- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2-260-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00212-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- R. D., A. D.
- Atsakovas
- „Swedbank”, O. D.
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovui R. D., ieškovo atstovui advokato padėjėjui M. C., atsakovės „Swedbank”, AB atstovui V. Š., atsakovei O. D., atsakovės atstovei advokatei S. B. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. D. ir A. D. ieškinį atsakovams O. D., „Swedbank“ akcinei bendrovei dėl būsto paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, dėl hipotekos sandorio pripažinimo apsimestiniu, dėl teisių ir pareigų pagal būsto paskolos sutarties, pirkimo - pardavimo sutarties, hipotekos perkėlimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai R. D. ir A. D. kreipėsi į teismą prašydami: 1) Pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės D. R. patvirtintos Nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjas, t. y. atsakovė įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti ieškovams R. D. ir A. D.. 2) Pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000 Lt kreditas, ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovams R. D. ir A. D.. 3) Pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. įregistruotą sutartinę hipoteką, kurios kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią įkaito davėjas O. D. įkeitė nekilnojamąjį daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkaito davėjo teises ir pareigas perkelti ieškovams R. D. ir A. D..
2. Nurodė, kad ieškovas R. D. ir atsakovė O. D. buvę sutuoktiniai. Nutraukus (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių bendravimas nutrūko. Neužilgo šalys ir vėl pradėjo bendrauti ir atsakovei parodžius iniciatyvą atnaujino santykius, apsigyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis ginčo buto adresas: (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklausė ieškovo motinai, t. y. ieškovei A. D. Ieškovas nusprendė pradėti verslą, kurio pradžiai reikėjo apyvartinių lėšų, todėl ieškovas kreipėsi į finansų įstaigas, t .y. kredito unijas, Lietuvoje veikiančius bankus, tačiau nei kredito unijos, nei Lietuvoje veikiantys bankai, ieškovui paskolos verslo pradžiai nesuteikė, motyvuodami, tuo, kad ieškovas neturi nuolatinio darbo ir pastovių pajamų. Po kelių nesėkmingų bandymų pasiskolinti pinigų, ieškovui kilo mintis pirkti nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ieškovei A. D., ir kurį ieškovas pastatė savo rankomis ir faktiškai jame tebegyvena iki šiol. Ieškovas pasiūlė motinai planą, pagal kurį iš jos būtų perkamas butas su banko paskola, o dalis gautų lėšų būtų panaudota verslui, o kita dalis paskolai dengti. Ieškovo motina sutiko, tačiau reikėjo statytinio, kuris savo vardu sudarytų paskolos sutartį su banku ir nupirktų iš ieškovo motinos butą. Kadangi ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo neblogi, o atsakovė dirbo ir turėjo pastovias pajamas, ieškovas atsakovei pasiūlė sudaryti apsimestinius sandorius, t. y. savo vardu sudaryti paskolos sutartį ir už gautus pinigus nusipirkti ginčo butą iš ieškovės. Atsakovė sutiko su ieškovo pasiūlymu.
3. Nors atsakovė dirbo ir gavo nuolatines pajamas, tačiau atsakovės gaunamos pajamos buvo mažos. Ieškovas žinodamas, kad atsakovės gaunamos nuolatinės pajamos yra mažos norint gauti būsto paskolą, suorganizavo, kad atsakovė būtų įdarbinta ieškovo pažįstamo, architekto, valdomoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Palangos projektas“. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, konsultavosi su bankais dėl būsto paskolos suteikimo, savo lėšomis organizavo ieškovės turto vertinimą. Po ilgų konsultacijų su bankų atstovais, būsto paskolą sutiko suteikti tik AB Swedbank, tačiau atsakovei reikėjo įnešti pradinį įnašą, kurio ji neturėjo. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, pasiskolino pinigų, kad juos galėtų paskolinti atsakovei. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovė iš ieškovo pasiskolino 110 000 Lt. Prieš atsakovei sudarant apsimestinius sandorius, šalys suderino esmines tokių sandorių sąlygas, t. y. ieškovas ir atsakovė susitarė, kad paskolos įmokas mokės ieškovas arba ieškovė, atsakovė po apsimestinių sandorių sudarymo suteiks ieškovui notarinį įgaliojimą valdyti, tvarkyti, įkeisti, mainyti ar parduoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą.
4. Ieškovui atsakovei paskolinus 110 000 Lt, pastaroji (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su ieškove A. D. sudarė nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė A. D. pardavė atsakovei nekilnojamąjį daiktą: (duomenys neskelbtini), butą/patalpą - gyvenamąją patalpą nuo 7-12 iki 7-21, pastatas, kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų), bendras plotas: 143,20 kv. m.
5. Po apsimestinių sandorių, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakovė suteikė ieškovui notarinį įgaliojimą, kuriuo ieškovui buvo suteikta teisė 10 metų valdyti, tvarkyti ir įkeisti bet kuriam kreditoriui, mainyti, parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūrą atsakovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo butu, tuo tikslu atstovauti atsakovę Valstybės įmonėje Registrų centras, apskrities viršininko administracijoje, notaro biure, hipotekos skyriuje, advokatų kontoroje, visose valstybės, savivaldybės ir visose kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, gauti iš Valstybės įmonės Registrų centras pažymą sandoriui, pažymėjimą ir kitus reikalingus dokumentus, sudaryti sutartį su pirkėjais ir pasirašyti ją notaro biure, o taip pat pasirašyti perdavimo - aktą, gauti pinigus už parduotą patalpą, pasirašyti hipotekos ir įkeitimo lakštus, juos įregistruoti ir išregistruoti hipotekos skyriuje, daryti atsakovės vardu pareiškimus, rašyti prašymus, pasirašyti už atsakovę ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pasibaigus įgaliojimo terminui, (duomenys neskelbtini) atsakovė pratęsė dar 10 m. notarinį įgaliojimą, kuriuo ieškovui buvo suteikta teisė 10 m. valdyti, tvarkyti, įkeisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Po atsakovės sudarytų apsimestinių sandorių, ieškovė A. D. ieškovui davė pinigų, kad jis galėtų grąžinti skolas ir įkurti verslą.
6. Ieškovei nuosavybės teise priklausė dar kelios patalpos, vienuose iš jų, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas įkūrė soliariumų studiją „Soliariumų namas“. Šis verslas tuo metu pradėjo ieškovui generuoti pastovias pajamas, kurių pakako būsto paskolos įmokoms sumokėti ir dar užsidirbti papildomai. Ieškovas siekdamas atsidėkoti atsakovei už sudarytus apsimestinius paskolos ir nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, apmokėjo už atsakovės vairavimo kursus ir padovanojo automobilį už 25 000 Lt sumą. Ieškovui versle reikėjo atsakovės pagalbos, todėl šalys susitarė, jog atsakovė turėdama išeigines pagrindinėje darbovietėje (ligoninėje), per jas administruos soliariumo studiją. Atsakovė mielai sutiko padėti ieškovui. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė galės gyventi jai nuosavybes teise priklausančiame bute, kuri ji įgijo apsimestiniu sandoriu, kol ieškovas arba ieškovė nupirks kitą nekilnojamąjį turtą - butą, kuriame atsakovė galės gyventi nemokėdama nuomos. Ieškovė (duomenys neskelbtini) savo vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esant, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė persikraustė gyventi į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Vėliau šias patalpas ieškovė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu perleido ieškovui. Atsakovė iki šiol gyvena jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nemokėdama nuomos mokesčio, moka tik įmokas už komunalinius patarnavimus ir mokesčius, kurie yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, atnaujinimu. 2007 m. ieškovas nusprendė vystyti nekilnojamojo turto verslą Bulgarijoje. Prieš išvykdamas į Bulgariją, ieškovas su atsakove susitarė, kad iš ieškovo soliariumų verslo sugeneruotų pinigų bus dengiamos būsto kurį nupirko ieškovas paskolos įmokos, o likusius pinigus atsakovė naudos Soliariumų studijos pagerinimui ir savo atlyginimui išsimokėti. 2018 m. ieškovas su šeima, vaikais grįžęs į Lietuvą apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovo ir atsakovės draugiški santykiai pasikeitė, atsakovė reikalavo ieškovo persirašyti būsto paskolos sutartį savo vardu, taip pat, kad perleistų buto, kuriame gyvena atsakovė, nuosavybes teises, atsisakė dirbti soliariumų studijoje. 2022 m. rugsėjo mėnesį ieškovas kreipėsi į bankus, siekdamas pakeisti būsto paskolos sutarties šalį, pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, bankai patvirtino ieškovo paraiškas ir sutiko suteikti kreditus, tarp šalių buvo sudarytos sutartys, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė panaikino suteiktą notarinį įgaliojimą ir atsisakė vesti derybas dėl kredito ir ginčo buto perrašymo. Atsakovė visiškai nutraukė ryšius su ieškovu, nebeatsakė į ieškovo skambučius, žinutes.
Motyvuojamoji dalis
7. Atsižvelgiant į tai, kad visų sandorių tikrąja šalimi buvo ieškovas, bet ne atsakovė, ji šiuo metu elgiasi nesąžiningai, siekia, kad ieškovo pinigais nupirktas butas nuosavybės teise pasiliktų jai, nors ginčo butas įgytas apsimestiniu sandoriu. Atsakovė nevykdė savo, kaip kredito gavėjos, pareigos mokėti kredito davėjui kreditą ir palūkanas, o šią pareigą vykdė ieškovai iš savo asmeninių piniginių lėšų, paskolos įmokos ir toliau mokamos ieškovo asmeninėmis lėšomis.
8. 2023-11-30, 20213-12-12 patikslintais ieškiniais prašė pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovų ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė. Atidalinti šalių bendrą turtą, ieškovams priteisiant po 45/100 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei 10/100 dalių buto. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000 Lt kreditas, modifikuoti ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D., ieškovei A. D. ir atsakovei O. D..
9. Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį ieškovai 2023-12-28 pareiškime nurodė, kad palaiko savo poziciją dėl byloje pareikšto pradinio ieškinio, t. y. palaiko savo pradinius reikalavimus ir prašo: 1) (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. patvirtintos Nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjas, t. y. atsakovė įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti ieškovui R. D. ir ieškovei A. D.; 2) (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D. ir ieškovei A. D.; 3) (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. įregistruotą sutartinę hipoteką, kurios kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią įkaito davėjas O. D. įkeitė nekilnojamąjį daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D. ir ieškovei A. D..
10. 2024-04-24 teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad patikslina reikalavimus ir prašo: 1) (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. patvirtintos Nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjas, t. y. atsakovė įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti ieškovui R. D.; 2) (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D.; 3) (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. įregistruotą sutartinę hipoteką, kurios kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią įkaito davėjas O. D. įkeitė nekilnojamąjį daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D.. Iš esmės atsisakė dalies reikalavimų dėl pirkėjo teisių pagal pirkimo sandorį, kredito gavėjos teisių ir pareigų ir įkaito davėjos teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei A. D..
11. Ieškovai papildomai nurodė, kad atsakovė iš individualios įmonės „DRJ Real Estate” veiklos kredito įmokų nedengė, nepateikė tokių duomenų. Individuali įmonė veikė nuostolingai, turėjo skolų, ir atsakovė neturėjo jokių realių galimybių mokėti būsto kredito. Atsakovė neįkūrė įmonės „DVARAS”, o nusipirko ją už 2 levus (1 euras) 2017 m. įmonė jokios veiklos nevykdė ir nevykdo todėl atsakovė jokių pajamų negavo. Atsakovė ieškovui 2019 m. pardavė įmonę „Dvaras” už 1,00 Eur, kadangi absoliučiai nesirūpino įmone, neteikė per buhalterę nulinių metinių ataskaitų, nemokėjo kaip direktorė įmokų į Bulgarijos biudžetą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pardavė ieškovui įmonę, ir pastarasis neva liko skolingas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių tariamos skolos egzistavimo fakto. Atsakovės argumentas, kad ji neva eilę metų nesuprato, jog ieškovai atlikdami mokėjimus atsakovei bei mokėjimo paskirtyje nurodydami kredito už patalpą (butą), esančią (duomenys neskelbtini) įnašas „Swedbank” AB , tikėjo, kad tai tariamos skolos grąžinimas, yra atsakovės gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Nesutinka su atsakove, kad soliariumų studija buvo šeimos verslas, kuriame dirbo ir verslą organizavo pati atsakovė. Ji jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius nepateikė. Soliariumų verslo planą sugalvojo ir jo įkūrimą organizavo ieškovas R. D.. Soliariumus iš savo asmeninių lėšų įsigijo ieškovė A. D.. Soliariumų studija buvo įrengta ieškovei A. D. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovė A. D. inicijavo pastato rekonstrukciją, gavo leidimus, reikalingus pastato rekonstrukcijai, samdė darbuotojus statybos darbų atlikimui. Atsakovė tik laisvomis dienomis, kuomet nedirbo ligoninėje, administravo Soliariumų studiją. Ginčo butas pirkimo metu kainavo 550 000 Lt, ieškovas R. D. prie buto pirkimo prisidėjo paskolindamas atsakovei 110 000 Lt, kurių atsakovė negrąžino iki šiol. Be to, ieškovai už ginčo butą sumokėjo 102 031,65 Eur, o atsakovė piniginių įnašų už ginčo butą neatliko.
12. 2024-02-22 ieškovai pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (3t. b.l. 151-154).
13. Atsakovė O. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo motinos vardu (duomenys neskelbtini) nupirko negyvenamąją patalpą dideliame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo daug parduotuvių, restoranas, bendrabutis. Patalpoje buvo įvesta tik elektra, nebuvo vandentiekio. Vėliau tose patalpose D. įrengė pilstomo alaus barą, kuriame pardavėjomis dirbo atsakovė ir atsakovės motina Z. J.. Dar vėliau minėtose patalpose ieškovas pradėjo vykdyti statybos darbus, t y. statyti ir įrenginėti antrą aukštą, kuriame ir buvo įrengtas ginčo butas. Apie tai, kad ieškovas pasiūlė motinai planą, pagal kurį iš jos būtų perkamas butas su banko paskola, o dalis gautų lėšų būtų verslui, o kita dalis paskolai dengti ir apie šio plano subtilybes atsakovei nieko nepasakojo. Tuo metu patalpose gyveno ji su ieškovu, abu šiomis remontuojamomis patalpomis naudojosi, bendromis lėšomis juos statė, vasarą patalpas nuomojo poilsiautojams.
14. Nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, ji 2001-07-05 įkūrė individualią įmonę „DRJ Real Estate“, tapo jos savininke. (duomenys neskelbtini) , jau nutraukus šalių santuoką ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, „DRJ Real Estate“ sudarė su ieškove negyvenamų patalpų panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią panaudos davėja ieškovė perdavė panaudos gavėjai atsakovės individualiai įmonei laikinai valdyti ir naudotis neatlygintinai 60,2 kv.m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsipareigojo mokėti komunalinius ir visus kitus mokesčius. Įmonės veikla buvo labai plati, turėjo teisę prekiauti alkoholiu, fejerverkais, nekilnojamuoju turtu ir t.t. Iš įmonės veiklos gautos pajamos buvo naudojamos būsto paskolos dengimui. Įmonė veikė iki 2011 m., 2011-12-15 Juridinių asmenų registre individualiai įmonei buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas.
15. Ieškovui dar šalims gyvenant santuokoje pradėjus domėtis nekilnojamuoju turtu, esančiu Bulgarijoje ir prekyba juo, atsakovės vardu Bulgarijoje buvo įkurta vienasmenės ribotos atsakomybės bendrovė „Dvaras“. Atsakovė ilgą laiką buvo šios bendrovės vienintelė kapitalo savininkė ir vadovė. 2019 m. pabaigoje šalių santykiai pašlijo, vis dažniau kildavo ginčų dėl verslo planų, dėl atsakovės indėlio, įgyjant nekilnojamąjį turtą ir pan. Atsakovė siūlė ieškovui kilusius ginčus spręsti taikiai, tačiau ieškovas atsisakė. (duomenys neskelbtini) atsakovė, nebepasitikėdama ieškovu pateikė Kretingos miesto 2-ojo notarų biuro notarui prašymą dėl (duomenys neskelbtini) įgaliojimo, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto įgaliotiniui R. D., panaikinimo. (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė pardavė ieškovui visas turimas bendrovės „Dvaras“ akcijas. Šiuo sprendimu buvo panaikintas atsakovės - vienintelio bendrovės kapitalo savininko statusas ir ji buvo atleista iš vadovo pareigų. Ieškovas raštu patvirtino, kad atsakovei neturi pretenzijų dėl šios įmonės veiklos. Šis dokumentas patvirtina reikšmingą faktinę aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė nutraukę santuoką, ilgą laiką vykdė jungtinę veiklą, kartu dirbo, gavo pajamas, vykdė prievoles ir pan. Pagal minėtą sandorį ieškovas su atsakove neatsiskaitė, o skolą pagal minėtą sandorį vėliau pradėjo grąžinti dalimis, pervesdamas pinigus į ieškovės sąskaitą. Atsakovė, susipažinusi su ieškiniu, tik dabar suprato, kodėl pervesdamas atsakovei priklausančias pinigų sumas, mokėjimo paskirtyse ieškovas nurodydavo ne „skolos grąžinimas“, o labai konkrečiai ir tikslingai: „ kredito už patalpą (butą) esančią (duomenys neskelbtini) įnašas „Swedbank“ AB. Ieškovas tokiu būdu pradėjo rinkti sau palankius įrodymus. Tarp atsakovės ir ieškovo niekada nebuvo nei rašytinio nei žodinio susitarimo, kad prievolę bankui vykdys ne ji pati, o ieškovas. Gaudama į savo sąskaitą pinigus iš ieškovo, atsakovė buvo įsitikinusi, kad tie pinigai yra maža dalis, jos uždirbtų, vykdant bendrą verslą pinigų.
16. Soliariume atsakovė dirbo dviese su kitu darbuotoju, pati sudarydavo grafiką, kad soliariume galėtų dirbti laisvomis dienomis, kai nereikia dirbti ligoninėje. Atsakovė dirbo be atostogų, pavaduodavo darbuotojus. Iš verslo gautos pajamos buvo bendros šeimos pajamos. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukiant santuoką su ieškovu teismo sprendime nurodyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, jokio turto neįsigijo. Ieškovas žinojo, kad jo motinos, ieškovės A. D. vardu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), realiai buvo įgytas abiejų sutuoktinių uždirbtais pinigais, tačiau tuo metu ieškovas pirkti savo vardu turto negalėjo, nes neturėjo oficialių pajamų. Nesutinka su ieškovu, kad šalių santykiai buvo atnaujinti jos iniciatyva dėl jos tėvų sunkios finansinės padėties. Ieškovas pats atsakovei pasiūlė gyventi kartu ir toliau kaip šeima, vesti bendrą ūkį, kurti verslą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Atsakovė pasitikėjo ieškovu, jį mylėjo, todėl sutiko su jo pasiūlymu kartu gyventi neįregistruotoje santuokoje. Šalys, nutraukusios santuoką, faktinėje šeimoje gyveno labai ilgą laiką ir vykdė jungtinę veiklą.
17. Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį, atsakovės žiniomis, (duomenys neskelbtini) savo motinos A. D. vardu įgijo ieškovas. Šiame bute yra deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta. Atsakovės žiniomis, šis butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgytas už ieškovo pinigus šalims tuo metu vykdant jungtinę veiklą. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi ieškovė perleido savo sūnui nuosavybės teisę į minėtą butą. Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovė asmeninės nuosavybės teise nusipirko iš ieškovo tėvo J. D. žemės sklypą su sodo nameliu, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pardavė pirkėjui T. L. žemės sklypą, sodo namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Gautus už nekilnojamąjį turtą pinigus pasiėmė ieškovas, sakydamas, kad šie pinigai bus panaudoti bendram jų verslui ir kredito dengimui.
18. Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, nurodė, kad atsakovė sudarydama sandorį dėl patalpų, elgėsi sąžiningai. Ji nežinojo apie ieškinyje nurodytus ieškovo tikruosius ketinimus. Jai buvo žinoma tik tai, kad nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų už savo pinigus motinos vardu pirko ieškovas. Atsakovės žiniomis, ieškovė 1999-2004 m. pajamų neturėjo, buvo pensinio amžiaus moteris, jokių nekilnojamojo turto (buto ar namo) remontų nevykdė. Atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį, siekė nuosavybės teise įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą. Žinodama, kad šis turtas buvo nupirktas ir statomas (gerinamas) už jų santuokoje įgytus pinigus, atsakovė sutiko iš jo motinos - ieškovės nupirkti nekilnojamąjį turtą ir tapti šio nekilnojamojo turto savininke. Atsakovė iš ieškovo užuominų suprato, kad jo motina dalį pinigų, gautų už parduodamą namą iš atsakovės pagal Pirkimo - pardavimo sutartį galimai perduos ieškovui. Atsakovė tikėjosi gyventi su ieškovu, vykdyti verslą, įsigyti turtą. Ieškovas buvo pažadėjęs, jei prireiks, padėti atsakovei vykdyti prievolę bankui. Nesutinka su ieškovo teiginiais apie tai, kad ji pagal rašytinę (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį neva pasiskolinusi iš ieškovo 110 000 Lt nekilnojamojo turto pirkimui. Jokių pinigų atsakovė iš ieškovo niekada nesiskolino. Ieškovas niekada nei žodžiu, nei raštu neprašė grąžinti skolą.
19. Atsakovė nesutinka su ieškovų teigimu, kad (duomenys neskelbtini) Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta atsakovės su banku „Swedbank“ AB yra apsimestinis sandoris. Bankui „Swedbank“ AB atsakovė neteikė melagingų žinių apie gaunamas pajamas, visi jos pateikti duomenys yra teisingi ir neginčijami. Atsakovė (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką būsto paskolai gauti. Prie paraiškos pridėjo jos pasirašytą sutikimą, kuris bankui suteikė teisę rinkti duomenis apie jos mokumą. Atsakovė pateikė bankui pažymas apie darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) pati atsakovė pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai bankas suteikė 440 000 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) pirkimui. Atsakovė pati pasirašė (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, būtent į atsakovės sąskaitą buvo pervestas kreditas - 440 000 Lt. Pinigus atsakovė tą pačią dieną pervedė nekilnojamojo turto pardavėjai ieškovei A. D.. (duomenys neskelbtini) atsakovė kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė bankui įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Atsakovė sąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus bankui. Kiekvieną mėnesį ji perveda bankui tokią pinigų sumą, kokia yra nurodyta mokėjimų grafike. Už tai, kad jos turtu neatlygintinai naudojasi ieškovas ji mainais neatlygintinai naudojasi butu, asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ieškovui. Įstatymas nenumato nekilnojamojo turto įgijėjo pareigos pačiam turtu rūpintis, būti deklaruotam name ar bute, kurį įsigijo, pačiam mokėti mokesčius ir pan. Ieškovų minimas atsakovės ieškovui duotas (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtintas įgaliojimas patvirtina, kad atsakovė pasitikėjo ieškovu ir suteikė jam teisę valdyti, tvarkyti ir įkeisti bet kuriam kreditoriui jos įsigytą nekilnojamąjį turtą, jį parduoti, veikti jos vardu įgaliojime nurodytose institucijose ir pan.
20. Ieškovės reikalavimas perkelti pirkėjo pagal ginčijamą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį teises jai pačiai (suprask: perka pati iš savęs) ieškovei visiškai nepagrįstas, neįrodytas, netenkintinas. Ieškovė A. D. pagal minėtą sutartį yra nekilnojamojo turto pardavėja, todėl vienu metu ir pirkėja ji būti negali.
21. Atsakovė ieškovų A. D. ir R. D. ieškinio reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį.
22. Atsakovė prašė skirti baudą, nurodė, kad ieškovai, nesąžiningai pareikšdami aiškiai nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai veikdami prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsniu prašo paskirti 5000 Eur baudą iki 50 procentų paskirtos baudos paskiriant atsakovei O. D..
23. Atsakovė „Swedbank“ AB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sprendžiant iš ieškinio, O. D., R. D. ir A. D. prašoma, teikė bankui melagingus duomenis tiek apie gaunamas pajamas, tiek apie kredito paėmimo tikslą. Visa tai nurodo, kad R. D., A. D. ir O. D. turėjo bendrą susitarimą veikti nesąžiningai ir bendrą tikslą - bet kokiu būdu gauti iš banko kreditą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė. Tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslai ir jos sudarymo aplinkybės turi būti aiškinami sutarties sudarymo momentui, o ne praėjus, kaip šiuo atveju, 17 metų. Sprendžiant, ar paskolos sandoris laikytinas apsimestiniu dėl subjekto, svarbu nustatyti kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, kas įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį.
24. Nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovė niekada neišreiškė valios sudaryti nekilnojamojo turto sandorio, nedisponavo lėšomis, reikalingomis sandoriui sudaryti, įgyto turto neprižiūrėjo, nevykdė savo, kaip kredito gavėjos, pareigos mokėti kredito davėjui kreditą ir palūkanas, kad visus sandorius sudarinėjo ir visus veiksmus atlikinėjo kaip statytinė, t. y. ne konkrečiam savo tikslui pasiekti, o ieškovo ir ieškovės tikslais ir kt. Banko teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) O. D. užpildė paraišką būsto paskolai gauti. Prie paraiškos buvo pridėti O. D. pasirašytas sutikimas, suteikiantis teisę bankui rinkti duomenis vertinant klientės mokumą prieš suteikiant jai kreditą. Bankui pareikalavus pateikti pažymas apie gaunamus darbo užmokesčius, O. D. pateikė bankui pažymas apie jos gaunamą darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) O. D. su banku pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria buvo suteiktas 440.000 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) pirkimui. (duomenys neskelbtini) A. D. (pardavėja) ir O. D. (pirkėja) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) Pirkimo-Pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) O. D. suteikto kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė bankui įsigytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjos O. D. sąskaitą buvo pervestas suteiktas 440.000 Lt sumos dydžio kreditas ir tą pačią dieną O. D. pavedimu 440.000 Lt buvo pervesti A. D. pagal Pirkimo-Pardavimo sutartį. Kredito bei palūkanų grąžinimo mokėjimo pareigas vykdė O. D. (t.y. pavedimai buvo atliekami iš O. D. banko sąskaitos). Kitų, faktinių duomenų, kad būstą pirko ne O. D. ir kreditas buvo suteiktas ne O. D. byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kredito dengimo įmokas bankui vykdė ne O. D.. Ieškovai nurodo, kad jie atlikinėjo pavedimus į O. D. sąskaitą neva ginčijamo kredito dengimui, tačiau tie pavedimai matomi tik nuo 2017 m. ir visiškai neaišku (t.y., mokėjimo nurodyme nenurodoma), kokio kredito dengimui buvo atliekami pavedimai ir koks buvo (jeigu buvo) ieškovų ir O. D. susitarimas.
25. Be to, ieškovai nurodė, kad jų pradinis tikslas buvo gauti pinigus R. D. verslo vystymui. Tam tikslui pasiekti buvo sugalvotas planas, kurį, kaip nurodė ieškovai, sėkmingai įvykdė. A. D. pardavė O. D. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Dalį už parduotą butą gautų pinigų A. D. davė R. D., taip pat iš gautų pinigų A. D. įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą (butą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini)), R. D. iš gautų pinigų atsiskaitė su kreditoriais ir pradėjo vystyti savo verslą. O. D. iš suteikto kredito įsigijo nekilnojamąjį turtą. Mano, kad ieškovų ginčijami sandoriai neturi nei valios, nei subjekto trūkumų, nes realiai buvo sudaryti visi siekiami ir reikalingi sandoriai, t.y. juos sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma visiškai atitiko jų vidinę valią parduoti turtą ir gauti pinigus. Turtas buvo parduotas, pinigai gauti ir, kaip nurodė ieškovai sėkmingai panaudoti. Tai, kad galimai ginčijami sandoriai O. D. sudaryti dėl tam tikrų bankui nežinomų paskatų ar dėl tarp ieškovų ir O. D. žodinių susitarimų, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, leidžianti neabejotinai pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais (niekiniais). Ieškovai per 17 metų turėjo pakankamas galimybes (turėjo geras pajamas ir visus O. D. įgaliojimus) ir pakankamai laiko spręsti visus ieškovų vertinimu apsimestinio sandorio klausimus, pavyzdžiui, refinansuoti O. D. paimtą kreditą ar kitais būdais.
26. Ieškovų išdėstyta pozicija, kurioje nurodė, jog jie nuo pat pradžių žinojo, kad tiek kredito sutartis, tiek ginčo buto pirkimo - pardavimo ar įkeitimo sandoriai yra apsimestiniai, parodo tiktai, kad jų elgesys banko atžvilgiu yra nesąžiningas. Bankas, apie tai, kad visi ieškovų nurodyti sandoriai buvo sudaromi nuslepiant tikrus ketinimus, nors tam duomenų nėra, informuotas nebuvo. Todėl netgi tuo atveju, jei teismas objektyviai galėtų konstatuoti, jog yra visos sąlygos ginčijamų sandorių pripažinimui apsimestiniais dėl subjekto, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 3 dalimi, šių aplinkybių negalima būtų panaudoti prieš banką, kuris sąžiningai įgijo teises apsimestinių sandorių pagrindu. Bankas nėra ieškovų ir atsakovės O. D. susitarimų ir kilusio ginčo šalis, realiai negali ir neturi atsakyti pagal ieškovų pareikštus reikalavimus O. D.. Be to, sandorių pripažinimo apsimestiniais institutas negali būti taikomas ginti nesąžiningiems asmenims, kurie apsimestinių sandorių pagrindu bando įgyti subjektines teises, pažeisdami kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. piktnaudžiaudami teise. Todėl teismas galėtų tenkinti ieškinį dėl sandorio, kuris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, pripažinimo apsimestiniu, tik jeigu, be kitų būtinų tokiam ieškiniui tenkinti sąlygų, byloje bus nustatyta, kad ieškovai, kuriems pagal tokį sandorį atsirado teisės ir pareigos, buvo sąžiningi visų ginčijamų sandorių šalių atžvilgiu ir pagal sandorius subjektines teises įgijo nepiktnaudžiaudami teise.
27. Atsakovės „Swedbank“ AB atstovas 2024-04-24 teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į tai, kad visos aplinkybės ieškovams buvo žinomos (duomenys neskelbtini) sudarant sandorį, pareiškė prašymą ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
28. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. K. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Ieškinys atmestinas
29. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) O. D. pateikė bankui paraišką būsto paskolai gauti. Tarp šalių kilo ginčas, kuris ieškovas ar atsakovė pildė paraišką, tačiau nekilo ginčo, kad paraiška yra pasirašyta atsakovės (1t. b.l. 104-107). „Swedbank“ AB pateikė duomenis, kad prie paraiškos buvo pridėtas O. D. pasirašytas sutikimas, suteikiantis teisę bankui rinkti duomenis vertinant klientės mokumą prieš suteikiant jai kreditą. (1t. b.l. 108). Bankui pareikalavus pateikti pažymas apie gaunamus darbo užmokesčius, O. D. pateikė bankui pažymas apie jos gaunamą darbo užmokestį. Pateikė duomenis apie įsidarbinimą ir pajamas VĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, vidutinės mėnesio pajamos po mokesčių 865,56 Lt, UAB „Palangos projektas“, vidutinės mėnesio pajamos po mokesčių 260,43 Lt (1t. b.l. 100-103). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji faktiškai UAB „Palangos projektas“ nedirbo, formaliai įdarbinta buvo R. D. prašymu.
30. (duomenys neskelbtini) A. D. (pardavėja) ir O. D. (pirkėja) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) Pirkimo-Pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1t. b.l. 68-72). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad šalys susitarė, kad parduodamo nekilnojamojo turto kaina yra 550 000 Lt , iš jų 110000 Lt - pirkėjos pinigai ir 440 000 Lt - kreditas. 4.2 dalyje nurodyta, kad dalį kainos -110 000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai grynais prieš sutarties sudarymą. 4.2 punkte pardavėja patvirtino, kad dalį kainos -110 000 Lt iš pirkėjos gavo. 5 punkte nurodyta, kad bankas vadovaudamasis tarp banko ir pirkėjos O. D. (duomenys neskelbtini) sudaryta kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiks gavėjai 440 000 Lt pervesdamas į jos sąskaitą. 6 punkte numatyta, kad bankui nesuteikus pirkėjai kredito, šalys įsipareigoja nutraukti šią pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėja A. D. įsipareigoja gražinti pirkėjai sumokėtą dalį kainos - 110 000 Lt. Sutartis pasirašyta pardavėjos A. D., pirkėjos O. D. ir banko atstovės, patvirtinta notarės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. D. teismo posėdžių metu patvirtino, kad iš O. D. gavo 110 000 Lt. O. D. nurodė neatsimenanti aplinkybių dėl 110 000 Lt sumokėjimo. Byloje pateikta paskolos sutartis pasirašyta tarp O. D. ir R. D., kurioje nurodoma, kad pirkdama nekilnojamąjį daiktą (duomenys neskelbtini) butą-patalpą nuo7-12 iki 7-21 pasiskolino iš D. R. 110000 Lt. (3t.b.l. 16). Ieškovas teikė į bylą papildomus duomenis dėl pajamų iš nekilnojamojo turto sandorių, sutartis, pakvitavimus apie gautus pinigus už parduotą R. D. nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad šie įrodymai pagrindžia faktą, kad ieškovas turėjo pinigų paskolinti atsakovei 110 000 Lt. Teismo pažymėtina, kad aplinkybės dėl minėtos sumos nurodytos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje, nėra nuginčytos, be to, konkrečiu atveju 110 000 Lt paskolinimo, sumokėjimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
31. (duomenys neskelbtini) O. D. su banku pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria buvo suteiktas 440.000 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) pirkimui, kredito gražinimo terminas 2036-02-29 (1t., b.l. 181-182). (duomenys neskelbtini) O. D. suteikto kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė bankui įsigytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). (1t.b.l 113-116). (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjos O. D. sąskaitą buvo pervestas suteiktas 440.000 Lt sumos dydžio kreditas ir tą pačią dieną O. D. pavedimu 440.000 Lt buvo pervesti A. D. pagal Pirkimo-Pardavimo sutartį. (1t.b.l. 109-110).
32. (duomenys neskelbtini) O. D. išdavė įgaliojimą R. D., kuriuo įgaliojo valdyti, tvarkyti ir įkeisti bet kuriam kreditoriui, mainyti, parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausančią patalpą - prekybos patalpą su administracinėmis patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas patvirtintas Kretingos 3-iojo notaro biuro notarės, registro Nr. (duomenys neskelbtini).(1t.b.l. 66,67). (duomenys neskelbtini) O. D. išdavė įgaliojimą valdyti, tvarkyti, įkeisti, mainyti, parduoti ir kt. atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą butą/patalpą -gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), negyvenamą patalpą -garažą , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas išduotas iki (duomenys neskelbtini). (4t.b.l. 21-23). (duomenys neskelbtini) atsakovė, pateikė Kretingos miesto 2-ojo notarų biuro notarui prašymą dėl (duomenys neskelbtini) įgaliojimo, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto įgaliotiniui R. D., panaikinimo.
33. Byloje nekyla ginčo, kad kredito ir palūkanų grąžinimo mokėjimo pareigas vykdė O. D., t.y. pavedimai buvo atliekami iš O. D. banko sąskaitos.
34. Ieškovai tvirtina, kad atsakovė yra tik statytinė, nes ieškovas siekė gauti paskolą, o bankai paskolos ieškovui nesuteikė. Ieškovė lėšų dengti kreditui neturėjo, lėšas į atsakovės sąskaitą kredito dengimui pervesdavo ieškovai. Be to, atsakovė sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį su A. D. buvo tik statytinė, pirkėjas yra ieškovas R. D.. Ieškovai, o ne atsakovė mokėjo mokesčius, rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir kita. Ieškovas pateikė R. D. sąskaitos išrašą nuo 2017-01-01 iki 2023-07-24 nurodydamas, kad buvo atlikti mokėjimai į O. D. sąskaitą už paskolą. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad buvo atlikti mokėjimai pvz. 2017-01-27 336 Eur, nurodant - paskolos dengimas/dengimui, vėliau pvz. 2020-11-26 240 Eur 100 Eur 2021-01-25 330 Eur, 2021-02-22 320 Eur, ir t.t., nurodant - kredito už patalpą (butą) (duomenys neskelbtini) dengimas. Pvz. 2021-02-04 509 Eur pavedimas nurodant - Palangos miesto savivaldybei už leidimą įrengti išorinę reklamą. 2021-03-25 46 Eur pavedimas Palangos miesto rinkliavų centrui, nurodant - už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. (1t., b.l. 17-61, 4t.b.l. 50-54).
35. Ieškovai nurodė, kad atlikdavo piniginius pervedimus O. D., pateikė pvz. R. D. 2006-04-03 kvitą, mokėjimo nurodymą dėl pervestų O. D. 2560 Lt, nurodant už O. D. paskolą Nr. (duomenys neskelbtini). R. D. 2006-06-09 kvitą, nurodymą pervesti O. D. įmokėtus grynuosius pinigus 10000 Lt, 2006-07-10 R. D. kvitą, nurodymą pervesti O. D. 3950 Lt, 2006-09-26 A. D. kvitą, nurodymą pervesti O. D. įmokėtus grynuosius pinigus 4000 Lt nurodant už O. D. paskolą, paskolos dengimui. Pateiktų mokėjimo nurodymų didžioji dalis yra atlikti A. D., atlikti įvairiomis sumomis, skirtingais laikotarpiais, kai kurie kas mėnesį. Pateikti duomenys dėl mokėjimų laikotarpyje nuo 2006-04 iki 2020-10-28 (2t.b.l.1-158). Byloje pateikta pažyma apie pavedimus laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2024-02-19 atliktus A. D. iš O. D., 2006-03-30 pervesta 440.000 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenys laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2024-02-19 apie A. D. atliktus mokėjimus O. D., pvz. 2006-03-31 14016,00 Lt nurodant - sąskaitos papildymas, 2013-09-27 1220 Lt nurodant - už paskolą, 2014-10-28 1240,00 nurodant - paskolos dengimas, 2014-11-27 1240 Lt nurodant - paskolos dengimas, 2015-04-28 350 Lt nurodant - paskolos dengimas ir t.t., visi mokėjimai atlikti nurodant - paskolos dengimas (4t. b.l. 35-37). Byloje ieškovai pateikė pažymą apie R. D. atliktus pavedimus O. D. laikotarpiu nuo 2002-03-02 iki 2024-02-19. 2003-04-08 O. D. pervesta 80 000 Lt, nurodant - pagal susitarimą, 2006-04-03 pervesta 2560 Lt, nurodant už O. D. paskola Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-11-26 240 Lt nurodant - kredito už patalpą (duomenys neskelbtini) dengimas ir tt., visi vėlesni mokėjimai atlikti nurodant - kredito už patalpą (duomenys neskelbtini) dengimas (4t.b.l. 38-41).
36. Bankas patvirtino, kad į R. D. sąskaitas laikotarpyje nuo 2007-12-27 iki 2024-02-19 buvo atlikti mokėjimai 2007-12-27 2500 Eur, nurodant - pervedimas, 2020-08-04 1500 Eur, nurodant - papildymas, 2020-11-18 2436,89 Eur, nurodant - remontui, 2021-01-21 2089,28 Eur, nurodant - papildymas ir tt. 2023-10-26, 2023-10-27 po 431 00 Eur, nurodant - gražinimas (4t.b.l. 41-42). Ieškovas pateikė į bylą susirašinėjimą su atsakove, jos žinutę, kad ji dar negavo kredito įmokos, atsakovo žinutę, nurodant, kad pervedė, atsakovės patvirtinimą, nurodant, kad gavo (4t.b.l. 4,5). Atsakovės prašymą pinigų nebesiųsti, ieškovo žinutę, kad moka su mama kreditą nuo sutarties pirmos dienos, prašo leisti ir toliau jį mokėti ir kt. ( 4t.b.l. 6-7), likusios mokėti kredito sumos (4t.b.l. 56-58). Šios žinutės patvirtina, kad šalys bendravo įvairiais klausimais.
37. O. D. nurodydama, kad ne tik ieškovas pervesdavo atsakovei pinigus bet ir atsakovė įvairiais laikotarpiais jam pervesdavo pinigus pateikė banko išrašus, kad pvz. 2008-01-04 R. D. pervedė 5000 Eur, mokėjimo nurodymas - už reklamą, 2014-01-20 R. D. pervedė 725 Eur, 2015-06-30 pervedė 405 Eur, mokėjimo nurodymas - skolos gražinimas, 2020-11-18 2436,89 Eur, mokėjimo nurodymas - remontui ir kt. (1t. b.l. 182-188). 2005-03-04 pateikė kvitą, kad O. D. įmonė už telefono paslaugas sumokėjo 741 Lt. (4t.b.l. 8). 2009-06-17 kvitą, kad R. D. pervedė O. D. 1674,61 Lt. (4t.b.l. 10). Byloje atsakovė papildomai pateikė „Swedbank“ AB duomenis dėl jos sąskaitų išrašų, atliktų mokėjimų laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2024 m. R. D. (6t. b.l. 3-13).
38. Byloje ieškovai pateikė (duomenys neskelbtini) pažymėjimą iš Nekilnojamojo turto registro apie patalpų nuo 7-1 iki 7-11,7-22 nuosavybės įregistravimo nuo (duomenys neskelbtini) A. D. vardu (3t.b.l. 57). Nurodydami, kad soliariumų veiklą organizavo A. D. pateikė A. D. verslo liudijimus dėl vykdytos veiklos (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2009-11-01 iki 2020-07-16, nurodant veiklos pavadinimus: kirpyklų, kosmetikos kabinetų, soliariumų veikla, patalpų nuoma ir kt. (3t. bl.17- 51). Pateikė statytojos - užsakovės A. D. prekybos patalpų (duomenys neskelbtini) paprasto remonto, įrengiant soliariumo patalpas techninį projektą parengtą 2006 m., 2006-03-30 Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolą. Pateikė PVM sąskaitas išrašytas A. D. vardu dėl 35400 Lt, 66000,94 Lt, 38000 Lt mokėtinų sumų soliariumų įrengimui. (3t. b.l. 52-56). Pateikė 2013-01-31 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus Leidimą - higienos pasą, duomenis dėl sąskaitos išrašymo A. D. vardu ir sumokėjimo (3t. b.l. 59). Ieškovas R. D. pateikė į bylą 2020-11-10 Paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo ( 3t. b.l. 60-64, 4t.b.l. 47-49). Ieškovai pateikė į bylą 2001-05-01 Atliktų darbų aktą sudarytą tarp A. D. dėl (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo, 2001-04-23 darbų vykdymo sutartį (3t. b.l. 80-81). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-30 Patikrinimo aktą dėl „Soliariumų namas“ A. D. vykdomos veiklos, adresu (duomenys neskelbtini). (4t.b.l. 44-46). Ieškovas R. D. motyvuodamas tuo, kad jis, o ne O. D. turtu rūpinosi ginčo turtu pateikė 2020-09-11 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą ir kt. (3t. b.l. 82-84), 2022-08-09 Soliariumo apžiūros aktą (4t.b.l 55). Pateikė 2022-12-16 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 3310,00 Eur sumai, 2023-06-21 PVM sąskaitą faktūrą dėl R. D. įsigytų prekių - lempų už 1121,20 Eur (4t.b.l. 59, 61). Pateikė A. D. vardu pranešimą dėl vietinės rinkliavos, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2019 m. 22 Eur sumai. (4t.b.l. 63). (duomenys neskelbtini) Sutartį sudarytą su R. D. dėl stiklo paketo pirkimo (4t.b.l. 70).
39. Ieškovai pateikė 2020 m. soliariumo knygą, nurodydami, kad soliariumo (patento) knyga įrodo ieškovų pajamas iš soliariumo verslo (6t.b.l. 49-156). 2024-07-31 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kitos knygos nėra išsaugotos, atsakovė jas sunaikino. Jo vertinimu iš pateiktos 2020 m. knygos įrašų, trijų paskutinių lapų matyti, kad knygoje nurodytos pajamos gautos iš trijų soliariumų veiklos, kiek parduota prekių, matyti duomenys, kad dirbo ne tik O. D., o rugpjūčio, rugsėjo mėnesį ji iš vis nedirbo. Yra duomenys kam išmokėti pinigai, matyti, kad O. D. nedirbdama pasiėmė pinigus, savinosi pelną. Ieškovas patvirtino, kad su O. D. sutartis dėl darbo soliariume nebuvo sudaryta. Visą soliariumo veiklą organizavo A. D. ir jis, o ne O. D.. Nurodė, kad O. D. pasiimdavo lėšas savavališkai. Nors ieškovas nurodė minėtas aplinkybes, tačiau kokias konkrečiai aplinkybes ieškovas įrodinėja atskirais įrašais, vertinant ieškovo paaiškinimus nėra pakankamai suprantama, t.y. kokiu principu, kokios aplinkybės buvo fiksuojamos, kokias aplinkybes jis akcentuodamas ketina įrodinėti, kokią tai turi reikšmę nagrinėjamo ginčo atveju. Atsakovė O. D. dėl ieškovo paaiškinimų nurodė, kad ji nuo pat soliariumo įkūrimo dalyvavo jo veikloje, priėmė darbuotojus, organizavo darbus, tai buvo jos šeimos verslas. Verslo liudijimai buvo išduodami A. D. vardu. Kiekvienais metais buvo vedamos knygos, bet ieškovas prašė jas sunaikinti. Teismo pažymėtina, kad byloje nėra konkrečių duomenų kokie tarp šalių buvo susitarimai dėl vykdomos soliariumo veiklos, gautų pajamų, lėšų panaudojimo, šalių veiksmų teisėtumo ir pan. ir ne šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
40. O. D. 2024-04-10 teismo posėdžio metu paaiškino, kad po santuokos nutraukimo, praėjus kuriam laikui pradėjo vėl kartu gyventi su atsakovu. Ji turėjo oficialų darbą, turėjo verslus. Nebuvo susitarimų su ieškovu kaip toliau gyvens, gyveno kaip šeima ir tiek. Ji norėjo turėti kažkokį turtą savo vardu, ieškovas žadėjo padėti paskolą išsimokėti. Galvojo gražinti paskolą iš soliariumo verslo. Didžiąją dalį paskolos mokėjo iš savo lėšų. Vėliau buvo susitarimas, kad ieškovas nuosavybės teise perleis jai butą, o atsakovė ieškovui pastatus.
41. Bylos duomenimis A. D. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido sūnui R. D. negyvenamąją patalpą-Soliariumo patalpas esančias (duomenys neskelbtini), negyvenamą patalpą - poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2000/14107 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).( 1t., b.l. 73-75). O. D. pateikė pažymą apie tai, kad ji 2017-02-03 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (1t b.l. 179). Gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2004-12-23 (6t.b.l.14). Ieškovas papildomai pateikė pažymą, kad O. D. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) 2017-02-03 (6t.b.l. 158). Iš pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų tikėtina atsakovė kurį tai laiką gyveno ginčo pastatuose, vėliau šalių nurodomame bute, adresu (duomenys neskelbtini).
42. Ieškovas nurodė ir teikė duomenis, kad tiek ieškovė būdama turto savininke, tiek jis pats rūpinosi turtu, nurodė, kad atsakovė nesirūpino įsigytu turtu (šios nutarties 38 punktas). Ieškovas pateikė į bylą susirašinėjimą su atsakove dėl stoglangio, sugadinimų dėl lietaus (4t.b.l. 77-81) ir kt., tačiau iš esmės ieškovų į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai nurodytais laikotarpiais ir dėl nurodytų priežasčių rūpinosi ginčo pastatu, bet neįrodo, kad atsakovė ginčo pastatu nesirūpino.
43. Ieškovai tvirtino, kad abu sudaryti sandoriai apsimestiniai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas).
44. Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Sudarant apsimestinį sandorį yra pridengiamas kitas sandoris, o šalių siekiamas tikslas parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Dėl to, siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, įrodymais reikia pagrįsti šalių siekiamą tikslą, t. y. ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020 49 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023).
45. A. D. 2024-04-10 teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus norėjo gauti paskolą, bet jam bankai paskolos nedavė, laiduotojo jis neturėjo. Sūnus nusprendė, kad ims paskolą O. D. vardu. Iš gautos paskolos tvarkys būstą. O. D. ir sūnus R. D. planavo gyventi kartu, pirmame aukšte planavo įrengti soliariumą, vystyti veiklą ir dengti paskolą. Paėmus O. D. paskolą ji pravesdavo į O. D. sąskaitą pinigus, o O. D. pervesdavo bankui. Dengdavo paskolą iš pajamų gautų iš soliariumo veiklos, dengė paskolą nes jie (sūnus ir atsakovė A. D.) tuo metu buvo kartu. Įsirengė tris soliariumus, iš gautų už paskolą pinigų pirko ir butą (duomenys neskelbtini). Nežino kokie galutiniai O. D. ir R. D. susitarimai buvo. Sūnus su O. D. tuo metu pas ją gyveno, ruošėsi gyventi kartu, tvarkytis, santykiai jų buvo geri. Negyvenamas patalpas tvarkė R. D., kartu buvo O. D., ji dirbo soliariume. O. D. mokėjo darbo užmokestį į rankas, neimdavo iš jos parašų. Banko neapgavo, visą laiką mokėjo įmokas bankui. Tuo metu ji nesuprato, kad sandoris apsimestinis.
46. Teismo vertinimu ieškovų pozicija grindžiant ieškinio reikalavimus nebuvo nuosekli. Ieškovai tvirtino, kad buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, atsakovė buvo tik statytinė. Tikslindami ieškinio, kurį atsisakyta priimti (savarankiško ieškinio ieškovai nepareiškė) reikalavimus, prašė pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovų ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė. Prašė atidalinti šalių bendrą turtą, (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ AB kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000.00 Lt kreditas, modifikuoti ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D., ieškovei A. D. ir atsakovei O. D..
47. Ieškovas tvirtinęs, kad pravesdavo lėšas į atsakovės sąskaitą paskolos dengimui ir kitoms reikmėms, atsakovei adresuotame pranešime nurodė ir kitus argumentus dėl atskirų mokėtų sumų, kad jis atsakovei suteikė paskolas. Atsakovė pateikė į bylą R. D. jai 2024-05-17 adresuotą pranešimą įvykdyti prievolę, kuriame nurodyta, kad R. D. ir O. D. sudarė žodinį susitarimą dėl 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolos, prievolės įvykdymo terminas nustatytas nebuvo. 2003-04-08 R. D. pervedė O. D. 80 000 Lt (23 169,60 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas - Pagal susitarimą, kas jo vertinimu patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai. (duomenys neskelbtini) tarp R. D. ir O. D. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią O. D. iš R. D. pasiskolino 110 000 Lt (31 858,20 Eur), prievolės įvykdymo terminas paskolos sutartyje nustatytas nebuvo. 2009-08-17 R. D. O. D. paskolino 500 Eur, 2011-10-26 R. D. pavedimu, O. D. buvo paskolinti 6 000 Eur, paskolos suteikimo faktą patvirtina pridedami mokėjimo nurodymai. Prievolės įvykdymo terminas nustatytas nebuvo. 2011-11-30 pagal žodinį susitarimą dėl 5 150 Eur paskolos, R. D. O. D. pervedė 5 150 Eur. R. D. O. D. bendrai suteiktų paskolų suma sudaro: 66 677,80 Eur. Pranešime nurodoma, kad O. D. vykdė mokėjimus R. D.: 2015-06-30 d. 405 Eur; 2016-09-29 d. 500 Eur; 2016-09-29 d. 500 Eur; 2017-06-30 990 Eur; 2017-09-15 d. 750 Eur; 2017-09-21 d. 750 Eur; 09-27 d. 750 Eur; 2017-11-20 d. 525 Eur; 2017-11-27 d. 525 Eur; 2018-03-03 d. 500 Eur; 05-07 d. 200 Eur; 2019-01-17 1000 Eur; 2019-06-07 d. 1000 Eur; 2019-07-05 d. 700 Eur. Šiomis įmokomis R. D. vertinimu O. D. dengė paskolos sumas. O. D. R. D. bendrai grąžino 9 095 Eur. Pasak R. D., įvertinus O. D. grąžintos skolos sumą, bendrai negrąžintų paskolų suma sudaro: 57 582,80 Eur. Taigi, kaip minėta ieškovo pozicija dėl tarpusavio susitarimų, dėl mokėtų sumą, nėra nuosekli ir aiški.
48. Pažymėtina, kad atsakovė „Swedbank“ AB nesutikdama su ieškiniu akcentavo, kad ieškovai turėjo tikslą gauti paskolą verslui vykdyti, sugalvojo būdą kaip tai pasiekti ir jei buvo konkretus susitarimas su atsakove, tai tiek ieškovai, tiek atsakovė banką apgavo. Atstovo vertinimu O. D., R. D. ir A. D. prašoma, teikė bankui melagingus duomenis apie gaunamas pajamas. Tai patvirtina, kad R. D., A. D. ir O. D. turėjo bendrą susitarimą veikti nesąžiningai ir bendrą tikslą - bet kokiu būdu gauti iš banko kreditą. Tačiau bankui apie jokius susitarimus nebuvo žinoma, bankas įpareigojo pateikti duomenis reikalingus atsakovei O. D. gauti paskolą, gautus duomenis įvertino. Atstovo vertinimu tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslai ir jos sudarymo aplinkybės turi būti aiškinami sutarties sudarymo momentui, o ne praėjus 17 m. Nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovė O. D. neišreiškė valios sudaryti nekilnojamojo turto sandorio, nedisponavo lėšomis, reikalingomis sandoriui sudaryti, įgyto turto neprižiūrėjo, nevykdė savo, kaip kredito gavėjos, pareigos mokėti kredito davėjui kreditą ir palūkanas, kad visus sandorius sudarinėjo ir visus veiksmus atlikinėjo kaip statytinė, t. y. ne konkrečiam savo tikslui pasiekti, o ieškovo ir ieškovės tikslais ir kt. Iš esmės teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės „Swedbank“ AB argumentais.
49. Banko pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) O. D. užpildė paraišką būsto paskolai gauti. Pažymėtina tai, kad minėtoje paraiškoje, kurią nurodė užpildęs ieškovas yra nurodyta, kad O. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Grafoje apie bendras šeimos pajamas ir išlaidas nurodyta atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius - 941 Lt, sutuoktinio atlyginimas, atskaičius mokesčius - 4160 Lt, vidutinės mėnesinės pajamos 5101 Lt. Vidutinės mėnesinės šeimos išlaidos 591 Lt. Mėnesinių pajamų suma, liekanti mokėti banko paskolai 4510 Lt. Prašoma suteikti 440 000 Lt. Teismo vertinimu, tai, kad paraišką pildė R. D., joje nurodė konkrečius duomenis, o paraišką pasirašė atsakovė šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Jei vertinti, kad paraiškoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, tai iš esmės pats R. D. juos ir nurodė, o atsakovė O. D. su tokiais teikiamais duomenimis sutiko, paraišką pasirašė. Prie paraiškos buvo pridėti O. D. pasirašytas sutikimas, suteikiantis teisę bankui rinkti duomenis vertinant jos mokumą prieš suteikiant jai kreditą. Bankui pareikalavus pateikti pažymas apie gaunamus darbo užmokesčius, O. D. pateikė bankui pažymas apie jos gaunamą darbo užmokestį. Tai, kad O. D. galėjo būti fiktyviai įdarbinta UAB „Palangos projektas“, tikslu pagrįsti gaunamas didesnes pajamas, tikslu gauti paskolą patvirtina abiejų, tiek ieškovo, tiek atsakovės nesąžiningumą. Tačiau ieškovo R. D. argumentai, kad atsakovės pajamos buvo per mažos, tai, kad bankui nepatikrinus duomenų atsakovei buvo suteikta tokia didelė paskola, todėl yra ir banko kaltė, nepagrįsti. Iš esmės ieškovas tvirtino, kad jis siekė gauti paskolą verslui, o atsakovė padedant R. D. sutiko paimti paskolą tikslu įsigyti nekilnojamąjį turtą savo vardu. (duomenys neskelbtini) O. D. su banku pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria buvo suteiktas 440 000 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) pirkimui. To pasėkoje (duomenys neskelbtini) A. D. (pardavėja) ir O. D. (pirkėja) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) Pirkimo - Pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) O. D. suteikto kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė bankui įsigytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjos O. D. sąskaitą buvo pervestas suteiktas 440 000 Lt sumos dydžio kreditas ir tą pačią dieną O. D. pavedimu 440 000 Lt buvo pervesti A. D. pagal Pirkimo-Pardavimo sutartį. Teismui nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė neišreiškė valios sudaryti kredito savo vardu ir interesais, neketino vykdyti savo, kaip kredito gavėjos pareigos mokėti kredito davėjui kreditą ir palūkanas, neišreiškė valios sudaryti nekilnojamojo turto sandorio, nedisponavo lėšomis, reikalingomis sandoriui sudaryti, įgyto turto neprižiūrėjo, kad visus sandorius sudarinėjo ir visus veiksmus atlikinėjo kaip statytinė, t. y. ne konkrečiam savo tikslui pasiekti, o ieškovo ir ieškovės interesais ir tikslais. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo sutarčių šalių valia, įtvirtinta notariškai patvirtintose sutartyse, atitinka tikrąją tų šalių banko, A. D., O. D. valią. Šalys neginčijo A. D. valios parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą O. D., pati A. D. nurodė, kad ji norėjo parduoti ir pardavė ginčo turtą būtent atsakovei O. D., kad ji elgėsi sąžiningai ir nieko neapgaudinėjo. Ginčijamos sutarties šalių tikroji valia buvo sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, atsiskaityti banko paskolintais pinigais ir kredito sutarties vykdymo užtikrinimui bankui įkeisti įsigytą turtą. Kad atsakovė realiai atsiskaitė su pardavėja, pervesdama iš banko „Swedbank“ AB gautus pinigus - 440 000 Lt į pardavėjos sąskaitą, dėl to ginčo nekilo. Įsigijusi nekilnojamąjį daiktą, atsakovė prievolės vykdymo užtikrinimui jį įkeitė bankui.
50. Minėta, kad nors byloje yra pateikti duomenys dėl ieškovų pervestų lėšų atsakovei nurodant mokėjimo paskirtį, kad jos skiriamos kredito dengimui, tačiau iš esmės kredito bei palūkanų grąžinimo mokėjimo pareigas vykdė, pavedimus atliko O. D. iš savo banko sąskaitos. Nepaneigti atsakovės argumentai, kad paskolą dengė ir iš savo gaunamų pajamų. Taigi atsakovė nuo paskolos suteikimo, nuo (duomenys neskelbtini) pati sąžiningai vykdo prievolę bankui ir dėl to ginčo nekyla, nėra pateikta duomenų, kad įmokos būtų vykdomos nesavalaikiai ir pan. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl jų pervestų lėšų atsakovei, nurodant mokėjimo paskirtyje, kad pinigai yra skiriami O. D. paskolos dengimui, nepaneigia fakto, kad atsakovė prievolę bankui vykdo pati. Byloje nėra pateikta duomenų, kad mokėjimus bankui tiesiogiai atliko ieškovai. Byloje nėra pateikta duomenų dėl konkrečių ieškovo ir O. D. susitarimų, taip pat duomenų dėl bendro susitarimo ir su ieškove A. D..
51. Ieškovas nurodė, kad pasiūlė motinai planą, pagal kurį iš jos būtų perkamas butas su banko paskola, o dalis gautų lėšų būtų panaudota verslui, o kita dalis paskolai dengti. Ieškovo motina sutiko, tačiau reikėjo statytinio, kuris savo vardu sudarytų paskolos sutartį su banku ir nupirktų iš ieškovo motinos butą. Ieškovas siekdamas atsidėkoti atsakovei už sudarytus apsimestinius paskolos ir nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, apmokėjo už atsakovės vairavimo kursus ir padovanojo automobilį už 25 000 Lt sumą, šalys susitarė, jog atsakovė turėdama išeigines pagrindinėje darbovietėje (ligoninėje), per jas administruos soliariumo studiją, kad gyventi jai nuosavybes teise priklausančiame bute, kuri ji įgijo apsimestiniu sandoriu, kol ieškovas arba ieškovė nupirks kitą nekilnojamąjį turtą - butą, kuriame atsakovė galės gyventi nemokėdama nuomos. Prieš išvykdamas į Bulgariją, ieškovas su atsakove susitarė, kad iš ieškovo soliariumų verslo sugeneruotų pinigų bus dengiamos būsto kurį nupirko ieškovas paskolos įmokos, o likusius pinigus atsakovė naudos Soliariumų studijos pagerinimui ir savo atlyginimui išsimokėti. Ieškovė nurodė, kad nesutinka, kad ieškovas atsidėkodamas nupirko jai automobilį. Sandoriai nebuvo apsimestiniai, ji norėjo įsigyti turtą savo vardu, kreditą dengė iš savo gaunamų pajamų, lėšų gautų iš soliariumo verslo, iš ieškovų pervestų lėšų.
52. Teismo vertinimu ieškovų pozicijos dėl galėjusių būti susitarimų su atsakove nėra nuoseklios, atsakovės pozicija taip pat nėra nuosekli, ji nurodė, kad nesiskolino iš ieškovo 110000 Lt, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo klausimu neprisimena aplinkybių. Taip pat nurodė, kad siekė turtą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn, vėliau, kad turtas įgytas iš A. D. yra jų bendra nuosavybė su R. D.. Ieškovės vertinimu ginčo nebūtų kilę, jei ieškovas jai būtų perleidęs nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), ji būtų jam perleidusi nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) nes toks buvo jų susitarimas. Abu nurodė, kad vienas kitu pasitikėjo. Ieškovai nurodė, kad jų pradinis tikslas buvo gauti pinigus R. D. verslo vystymui, tam tikslui pasiekti buvo sugalvotas planas, kurį, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovai jį ir vykdė. Vertinant šalių paaiškinimus, daroma išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų kokie konkrečiai buvo ieškovo ir atsakovės tarpusavio susitarimai (duomenys neskelbtini) sudarant tiek kredito, tiek pirkimo - pardavimo sutartis, kokie susitarimai buvo sudaryti ir ar sudaryti į ateitį, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, šalys jokių sprendimų nei dėl paskolos mokėjimo, nei įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės nepriėmė.
53. Papildomai ieškovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad atsakovė turėjo tikslą neteisėtai užvaldyti nekilnojamąjį turtą ir tuo pačiu nuslėpti pasisavintus soliariumų pelno pinigus. O. D. siekė sau naudos, nesumokėjo už butą, kuriame gyvena nuo 2009 m. iki dabar, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos 54 000 Eur sumai. Pasisavino pinigų sumą 133 000 Eur, kuri susidaro iš soliariumo verslo, atskaičius atlyginimą, kurį O. D. pasiimdavo kas kart, kai dirbdavo. Nesumokėjo pinigų, kuriuos R. D. išleido ginčo buto remontui, viso stogo kapitaliniam keitimui virš 20 000 Eur, be to atsakovei buvo padovanotas automobilis 26000 Lt vertės, buvo sumokėta už dvi invitro procedūras stengiantis sukurti pilnavertę šeimą, atsakovei buvo teikiama įvairi materialinė pagalba ir kt. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos dalyką, ieškovo nurodytos aplinkybės nevertintinos ir dėl ieškovo turėtų išlaidų atsakovės atžvilgiu nepasisakytina.
54. Pažymėtina, kad ieškovai, atsakovė privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovams reikia įrodyti ieškinio, atsakovei - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles. Teismo vertinimu šalys neatskleidė savo tikrųjų ketinimų, susitarimų sandorių sudarymo metu. Ieškovams ir atsakovei nurodant skirtingas aplinkybes dėl jų tarpusavio susitarimų, o ieškovams tvirtinant, kad buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai ieškovai turėjo pareigą tai įrodyti (šios nutarties 44 punktas), tačiau šios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis).
55. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).
56. Ištyrus ir įvertinus ieškovų pateiktus įrodymus, paaiškinimus daroma išvada, kad byloje ieškovų pateikti įrodymai nėra pakankami padaryti neabejotinas išvadas, kad atsakovė O. D. sudarydama minėtus sandorius buvo tik statytinė, tik formali sutarčių šalis, kad nesiekė jokių iš sandorių kylančių pasekmių, kad sandoriai apsimestiniai. Nėra teisinio pagrindo, išvadai, kad paskola buvo suteikta ne O. D., o R. D., kad pirkimo - pardavimo sutartimi nekilnojamąjį turtą įgijo ne O. D. o R. D.. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neanalizuoja ir nevertina atsakovės nurodytų aplinkybių, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo, yra susiklostę jungtinės veiklos santykiai, ar tarp šalių galėjo, negalėjo susiklostyti jungtinės veiklos santykiai, nes šiuo aspektu įrodinėjamos aplinkybės ir nurodomi argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai nurodė, kad teikia į bylą rašytinius įrodymus pagrindžiančius ieškovų pajamas, buvusius ir esamus verslus, dėl soliariumo verslo ir priežiūros, tačiau teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno pateikto dokumento, ar kiekvieno argumento, kurie iš esmės neturi sąsajų su pareikštais reikalavimais, neturi esminės reikšmės sprendžiamo ginčo teisingam išnagrinėjimui. Taip pat teismas netyrė ir nevertino ieškovų į bylą pateiktų duomenų neišverstų į lietuvių kalbą.
57. Pagrįsti atsakovės „Swedbank“ AB argumentai, kad netgi tuo atveju, jei objektyviai būtų galima konstatuoti, jog yra visos sąlygos ginčijamų sandorių pripažinimui apsimestiniais dėl subjekto, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 3 dalimi, šių aplinkybių negalima būtų panaudoti prieš banką, kuris sąžiningai įgijo teises sandorių pagrindu. Bankas nėra ieškovų ir atsakovės O. D. susitarimų ir kilusio ginčo šalis. Be to, sandorių pripažinimo apsimestiniais institutas negali būti taikomas ginti nesąžiningiems asmenims, kurie apsimestinių sandorių pagrindu bando įgyti subjektines teises, pažeisdami kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. piktnaudžiaudami teise.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 67 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktas, 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 49 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023).
59. Įvertinus visumą išdėstytų įrodymų atmestini reikalavimai pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. patvirtintos Nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjas, t. y. atsakovė O. D. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti ieškovui R. D.. Atmestini reikalavimai pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjai O. D. suteiktas 440 000 Lt kreditas, ir kredito gavėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D.. Atmestini reikalavimai pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. R. įregistruotą sutartinę hipoteką, kurios kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią įkaito davėja O. D. įkeitė nekilnojamąjį daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkaito davėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui R. D.. Teismui nenustačius, kad sandoriai laikytini apsimestiniais nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai perkelti jam teises pagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padaręs išvadą, kad ieškovų ieškinio reikalavimai dėl sandorių panaikinimo nepagrįsti ir atmestini, sprendžia, kad ieškovo išdėstyti išvestiniai reikalavimai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.
60. Be to, ieškovams tirtinant, kad (duomenys neskelbtini) sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai, reiškiant reikalavimus spręstina dėl ieškinio senaties termino. Atsakovė „Swedbank“ AB ir atsakovė O. D. pareiškė prašymus taikyti ieškinio senatį. Atsakovė O. D. nurodė, kad ieškiniui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio pareikšti taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
61. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
62. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad faktas, jog ginčo sandoris (pirkimo-pardavimo sutartis) nepatogumus ieškovui pradėjo kelti vėliau, negu jis buvo sudarytas, nėra ir negali būti laikomas ta aplinkybe, kuri leistų ieškovui kitaip vertinti savo paties fiktyvius veiksmus, atliktus gerokai anksčiau. Teismų praktikoje jau yra aiškiai suformuluota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią, nustačius, jog ieškovas apie apsimestinio sandorio sudarymą žinojo nuo jo sudarymo dienos, nuo to momento atitinkamai skaičiuotina ir ieškinio senaties termino pradžia, nes savo subjektinių nuosavybes teisių pažeidimą ieškovas sieja būtent su šio sandorio sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 47 punktas).
63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 59 punktas).
64. Konkrečiu atveju byloje nustatytos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės (sandoriai sudaryti pačių ieškovų iniciatyva, ieškovas nuo pat sandorio sudarymo žinojo jo apsimestinumo faktą). Ieškovė nurodė, kad ji nesuprato, kad tai apsimestinis sandoris, tačiau iš esmės žinojo, kad sandoriai sudaromi su atsakove O. D. ir jokios aplinkybės dėl sandorių sudarymo ieškovei nepasikeitė ir naujai nepaaiškėjo. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas šiuo atveju sietinas su ginčo sandorių sudarymo momentu. Sutiktina su atsakovėmis, kad ieškinio senaties termino pradžia šioje byloje nurodytoms sutartims ginčyti yra (duomenys neskelbtini), t. y. diena, kai buvo sudaryta ginčo Pirkimo-pardavimo sutartis, Kredito sutartis bei patvirtintas sutartinės hipotekos sandoris, o ne tuomet, kai tarp šalių kilo nesutarimai, atsakovei panaikinus įgaliojimą ieškovui disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Būtent nuo nurodytos sandorių sudarymo dienos ieškovai žinojo apie ginčijamų sandorių esmę, jų sudarymo aplinkybes. Ieškovai nurodė, kad siekė sudaryti apsimestinius sandorius, nes tikroji šalių valia buvo ne ta, kuri nurodyta sudarant sandorius. Teismo vertinimu ieškovai žinojo ir suprato, kad paskola yra išduodama atsakovei, nekilnojamojo turto pirkėja yra ieškovė, butas yra įgyjamas jos vardu ir jos vardu bus užregistruotas, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė praėjus dešimčiai metų nuo sandorių sudarymo momento, t. y. (duomenys neskelbtini).
65. Ieškovai 2024-02-22 pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje motyvuodami tuo, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, kai ieškovui R. D. tapo žinoma, jog atsakovė O. D. panaikino jam duotą, notariškai patvirtintą įgaliojimą disponuoti ginčo turtu. Nors ieškovai prašo atnaujinti terminą, tačiau iš esmės nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes jo pradžia turi būti skaičiuojama ne nuo ginčo sandorių sudarymo dienos, o nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio.
66. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovų argumentus, ieškovo R. D. nurodytas aplinkybes dėl jo siekio gauti paskolą, aplinkybes, kad jis pats paskolos savo vardu negalėjo gauti, kad pasak jį reikėjo statytinio asmens ir kita, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovas tvirtindamas, kad buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai nesuprato, kad sudaro apsimestinius sandorius nes realiai, pasak ieškovą jis siekė gauti paskolą ir įsigyti turtą, nors nurodė ir tai, kad paskolą siekė gauti verslui vykdyti. Taigi, daroma išvada, kad ieškovai 2023-08-17 pateikę ieškinį dėl nurodytų sandorių ginčijimo praleido bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą. Prašyme atnaujinti terminą nėra nurodytos jokios svarbios, objektyvios ir nuo ieškovų valios nepriklausiusios termino praleidimo priežastys, todėl prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Kadangi konkrečiu atveju yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas, jis praleistas ilgą laiką, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
67. Atsakovė vadovaudamasi CPK 95 straipsniu prašė paskirti ieškovams 5000 Eur baudą iki 50 procentų paskirtos baudos paskiriant atsakovei O. D.. Nurodė, kad, atsižvelgdama į ieškovės A. D. procesinį elgesį (aiškiai nepagrįsto ieškinio atsisakymą), prašo paskirti ieškovui R. D. 5000 Eur baudą iki 50 procentų paskirtos baudos paskiriant atsakovei O. D.. Nurodė, kad ieškovai reiškė aiškiai nesąžiningą ieškinį, t.y. ieškovas R. D., žinodamas apie visas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vengė teisme pasakyti tiesą, pripažinti, kad jis su atsakove ilgus metus gyveno kaip faktinė šeima, kūrė verslą, įsigijo turtą bei galimai, bijodamas, kad teismui nustačius, jog šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir nesant galimybės konkretizuoti įgyto turto dalies, ginčo turtas gali būti padalintas šalims lygiomis dalimis. Todėl ieškovas, siekdamas naudos sau ir palankaus teismo sprendimo, savo procesinėmis teisėmis naudojosi ir toliau naudojasi nesąžiningai. Šiuo metu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei O. D. yra iškelta kita civilinė byla dėl skolos arba nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo (Civilinės bylos Nr. e2-4061-588/2024).
68. Atsakovė nurodė, kad jos procesinis elgesys buvo sąžiningas. Ji per savo atstovę pateikė ieškovų atstovui pasiūlymą dėl taikos sutarties sąlygų. Tačiau ieškovas jokio realaus pasiūlymo nepateikė. Mano, kad ieškovas, pakviesdamas ją susitikti, siekė ne realių derybų, o užfiksuoti patį pakvietimo tartis faktą, juo siekdamas teisme įrodyti, jog neva deda maksimalias pastangas užbaigti bylą taikiai.
69. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
70. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.
71. Teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus dėl pareikšto prašymo, ieškovų teiktą ieškinį, teiktus tikslinimus, papildomai teiktus įrodymus, įvertinęs visumą duomenų dėl pareikšto prašymo turi pagrindo spręsti, kad ieškovų pozicija nebuvo nuosekli, tačiau teismui nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovai piktnaudžiavo procesu. Atsakovės nurodytais argumentais prašymas dėl 5000 Eur baudos vertintinas kaip nepagrįsti, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
73. Atsakovė O. D. pareiškė prašymą priteisti patirtas 2650 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis dėl patirtų išlaidų pagrindimo, sąskaitas už teisines paslaugas, duomenis dėl atliktų mokėjimų. Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, taip pat atsižvelgus į teismo posėdžių skaičių, jų trukmę sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų priteistina 2650 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2650 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti atsakovės O. D. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo ieškovui R. D..
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.