- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-306-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29137-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- V.M.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V.M. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui V. M. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž., remdamasis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis, ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą V. M. paneigti ir atsiprašyti už paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus, vykdant bendrijos namo stogo remonto rangą, kurie žemina ieškovo A. Ž. garbę ir orumą; 2) įsiteisėjus teismo sprendimui per 10 dienų, įpareigoti atsakovą V. M. per bendrijos pirmininko A. Ž. sukurtą bendrijos grupę (duomenys neskelbtini) platformą bei skelbimų lentas, esančias daugiabučių namų įėjimo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus apie ieškovą, A. Ž., ir juos paneigti, atsiprašyme įrašant nurodytą tekstą: „Neigiu ir atsiprašau mūsų bendrijos pirmininko A. Ž., už pareikštus kaltinimus, melagingai paskleisdamas ir neturėdamas jokios informacijos, įrodymų, kad bendrijos pirmininkas A. Ž. reikalauja ar prašo „Atkato“ iš rangovų. Apie pirmininką bendrijos Grupėje buvau parašęs (...) A.Ž. vėl bando sutrikdyti mūsų namo stogo remontą, kur jam nėra numatyta jokio „ATKATO“. Toks mano teigimas yra melagingas, nes jokių faktinių įrodymų neturiu ir nieko panašaus apie tai nesu girdėjęs.
ATSIPRAŠAU
Taip pat pripažįstu, kad mano parašytas bendrijos Grupėje teiginys (...) Panašu, kad jis nenori praleisti „skanus gabaliukas“, kuris greičiausiai buvo planuojamas įgyvendinant (duomenys neskelbtini) namo stogo remontą per ADMI administratorių. Juk tandemo „Ž.-ADMI“ siūlomos remonto darbų kainos yra brangesnės už R. L. pasiūlymą „tik“ 289,11%, tačiau be jokių „atkatu“. Padarykite savo išvadas, kokį pirmininką turime. Ž., tuoj pat atlik savo pareigas. Pasirašykite sutartį ir avansą perveskite rangovui. Oras nelauks. (duomenys neskelbtini) namo iniciatyvinė grupė.“...
yra melagingas ir žeminantis A. Ž. kaip pirmininką ir kaip žmogų. Apgailestauju ir atsiprašau A. Ž. už neteisingą mano elgesį ir šmeižtą.
ATSIPRAŠAU“;
3) jeigu atsakovas V. M. nevykdys teismo sprendimo, paskirti jam baudą teismo nuožiūra ieškovo A. Ž. naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš Atsakovo V. M. ieškovo A. Ž. naudai turėtas jo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad sakinių konstrukcija, tekste naudojami modaliniai žodžiai („panašu“, „greičiausiai“) skirti išreikšti atsakovo abejonėms, taip pat siūlymas patiems Bendrijos nariams „padaryti savas išvadas“ ieškovo atžvilgiu, aiškiai patvirtina, jog atsakovas ginčo tekste išdėstė ne kategoriškus/neginčytinus faktus - žinias apie ieškovą, bet pateikė subjektyvų ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiklos vertinimą, t. y. nuomonę dėl tokios veiklos. Pagrindą susiformuoti pastarajai nuomonei dėl galimo ieškovo veiksmų nesąžiningumo, be viso kito, sudarė aplinkybės konkrečios aplinkybės - 2012 metais vykęs, ginčo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto derinimas (konkrečiai, - ieškovo elgesys minimo proceso metu), buvo viena iš faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą ginčo tekste išdėstytai atsakovo nuomonei apie ieškovą (jo, kaip Bendrijos pirmininko veiklą) susiformuoti. 2012 m. vamzdžių modernizavimo kainos viršijo rinkos kainas – kilo įtarimai; valdybos nario atstovai, kiti gyventojai abejojo veiklos skaidrumu; stogo remontas – 3 kartus didesnis pasiūlymas nei faktiškai kainavo. Atsakovas išsakė nuomonę apie įvykusius faktus. Ieškovas galėjo patikrinti pasiūlymus, pateikti gyventojams susirašinėjimą su ADMI. Tai sukėlė atsakovui įtarimus.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti, kad atsakovas V. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiške (per gmail.com platformą) Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau vadinama ir Bendrija) nariams teiginiais – „panašu, kad A. Ž. vėl bando sutrikdyti mūsų namo stogo remontą, kur jam nėra numatyta jokio „ATKATO“,<...> Panašu, kad jis nenori praleisti „skanus gabaliukas“, kuris greičiausiai buvo planuojamas įgyvendinant (duomenys neskelbtini) namo stogo remontą per ADMI administratorių. Juk tandemo „Ž.-ADMI“ siūlomos remonto darbų kainos yra brangesnės už R. L. pasiūlymą „tik“ 289,11%, tačiau be jokių „atkatu“ – išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo A. Ž. garbę ir orumą. Teismas nusprendė kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo A. Ž. atsakovui V. M. 990,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas įvertino, kad atsakovo paskelbtas tekstas yra vykusio namo stogo remonto organizavimo, Bendrijos pirmininko veiklos šiame procese vertinimas ir išvados apie tai. Elektroniniame laiške atsakovo išsakytame tekste yra vartojami žodžiai, kurie akivaizdžiai perteikia atsakovo nepasitenkinimą remonto organizavimu, galimai ieškovo neteisėtos naudos gavimu. Tekste vartojami žodžiai „panašu“, „greičiausiai“ suteikia pasakymui netikrumo, abejojimo atspalvį, skirti išreikšti atsakovo abejonėms. Sakinių konstrukcija, vartojami žodžiai („panašu“, „greičiausiai“), siūlymas patiems Bendrijos nariams „padaryti savo išvadas“ dėl pirmininko, patvirtina, jog atsakovas ginčo tekste pateikė subjektyvų ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiklos vertinimą. Atsakovo teiginiai apie stogo remonto organizavimą yra išreikšti emocionaliais, nepagarbiais, komentuojamojo pobūdžio žodžiais ir pasakymais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus įvykio vertinimas, nėra pateikiama konkreti informacija apie konkretų įvykusį faktą, todėl šiems teiginiams netaikytinas tiesos kriterijus. Aptariama informacija yra pakankama išvadai, jog tarp šalių buvo įtempti tarpusavio santykiai dėl stogo remonto, tačiau nėra pakankama objektyviam stebėtojui spręsti apie konkrečius ieškovo atliktus veiksmus. Taigi elektroniniame laiške atsakovo paskelbti subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai ir neigiami atsiliepimai apie ieškovo veiklą, subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiems teiginiams netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai. Įvertinęs aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatyti CK 2.24 straipsnio taikymo pagrindai.
5. Tais atvejais, kuomet paskleidžiama pakankamo faktinio pagrindo bei sąžiningumo kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis);
6. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas kada nors būtų gavęs asmeninės naudos vykdydamas Bendrijos pirmininko pareigas, būtų užsiėmęs neteisėta ar net nusikalstama veikla (Atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė, atitinkamai, su tuo susijusių aplinkybių nepatvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo viešai išreikštą nuomonę galėjo suformuoti atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ankstesnės ieškovo (kaip Bendrijos pirmininko) veiklos.
7. Teismo vertinimu, išsiųsdamas Ginčo elektroninį laišką, Atsakovas elgėsi neetiškai, nepagarbiai bei nesąžiningai - viešai išreikšta savo nuomone siekė pažeminti fizinio asmens (Ieškovo) garbę ir orumą, o ne išryškinti jo veiklos trūkumus (turint tikslą juos pašalinti).
8. Teismui nustačius, jog Ieškovo teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, šios teisės gintinos ne CK 2.24 straipsnio, bet CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, pripažįstant jų pažeidimą, t. y. konstatuojant, kad Ginčo teiginiai žemina Ieškovo garbę ir orumą. Nors Ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, Teismo nuomone, pastaroji situacija (Ieškovo teisių gynimas pagal CK 1.137 straipsnį, nors ieškinio reikalavimai buvo pareikšti remiantis CK 2.24 straipsnio nuostatomis) nereiškia išėjimo už ieškinio ribų.
Šalies argumentai
9. Ieškovas, be kita ko, ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą atsiprašyti už paskleistus duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės priemonės neapima įpareigojimo atsiprašyti, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą atsiprašyti už paskleistus duomenis atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškiniu Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios ir Ieškovo garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo, taip pat reikalavimą dėl Atsakovo įpareigojimo atsiprašyti už paskleistus duomenis. Atsižvelgiant į bylos rezultatą (inter alia aplinkybę, jog šioje byloje duomenų paneigimas, kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas, negalėjo būti taikomas (nes nuomonės paneigti nėra įmanoma), tačiau dalis Ginčo teiginių pripažinti žeminančiais Ieškovo garbę bei orumą), laikytina, kad Skundžiamu sprendimu buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Būtent, pagal pastarąją proporciją tarp ginčo šalių paskirstytinos ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Atsakovas V. M. (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo, dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad atsakovas V. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiške (per gmail.com platformą) (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams teiginiais - „panašu, kad A. Ž. vėl bando sutrikdyti mūsų namo stogo remontą, kur jam nėra numatyta jokio „ATKATO“,<...> Panašu, kad jis nenori praleisti „skanus gabaliukas“, kuris greičiausiai buvo planuojamas įgyvendinant (duomenys neskelbtini) namo stogo remontą per ADMI administratorių. Juk tandemo „Ž.-ADMI“ siūlomos remonto darbų kainos yra brangesnės už R. L. pasiūlymą „tik“ 289,11%, tačiau be jokių „atkatu“ - išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo A. Ž., garbę ir orumą, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą, - ieškovo A. Ž. ieškinį atmesti.
12. Apeliantas nurodė, kad teismo teiginiai apie faktinio pagrindo pastarajai atsakovo nuomonei susiformuoti nebuvimą, neatitinka bylos medžiagos bei yra teisiškai ydingi.
13. Atsakovo neigiama (kritiška) nuomonė Ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiklos atžvilgiu susiformavo ir be pastarojo asmens (Ieškovo) neteisėtus veiksmus/nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų. Į bylą pateikti dokumentai patvirtino įvairaus pobūdžio aplinkybes, leidusias/sudariusias pagrindą atsakovui suabejoti ieškovo sąžiningumu, vykdant Bendrijos pirmininko pareigas, bei, būtent, ir paskatinusias atsakovą išreikšti Ginčo nuomonę: (i) 2012 metais sprendžiant daugiabučių namų (esančių adresais: (duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) klausimą, ieškovo užsakymu buvo parengtas bei bendrasavininkiams siūlomas rinkos kainas žymiai viršijantis projektas, kuris iš esmės neatitiko gyventojų interesų (už preliminarią 300 000,00 LT kainą siūlyta atlikti buvusios senos vieno vamzdžio sistemos modernizavimo darbus (paliekant senus vamzdžius), kai, tuo tarpu, atsakovo iniciatyva (reaguojant į Ieškovo pasiūlytą variantą) rastas rangovas pateikė komercinį pasiūlymą dėl daugiabučių namų šildymo sistemų visiško atnaujinimo (įrengiant naują modernią dviejų vamzdžių sistemą) už 150 000,00 LT); (ii) ieškovas, kaip Bendrijos pirmininkas, nepaisydamas Bendrijos narių pastabų, toleravo/pateisino teisės aktams prieštaraujančią situaciją, kuomet valdybos nariu nesantis asmuo ilgą laiką valdyboje veikė kito asmens - valdybos nario, vardu pagal pastarojo išduotą įgaliojimą; (iii) vykstant gyventojų pozicijos derinimo procesui dėl daugiabučio gyvenamojo namo (esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) stogo remonto, ne vienas Bendrijos narys išreiškė kritikos ieškovui, leidusias suabejoti ieškovo veikla (jos sąžiningumu); (iv) sprendžiat stogo remonto klausimą, Ieškovas pateikė pasiūlymą, kurio vertė net 289,11 proc. viršijo Atsakovo rasto rangovo siūlomas kainas. Nors pats ieškovas elektroniniu paštu Bendrijos nariams nurodė, kad, surinkus aštuonis gyventojų, palaikančių Atsakovo pasiūlytą projektą, parašus, rangos darbai pagal jį galės būti pradėti, o balsavimas pastaruoju klausimu - įvyko (reikiamas balsų skaičius buvo surinktas) itin operatyviai, vis dėlto, dėl atsakovui visiškai nesuprantamų priežasčių Ieškovas aptariamo (pirmojo) balsavimo rezultatus atsisakė pripažinti; (v) pretenzijų dėl Ginčo tekste minimos UAB „ADMI“ (kuriai Ieškovas teikė prioritetą) darbo kokybės turėjo ne tik Atsakovas, bet ir kiti Bendrijos nariai; (vi) sprendžiant prie ginčo daugiabučių namų esančių automobilių stovėjimo aikštelių (įskaitant įvažiavimo į jas) remonto darbų atlikimo/tokių darbų apmokėjimo klausimus, Ieškovas nereagavo į Bendrijos narių (ne tik Atsakovo) prašymą nurodyti konkrečius teisės aktus bei pateikti Ieškovo akcentuotus teisininkų išaiškinimus, vadovaujantis kuriais visi remonto kaštai turėtų tekti išimtinai Ieškovo vadovautos Bendrijos nariams (prie remonto išlaidų visiškai neprisidedant kelio servituto (nustatyto stovėjimo aikštelės, kaip tarnaujančiojo daikto, atžvilgiu) turėtojams); (vii) atitinkamai, priimant sprendimą dėl Ginčo daugiabučiuose namuose esančių lodžijų stogų apskardinimo, Ieškovas, kaip Bendrijos pirmininkas, tinkamai neatsižvelgė į Bendrijos narės pastabas, susijusias su minimų (skardinimo) darbų apmokėjimu, bei savo poziciją dėl pastarųjų lėšų paskirstymo absoliučiai visiems Bendrijos nariams grindė neįsigaliojusiu teisės aktu - Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymu, kuris yra tik projekto derinimo stadijoje (su aptariamomis aplinkybėmis susijusio elektroninio susirašinėjimo kopija buvo pateikta į bylą, Apelianto tripliko priedas Nr. 4); (viii) Ieškovas 2019 m. kovo mėnesį vienasmeniškai (be valdybos sutikimo) paskelbė apie Bendrijos narių visuotinio susirinkimo šaukimą. Atsakovui atkreipus dėmesį į tokių veiksmų neteisėtumą, ieškovo inicijuotas susirinkimas buvo atšauktas, o ieškovo veiksmai sukėlė neigiamą kitų butų savininkų reakciją (aptariamas aplinkybes patvirtinančio elektroninio susirašinėjimo kopija pridedama, apeliacinio skundo priedas Nr. 2. Pažymėtina, jog pastarojo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), kadangi Teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, pastarajame procesiniame dokumente išdėstė faktinei situacijai prieštaraujančias išvadas dėl pagrindo Ginčo nuomonei susiformuoti tariamo nebuvimo).
14. Atsakovo paskelbtos nuomonės kritišku pobūdžiu buvo siekta ne pažeminti Ieškovą (Ieškovo garbę ir/ar orumą), o, būtent, išryškinti jo veiklos trūkumus, iškelti abejones atitinkamų Ieškovo veiksmų sąžiningumu. Bendrijos pirmininkas dėl užimamų pareigų privalo būti pakantesnis kritikai (pirmininko kritikavimas Bendrijos ribose yra platesnės apimties (gali būti aršesnis, lyginant su kitais asmenimis)).
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsakovas, būtent, pasinaudodamas jam suteikta saviraiškos/žodžio laisve, išreiškė neigiamą nuomonę Ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiklos atžvilgiu. Tuo tarpu, pats minimos nuomonės kritiškas/aštrus pobūdis, priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių Atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų pažeidimo) nepatvirtino. Remiantis EŽTT praktika, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina saviraiškos laisvę, net tuo atveju, jeigu ši saviraiška pasireiškia šokiruojančiu ir/ar trikdančiu bei, netgi, įžeidžiu pobūdžiu.
16. Ieškovas (atstovautas profesionalios teisininkės (advokatės)), kreipdamasis į Teismą su ieškiniu, reikalavo (i) įpareigoti Atsakovą paneigti ir atsiprašyti už paskleistą Ginčo tekstą; (ii) įsiteisėjus Teismo sprendimui, įpareigoti Atsakovą per 10 dienų Ieškovo sukurtoje „Bendrijos grupėje“ (gmail paskyroje) bei skelbimų lentoje, esančioje daugiabučių namų įėjimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), paskelbti ieškinyje nurodytus paneigimo/atsiprašymo tekstus. Tuo tarpu, reikalavimas dėl teisės pažeidimo pripažinimo (t. y. pripažinimo, kad Atsakovo išreikšta nuomonė pažeidė Ieškovo garbę ir orumą) byloje nebuvo pareikštas. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, nurodyta aplinkybė reiškia, jog Ieškovas pastarojo teisinio rezultato Pirmosios instancijos teismo priimtinu sprendimu nesiekė, o Teismas, įvertinus nagrinėtos bylos kategoriją, išeiti už ieškinio ribų negalėjo. Taigi, Skundžiamu sprendimu pripažindamas, kad Ginčo nuomonė, neva, pažeidė Ieškovo garbę ir orumą, Pirmosios instancijos teismas atliko akivaizdų proceso teisės normų pažeidimą, kuris privalo būti ištaisytas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.
17. Teismas nustačius, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, susiklosčiusiems santykiams vietoje CK 2.24 straipsnio taikytos CK 1.137, 6.263 straipsnių normos. Bet kuriuo atveju teismas už ieškinio ribų išeiti negali - jeigu ieškovas reikalavimo dėl teisės pažeidimo pripažinimo nepareiškė, jis (Teismas) savo iniciatyva tokio reikalavimo tenkinti neturi teisės. Priešinga situacija (kuri susiklostė Pirmosios instancijos teismui priėmus Skundžiamą sprendimą) reikštų aiškų nukrypimą nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos.
18. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pareiškė du savarankiškus reikalavimus, t. y. (i) reikalavimą įpareigoti atsakovą paneigti Ginčo teiginius bei (ii) reikalavimą įpareigoti Atsakovą už šiuos teiginius Ieškovo atsiprašyti. Nė vienas iš pastarųjų dviejų reikalavimų nebuvo patenkintas. Teismas nusprendė tenkinti iš esmės trečią reikalavimą, kurio ieškovas, netgi, nebuvo pareiškęs (pastaroji aplinkybė dėl šiame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų sudaro pagrindą skundžiamos sprendimo dalies panaikinimui). Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos klaidingai: Ieškovo naudai iš Atsakovo negalėjo būti priteista ne daugiau kaip 33,33 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (tenkinus tik vieną reikalavimą iš trijų), o Atsakovui iš Ieškovo, atitinkamai, turėjo būti priteista ne mažiau kaip 66,66 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
19. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovas dar iki bylos iškėlimo teisme momento, elektroniniu laišku prašė, kad atsakovas atsiprašytų ir paneigtų tą faktą, jog neva ieškovas nori pasipelnyti iš bendrijos narių, remontuojant stogą, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Ieškovas privalėjo kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės, nes priešingu atveju, Bendrijos nariai būtų susidarę nuomonę, jog Bendrijos pirmininkas yra kyšininkas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino informacijos paskleidimo būdą ir mastą - ji buvo skleidžiama Bendrijos narių gmail.com grupėje, kurioje nariai gauna su Bendrija susijusią informaciją, diskutuoja, teikia pasiūlymus įvairiais klausimais.
21. Atsakovas neįrodė, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti Ieškovą ar kitaip specialiai jam pakenkti. Atsakovas, paskleisdamas savo nuomonę, turėjo suprasti, kokius padarinius tai gali sukelti, t.y., kad jo išsakyta nuomonė Bendrijos narių gali būti priimama kaip žinia, neginčijamas ir nustatytas, galintis pažeisti asmens garbę ir orumą. Laiške išsakyta atsakovo nuomonė (kritika) buvo išreikšta neadekvačiu, ieškovą įžeidžiančiu ir žeminančiu būdu, nesilaikant bendrųjų etikos normų. Teismas teisingai vertino, kad atsakovas tokią pačią nuomonę apie ieškovą galėjo ir privalėjo viešai išsakyti švelnesne, pagarbesne forma.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas teisingai nusprendė atsakovo elektroniniame laiške paskelbti teiginiai pažeidė ieškovo neturtines teises, nes jie neatitinka geros moralės principų bei sąžiningo elgesio, akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes atsakovas neįrodė, jog jis turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei apie Ieškovą susidaryti, nes byloje jokių įrodymų, kad Ieškovas užsiimtų neteisėta ar net nusikalstama veikla, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Ieškovo nesąžiningumą ar esant objektyvų faktinį pagrindą tokiai nepagarbiai bei neetiškai nuomonei reikšti.
23. Tarp šalių buvo įtempti santykiai, kilo nemažai nesutarimų dėl Bendrijai aktualių klausimų sprendimo, nebuvo pakankamas faktinis pagrindas atsakovui tokio turinio nuomonei reikšti, o paskleistos nuomonės turinys neatitiko atsakovo teisės į nuomonės reiškimo laisvę ir asmens garbės ir orumo gerbimo teisingos pusiausvyros. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes ir nustatė, kad ieškovo teisės buvo pažeistos ne žiniomis, o nuomonės paskleidimu. Teismas jas apginė ne LR CK 2.24 straipsnio, o LR CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, pripažindamas pažeidimą. Teismas vertino, kad teisė gintina LR CK 1.137 straipsnio pagrindu, bet tai nereiškia, kad teismas viršijo pareikšto ieškinio ribas. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės buvo įvertintos kaip atitinkančios LR CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri draudžia piktnaudžiauti savo teise ir įgyvendinti civilines teises taip, kad jos be pagrindo pažeistų įstatymo saugomą interesą. Pripažintina, kad įstatymas saugo asmens teisę į jo garbę ir orumą, asmens viešas žeminimas, niekinimas yra pažeidimas, kuris ginamas, pripažįstant padarytą pažeidimą teismo sprendimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl naujų įrodymų prijungimo
25. Apeliantas prašo prijungti naują įrodymą elektroninio susirašinėjimo kopiją (apeliacinio skundo priedas Nr. 2.), kuris patvirtintų, kad ieškovas 2019 m. kovo mėnesį vienasmeniškai (be valdybos sutikimo) paskelbė apie Bendrijos narių visuotinio susirinkimo šaukimą. Atsakovui atkreipus dėmesį į tokių veiksmų neteisėtumą, ieškovo inicijuotas susirinkimas buvo atšauktas, o ieškovo veiksmai sukėlė neigiamą kitų butų savininkų reakciją. Apeliantas teigia, kad pastarojo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), kadangi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išdėstė faktinei situacijai prieštaraujančias išvadas dėl pagrindo ginčo nuomonei susiformuoti tariamo nebuvimo.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad pastarojo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo, nes ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo įrodinėjamos aplinkybės dėl pagrindo atsakovui ginčo nuomonei susiformuoti buvimo. Atsakovas, disponuodamas savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę teikti aptariamą įrodymą, tačiau šia teise nesinaudojo. Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą prijungti naujus įrodymus.
Dėl atsakovo teiginių vertinimo
27. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo elektroniniame laiške paskelbti teiginiai „panašu, kad A. Ž. vėl bando sutrikdyti mūsų namo stogo remontą, kur jam nėra numatyta jokio „ATKATO“,<...> Panašu, kad jis nenori praleisti „skanus gabaliukas“, kuris greičiausiai buvo planuojamas įgyvendinant (duomenys neskelbtini) namo stogo remontą per ADMI administratorių. Juk tandemo „Ž.-ADMI“ siūlomos remonto darbų kainos yra brangesnės už R. L. pasiūlymą „tik“ 289,11%, tačiau be jokių „atkatu“, pažeidė ieškovo neturtines teises, nes jie neatitinka geros moralės principų bei sąžiningo elgesio, akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą.
28. Žodis „atkatas” reiškia nelegalų procentinį mokestį nuo pelno ar pajamų. Teisės požiūriu toks mokestis yra neteisėtas, o daugeliu atveju ir nusikalstamas. Toks mokestis iš esmės pažeistų sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši atsakovo nuomonė pažeidė ieškovo neturtines teises, neatitinka geros moralės principų bei sąžiningo elgesio, akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą.
29. Nors ieškovui kaip viešojo juridinio asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovui taikytinos platesnės pakantumo kritikai ribos, tačiau jam, kaip Bendrijos vadovui, ypač svarbi sąžiningo žmogaus reputacija. Atsakovo išsakyta kritika yra nekonstrukyvi, neparemta konkrečiais racionaliais argumentais ir faktais.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 44 punktas).
31. Nors tarp ieškovo ir atsakovo bei kitų Bendrijos narių yra įvairios skirtingos nuomonės dėl remonto darbų kainos mažinimo galimybių ir, galimai, kaina galėtų būti kitokia, tačiau šie bendrijos narių ginčai nesudaro jokio pagrindo atsakovui susidaryti nuomonę, kad ieškovas gali gauti neteisėtą piniginį atlygį „atkatą”. Atsakovas neįrodė, jog jis turėjo pakankamą faktinį pagrindą subjektyviai ginčo nuomonei apie ieškovą susidaryti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas užsiimtų neteisėta ar net nusikalstama veikla, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ar esant objektyvų faktinį pagrindą tokiai nepagarbiai bei neetiškai nuomonei reikšti.
Dėl teismo teisės kvalifikuoti šalių santykius
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus. Tai nėra išėjimus už ieškinio ribų.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę ne taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytas teisinės gynybos priemones, o nuspręsti, kad atsakovas pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ir tai nėra ieškinio ribų peržengimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantas teigia, kad du iš trijų ieškinio reikalavimų buvo atmesti, nes teismas nusprendė tenkinti iš esmės trečią reikalavimą, kurio ieškovas, netgi, nebuvo pareiškęs. Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos klaidingai: ieškovo naudai iš atsakovo negalėjo būti priteista ne daugiau kaip 33,33 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (tenkinus tik vieną reikalavimą iš trijų), o atsakovui iš ieškovo, atitinkamai, turėjo būti priteista ne mažiau kaip 66,66 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovo ieškovui 537,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui – 1527,63 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 990,13 Eur.
37. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu. Teismas patenkino esminį ieškinio reikalavimą, kuris lėmė šalių materialinių santykių pobūdį, t.y. pripažino, kad atsakovas V. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiške (per gmail.com platformą) Bendrijos nariams teiginiais – „panašu, kad A. Ž. vėl bando sutrikdyti mūsų namo stogo remontą, kur jam nėra numatyta jokio „ATKATO“,<...> Panašu, kad jis nenori praleisti „skanus gabaliukas“, kuris greičiausiai buvo planuojamas įgyvendinant (duomenys neskelbtini) namo stogo remontą per ADMI administratorių. Juk tandemo „Ž.-ADMI“ siūlomos remonto darbų kainos yra brangesnės už R. L. pasiūlymą „tik“ 289,11%, tačiau be jokių „atkatu“ – išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo A. Ž. garbę ir orumą.
38. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti kaip garbę ir orumą žeminančiais bendro pobūdžio, neįžeidžiančius teiginius – „Jo inicijuotų parašų rinkimą (2020-09-22) dėl rangovo pasirinkimo jis laikė nepakankamai teisėtu. Norėdami užtrukti laiku, vakar (2020-90-23) jis inicijavo antrą balsavimą dėl rangovo pasirinkimo remontuoti namo (duomenys neskelbtini) stogą. Antrasis balsavimas, kaip ir pirmasis parašų rinkimas vakar buvo sėkmingas. Bet dabar Ž. neatsako į elektroninius laiškus, telefono skambučius ir SMS žinutes. Padarykite savo išvadas, kokį pirmininką turime. Ž., tuoj pat atlik savo pareigas. Pasirašykite sutartį ir avansą perveskite rangovui. Oras nelauks. (duomenys neskelbtini) namo iniciatyvinė grupė“. Šie teiginiai neperžengė sąžiningumo principų, o atsakovo išreikštos nuomonės turinys apie tai, kad jis siūlo Bendrijos nariams patiems pasidaryti išvadas dėl pirmininko, siūlymas pirmininkui atsistatydinti, neperžengė atsakovo teisės į nuomonės reiškimo laisvę ir asmens garbės ir orumo gerbimo teisingos pusiausvyros.
39. Teismas pripažino, kad atsakovas be pagrindo išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo . Ž. garbę ir orumą.
40. Taigi, yra pagrindas spręsti, kad pagrįstu pripažintas vienas iš dviejų materialinių ieškinio reikalavimų, o išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsiprašyti atmestas visiškai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovo pusę bylinėjimosi išlaidų.
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
42. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas atmetamas.
43. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V.M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. Ž. iš atsakovo V. M. 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.