Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-60-985/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2-60-985/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00610-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Navickienė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: D. T.
Trečiasis asmuo: M. R.
Advokatai: Erikas Rugienius, Laimutis Ramanauskas

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-60-985/2023Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00610-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; (S) 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.1; 2.3.4.1; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant M. L., S. B., V. B.-J.,

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, atsakovei D. T., jos atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

trečiajam asmeniui M. R., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei D. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo iš atsakovės D. T. (toliau – atsakovė) priteisti: 1) 5 724,32 Eur turtinės žalos (5 592,32 Eur remontui, pašalinant apgadinimus padarytus butui, užpilant vandeniu ir 132 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau teismo posėdyje patikslino reikalavimą ir prašo priteisti 5 082,93 Eur (4 950,93 Eur remonto išlaidų pagal ekspertizės aktą ir 132 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą); 2) 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. (nakties metu) itin gausiai vandeniu buvo užlietas jos butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabučiame name adresu J. A. – B. g. (duomenys neskelbtini). Vanduo bėgo iš kito, viršuje esančio buto, kurio adresas J. A. – B. g. (duomenys neskelbtini). Buvo sulietos jos buto lubos, sienos, grindys bei buto viduje buvę baldai, sugadinta buto apdaila. Dėl suliejimo vandeniu visose buto patalpose liko drėgmės padaryta žala ir žymės: dėmės, apdailos skilimai, trūkimai, dažų, apdailos elementų atsilupimai. Dėl vandens poveikio ant lubų ir sienų susiformavo pūslės, dėl pritekėjusio vandens po lubas puošiančiomis apdailos juostomis, šios atšoko, prarado savo formą, estetinį vaizdą, ant sienų ir lubų atsirado daugybiniai skilimai, įtrūkimai ir tarpai, atsirado tarpai ir daugybiniai skilimai kampuose tarp konstrukcijų, taip pat atsirado grindų ir baldų išbrinkimai, grindų apšiltinamasis sluoksnis subėgo vandeniu, nurodo, kad prideda po įvykio padarytas nuotraukas. Buto apgadinimai vandeniu buvo užfiksuoti antstolės Svajonės Žukaitienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau - FAK protokolas). Siekiant nustatyti padarytos žalos mastą ir įvertinti darbus, kurie reikalingi siekiant pašalinti vandens padarytas pasekmes, buvo atlikta kvalifikuota ekspertizė. Specialistas A. K. nustatė užliejimo padarytą žalą buto patalpoms, esančioms adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , ir atkuriamųjų remonto darbų vertę, likviduojant vandens užpylimo padarinius, kuri yra 5 592,32 Eur. Butas J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas jos butas, nuosavybės teise priklauso atsakovei D. T.. Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau DNSB) „(duomenys neskelbtini) “ pateiktoje pažymoje Nr. 283 yra patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) vyko vandens užliejimas (bėgimas) iš D. T. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , į kitą po šiuo butu esantį D. S. butą, adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Bendrijos buvo nustatyta, kad vandens užliejimas (duomenys neskelbtini) įvyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų. (duomenys neskelbtini) jos apipilto buto atvyko apžiūrėti viršuje esančio buto J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) savininkė, atsakovė D. T.. Atsakovė apsilankė apipiltame bute su M. R., kuris (duomenys neskelbtini) apipylimo metu buvo atsakovės bute, ir atsivedė ekspertą, kurio kvalifikacijos, vardo ir pavardės nenurodė. Apžiūros metu jai pasiūlius raštu susitarti, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė užtikrins, jog nukentėjusiajai bus kompensuoti visi užpylimu padaryti nuostoliai per 6 mėn., atsakovė sukėlė ginčą ir didelį konfliktą. Atsakovė nesutiko raštu patvirtinti, kad ji per 6 mėnesius užtikrins visišką padarytos žalos kompensavimą. Atsakovei netiko siūlytas susitarimas, tačiau ji pati galimo susitarimo varianto nekoregavo ir netaisė, jokio tinkamesnio sprendimo (susitarimo) dėl žalos atlyginimo nepasiūlė. Atsakovė bute sukėlė barnį ir konfliktą, pateiktą susitarimo projekto egzempliorių dėl žalos kompensavimo atsakovė pasiėmė su savimi ir jį išsinešė, bet vėliau jo nepataisė, nepatvirtino, nepasirašė ir negrąžino, o žalos atlyginimo per 6 mėn. nuo įvykio nekompensavo. (duomenys neskelbtini) atsakovei sukėlus konfliktą, ji susijaudino ir kreipėsi pagalbos į policiją. Atvykus policijai, trečiasis asmuo M. R. pareigūnams prisistatė esą kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas. Jis paaiškino, kad neneigia pačio įvykio fakto, pripažino, kad kaimynei padarytas nuostolis, tačiau teigė, kad nesutinka su apgadinimų mastu ir nori ekspertizės. Ji padarė ekspertizę ir raštu kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį dėl žalos atlyginimo, nurodydama konkretų eksperto paskaičiuotą nuostolių dydį. Pretenziją dėl reikalaujamos žalos atlyginimo ji atsakovei ir trečiajam asmeniui išsiuntė registruotu laišku. Atsakovė į ieškovės pretenziją jokio atsakymo nepateikė, o M. R. nurodė, kad su pretenzija nesutinka. Nurodo, kad šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę ir nustatantis, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Atsiliepimas

3. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė visiškai nepateikia jokių įrodymų iš kurių būtų matyti, kad yra deliktinės atsakomybės pagrindai, tai yra atsakovės neteisėti veiksmai, pagrįsta žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Šiuo atveju nėra žinoma užliejimo kaltininkas, jo neteisėti veiksmai. Įvykis, kurio metu kai buvo užlietas ieškovei priklausantis butas įvyko dar (duomenys neskelbtini) d., o Vertinimo aktą surašęs specialistas butą apžiūrėjo tik (duomenys neskelbtini) d, t. y. praėjus trims mėnesiams nuo įvykio. Iš Vertinimo akto turinio neįmanoma nustatyti, ar visi jame nurodyti buto defektai atsirado būtent dėl vandens poveikio butą užliejus iš viršaus. Dalis defektų, pvz. sienų trūkimai galėjo atsirasti anksčiau (iki įvykio), juolab turint omenyje, kad daugiabutis namas, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, buvo pastatytas dar 1988 m, t. y. prieš daugiau nei 33 metus, ko pasekoje neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp užliejimo fakto ir atskirų defektų atsiradimo. Vertinimo akte nurodytos darbų kainos apskaičiuotos preziumuojant, kad remonto darbus atliks subjektas, kuris yra PVM mokėtojas, nepaisant to, kad ne visi verslo subjektai yra PVM mokėtojai. Ieškinys grindžiamas prielaidomis bei deklaratyviais teiginiais, o ieškovė reikalauja atlyginti ne realiai patirtus nuostolius (išlaidas), o orientacinius, numatomus patirti ateityje. Ieškovė privalo pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus – duomenis apie tai, kad jos bute buvo atlikti kokie nors remonto darbai, už kuriuos ieškovė sumokėjo, t. y. patyrė realios, o ne prielaidomis grįstos žalos.

4. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, atstovas patikslino, kad mažina turtinę žalą iki Teismo ekspertizės akte nurodytos sumos. Ieškovė papildomai nurodė, kad 5-6 val. ryte pabudo, nes išgirdo vandens bėgimą; išlipo iš lovos, ėjo per balas. Nuėjo į virš jos esantį butą, duris atidarė moteris, ji matė koridoriuje vandenį, moteris pasakė, kad vanduo iš vonios, kad vyras maudėsi, užmigo, jos į butą neįleido. Jos butas buvo užlietas iš viršaus esančio buto, vandens šaltinis iš vonios, jos vonioje pro lempas vanduo bėgo čiurkšle, vonioje esanti spintelė buvo apibėgusi, susikaupė vanduo. Kadangi vonios kambarys yra viduje buto, tai butas buvo visas užlietas. 8 ryte atėjo pirmininkė, tai ji dar valė vandenį. Vakare apie 6 val. atėjo vaikinas, kuris gyvena atsakovės bute, sakė, kad jie dviese vandenį valė 5-6 valandas, pripažino, kad užliejo, sakė atlygins žalą, apžiūrėjo butą. Viskas pasikeitė, kai už dienos atėjo atsakovė ir atsivedė ekspertą. Ji buvo parengusi žalos atlyginimo pasiūlymą, per 6 mėnesius, kad žala būtų atlyginta, bet su atsakove kilo konfliktas, ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji išsikvietė antstolę užfiksuoti žalai, kvietė 2 kartus, nes vanduo toliau darė žalą, kuri jai neatlyginta, ji pati remonto nedarė. Nurodė, kad butas buvo suremontuotas 2019-2020 m. Taip pat nurodė, kad turi laikmeną, kurioje užfiksuotas garso įrašas, kai tretysis asmuo pripažino, kad jos butas užlietas iš atsakovės buto, tačiau nurodė, kad neteikia šios laikmenos, nes bylos nagrinėjimas tęsiasi ir taip ilgai, tačiau pasilieka teisę teikti vėliau, jei manys, kad įrodymų nepakanka.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad įvykio naktį, jos bute miegojo tretysis asmuo su mergina, ji leido jam pernakvoti, nes pati gyvena sode, tretysis asmuo yra jos draugės sūnus. Pripažįsta, kad vonioje buvo trūkęs špyžinis vamzdis, esatis po vonia. Vanduo bėgo, bet tikrai ne didelis kiekis. Nurodė, kad vanduo bėgo 30-40 min. Jos bute žala nepadaryta, jei buvo nurodyta, kad valant vonios grindis, buvo surinkta pusė kibiro vandens. Nurodė, kad ieškovė be leidimo išvertusi savo buto sienas dėl ko ir pas ją yra sutrūkę buto sienos. Buvo pas ieškovę, pripažįsta, kad butas užlietas iš jos buto, tačiau žala 500 Eur; buvo pas ieškovę nuėjusi po kelių dienų, matėsi drėgmė ant sienų, ties juostelėmis, bet nedaug. Atstovas prašė taikyti contra spoliatorem, nes ieškovė nepateikė įrodymo, kurį turi.

6. Teismo posėdyje trečiasis asmuo ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad buvo naktis, su drauge miegojo, kai išgirdo skambutį į duris. Nurodė, kad buvo vonios kambaryje šlapia, bet per slenkstį vanduo nebuvo išbėgęs. Daug vandens nebuvo. Vandenį išvalė su dviem šluostėm, vandens surinko pusė kibiro, kibirą daugiausia. Ryte pamatė, kad trūkęs vamzdis vonios. Lašėjo šaltas vanduo. Kai kaimynė atėjo, vandenį užsuko. Kitą dieną tėtis pakeitė vamzdį. Kitą dieną buvo kas kaimynę, bet negali pasakyt iš kur toks kiekis vandens, prisimena, kad matė pageltusias dėmes ant sienų, prastumdytus baltus, daugiau nelabai ką prisimena. Jo vonios sienos ir lubos nebuvo šlapios, tai pas kaimynus virš jo, nebuvo. Žadėjo kaimynei padėti suremontuoti butą iš draugiškumo, kaimynai juk yra.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje liudytoja A. P. nurodė, kad ji yra bendrijos pirmininkė, pas ieškovę buvo atėjusio įvykio dieną, 8 val. ryte jai paskambino ieškovė. Ji matė, kad aplietas butas, bėgo per sienas, sudūrimo siūles, ieškovė grindis valė, grindys drėgnos buvo, kampuose vanduo, sakė buvo skambinusi 6 ryte, bert ji negirdėjusi. Ji apžiūrėjo ar netrūkę vamzdžiai šalto, karšto vandens, kanalizacijos, - nebuvo. Buvo nuėjusi į butą virš ieškovės. Butas jau buvo išvalytas, pripažinta buvo, kad vanduo bėgo iš vonios. Nurodė, kad jeigu būtų trukęs bendro naudojimo vamzdis, tai butų šlapęs sienos kampas, bet taip nebuvo. Užliejimas buvo vienkartinis.

8. Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad buvo atliktas buto J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , Teismo ekspertizės aktas pagal teismo suformuotus klausimus. Butas buvo apžiūrėtas 2022-06-27, dalyvaujant ieškovei, atsakovės ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, tačiau pranešta buvo apie jo apsilankymo laiką ieškovės bute. Išvada buvo padaryta pagal pateiktas byloje nuotraukas ir antstolio užfiksuotą informaciją, taip pat jo paties apžiūros metus padarytas foto nuotraukas, susipažinus su situacija buto apžiūros metu. Atsižvelgiant į defektų požymius, būdingus vandens ir drėgmės poveikiui, yra pakankamai pagrindo teigti, kad defektai (įtraukti į sąmatą) susiformavo dėl buto užpylimo vandeniu iš viršaus, nurodė, kad išvadą dėl buto užpylimo vandeniu iš viršaus padarė iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo, foto nuotraukų, buto apžiūros vietoje. Defektai nuo vandens formuojasi tiek iš karto, tiek pasireiškia vėliau džiūstant ir išdžiūvus. Pagal vandens poveikio mastą ir pažeidimų daugybiškumą matosi, kad butas buvo stipriai apipiltas vandeniu. Nusidėvėjimo neskaičiavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

9. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, eksperto ir liudytojos parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso bendro (duomenys neskelbtini) m² ploto, 2 kambarių butas, esantis J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , tai yra pirmame namo aukšte (el. b. t. 1, b. l. 29). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis, J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte, duomenų apie įregistruotas nuomos sutartis, nėra (el. b. t. 1, l. 131). DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkė A. P. pažymoje nurodė, kad buto J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) savininkė D. T. nėra pateikusi duomenų dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos ar panaudos sutarčių. Už vandenį, sunaudotą 2021 m. liepos - rugpjūčio mėn. bute Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita buvo išrašyta D. T. (el. b. t. 1, l. 132). Bendrijos pirmininkės A. P. (duomenys neskelbtini) d. pažymoje Informacijos pateikimas Nr. 283 nurodyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkė A. P. informuoja, kad (duomenys neskelbtini) įvyko vandens užliejimas (bėgimas) iš D. T. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , į kitą po šiuo butu esantį D. S. butą, adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Užliejimo metu bendrijoje nebuvo gautas ir registruotas joks namo šildymo, karšto ar šalto vandens sistemų, namo vamzdynų, radiatorių ar kanalizacijos sistemų gedimas. (duomenys neskelbtini) vandens užliejimas įvyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų. Prideda registracijos žurnalo kopiją, patvirtinančią, kad (duomenys neskelbtini) joks namo sistemų gedimas nebuvo gautas ir registruotas (el. b. t. 1, b. l. 12); DNSB „(duomenys neskelbtini) “ Skundų ir pageidavimų registracijos žurnale (duomenys neskelbtini) nefiksuotas namo sistemų gedimas (el. b. t. 1, b. l. 13-15). Antstolės Svajonės Žukaitienės (duomenys neskelbtini) d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0076/21/F1-011 konstatuota, kad nuvykus adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant pareiškėjai D. S., nufotografuotos jai priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos. Matosi, kad buto patalpos yra užlietos vandeniu, galimai iš viršuje esančio buto, dėl ko ant pareiškėjos buto patalpų lubų ir sienų yra susidariusios vandens pūslės bei įskilimai, atšokusi apdaila, išbrinkusios grindys, sušlapę baldai (el. b. t. 1, b. l. 34-36). Ieškovės pretenzijoje atsakovei ir trečiajam asmeniui nurodyta, kad naktį iš (duomenys neskelbtini) d. į 6 d., butas, esantis adresu J. A. B. g. (duomenys neskelbtini), buvo itin gausiai užlietas vandeniu iš buto, kurio adresas J. A. B. g. (duomenys neskelbtini). Veržiantis vandeniui iš viršuje esančio buto, buvo aplietos buto vidinės konstrukcijos: lubos, sienos, grindys bei buto viduje esantys baldai, buvo sugadinta apdaila. Dėl apipvlimo vandeniu visose buto patalpose liko drėgmės padaryta žala ir žymės (dėmės, skilimai). Dėl vandens pylimo iš viršaus buvo sugadintas turtas: buto patalpose sugadintos lubos ir sienos, ant lubų ir sienų susiformavo vandens pūslės, pritekėjo vandens po lubas puošiančiomis apdailos juostomis, dėl ko juostos atšoko ir prarado savo formą, ant sienų ir lubų atsirado daugybiniai skilimai, trūkimai ir tarpai, atsirado tarpai ir skilimai kampuose tarp konstrukcijų <...> reikalingo remonto ir sugadinimų šalinimo darbų vertė yra 5 592,32 Eur; pakaitinio būsto nuomos vertė 300 Eur; antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo kainavo 132 Eur. Nurodyta iki 2022 m. sausio 30 d. atlyginti turtinę 6 024,32 Eur žalą (el. b. t. 1, b. l. 34-36). Tretysis asmuo su pretenzija nesutiko (el. b. t. 1, b. l. 34-36).

10. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, padarytos dėl ieškovei priklausančio buto užliejimo, atlyginimo. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, tvirtindama, kad žalos židinys nebuvo atsakovei priklausančiame bute, nors ir neneigia fakto dėl po vonia esančio vamzdžio trūkimo fakto.

11. Taigi ieškovės butas yra daugiabučiame name, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tais atvejais, kaip sprendžiama dėl žalos tais atvejais, kai žala kilo bute, esančiame daugiabutyje, būtina atkreipti į daugiabučio namų savininkų (valdytojų) dvejopo pobūdžio teisinius santykius: i) pirma, daugiabučio namo butų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus subjektai; ii) antra, visi daugiabučio namo butų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai ir šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, Nr. 48). Atsižvelgiant į dvejopą butų, esančių daugiabučiuose namuose, nuosavybės teisės pobūdį ir skirtingus nuosavybės teisės subjektus bei objektus, būtina vertinti, ar žalos židinys yra bendrojo naudojimo objektuose, ar dėl vienam iš butų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ar žalos židinys apskritai buvo išorinis. Žalos židinio nustatymas svarbus atsakingo už žalą asmens (subjekto) atžvilgiu bei civilinės atsakomybės ypatumams.

12. Byloje taip pat nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis, J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte, virš ieškovės buto, t. y. kad techniškai atsakovės buto grindys yra virš ieškovės buto lubų; taip pat tai, kad butai techniškai identiškai išplanuoti, pagal kurį vonios kambarys yra butų viduryje (ieškovės pateiktas buto patalpų planas, vonios kambarys pažymėtas indeksu 3-3) (el. b. t. 1, l. 34, 131). Pastebėtina, jog aplinkybė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , yra virš ieškovės buto, nurodyta ir antstolės Svajonės Žukaitienės 2021-07-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. t. 1, l. 34-36).

13. Bendrijos pirmininkės A. P. (duomenys neskelbtini) d. pažymoje Informacijos pateikimas Nr. 283 nurodyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkė A. P. informuoja, kad (duomenys neskelbtini) įvyko vandens užliejimas (bėgimas) iš D. T. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , į kitą po šiuo butu esantį D. S. butą, adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Užliejimo metu bendrijoje nebuvo gautas ir registruotas joks namo šildymo, karšto ar šalto vandens sistemų, namo vamzdynų, radiatorių ar kanalizacijos sistemų gedimas. (duomenys neskelbtini) vandens užliejimas įvyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų (el. b. t. 1, b. l. 12); DNSB „(duomenys neskelbtini) “ Skundų ir pageidavimų registracijos žurnale (duomenys neskelbtini) nefiksuotas namo sistemų gedimas (el. b. t. 1, b. l. 13-15). Tai patvirtino ir liudytojos A. P. parodymai teisme, ji paaiškino, jog matė, kad ieškovės butas aplietas, bėgo per sienas, sudūrimo siūles, ieškovė grindis valė, grindys drėgnos buvo, kampuose vanduo; ji apžiūrėjo ar netrūkę vamzdžiai šalto, karšto vandens, kanalizacijos, - nebuvo. Buvo nuėjusi į butą virš ieškovės. Butas jau buvo išvalytas, pripažinta buvo, kad vanduo bėgo iš vonios. Nurodė, kad jeigu būtų trukęs bendro naudojimo vamzdis, tai butų šlapęs sienos kampas, bet taip nebuvo. Užliejimas buvo vienkartinis.

14. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė pripažino, kad 2022 m. gruodžio 22 d. posėdis, garso įrašas 40:40, kad vanduo bėgo iš jos buto; bėgo 30-40 min. (garso įrašas 35:26);trečiasis asmuo nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. posėdis, garso įrašas 40:19, kad trukęs buvo vonioje vamzdis, lašėjo vanduo; pas kaimynus aukščiau nėjo, nes jo vonioje buvo grindys šlapios, nei lubos, nei sienos, šlapios nebuvo, garso įrašas 45:16.

15. Analizuojant kitus byloje esančius duomenis apie buto užliejimą, o tiksliau ieškovės pateiktą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-07-29 raštą Nr. 64-S-4052 (20.21E-64) Dėl informacijos pateikimo, rašte nurodyta, kad <..> patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 10:48 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini), užlietas butas, vyksta konfliktas su kaimynais, pranešėja susijaudinusi prašo policijos pagalbos. Įvykio vietoje nustatyta, kad bute adresu J. A.- B. g. (duomenys neskelbtini), gyvenantis M. R. neneigia pačio įvykio fakto, paaiškino kad jo bute įvyko santechnikos gedimas ir kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie būtų įtakoję kito buto. t. y. esančio aukštu žemiau, užliejimą. Asmuo sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau ją turi įvertinti iškviestas ekspertas (el. b. t. 1, b. l. 8); taip pat (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus raštą Nr. 64-G-2022 Dėl informacijos pateikimo, rašte nurodyta, kad <...> atsakydami į Jūsų raštą pateikiame informaciją apie tai, kad 2021-07-14 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas D. S., pareiškimas Nr. 64-AP-732 dėl įvykio, kuomet buvo užlietas jai priklausantis butas adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini). Įvertinus D. S. pareiškime pateiktą informaciją, tyrimas pradėtas nebuvo. Pareiškėjai įteiktas atsakymas Nr. 64-S-4052(20.21E-64). Patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 10:48 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) užlietas butas, vyksta konfliktas su kaimynais, pranešėja susijaudinusi prašo policijos pagalbos, įvykis registruotas (ROIK 0121000441697). Į pranešimą reagavę policijos pareigūnai, būdami įvykio vietoje nustatė, kad M. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini), neneigia pačio įvykio fakto. M. R. žodžiu paaiškino, kad bute įvyko santechnikos gedimas ir kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie būtų įtakoję kito buto, t. y. esančio aukštu žemiau, užliejimą. M. R. pripažįsta, kad kaimynei yra padarytas nuostolis, tačiau nesutinka su apgadinimų mastu. Pageidauja, kad būtų iškviestas ekspertas, kuris įvertintų padarytą žalą ir tada jis ją atlygins. D. S. sutiko išsikviesti ekspertą, kad jis nustatytų padarytą žalą (el. b. t. 1, b. l. 9); DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkės A. P. rašte Dėl informacijos pateikimo, nurodyta, kad <...> atsakydama į Jūsų paklausimą informuoju, kad būdama DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininke, aš, A. P. pagal D. S. kreipimąsi (duomenys neskelbtini) ryte apžiūrėjau butą, esantį (duomenys neskelbtini) , J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini). Galiu patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) atvykusi apžiūrėti D. S. butą pamačiau, kad jis labai smarkiai užlietas vandeniu iš kito viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Bute buvo aiškiai matomi vandens nubėgimai iš viršaus, buvo stipriai apibėgę buto lubos ir sienos, ant jų formavosi vandens pūslės, lubų kampuose matėsi platūs šlapio vandens nubėgimai, kai kur varvėjo vanduo, nuo pribėgusio vandens kiekio grindys buvo šlapios. Mano apsilankymo metu D. S. šluostė savo buto grindis ir rinko pribėgusį vandenį (el. b. t. 2, b. l. 14); kompaktinėje plokštelėje pateiktas nuotraukas, kurioje fiksuotos sudrėkę lubos, sienos, balos ant grindų, vonios kambaryje gausiai apibėgusi spintelė; nustatyta, kad viena iš galimų buto užliejimo versijų – atsakovei nuosavybės teise priklausančioje vonioje įvyko santechnikos gedimas. Kaip minėta, ir atsakovė, ir tretysis asmuo duodamas paaiškinimus teisme nebuvo kategoriški, jog butas negalėjo būti užlietas dėl vandens nuotėkio iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (vonios), nors vėliau jų atstovas teigė, kad vanduo nutekėjo iš bendro naudojimo inžinerinių tinklų. Tačiau atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, versija dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų gedimo yra labiau hipotetinio pobūdžio versija. Taip pat nėra duomenų ir apie užliejimo šaltinį iš kitų ieškovės gyvenamojo daugiabučio namo butų.

16. Konstatuotina, jog byloje surinkti duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės buto užliejimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Kitų objektyvių duomenų, kurie teismui leistų suabejoti tokia aplinkybe, atsakovė nepateikė, o tokių nenustatė teismas. Konstatavus, jog butui žalą padaręs židinys (šaltinis) buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, pasisakytina dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

17. Minėta, jog buto, esančio J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , savininkė yra atsakovė, t. y. aptartas butas atsakovei priklauso nuosavybės teise, duomenų apie įregistruotas nuomos sutartis, nėra, DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkė A. P. pažymoje nurodė, kad buto J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) savininkė D. T. nėra pateikusi duomenų dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos ar panaudos sutarčių. Už vandenį, sunaudotą 2021 m. liepos - rugpjūčio mėn. bute Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita buvo išrašyta D. T. (el. b. t. 1, l. 131, 132). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas, t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą (šiuo atveju – butą), kad dėl būsto eksploatavimo (šiuo atveju – buto) nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims (šiuo atveju – kaimyniniams butams), taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe (t. y. rūpintis būsto techniniu stoviu, būsto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, nutarties 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, nutarties 44 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, nutarties 28 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

18. Pažeistos asmens (šiuo atveju kaimyninio buto savininko – ieškovės) civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo turtui (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas), gali būti ginamos taikant pažeidusiam teisę, pažeidusiam kito asmens teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, nutarties 17 punktą). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo konkrečius asmenis siejusių teisinių ryšių, skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad ginčo šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl bylai aktualus deliktinę civilinę atsakomybę nustatantis teisinis reguliavimas (CK 6.263–6.291 straipsniai).

19. Įstatymas numato, kad žalą, padarytą deliktu, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinės prievolės atveju už padarytą žalą atsakingu asmeniu laikomas: i) asmuo, kuris žalą padarė pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu), t. y. atsakingas asmuo ir yra žalą padaręs asmuo (tiesioginė deliktinė atsakomybė) (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) arba; ii) asmuo, kuris nors pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu) žalos ir nepadarė, tačiau kuriam įstatymas numato atsakyti už kito asmens veiksmus arba už savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis) (netiesioginė civilinė atsakomybė). Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) žala; iii) priežastinis ryšys ir; iv) kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (dar kitaip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė – apygardos teismo pastaba) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, nutarties 77 punktą).

20. Ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnyje numatyta atsakomybė be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, nutarties 12 punktas). Visgi, CK 6.266 straipsnio taikymas turi tam tikrų taikymo bei aiškinimo ypatumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, kad: i) žala atsirado dėl statinio trūkumo, t. y. būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto (statinio), kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą: ii) jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, tačiau jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/ 2018, nutarties 23–24 punktai).

21. Teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog statinys (butas, kuris priklauso atsakovei nuosavybės teise) trūkumų neturėjo, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovės buto užliejimas įvyktų dėl daugiabučio namo J. A.-B. g. 1, (duomenys neskelbtini) , ar jo dalies, t. y. buto, esančio J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , įrenginių bei kitokių konstrukcijų trūkumų. Šalių teismui pateiktos žalos židinio (šaltinio) versijos (ieškovės, tai galėjo būti iš vonios bėgęs vanduo, kai tretysis asmuo maudymasis užmigo; atsakovės ir trečiojo asmens – dėl santechnikos vamzdžio gedimo vonioje), byloje objektyviai neįrodytos. Nors byloje teismas jau konstatavo faktinę aplinkybę, kad ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovės buto, tačiau teismo vertinimu, teismui nepateikti įrodymai, kas konkrečiai buvo žalos padarymo židinys (šaltinis). Vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tiksli vandens nutekėjimo priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu konkreti žemiau esančio buto užliejimo priežastis nenustatyta (neaiški), turi būti taikytina bendroji civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Aptariamu atveju aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalą padaręs židinys (šaltinis) teisinės reikšmės neturi, pakanka tik fakto, jog ieškovės butas buvo užlietas iš buto, kurio savininkai (nuosavybės teisės turėtojas) yra atsakovė (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Tačiau kaip jau minėta anksčiau, ieškinio reikalavimas atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą nesiejamas su ieškovės pareiga įrodyti užliejimo iš atsakovės buto priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017, 25 punktas). Nustačius, kad vanduo ištekėjo iš atsakovės patalpų (užliejimo židinį), pareiga įrodyti, kad vanduo į atsakovės butą pateko iš kitų patalpų (kaimyninių butų) ar sistemų ar įrenginių (šiuo atveju ventiliacinių angų, vandentiekio ar kanalizacijos tinklų ir pan.), tenka atsakovei, kas nebuvo padaryta.

22. Teismas pažymi, jog teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, t. y. teisės taikymas yra teismo prerogatyva, kurį teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes – teismas atlieka faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019, nutarties 33 punktas). Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ginčui taikyti turi būti taikytinos bendrąją civilinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos (CK 6.264–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai), todėl taikyti ieškovės prašomą griežtąją civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Taigi pasisakytina dėl atsakovės bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų.

23. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos) – apygardos teismo pastaba) techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas. Netinkamas eksploatavimas (naudojimas) yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto (ar daikto, be kita ko, buities daiktų) naudojimasis tokiu būdu, kad daroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

24. Teismas sprendžia, kad atsakovė, kaip buto savininkė (nuosavybės teisės turėtoja) pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą eksploatuoti savo būstą (butą) taip, kad toks turto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Tuo pačiu, tais pačiais atsakovės veiksmais, buvo pažeista ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovė pasirinko tokį turto naudojimo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiūros jį (tokį turtą) eksploatuojant.

25. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, jog nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl tenka pareiga kaltės prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kuriuos vertinant galima būtų svarstyti apie tai, kad atsakovė paneigė savo kaltės prezumpciją nepateikta, tokių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, atsakovės kaltė aptariamu atveju pasireiškė nepakankama turto priežiūra ir rūpinimosi juo (savo turtu), šiuo atveju netinkamai eksploatuojant buto inžinierines komunikacijas, susijusias su vandens cirkuliacija.

26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Aptarta įstatymo norma tiesiogiai koreliuoja su CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

27. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvo sulietos jos buto lubos, sienos, grindys bei buto viduje buvę baldai, sugadinta buto apdaila. Dėl suliejimo vandeniu visose buto patalpose liko drėgmės padaryta žala ir žymės: dėmės, apdailos skilimai, trūkimai, dažų, apdailos elementų atsilupimai. Dėl vandens poveikio ant lubų ir sienų susiformavo pūslės, dėl pritekėjusio vandens po lubas puošiančiomis apdailos juostomis, šios atšoko, prarado savo formą, estetinį vaizdą, ant sienų ir lubų atsirado daugybiniai skilimai, įtrūkimai ir tarpai, atsirado tarpai ir daugybiniai skilimai kampuose tarp konstrukcijų, taip pat atsirado grindų ir baldų išbrinkimai, grindų apšiltinamasis sluoksnis subėgo vandeniu. Antstolės Svajonės Žukaitienės (duomenys neskelbtini) d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0076/21/F1-011 konstatuota, kad nuvykus adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , dalyvaujant pareiškėjai D. S., nufotografuotos jai priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos. Matosi, kad buto patalpos yra užlietos vandeniu, galimai iš viršuje esančio buto, dėl ko ant pareiškėjos buto patalpų lubų ir sienų yra susidariusios vandens pūslės bei įskilimai, atšokusi apdaila, išbrinkusios grindys, sušlapę baldai (el. b. t. 1, b. l. 34-36). Teismui pateiktame Teismo ekspertizės akte padarytos išvados: 1. Apžiūros metu nustatyta, kad bute, esančiame adresu J. A. - B. g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , ryšium su buto užpylimu vandeniu iš aukščiau esančio buto, yra atsiradę apgadinimų: vandens padarytos dėmės ant lubų ir sienų; pažeistas, trupantis, atšokęs, pūslėtas ir dėmėtas apdailos sluoksnis; atsipūtę grindų laminato dangos kraštai. Nuo vandens poveikio defektai susiformavo sanmazge ir su juo besiribojančiose kitose buto patalpose. 2. Nustatyta, kad vandens užpylimu padaryta žala sudaro 4 951 Eur (3.9 pav.). 3. Pagal pateiktas nuotraukas ir antstolio užfiksuotą informaciją matyti, kad 2021 m. liepos mėnesį buvo buto užpylimas. Pagal nuotraukas ir objekto apžiūros metu susipažinus su situacija matyti, kad, pvz., atitvaros iki vandens poveikio nesutrūkinėjusios (3.11 pav.), o apžiūros metu trūkiai jau buvo atsiradę (3.12 pav.). Remiantis surinkta informacija ir kartu atsižvelgiant į defektų požymius, būdingus vandens ir drėgmės poveikiui, yra pakankamai pagrindo teigti, kad defektai (įtraukti į sąmatą) susiformavo dėl buto užpylimo vandeniu iš viršaus (2023 m. vasario 2 d. posėdis, garso įrašas 1:34-1:36).

28. Atsakovė ir tretysis asmuo procesiniuose dokumentuos nurodė, kad su žalos dydžiu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė remonto realiai neatliko, todėl remonto kaštų nepatyrė; ieškovės nurodyti tokie apgadinimai kaip įtrūkimai galėjo atsirasti ir dėl nusidėvėjimo; vėliau teismui paklausus dėl Teismo ekspertizės akte nurodytų remonto darbų apimties ir kainos nurodė, kad iš esmės pritaria, tik laikosi pozicijos, kad nėra nustatytos visos būtinos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, nes ekspertas nepadarė konkrečios išvados dėl žalos šaltinio.

29. Taigi nors atsakovė teigė, kad ieškovė buto nėra suremontavusi, visgi, nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto išlaidas (t. y. ne pagal tai, ar ieškovė jau suremontavo butą), o pagal remonto sąmatą, todėl ar ieškovė atliks/atliko remontą sugadintame bute ar ne, skaičiuojant žalos dydį, teisinės reikšmės neturi (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-38(duomenys neskelbtini) 02/2015; mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

30. Taigi žalos dydžiui pagrįsti į bylą pateiktas eksperto dr. D. K. Teismo ekspertizės aktas, atliktas 2022 m. birželio 8 d. teismo nutarties pagrindu (el. b. t. 2, l. 27-134), kur pateikta defektų šalinimo sąmata, kurioje nurodyti butui suremontuoti reikalingi darbai, plotai, kaina. Atsakovė ir tretysis asmuo nurodė, kad iš atsakovės buto išbėgęs vandens kiekis negalėjo padaryti ieškovei tokio masto sugadinimų, tačiau teismo vertinimu užlietas lubų, sienų ar grindų plotas nesudaro pagrindo mažinti žalos dydžio, kadangi lubų, sienų ar grindų plotas tvarkomas visas, o ne tik pažeistas plotas, būtų technologiškai neracionalu restauruoti tik iš dalies. Teismas sprendžia, jog Teismo ekspertizės akte nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu ir visi jie yra būtini, todėl teismas laiko juos ieškovės įrodytus. Kiti atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad atstovas nedalyvavo ieškovės buto apžiūroje, todėl negalėjo pasisakyti dėl butui padarytos žalos vertinimo, teisiškai nereikšmingi, nes dėl realiai ieškovei padarytos žalos atstovas galėjo pasisakyti analizuodamas į bylą pateiktą medžiagą (sąmatą, nuotraukas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytojų paaiškinimus ir t. t.).

31. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis).

32. Kasacinio teismo praktikoje (2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016), nurodyta, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą, paskaičiuotą pagal eksperto dr. D. K. Teismo ekspertizės aktą, tai yra 4 950,93 Eur su V. K. eksperto pateiktoje sąmatoje neįvertintas ieškovės buto nusidėvėjimas ir bet koks atliktas remontas ne tik atkurtų iki 2021 m. liepos mėn. įvykusio užpylimo buvusią buto būklę, bet ir ją pagerintų. Akivaizdu, jog remontuojant užlietą vandeniu butą naudojamos naujos medžiagos, perkamos realiomis kainomis, dėl to logiška, kad naujomis medžiagomis suremontuotas butas bus vertingesnis nei tas, kuris buvo jo sugadinimo metu. Dėl to siekiant nustatyti atkuriamąją vertę, t. y. vertę, buvusią daikto sugadinimo metu, yra būtina įvertinti objekto praradimo metu buvusį nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ne atkūrimo sąnaudos, o būtent atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieškovės nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimą, darytina išvada, jog yra tikslinga ieškovės nurodytai patalpų remonto sumai taikyti nusidėvėjimo procentą ir tokiu būdu iš esmės tinkamai apskaičiuoti nuostolių dydį.

34. Ieškovė gyvena daugiabučiame name, kurio statybos pabaigos metai yra 1988. Pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatų 1.1 punktą, butams daugiabučiuose pastatuose taikomas - 0,8 % metinis nusidėvėjimo koeficientas. Atkuriamosios vertės apskaičiavimas taikant fizinio nusidėvėjimo procentą analogiškai reglamentuojamas ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049, 27.2 punkte. Nors ieškovė nurodė, kad butą remontavo 2019-2020 m., įrodymų apie bute iki apliejimo atliktą remontą ieškovė nepateikė, todėl taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas, kuris sudaro 28 proc. (35*0,8). Teismo ekspertizės akte sąmata skaičiuota nurodant „Darbo ir išlaidų aprašymas“, todėl faktinis turto nusidėvėjimas (28 proc.) taikytinas tik nuo sąmatoje nurodytos išlaidų vertės, skirtos buto atkuriamajai vertei (3 537,92 Eur-22,4 proc. =2 745,43 Eur), bet ne nusidėvėjimui demontavimui/montavimui ir mokesčiams, o būtent (instaliacijos prietaisų - blokų (kištukiniai lizdai ir jungikliai) demontavimas ir montavimas; šviestuvų demontavimas ir montavimas; užuolaidų karnizo demontavimas /sumontavimas; skambučio demontavimas ir sumontavimas; apsauginės signalizacijos jutiklio demontavimas ir sumontavimas; baldų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) atnešimas 10 m atstumu; baldų, grindų paviršių apsauga padengiant polietileno plėvele; senų tapetų nuplėšimas; statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu, automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu ir sąvartyno mokestis (553,76 Eur). Taigi, atkūrimo sąnaudos šiuo atveju yra 3 992 Eur (2 745,43 Eur +553,76 Eur+21 proc. PVM).

35. Nors atsakovė atsiliepime nesutiko, kad būtų skaičiuojamas PVM, tačiau teismo vertinimu byloje nėra duomenų apie tai, kad buto remontui reikalingos medžiagos ir (ar) darbai būtų neapmokestinti PVM, darbai atlikti ūkio būdu, nepasitelkiant rangovų, ieškovė būtų PVM mokėtoja ar egzistuotų kitos aplinkybės, dėl ko ieškovė neturėtų pareigos mokėti į medžiagų ir darbų kainą įtraukto V. Š. kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam tikros sumos neįskaičiuojamos į žalos sumą, jeigu įrodoma, kad tokios išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos, atkuriant sugadintą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodė, kad ieškovė nepatirtų į medžiagų ir darbų kainą įtraukto PVM išlaidų, dėl ko aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai dėl žalos dydžio mažinimo PVM suma atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

36. Ieškovės išlaidos, patirtos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, priskirtinos išlaidoms, susijusioms su žalos vertinimu, numatytu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 dalyje. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). 132 Eur išlaidos buvo būtinos, todėl pagrįstos ir priteistinos. Ieškovei įrodyti, kad butui buvo atlikta žala, tokią aplinkybę reikėjo užfiksuoti. Aptariama delikto (buto užliejimo) atveju ieškovė buvo priversta reaguoti nedelsiant tam, kad bylai reikšmingi įrodymai būtų užfiksuoti laiku.

37. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, t. y. priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslą; iv) dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau netiesioginis priežastinis ryšys neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo; v) teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

38. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų tinkamai eksploatavusi ir/ar prižiūrėjusi savo nuosavybės teise disponuojamą ir (ar) valdomą turtą (pvz. bute esantį vamzdį po vonia), tai neteisėto veiksmo nebūtų kilę. Tai reiškia, jog jeigu atsakovė tinkamai vykdytų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje) numatyta pareigas, tai neteisėtumo atsakovės veiksmuose nebūtų nustatyta. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog būtų egzistavusios kokios nors objektyvios priežastys, galėjusios lemti netinkamo atsakovės elgesio pateisinimą arba apskirtai jo (neteisėto elgesio) nebuvimą. Teismo vertinimu, kilę padariniai (Buto užliejimas) teisiškai pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo. Akivaizdu, jog netinkamai eksploatuojant buto inžinierines komunikacijas, ypač susijusius su vandens cirkuliacija, gali būti užlietos ir tokiu būdu apgadintos žemiau esančios patalpos (pvz., kaimyniniai butai). Teismas sprendžia, jog byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės butui padarytos žalos ir toks priežastinis ryšys nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių. Priešingai, aptariamu atveju kilę padariniai yra tiesioginė atsakovės veiksmų (arba neveikimo) išdava.

Dėl Contra spoliatorem

39. Dėl Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 52 punktą; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016 52 punktą; 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktą ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

40. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismui nurodė, kad ji turi atmintuką su garsu įrašu, kuriame fiksuotas pokalbis, kai tretysis asmuo pripažįsta, kad butas užlietas iš atsakovės buto. Teismui paprašius pateikti atmintuką ir išklausius atsakovės bei trečiojo asmens atstovo nuomonę, kuomet buvo pasakyta, kad atstovas reikalaus balso ekspertizės, kas nulems papildomas laiko sąnaudas ir piniginius kaštus, ieškovė nurodė, kad atsiima prašymą pateikti atmintuką, nes siekia, kad byla būtų išnagrinėta greičiau. Teismas, paaiškėjus aplinkybei, kad atmintuke yra tik garsas be vaizdo, patvarkymo ieškovei pateikti įrodymą, neskyrė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei contra spoliatorem prezumpcija nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi ieškovei nebuvo teismo įpareigojimo pateikti atmintuką kaip reikšmingą įrodymą byloje.

Dėl procesinių palūkanų

41. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 4 124 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys – kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Ieškovė pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-01-18 sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3677-561 yra atleista nuo žyminio mokesčio. Byloje mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 2 dalyje nurodyta jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

44. Ieškovė sumažino reikalavimą pagal Teismo ekspertizės akte nurodytą išlaidų sąmata, tai yra 5 083 Eur (4 950,93 Eur remonto sąnaudos+132 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), priteista suma 4 124 Eur. Patenkintų reikalavimų dalis yra 81 procentas.

45. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl 640,82 Eur išlaidų, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apmokėjo byloje paskirtos teismo ekspertizės 300 Eur išlaidas, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 762 Eur (940,82Eurx81proc.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 5,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo už pretenzijos siuntimą ir išrašus iš Registrų centro. Šios išlaidos priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

46. Atsakovė pateikė įrodymus dėl 1 089 Eur advokato išlaidų, atmestų ieškovės reikalavimų dalis 19 procentų, todėl iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų sumai priteistinos bylinėjimosi išlaidos 207 Eur (1089Eurx19proc.).

47. Iš atsakovės valstybei priteistas 93 Eur žyminis mokestis (4 124Eurx3proc.x75proc.) ir 6,06 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nuspren džia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. J. A.-B. g. (duomenys neskelbtini) , 4 124 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) žalos, taip pat 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 4 124 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2022-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,92 Eur (penkis eurus 92 ct) kitas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 207 Eur (du šimtus septynis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5060).

Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 762 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus) už suteiktą ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinę teisinę pagalbą ir ekspertizę, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) už procesinių dokumentų įtrikimą (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė