Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2335-864/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-05
Bylos Nr.: e2A-2335-864/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02056-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“
Ieškovas: O. F.

Kategorijos

2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2335-864/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02056-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-828/2025 pagal ieškovo O. F. (O. F.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio rytas“ dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ patikslintą priešieškinį ieškovui O. F. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. F. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Panevėžio rytas“ savo sąskaita be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis ir adekvačioje paskelbtam straipsniui „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ vietoje, t. y. laikraštyje „Panevėžio kraštas“ pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose ir internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2023 m. gegužės 30 d. UAB ,,Panevėžio rytas“ valdomame laikraštyje „Panevėžio kraštas“ ir internetiniame puslapyje www.panskliautas.lt paskelbtame straipsnyje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ paskleisti teiginiai apie O. F. „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ ir „Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“ neatitinka tikrovės ir žemina O. F. garbę ir orumą.“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Paaiškino, kad 2023 m. gegužės 30 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ (tiražo Nr. 39/6605) pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose buvo paskelbtas vedamasis žurnalistės G. K. (toliau – ir trečiasis asmuo) straipsnis pavadinimu „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ (toliau – Straipsnis). Tas pats Straipsnis 2023 m. gegužės 30 d. 11 val. buvo patalpintas ir internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“. Pasak ieškovo, šiuo Straipsniu visuomenei buvo perduota žinia, kad ieškovas yra aferistas (Straipsnio pavadinimas „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“) ir nusikaltėlis („Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“), kuris, prisidengdamas labdaringa veikla (paramos nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms rinkimu), iš tiesų apgaudinėja žmones (sukčiauja) ir siekia asmeninės naudos. Straipsnyje paskleista informacija (žinios) apie tai, kad ieškovas yra ne vieną kartą teistas aferistas (sukčius, žmogus, kuris daro aferas (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 11)), apgaudinėjantis žmones, buvo neteisinga, melaginga, šmeižikiška, nepatikrinta ir neparemta objektyviais faktais. Informacija apie ieškovo veiklą iš paties ieškovo rinkta neetiškais ir neteisėtais būdais, siekiant sudaryti ieškovui įspūdį, kad žurnalistės tikslas buvo aprašyti ieškovo ir jo darbdavio veiklą iš teigiamos pusės, apgaulės būdu gaunant ir publikuojant Straipsnyje ieškovo atvaizdą be jo sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnyje įtvirtintą teisę į atvaizdą.

1.2. Ieškovo teigimu, faktiniai duomenys (oficialūs Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos valstybinių įstaigų dokumentai) patvirtina, kad: 1) ieškovas yra Tarptautinio labdaringo fondo „Neabejingų būrys“, juridinio asmens kodas 42994862, buveinės adresas: UPA Herojų gatvė, namas 9, Lviv miestas, Ukraina, direktorius; 2) Straipsnio publikavimo dieną ieškovas buvo VšĮ „Neabejingų būrys“, juridinio asmens kodas 306103608, buveinės adresas: Kaunas, Draugystės g. 17-1, darbuotojas; 3) ieškovas yra neteistas; 4) ieškovas labdaringa veikla (paramos nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems asmenims rinkimas) užsiima teisėtai ir skaidriai. Tuo tarpu Straipsnyje žurnalistės G. K. pateikta informacija (faktai), kad ieškovas yra ne vieną kartą teistas aferistas, kuris mulkina žmones Ukrainos vardu, nėra grindžiama jokia faktine medžiaga, o yra tik šališka, tendencinga ir akivaizdžiai prieš ieškovo asmenį nukreipta pozicija. Informacija, be kita ko, grindžiama ir informacijos šaltiniais (I. B., D. P.), kurių nurodyti faktai nebuvo atidžiai ir rūpestingai patikrinti (pvz., D. P. nurodė ,,Gavau informacijos, kad jis keliskart teistas, turėjo problemų dėl alkoholio, jam nuolat atimdavo teises“; „Jo žmonės manęs prašė leisti mano fondo vardu rinkti pinigus ir už tai žadėjo kas savaitę mokėti 1500 eurų“). Straipsnyje padaryta niekuo neparemta išvada, kad „dokumentai abejotini: ant paprasčiausio popieriaus, be jokių atpažįstamų valstybės įstaigos ženklų, panašūs į lokius, ką bet kas gali atsispausdinti kompiuteriu“. Kad tai yra netiesa, patvirtina laikraščio 2 puslapyje matoma nuotrauka, kurioje užfiksuoti dokumentai su oficialiais antspaudais. Ieškovo nuomone, pats Straipsnis galėjo būti užsakytas kitų labdaros ir paramos fondų valdytojų, siekiant ieškovo asmenį dirbtinai diskredituoti, pažeminti jo garbę ir orumą bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą ieškovu.

1.3. Vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovas 2023 m. birželio 2 d. su pretenzija kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę – atsakovę UAB „Panevėžio rytas“, reikalaudamas: 1) nedelsiant pašalinti 2023 m. gegužės 30 d. 11 val. internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“ patalpintą žurnalistės G. K. Straipsnį pavadinimu „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“; 2) atsiprašyti O. F. už tikrovės neatitinkančios, jo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimą ir per dvi savaites nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos savo sąskaita be komentarų tą informaciją paneigti, laikraščio „Panevėžio kraštas” pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose, internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“ paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2023 m. gegužės 30 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame laikraštyje „Panevėžio kraštas“ ir internetiniame puslapyje www.panskliautas.lt paskelbtame straipsnyje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ paskleisti teiginiai apie O. F. „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ ir „Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“ neatitinka tikrovės ir žemina O. F. garbę ir orumą.“. Visuomenės informavimo priemonė UAB „Panevėžio rytas“ į ieškovo pretenziją nereagavo, atsakymo į ją nepateikė, pretenzijoje suformuluotų reikalavimų nepatenkino.

1.4. 2023 m. liepos 13 d. ieškovas dėl atsakovės veiksmų kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kuri 2023 m. lapkričio 7 d. Sprendimu Nr. EKS-07/23 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ nusprendė: 1) pripažinti, kad G. K. publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ („Panevėžio kraštas“, 2023 m. gegužės 30 d.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o, nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta; 2) išaiškinti UAB „Panevėžio rytas“, kad ji privalo paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Panevėžio kraštas“. Ieškovo duomenimis, atsakovė Visuomenės informavimo etikos komisijos 2023 m. lapkričio 7 d. Sprendimo nevykdė ir jo laikraštyje „Panevėžio kraštas“ nepaskelbė.

1.5. 2023 m. liepos 14 d. ieškovas dėl atsakovės veiksmų kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Žurnalistų etikos inspektorius 2023 m. lapkričio 24 d. Sprendimu „Dėl publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ („Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt, 2023 m. gegužės 30 d.) paskelbtos informacijos“ (Skundo Nr. SK-192, 2023) nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjo O. F. skundą dėl publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ (laikraštis „Panevėžio kraštas“, interneto tinklalapyje www.panskliautas.lt, 2023 m. gegužės 30 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) įspėti UAB „Panevėžio rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

1.6. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, suponuojančios ieškovo teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Apie ieškovą, kaip neviešą asmenį, paskleistų tikrovės neatitinkančių ir jo orumą bei garbę žeminančių duomenų paskelbimas ypatingai pažemino ieškovą kaip žmogų, pakirto pasitikėjimą juo, sukėlė ieškovui neigiamus dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kadangi ieškovas be jokio realaus ir objektyvaus pagrindo buvo visuomenei pristatytas kaip aferistas ir nusikaltėlis. Dėl apie ieškovą paskleisto melo ir šmeižto jis sulaukė užgauliojimų ir neigiamų reakcijų net ir iš nepažįstamų asmenų, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be to, buvo paralyžiuota ir jo darbdavės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Neabejingų būrys“ veikla, neliko visuomenės pasitikėjimo nei viešąja įstaiga, nei ieškovu, kaip jos darbuotoju. Dėl to ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo ir tik vėliau, po Visuomenės informavimo etikos komisijos bei Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų, susigrąžinęs darbdavės pasitikėjimą, vėl buvo priimtas į darbą. Pažymėjo, kad žinios buvo paskleistos stambiu mastu vedamojo „Panevėžio krašto“ laikraščio 1, 2, 6 puslapiuose, taip pat internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje, turint tikslą, kad paskleistos apie ieškovą žinios pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį ir neigiamai paveiktų visuomenės nuomonę apie ieškovą ir jo veiklą, be kita ko, be ieškovo sutikimo ir apgaulės būdu panaudojant straipsnyje ir jo atvaizdą, tokiu būdu ieškovą pateikiant dar ir kaip tariamai savo neteisėta veikla besimėgaujantį asmenį. Atsakovė žinias paskleidė tyčia, savo padarytų pažeidimų niekuomet nepripažino, į ieškovo pretenzijas nereagavo, jo neatsiprašė, straipsnio iš internetinio puslapio nepašalino. Dėl to ieškovas neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 10 000 Eur ir turi būti priteista iš atsakovės.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Straipsnis parašytas sąžiningai vykdant visuomenės informavimo pareigą. Iš Straipsnio „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ matyti, kad atsakovė atliko pakankamai išsamų ieškovo veiklos, susijusios su paramos rinkimu, tyrimą. Paramos rinkimas Ukrainai yra aktualus ir visuomenei rūpimas klausimas, todėl visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą tinkamai šią veiklą nušviesti. Straipsnyje nurodyta, kad buvo pasidomėta labdaros fondo, kurio vardu renkama labdara, dokumentais ir jie pasirodė įtartini. Straipsnyje pateikti labdarą rinkusių asmenų duomenys. Atliekant žurnalistinį tyrimą buvo išklausytas ieškovas, jo pateikta informacija Straipsnyje yra atspindėta. Straipsnyje atskleista, kad ieškovo išsakyti teiginiai apie jo labdaros veiklą, buvo patikrinti ir nurodyta, kad nei organizacija Blue/Yellow, nei pagalbos Ukrainai organizacijos įkūrėjas E. J. apie ieškovo ir jo atstovaujamus labdaros fondus nieko nežino. Straipsnyje taip pat pateikti duomenys, gauti iš I. B. (labdaros fondo „Nauja viltis“ įkūrėjos), D. P. (labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo pulsas“ vadovės), kurios pateikė savo nuomonę apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Akcentavo, kad duomenis apie ieškovo teistumą (atsakovės žiniomis) pateikė D. P.. Straipsnyje nėra konstatuota, kad ieškovas yra teistas, straipsnyje nurodyta, kad duomenis apie teistumą pateikė konkretus asmuo (informacijos šaltinis). Frazė „ne kartą teistas“ turėtų būti suprantama, kad ieškovas buvo teisiamas. Iš tikrųjų ieškovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Ieškovas yra viešas asmuo, jis teigia atstovaujantis labdaros ir paramos fondams, todėl jo veiklai ir jam, kaip viešam asmeniui, keliami didesni reikalavimai, tame tarpe jis turi būti ir tolerantiškesnis jo atžvilgiu išsakytai nuomonei. Ieškovas ieškinyje nurodė tik pavienius jam nepatikusius žodžius ir sakinius, neatskleidė viso teksto esmės, siekdamas sukelti klaidingą įspūdį dėl atsakovės pasakytų teiginių. Straipsnyje buvo plėtojama tema apie galimai neskaidrią ieškovo veiklą praeityje, todėl faktiškai turi būti šioje byloje vertinamas visas Straipsnio tekstas tam, kad būtų nustatyta, ar buvo išreikšta atsakovo nuomonė, ar paskleista žinia. Pagal atsakovės Straipsnio turinį matyti, kad atsakovė vartoja formuluotes, kurios išreiškia atsakovės abejones dėl ieškovo veiklos praeityje ir pateikiamų teiginių atitikties tiesai. Tai leidžia priskirti ieškovo nurodytus teiginius atsakovės reiškiamai nuomonei apie ieškovo praeitį ir vykdytą veiklą, aprašytą Straipsnyje. Apie ieškovą nebuvo paskleisti faktai, o bandoma įvertinti ir nustatyti, ar atitinkama informacija apie ieškovą yra pagrįsta, t. y. atsakovė pateikė savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip ji suprato duomenis, kuriuos ji pati surado (užklausdama veikiančias labdaros ir paramos organizacijas, konkrečius Straipsnyje minimus asmenis). Taigi, atsakovė nepaskleidė apie ieškovą žinių, o pateikė savo nuomonę, pagrįstą turima informacija. Atsakovės tikslas buvo ne pažeminti ieškovą ar patenkinti visuomenės smalsumą, o informuoti visuomenę apie atitinkamas pareigas einantį asmenį, iškeliant aktualią visuomenei diskusiją apie jo tinkamumą eiti šias pareigas – atstovauti labdaros ir paramos fondams, rinkti labdarą. Dėl šios priežasties ieškovo atžvilgiu leistina ir aštresnė kritika. Atsakovės nuomonė apie ieškovo veiklą, kuri yra svarbi visuomenei, nors ir suponuoja neigiamas jos nuostatas apie ieškovą, tačiau turi pakankamą faktinį pagrindą (informacija apie ieškovą) ir nepripažintina nesąžininga, nors ir pateikiama vartojant šokiruojančio pobūdžio stilistines priemones, provokacijas. Atsakovė, siekdama pateikti nuomonę apie visuomenei svarbias pareigas einantį viešąjį asmenį – ieškovą, neperžengė nustatytų leistinų ribų, nesiekė įžeisti ieškovo, o pateikė savo nuomonę apie ieškovo tinkamumą eiti užimamas pareigas, atsakovė nepiktnaudžiavo savo saviraiškos teise, veikė sąžiningai, todėl nepadarė žalos ieškovui.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Panevėžio rytas“ (toliau – ir atsakovė) pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovo O. F. interneto portale „Zagin nebaidugyh“ 2023 m. birželio 5 d. dieną paskelbtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame ieškovas O. F. skelbia informaciją, kad: 1.1 Lietuvoje viena prorusiškų pažiūrų žurnalistė, „Panevėžio krašto“ vyriausiasis redaktorius ir bendrai visas laikraščio kolektyvas nusiteikęs prieš Ukrainą; 1.2 žurnalistė nepalaiko Ukrainos; 1.3 „Panevėžio kraštas“ yra korumpuotas, prorusiškas kioskelis, veikiantis prieš Ukrainos žmones, neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Panevėžio rytas“ dalykinę reputaciją; 2) priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Nurodė, kad ieškovas yra organizacijos „Zagin nebaidugyh“, kuri turi savo tinklalapį „Zagin nebaidugyh“, vadovas. Interneto portale „Zagin nebaidugyh“ 2023 m. birželio 5 d. šešiomis kalbomis buvo paskelbta publikacija „Rusų pasaulio mylėtojai Lietuvoje prieš fondą“ ir šalia esantis vaizdo įrašas, kuriame kalba ieškovas. Vaizdo įraše ieškovas save filmuoja ir komentuoja atsakovės, jos darbuotojų veiksmus. Ieškovas paskelbė teiginius apie atsakovės ir jos darbuotojų prorusiškumą, nusiteikimą prieš Ukrainą, nepalaikymą Ukrainos, korumpuotiškumą, veikimą prieš Ukrainą. Šie teiginiai yra melagingi, kenkiantys atsakovės dalykinei reputacijai. Vaizdo įrašas yra besąlygiškas, nekeliami jokie diskusiniai klausimai, ginčo vaizdo ir garso įraše vartojama retorika yra įtaigi, gana kategoriška, nėra nurodoma, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi ieškovo nuomone. Ieškovas ginčo teiginius paskelbė socialiniame tinkle, tai išsakė teiginių forma, ginčo teiginiuose pateikti duomenys laikytini paskleista žinia. Ginčo įrašuose padaryti teiginiai bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui leidžia padaryti išvadą, kad atsakovės laikraštis veikia prieš Ukrainą, veikia už Rusiją, palaiko karą su Ukraina.

3.2. Taip pat nurodė, kad laikraščio „Panevėžio kraštas“ vienos dienos tiražas šiuo metu yra 4 300 egz., o laikraštį perskaito dar daugiau žmonių visame Panevėžio krašte. Kaltinimai redakcijai prorusiškumu galėjo sukelti abejonių tarp skaitytojų dėl laikraščio misijos, o tai reiškia, kad atsakovė galėjo netekti nemažos dalies prenumeratorių. Tą patvirtina ir faktas, jog smarkiai krito laikraščio tiražas nuo tada, kai pasirodė ieškovo straipsnis ir vaizdo įrašas. Per tą laikotarpį, maždaug per metus, atsakovė neteko 500 prenumeratorių, sulaukė nemažai pasipiktinusių skaitytojų skambučių. Atsakovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis nėra svetainės „Zagin nebaidugyh“ nei savininkas, nei valdytojas ir vaizdo įrašo internetiniame puslapyje nepatalpino. Minėtu vaizdo įrašu ieškovas pasidalino ne viešai, o tik vidinėje labdaros fondo „Zagin nebaidugyh“ narių komunikacijoje. Sprendimą patalpinti minėtą vaizdo įrašą labdaros fondui „Zagin nebaidugyh“ priklausančioje internetinėje svetainėje priėmė internetinės svetainės kūrėjas ir administratorius D. T., kuris yra atsakingas už labdaros fondo komunikaciją viešoje erdvėje, todėl priešieškinys pareikštas ne tam asmeniui. Ieškovas turėjo objektyvų pagrindą susiformuoti nuomonę apie atsakovę pagal Straipsnyje paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias. Vaizdo įraše išsakytiems teiginiams, kurie vertintini ne tik viso vaizdo įrašo, bet ir Straipsnio kontekste, netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus. Ieškovo pavartoti epitetai vertintini kaip stilistinė priemonė, kuria siekiama išreikšti požiūrį į atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, neteisėtą elgesį tokiu jautriu ir visuomenei svarbiu klausimu. Buvo siekta ne įžeisti atsakovę, o pateikti nuomonę apie jos veiklą, nukreiptą prieš paramą Ukrainai renkančius fizinius ir juridinius asmenis. Anot ieškovo, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo saviraiškos teise, veikė nesąžiningai, taip padarydamas žalos atsakovei. Atsakovės elgesys pateikiant priešieškinį teismui turėtų būti vertinamas ne kaip siekis apginti savo tariamai pažeistą dalykinę reputaciją, o kaip akivaizdus siekis išvengti civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui. Šiuo atveju atsakovė ne tik, kad nepripažįsta savo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, bet stengiasi daryti spaudimą nukentėjusiam asmeniui (ieškovui), pareikšdamas jam lygiai tokio paties dydžio (10 000 Eur) žalos atlyginimo reikalavimą, kokį atsakovei yra pateikęs ieškovas. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo tariamai pažeistų teisių negynė ilgiau nei metus laiko, t. y. nuo 2023 m. birželio 5 d. (Straipsnio publikavimo ir/ar vaizdo įrašo patalpinimo) ir tą padarė tik tuomet, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui. Nepagrįsti atsakovės patikslintame priešieškinyje dėstomi teiginiai apie tai, kad dėl fondo savo internetinėje svetainėje paskelbto vaizdo įrašo atsakovė per metus neteko apie 500 prenumeratorių. Tokio savo teiginio atsakovė niekaip nepagrindė, todėl akivaizdu, kad jei atsakovė ir neteko didelės dalies savo prenumeratorių, tai greičiausiai tik dėl to, kad dirbo nekokybiškai ir visuomenei teikė tikrovės neatitinkančias, nepatikrintas ir melagingas žinias bei naujienas, bei tokiu būdu prarado savo skaitytojų pasitikėjimą, o ne todėl, kad Lietuvos ir Panevėžio krašto žmonėms, tikėtina, visiškai nežinomame Ukrainos labdaros fondui priklausančioje interneto svetainėje buvo publikuota fondo nuomonė apie neteisėtą ir neetišką atsakovės veiklą, nukreiptą prieš paramą Ukrainai renkančius fizinius ir juridinius asmenis.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad Straipsnį apie ieškovą parašė atlikusi objektyvų tyrimą, gavusi informaciją iš kelių šaltinių. Informaciją apie ieškovo abejotiną veiklą pateikė I. B., D. P.. Ukrainos interneto portaluose ji rado informaciją apie ieškovui iškeltas bylas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovę UAB „Panevėžio rytas“ per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo O. F. garbę ir orumą žeminančius duomenis, taip pat pripažino, kad interneto portale „Zagin nebaidugyh“ paskelbtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame ieškovas skelbia informaciją apie atsakovę, neatitinka tikrovės ir žemina atsakovės UAB „Panevėžio rytas“ dalykinę reputaciją. Iš atsakovės ieškovui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1 163,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės ir ieškovo valstybei priteisė po 15,86 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. 2023 m. gegužės 30 d. laikraštyje „Panevėžio kraštas“ (tiražo Nr. 39/6605) pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose buvo paskelbtas vedamasis žurnalistės G. K. straipsnis pavadinimu „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“. Tas pats Straipsnis 2023 m. gegužės 30 d. taip pat buvo patalpintas internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“. Straipsnis apie ieškovą, jo ir labdaros organizacijos VšĮ „Neabejingų būrys“ veiklą, Lietuvoje renkant labdarą Ukrainos žmonėms. Straipsnyje keliamos abejonės ieškovo reputacija, nurodytos veiklos skaidrumu.

7.2. 2023 m. birželio 5 d. Interneto portale „Zagin nebaidugyh“ paskelbta publikacija „Rusų pasaulio mylėtojai Lietuvoje prieš fondą“, prie kurios pridėtas vaizdo įrašas (toliau – ir Vaizdo įrašas), kuriame kalba ieškovas. Vaizdo įraše ieškovas piktinasi Straipsniu, nurodo, kad juo siekta pakenkti tiek jam, tiek labdaros fondui, neigiamai atsiliepia apie Straipsnį parašiusią žurnalistę, „Panevėžio krašto“ redaktorių bei visą laikraščio kolektyvą.

7.3. 2023 m. birželio 2 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę, nurodydamas, kad Straipsnyje pateikta informacija neteisinga, prašydamas jį pašalinti bei atsiprašyti. Į ieškovo pretenziją sureaguota nebuvo. Visuomenės informavimo etikos komisija 2023 m. lapkričio 7 d. Sprendimu (Nr. EKS-07/23) „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ nusprendė pripažinti, kad G. K. publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ („Panevėžio kraštas“, 2023 m. gegužės 30 d.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta. Žurnalistų etikos inspektorius 2023 m. lapkričio 24 d. Sprendimu (Skundo Nr. SK-192, 2023) nusprendė pripažinti ieškovo O. F. skundą dėl publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ (laikraštis „Panevėžio kraštas“, interneto tinklalapyje www.panskliautas.lt, 2023 m. gegužės 30 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti UAB „Panevėžio rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė:

8.1. Įvertinęs bylos duomenis, Straipsnio turinį, jame pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad žurnalistės parašytu Straipsniu visuomenei buvo perduota žinia, o ne nuomonė. Publikacijos antraštė „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ yra konstatuojamoji. Ja konstatuojama, kad ieškovas yra aferistas (sukčius, žmogus, kuris daro aferas), kuris mulkina (apgaudinėja, kvailina) kitus. Kitas Straipsnio teiginys – „Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“ – konstatuoja, kad ieškovas yra ne kartą teistas, t. y. daugiau nei vieną kartą buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą. Vartojamas ir neigiamą reikšmę nurodytame kontekste įgaunantis žodis „prasisuko“ (be didelių pastangų pasiekė savo, manytina, pasipelnė). Šie teiginiai viso Straipsnio kontekste suprantami kaip neginčytini faktai, tvirtinimai, kaip objektyviai egzistuojantys dalykai, o ne kaip asmeninis autoriaus tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Sakiniai suformuluoti kaip teigimas, konstatavimas, o ne kaip abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Nurodyti teiginiai priverčia eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie ieškovą, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, t. y. pateikiami faktai, o ne nuomonė.

8.2. Įrodymų, kad Straipsnyje paskleistos žinios atitinka tikrovę, byloje nėra. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo ne kartą nuteistas už nusikalstamos veikos, tuo labiau sukčiavimo, padarymą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, nesusijusių su sukčiavimu, padarymą. Tačiau šie duomenys negali būti pagrindu teiginiui, kad ieškovas buvo ne kartą teistas. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o tuo labiau nuteistas – t. y. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir Straipsnio publikavimo metu turintis neišnykusį teistumą – kaip turėtų būti suprantama iš nurodytų teiginių formuluočių, byloje nėra. Teismo vertinimu, traukimas administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų negali būti apibūdinamas žodžiu „teistas“, kaip nurodo atsakovė.

8.3. Byloje nėra pakankamai duomenų ir apie tai, kad ieškovas, prisidengdamas labdaros rinkimu, mulkina (apgaudinėja, kvailina) kitus. Nors liudytojų I. B., nurodžiusios, kad ieškovo bendradarbės liudytojai negalėjo paaiškinti, kur vežama labdara, kam ji perduodama, liudytojos D. P., nurodžiusios, kad teritorijoje, kur ieškovo fondas nurodo teikiąs paramą, apie tai nieko nežinoma, parodymai gali kelti abejonių ieškovo veiklos skaidrumu, tačiau be papildomo patikrinimo, be informacijos iš tiesioginių šaltinių, jie nėra pakankami konstatuoti Straipsnyje paskelbtai žiniai, kad ieškovas, prisidengdamas labdaros rinkimu, apgaudinėja kitus. Nurodytos Straipsniu perduodamos žinios nepatvirtina ir aplinkybės, jog VšĮ „Neabejingų būrys“ neteikė finansinių ataskaitų ar, kad apie šią organizaciją nėra žinoma kitoms labdaros organizacijoms ar ja užsiimantiems asmenims (pvz., organizacijai „Blue/Yelow“). Straipsnyje ši žinia suformuluota kategoriškai, vienareikšmiškai, kaip faktas, o ne abejonė ar klausimas, nors tam pakankamai duomenų Straipsnio publikavimo metu nebuvo surinkta. Teismo vertinimu, šios žinios (ieškovas yra ne kartą teistas, apgaudinėja kitus) žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi jos pateikia neteisingą ir neigiamą informaciją apie ieškovo asmenybę, jo veiklą.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė atsakovės teiginius, kad ši turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kadangi duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį (kuris turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją) bei jo visuomeninę veiklą, o atsakovė veikė sąžiningai, siekdama supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovės naudotas formuluotes, jų neigiamą, vienareikšmišką, konstatuojamąjį pobūdį, sprendė, kad atsakovė šiuos duomenis paskelbė, ne kiek siekdama sąžiningai supažindinti visuomenę su ieškovo veikla, o kiek šiais šokiruojančiais, kategoriškais teiginiais, siekdama pritraukti daugiau skaitytojų, o tuo pačiu didinti pajamas ir be pakankamo pagrindo neigiamai atsiliepti apie ieškovą. Tokiu būdu atsakovė pasirinko netinkamą visuomenės informavimo būdą, dėl ko nėra pagrindo atleisti jos nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 6 dalimi. Be to, teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad atsakovė netinkamai atliko savo kaip visuomenės informavimo priemonės pareigas, rengdama Straipsnį, patvirtino tiek Visuomenės informavimo etikos komisija, tiek Žurnalistų etikos inspektorius (ieškinio priedai).

8.5. Teismas, įvertinęs paskleistų žinių apie ieškovą pobūdį (Straipsnyje nurodoma, kad ieškovas ne kartą teistas, apgaudinėja kitus), apimtį, žinių paplitimą (informacija paskelbta vedamajame straipsnyje; atsakovė nurodė, kad laikraščio tiražas – 4 300 egz.; Straipsnis paskelbtas ir internete), jų vertinimą ir svarbą visuomenėje (žinios šiuo metu aktualia tema – pagalba karo niokojamai Ukrainai), nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias (ieškovas nurodė išgyvenęs dėl apie jį paskleistų žinių; nurodė, kad dėl jų buvo atleistas iš darbo; be to, dėl Straipsnio labdaros organizacijai VšĮ „Neabejingų būrys“ nebuvo suteikta reikiama pagalba), paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (atsakovė, teismo vertinimu, skleisdama žinias, elgėsi ne visai sąžiningai, turėjo ne vien tikslą informuoti visuomenę, pasirinko netinkamą informavimo būdą, konstatuota, kad atsakovė pažeidė ir kitas savo kaip visuomenės informavimo priemonės pareigas), sprendė, kad teisingas, protingas ir sąžiningas ieškovui iš atsakovės priteistinos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur.

8.6. Įvertinęs aplinkybes apie tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, imant interviu buvo informuotas ir sutiko būti fotografuojamas viešoje vietoje, teismas nepripažino, kad, publikuojant ieškovo atvaizdą, buvo pažeistos jo teisės, tame tarpe ir teisė į privatų gyvenimą, dėl ko šioje dalyje ieškinį atmetė.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė:

9.1. Įvertinęs bylos duomenis, atsakovės pateiktos ieškovo kalbos Vaizdo įraše turinio vertimą, jame pateikiamo teksto kontekstą, ieškovo naudojamas formuluotes, teismas iš esmės sutiko su atsakovės pozicija, kad Vaizdo įrašu ieškovas paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias apie atsakovės ir tuo pačiu jos darbuotojų prorusiškumą, veikimą prieš Ukrainą, dalyvavimą korupcinėse veiklose.

9.2. Vertime pateikti ieškovo teiginiai apie atsakovę, kad Lietuvoje viena prorusiškų pažiūrų Straipsnio autorė žurnalistė, „Panevėžio krašto“ vyriausiasis redaktorius ir bendrai visas laikraščio kolektyvas yra prorusiškų pažiūrų, nusiteikę prieš Ukrainą, nepalaiko Ukrainos; „Panevėžio kraštas“ yra korumpuotas, veikia prieš Ukrainos žmones, yra konstatuojamojo pobūdžio. Teiginiai apie atsakovę yra besąlygiški, jais nekeliami jokie diskusiniai klausimai, nėra užuominų apie tai, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi ieškovo nuomone. Šie teiginiai visos kalbos kontekste suprantami kaip neginčytini faktai, tvirtinimai, kaip objektyviai egzistuojantys dalykai, o ne kaip asmeninis ieškovo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas; sakiniai suformuluoti kaip teigimas, konstatavimas, o ne kaip abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Teismo vertinimu, nurodyti teiginiai priverčia eilinį klausytoją suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie atsakovę, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, t. y. pateikiami faktai, o ne nuomonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad šiais teiginiais buvo paskelbtos žinios apie atsakovę, o ne išreikšta nuomonė, kaip teigė ieškovas. Kitokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, jog Vaizdo įrašas paviešintas po Straipsnio, kuriuo, kaip konstatuojama teismo sprendimu, buvo pažeistos ieškovo teisės, publikacijos.

9.3. Įrodymų, jog ieškovo paskleistos žinios atitinka tikrovę, byloje nėra. Priešingai – atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė dažnai rašo apie Rusijos okupaciją Ukrainoje, publikuoja naujienas iš karo zonos, informaciją apie pagalbos būtinumą Ukrainai. Atsakovė remia Ukrainą per įvairius fondus, yra paaukojusi beveik 7 tūkst. eurų (priešieškinio priedai), iš ko matyti, kad atsakovė palaiko būtent Ukrainą, o ne agresorę. Taigi, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovo teiginiams apie atsakovės ir jos darbuotojų prorusiškumą, nusiteikimą prieš Ukrainą, veikimą prieš ją, dalyvavimą korupcinėse veiklose. Šios žinios (apie tai, kad atsakovė palaiko Rusijos karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu, dalyvauja korupcinėse veiklose) žemina atsakovės, kaip Lietuvos visuomenės informavimo priemonės, dalykinę reputaciją.

9.4. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo teiginius, kad šis nepaskleidė žinių, kadangi Vaizdo įrašą jis patalpino uždaroje socialinio tinklo grupėje, o į svetainę „Zagin nebaidugyh“ įrašą įkėlė šios svetainės administratorius, kuris ir turėtų atsakyti pagal atsakovės reikalavimą. Teismo vertinimu, vaizdo įrašo patalpinimas socialiniame tinkle, nepaisant to, ar tai padaryta uždaroje grupėje, ar ne, jei jį peržiūrėjo bent vienas asmuo, turi būti laikomas paskelbimu. Ieškovas pripažįsta pats nufilmavęs Vaizdo įrašą ir įkėlęs jį į socialinį tinklą, iš kurio įrašas buvo patalpintas „Zagin nebaidugyh“ svetainėje. Pažymėjo, kad iš ieškovo kalbos turinio vertimo matyti, kad pats ieškovas ne kartą prašo asmenų, žiūrinčių įrašą, pasidalinti juo su kitais, toliau jį platinti. Be to, teismas iš 2025 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio nustatė, kad Vaizdo įrašas yra laisvai pasiekiamas ir „Tik Tok“ platformoje. Teismas pripažino, kad būtent ieškovas paskleidė informaciją, žeminančią atsakovės dalykinę reputaciją, ir jis yra tinkamas atsakovas pagal priešieškinio reikalavimus.

9.5. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atsakovei atlyginimo klausimą, nurodė, jog byloje neįrodytas realus faktinis atsakovės dalykinės reputacijos sumenkėjimas dėl ieškovo paskleistų žinių. T. y., byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ieškovo paskleistos informacijos pasikeitė atsakovės savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į atsakovę, kad atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Byloje neįrodyti atsakovės teiginiai, kad redakcija sulaukė nemažai pasipiktinusių skaitytojų skambučių, kuriuose ji vertinama prorusiška. Atsakovės pozicija, kad ieškovo kaltinimai redakcijai prorusiškumu galėjo sukelti abejonių tarp skaitytojų dėl laikraščio misijos, o tai reiškia, kad atsakovė galėjo netekti nemažos dalies prenumeratorių, tėra prielaidos, kuriomis negali būti remiamasi, sprendžiant dėl realaus faktinio atsakovės dalykinės reputacijos sumenkėjimo. Nors atsakovė nurodė, kad po Vaizdo įrašo paskelbimo ji neteko apie 500 prenumeratorių, tačiau byloje nėra įrodymų, kad prenumeratorių netekimas susietas priežastiniu ryšiu su Vaizdo įrašo paskelbimu. Pažymėtina, kad Vaizdo įrašas yra ne lietuvių kalba, pirmą kartą buvo paskelbtas tik užsienio interneto tinklalapyje. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovo paskleista informacija buvo priežastis, lėmusi atsakovės nurodomą prenumeratorių sumažėjimą. Įvertinęs ieškovo paskleistos informacijos apie atsakovę paplitimo mastą (kuris, teismo vertinimu, yra itin nedidelis), poveikį ir realiai patirtą žalą (objektyvių priežastiniu ryšiu su informacijos paskleidimu susietų duomenų apie tai nėra), kitas aplinkybes (ieškovas Vaizdo įrašą paskelbė uždaroje socialinio tinklo grupėje; nėra duomenų, kad būtent ieškovas toliau šį Įrašą platino, patalpindamas „Zagin nebaidugyh“ svetainėje, platformoje „Tik Tok“), teismas pripažino, kad nenustatytas realus faktinis atsakovės dalykinės reputacijos sumenkėjimas kaip ieškovo paskleistų duomenų padarinys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 176, 185 straipsniai), dėl ko, teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

10. Teismas, pripažinęs, kad teismo sprendimu patenkinta po 50 proc. ieškovo ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas turėjo 3 862 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl nurodė, kad atsakovė jam turėtų atlyginti 1 931 Eur išlaidų. Atsakovė turėjo 1 535 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovas jai turėtų atlyginti 767,50 Eur išlaidų. Atlikęs įskaitymą, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 1 163,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių valstybei priteisė po 15,86 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 straipsnis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Panevėžio rytas“ (toliau – ir apeliantė, ir atsakovė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo dalis, kuriose iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir iš dalies atmestas priešieškinys, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamose dalyse yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovė adekvačioje paskelbtam Straipsniui „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ vietoje, t. y. laikraščio „Panevėžio kraštas“ pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose turi patalpinti paneigiančią informaciją. Pasak atsakovės, tokiu būdu teismas įpareigojo paneigimą paskelbti tris kartus viename laikraštyje „Panevėžio kraštas“ (1, 2, 6 puslapiuose). Toks teismo reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovė apie ieškovą paskelbė tik vieną vientisą Straipsnį, kuris atspausdintas keliuose puslapiuose. Teismo nurodymas tą patį tekstą paskelbti tris kartus skirtinguose puslapiuose reikštų, kad atsakovė tris kartus turi paneigti paskelbtą savo tekstą. CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė paneigimą išspausdina. Analizuojant šią teisės normą, dalytina išvada, kad paneigimas spausdinamas tik vieną kartą. Anot apeliantės, visiškai pakanka, kad paneigimo tekstas būtų išspausdintas pirmame puslapyje.

11.3. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Ieškovas yra viešasis asmuo. Atsakovė buvo sąžininga rinkdama duomenis Straipsniui, „Panevėžio rytas“ visais įmanomais būdais siūlė ieškovui išdėstyti savo argumentus, įrodyti dokumentais, kad jo veikla yra skaidri, tačiau to ieškovas nepadarė, teismui taip pat nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų. Redakcija veikė pagal pačius aukščiausius žiniasklaidos veiklos principus, siekdama pateikti kuo daugiau nuomonių, tačiau ieškovas į raginimus aiškiau išdėstyti savo poziciją nereagavo, vis išsisukinėjo. Atkreipia dėmesį, kad rinkdamas pinigus tokiems jautriems dalykams, kaip Ukrainos gynyba, ieškovas, kaip viešasis asmuo, privalo veikti itin skaidriai ir naudotis kiekviena jam suteikta galimybe viešinti savo veiklą. Bandymas vengti viešumo visuomenei gali sukelti pagrįstą įtarimą, kad ieškovas siekia kažką apmulkinti. Dėl tokios situacijos kaltas pats ieškovas.

11.4. Teismas neatsižvelgė į valstybinės įstaigos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos argumentus. Inspektorius neįžvelgė ginčo straipsnyje garbės ir orumo pažeidimo ir pateikė argumentus: „Viešosios informacijos skleidėjas (šiuo atveju atsakovė) elgėsi sąžiningai, suteikdama pareiškėjui pačiam pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, tačiau jis nepateikė pakankamai oficialių duomenų, įrodančių jo veikos skaidrumą; atsižvelgė į ypatingo viešojo intereso statusą ir pareiškėjo, kaip viešojo asmens statusą; straipsnyje neskelbiama, kad pareiškėjas yra nusikaltėlis; pagal pateiktą Ukrainos teisėsaugos informaciją yra akivaizdu, kad pareiškėjas Ukrainoje ne kartą yra pripažintas įvykdęs teisei priešišką veiką, o informacijos netikslumai ir agresyvi kritika nėra pagrindas taikyti atsakomybę“. Inspektorius pripažino tai, kad antraštėje paskelbta informacija neteisinga, tačiau konstatavo, kad ji pareiškėjo (šiuo atveju – ieškovo) garbės ir orumo nepažeidžia.

11.5. Nurodo, kad įrašas „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ yra paskelbtas antraštėje, kuri savo bendrine prasme yra įžanginė viso teksto dalis. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti pačios Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl Straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai. EŽTT ne kartą yra pasisakęs, kad žurnalistas turi teisę hiperbolizuoti pateiktą nuomonę ir hiperbolizuotai interpretuoti pateiktus faktus. EŽTT yra išaiškinęs, kad bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17; 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Atsižvelgdama į teismų praktiką, atsakovė nurodo, kad šioje byloje Straipsnio pavadinimas negali būti laikomas ieškovo garbės ir orumo įžeidimu, o Straipsnyje išsakyti teiginiai tėra jos nuomonė.

11.6. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad „teistas“ yra tik tas asmuo, kuris pripažintas baudžiamojoje byloje kaltu ir už nusikaltimą nuteistas asmuo. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad žodis „teistas“ pagal lietuvių kalbos taisykles nereiškia užbaigto veiksmo. Ieškovo teismų procesai dar nesibaigę, bet jis yra mažiausiai dviejose bylose nuteistas pirmos instancijos teismo administracinio nusižengimo bylose. Ieškovas baustas už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Akivaizdu, kad žmogus, sulaikytas vairuojantis apsvaigęs, vėliau renkantis, neva, Ukrainai pinigus Lietuvoje, pagrįstai sukelia didelių abejonių. Ieškovas buvo teisiamas administracinio nusižengimo bylose, todėl jis laikomas teistu. Atsakovė įrodė, kad ieškovas buvo teistas, todėl šis faktas negali būti laikomas žeminančiu ieškovo garbę ir orumą. Be to, teismas neatsižvelgė ir į atsakovės argumentus dėl neužbaigtų ieškovo bylų Ukrainoje. Karui prasidėjus ieškovas išvyko iš šalies ir į ją negrįžta, todėl bylos yra vilkinamos ir dėl ieškovo kaltės negalima sužinoti galutinių teismų sprendimų dėl ieškovo kaltumo ar nekaltumo.

11.7. Pasak apeliantės, žodis „mulkina“ nereiškia tiesioginio kaltinimo kokia nors nusikalstama veika. Visame Straipsnyje nė karto nėra pavartotas žodis „nusikaltėlis“. Mulkinimas gali būti ir nurodant neteisingus duomenis, nutylint tam tikras aplinkybes, siekiant asmeninio ar kito konkretaus tikslo. Mulkinti reiškia kvailinti, apgaudinėti, laikyti neišmanėliu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir konstatavo, jog pavartojant šį žodį šiuo atveju buvo pažeista ieškovo garbė bei orumas.

Šalies argumentai

11.8. Ieškovas teismui pateikė VšĮ „Dirbkime kartu“ direktorės L. K. raštą, kuriame teigiama, kad jos vadovaujama VšĮ nesuteiks labdaros organizacijai „Zagin Nebaidužyh“ paramos, nes laikraštyje „Panevėžio kraštas“ perskaitė neigiamą informaciją apie jo reputaciją. Raštas yra be datos. L. K. yra ir organizacijos lietuviškojo „Zagin Nebaidužyh“ atitikmens Lietuvoje VšĮ „Neabejingų būrys“ steigėja, todėl akivaizdu, kad ji su ieškovu yra pažįstama. Laikraščio Straipsnyje ieškovas pats neneigia, kad rūpinosi ukrainietiškosios „Zagin Nebaidužyh“ dukterinės firmos Lietuvoje steigimu ir yra jos neformalus lyderis, skunde teismui to taip pat nepaneigė. Šis dokumentas yra fiktyvus, kas liudija tik tai, kad ieškovas veikė neteisėtai ir neskaidriai, o tai liaudyje vadinama aferizmu.

Žemesnės instancijos teismas

11.9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo patirta žala verta 1 000 Eur, tačiau toks teismo sprendimas neparemtas faktinėmis aplinkybėmis ir nė vienu tiesioginiu įrodymu, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas. Ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu teigė, kad patyrė neigiamų emocijų, užgauliojimų, įvairių nepatogumų ir psichologinių išgyvenimų. Kaip konkrečiai tai pasireiškė, nenurodė, nes pas gydytojus nesilankė, nepateikė ir kitų konkrečių tų išgyvenimo įrodymų. Šioje byloje liudijo kitų Ukrainą remiančių labdaros organizacijų atstovės D. P. bei I. B.. Jos teigė, seniai įtarusios, jog labdarą rinkdamas ieškovas dirba nesąžiningai ir papasakojo įvairių tai patvirtinančių istorijų. Šios liudytojos apie tai, kad ieškovas mulkina patiklius gyventojus, kalbėjusios atvirai, kartą net kvietusios policijos pareigūnus, nes įtarė, kad ieškovo vadovaujami asmenys labdarą renka neteisėtai, tik policija atsisakė reaguoti, nes esą užsieniečių veikos negali tirti. Ieškovas teigė, kad būtent dėl Straipsnio „Panevėžio ryte“ buvo atleistas iš darbo, o vėliau buvo sugrąžintas atgal. Tačiau teismas, nustatydamas žalos dydį, neapklausė nei labdaros organizacijos „Neabejingų būrys“ Lietuvoje steigėjo, nei vadovo. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas buvo atleistas dėl atsakovės straipsnio. Tikėtina, ieškovas buvo atleistas dėl kitokių motyvų, galimai ir dėl įtarimų neteisėta veikla. Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis, kad Lietuvoje veikianti ir ieškovą įdarbinusi VšĮ „Neabejingų būrys“ nepateikė finansinės ataskaitos už 2023 metus ir iš jos buvo atimtas paramos gavėjo statusas. Straipsnis apie ieškovą laikraštyje išėjo vasaros pradžioje, tad jis tikrai nebuvo kliūtis pateikti finansinę ataskaitą. Tai tik dar kartą įrodo, kad pati organizacija veikė neskaidriai ir ieškovas galėjo būti atleistas ne dėl Straipsnio, o dėl kitų motyvų, netgi manipuliacijų dėl patirtos žalos.

11.10. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad atsakovei buvo padaryta reputacinė žala, bet netenkino turtinės žalos reikalavimo. Teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame ieškovas menkino laikraščio reputaciją, vadindamas redakciją Rusijos rėmėja, nors laikraštis „Panevėžio rytas“ yra oficialus Ukrainos kovos rėmėjas. Vaizdo įrašas buvo paskleistas ir itin populiarioje, daug vartotojų turinčioje „Tik Tok“ platformoje, o ji ir Lietuvoje yra labai populiari. Ieškovo įrašas rodomas kelerius metus, netgi teismo proceso metu įrašą galima buvo rasti internete, tą atsakovė pademonstravo per teismo posėdį. Tad laikraščiui žala buvo padaryta didžiulė, ir turtinė, nes akivaizdžiai krito tiražas. Teismo argumentas, kad įrašas yra ne lietuvių kalba ir mūsų skaitytojams yra nesuprantamas, yra klaidingas. Įrašas padarytas ne ukrainiečių, o rusų kalba, o ši kalba mūsų šalyje dar nuo okupacijos laikų yra populiari, ją supranta didžioji dalis gyventojų.

11.11. Ieškovui žala kompensuota paneigimo tekstu „Panevėžio krašto“ laikraštyje. Tuo tarpu atsakovei (redakcijai) tokiu būdu nebus kompensuota žala, nes paneigimo teksto ar vaizdo įrašo nėra galimybės reikalauti iš kitoje valstybėje veikiančios organizacijos „Zagin Nebaidužich“, kuriai vadovauja ieškovas ir kuri daugiau nei pusantrų metų publikavo atsakovę dergiantį vaizdo įrašą. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 1 000 Eur neturinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į iš atsakovės ieškovui priteistą žalos dydį.

12. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys ir atsakovės patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 30 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ (tiražo Nr. 39/6605) pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose buvo paskelbtas žurnalistės G. K. straipsnis pavadinimu „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ (toliau – Straipsnis). Straipsnis 2023 m. gegužės 30 d. taip pat buvo patalpintas internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“. Straipsnyje rašoma apie ieškovą, jo ir labdaros organizacijos VšĮ „Neabejingų būrys“ veiklą, Lietuvoje renkant labdarą Ukrainos žmonėms. Straipsnyje keliamos abejonės ieškovo reputacija, nurodytos veiklos skaidrumu.

17. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 5 d. interneto portale „Zagin nebaidugyh“ paskelbta publikacija „Rusų pasaulio mylėtojai Lietuvoje prieš fondą“, prie kurios pridėtas vaizdo įrašas (toliau – Vaizdo įrašas), kuriame kalba ieškovas. Vaizdo įraše ieškovas piktinasi Straipsniu, nurodo, kad juo siekta pakenkti tiek jam, tiek labdaros fondui, neigiamai atsiliepia apie Straipsnį parašiusią žurnalistę, laikraščio „Panevėžio kraštas“ redaktorių bei visą laikraščio kolektyvą.

18. Remiantis bylos duomenimis, 2023 m. birželio 2 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę, nurodydamas, kad Straipsnyje pateikta informacija neteisinga, prašydamas jį pašalinti bei atsiprašyti. Į ieškovo pretenziją sureaguota nebuvo. Visuomenės informavimo etikos komisija 2023 m. lapkričio 7 d. Sprendimu (Nr. EKS-07/23) „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ nusprendė pripažinti, kad G. K. publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ („Panevėžio kraštas“, 2023 m. gegužės 30 d.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta. Žurnalistų etikos inspektorius 2023 m. lapkričio 24 d. Sprendimu (Skundo Nr. SK-192, 2023) nusprendė pripažinti ieškovo O. F. skundą dėl publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ (laikraštis „Panevėžio kraštas“, interneto tinklalapyje www.panskliautas.lt, 2023 m. gegužės 30 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti UAB „Panevėžio rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

19. Taigi, byloje iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl laikraštyje „Panevėžio kraštas“ atsakovės paskelbto Straipsnio, kuriame, ieškovo teigimu, neigiamai atsiliepiama apie jį kaip asmenį ir jo vykdomą veiklą, taip pažeidžiant jo garbę ir orumą. Taip pat ir dėl ieškovo teiginių, paskelbtų internetiniame portale „Zagin nebaidugyh“ Vaizdo įraše, kuriame atsakovė ir jos darbuotojai pristatomi kaip esą palaikantys agresorę Rusiją, galėjusių pažeisti atsakovės dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad tiek atsakovė pažeidė ieškovo garbę ir orumą, tiek ieškovas pažeidė atsakovės dalykinę reputaciją; iš atsakovės ieškovui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigojo atsakovę paneigti tikrovės apie ieškovą neatitinkančią informaciją. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

20. Atsakovė tvirtina, kad paskelbtame Straipsnyje apie ieškovą pateikta pozicija tėra tik jos nuomonė, ne faktai, o nuomonės reiškimas negali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Tuo atveju, jeigu asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia kito asmens, apie kurį buvo paskleista informacija, garbę ir orumą, pastarasis asmuo gali ginti savo teises CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdais. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 1 dalimi, toks asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po šio asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

23. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

26. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Straipsnio antraštėje ir tekste visuomenei buvo perduota žinia, kad ieškovas yra aferistas ir nusikaltėlis, kuris, prisidengdamas labdaringa veikla, iš tiesų apgaudinėja žmones ir siekia asmeninės naudos. Pasak ieškovo, Straipsnyje pateikta informacija, esą jis yra ne vieną kartą teistas aferistas, yra neteisinga, melaginga, nepatikrinta ir neparemta objektyviais faktais. Atsakovė, su tuo nesutikdama, nurodo, kad Straipsnyje publikuota pozicija tėra jos nuomonė. Pasak jos, žodis „mulkinti“ nereiškia nusikalstamos veikos, o žodžiu „teistas“ galima apibūdinti asmenį, kuris nebūtinai yra padaręs nusikalstamų veikų, tačiau ir administracinių nusižengimų.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamo Straipsnio turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad jos išsakyti teiginiai tėra tik jos subjektyvi nuomonė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Straipsnyje nurodyti teiginiai laikytini žiniomis.

28. Iš laikraštyje „Panevėžio kraštas“ paskelbto Straipsnio pavadinimu „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ matyti, kad ieškovas pristatomas neigiamame kontekste – jau pirmame puslapyje teigiama, kad Panevėžyje veikė („prasisuko“) jo suburta labdaros rinkėjų grupė, o pats vyras esą yra ne kartą teistas („Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“). Antrajame puslapyje abejojama ieškovo veiklos teisėtumu, nurodant, jog dokumentai, naudoti pinigų rinkimui, buvo neoficialios išvaizdos, spausdinti ant paprasto popieriaus ir be jokių valstybinių ženklų („Dokumentai abejotini: ant paprasčiausio popieriaus, be jokių atpažįstamų valstybinės įstaigos ženklų, panašūs į tokius, ką bet kas gali atsispausdinti kompiuteriu“). Šeštajame puslapyje pateikiami dviejų moterų – D. P. ir I. B. – pasisakymai, kuriuose minima ieškovo kriminalinė praeitis, problemos dėl alkoholio vartojimo („Gavau informacijos, kad jis keliskart teistas, turėjo problemų dėl alkoholio, jam nuolat atimdavo teises“). Be to, viena jų, t. y. D. P., teigė gavusi iš ieškovo pasiūlymą leisti rinkti aukas jos fondo vardu už finansinį atlygį („Jo žmonės manęs prašė leisti mano fondo vardu rinkti pinigus ir už tai žadėjo kas savaitę mokėti po 1500 eurų“). Teisėjų kolegija, įvertinusi šių teiginių pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu, kad tiek Straipsnio antraštė, tiek visos minėtos teksto formuluotės yra konstatuojamojo pobūdžio ir pateikiamos be abejonės ar klausimo formos, todėl eilinis skaitytojas jas gali suvokti kaip tikrovę atitinkančius faktus. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad Straipsnyje vartojami teiginiai, tokie kaip „aferistas mulkina Ukrainos vardu“, „prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“, vertintini kaip teigimai apie objektyviai egzistuojančius faktus, kurie nėra paremti byloje esančiais įrodymais. Į bylą nepateikti įrodymai apie ieškovo padarytas sukčiavimo ar kitokias nusikalstamas veikas, priešingai – byloje pateiktas Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos išrašas (CBP-4741) liudija apie tai, kad 2023 m. vasario 23 d. duomenimis ieškovas neišnykusio arba panaikinto teistumo neturėjo, taip pat Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuorašas (DOK-34439) patvirtina, kad 2023 m. spalio 12 d. duomenimis ieškovui nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis neteistas. Vadinasi, teiginys apie ieškovą, kaip apie, neva, kažkada teistą asmenį ar sukčių, yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės. Vien liudytojų (D. P., I. B.) subjektyvūs parodymai, nesant papildomos, objektyvios informacijos, nėra pakankamas pagrindas skleisti kategorišką žinią, jog ieškovas, veikdamas per labdaros fondą, vykdo apgaulingą veiklą. Papildomai pažymėtina, kad byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) 2023 m. kovo 22 d. išduoti skaidriai dirbančiųjų ID ieškovui ir kitam VšĮ „Neabejingų būrys“ darbuotojui A. B. (CBP-4741) liudija, kad šie asmenys oficialiai įdarbinti pagal darbo sutartis, yra savarankiškai dirbantys asmenys arba į Lietuvos Respubliką komandiruoti asmenys.

29. Nesutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu, kad paskelbtame Straipsnyje nurodytas žodis „teistas“ gali būti vartojamas apibūdinant asmenį, padariusį ne tik nusikalstamų veikų, bet ir administracinių nusižengimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, negali būti laikomas „teistu“ teisiniu požiūriu. Teistumas yra baudžiamosios atsakomybės pasekmė, kai asmuo apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Administraciniai nusižengimai nepriklauso baudžiamosios teisės sričiai ir už juos taikoma administracinė atsakomybė nesukuria teistumo fakto. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės turimi duomenys apie administracinius nusižengimus, t. y., kad ieškovas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (DOK-34439, p. 63-64), negali būti pagrindu skelbti, jog asmuo (šiuo atveju – ieškovas) yra „ne kartą teistas“.

30. Be to, Valstybinės įstaigos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas „Dėl publikacijoje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ („Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt, 2023-05-30) paskelbtos informacijos“ (Skundo Nr. SK-192, 2023), kuriuo, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nusprendė, nebuvo konstatuotas ieškovo garbės ir orumo pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti, jos atsakovės paskelbta informacija nepažeidė ieškovo garbės ir orumo. Minėtas sprendimas neturi privalomosios galios ir neeliminuoja galimybės teismui savarankiškai įvertinti paskelbtos informacijos atitiktį garbės ir orumo pažeidimo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Valstybinės įstaigos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą.

31. Apeliantė, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, jog, rinkdama duomenis Straipsniui, buvo sąžininga, t. y. visais įmanomais būdais siūlė ieškovui išdėstyti savo argumentus, įrodyti dokumentais, kad jo veikla yra skaidri, tačiau pats ieškovas to nedarė, teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, be to, redakcija veikė vadovaudamasi žiniasklaidos veiklos principais, siekė pateikti kuo daugiau nuomonių. Vis dėlto, teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai. Pirma, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žurnalistė iš tikrųjų kreipėsi į ieškovą ir siūlė jam pateikti argumentuotą poziciją dėl jo veiklos. Antra, nors Straipsnyje ir buvo remiamasi dviejų moterų (D. P. ir I. B.) subjektyviomis nuomonėmis, tačiau jų teiginiai buvo paskelbti jų objektyviai nepatikrinus ir neįvertinus jų pagrįstumo.

32. Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo garbės ir orumo publikuoto Straipsnio teiginiais pažeidimą.

33. Iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės padarytą pažeidimą, įpareigojo atsakovę per dvidešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ir adekvačioje paskelbtam straipsniui „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ vietoje, t. y. laikraščio „Panevėžio kraštas“ pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose ir internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2023 m. gegužės 30 d. UAB ,,Panevėžio rytas“ valdomame laikraštyje „Panevėžio kraštas“ ir internetiniame puslapyje www.panskliautas.lt paskelbtame straipsnyje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ paskleisti teiginiai apie O. F. „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ ir „Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“ neatitinka tikrovės ir žemina O. F. garbę ir orumą.“. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę paskelbtos informacijos paneigimą paskelbti tris kartus viename laikraštyje. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors informacija apie ieškovą buvo paskelbta trijuose laikraščio puslapiuose, tačiau sutiktina su apeliante, jog buvo publikuotas vienas vientisas Straipsnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas skelbti paneigimą visose šiose vietose laikytinas pertekliniu ir neproporcingu – pakanka, kad paneigimas būtų paskelbtas vieną kartą, aiškiai ir adekvačiai informuojant skaitytojus apie pripažintą neteisingos informacijos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, paskelbtos informacijos paneigimo apimtys mažintinos, įpareigojant atsakovę paskelbtą tikrovės apie ieškovą neatitinkančią informaciją paneigti laikraščio „Panevėžio kraštas“ viename, t. y. pirmajame, puslapyje.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovas neturtinės žalos neįrodinėjo jokiais kitais įrodymais, išskyrus žodinius paaiškinimus, todėl, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus ir priteistinus neturtinės žalos dydžius.

36. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo už duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimą gali reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Armonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje V. ir P. prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 110). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovas priteisti neturtinės žalos atlyginimą prašo, remdamasis iš esmės tuo, jog dėl išspausdinto Straipsnio patyrė dvasinius išgyvenimus, sulaukė užgauliojimų, neigiamų reakcijų, prarado darbą, paramos fondas VšĮ „Dirbkime kartu“ atsisakė suteikti ieškovo fondui VšĮ „Neabejingų būrys“ paramą.

40. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, vertino tokias aplinkybes: paskleistų žinių apie ieškovą pobūdį (Straipsnyje nurodoma, kad ieškovas ne kartą teistas, apgaudinėja kitus), apimtį, žinių paplitimą (informacija paskelbta vedamajame straipsnyje; atsakovė nurodė, kad laikraščio tiražas – 4 300 egz.; Straipsnis paskelbtas ir internete), jų vertinimą ir svarbą visuomenėje (žinios šiuo metu aktualia tema – pagalba karo niokojamai Ukrainai), nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias (ieškovas nurodė išgyvenęs dėl apie jį paskleistų žinių; nurodė, kad dėl jų buvo atleistas iš darbo; be to, dėl Straipsnio labdaros organizacijai VšĮ „Neabejingų būrys“ nebuvo suteikta reikiama pagalba), paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (atsakovė, skleisdama žinias, elgėsi ne visai sąžiningai, turėjo ne vien tikslą informuoti visuomenę, pasirinko netinkamą informavimo būdą, konstatuota, kad atsakovė pažeidė ir kitas savo kaip visuomenės informavimo priemonės pareigas).

41. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodo apeliantė, ieškovas patirtą neturtinę žalą įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, nepateikdamas jokių jo teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Ieškovas nurodė, jog dėl paskelbto Straipsnio buvo atleistas iš darbo, tačiau konkrečiai įrodymų, kad minėtas ieškovo atleidimas būtų susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais (paskelbtu Straipsniu), nėra. Be to, dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma (pradinė ieškovo prašyta teismo priteisti jam neturtinės žalos suma – 10 000 Eur), nepateikė ir jokių įrodymų apie patirtas neigiamas reakcijas, užgauliojimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovas būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti.

42. Ieškovas, be kita ko, teismo prašė priteisti neturtinę žalą, argumentuodamas ir tuo, kad dėl ginčijamo Straipsnio paskelbimo labdaros organizacija VšĮ „Neabejingų būrys“ neteko paramos; VšĮ „Dirbkime kartu“ direktorė L. K. atsisakė VšĮ „Neabejingų būrys“ suteikti finansinę pagalbą (CBP-4741). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra susijusi su asmens asmeniniais dvasiniais išgyvenimais, moraliniu sukrėtimu ar emociniu skausmu. Neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuo atveju, jei ji tiesiogiai susijusi su konkrečiu asmeniu, kuris ją patyrė. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas labdaros organizacijos patirta žala (paramos negavimu), jis nepatenka į neturtinės žalos apibrėžimą, nes neturi tiesioginio ryšio su asmens asmeniniais išgyvenimais ar neigiama emocine patirtimi.

43. Visų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumos vertinimo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad teisės pažeidimo pripažinimas, įpareigojimas atsakovei viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir ieškovo patirtą neturtinę žalą. Įvertinus byloje esančius duomenis, skundo argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui turi būti priteista piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo naikintina.

44. Apeliantė apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei neturtinės žalos, patirtos už ieškovo viešai paskelbtą Vaizdo įrašą internetiniame portale „Zagin nebaidugyh“ apie atsakovę ir jos darbuotojus, todėl, atsižvelgusi į skundžiamu sprendimu ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį, prašo jai iš ieškovo priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos. Savo reikalavimą motyvuoja tuo, jog patalpintu Vaizdo įrašu buvo menkinama atsakovės reputacija, šis įrašas buvo paskleistas itin populiarioje, daug vartotojų turinčioje „Tik Tok“ platformoje, rodomas kelerius metus, dėl ko krito tiražas. Teisėjų kolegija su atsakovės išdėstyta pozicija nesutinka.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių realų ir faktinį atsakovės dalykinės reputacijos sumenkėjimą dėl ieškovo paskleistos informacijos. Teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų pasikeitusį požiūrį į atsakovę kaip visuomenės informavimo priemonę, sumažėjusį jos veiklos teigiamą vertinimą, ar kad būtų objektyviai pablogėję atsakovės santykiai su skaitytojais ar kitais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prielaida grindžiamą atsakovės poziciją dėl, neva, patirtos žalos dėl prenumeratorių sumažėjimo, kadangi ši aplinkybė byloje neįrodyta. Taigi, pagrįstai konstatuota, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovo paskelbto Vaizdo įrašo ir atsakovės nurodomų neigiamų padarinių.

46. Be to, pažymėtina, kad atsakovė, tiek pareikšdama patikslintą priešieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą, neturtinės žalos dydį formulavo remdamasi ieškovo nurodytu reikalavimu. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir ieškovas ieškiniu, o po to, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos, atsakovė apeliaciniame skunde savo reikalavimą taip pat pakeitė, suformuluodama ieškovo reikalavimui analogišką – 1 000 Eur – neturtinės žalos dydžio reikalavimą. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė neturtinės žalos dydį grindžia ne objektyviais kriterijais ar realiai patirtu dalykinės reputacijos sumažėjimu, bet reaguoja į ieškovo procesinę poziciją ir teismo sprendimą, kas kelia abejonių apskritai dėl šio reikalavimo pagrįstumo bei jo savarankiškumo. Tokie atsakovės veiksmai nėra suderinami su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

47. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nenustatytas realus dalykinės reputacijos sumenkėjimas, kaip būtina sąlyga neturtinei žalai atlyginti, todėl atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstai buvo atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

49. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir motyvuotai konstatavo ieškovo garbės ir orumo pažeidimą, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti, tačiau nepagrįstai įpareigojo atsakovę apie ieškovą paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą paskelbti laikraščio „Panevėžio kraštas“ trijuose puslapiuose. Teisėjų kolegija šiuo sprendimu minėtos informacijos paneigimo paskelbimo apimtis mažina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo, neįvertino, kad byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo realiai patirtą neturtinę žalą, nėra, todėl nepagrįstai priteisė jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo panaikina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje pateikė du reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę savo sąskaita be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis ir adekvačioje paskelbtam straipsniui „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ vietoje, t. y. laikraščio „Panevėžio kraštas“ pirmajame, antrajame ir šeštajame puslapiuose ir internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“ paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Savo ruoštu atsakovė patikslintame priešieškinyje pareiškė taip pat du reikalavimus: 1) pripažinti, kad ieškovo interneto portale „Zagin nebaidugyh“ 2023 m. birželio 5 d. dieną paskelbtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame ieškovas skelbia informaciją apie atsakovę ir jos darbuotojus, neatitinka tikrovės ir žemina atsakovės dalykinę reputaciją; 2) priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teismo sprendimu patenkinta po 50 proc. ieškovo ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas nežymiai – sumažinant apie ieškovą paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo apimtį ir nepriteisiant ieškovui neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinio, tiek patikslinto priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis iš esmės išlieka tokia pati (po 50 proc.), bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš esmės nesikeičia, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Nurodė, jog sumokėjo 159 Eur žyminį mokestį ir patyrė 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų apmokėjimą – 2025 m. gegužės 9 d. sąskaitą – faktūrą už advokato teisines paslaugas (030) ir 2025 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 105 (DOK-24752).

55. Atsakovė apeliaciniu skundu teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti (nepripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovo asmens garbę ir orumą (netenkintas), nepriteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimo (tenkintas 100 proc.)), o jos pateiktą patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi (priteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimą (netenkintas)). Iš viso tenkinta 33,33 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

56. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 53 Eur (159 Eur x 33,33 proc.) žyminio mokesčio išlaidų.

57. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už apeliacinio skundo parengimą priteistiną dydžio koeficientą sudaro 2,5. Apeliacinis skundas parengtas 2025 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. IV ketvirtį buvo 2 335,9 Eur, todėl už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 5 839,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 133,32 Eur (400 Eur x 33,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl apie ieškovą paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo apimties pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovę UAB „Panevėžio rytas“, juridinio asmens kodas 302253998, per dvidešimt dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo O. F. garbę ir orumą žeminančius duomenis ir adekvačioje paskelbtam straipsniui „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ vietoje, t. y. laikraščio „Panevėžio kraštas“ pirmajame puslapyje bei internetinio puslapio www.panskliautas.lt tituliniame puslapyje rubrikose „Naujausi straipsniai“ ir „Aukštaitijos diena“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2023 m. gegužės 30 d. UAB ,,Panevėžio rytas“ valdomame laikraštyje „Panevėžio kraštas“ ir internetiniame puslapyje www.panskliautas.lt paskelbtame straipsnyje „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ paskleisti teiginiai apie O. F. „Aferistas mulkina Ukrainos vardu“ ir „Pastarosiomis dienomis Panevėžyje prasisuko vieno ne kartą teisto vyro suburta labdaros rinkėjų grupė“ neatitinka tikrovės ir žemina O. F. garbę ir orumą.“.“

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl ieškovui priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo panaikinti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“, juridinio asmens kodas 302253998, naudai 186,32 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Renata BeinoravičienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė