžinimą į Kredito unijos „Baltija“ sąskaitą taip pat yra išskirtinai faktinio konstatuojamojo pobūdžio, šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo Kredito unija „Baltija“, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas jų pagrįstumas. Be to, siekiant apsaugoti unijos kreditorių, kurių pagrindinis yra prievoles indėlininkams už bankrutavusį trečiąjį asmenį įvykdžiusi valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (4 t., e. b. l. 52–55), ikiteisminiame tyrime yra pareikštas civilinis ieškinys (1 t., e. b. l. 164–167).

20.11. Tas pats pasakytina ir apie atsakovų elgesį registruojant gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registre. Kauno apylinkės teismas, bylą pagal ieškovo reikalavimą dėl 2017 m. liepos 27 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia išnagrinėjo 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje (1 t., e. b. l. 130–131) bei patenkino 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu (1 t., e. b. l. 132–138), grąžindamas žemės sklypą atsakovės E. K. nuosavybėm. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą buvo įregistruotos atsakovo M. K. vardu 2018 m. balandžio 6 d., t. y. po civilinės bylos išnagrinėjimo ir likus trims dienoms iki sprendimo paskelbimo (1 t., e. b. l. 31–37, 168–170; 2 t., e. b. l. 10–12). Ši aplinkybė tapo vienu iš pagrindų Kauno apygardos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1379-436/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (2 t., e. b. l. 39–44).

21. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017, 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Nurodytose kasacinio teismo nutartyse taip pat akcentuojama, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 20 punkte, į bylą surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovų veiksmai sudarant sandorį buvo sąlygoti atsakovės E. K. siekio užregistruoti nuosavybės teises į turtą artimo giminaičio vardu, išlaikant teisę ir galimybes turtu naudotis bei juo disponuoti, kad į turtą negalėtų būti nukreipiamas galimas išieškojimas.

22. Sprendimo 20 punkte aptartos aplinkybės taip pat vertintinos kaip pakankamos sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumui konstatuoti. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017, 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Nagrinėjamu atveju sandoris buvo sudaromas neturint tikslo sukurti realias civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), atsakovei E. K. dalyvaujant veikloje, galinčioje turėti neigiamų turtinių pasekmių bei siekiant išvengti pretenzijų nukreipimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o atsakovui M. K. iš esmės siekiant pagelbėti artimai giminaitei įgyvendinti jos iniciatyvą.

23. Kartu pažymėtina, kad, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012, teismo pareigai tinkamai aiškinti ir taikyti šalių ginčui aktualias teisės normas neprieštarauja tokios teisinės situacijos, kai vienas tarp šalių susiklostęs santykis gali būti kvalifikuojamas ne pagal vieną, o pagal kelias teisės normas, todėl šalių sudaryta sutartis iš principo gali būti pripažinta niekiniu sandoriu tiek dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek ir dėl jo tariamumo.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012, 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Kadangi abi šios sąlygos buvo konstatuotos sprendimo 20 punkte, teismas sprendžia, kad egzistuoja sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu tiek dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek ir dėl jo tariamumo.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutarties

25. Byloje reiškiami du priešpriešiniai reikalavimai, susiję su 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi (2 t., b. l. 5), kuria atsakovas M. K. ir atsakovas E. B. susitarė dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas reikalauja šį sandorį pripažinti negaliojančiu kaip tariamą (CK 1.86 straipsnis), prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) bei imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), o atsakovas E. B. prašo sutartį pripažinti pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartimi (CK 6.309 straipsnio 3 dalis, 1.93 straipsnio 4 dalis).

26. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų E. K. ir E. B. atstovai akcentavo, kad ieškovo pozicija dėl sandorio negaliojimo yra nepagrįsta vien dėl to, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimas (2 t., e. b. l. 13–19), kuriuo E. B. ieškinys patenkintas, nėra panaikintas. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Kaip minėta sprendimo 12 punkte, teismo procesas dėl šio sprendimo trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, iniciatyva Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi buvo atnaujintas. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, po proceso atnaujinimo byla pakartotinai nagrinėjama iš esmės. Išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs, kad byloje, kurioje procesas atnaujintas, priimtas sprendimas yra neteisėtas, teismas turi teisę priimti naują sprendimą (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurio priėmimas sąlygotų ankstesnio sprendimo negaliojimą (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimas ir jo turinys negali būti vertinami kaip patvirtinantys ar paneigiantys kurio nors proceso dalyvio pozicijos pagrįstumą ar ribojantys bylą po proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo teises pakartotinai sprendžiant ginčą.

27. Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015, 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016). Tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, jog buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

28. Kita vertus, CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta.

29. Įvertinus 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutarties turinį į bylą surinktų įrodymų kontekste, akcentuotinos tokios reikšmingos aplinkybės:

29.1. Sutarties 6 punkte įtvirtintas įsipareigojimas iki 2017 m. spalio 1 d. patvirtinti sutartį CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Sutarties 7 punkte taip pat numatyta sankcija pardavėjui tuo atveju, jeigu sandoris nebus tinkamai įformintas. Toks sutartinių santykių reglamentavimas vertintinas kaip susitarimas sudaryti pirkimo pardavimo sandorį ateityje. Kad pagrindinis sandoris negalėjo būti sudaromas 2017 m. rugpjūčio 21 d., patvirtina ir faktas, jog sutartyje nėra pateikti gyvenamojo namo identifikaciniai duomenys, prie sutarties nėra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame būtų užfiksuota gyvenamojo namo vieta sklype, t. y. sutarties dalykas apibrėžtas nesilaikant CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

29.2. Kaip matyti iš į bylą surinktų rašytinių įrodymų (1 t., e. b. l. 171–186; 2 t., e. b. l. 75–126), namo kadastrinių matavimų dokumentai pradėti rengti 2017 m. rugpjūčio 24 d., t. y. po ginčo sutarties sudarymo, ir procedūros užbaigtos nuosavybės teisių įregistravimu 2018 m. balandžio 6 d. (1 t., e. b. l. 31–33, 168–170; 2 t., e. b. l. 10–12). Šie veiksmai privalėjo būti atlikti prieš sudarant notarinės formos žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį. Ši aplinkybė taip pat neleidžia vertinti aptariamo sandorio kaip pirkimo pardavimo sutarties.

29.3. Kartu teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas E. B. perėmė turto valdymą. Ginčo sutartyje nurodyta, kad atsakovui E. B. yra perduodami turto dokumentai ir namo raktai, ką apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats atsakovas (2 t., e. b. l. 155–157). Viena vertus, šių aplinkybių atitikimas tikrovei kelia pagrįstų abejonių, kadangi, kaip minėta sprendimo 20.7 punkte, turtu ir toliau naudojosi, t. y. jo raktus turėjo, atsakovė E. K., o atsakovas E. B. pripažino turtu nesinaudojęs (2 t., e. b. l. 155–157). Be to, sprendimo 20.7 punkte konstatuota, kad atsakovė E. K. tvarkė gyvenamojo namo įteisinimo dokumentus, kas yra nesuderinama su atsakovo E. B. argumentu, jog jam buvo perduoti turto dokumentai. Kita vertus, atsakovas E. B. neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto valdymu, kuris yra privaloma sąlyga, skirianti formos reikalavimų neatitinkančią pirkimo pardavimo sutartį nuo preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

29.4. Sutarties sudarymo aplinkybių vertinimui reikšminga pripažintina sprendimo 20.7 punkte nurodyta aplinkybė, kad atsakovas M. K. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė atsakovei E. K. įgaliojimą penkis metus valdyti, naudoti ir prižiūrėti ginčo turtą, su teise disponuoti turtu, įskaitant teisę turtą parduoti (2 t., e. b. l. 20–25). Įgaliojimą po sutartyje nurodomos jos sudarymo datos M. K. išdavė nurodydamas, kad jis yra turto savininkas. Atsakovas E. B. ar atsakovo M. K. įsipareigojimai jam įgaliojime neminimi. Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl to, ar ginčo sutartis tikrai buvo surašyta joje nurodomą 2017 m. rugpjūčio 21 d. Kita vertus, įgaliojimas buvo išduotas turtą valdyti ir juo disponuoti, kas paneigia atsakovo E. B. įrodinėjamą aplinkybę, jog po ginčo sandorio sudarymo turtą faktiškai valdė jis.

29.5. Abejonių dėl tikrosios šalių valios sudarant ginčo sutartį kelia ir E. B. teikiant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, jog namą jis įsigijo į jį neužėjęs, nesidomėjęs įsigyjamo turto būkle (2 t., e. b. l. 155–157). Be to, nors ginčo sutartyje yra atsakovo M. K. patvirtinimas, kad sutarties kainą E. B. jam sumokėjo, jokių mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Priešingai, atsakovo sąskaitų išrašai (2 t., e. b. l. 160–169) bei duomenys apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus (2 t., e. b. l. 170–172) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių vykdyti sandorį. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsakovas E. B. pripažino pinigų nemokėjęs, nurodė, kad turtas jam buvo perleistas už anksčiau suteiktą paskolą, kurios faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas neturi. E. B. nurodė visus su paskolos suteikimu susijusius įrodymus pateikęs į civilinę bylą kartu su ieškiniu, tačiau su ieškiniu teismui tebuvo pateikta ginčo sutartis. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad jokie su sutarties vykdymu susiję veiksmai nebuvo atliekami.

29.6. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 52–53) buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą. Registro įrašas atliktas 2017 m. rugsėjo 26 d. (1 t., e. b. l. 31–37, 168–170; 2 t., e. b. l. 10–12). Ši aplinkybė net tik tapo imperatyvia kliūtimi atsakovui E. B. įgyti nuosavybės teises į turtą, M. K. ir E. B. sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį, bet ir galėjo sąlygoti nesąžiningą siekį teismine tvarka įrodinėti ankstesnį nuosavybės teisių atsiradimo momentą.

30. Apibendrindamas sprendimo 29 punkte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tenkinti atsakovo E. B. reikalavimą dėl sutarties pripažinimo pagrindine nėra pagrindo tiek dėl to, kad sutarties sudarymas prieštaravo teisės aktų reikalavimams, tiek ir dėl to, kad ji nebuvo faktiškai vykdoma. Kartu šios aplinkybės pripažintinos pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinių pasekmių

31. Kaip minėta sprendimo 26 punkte, pripažinęs, kad byloje, kurioje atnaujintas procesas, ginčas turi būti sprendžiamas kitaip, nei tai padaryta pirmą kartą išnagrinėjus bylą, teismas priima naują sprendimą, kuris panaikina anksčiau byloje priimto teismo sprendimo galiojimą. Ne tik pripažinęs, kad nėra sąlygų tenkinti E. B. priešieškinį dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutarties patvirtino ir pripažino pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi, bet ir konstatavęs, jog ši sutartis yra negaliojanti, teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu (neskaitmenizuotas dokumentas; civilinės bylos popierinė kopija, 2 t., b. l. 26–28) ginčą išsprendė netinkamai, todėl dėl atsakovo reikalavimo turi būti priimamas naujas sprendimas, E. B. reikalavimas atmetamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (2 t., e. b. l. 10–12), taip pat iš registro tvarkytojo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo (1 t., e. b. l. 193–195) turinio, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimas buvo įvykdytas ir nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistruotos atsakovo E. B. vardu. Išnykus šių teisių registravimo pagrindui, vadovaujantis CPK 373 straipsniu, vykdytinas sprendimo vykdymo atgręžimas ir įrašas registre apie atsakovo E. B. nuosavybės teises į turtą panaikinamas.

34. Teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovų argumentą, kad 2017 m. liepos 27 d. sutartį pripažinus negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis). Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakymas taikyti restituciją šiuo atveju reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo. Pažymėtina, kad CK 1.81 straipsnio nuostatos dėl viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio padarinių be išlygų taikytinos tik tais atvejais, kai tariamąjį sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei, ginčija jo šalys, ir byloje nenustatyta, kad juo pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Tais atvejais, kai tariamasis sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, prioritetas turi būti teikiamas pažeistų jų teisių gynimui ir restitucija taikoma CK 1.86 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

35. Teismas pažymi, kad restitucijos netaikymas nagrinėjamoje byloje paneigtų sandorio pripažinimo negaliojančiu esmę, kadangi nesąžiningą sandorį sudarę asmenys pasiektų savo neteisėtus tikslus. Dėl nurodytos priežasties tenkinama ieškovo reikalavimo dalis dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą grąžinimo atsakovei E. K.. Kita vertus, teismas pažymi, kad šioje byloje taikyti dvišalę restituciją nėra pagrindo dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta sprendimo 20.9 punkte, į bylą nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad sutarties kaina buvo faktiškai sumokėta. Vien atsakovės E. K. patvirtinimas apie gautus pinigus, kuris, įvertinus jos veiksmų visumą, gali būti vertinamas tiek kaip siekis įrodyti sandorio realumą, tiek ir kaip siekis pabloginti savo turtinę padėtį, o kartu ir civilinį ieškinį pareiškusių asmenų galimybes išsiieškoti žalos atlyginimą, artimojo giminaičio naudai, negali tapti pagrindu priteisti atsakovui M. K. iš atsakovės E. K. 20 000 Eur sumą. Antra, atsakovui M. K., kaip nesąžiningai sutarties šaliai, taikytini CK 1.81 straipsnio 2 dalies ribojimai. Priešinga išvada neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų, kadangi teismas, konstatavęs, kad dėl akių buvo sudarytas viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris, kuriuo buvo siekiama išvengti išieškojimo nukreipimo į atsakovės E. K. turtą, pritaikęs dvišalę restituciją abejotinų nesąžiningą sandorį sudariusių asmenų patvirtinimų pagrindu patvirtintų atsakovės turtinę prievolę, kuri taip pat galėtų būti įgyvendinama iš ginčo turto. Dėl nurodytų priežasčių pripažinęs negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 27 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė E. K. perleido atsakovui M. K. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (su šiame sklype esančiu neregistruotu gyvenamuoju namu), teismas, ieškovo reikalavimus tenkindamas iš dalies, taiko vienašalę restituciją, nuosavybės teises į perleistą turtą grąžindamas atsakovei E. K..

36. Teismas taip pat pažymi, kad, nors ginčijamame sandoryje gyvenamojo namo perleidimo faktas buvo nurodytas netiesiogiai, ir nuosavybės teisės į jį M. K. vardu įregistruotos po sandorio sudarymo sutvarkius papildomus dokumentus, kaip konstatuota sprendimo 14 punkte, šių dokumentų sutvarkymas tebuvo formalumas, faktiškai teises į gyvenamąjį namą atsakovė E. K. įgijo dar 2011 m. bei ginčijamu sandoriu perleido atsakovui M. K., todėl taikant restituciją atsakovės nuosavybėn grąžinamas tiek žemės sklypas, tiek ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių

37. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 52–53) ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 1–4) byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas registre apie nuosavybės teisių perleidimo draudimą ir turto areštas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Po to, kai nuosavybės teisės į ginčo turtą bus įregistruotos atsakovės E. K. vardu, suvaržymų turtui taikymo klausimas turės būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnyje nustatyta tvarka.

38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo E. B. reikalavimai buvo atmesti, o ieškovo reikalavimai patenkinti, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovų valstybei žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, bei su teismo procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad ieškinys, kuriais ginčijami du sandoriai, buvo reiškiamas dėl nekilnojamojo turto. Pritaikius restituciją šis turtas buvo grąžintas atsakovės E. K. nuosavybėn. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio suma apskaičiuotina pagal turto vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui ginčo sandorius pripažinus tariamais, spręsti, kad tikrąją turto vertę atitinka sutartyse įvardinta jo kaina, nėra pagrindo. Turto vertę žyminio mokesčio apskaičiavimo tikslais teismas nustato pagal objektyviausią į bylą pateiktą dokumentą – 2018 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo turto registro išrašą (2 t., e. b. l. 10–12), pagal kurį vidutinė žemės sklypo rinkos vertė sudaro 21 500 Eur, vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė – 63 500 Eur, iš viso – 85 000 Eur. Už tokio dydžio elektroninėje byloje pareikštą turtinį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma apskaičiuotina taip: (900 Eur + (85 000 Eur – 30 000 Eur) * 2 proc.)) * 75 proc. = 1 500 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir jo paduodamas ieškinį nesumokėjo, žyminio mokesčio suma valstybei priteisiama iš atsakovų. Įstatymas nenumato solidarios proceso dalyvių atsakomybės už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl, įvertinęs faktą, kad buvo priimtas visiems atsakovams nepalankus, jų procesinės pozicijos neatitinkantis sprendimas, teismas iš kiekvieno atsakovo valstybei priteisia po 500 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei – po 33,56 Eur. Bendra iš kiekvieno atsakovo priteisiama suma – po 533,56 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Priimti naują sprendimą dėl atsakovo E. B. priešieškinio reikalavimo ir šį reikalavimą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo pagrindu atliktą įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atsakovo E. B. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. rugpjūčio 21 d., pagal kurią atsakovas M. K. įsipareigojo perleisti atsakovui E. B. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 27 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė E. K. perleido atsakovui M. K. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (su šiame sklype esančiu neregistruotu gyvenamuoju namu).

Taikyti vienašalę restituciją, nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovei E. K..

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 533,56 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 56 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 533,56 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 56 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 533,56 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 56 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.