Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrana fasadai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megrana fasadai“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrana fasadai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gersta“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Istata“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

29. Tarp ieškovės UAB „Gersta“ (rangovė) ir atsakovės UAB „Megrana fasadai“ (užsakovė) 2024 m. sausio 3 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 24-01-03/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos (remonto) darbus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti (Sutarties Nr. 1 2 punktas); sutarties kaina – 190 000 Eur (be PVM) (Sutarties Nr. 1 3.1 papunktis); darbai turėjo būti pradėti vykdyti iš karto, o baigti iki 2024 m. birželio 30 d. (Sutarties Nr. 1 3.2 ir 3.3 papunkčiai) (t. 1, b. l. 23–27).

30. Tarp trečiojo asmens UAB „Istata“ (rangovė) ir atsakovės UAB „Megrana fasadai“ (užsakovė) 2024 m. sausio 3 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 24-01-03/1, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti statybos (remonto) darbus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti (Sutarties Nr. 2 2 punktas); sutarties kaina – 345 000 Eur (be PVM) (Sutarties Nr. 2 3.1 papunktis); darbai turėjo būti pradėti vykdyti iš karto, o baigti iki 2024 m. birželio 30 d. (Sutarties Nr. 2 3.2 ir 3.3 papunkčiai) (t. 1, b. l. 38–42).

Dėl darbų rezultato tinkamo perdavimo–priėmimo ir kainos už atliktus darbus sumokėjimo

50. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

51. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

54. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Pažymėtina tai, kad užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

55. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai.

56. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė (užsakovė) atsisakė pasirašyti ieškovės (rangovės pagal Sutartį Nr. 1) ir trečiojo asmens (rangovo pagal Sutartį Nr. 2) parengtus baigiamuosius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, todėl šie aktai 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirašyti rangovų vienašališkai. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 11 d. ir 2024 m. rugsėjo 16 d. rangovams adresuotuose elektroniniuose laiškuose, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakymą pasirašyti Aktus grindė jų turinio netinkamumu, t. y. tuo, kad juose nėra detalizuoti kiekvieno rangovo atliktų darbų kiekiai ir apimtys, taikyti įkainiai, nors tokia informacija turėjo būti pateikta, siekiant nustatyti faktiškai atliktus rangovų darbus, kadangi, pasak atsakovės, dalį statybos rangos darbų (pagal Sutartį Nr. 2) objekte atliko kita rangovė – UAB Kamida NT. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės, jog visus statybos (remonto) darbus pagal Sutartis atliko ieškovė ir trečiasis asmuo (jo pasitelkta subrangovė – ieškovė), t. y. apeliantė neįrodė savo teiginio, kad dalį šių darbų atliko kita jos rangovė ir dėl to apeliantė galėjo atsisakyti pasirašyti Aktus ir sumokėti visą Sutartyse nustatytą kainą (CPK 178 straipsnis). Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.

58. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog statybos darbai pagal Sutartis pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo baigti dar 2024 m. balandžio mėn. pradžioje, nors Sutartyse numatytas darbų atlikimo terminas buvo 2024 m. birželio 30 d. Šią aplinkybę patvirtina tiek pačios atsakovės (jos vadovo) pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, tiek byloje esančio antstolės 2024 m. rugsėjo 16 d. faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo turinys. Šiame protokole nurodyta, kad aplinkybių konstatavimo metu (2024 m. liepos 17 d.) ginčo pastate nebuvo vykdomi jokie statybos darbai, o jame esantis (duomenys neskelbtini) buvo visiškai veikiantis pagal paskirtį. Protokole taip pat pažymėta, kad ieškovės atstovas antstolei paaiškino, jog ieškovė ir trečiasis asmuo visus statybos darbus pabaigė 2024 m. balandžio 1 d., o tai atitinka ir atsakovės (jos vadovo) teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie faktinę statybos darbų pabaigą – 2024 m. balandžio mėn. pradžia, iki Šv. Velykų.

59. Antra, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nuo Sutarčių sudarymo (2024 m. sausio 3 d.) iki faktinio darbų užbaigimo (2024 m. balandžio mėn.) ginčo pastate pagal Sutartis numatytus statybos (remonto) darbus būtų atlikęs koks nors kitas atsakovės pasitelktas rangovas, įskaitant ir UAB Kamida NT. Nors Sutarčių vykdymo metu šalys bendradarbiavo – susirašinėjo elektroniniais laiškais, koordinavo veiksmus, tačiau nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei ir (ar) trečiajam asmeniui pretenzijas dėl darbų netinkamumo ar nesavalaikio atlikimo, informavusi apie kito rangovo pasitelkimą ar apie ketinimą dalį Sutartyse numatytų darbų perduoti kitam subjektui. Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir vėliau – 2024 m. rugsėjo 11 d. bei 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovei ir trečiajam asmeniui siųstuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose atsisakymą pasirašyti baigiamuosius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus grindė šių dokumentų turinio netinkamumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai manytina, kad jei atsakovė būtų nesutikusi su ieškovės ir trečiojo asmens atliktų darbų apimtimi dėl to, jog, kaip ji teigia, dalį Sutartimis sulygtų darbų atliko kitas rangovas, ji apie tai būtų nurodžiusi dar tuo metu, kai atsisakė pasirašyti Aktus. Tačiau poziciją, kad dalį statybos (remonto) darbų (pagal Sutartį Nr. 2) atliko kita rangovė – UAB Kamida NT, atsakovė iš esmės pradėjo dėstyti tik šiame teisminiame procese, t. y. po to, kai ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą Sutarčių kainą – 190 000 Eur pagal Sutartį Nr. 1 ir 270 737,72 Eur pagal Sutartį Nr. 2.

60. Trečia, atsakovė aplinkybę, kad dalį statybos darbų atliko UAB Kamida NT, grindžia šios įmonės 2025 m. kovo 10 d. parengtu dokumentu – „Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų, objekte (duomenys neskelbtini) ataskaita“, kuriame nurodyta, jog darbų vertė siekia 376 301,76 Eur. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios ataskaitos pateikimas savaime nepatvirtina, kad trečiasis asmuo ginčo pastate neatliko visų statybos (remonto) darbų (bendrastatybinių darbų) pagal Sutartį Nr. 2, o juos atliko UAB Kamida NT. Pažymėtina, kad ši ataskaita sudaryta tik 2025 m. kovo 10 d., nors, kaip nustatyta byloje, visi statybos darbai ginčo objekte buvo faktiškai baigti dar 2024 m. balandžio mėn. pradžioje. Be to, atsakovė, teigdama, kad darbus pagal Sutartį Nr. 2 atliko UAB Kamida NT, nepateikė jokios rašytinės statybos rangos sutarties, sudarytos tarp jos ir šios įmonės. Atsižvelgiant į deklaruojamą darbų vertę (376 301,76 Eur), tai, kad raštu buvo sudarytos ir mažesnės vertės statybos rangos sutartys su ieškove (190 000 Eur) bei trečiuoju asmeniu (345 000 Eur), pagrįstai manytina, jog atsakovė, pasitelkusi UAB Kamida NT darbams pagal Sutartį Nr. 2 atlikti, su pastarąja taip pat būtų sudariusi rašytinės formos sutartį, taigi ir būtų galėjusi ją pateikti teismui. Byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų objektyvių duomenų (pavyzdžiui, darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų, mokėjimo dokumentų, šalių susirašinėjimo ar pan.), kurie patvirtintų, kad UAB Kamida NT Sutarčių vykdymo metu iki faktinės darbų pabaigos 2024 m. balandžio mėn., būtų atlikusi tuos darbus, kurie trečiojo asmens turėjo būti vykdomi pagal Sutartį Nr. 2. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų nepateikimas, vertinant kartu su anksčiau šioje nutartyje jau išdėstytais motyvais, sudaro papildomą pagrindą abejoti atsakovės teiginiais, kad dalis ginčo darbų buvo atlikti UAB Kamida NT, o ne trečiojo asmens (jo subrangovės – ieškovės).

61. Ketvirta, apeliantės pozicija, kad darbus, kurie turėjo būti atlikti pagal Sutartį Nr. 2, už 376 000 Eur įvykdė UAB Kamida NT, ir tai, iš esmės pripažinus, jog metalo konstrukcijų įrengimo darbus atliko ieškovė už Sutartyje Nr. 1 numatytus 190 000 Eur, atitinka visą objekto statybos ir įrengimo kainą, kurią atsakovė ir planavo išleisti pagal Sutartis (190 000 Eur + 345 000 Eur), laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantės nurodytos sumos – 345 000 Eur (Sutarties Nr. 2 vertė) ir 376 000 Eur (UAB Kamida NT nurodomų darbų vertė) – yra panašios, savaime nepatvirtina, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį Nr. 2 darbų neatliko, o juos atliko UAB Kamida NT, juolab byloje nesant kitų šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad apeliantė, teigdama, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį Nr. 2 darbų neatliko, visiškai neatsižvelgia į aplinkybę, jog ji pati būtent pagal šią sutartį trečiajam asmeniui atliko dalinius mokėjimus – 2024 m. liepos 15 d., 2024 m. liepos 24 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. bankiniais pavedimais pervedė iš viso 74 262,28 Eur pagal trečiojo asmens 2024 m. sausio 31 d. (Sutarties Nr. 2 vykdymo metu) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Šiais veiksmais atsakovė iš esmės pripažino, kad darbai pagal Sutartį Nr. 2 bent jau šia apimtimi trečiojo asmens buvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliaciniame skunde pateikiamas matematinis pirmiau nurodytų sumų – 345 000 Eur ir 376 000 Eur – palyginimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad Sutarties Nr. 2 darbus faktiškai atliko UAB Kamida NT, o ne trečiasis asmuo. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog trečiasis asmuo neatliko darbų pagal Sutartį Nr. 2, nepateikia paaiškinimo, kodėl tokiu atveju ji neatsiskaitė už darbus, atliktus pagal Sutartį Nr. 1, t. y. nesumokėjo ieškovei 190 000 Eur už metalo konstrukcijų įrengimo darbus, kurių rezultatu naudojasi nuo 2024 m. balandžio mėn., ir neįrodinėjo, kad šiuos darbus būtų atlikusi ne ieškovė, o kitas atsakovės pasitelktas rangovas.

62. Penkta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB Kamida NT 2025 m. kovo 10 d. parengtoje ataskaitoje įtrauktas inventorius (rekuperatorius, kondicionieriai, geriamo vandens stotelė, šildomų grindų kilimėliai, persirengimo spintelės, kiti baldai, kt.) darbai ir paslaugos (pirties įrengimas, (duomenys neskelbtini) atvežimas, stiklo turėklių montavimas, statybvietės valymas, kt.) nepatenka į statybos (remonto) darbų, kuriuos pagal Sutartį Nr. 2 turėjo atlikti trečiasis asmuo, apimtį. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis ieškovės bei trečiojo asmens atliktų statybos rangos darbų detalizavimas, kuriame Sutarčių kaina išskaidyta pagal konkrečius rangovų atliktus darbus (t. 2, b. l. 48–58). Iš trečiojo asmens vykdytų darbų detalizacijos matyti, kad darbai suklasifikuoti į skyrius pagal konkrečias funkcines zonas ir darbų pobūdį („darbas“, „direktorės, masažo, kineziterapeuto kabinetai“, „pirties zona“, „šokių salė“, „registratūra“, „restorano zona“, „vyrų rūbinė“, „moterų rūbinė“, „elektros darbai“, „kiti darbai ir medžiagos“) bei apima aiškiai apibrėžtus, konkrečius bendrastatybinius darbus, kurie nėra tapatūs nurodytiems UAB Kamida NT ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo neatliko tų darbų, kuriuos pagal Sutartį Nr. 2 įsipareigojo atlikti. Apeliantė priešingai neįrodė.

63. Šešta, aplinkybė, kad trečiasis asmuo faktiškai pats neatliko statybos (remonto) darbų pagal Sutartį Nr. 2, o dėl jų atlikimo sudarė subrangos sutartį su ieškove, kuri šiuos darbus vykdė pati ar pasitelkusi kitus asmenis, nesudaro pagrindo vertinti, jog trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolių pagal Sutartį Nr. 2. Pažymėtina, kad CK 6.650 straipsnio 1 dalis numato galimybę rangovui pasitelkti kitus asmenis (subrangovus) savo prievolėms įvykdyti, be to, tokia teisė aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinta trečiojo asmens ir atsakovės 2024 m. sausio 3 d. sudarytos statybos rangos sutarties 5.1.2 papunktyje. Todėl Sutartyje Nr. 2 nesant nuostatos, kad visus darbus faktiškai turėjo atlikti tik pats trečiasis asmuo, taip pat draudimo pasitelkti kitus asmenis, atsakovės argumentas, jog trečiasis asmuo neatliko darbų, nes juos faktiškai vykdė ieškovė, laikytinas nepagrįstu. Papildomai pažymėtina, kad tai, jog trečiasis asmuo darbams atlikti pasitelkė subrangovę – ieškovę, nekeičia trečiojo asmens ir atsakovės Sutartimi Nr. 2 prisiimtų tarpusavio teisių ir pareigų, kadangi atlikus subrangos darbus laikoma, jog rangovas darbus atliko pats ir tiek pagal sutartį, tiek ir pagal įstatymo reikalavimus, rangovas, o ne subrangovas yra atsakingas užsakovui už atliktus darbus, jų perdavimą pagal kiekį, kokybę ir pan. Akcentuotina, kad ieškovė šioje byloje reikalavimą atsakovei dėl dalies skolos (270 737,72 Eur) priteisimo reiškia ne kaip subrangovė, veikianti pagal subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu (tokiu atveju, šalims nesutarus kitaip, ji net negalėtų reikšti reikalavimo užsakovei (atsakovei) pagal Sutartį Nr. 2, o tik savo užsakovui (trečiajam asmeniui) pagal subrangos sutartį), tačiau kaip reikalavimo teisių perėmėja, remdamasi jos ir trečiojo asmens 2024 m. rugsėjo 18 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės 270 737,72 Eur skolą, sutartines (įstatymines) netesybas ir palūkanas už termino sumokėti kainą praleidimą.

64. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad ginčo darbai – metalo konstrukcijų įrengimo darbai pagal Sutartį Nr. 1 ir bendrastatybiniai darbai pagal Sutartį Nr. 2 – ieškovės ir trečiojo asmens buvo užbaigti 2024 m. balandžio mėn. pradžioje ir nuo to laiko atsakovė faktiškai naudojasi šių darbų rezultatu, atsakovei neįrodžius to, jog Sutartimis sulygtus darbus (dalį jų) būtų atlikę kiti jos pasitelkti rangovai (tarp jų ir UAB Kamida NT), taip pat nereiškus jokių pretenzijų ieškovei ir trečiajam asmeniui dėl darbų atlikimo terminų, apimties ar kokybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti jai pateiktus baigiamuosius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir be pagrindo vengia sumokėti Sutartyse nustatytą kainą už faktiškai atliktus darbus.

65. Priešingos išvados daryti neleidžia ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės parengtuose aktuose nurodyti darbų įkainiai buvo susieti ne su rinkos ar sutartinėmis kainomis, bet su siekiu dirbtinai juos „išpūsti“ iki Sutartyse nustatytos fiksuotos bendros kainos. Teisėjų neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymas pasirašyti Aktus ir sumokėti Sutarčių kainą negali būti pateisinamas tuo, jog Aktuose nebuvo nurodytos detalios darbų apimtys ar konkretūs įkainiai. Tokia išvada daroma remiantis toliau nurodomu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika.

66. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019, 26 punktas).

67. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, jam atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas).

68. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys Sutartyse buvo susitarusios dėl konkrečios (fiksuotos) darbų kainos, todėl taikytinas CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ribojimas keisti tokią kainą. Ši imperatyvioji teisės norma eliminuoja galimybę keisti nustatytą kainą tiek ją didinant, tiek mažinant, net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo metu nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti viso darbų kiekio ar visų su jais susijusių išlaidų. Kadangi užsakovo pareiga priimti jam perduodamus darbus kyla iš įstatymo ir tik anksčiau minėtais išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais jis gali atsisakyti priimti darbų rezultatą, esant pirmiau šioje nutartyje jau konstatuotai aplinkybei, kad ieškovė ir trečiasis asmuo visus darbus pagal Sutartis atliko, atsakovei nereiškiant jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir su tuo susijusių priepriešinių reikalavimų, jai kilo pareiga atsiskaityti už darbus pagal Sutartyse numatytą fiksuotą kainą. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu nereikalauja iš atsakovės daugiau nei yra sulygta Sutartimis – jos reikalavimą priteisti 460 737,72 Eur skolą sudaro visa nesumokėta kaina pagal Sutartį Nr. 1 (190 000 Eur) bei nesumokėtas kainos likutis pagal Sutartį Nr. 2 – 270 737,72 Eur (345 000 Eur – 74 262,28 Eur).

69. Apeliantės pareigos atsiskaityti su ieškove nepaneigia jos nurodomos aplinkybės dėl baigiamųjų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų turinio neišsamumo. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad, šalims Sutartyse sutarus dėl fiksuotos darbų kainos, nebuvo būtina Aktuose detalizuoti atsakovės nurodytos informacijos – atliktų statybos (remonto) darbų kiekių ir apimčių, taikytų įkainių, panaudotų medžiagų, jų kiekių, specifikacijos ir pan. Tokių duomenų įtraukimas būtų aktualus tik tuo atveju, jei atliktų darbų kaina (vertė) turėtų būti nustatoma pagal šalių sudarytą apytikrę sąmatą ar kitus jų sutartus kainos nustatymo kriterijus (CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys). Todėl aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė baigiamųjų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, kurie 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirašyti vienašališkai ieškovės ir trečiojo asmens, savaime neatleidžia jos nuo pareigos priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, juolab kai byloje nustatyta, jog atsakovė faktiškai naudojasi šių darbų rezultatu. Jau minėta, kad užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu.

70. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2024 m. rugsėjo 13 d. ieškovės ir trečiojo asmens vienašališkai pasirašytus baigiamųjų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės ieškiniu reikalaujamą 460 737,72 Eur skolą už faktiškai atliktus statybos (remonto) darbus pagal Sutartis. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

71. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

72. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

73. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą. Ieškovei nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.