- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1379-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18838-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- E. K., M. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1930-475/2018 pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams E. K. ir M. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutuojanti Kredito unija „Baltija“, atstovaujama bankroto administratoriaus N. Č., E. B., Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė D. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-4223, patvirtintą Vilniaus m. 15-o notarų biuro notarės D. J., kuria E. K. M. K., atstovaujamam E. B., veikiančio pagal 2017 m. liepos 14 d. įgaliojimą, perleido žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, įpareigojant M. K. grąžinti E. K. žemės sklypą, o E. K. – grąžinti M. K. sumokėtus 20 000 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė E. K. dirbo kredito unijoje „Baltija“ (buvusi Šiaulių kredito unija). 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo gauti duomenys apie tai, kad KU „Baltija“ klientų sąskaitose yra atliekamos įtartinos (nusikalstamos) pinigų pervedimo operacijos, o būtent: iš KU „Baltija“ klientų, pastariesiems galimai net nežinant, sąskaitų yra pervedamos didelės pinigų sumos (nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur) į įtartinų (teistų, neseniai įsidarbinusių abejotiną veiklą vykdančiose bendrovėse) asmenų sąskaitas, iš kurių gautos pinigų sumos vėliau išgryninamos. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš surinktos medžiagos padaryta išvada, kad be KU „Baltija“ klientų žinios jų KU „Baltija“ laikyti indėliai pervedami į įtartinų asmenų sąskaitas, iš kurių pervestos sumos išimamos grynais pinigais ir taip yra švaistomas KU „Baltija“ turtas. Atsakovei E. K. (ir trečiajam asmeniui E. B.) pareikšti įtarimai galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl didelės vertės svetimo turto – KU „Baltija“ lėšų (1 103 772,36 Eur) išvaistymo. Taip pat nustatyta, jog įtariamoji E. K. 2017 m. liepos 27 d. (minėtu laikotarpiu buvo vykdoma nusikalstama veika), pirkimo –pardavimo sutartimi už 20 000 Eur perleido savo broliui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir - žemės sklypas) (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. liepos 12 d. sudarė 21 500 Eur). Taip pat nustatyta, kad šiuo adresu yra ne tik žemės sklypas, kaip nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, bet ir gyvenamasis namas (neįregistruotas VĮ „Registrų centras“), kuriame įtariamoji E. K. faktiškai ir gyvena. Pirkimo – pardavimo sutartis vertintina kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė ir pripažintina negaliojančia.
3. Atsakovė E. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ginčijamas sandoris yra teisėtas, nepažeidžiantis jokių imperatyviųjų teisės normų ir atitinkantis įstatyminį reguliavimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė sudarydama ginčo sandorį neva žinojo, kad daro nusikalstamas veikas ir šiuo sandoriu siekė sumažinti savo turto masę. Šie ieškovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir negali būti vertinami kaip motyvuoti argumentai. Tačiau E. K. atžvilgiu nėra priimta jokių procesinių sprendimų iš kurių būtų galima spręsti ar ji padarė nusikalstamas veikas, kokiomis aplinkybėmis ji padarė nusikalstamas veikas, jei jas padarė, kokia yra E. K. kaltės forma, jei ji yra. Be to, ginčo sandoriu perleistas turtas nėra ir nebuvo jokios nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsakovė turtą įgijo 2011 m. rugpjūčio mėn. 10 d., todėl pritaikius restituciją, ginčo turtui negalėtų būti taikomas ir išplėstinio konfiskavimo institutas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino negaliojančia 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus m. 15-o notarų biuro notarės D. J. patvirtintą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-4223, pagal kurią E. K. pardavė M. K., atstovaujamam E. B., veikiančio pagal 2017 m. liepos 14 d. įgaliojimą, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir grąžino E. K. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, o E. K. įpareigojo grąžinti M. K. 20 000 Eur. Teismas nurodė:
1.1. Byloje nepaneigti ieškovo argumentai, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovei siekiant išvengti turto išreikalavimo pagal galimą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos baudžiamojoje byloje padarymo. Atsakovė ne tik perleido broliui žemės sklypą, bet ketino perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir kitą nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes atsakovė nurodė per apklausą, atliktą ikiteisminio tyrimo metu. Žemės sklypas perleistas už 20 000 Eur, tai yra už vertę, artimą registrų centro nurodomai vidutinei sklypo rinkos vertei, tačiau dovanojimo sandorio sudarymo metu, ginčo žemės sklypas su jame esančiu neįregistruotu gyvenamuoju namu šalių įvertintas 130 329,01 Eur (450 000 Lt).
1.2. Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys, todėl ginčijamas sandoris atitinka negaliojančio sandorio, kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerajai moralei, apibrėžimą.
1.3. Atsakovas realiai pagal sutartį neįgijo jokių teisių ir ginčo sutartis nesukūrė jam jokių pareigų, kadangi po sandorio realiai šalių padėtis nepasikeitė, atsakovė ir toliau liko gyventi ginčo sklype esančiame name, o atsakovas – toliau gyvena Jungtinėje Karalystėje. Taigi atsakovas po ginčijamo sandorio sudarymo nesiekė realiai įgyvendinti savininko prievolių, o taip pat ir teisių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. Teismas sprendime rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, jame nėra pareikšta jokių civilinių ieškinių, tyrimo baigtis nėra aiški. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti civilinių ieškinių ikiteisminiame tyrime, kuris sandorio sudarymo metu net nebuvo pradėtas.
1.2. Teismas pasisakė dėl namo ginčo sklype, tačiau pažymėtina, kad nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą nebuvo perleista.
1.3. Teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ginčijama turto perleidimo sutartis pirkėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi kaina buvo sumokėta, taigi sandoris įvykdytas.
1.4. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei, kadangi žemės valdymas nesukuria jokių pareigų su juo elgtis vienokiu ar kitokiu būdu, išskyrus jį prižiūrėti savo ar trečiųjų asmenų pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas sprendė, kad atsakovė ir toliau liko gyventi name, tačiau tokiom išvadoms padaryti teismas neturėjo jokių įrodymų.
Atsiliepimas
6. Ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad šiame ikiteisminiame tyrime nėra pareikšta jokių civilinių ieškinių, o tyrimas nėra baigtas, ir jo baigtis nėra aiški, nėra reikšmingos kvalifikuojant ginčo sandorį kaip tariamą bei prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei. 2018 m. gegužės 4 d. bankrutuojanti KU „Baltija“ ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 753 430,07 Eur žalos atlyginimo ir tos pačios dienos tyrėjos nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės ir jos senelio ikiteisminio tyrimo metu duotus prieštaringus parodymus bei visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad byloje nėra nustatyta objektyvių sandorio sudarymo priežasčių, todėl labiau tikėtina, jog atsakovė siekė perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą tam, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas dėl galima nusikalstama veika padalytos turtinės žalos atlyginimo KU „Baltija“ kreditoriams. Teismo sprendime nurodytų ir byloje nustatytų ginčo sandorio sudarymo bei vykdymo faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad šis sandoris buvo sudarytas nesant objektyvios būtinybės, siekiant, kad perleistas turtas liktų tos pačios šeimos žinioje tik su formaliai pasikeitusiu savininku, t. y. neturint tikslo realiai sukurti tokio sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – realių teisių ir pareigų.
2.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad žemės sklypo kaina neatitinka tikrosios rinkos vertės, ir kad teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog apeliantė perleido tik žemės sklypą. Pažymėtina, kad sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pardavėja, parduodama žemės sklypą, perleidžia ir visas teises į šiame žemės sklype esantį neįregistruotą gyvenamąjį namą – griauti, statyti, užbaigti statybą teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruoti savo vardu nuosavybės teises.
2.4. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kur gyvena apeliantė, kieno jis ir kokia minėto namo teisinė padėtis, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats atsakovės atstovas nurodė E. K. gyvenamąją vietą būtent ginčo žemės sklype esančiame gyvenamajame name, bei pažymėjo, kad M. K. perleistu nekilnojamuoju turtu rūpinasi būtent E. K.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų).
9. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas pasisako dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). „Teismas nusprendė“ turėtų būti suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškiniu ginčijama 2017 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DJ-4223, kuria E. K. M. K. perleido žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašoma taikyti restituciją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenų nustatyta, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu (2018 m. balandžio 9 d.) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas ir nagrinėjamas kitas ieškinys, susijęs su to paties nekilnojamojo turto teisine padėtimi: pagal ieškovo E. B. 2018 m. sausio 23 d. ieškinį atsakovui M. K. reikalaujant pripažinti 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, pagrindine (civilinė byla Nr. 2-5028-435/2018). Iš 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs, matyti, kad atsakovas M. K. su ieškiniu sutiko ir teismas šį ieškinį tenkino. Taigi, pagal šiuo metu susiklosčiusią teisinę situaciją, sutartis, kurios pagrindu M. K. įgijo nuosavybės teisę į turtą, pripažinta negaliojančia, o sutartis, kuria M. K. vėliau perleido tą patį turtą E. B. – galiojančia. Negana to, teismas nagrinėjamoje byloje taikė restituciją ir įpareigojo M. K. grąžinti nuosavybę E. K.. Tačiau kaip minėta, kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad nuosavybė perleista E. B.. Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidas konstatuoti, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl E. B. teisių ir pareigų, o jis nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu asmeniu įtrauktas nebuvo.
11. Nors bylos šalys apeliaciniame procese nenurodo argumentų, kad ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta ir dėl į bylą neįtraukto asmens teisių, nurodyta aplinkybė suponuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimą ex officio (CK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
12. Konstatavus absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes šias aplinkybes iš naujo tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-22896-886/2018 nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5028-435/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00480-2018-3). Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija, grąžindama civilinę bylą nagrinėti iš naujo, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti galimybę sujungti abi civilines bylas, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendimo (CPK 7 straipsnis).
15. Ginčo situacijoje akivaizdu, kad nagrinėjamose bylose sprendžiant to paties turto teisinės padėties klausimą, egzistuoja neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, jog skirtingose bylose (jas nagrinėjant atskirai) skirtingų teismų analogiškos faktinės aplinkybės ir įrodymai bus vertinami nevienodai (galbūt – net priešingai), kas gali sąlygoti grėsmę susijusiuose ginčuose priimti nesuderinamus tarpusavyje sprendimus, o tai akivaizdžiai būtų žalinga tiek nurodytų teisės principų įgyvendinimui, tiek visuomenės pasitikėjimui teismais.
16. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad 2018 m. gegužės 4 d. bankrutuojanti KU „Baltija“ ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-0004-17 pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 753 430,07 Eur žalos atlyginimo ir tos pačios dienos tyrėjos nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.