Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aldonai Migauskienei,

trečiojo asmens Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos atstovėms D. Mozūraitienei ir K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. R. ir T. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnyba bei V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės D. R. elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. motina vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirūpina dukra (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė D. R. dukros neaugina, neauklėja, neprižiūri, nesirūpina dukros sveikata, ugdymu, neprisideda prie dukros išlaikymo, nesudaro palankių sąlygų dukrai visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsakovė nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą. Visą tai parodo abejingą atsakovės D. R. požiūrį į savo vaiką, jo psichologinį ir fiziologinį vystymąsi.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovės D. R. motinos valdžią nepilnamečiui vaikui A. L.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020

Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad T. L. gyvena (duomenys neskelbtini). T. L. dukrai reguliariai teikia išlaikymą po 250 Eur, dukra A. L. domisi, su dukra bendrauja kiekvieną dieną telefonu, o kai grįžta į Lietuvą su dukra bendrauja gyvai, dukra vyksta pas tėvą į (duomenys neskelbtini) svečiuotis, tarp atsakovo ir A. L. yra gan artimas tarpusavio ryšys. Atsakovas siūlė dukrai atvykti gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini), tačiau A. L. šiuo metu nenori vykti gyventi pas tėvą, nori likti gyventi pas senelę, nes pas senelę gyventi yra pripratusi, tarp A. L. ir senelės yra stiprus emocinis ryšys, A. L. nori dvylika klasių baigti Lietuvoje. Nepilnametė A. L. yra nurodžiusi, kad ji nenorėtų šiuo metu vykti gyventi pas tėvą, nes jai ten būtų nauja ir svetima aplinka, būtų daug pasikeitimų, ji nori likti gyventi pas senelę, nes čia gyventi yra pripratusi, jaučiasi labai gerai ir nori dvylika klasių baigti Lietuvoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas T. L. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl nepilnametės A. L. atskyrimo nuo jos tėvo T. L..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovų D. R. ir T. L. vaikui A. L. yra nustatyta laikinoji globa ir jos laikinuoju globėju paskirta atsakovės D. R. motina V. K., neterminuotai apribojus atsakovės D. R. motinos valdžią nepilnametės dukros A. L. atžvilgiu ir atskyrus nepilnametę dukrą A. L. nuo tėvo atsakovo T. L., atsakovų nepilnametės dukros A. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąją globėja – V. K. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams D. R. ir T. L. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės D. R. materialinį išlaikymą jos nepilnamečiui vaikui A. L., mokamą kas mėnesį periodinę 250 Eur dydžio išmoką, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2313-91/2010 iš T. L. priteistą materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., priteistą išlaikymą padidinti ir priteisti iš T. L. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. L. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal nepilnametės laikinosios globėjos pateiktas išlaidas A. L. poreikiams tenkinti, A. L. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 700 Eur. Išlaidos nepilnametės A. L. sveikatos apsaugai (vizitai pas gydytojus, vitaminai, akiniai, dantų higiena, vaistai ir kt.) sudaro 50 Eur, išlaidos higienos reikmėms (muilas, šampūnas, dantų šepetukai, pasta, skalbimo priemonės ir kt.) – 70 Eur, išlaidos kirpyklai – 50 Eur, išlaidos kanceliarinėms prekėms (piešimo, spalvinimo priemonės, sąsiuviniai, pratybos ir kt.) – 30 Eur, išlaidos vaiko maitinimui – 150 Eur, išlaidos vaiko aprangai (drabužiai, avalynė ir kt.) – 100 Eur, vaikui tenkančios būsto ir komunalinių paslaugų išlaidos – 50 Eur, su vaiko vežiojimu susijusios transporto išlaidos – 20 Eur, išlaidos, susijusios su vaikui reikalingų baldų įsigijimu, remonto darbų išlaidomis – 80 Eur, kitos išlaidos – 100 Eur. Parengiamojo teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad A. L. poreikiams patenkinti užtenka 500 Eur, tačiau teismo posėdžio metu akcentavo, jog ji žodžiu nurodė mažesnę anūkės poreikių sumą, norėdama apsaugoti dukrą atsakovę D. R., nes ši jai reiškia pretenzijas dėl prašomo iš jos priteisti išlaikymo dydžio.

Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytu aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika sprendžia, jog ieškovo pateikti ir trečiojo asmens nurodomi nepilnamečio vaiko poreikiai yra pagrįsti, reikalingi ir atitinkantys protingumo reikalavimus, nepasižymintys prabanga. Teismo vertinimu, objektyviu nepilnamečio vaiko poreikių dydžiu laikytinas byloje pateiktas rašytinis vaiko poreikių pagrindimas, t. y. 700 Eur. Priešingai, trečiojo asmens V. K. nurodomos aplinkybės dėl mažesnių vaiko poreikių sumos, vertintini kritiškai, kaip neatspindintys tikrųjų nepilnamečio vaiko poreikiu (įvertinus ir jo amžių), atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo kontekstą, į tai, kad trečiasis asmuo viename name gyvena su atsakove, kuri yra jos dukra, į trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, jog ji bylos nagrinėjimo metu žodžiu sumažino nepilnametės poreikių sumą norėdama apsaugoti savo dukrą (atsakovę).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų tiektino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d. yra skiriama po 96,25 Eur dydžio vaiko išmoka. Šia suma mažintinas teismo nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių dydis (700 Eur – 96,25 Eur) : 2 = 301,88 Eur). Taigi, kiekvienas iš tėvų nepilnamečiui vaikui per mėnesį turėtų skirti po 302 Eur (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus). Ieškovė prašo priteisti po 250 Eur periodinį išlaikymą iš abiejų tėvų.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Iš teismo išreikalautų nekilnojamojo turto registro ir kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas yra apie 3000 svarų sterlingų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) turto neturi, atstovės teigimu, nuomojasi būstą, gyventojų registro duomenimis augina dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti.

Atsakovė nekilnojamojo turto turi, jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra sudariusi santuoką, gyvena su sutuoktiniu. Yra sveika. Dirba (duomenys neskelbtini) kasininke pardavėja, jos atlyginimas, kai dirba, yra apie 823 Eur į rankas. Iš kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovė turi jos vardu registruotą transporto priemonę Audi A4. Atsakovė teigia, kad taip pat teikia paramą pilnamečiam sūnui po 300 Eur per mėnesį. Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės panaši, nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei atsakovės, tačiau atsakovas turi mokėti būsto nuomą, bet to, nors atsakovo gyvenamojoje užsienio valstybėje yra galimybė gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau ir išlaidos yra daug didesnės, taip pat atsakovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, tuo tarpu atsakovė nors ir uždirba mažesnę pinigų sumą, tačiau ji gyvena jai priklausančiame name, turi nekilnojamojo turto, jos vardu yra registruota transporto priemonė, nepilnamečių vaikų daugiau neturi, yra sveika, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės pastangas įgyti profesiją, keisti kvalifikaciją, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji teikia paramą savo pilnamečiui sūnui nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra prastesnė, nei atsakovo, kadangi atsakovė teikia paramą pilnamečiui sūnui. Pastebėtina, kad paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka teismų praktikoje nurodytus kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas kritiškai vertina atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ji savo pilnamečiui sūnui, studijuojančiam universitete, skiria per mėnesį 300 Eur, dėl ko savo nepilnametei dukrai gali skirti tik 130 Eur dydžio išlaikymo sumą per mėnesį. Kaip minėta, pagal įstatymą, nepilnamečius vaikus jų tėvai privalo išlaikyti, tuo tarpu pilnamečiui vaikui teiktinos paramos poreikis ir dydis turi būti įrodytas (susietas su tam tikromis sąlygomis). Taigi ši aplinkybė nesudaro pagrindo nei nukrypti lygių dalių išlaikymo teikimo principo, nei mažinti nepilnamečiui vaikui būtino teiktino išlaikymo dydį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovų turtinė padėtis yra panaši, dėl ko nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo teikimo principo.

Taip pat teismo vertinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, atsakovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo iš atsakovės priteisti mažesnę, nei ieškovo prašomą, išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą. Akcentuotina, jog nepilnamečius vaikus turi išlaikyti tėvai, o apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji yra sveika, teismui nepateikti duomenys, kad atsakovė ėmėsi priemonių įgyti profesiją, keisti kvalifikaciją, susirasti geriau apmokamą darbą, tokiu būdu pagerinant savo turtinę padėtį.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų nepilnametės dukros A. L. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovų D. R. ir T. L. turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, turimus išlaikytinius (CK 3.198 straipsnis), nepilnametės gaunamas pajamas bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad neterminuotai apribojus atsakovės D. R. motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu, nepilnametei A. L. iš motinos D. R. ir tėvo T. L. (iš atsakovo padidinamas, pakeičiant teismo sprendimą) priteistinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

Kadangi teismas neterminuotai apribojo atsakovės D. R. motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu ir nepilnametę A. L. atskyrė nuo jos tėvo T. L., todėl laikina vaiko globėja – V. K. – paskirtina išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, turėtų būti priteistos iš atsakovų D. R. ir T. L. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai D. R. ir T. L. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimus yra atleisti 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja (rūpintoja) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) jam paskyrimo.

Priteisti iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui).

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2313-91/2010 iš T. L. priteistą materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., priteistą išlaikymą padidinti ir priteisti iš T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnametės globėją (rūpintoją).

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.