Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui V. M. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. Ž. ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą V. M. paneigti ir atsiprašyti už paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus, vykdant bendrijos namo stogo remonto rangą, kurie žemina ieškovo A. Ž. garbę ir orumą; 2) įsiteisėjus teismo sprendimui per 10 dienų, įpareigoti atsakovą V. M. per (duomenys neskelbtini) A. Ž. sukurtą bendrijos grupę (duomenys neskelbtini) platformą bei skelbimų lentas, esančias daugiabučių namų įėjimo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus apie ieškovą, A. Ž., ir juos paneigti, atsiprašyme įrašant nurodytą tekstą: „Neigiu ir atsiprašau mūsų (duomenys neskelbtini) A. Ž., už pareikštus kaltinimus, melagingai paskleisdamas ir neturėdamas jokios informacijos, įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) A. Ž. reikalauja ar prašo „Atkato“ iš rangovų. Apie (duomenys neskelbtini) bendrijos Grupėje buvau parašęs (...) (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

Apgailestauju ir atsiprašau A. Ž. už neteisingą mano elgesį ir šmeižtą.

ATSIPRAŠAU“;

3) jeigu atsakovas V. M. nevykdys teismo sprendimo, paskirti jam baudą teismo nuožiūra ieškovo A. Ž. naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš Atsakovo V. M. ieškovo A. Ž. naudai turėtas jo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) Visuotiniu pakartotiniu susirinkimu išrinktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. M. yra šio daugiabučio namo bendrijos (duomenys neskelbtini). Bendrijos namo gyventojų sprendimu buvo nutarta remontuoti (duomenys neskelbtini) namo stogą. Pradėjus namo stogo remonto procesą, t. y. renkantis rangovą ir skelbiant konkursą dėl rangovo, ieškovas visus pasiūlymus bei diskusijas apie stogo remontą vykdė ir vykdo per bendrijos (duomenys neskelbtini) A. Ž. sukurtą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Grupė) (duomenys neskelbtini) platformoje. Šioje Grupėje kiekvienas bendrijos narys yra supažindinamas su rangos procesu bei kita bendrijos veiklos informacija ir gali pareikšti savo nuomonę. Siekiama, kad rangos procesas būtų vykdomas įvertinant bendrijos narių nuomonę, t. y. priimant bendrą sprendimą viešai balsuojant ir patvirtinant kiekvieno bendrijos nario balsą parašais. Ieškovui, paskelbus sprendimą remontuoti namo stogą pagal pasirinktą rangovą ir gautus jo pasiūlymus, atsakovas pradėjo rašyti į bendrijos (duomenys neskelbtini) A. Ž. sukurtą Grupę visiems namų bendrijos nariams tikrovės neatitinkančius faktus, t.y. „(duomenys neskelbtini).“ Ieškovas pavargo nuo pastovaus atsakovo įžeidinėjimų, pažeminimų ir šmeižimo. Šių metų (duomenys neskelbtini) atsakovas prieš pat (duomenys neskelbtini) valandą atėjo į ieškovo namus ir perdavė biuletenius dėl stogo remonto, nors galėjo įmesti į pašto dėžutę. Sekantį rytą, tuoj po 8 valandos, nesustodamas pradėjo skambinti, rašyti elektroninius laiškus, SMS į mobilų telefoną bei per WhatsApp begalę kartų, nesusimąstydamas, kad jei žmogus neatsako – gal yra rimta priežastis. Ieškovui šių metų (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kasdien turi važiuoti į reabilitaciją, po to sėdasi peržiūrėti dokumentus, susijusius su stogo remontu, nustumdamas į šalį savo pagrindinę veiklą. Ieškovui kantrybės taurę perpildė šitoks atsakovo elgesys, jis tokio įžeidinėjimo daugiau nebegali pakęsti. Jis dėl nesibaigiančio persekiojimo, įžeidinėjimų, trukdymo dirbti savo darbą nusprendė ne tik savo, bet ir bendrijos interesus ginti teisme. Ieškovas – (duomenys neskelbtini) internetinėje erdvėje pranešė, kad V. M. viešai jo atsiprašytų, išsiunčiant atsiprašymo laišką visiems (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams, nurodant, kad jo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) nesąžiningumo neatitinka tikrovės, tačiau atsakovas į tai nereaguoja. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šiuo atveju atsakovas viešai paskelbė, kad ieškovas, remontuojant namo stogą (duomenys neskelbtini), turi iš to naudos. Tai neatitinka tikrovės, todėl ieškovas prašo teismo, kad atsakovas viešai atsiprašytų ieškovo. Ieškovas iš atsakovo nereikalaus nei turtinės, nei neturtinės žalos.

Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas atsakovo išsakytus teiginius klaidingai interpretuoja kaip apie ieškovą, neva, paskleistas žinias. Pati sakinių konstrukcija, tekste naudojami modaliniai žodžiai („panašu“, „greičiausiai“) skirti išreikšti atsakovo abejonėms, taip pat siūlymas patiems Bendrijos nariams „padaryti savas išvadas“ ieškovo atžvilgiu, aiškiai patvirtina, jog atsakovas ginčo tekste išdėstė ne kategoriškus/neginčytinus faktus - žinias apie ieškovą, bet pateikė subjektyvų ieškovo, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini), veiklos vertinimą, t. y. nuomonę dėl tokios veiklos. Pagrindą susiformuoti pastarajai nuomonei dėl galimo ieškovo veiksmų nesąžiningumo, be viso kito, sudarė aplinkybės: (i) (duomenys neskelbtini) metais sprendžiant daugiabučių namų (esančių adresais: (duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) klausimą, ieškovo užsakymu buvo parengtas bei bendrasavininkiams siūlomas rinkos kainas žymiai viršijantis projektas, kuris iš esmės neatitiko gyventojų interesų (už preliminarią (duomenys neskelbtini) LT kainą siūlyta atlikti buvusios senos vieno vamzdžio sistemos modernizavimo darbus (paliekant senus vamzdžius), kai, tuo tarpu, atsakovo iniciatyva (reaguojant į ieškovo pasiūlytą variantą) rastas rangovas pateikė komercinį pasiūlymą dėl daugiabučių namų šildymo sistemų visiško atnaujinimo (įrengiant naują modernią dviejų vamzdžių sistemą) už (duomenys neskelbtini) LT); (ii) ieškovas, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini), nepaisydamas Bendrijos narių pastabų, toleravo/pateisino teisės aktams prieštaraujančią situaciją, kuomet valdybos nariu nesantis asmuo ilgą laiką valdyboje veikė (ir tebeveikia) kito asmens - valdybos nario, vardu pagal pastarojo išduotą įgaliojimą. Pastebėtina, kad su tuo susiję klausimai ieškovui buvo keliami tiek iki ginčo teksto išsiuntimo, tiek ir vėliau; (iii) vykstant gyventojų pozicijos derinimo procesui dėl daugiabučio gyvenamojo namo (esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) stogo remonto, ne vienas Bendrijos narys išreiškė kritikos ieškovui. Diskusijoje dalyvavęs A. K. elektroniniu paštu, be viso kito, priminė su ankstesniu ieškovo vadovavimo Bendrijai laikotarpiu susijusias aplinkybes (dėl saulės kolektorių, renovacijos), leidusias suabejoti ieškovo veikla (jos sąžiningumu); (iv) sprendžiat stogo remonto klausimą, ieškovas pateikė pasiūlymą, kurio vertė net 289,11 proc. viršijo atsakovo rasto rangovo siūlomas kainas. Nors pats ieškovas elektroniniu paštu Bendrijos nariams nurodė, kad, surinkus aštuonis gyventojų, palaikančių atsakovo pasiūlytą projektą, parašus, rangos darbai pagal jį galės būti pradėti, o balsavimas pastaruoju klausimu - įvyko (reikiamas balsų skaičius buvo surinktas) itin operatyviai, vis dėlto, dėl atsakovui visiškai nesuprantamų priežasčių ieškovas aptariamo (pirmojo) balsavimo rezultatus atsisakė pripažinti. Kadangi ginčo teiginiai nėra apie ieškovą paskleistos žinios, o nuomonei - netaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, paneigti ginčo teiginiais išsakytos nuomonės atsakovas negali būti įpareigojamas. Už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės priemonės neapima įpareigojimo atsiprašyti, nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti duomenys, tarpusavio santykių aspektas. Dėl to teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tokius duomenis, atsiprašyti. Atsakovas ginčo teiginių nė vienoje iš daugiabučių namų laiptinių niekuomet neskelbė. Maža to, ieškovas prašo įpareigoti atsakovą paneigti/atsiprašyti už tokio pobūdžio teiginius, kaip: „(duomenys neskelbtini)“, nors iš ieškinio turinio visiškai nėra aišku, kuo jie žeidžia ieškovo garbę bei orumą ir pan.

Atsakovas pateiktame triplike nurodo, kad darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti, nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma. Atsakovas pateikė subjektyvų ieškovo, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini), veiklos vertinimą, t.y. nuomonę dėl tokios veiklos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį aptartas - (duomenys neskelbtini) metais vykęs, ginčo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto derinimas (konkrečiai, - ieškovo elgesys minimo proceso metu), buvo viena iš faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą ginčo tekste išdėstytai atsakovo nuomonei apie ieškovą (jo, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) veiklą) susiformuoti. Pažymėjo, kad nuomonę dėl netinkamos ieškovo, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini), veiklos Bendrijos grupėje ((duomenys neskelbtini) paskyroje) išreiškė ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys.

2021-06-03 teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad prieš porą metų buvo išrinktas (duomenys neskelbtini), buvo įsisenėjusi namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto problema. Organizacija balsavo, ar reikalingas remontas, gyventojai pritarė. Vyko diskusija, kokia apimtimi turi būti atliekami darbai. Tuomet rinko pasiūlymus dėl rangovo. Administratorius pateikė pasiūlymus, ieškovas persiuntė gyventojams be koregavimo. Buvo per brangu. N. pasiūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis dėl naujų pasiūlymų. V. M. pateikė savo pasiūlymą. Jis surinko parašus, vėlai vakare apie (duomenys neskelbtini) val. padavė ieškovo žmonai. Kitą rytą ieškovas buvo atakuojamas SMS, skambino, elektroniniais laiškais (ieškovas buvo reabilitacijoje). Ieškovas perskaitė tą laišką, jį labai įžeidė, nes dirba iš idėjos. (duomenys neskelbtini) būti prašė gyventojai, todėl grįžo į šias pareigas. Paskleidė po visą bendriją ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Tyčia siekė įžeisti, pavadinti kyšininku. Ieškovas prašė atsiprašyti, nesulaukęs iš atsakovo, kreipėsi į advokatą. Kai buvo pirmą kartą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), buvo nepasitikėjimas. Ieškovas absoliučiai skaidrus žmogus, gyventojai gauna visą informaciją. Tekstas – melas, netiesa, šmeižtas. Ieškovas paaiškino, kad jis absoliučiai skaidrus, jokių „juodų“ pinigų nėra turėjęs. Vartojami žodžiai „atkatas“, „saldus gabaliukas“, tandemas - tai ne nuomonė, o tvirtinimas. Informavo visus, kad kreipėsi į teismą. Kai kurie sveikino dėl bylos. Reikia stabdyti chamiškumą. Prašė atsiprašyti. Kaltinimai ieškovui paveikė sveikatą - serga (duomenys neskelbtini), jam tai sukelia stresą. Kai atsakovą susitinka gatvėje, atsakovas pašiepia susitikus. Stogą sutvarkė pagal atsakovo siūlytą rangovą. Nurodė, kad jokios naudos iš rangos darbų nėra gavęs. Dėl (duomenys neskelbtini) m. renovacijos paaiškino, kad procesas vyksta konkurso būdu. Buvo siūloma įmonė, kuri nebuvo siūloma pagal renovacijos programą. (duomenys neskelbtini) metais atsistatydino dėl atsakovo ir A. K. Į klausimą, ar nemano, kad, gavęs (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, turi įvertinti pats, o tada teikti gyventojams, atsakė, kad gyventojai turi nuspręsti, o ne (duomenys neskelbtini). Suremontavo pagal atsakovo pasiūlymą, nes gyventojai pritarė pasiūlymui, surinko parašus. Apie susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) neinformavo gyventojų. Sutiko, kad užimant (duomenys neskelbtini) poziciją gali sulaukti didesnės kritikos, tačiau kritika nuo šmeižto skiriasi. Konstruktyvi kritika yra gerai. Faktai teiginiuose – „(duomenys neskelbtini)“ ir „skanus gabaliukas“. Visas laiškas yra šmeižtas. Atsakovas pateikė kaip faktus, bet tokių faktų nebuvo. Įžeidė tuo, kad teigia, jog stabdo remontą, nes neva be „atkato“ nedirba.

2021-07-13 posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad jis turi teisę turėti asmeninę nuomonę. Ieškovas nesutinka su oponentų nuomone, kritika. Kai buvo renovacija, tuomet daug kaimynų sakė, kad yra daug trūkumų projekte, sakė keisti vamzdžių sistemą, o ieškovas teigė, kad šildymo vamzdžių būklė yra gera. Kaina buvo (duomenys neskelbtini) Lt pakeisti vamzdžių sistemą. Atsakovas rado įmonę, kurios sąmata buvo (duomenys neskelbtini) Lt; pakeistų visą vamzdyną. Ieškovas nesutiko, pasišalino iš renovacijos proceso ir (duomenys neskelbtini) pareigų. Be to, buvo kilęs ginčas dėl parkingo, nes projektas buvo nelogiškas. Trečia – dėl balkonų apskardinimo, tada buvo kelių butų problema, o paskirstė išlaidas visiems. Taip nesąžininga. Ieškovas nespręsdavo klausimų valdyboje. Ieškovas siekia, kad kiti tylėtų, nes vėl vyksta renovacijos procesas. Dėl to ir yra jo tokia nuomonė apie ieškovą. Elektroniniu laišku rašė visiems, nes A. Ž. rašo visiems, todėl jis nukopijavo visų adresus. Abu namai yra vienoje bendrijoje, paslapčių nėra. Dėl teiginio „Vėl“ bando sutrukdyti“ paaiškino, kad ieškovas atsiuntė pasiūlymą, kai gyventojai anksčiau turėjo pasiūlymą už mažesnę kainą. Atsakovas rado pasiūlymą už 3 kartus mažesnę sumą. Tempti laiko nebebuvo galima, nes buvo ruduo, rangovai planavo išvažiuoti į užsienį dirbti. Atidavė biuletenius jo žmonai. Už tai ieškovas gauna darbo užmokestį. Apie ieškovo ligas nežinojo; jų nesimatė, nežinojo apie reabilitaciją. Kad ieškovas vilkino remontą, sprendė iš to, kad vienas balsavimas netiko, nepaaiškino, kodėl. Kilo klausimas, kodėl tempia laiką, jokių paaiškinimų, atsiprašymų. Žodžiu „atkatas“ norėjo pasakyti, kad namo gyventojai daro be jokių sukčiavimų. Pagal atsakovą, šio žodžio reikšmė yra ta, kad kai numatytos kažkokios darbo vykdytojo asmeninės privilegijos, išskirtinės sąlygos, pvz., be konkurso atliekami darbai ar konkrečioje įmonėje, kuriuos kas pasiūlo. Atsakovas suprato „atkatą“ kaip privilegiją. Ieškovas „stumia“ projektus su aukštomis kainomis. Remonto atveju – pasiūlė didelę kainą, o gavęs kitus pasiūlymus, tempė laiką, nors žinojo, kad rangovui laikas yra svarbus. Kaina kiekvienais metais auga, o gavo gerą pasiūlymą, bet (duomenys neskelbtini) tempė laiką – galbūt norėjo brangesnių pasiūlymų. Į klausimą, ar taip sakyti buvo etiška, atsakovas atsakė, kad tai buvo „sielos šauksmas“, tai ne atsakovo privatus interesas, o (duomenys neskelbtini) savininkų butų interesai – atlikti remontą už 3 kartus mažesnę kainą. Atsakovas kovojo už visuomeninį interesą. Tandemas – tai kai kartu dirba, pats atsakovas turėjo tandemą su kitais gyventojais. „Skanus gabaliukas“ – tai 3 kartus didesnė kaina. Tuo metu atsakovo pareigos buvo (duomenys neskelbtini) narys. Jis aktyviai dalyvauja ir daugeliu atvejų nuomonė nesutampa su A. Ž. nuomone. Atsakovas į klausimą, kaip jo elektroninį laišką gali suprasti gyventojai, paaiškino, kad nė vienas atsakovui nepasakė, kad jis parašė blogai; sakė gerai, kad pavyko atlikti remontą. Atsakovas posėdžio metu teigė, kad jis nežemino ieškovo garbės ir orumo, o tik konstatavo aplinkybes ir faktus, kad neatsakė į skambutį, žinutes. Šitame procese (duomenys neskelbtini) yra viešasis asmuo, atstovaujantis bendriją. Atsakovas nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovas yra gavęs „atkatą“. Kai ieškovas siūlė 3 kartus didesnę kainą, tuomet kyla įvairių minčių.

2021 m. liepos 15 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) narys, buvęs (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini), nusprendė pakeisti stogą. Liudytojas matė elektroninį laišką – (duomenys neskelbtini) kaltino, kad jis pastoviai gauna iš (duomenys neskelbtini) finansinę naudą ir kad iš visų projektų gauna naudą. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) gauna finansinę naudą ir pastoviai „kiša“ jam naudingus projektus. Tai nėra naujiena, nes yra keletas žmonių, kurie nuolat daro spaudimą, šmeižia. Liudytojas įsikėlė (duomenys neskelbtini) m., jį išrinko (duomenys neskelbtini), tačiau išbuvo neilgai, nes nebuvo įmanoma dėl spaudimo, kaltinimų. Kitiems gyventojams atsibodęs susirašinėjimas, net nereaguoja į tai. V. M. buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš liudytoją, todėl atsistatydino. Prieš tą konfliktą, V. M. nuolat keikdavosi prie jo vaikų. V. M. buvo grasinęs liudytojui. Elektroniniame laiške minimas „atkatas“ – tas pats buvo ir jo atveju. Tai žemina, nes nėra įrodymų, kad gauna naudą, o išsiųsta visiems nariams, senyvo amžiaus nariai galėjo tuo ir patikėti.

2021 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu liudytoja V. L. paaiškino, kad yra vienoje bendrijoje (namo Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyvauja susirinkimuose. Susirašinėjimų ir įžeidimų kartais nebeskaito ir ištrina. Vyksta pastovus žeminimas. Jei (duomenys neskelbtini) ką nors pasiūlo, nuolatos atsiranda prieštaravimų ir iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos, ir iš V. M., ir iš buvusio (duomenys neskelbtini) K. Ginčo elektroninio laiško nematė, nes ne visus skaito, jei tai nesusiję su jų namo gyventojais. Ji gyvena Nr. (duomenys neskelbtini) name. Liudytoja mano, kad V. M. įžeidė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovu buvo konfliktinė situacija prieš daug metų, jis liudytoją išvadino necenzūriniais žodžiais. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji susirašinėjimą vertina neigiamai, t. y. labai žemina, nes nuolat kaltina (duomenys neskelbtini). Sunku net morališkai skaityti. Žeminimas – nuolatinis įtarimas, kad (duomenys neskelbtini) kažką gauna iš to. Į klausimą, ar tas laiškas pažemino, pakirto pasitikėjimą, liudytoja atsakė, kad (duomenys neskelbtini) tiki. Negalima kaltinti asmens be kaltės. Iš laiškų supranta, kad kaltina kyšininkavimu. Minima sąvoka „skanus gabaliukas“ – tai žinia, kad pasiims kyšį. Mano, kad (duomenys neskelbtini) yra sąžiningas, nebuvo pagrindo abejoti jo atliekamomis pareigomis.

2021 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad buvo namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiuo metu šis butas priklauso dukrai, yra jos atstovas. Liudytojas (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) m. bandė daryti stogo remontą, kaina buvo (duomenys neskelbtini) už darbus. Nepavyko. (duomenys neskelbtini) m. nutarė pakartoti. (duomenys neskelbtini) Ž. prašė visą vasarą remontuoti, procesas nevyko, atėjo ruduo. Gavo pasiūlymą (duomenys neskelbtini) Eur sumai ir kilo nepasitenkinimas. Prasidėjo įvairūs pasisakymai. Liudytojas išnagrinėjo sąmatą – tie patys darbai didesnėmis kainomis. (duomenys neskelbtini) nerašė sąmatos, jo nėra kuo kaltinti. Atsakovas nesuvaldė liežuvio. Paaiškino, kad ne tokių žodžių yra išsakytų valdyboje. Jis nemano, kad taip galima šnekėti viešai. Kiekvienas gina savo nuomones. Liudytojas nedrįstų kaltinti pasipelnymu. Paaiškino, kad nesutarimai prasidėjo, kai (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo renovacija. Dėl (duomenys neskelbtini) m. vamzdžių keitimo situacijos paaiškino, kad vamzdžiai padaryti idealiai gerai ir laiku. Liudytojas buvo patenkintas ir kaina, ir darbais, o V. tai nepatiko. Paaiškino, kad nėra daug kitų gyventojų, kurie keltų klausimus. Liudytojas buvo (duomenys neskelbtini), bet suniekinamas dėl gerų pasiūlymų (kaltino vagystėmis viešai). Liudytojo vertinimu, elektroniniu laišku nuomonė išreikšta netaktiškai. Liudytojas V. M. laiško nematė. Nemano, kad (duomenys neskelbtini) gavo bendrijoje „atkatą“. Nebuvo atvejų, kad galima būtų įtarti kyšiais. Liudytojo vertinimu, išsireiškimas „skanus gabaliukas“ žemintų, jei jam taip sakytų. Visos aplinkybės neatrodė, kad kažkas blogai. Dėl stogo remonto kilo įtarimas, nes kaina buvo 3 kartus didesnė. Bet pasiūlymą ruošė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar elektroninis laiškas pakeitė nuomonę apie (duomenys neskelbtini), atsakė, kad nepakeitė. Liudytojo teigimu, V. M. yra toks bendravimo stilius. Sąvoka „atkatas“ žemina žmogų. V. M. šneka aštriai. Negalima kaltinti „atkatais“ be teismo sprendimo.

Atsakovo advokatas baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti. Žodžio laisvė yra vertybė, kuri gali būti apribojama išimtinais atvejais. Asmuo išreiškė savo nuomonę (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl jo priimamų sprendimų, atsižvelgė į ankstesnę praktiką. Išsakė kritiką, kuri gali būti net įžeidžianti. Sprendžiant, ar gali būti pakirstas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini), svarbu tai, kad liudytojams nepakeitė nuomonės apie ieškovą, t.y. jo nelaikė ir nelaiko kyšininku. Nepakenkė jo dalykinei reputacijai. Viešo asmens kritikos tolerancija didesnė. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) – didesnė kritika bendruomenės ribose. Ieškovas toleruoja kitų gyventojų pasisakymus – K., N. į teismą nepadavė. Nusistatęs prie atsakovą, jį persekioja. Pakantos kritikai ribos egzistuoja, bet ne atsakovo atžvilgiu. Teisių gynybos būdas – paneigti faktus. Bet neįrodo žinių fakto, tai nuomonė – aišku ir iš elektroninio pašto. Nėra ten konstatavimas apie faktą, tai nuomonė: „panašu“, „greičiausiai“, „padarykite savo išvadą“. Nuomonei nekeliami reikalavimai, ar ji teisinga, ar neteisinga. Nuomonės paneigti negalima. Faktai pagrindžia, kad nuomonė skleista tinkamai: (duomenys neskelbtini) m. vamzdžių modernizavimo kainos viršijo rinkos kainas – kilo įtarimai; valdybos nario atstovai, kiti gyventojai abejojo veiklos skaidrumu; stogo remontas – 3 kartus didesnis pasiūlymas nei faktiškai kainavo. Atsakovas išsakė nuomonę apie įvykusius faktus. Ieškovas galėjo patikrinti pasiūlymus, pateikti gyventojams susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini). Tai sukėlė atsakovui įtarimus. Nuomonė susidarė iš faktų visumos. Atsakovas išreiškė griežtą nuomonę. Pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus – 1) netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai - paneigti kaip melagingus ir žeminančius teiginius, tačiau neaišku, kuo žeidžia: „oras nelauks“; 2) prašymas paneigti skelbimo lentoje – nebuvo ten paskleista, neturi būti paneigiama; 3) teismas negali įpareigoti atsiprašyti. Reikalavimas yra paneigti faktus – nėra pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Ž. ir atsakovas V. M. yra tos pačios daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai (toliau – ir Bendrija). Ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol eina Bendrijos (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo Bendrijos (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) atsakovo elektroniniu paštu Bendrijos nariams išsiųsto laiško: „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo (duomenys neskelbtini) paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai, vykdant bendrijos namo stogo remontą, žemina ieškovo A. Ž. garbę ir orumą, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą V. M. paneigti šiuos faktus ir atsiprašyti. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu tuos teiginius paneigti ir atsiprašyti. Atsakovui to nepadarius, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą V. M. paneigti ir atsiprašyti už paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus, vykdant bendrijos namo stogo remonto rangą, kurie žemina ieškovo A. Ž. garbę ir orumą; 2) įsiteisėjus teismo sprendimui per 10 dienų, įpareigoti atsakovą V. M. per bendrijos (duomenys neskelbtini) A. Ž. sukurtą bendrijos grupę (duomenys neskelbtini) platformą bei skelbimų lentas, esančias daugiabučių namų įėjimo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus apie ieškovą ((...)(duomenys neskelbtini)“) ir atsiprašyti; 3) jeigu atsakovas V. M. nevykdys teismo sprendimo, paskirti jam baudą teismo nuožiūra ieškovo A. Ž. naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Atsakovo teigimu, jis išreiškė asmeninę nuomonę apie ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), veiklą, tam jis turėjo pakankamą faktinį pagrindą.

Taigi byloje kilo šalių ginčas dėl paskleistos informacijos apie ieškovą vertinimo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl informacijos paskleidimo fakto nėra, t. y. (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške atsakovas viešai ne vienam asmeniui paskleidė informaciją.

Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi savo privačiu gyvenimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95).

Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

Ieškovas siekia apginti savo neturtines teises ir interesus – garbę ir orumą. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 39 punktą).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Pažymėtina, kad jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.

Šalys nagrinėjamu atveju skirtingai vertina atsakovo paskleistą informaciją – ieškovo teigimu, atsakovas paskleidė žinias, faktus apie ieškovą, kurie turi būti paneigti, o atsakovo vertinimu, jis išreiškė nuomonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visų atsakovo pasisakymų tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertina, kad atsakovo paskelbtas tekstas yra vykusio namo stogo remonto organizavimo, Bendrijos (duomenys neskelbtini) veiklos šiame procese vertinimas ir išvados apie tai. Elektroniniame laiške atsakovo išsakytame tekste yra vartojami žodžiai, kurie akivaizdžiai perteikia atsakovo nepasitenkinimą remonto organizavimu, galimai ieškovo neteisėtos naudos gavimu. Tekste vartojami žodžiai „panašu“, „greičiausiai“ suteikia pasakymui netikrumo, abejojimo atspalvį, skirti išreikšti atsakovo abejonėms. Sakinių konstrukcija, vartojami žodžiai („panašu“, „greičiausiai“), siūlymas patiems Bendrijos nariams „padaryti savo išvadas“ dėl (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog atsakovas ginčo tekste pateikė subjektyvų ieškovo, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini), veiklos vertinimą. Atsakovo teiginiai apie stogo remonto organizavimą yra išreikšti emocionaliais, nepagarbiais, komentuojamojo pobūdžio žodžiais ir pasakymais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus įvykio vertinimas, nėra pateikiama konkreti informacija apie konkretų įvykusį faktą, todėl šiems teiginiams netaikytinas tiesos kriterijus. Aptariama informacija yra pakankama išvadai, jog tarp šalių buvo įtempti tarpusavio santykiai dėl stogo remonto, tačiau nėra pakankama objektyviam stebėtojui spręsti apie konkrečius ieškovo atliktus veiksmus. Taigi elektroniniame laiške atsakovo paskelbti subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai ir neigiami atsiliepimai apie ieškovo veiklą, subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiems teiginiams netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai.

Įvertinęs aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatyti CK 2.24 straipsnio taikymo pagrindai.

Teismas pažymi, kad tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė pripažįsta, jog asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo ar neetiškai išreikštos kritikos, nuomonės ar vertinimo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovo paskleista nuomonė pažeidė ieškovo neturtines teises – garbę ir orumą, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jam pakenkti, jo žeminti ir menkinti. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Atsakovo teigimu, pagrindą susiformuoti jo nuomonei dėl galimo ieškovo veiksmų nesąžiningumo sudarė ankstesnė ieškovo kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) veikla organizuojant namo renovaciją ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) toleravimas galimai netinkamai įgalioto asmens dalyvavimo valdybos veikloje, be to, (duomenys neskelbtini) metais organizuojant stogo remontą, vykstant gyventojų pozicijos derinimo procesui, ne vienas Bendrijos narys išreiškė kritiką ieškovo atžvilgiu. Iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad Bendrijoje, priimant sprendimus, kyla diskusijos, neretai nuomonės išsiskiria, kritikuojamas Bendrijos (duomenys neskelbtini) – kaip nustatyta, nepasitenkinimas (duomenys neskelbtini) veikla buvo reiškiamas ne tik ieškovo atžvilgiu, bet anksčiau buvusiems (duomenys neskelbtini) – liudytojams R. S., A. K. Kaip matyti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) laiško, jis išreiškė nuomonę, kad ieškovas vilkina stogo remontą, siekdamas gauti neteisėtos naudos, t. y. laiške teigiama, jog „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas teismo posėdžio nurodė, kad, jo supratimu, žodis „atkatas“ reiškia privilegiją. Paprastai šis žargonas (iš rusų k. žodžio) reiškia nelegalų procentinį mokestį nuo pelno. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo amžių, tai, jog jis supranta rusų kalbą, neabejotina, kad jis suprato neigiamą žodžio „atkatas“ prasmę. Teismas pažymi, kad minimas žodis, siekiant pabrėžti, akcentuoti ir atkreipti dėmesį, parašytas kitu dydžiu nei visas tekstas (didžiosiomis raidėmis). Sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, atkreiptinas dėmesys į atsakovo teiginių formuluotes, nusakančias jų paskelbimo tikslą („padarykite savo išvadas, kokį (duomenys neskelbtini) turime“), ieškovo veiksmų apibūdinimą („vėl bando sutrikdyti mūsų namo stogo remontą, kur jam nėra numatyta jokio „ATKATO“; jis nenori praleisti „skanus gabaliukas“), atsakovo pasirinktas formuluotes, pasakymus, samprotavimus apie galimus ieškovo neteisėtus susitarimus su namo administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant asmeninės naudos („(duomenys neskelbtini)“). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kada nors būtų gavęs asmeninės naudos vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas, to nepatvirtino nė vienas liudytojas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, liudytoja V. L. nurodė, kad ieškovas yra sąžiningas, nebuvo pagrindo abejoti jo atliekamomis pareigomis, liudytojo A. K. teigimu, nebuvo atvejo, kai galima būtų įtarti ieškovą kyšio gavimu. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo viešai išreikštą nuomonę galėjo suformuoti jo nurodomos aplinkybės dėl ankstesnės (duomenys neskelbtini) veiklos.

Nagrinėjamu atveju taip pat vertintina ir informacijos paskleidimo būdas ir mastas – ji buvo skleidžiama Bendrijos narių (duomenys neskelbtini) grupėje, kurioje nariai gauna su Bendrija susijusią informaciją, diskutuoja, teikia pasiūlymus įvairiais klausimais. Teismo vertinimu, atsakovo, kuris buvo Bendrijos (duomenys neskelbtini), nurodyti apibūdinimai apie Bendrijos (duomenys neskelbtini) yra neetiški, išreikšti nemandagiai, neabejotinai Bendrijos narių galėjo būti suprasti kaip apibūdinantys (duomenys neskelbtini) kaip ne kartą gavusį neteisėtos finansinės naudos iš jo vykdomos veiklos, kaip neteisėtai dėl veiklos susitariantį su namo administratoriumi.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad (duomenys neskelbtini) turi būti pakantesnis kritikai. Pažymėtina, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovą ar kitaip specialiai jam pakenkti. Atsakovas, paskleisdamas savo nuomonę, turėjo suprasti, kokius padarinius tai gali sukelti, t. y. kad jo išsakyta nuomonė Bendrijos narių gali būti priimama kaip žinia, neginčijamas ir nustatytas faktas, galintis pažeisti asmens garbę ir orumą. Laiške išsakyta atsakovo nuomonė (kritika) buvo išreikšta neadekvačiu, ieškovą įžeidžiančiu ir žeminančiu būdu, nesilaikant bendrųjų etikos normų. Teismo vertinimu, atsakovas tokią pačią nuomonę apie ieškovą galėjo ir privalėjo viešai išsakyti švelnesne, pagarbesne forma.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia atsakovo elektroniniame laiške paskelbti teiginiai „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė ieškovo neturtines teises, nes jie neatitinka geros moralės principų bei sąžiningo elgesio, akivaizdžiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes atsakovas neįrodė, jog jis turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei apie ieškovą susidaryti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas užsiimtų neteisėta ar net nusikalstama veikla, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ar esant objektyvų faktinį pagrindą tokiai nepagarbiai bei neetiškai nuomonei reikšti.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste vien tai, jog tarp šalių yra įtempti santykiai, kyla nemažai nesutarimų dėl Bendrijai aktualių klausimų sprendimo, nebuvo pakankamas faktinis pagrindas atsakovui tokio turinio nuomonei reikšti, o paskleistos nuomonės turinys neatitiko atsakovo teisės į nuomonės reiškimo laisvę ir asmens garbės ir orumo gerbimo teisingos pusiausvyros. Teismo vertinimu, atsakovas elgėsi neetiškai, nepagarbiai bei nesąžiningai ir viešai reiškiama savo nuomone siekė pažeminti fizinio asmens garbę ir orumą, o ne išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus, siekiant juos pašalinti. Taigi atsakovas pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškiniu ginčijo kaip žeminančius jo garbę ir orumą visus laiške išdėstytus teiginius. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti kaip garbę ir orumą žeminančiais bendro pobūdžio, neįžeidžiančius teiginius – „(duomenys neskelbtini)“. Šie teiginiai neperžengė sąžiningumo principų, o atsakovo išreikštos nuomonės turinys apie tai, kad jis siūlo Bendrijos nariams patiems pasidaryti išvadas dėl (duomenys neskelbtini), siūlymas (duomenys neskelbtini) atsistatydinti, neperžengė atsakovo teisės į nuomonės reiškimo laisvę ir asmens garbės ir orumo gerbimo teisingos pusiausvyros.

Taigi nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog ieškovo teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, teismas jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, pripažindamas pažeidimą, t. y. pripažindamas, kad ieškovo teiginiai „(duomenys neskelbtini)“ žemina ieškovo garbę ir orumą. Tai, kad ieškovas prašo apginti jo pažeistą teisę CK 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau teismas vertina, kad teisė gintina CK 1.137 straipsnio pagrindu, nereiškia, kad teismas viršija pareikšto ieškinio ribas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1774-275/2021). Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įvertinamos kaip atitinkančios CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri draudžia piktnaudžiauti savo teise ir įgyvendinti civilines teises taip, kad jos be pagrindo pažeistų įstatymo saugomą interesą. Pripažintina, kad įstatymas saugo asmens teisę į jo garbę ir orumą, asmens viešas žeminimas, niekinimas yra pažeidimas, kuris ginamas, pripažįstant padarytą pažeidimą teismo sprendimu.

Ieškovas, be kita ko, ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą atsiprašyti už paskleistus duomenis. Teismas pažymi, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės priemonės neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-431/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad negali įpareigoti asmens, net ir paskleidusio kito asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis, atsiprašyti, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą atsiprašyti už paskleistus duomenis atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, padarius išvadą, kad pareikšta nuomone apie ieškovą atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad atsakovas teiginiais, paskleistais (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku Bendrijos nariams „(duomenys neskelbtini)“ išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo garbę ir orumą (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas ieškiniu buvo pareiškęs iš esmės 2 reikalavimus: paneigti pakleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei atsiprašyti už pakleistus duomenis. Teismas byloje konstatavo, kad tokio pobūdžio bylose paneigimas, kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti, tačiau dalis paskleistų teiginių pripažinti žeminantys ieškovo garbę ir orumą, o tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą atsiprašyti nebuvo teisinio pagrindo, nes teisės aktai nenustato tokio teisės gynimo būdo. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu teismas laiko, kad ieškinys buvo patenkintas 50 proc., todėl kiekvienai iš šalių priteistina po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3055,25 Eur atstovavimo išlaidų (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose). Ieškovo atstovės teigimu, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neadekvatus.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, įrodinėjimo sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovo ieškovui 537,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui – 1527,63 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovo atsakovui priteisia 990,13 Eur.

Teismo turėtos 20,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 10,06 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške (per (duomenys neskelbtini) platformą) Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams teiginiais – „(duomenys neskelbtini)“– išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 990,13 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,06 Eur (dešimt Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,06 Eur (dešimt Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.