Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui N. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį - 20 parų areštu; 2005 m. gruodžio 27 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus;

2) 2013 m. kovo 25 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmė pakeista į 24 parų areštą; 2013 m. rugsėjo 30 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų;

3) 2015 m. rugsėjo 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2016 m. sausio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro;

4) 2015 m. gruodžio 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2016 m. gegužės 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2017 m. spalio 11 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų;

5) 2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų areštu; 2020 m. kovo 18 d. bausmę atliko;

6) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

7) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų;

8) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 14 parų;

9) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 26 paroms. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos bausmės paskirtos pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. baudžiamąjį įsakymą, galutinė bausmė – areštas 35 paroms;

10) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 20 parų. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta bausmė paskirta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. 2021 m. vasario 23 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 4 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 d., 2021 m. gruodžio 30 d. paleistas atlikus bausmę;

11) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 56 paroms, bausmę atlikęs;

12) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

13) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi subendrintą ir paskirtą neatliktą bausmę (1 mėnesį 18 dienų) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su šia nutartimi A. S. paskirtos bausmės (30 parų arešto, jį keičiant griežtesne 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme) dalimi ir paskirta A. S. galutinė subendrinta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko;

14) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) - 60 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

1) Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui;

2) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 23 d. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - 100 MGL (3766,00 Eur) bauda. Įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką paskirta galutinė bausmė - 94 MGL (3540,04 Eur) bauda;

3) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto;

4) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 28 d. pagal BK 284 straipsnį - 40 parų arešto;

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 6 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pridėta dalis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pridėta dalis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta bausmė - bauda, paskirta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu ir paskira galutinė bausmė – 70 parų arešto ir 94 MGL (3540 Eur) dydžio bauda;

7) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 2 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalimis, paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 94 MGL dydžio, t. y. 3540 Eur bauda. Į bausmės laiką įskaičius laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. sausio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo ir bausmės laiką, atliekant bausmes pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. baudžiamąjį įsakymą, pripažinta, kad K. K. laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs,

8) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir laikyti, kad bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. S. ir K. K. kaltinami tuo, jog apiplėšė įsibrovę į patalpą: A. S. ir K. K., veikdami bendrininkų grupėje, laiku nuo 2022-09-09 23.00 val. iki 2022-09-10 02.00 val., jėga atidarant S. M. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), duris, kurios buvo uždarytos ir užkabintos kabliuku iš vidaus, įsibrovė į namą, po ko priėję prie pabudusio stovinčio nukentėjusiojo V. B., pastarąjį pastūmė, ko pasėkoje V. B. nugriuvo ant lovos. Po ko, A. S. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš V. B., rankų pagrobė V. B. priklausantį 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ IMEI 351778669718450. Tęsiant nusikalstamą veiką, taip pat K. K. užėjęs į kambarį, kartu su A. S. versdami V. B. daiktus, A. S. nuo miegamajame buvusios spintos viršaus paėmė J. M. priklausančią 100 Eur vertės elektrinę krūmų pjovimo mašiną. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. S. iš pastarojo pareikalavo atiduoti visus turimus pinigus, bet V. B. nurodžius, kad pinigų neturi, A. S. nemažiau kaip du kartus su kumščiu trenkė V. B. į galvos sritį taip panaudodamas fizinį smurtą ir taip padarydamas pastarajam kraujosruvą kairėje akies obuolyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje ir kairio apatinio voko srityje, odos nubrozdinimus abejose galvos pusėse, ir nosies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsiant nusikalstamą veiką A. S. laikydamas rankoje 20 Eur vertės peilį, kurį paėmė nuo virtuvinio stalo, iš V. B. rankų pagriebė piniginę, tačiau pinigų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. B. reikalaujamų pinigų neturėjo. Tęsdami nusikalstamą veiką A. S. ir K. K. paėmė virtuvėje rastus maišuose buvusius du kilogramus agurkų, kurių bendra vertė 2 eurai, 3 kilogramus pomidorų, kurių bendra vertė 4,5 eurų, 5 kilogramus svogūnų, kurių bendra vertė 2,5 eurų, 6 kilogramus lašinių, kurių bendra vertė 12 eurų, 1 litrą aliejaus, kurio vertė 3 eurai, bei 16 vnt. tualetinio popierių ritinėlių, kurių bendra vertė 8 eurai ir pasišalino. Tokiu būdu A. S. ir K. K., veikdami bendrininkų grupėje, sukeldami fizinį skausmą V. B., įsibrovė į patalpą bei panaudoję fizinį smurtą, pagrobė V. B. priklausantį ne mažesnį kaip 102 Eur vertės turtą ir J. M. priklausantį 100 eurų vertės turtą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino. Sutiko, kad sudavė į galvą smūgį nukentėjusiajam, bet peilio nenaudojo. Buvo vakaras. Pažinojo tą žmogų. Užsuko atsigerti butelį pas tą žmogų, kuris lauke rūkė ir kurio paklausė, ar gali užeiti. Žmogus atsakė „Galite užeiti“. Tas žmogus jau buvo išgėręs. Jie užėjo ir gėrė. Tada nukentėjusysis ėmė prieš jį skeryčiotis, todėl jam ir trinktelėjo. Pasiėmė lašinius iš šaldytuvo ir išėjo. Peilio nebuvo. Jie su K. K. turėjo butelį. Nukentėjusysis juos pasikvietė į kambarį, gėrė. Tada nukentėjusysis pradėjo nesąmones daryti. Jis jam trenkė kelis kartus. Jis tuo metu gyveno Plytų gatvėje. K. K. užėjo į svečius ir nutarė eiti pasivaikščioti. Nukentėjusysis buvo pergėręs, pradėjo rankomis skeryčiotis, todėl ir trenkė. K. K. nieko nedarė. Pripažįsta, kad du kartus trenkė. Tas peilis buvo nukentėjusiojo, kurį buvo padėjęs pomidorų pasipjaustyti. Kai ėmė lašinius ir tą peilį prikabino, kurį vėliau pas jį namuose rado, o šiaip jokių peilių jis nenaudojo. Telefoną pasiėmė, kad neiškviestų policijos. Telefono negrąžino. Pripažįsta, kad paėmė svogūnus, pomidorus, kitus daiktus. Buvo išgėręs, susinervinęs ir paėmė tuos daiktus. Krūmapjovę gal ir paėmė, nepamena. Durų nelaužė, nukentėjusysis juos įleido. Sutinka, kad čia yra vagystė, bet nesutinka su tais peiliais. K. K. nieko nedarė. Jis vienas viską darė. Jie pas nukentėjusįjį buvo gal valandą, ne ilgiau. Sąmonės nukentėjusysis nebuvo praradęs. Gulėjo ant žemės, buvo girtas. Jis prašė paskolinti pinigų. Nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir parodė, kad ji tuščia. Kai jis sudavė smūgius, K. K. sėdėjo ant kėdės, nebandė jo sulaikyti. Jis vienas viską nešė. Peilis buvo ant stalo ir jis peilį paėmė papjaustyti lašiniams. Pas nukentėjusįjį yra kelis kartus baliavojęs. Yra tekę gerti kartu. Žinojo, kad nukentėjusysis lyg komunaliniame dirbo. D. pas nukentėjusįjį gyveno. D. jo draugas. Peilis buvo padėtas ant spintelės kambaryje. Kai dėjo pomidorus, ir peilį paėmė nuo stalo. D.pavardės nežino.

3. Kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino. Parodė, jog gėrė su A. S. (duomenys neskelbtini). Jam atrodė, kad eina pasiimti skolos, bet iš tikrųjų jie ėjo pasiskolinti pinigų. Nukentėjusysis buvo kieme, buvo išgėręs, pakvietė juos. Jam buvo per daug alkoholio, todėl jis ne viską atsimena. Tarp A. S. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Viskas labai greitai įvyko. A. S. davė į galvą, paėmė lašinius ir sako „Varom.“ Jis nėjo senuko mušti. Jis ne toks žmogus. A. S. išeidamas susirinko daiktus. Nukentėjusysis dešimt kartų keitė parodymus, nes irgi buvo girtas. Jie su A. S. ėjo į (duomenys neskelbtini) pas kitus draugus. Pakelyje sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo lauke. Turėjo butelį, norėjo išgerti, tada pasiskolinti pinigų ir pirkti kitą butelį. A. S. su nukentėjusiuoju sukonfliktavo. Dar A. S. sakė, kad pasiims „zakuskės“. Nepamena visko tiksliai dėl alkoholio. Paskui einant link A. S. jis sutiko draugus ir nuėjo su jais, o A. S. grįžo namo. Kai prasidėjo muštynės, jis atsitraukė į prieškambarį, kur buvo visi svogūnai. Ragino A. S. eiti lauk. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 110-111) kaltinamasis paaiškino, jog kai išsiblaivė, prisiminė, kad A. S. skolingas buvo D. Supranta, kad parodymai skiriasi. Gal nukentėjusysis buvo lauke, grįžęs išsidrėbė ant lovos ir jis nukentėjusįjį pamatė lovoje. A. S. geriau atsimena, nes jis pats buvo labai girtas. Pagarsinus papildomą įtariamojo apklausos protokolą K. K. parodė, jog jo abi apklausos vienodos. Viskas kaip ir taip buvo, tik jis ne taip kai kuriuos dalykus suprato. Jis nesuprato, kaip ten yra su ta skola. Papasakojo, kaip jam pasirodė. Viskas truko 1-2 valandas. Jie gėrė. Jam kažkuriuo metu dingo orientacija. Nukentėjusysis buvo nuvirtęs, jis nieko nedarė, stovėjo. A. S. susirinko lašinius ir jie išėjo. Kai prasidėjo konfliktas, jis išėjo į prieangį. Paliko nukentėjusįjį gulintį. Nukentėjusysis judėjo, burbuliavo girtas.

3.1. Apklaustas įtariamuoju K. K. parodė, jog A. S. pažįsta apie mėnesį laiko, su juo susipažino Palangos mieste per bendrus pažįstamus. 2022 m. rugsėjo 9 d. vakare su A. S. kartu vartojo alkoholinius gėrimus pastarojo namuose (duomenys neskelbtini), galimai tai jau galėjo būti 2022 m. rugsėjo 10 d. po vidurnakčio, A. S. pasakė, kad jam vienas žmogus yra skoloje 50 eurų ir pasiūlė eiti kartu atsiimti skolos. Galimai pranešime apie įtarimą nurodytu adresu jis kartu su A. S. nuėjo, namas buvo neužrakintas ir jie įėjo į namo vidų, ar namuose degė šviesa, šito tiksliai nurodyti negali, nes nepamena. Tiksliai pamena, kad kai A. S. duris pastūmė, jos labai paprastai atsidarė, susidarė tokį vaizdą, kad jos net nebuvo užrakintos, įėjo į kambarį, pamatė gulintį vyriškį, kurio jis nepažinojo, matė jį pirmą kartą. A. S. nuėjo prie vyriškio ir pradėjo su juo bendrauti, apie ką kalbėjo tiksliai nepamena, bet galimai apie skolą. A. S. galimai supyko ant vyriškio, kad pastarasis neketina grąžinti skolos ir jam trenkė iš rankos, galimai į veido sritį. Vyriškis mėgino stotis iš lovos ir bėgti iš kambario, kiek pamena, vyriškis pargriuvo, ar jis kažkur užkliuvo ar dėl kokių kitų priežasčių jis nugriuvo, tiksliai nurodyti negali, nes nepamena, nes kaip jau minėjo, buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis nematė, kaip A. S. paėmė iš to vyriškio mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, nes jis tuo metu stovėjo prieangyje, tokio tipo kaip virtuvėje. Be to, A. S. išeidamas iš to vyriškio namų, paėmė maišus su agurkais, pomidorais ir dar su kažkuo, jis dar A. S. pasiteiravo, kam jis ima juos, o šis atsakė, kad bus užkandai. Jis nematė jokio peilio, kad jį laikytų A. S. savo rankose ir juo grasintų tam vyriškiui. Taip pat nori pasakyti, kad jis tam vyriškiui nieko nedarė, jam nesudavė nė vieno smūgio, nes visą laiką stovėjo prieangyje, matė tik tiek, kad A. S. vieną kartą sudavė tam vyriškiui vieną smūgį, paties peilio taip pat nematė, kaip jis paėmė iš to vyriškio mobilaus ryšio telefoną, taip pat nematė, gali pasakyti, kad net nepamena, kas buvo toliau, kai išėjo iš to vyriškio namų. Pamena tik tiek, kad kai grįžo pas A. S. į namus, jis tą telefoną parodė ir kažkur pasidėjo. Nori pasakyti tik vieną, gailisi, kad kartu su A. S. nuėjo pas tą vyriškį, iš kurio namų buvo paimtos daržovės, telefonas, kad per A. S. yra įveltas į neaiškią situaciją, vis dėlto jis ėjo aiškintis savo reikalų su tuo vyriškiu, jis tik tiesiog A. S. palaikė kompaniją (t. 2, b. l. 100-103).

3.2. K. K. apklaustas įtariamuoju papildomai parodė, jog A. S. pažįsta apie mėnesį laiko, su juo susipažino Palangos mieste per bendrus pažįstamus. Taip pat nori pasakyti, kad jis tam vyriškiui nieko nedarė, jam nesudavė nė vieno smūgio, nes visą laiką stovėjo prieangyje, matė tik tiek, kad A. S. vieną kartą sudavė tam vyriškiui vieną smūgį, paties peilio taip pat nematė, kaip jis paėmė iš to vyriškio mobilaus ryšio telefoną, taip pat nematė, gali pasakyti, kad net nepamena, kas buvo toliau, kai išėjo iš to vyriškio namų. Jis pas nukentėjusįjį namuose nieko neėmė ir elektrinio gyvatvorės genėtuvo, ar A. S. ėmė jis nematė, nes tą vakarą buvo labai išgėręs ir pilnai to įvykio detalių dėl alkoholio vartojimo nepamena (t. 2, b. l. 110-111).

4. Nukentėjusysis V. B. parodė, jog nėra matęs kaltinamųjų. Jis miegojo, kai kaltinamieji atėjo per šiltnamį ir vartus išlaužė. Durys buvo užrakintos kabliu, timptelėjo ir atsikabino. Pamatė du vyriškius virtuvėje, naršančius po šaldytuvą. Sako, „Ko čia atėjote?“ Jie nieko nesakė. Tada jis ėjo pasiimti telefoną paskambinti policijai. A. S. atėmė iš jo telefoną ir jis nuėjo miegoti. Paėmė lašinius, peilį. A. S. atėmė telefoną ir su ranka sudavė 3-4 smūgius į akį ir pakaušį. Jis nuvirto ant lovos. Kraujo nebuvo, tik mėlynė prie akies. Prašė pinigų, bet jis neturėjo. A. S. mušė ir prašė pinigų. Kitas vyriškis stovėjo kitame kambaryje. Ką vyriškis darė, nežino. Jis parodė piniginę, kad neturi pinigų. Piniginę ištraukė jam iš rankų, pažiūrėjo, kad tikrai nėra pinigų ir numetė. A. S. laikė peilį rankoje, jam nieko nesakė. Nežinojo, kam A. S. tas peilis. Jis išsigando, kad jam kažką padarys su peiliu. Dar paėmė tą įrenginį gyvatvorei pjauti. Paėmė peilį, agurkus, pomidorus, svogūnus, lašinius, aliejų, tualetinį popierių. Telefoną, dalį svogūnų ir tris agurkus grąžino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 1-3, t. 1, b. l. 48-49) nukentėjusysis parodė, jog viskas gerai su jo parodymais. Neatsimena, ar jam grasino peiliu. 2022 m. spalio 26 d. parodymai yra geresni. Sumaišė dėl to peilio. Neturėjo iš ko paskambinti, dėl to kreipėsi po 3 dienų. Nežino, kodėl sakė, kad grasino su peiliu. Viską darė A. S.. Ką darė kitas, nežino. Jie išėjo kartu. Visi daiktai buvo maišiuke. Ar kartu dėjo daiktus, nežino. A. S. paėmė krūmapjovę. Civilinio ieškinio nereiškia. Abiejų kaltinamųjų iki tol nepažinojo. Jau po įvykio matė, kad jie vaikšto mieste. Ten, kur miegojo, jam sudavė smūgius. Nukrito ant lovos, truputėlį pagulėjo. Tada norėjo eiti lauk, bet A. S. neleido. Sulaukė, kol jie išeis ir nuėjo miegoti. Nematė, kas jam sudavė į pakaušį. Tada buvo trumpam praradęs sąmonę. Paskui mato, kad iš šaldytuvo krauna daiktus. Iš jo kambario nuo spintos paėmė krūmapjovę. Tada nuėjo į virtuvę, susikrovė viską ir išėjo. K. K. buvo šalia, kai jis nugriuvo. Prašė paskolinti pinigų. A. S. turėjo rankose peilį. A. S. laikė rankoje peilį ir jo piniginę, jis patraukė už savo piniginės ir įsipjovė. Tik vėliau apžiūrėjo, kad nėra krūmapjovės. D. pas jį negyvena. Namas priklauso šeimininkei. Pareiškimą parašyti paskatino šeimininkė. Kitą dieną ėjo į darbą, dirba komunaliniame ūkyje, buvo blaivus. Kitą dieną buvo darbe nuo 7 ryto iki vakaro 8 ar 9 valandos. Kai šeimininkė paklausė, kur svogūnai, kreipėsi į policiją. Vienas A. S. jį mušė. Ant jo veido liko žymės. Kolegos matė jo sužalojimus. Nesakė kolegoms, kad jį sumušė, nes nemano, kad pastarieji turi žinoti. Jie pučia į alkotesterį atėję į darbą. Tą rytą darbe pūtė į alkotesterį. Šeimininkei pasakė kitą dieną, kad jį sumušė. J. M. iškvietė policiją. Nematė, kuris išlaužė vartus, kažkuris iš dviejų. K. K. jam norėjo koją pakišti, kai ėjo, kai telefoną atėmė. Jis stovėjo tarpduryje, kai norėjo eiti į lauką pasišaukti žmonių, bet jis nenugriuvo. Jis atpažino A. S.. Dabar gali atpažinti, kad ten buvo K. K.. Jie buvo išgėrę, o jis su jais negėrė. Papildomai apklaustas 2023 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tą rytą pėsčias atėjo į darbą. Kitomis dienomis atveždavo su mašina. Su alkotesteriu jų netikrina darbe. Nežino, kodėl sakė, kad tikrina. Durų kabliuką susitvarkė sekančią dieną. D. nepažįsta, gyvena vienas. Kai nuo spintos viską mėtė, tada panaudojo smurtą. Nežino, kodėl jie atėjo. Sako, duok pinigų, tai parodė piniginę. Kai pasakė, ko naršot, trenkė į veidą A. S.. K. nieko nedarė. Jei vienas būtų, nebūtų buvę taip baisu. K. K. stovėjo, paskui išėjo. Po šaldytuvą naršė, mėsą paėmė. Abu paėmė mėsą ir K. K. dėjo į maišiuką. Jis nebuvo tą vakarą išgėręs, per šventes išgeria. Susimaišė dėl alkotesterio darbe. Žadėjo tikrinti, bet netikrino.

4.1. Nuknetėjusysis V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 23:00 val., nuėjo miegoti, kadangi 06:00 val. jam reikėjo keltis į darbą. Tą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivus. Maždaug apie 02:00 val. nakties prabudo, nes išgirdo, kad virtuvės kambaryje kažkas brazda. Nuėjęs į virtuvės kambarį įjungė šviesą bei pastebėjo, kad joje yra du jam nepažįstami asmenys. Pamatęs minėtus asmenis labai išsigando bei nurodė jiems tuojau išeiti, nes kitaip iškvies policiją. Jam nurodžius, kad iškvies policiją jis nuėjo link savo kambario, kuriame miegojo, kad pasiimtų mobiliojo ryšio telefoną. Jam nuėjus pasiimti telefono besilenkiant jo pasiimti prie jo priėjo vienas iš viduje buvusių asmenų bei pastūmė jį į lovą bei paėmė jo telefoną nuo šalia lovos esančio staliuko. Nukritus ant lovos minėtas asmuo, kuris paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną pradėjo jį tikrinti, kažko jame ieškoti, ko pasėkoje jis jam pasakė, kad eina pas kaimynus, kad iškviestų policiją bei pradėjo bėgti link virtuvės kambario, kuris yra arčiau pagrindinio išėjimo į kiemą. Įbėgus į virtuvės kambarį, kuris yra arčiau pagrindinio įėjimo į namą pajuto smūgį į pakaušį bei nukrito ant žemės bei prarado sąmonę. Be sąmonės galėjo būti apie 10 minučių. Atgavęs sąmonę tebegulėjo virtuvės kambaryje, matė, kad po namus tebevaikšto minėti du vyriškiai. Kaip prabudo jau gulėjo kraujo klane, ant virtuvės grindų buvo daug kraujo. Kraujas liejosi iš jo galvos. Tuo metu juto didelį fizinį skausmą galvos srityje. Taip pat pastebėjo kad išversti visi namuose esantys daiktai. Apsižvalgęs pamatė kitame, arčiau miegamojo kambario esančiame virtuvės kambaryje yra vienas iš plėšikų, kuris dėvėjo mėlynos spalvos marškinėlius, ko pasėkoje nuėjo prie jo bei pasakė, kad atiduotų jo telefoną. Minėtas asmuo rankoje laikydamas peilį prikišo jį jam prie pilvo srities bei nurodė, kad jei neduos jam pinigų jis jį papjaus. Skubiai nuėjo į miegamąjį kambarį ir iš jame esančių kelnių, kurios buvo pakabintos ant spintos paėmė piniginę bei nunešęs plėšikui atvėrė piniginę bei parodė, kad joje nieko nėra. Piniginėje iš tikro nieko nebuvo, joje buvo tik asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė. Minėtas asmuo su ta ranka, su kuria laikė peilį paėmė iš jo rankų piniginę bei pradėjo ją vartyti, ko pasėkoje jis kaire ranka norėjo paimti iš jo piniginę, bet paėmimo metu nykščiu įsirėžė į peilio geležtę, ko pasėkoje susižalojo kairės rankos nykštį. Jam nepavykus paimti piniginės minėtas asmuo dar papildomai apžiūrėjo ją bei pamatęs, kad joje tikrai nieko nėra numetė ją po stalu. Abu asmenys prieš išeidami paėmė virtuvėje buvusius maišus su agurkais, pomidorais, svogūnais bei lašiniais. Maišai buvo plastikiniai, permatomi, su rankenomis. Minėti asmenys taip pat išsinešė ir jo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, kurio vertė apie 50 eurų, jį buvo pirkęs Senukų parduotuvėje prieš maždaug tris mėnesius. Kiek galėjo kainuoti lašiniai ir daržovės nežino, kadangi jie buvo pačių užauginti. Abu asmenys buvo maždaug apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vienas iš jų vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, o kitas pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Abu ant galvos turėjo juodos kepures su snapeliu į priekį. Abu asmenys buvo be barzdos, jokių kitų išskirtinių bruožų neturėjo. Minėtus asmenis paskutinį kartą matė Palangos mieste, einančius Vytauto gatve, prie parduotuvės „Čia“ vakar, t. y 2022 m. rugsėjo 12 d., maždaug apie 12:00 val. Minėtus asmenis pastebėjo dar kartą laisvai juos atpažintų. Šiuo metu nurodyti, kas jie tokie negali, nes jų nepažįsta, apiplėšimo metu juos matė pirmą kartą. Dėl įvykio į policiją nesikreipė iš karto, nes iš jo buvo pavogtas telefonas, o vėliu paros metu nedrįso eiti žadinti kaimynų. Likusias dienas iki šiandienos dirbo, o darbo grįžta labai pavargęs, todėl į policiją kreiptis iki šiandien neturėjo laiko. Įvykio metu patyrė fizinę bei turtinę 50 eurų žalą.

5. Specialisto išvada Nr. G1074/2022(03) nustatyta, kad V. B. konstatuota: kraujosruva kairės akies obuolyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje ir kairio apatinio voko srityje, pjautinė žaizda kairės plaštakos I piršto delniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai abiejose galvos pusėse, nosies srityje. Pjautinis sužalojimas kairėje plaštakoje padarytas pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu pailgos formos daiktų galimai peiliu, jo dalimi. Odos nubrozdinimai padaryti trauminių smūginiu dinaminių poveikių pasėkoje kietais bukais, galimai turinčiais šiurkštų paviršių ar bukabriauniais daiktais. Poodinės kraujosruvos, muštinė žaizda veide, kraujosruva kairės akies obuolyje padarytos kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti 5­7 paros iki objektyvios apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Objektyvios apžiūros metu nebuvo konstatuota objektyvių požymių, įgalinančių pasisakyti apie sužalojimų patyrimo seką, tikėtina, kad sužalojimai padaryti nedideliame laiko tarpe vienas po kito. Neįtikėtina, kad visi rasti sužalojimai būtų galėję susidaryti griuvimo ir atsitrenkimo metu. V. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 173-174).

6. Iš parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu nustatyta, kad V. B. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus ir papildomai parodė, jog du vyriškiai į jo kiemą pateko pro užrakintas kiemo vartus, t. y. pakėlė kairės pusės vartus ir taip pateko. K. V. suprato, kad abu įtariamieji pateko pro galinį namo įėjimą, kuris jungiasi su šiltnamiu. Durys, kurios jungiasi su namu ir šiltnamiu buvo užkabintos kabliuku iš namo vidaus. Jis tuo metu miegojo. Įtariamieji patekę į namą iškart pradėjo virtuvėje ieškoti nežinia ko. V. iš šurmulio atsibudęs įtariamuosius pamatė virtuvėje ir jų paklausė, ką čia darote. Ieškojo po šaldytuvą. V. nurodė, kad eina į miegamąjį iškviesti policiją, bet asmuo kurį atpažino iš pateiktų nuotraukų iš jo pagrobė telefoną iš rankų ir pastūmė ant lovos. Po šio veiksmo atėjo antrasis įtariamasis, kuris su pirmuoju įtariamuoju pradėjo miegamajame versti daiktus. Ant spintos radę gyvatvorės elektrinį pjovimo mašiną kažkuris iš įtariamųjų pasiėmė. Įtariamieji paprašė pinigų, bet V.pasakė, kad neturi, tada pirmasis įtariamasis paėmė nuo virtuvėje ant stalo buvusią piniginę ir patikrino ją. V. griebdamas piniginę iš pirmojo įtariamojo peiliu susižalojo nykštį, kurį tuo metu laikė įtariamasis. Vidui peiliu niekas negrasino. Po šio veiksmo minėtas įtariamasis jam trenkė į kairę akį su kumščiu, o antrasis įtariamasis trenkė su ranka per pakaušį. Tada įtariamieji susirinko daržoves, kurios buvo virtuvėje dešinėje pusėje prie durų ir susirinko maistą, kuris buvo šaldytuve prie baltų durų virtuvės kairėje pusėje. Įtariamieji pasišalino pro virtuvėje buvusias laukines duris (t. 1, b. l. 108-113).

7. Nukentėjusioji J. M. parodė, jog kaltinamųjų anksčiau nėra mačiusi. V. B. jau 14 m. gyvena jos name ir padeda dirbti darbus. Ji atvažiavo šeštadienį. V. B. visas veidas buvo sutinęs, mėlynas, ant staktų kraujas, iš durų išplėštas kabliukas. Paklausė, kur telefonas, pasakė, kad pametė. Dėl veido irgi nieko nesakė. Ji pasitvarkė ir išvažiavo namo. Paskui atvažiavo tik antradienį. V. B. parodė perpjautą nykštį, pasakė, kad jį užpuolė ir ji iškvietė policiją. Tada ji apžiūrėjo, kad nėra svogūnų, pomidorų, lašinių, elektrinio pjūklo, kurį su vyru pirko Darbėnuose dar už litus. Kainavo 100 Lt, kiek jis dabar gali kainuoti, nežino. Elektrinis pjūklas labai reikalingas, buvo veikiantis. Ir mušė ne du kartus V. B. į veidą, o daugiau kartų. V. B. pasakė, kad nepažįstami jį sumušė. Reikalavo pinigų, jis sakė, kad neturi. Ji žino, koks V. B. yra, jis kenčia ir nepasako. Jis tarpais prarasdavo sąmonę po įvykio. Į darbą jį nuveža komunalinio vairuotojas. Šeštadienį tik matė, kad pirštas apvyniotas, antradienį jau viską V. B. jai papasakojo. Klausė, kodėl pirštą pjovė, sako, pinigų reikalavo. Antradienį ji pranešė policijai. Tada policija ir atvažiavo.

8. Liudytojas A. K. parodė, jog pažįsta V. B., kuris dirba (duomenys neskelbtini) kroviku. V. B. išeina iš sodų prie stotelės ir jis kartais V. B. nuveža į darbą. 2022 m. rugsėjo 10 d. V. B. atėjo į darbą pats ir atėjo sumuštas. Klausė, kas įvyko, bet iš V. B. nelabai ką išpeši. Jis atvažiavo į darbą, V. B. paskui atėjo, girtas neatrodė. Anksčiau, kai buvo jų darbe kitas vadybininkas, tikrindavo girtumą prieš darbą, bet dabar ne. Anksčiau V. B. nebuvo sumuštas. Pradeda darbą 7.30 val., o baigia, kai maršrutą apsidirba. Visaip būna – ir iki pietų dirba ir iki 19.30 val. Tą dieną daugiau negalavimų V. B. nebuvo. Po darbo nuvežė V. B. į komunalinį ir atsisveikino. V. B. uždaras žmogus, namuose pas jį nėra buvęs. Girtumas darbe nėra tikrinamas. Nėra matęs, kad jiems duotų pūsti.

9. 2022 m. rugsėjo 13 d. V. B. pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. maždaug apie 02:00 val. jam miegant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į juos per užrakintus vartus bei kabliuku užrakintas duris įsibrovė du jam nepažįstami asmenys, kurie jį mušdami bei grasindami peiliu reikalavo pinigų bei kitų daiktų. Apiplėšimo metu minėti asmenys mušdami rankomis sužalojo jam veidą bei peiliu įpjovė į kairės rankos nykštį, ko pasėkoje paėmė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, maišą agurkų, lašinių, pomidorų, agurkų, svogūnų ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 1-11).

10. Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13 d., 19:36 val., (duomenys neskelbtini), randasi vieno aukšto, geltonos spalvos sodo namelis, kuris sujungtas su šiltnamiu, kuris yra iš šiaurinės pusės. Namelio teritorija iš gatvės pusės aptverta žalios spalvos segmentine, metaline tvora. Iš šonų bei galo namelio teritorija apaugusi krūmais. Į teritoriją patenkama pro raktu rakinamus vartus, kurie yra iš gatvės pusės. Įėjus į teritoriją iš dešinės pusės yra namelis bei medinės baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į namelio vidų. Praeinama pro namelio duris bei einama tiesiai iki kiemo galo. Priėjus medinę pastogę dešinėje pusėje matomos baltos spalvos medinės durys, kurios iš lauko niekaip nerakinamos. Iš vidaus rakinamos metaliniu kabliuku. Abejos baltos spalvos medinės durys veda į šiltnamio vidų. Praėję pro šiltnamį iki pat galo matomos medinės baltos spalvos durys, pro kurias praėję patenkama į virtuvės kambarį, kuris yra arčiau miegamojo kambario. Grįžtama atgal į kiemą bei į namelį patenkama pro pagrindines medines, baltos spalvos duris, kurios veda tiesiai į namelio vidų. Praėjus pro duris patenkama į virtuvės kambarį, kurio dešiniajame kampe yra šaldytuvas, kairėje pusėje - stalas. Prie šaldytuvo yra baltos spalvos durys. Apžiūrėjus baltos spalvos duris, ant jų pačių bei ant durų staktos yra sudžiūvusių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant šalia durų staktos, kairėje pusėje esančio baltos spalvos šviesos jungiklio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Raudonos spalvos dėmės taip pat matomos ir šalia jungiklio esančios sienos. Praėjus pro baltos spalvos duris, esančias virtuvėje, patenkama į kitą virtuvės kambarį. Virtuvės kambario dešinėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys su stiklo paketu per vidurį. Kambario gale yra dar vienos baltos spalvos durys, kurios veda į šiltnamį. Apžiūrėję baltos spalvos duris, kurios veda į šiltnamį, ant jų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Praėję pro baltos spalvos duris su stiklo paketu, patenkama į miegamąjį kambarį, kuria yra dvi lovos iš kairės ir dešinės pusės. Ant kairėje pusėje esančios lovos yra padėti mėlynos spalvos džinsai. Apžiūrint mėlynos spalvos džinsus ant jų matosi raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant dešinėje pusėje esančios lovos yra padėta pagalvė bei sujaukta patalynė, kurias apžiūrint, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietoje buvo naudojamas kriminalisto rinkinys. Apžiūrint įvykio vietoje paviršių, tinkamų pėdsakams paimti nerasta (t. 1, b. l. 20-35).

11. Asmens parodymų atpažinti protokolu nustatyta, kad V. B. iš nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, t. y. A. S., kuris 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 02 val., nakties metu įsibrovė į jo gyvenamą būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, kadangi teko iš labai artimo atstumo su juo bendrauti. Šis asmuo jį pastūmė į kambaryje esančią lovą bei grasino peiliu jį papjauti. Užpuolimo metu asmuo dėvėjo mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 1, b. l. 93-102).

12. Parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad V. B. atpažino peilį, su kuriuo susižalojo pirštą ir kurį pagrobė įtariamieji (t. 1, b. l. 144-118).

13. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia IMEI 351778699718451 ir sutartį (t. 1, b. l. 119, 120-124).

14. Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono Nokia IMEI 351778699718451 ir sutartis. Telefonas juodos spalvos, klaviatūra su mygtukais, telefono nugarėlėje matome pilkos spalvos užrašą „NOKIA“. Ant telefono nugarėlės ir priekio matosi nusidėvėjimo požymiai. Atidarius mobiliojo telefono nugarėlę matome juodos spalvos maitinimo elementą. Telefone nėra įdėta „Sim“ kortelė. Telefono IMEI1:351778669718450, IMEI2:351778669888469. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 5829 kvite nurodoma, kad mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“ pristatė Ž. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ATK 14444307. Paskolos suma - 8 eurai, palūkanos - 2 eurai, grąžinimo suma - 10 eurų. Grąžinimo data „2022-09-­14“. Grafoje „su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ matomas rankraštinis įrašas „(duomenys neskelbtini) ir parašas (t. 1, b. l. 125-133).

15. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. S. pateikė agurkus 8 vnt., pomidorai 2 vnt., šaldyta mėsa (lašiniai) 3 vnt., svogūnai 180 vnt., peilį , kuris buvo supakuotas į paketą Nr. 510589 (t. 1, b. l. 138-140).

16. Apžiūros protokolu nustatyta, kad atidarius spec. paketą Nr. 510589 yra peilis, kurio rankena yra medinė ir nulakuota ruda permatoma spalva. Peilio geležtė yra aprūdijusi, matosi nusidėvėjimo požymiai. Peilio geležtės ilgis - 15,5 cm., peilio rankenos ilgis - 11 cm. Peilio geležtė lenktos formos, bendras peilio ilgis - 26,5 cm (t. 1, b. l. 153-158).

17. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Ž. J. pateikė lombardo kvitą Nr. 5790 (t. 1, b. l. 164-166).

18. Iš reikalavimo (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją nustatyta, kad nurodyta pateikti informaciją ar laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. A. S., K. K., V. B., Ž. J. į jų lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), pristatė elektrinį gyvatvorių genėtuvą su dantytais ašmenimis (t. 1, b. l. 167-168).

19. Iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo nustatyta, kad paklausime išvardinti asmenys (duomenys neskelbtini) nebuvo užstatę elektrinį gyvatvorių genėtuvą (t. 1, b. l. 169).

20. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta iš nukentėjusiojo V. B. pagrobto telefono „Nokia“, IMEI 351778669718450 kontrolė, kurios metu nustatyta, kad nukentėjusysis telefonu naudojosi nuo 2022-07-01 05:35:45 val. iki 2022-09-09 23:29:33 val., telefone veikė šis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 175-176).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

21. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė plėšimo sudėtis, t. y. atsakomybė nustatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Už šio nusikaltimo padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų.

22. Nuo 2023-06-01 įsigaliojo BK pakeitimai, kurie nustato, kad pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

23. Teismų praktikoje nurodyta, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai – turto užvaldymas, tai yra kai kaltininkai turi visas galimybes užvaldytu turtu laisvai ir netrukdomai disponuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2010). Plėšimo būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, plėšimo sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis reiškia tai, kad turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-78-1073/2023). Pašalinus galimybę nukentėjusiajam priešintis ir užvaldžius nukentėjusiojo daiktus, taip įgyjant realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra, laikoma, kad tokie veiksmai atitinka plėšimo sudėtį (kasacinė nutartis Nr. 2K-291-495/2020).

24. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankią situaciją. Net bendrininko buvimas šalia tuo metu, kai kitas grobia turtą, nukentėjusiajam gali būti suprantamas kaip grasinimas, kad nevykdant reikalavimo atiduoti turtą ir priešinantis, prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas (kasacinės nutartys Nr. 2K-526/2006, 2K-73/2007, 2K-140-511/2018).

25. Plėšimo atveju svetimas turtas gali būti pagrobiamas ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo. Kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis, kuris neturi būti siejamas su fiziniu ar psichiniu smurtu. Galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami tokie veiksmai kaip: įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, netgi apgaulės panaudojimas bei kiti atvejai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. “Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga”. Teismų praktika Nr. 23, 2005 m.).

26. Įsibrovimas į patalpą yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (kasacinės nutartys Nr. 2K-153/2007, 2K-55/2012). Sukūrus bauginančią situaciją bendrininkų veiksmų kontekste pagrįstai gali būti įvertinta kaip realus grasinimas prieš nukentėjusį tuojau pat panaudoti fizinį smurtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-140-511/2018).

27. Kaltinamieji A. S. ir K. K. kaltinami tuo, jog apiplėšė įsibrovę į patalpą. Kaltinamieji savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis A. S. teigė, kad nukentėjusysis V. B. pakvietė juos su K. K. užeiti pas save į vidų ir išgerti kaltinamųjų su savimi turėtą alkoholio butelį. Kitas kaltinamasis K. K., taipogi, nurodė, jog nukentėjusysis buvo kieme ir pakvietė juos su A. S. išgerti.

28. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar kaltinamieji į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą pateko be jo sutikimo, ar, kaip nurodė kaltinamieji, nukentėjusysis pats juos pakvietė užeiti į vidų ir suvartoti atsinešti alkoholį, nes tai yra viena iš esminių aplinkybių kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

29. Kaltinamasis A. S. nurodė, jog jis pasakė kitam kaltinamajam K. K., jog reikia eiti atsiimti skolos pas asmenį, vardu D.s, kuris gyveno pas nukentėjusįjį. Taip nurodė ir kaltinamasis K. K.. Tačiau teisminio nagrinėjimo, siekiant patvirtinti šią kaltinamųjų versiją, buvo prašoma A. S. nurodyti D. pavardę ar gyvenamąją vietą, kad iškviesti į posėdį ir patvirtinti šią kaltinamųjų pateiktą versiją. Tačiau kaltinamasis A. S. jokių D. duomenų pateikti negalėjo, todėl, teismo nuomone, tai yra viena iš kaltinamųjų pasirinktos gynybos versijų.

30. Šioje vietoje pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymuose trūko nuoseklumo, nes teisminio nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai papasakoti tos nakties įvykių, tam tikros aplinkybės vis keitėsi, garsinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis su jais visais sutiko, todėl teismas vertindamas nukentėjusiojo V. B. parodymus, juos gretina su kitų teisiamajame posėdyje apklausų asmenų parodymais bei ištirta rašytine bylos medžiaga.

31. Nukentėjusysis V. B. nurodė, jog joks asmuo vardu D. su juo negyveno, ką patvirtino ir nukentėjusioji J. M., kurios leidimu V. B. gyveno sodyboje. Todėl teismas neturi pagrindo šia nurodyta aplinkybe netikėti ir atmeta kaltinamųjų pateiktą versiją, jog ėjo atsiimti skolos iš D. Todėl, teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad kaltinamieji A. S. ir K. K. neteisėtai įsibrovė į patalpą.

32. Kaltinamasis A. S. parodė, jog jiems vartojant alkoholį, nukentėjusysis pradėjo prieš jį skeryčiotis, todėl jam ir trinktelėjo du kartus. Pasiėmė lašinius iš šaldytuvo ir išėjo. Tas peilis buvo nukentėjusiojo, kurį buvo padėjęs pomidorų pasipjaustyti. Kai ėmė lašinius ir tą peilį paėmė, kurį vėliau pas jį namuose rado. Telefoną pasiėmė, kad neiškviestų policijos ir telefono negrąžino. Pripažįsta, kad paėmė svogūnus, pomidorus, kitus daiktus. Daiktus paėmė todėl, kad buvo išgėręs, susinervinęs. Neneigia, jog galimai krūmapjovę jis irgi paėmė. Mano, kad čia yra vagystė. Taip pat pripažino, jog prašė paskolinti pinigų, o nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir parodė, kad ji tuščia.

33. Į bylą pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G1074/2022(03) V. B. konstatuoti įvairūs sužalojimai: kraujosruva kairės akies obuolyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje ir kairio apatinio voko srityje, odos nubrozdinimai abiejose galvos pusėse, nosies srityje. Odos nubrozdinimai padaryti trauminių smūginiu dinaminių poveikių pasėkoje kietais bukais, galimai turinčiais šiurkštų paviršių ar bukabriauniais daiktais. Poodinės kraujosruvos, muštinė žaizda veide, kraujosruva kairės akies obuolyje padarytos kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti 5­7 paros iki objektyvios apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje.

34. Taigi, iš šios išvados matyti, jog nukentėjusiajam V. B. buvo padaryti kūno sužalojimai, kuriuos iš dalies pripažino kaltinamasis A. S. nurodydamas, jog trenkė du kartus. Tačiau matyti, jog smūgių buvo ne mažiau kaip keturi, todėl tai vertintina kaip kaltinamojo A. S. siekį sumažinti savo atsakomybės laipsnį.

35. Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, jog neabejotinai nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

36. BK 180 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, jog apiplėšimo metu būtina nustatyti, kad smurtas buvo pavartotas prieš reikalaujant atiduoti tam tikrą turtą.

37. Kaltinamasis A. S. teigia, jog jis pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kai šis pradėjo skeryčiotis, telefoną atėmė, kai nukentėjusysis norėjo paskambinti policijai, o daiktus pasiėmė tik susinervinęs. Kaltinamasis K. K. prisiminė tik tam tikras vakaro aplinkybes, nes, kaip teigė pats, buvo labai girtas. Tačiau patvirtino, kad matė, jog A. S. sudavė į galvą. Tada paėmė lašinius ir jie išėjo.

38. Tačiau teismui pripažinus, jog kaltinamieji neteisėtai pateko į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, paneigus aplinkybę, kad atėjo pasiimti skolos iš D., teismas neturi pagrindo netikėti, jog kaltinamieji įsibrovė į patalpą su tikslu, kuris virto plėšimu. N. V. B. parodė, jog jis miegojo namuose ir atsibudęs virtuvėje pamatė du nepažįstamus vyriškius, kurie naršė po jo šaldytuvą. Nukentėjusysis išsigando, paklausė, ką jie čia daro. Pasiėmė telefoną kviesti policijos, tačiau A. S. telefoną pasiėmė, kurį vėliau išsinešė. Kaip vėliau sužinojo, tai A. S. priėjo prie jo ir pareikalavo pinigų, bet jis neturėjo. A. S. mušė ir prašė pinigų. Jis parodė piniginę, kad neturi pinigų. Piniginę ištraukė jam iš rankų, pažiūrėjo, kad tikrai nėra pinigų, ir numetė. Po to paėmė dar tą įrenginį gyvatvorei pjauti. Paėmė peilį, agurkus, pomidorus, svogūnus, lašinius, aliejų, tualetinį popierių ir išėjo.

39. Taigi, sugretinus visus teisiamajame posėdyje ištirtus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatyta, jog buvo reikalaujama pinigų ir vartojamas fizinis smurtas, o tai jau atitinka plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymius.

40. Atskirai pasisakytina dėl kaltinamojo K. K. veiksmų. Kaltinamasis K. K. parodė, jog jis tą vakarą buvo stipriai neblaivus ir beveik nieko nepamena. Tačiau pažymėtina, jog neblaivumas nėra pagrindas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaip tik yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teigia, kad A. S. pasakė, jog eina pasiimti skolos. Tačiau atėjus prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, kaltinamasis K. K. turėjo matyti, kad į patalpą buvo įsibrauta išlaužus durų kabliuką, todėl jau turėjo suprasti, kad yra daroma nusikalstama veika. Be to, kaltinamasis taip pat naršė po šaldytuvą, matė, kaip kaltinamasis A. S. suduoda smūgius nukentėjusiajam, nors pats jų ir nesudavė, pasitraukė į kitą kambarį, matė, kad buvo dedami maisto produktai ir kartu išėjo iš nukentėjusiojo namų, palikę gulėti nukentėjusįjį ant grindų.

41. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

42. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

43. Kad K. K. buvo šalia ir pritarė A. S. veiksmams rodo teismo jau aukščiau aptartos aplinkybės: matė, kad yra neteisėtai įsibraunama į patalpą, matė, kad vartojamas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, matė, kad grobiamas svetimas turtas, matė, kad nukentėjusysis paliko gulėti ant grindų, tačiau pagalbos nesuteikė ir iš nusikaltimo vietos pasišalino.

44. Kaip jau buvo minėta, situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankią situaciją. Net bendrininko buvimas šalia tuo metu, kai kitas grobia turtą, nukentėjusiajam gali būti suprantamas kaip grasinimas, kad nevykdant reikalavimo atiduoti turtą ir priešinantis, prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas (kasacinės nutartys Nr. 2K-526/2006, 2K-73/2007, 2K-140-511/2018). Pripažįstant asmenis padarius kartu (bendrininkaujant) plėšimą, nebūtina nustatyti, kad jie iš anksto būtų suplanavę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, detaliai aptarę savo veiksmų pobūdį, kadangi bendrininkavimas galimas ir konkliudentiniais veiksmais, kuriems kiekvienas iš bendrininkų pritaria.

45. Taigi, nagrinėjamu atveju anksčiau teismo nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš V. B., pagrobė iš jo turtą, o K. K. neprieštaravo tokiems A. S. veiksmams, o pastarasis savo dalyvavimu, nors ir iš dalies ir pasyviu, nusikalstamoje veikoje nukentėjusiajam sudarė situacijos grėsmingumą. Taigi, teismo nuomone, byloje kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: naudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kaltinamiesiems esant dviese ir suvokiant, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, kaltinamieji suprato, kad turtą pagrobia įbauginę nukentėjusįjį V. B. ir palaužę jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

46. Dėl kaltinimo faktinių aplinkybių tikslinimo. BPK 219 straipsnyje yra numatytas kaltinamojo akto turinys, kuriame nustatyta, kas turi būti kaltinamajame akte. Minėto straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

47. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte aprašant pareikštą kaltinimą buvo nurodyta aplinkybė siekiant apiplėšti įsibraunant į patalpą. Pažymėtina, kad kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Nusikaltimo tikslas nėra numatytas kaip būtinas, be to, išankstinis siekimas apiplėšti byloje nebuvo nustatytas, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, todėl iš kaltinimo šalintinas.

48. Be to, kaltinime nurodyta, jog kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė į patalpą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, panaudojant peilį pagrobė svetimą turtą. Tačiau aprašant kaltinimą nurodoma, jog kaltinamieji jau veikė kartu, o kaltinimo pabaigoje vėl konstatuojama, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Taip pat kaltinime atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodytos, jog veika padaryta organizuotoje grupėje ir nurodytos kitos nusikalstamos veikos. Teismo nuomone, kaltinime padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl laikytina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, iš kaltinimo šalinamos kaltinimo dalys, susijusios su peilio panaudojimu, kadangi nukentėjusysis nepatvirtino, jog peilis buvo naudojamas ir juo buvo grasinama, tik patvirtino, jog kaltinamasis A. S. peilį laikė rankoje.

49. Be to, kaltinime buvo nurodyta, jog K. K. nuo miegamajame buvusios spintos viršaus paėmė J. M. priklausančią 100 Eur vertės elektrinę krūmų pjovimo mašiną. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymus bei byloje esančią rašytinę medžiagą, kadangi nukentėjusysis nepatvirtino, o kaltinamasis A. S. nurodė, jog jis galėjo paimti elektrinę krūmų pjovimo mašiną, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas nurodant, jog A. S. nuo miegamajame buvusios spintos viršaus paėmė J. M. priklausančią 100 Eur vertės elektrinę krūmų pjovimo mašiną.

50. Be to, kaltinime buvo nurodyta, kad A. S. nemažiau kaip du kartus su kumščiu trenkė V. B. į galvos sritį atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis. Kaip jau buvo minėta, galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami tokie veiksmai kaip: įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, netgi apgaulės panaudojimas bei kiti atvejai. Šiuo atveju, akivaizdu, jog kaltinamasis A. S. sudavė du kartus kumščiu V. B. į galvos sritį, taigi, A. S. panaudojo fizinį smurtą, o ne atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Todėl kaltinimas tikslinamas nurodant, jog A. S. nemažiau kaip du kartus su kumščiu trenkė V. B. į galvos sritį taip panaudodamas fizinį smurtą.

51. Be to, kaltinime buvo nurodyta, jog pastarajam (nukentėjusiajam) norėjus atgauti piniginę, jis užkliuvo už A. S. laikyto peilio, dėl ko jam buvo padaryta kairėje plaštakos pirmo piršto pjautinė žaizda. Kadangi nukentėjusysis parodė, jog jis pats norėdamas pasiimti savo piniginę iš A. S. rankų, įsipjovė į rankoje A. S. turėtą peilį, todėl tai nesusiję su kaltinamųjų veiksmais ir ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

52. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

53. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad A. S. ir K. K., veikdami bendrininkų grupėje, laiku nuo 2022-09-09 23.00 val. iki 2022-09-10 02.00 val., jėga atidarant S. M. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), duris, kurios buvo uždarytos ir užkabintos kabliuku iš vidaus, įsibrovė į namą, po ko priėję prie pabudusio stovinčio nukentėjusiojo V. B., pastarąjį pastūmė, ko pasėkoje V. B. nugriuvo ant lovos. Po ko, A. S. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš V. B., rankų pagrobė V. B. priklausantį 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ IMEI 351778669718450. Tęsiant nusikalstamą veiką, taip pat K. K. užėjęs į kambarį, kartu su A. S. versdami V. B. daiktus, A. S. nuo miegamajame buvusios spintos viršaus paėmė J. M. priklausančią 100 Eur vertės elektrinę krūmų pjovimo mašiną. Tęsiant nusikalstamą veiką, A. S. iš pastarojo pareikalavo atiduoti visus turimus pinigus, bet V. B. nurodžius, kad pinigų neturi, A. S. nemažiau kaip du kartus su kumščiu trenkė V. B. į galvos sritį taip panaudodamas fizinį smurtą ir taip padarydamas pastarajam kraujosruvą kairėje akies obuolyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje ir kairio apatinio voko srityje, odos nubrozdinimus abejose galvos pusėse, ir nosies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsiant nusikalstamą veiką A. S. laikydamas rankoje 20 Eur vertės peilį, kurį paėmė nuo virtuvinio stalo, iš V. B. rankų pagriebė piniginę, tačiau pinigų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. B. reikalaujamų pinigų neturėjo. Tęsdami nusikalstamą veiką A. S. paėmė virtuvėje rastus maišuose buvusius du kilogramus agurkų, kurių bendra vertė 2 eurai, 3 kilogramus pomidorų, kurių bendra vertė 4,5 eurų, 5 kilogramus svogūnų, kurių bendra vertė 2,5 eurų, 6 kilogramus lašinių, kurių bendra vertė 12 eurų, 1 litrą aliejaus, kurio vertė 3 eurai, bei 16 vnt. tualetinio popierių ritinėlių, kurių bendra vertė 8 eurai ir pasišalino. Tokiu būdu A. S. ir K. K., veikdami bendrininkų grupėje, sukeldami fizinį skausmą V. B., įsibrovė į patalpą bei panaudoję fizinį smurtą, pagrobė V. B. priklausantį ne mažesnį kaip 102 Eur vertės turtą ir J. M. priklausantį 100 eurų vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

54. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

55. Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti laisvės atėmimą iki septynerių metų.

56. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis jau būdamas teistas už tyčinį analogišką nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (veiką padarė būdamas recidyvistu) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

57. Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis jau būdamas teistas už tyčinį analogišką nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (veiką padarė būdamas recidyvistu) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

58. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.

59. Kaltinamasis A. S. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas keturiolika kartų, paskutinį kartą Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas jau bylos nagrinėjimo metu taip pat už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nedirba, baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 192-198 ), dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą A. S. yra teisiamas šioje byloje, yra neatsitiktinė jo gyvenime, o dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas kiek mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

60. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme. Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti bei iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis gali pradėti atlikinėti bausmę, todėl į bausmės laiką įskaitomas laikas, atliktas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

61. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 9.51 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 16.23 val., dvi paros (t. 2, b. l. 1-9).

62. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti (t. 2, b. l. 10-11, 12-13).

63. Kaltinamasis K. K. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas aštuonis kartus, Liteko duomenimis nustatyta, kad dar viena byla yra perduota teismui nagrinėjimui, nedirba, baustas už administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 65-71), dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą K. K. yra teisiamas šioje byloje, taipogi, yra neatsitiktinė jo gyvenime, o dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas kiek mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

64. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 12.05 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.48 val., dvi paros (t 2, b. l. 79-86).

65. Kaltinamajam K. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 15 d. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje 2023 m. birželio 20 d. nutartimi buvo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, kurios terminas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nustatytas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 28 d. 2023 m. liepos 27 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. (t. 3, b. l. 88-90, 103-105, 139-141). Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įskaitytina į bausmės atlikimo laiką.

V. Dėl civilinio ieškinio

66. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

67. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

68. Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

69. Nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 91). Nukentėjusioji nurodė, jog 100 Eur suma susidarė dėl elektrinio krūmų genėtuvo, kurį su vyru pirko Darbėnuose dar už litus ir tas genėtuvas kainavo 100 Lt. Nežino, kiek jis dabar gali kainuoti. Elektrinis pjūklas labai reikalingas, buvo veikiantis. Palaiko savo civilinį ieškinį. Į bylą pateiktais duomenims apie bylos nagrinėjimo metu galimą genėtuvo kainą (t. 3, b. l. 88-89), kuri siekia nuo 25 Eur iki 90 Eur, atsižvelgiant į tai, kad genėtuvas buvo pirktas prieš 20 metų, bet dar buvo veikiantis, teismas mano, kad civilinis ieškinys turi būti mažintinas ir priteistina 30 Eur turtinė žala nukentėjusiajai J. M..

VI. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

70. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

72. Nors byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (2023 m. spalio 17 d. Nr. APD-2023-14832, 463,83 Eur ir 2023 m. spalio 23 d. Nr. APD-2023-15030, 441,96 Eur, t. 3, b. l. 161-164, 177-179), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo kaltinamiesiems A. S. ir K. K., atsižvelgus į tai, kad A. S. ir K. K. gynėjai buvo paskirti esant įstatyme numatytiems pagrindams be kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį (nedirbantys, nekilnojamojo turto neturi), Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjų dalyvavimu, nepriteistinos.

73. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą ‒ A. S. už nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną iš lombardo gautus pinigus – 8 Eur.

74. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis A. S. gavo 8 Eur. Remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis šie A. S. gauti pinigai pripažintini nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., dvi paras bei bausmės dalį, atliktą pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš A. S. 8 Eur (aštuonis eurus), kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., dvi paras ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 28 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamųjų A. S. ir K. K. solidariai 30 Eur (trisdešimt eurų) nukentėjusiajai J. M. turtinei žalai atlyginti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 463,83 Eur ir 441,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų A. S. ir K. K. valstybės naudai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, lombardo kvitą, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.