- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-100-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03936-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „VYGG“
- Ieškovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „VYGG“ dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado, vietos parinkimo akto ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“, V. A. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prašė:
1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007-05-10 statybos leidimą Nr. 0441 (galiojęs iki 2017-05-09);
2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-10-03 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1598 Ūkininko sodybai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini));
3) panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. 522;
4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012-09-10 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120910-00668;
5) įpareigoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo kadastro įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis.
Šalies argumentai
2. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nurodė, kad:
2.1. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai 2014-04-08 valstybiniame Griovių geomorfologiniame draustinyje (toliau – Draustinis) užfiksavo didelės apimties darbus. Tarnyba užfiksavo aplinkosauginius pažeidimus bei savavališkų statybų pradžią. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Žemės sklypas) nukasti, išlyginti Draustinyje saugomų žemės paviršiaus formų šlaitai, suformuota aikštė, iškirsti medžiai, įrengtos dirbtinės terasų pakopos, pastatyti laiptai, vartų fragmentai, statomi įvažiavimo bortai ir kita. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2014-04-11 raštu kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – VTPSI), prašydama imtis priemonių savavališkų veiksmų likvidavimui;
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu nr. I-2913, siekiant išsaugoti unikalų Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį išsivysčiusiomis griovų tipo formomis. Geomorfologiniuose draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Žemės sklype naujų pastatų statybos nebuvo numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente. Patikrinus turimus archyvinius žemėlapius, nustatyta, kad sodybos ar pavienių statinių nebuvo;
2.3. nors Žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti taikytini apribojimai dėl Draustinio, tačiau statybą leidžiantį dokumentą išduodančios ir statybos vietą parinkusios institucijos turėjo reikiamą medžiagą ir privalėjo įvertinti, kad Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Draustinyje. Atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas (anksčiau – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas), Nacionalinė žemės tarnyba, Kultūros paveldo departamentas aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų, o rėmėsi tik pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose buvo neįrašyti saugomos teritorijos (geomorfologinio draustinio) apribojimai;
2.4. kadangi Draustinyje statyba negalima, ieškovė prašo panaikinti statybos leidimą, išduotą ūkininko sodybos statybai Žemės sklype bei kitus administracinius aktus, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, taip pat prašo panaikinti statomų statinių bei daiktinių teisių į juos registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. J. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. jam nuosavybės teise priklauso 1,6700 ha ploto Žemės sklypas. Pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą jis Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė dokumentus, reikalingus 2007-05-10 statybos leidimui gauti. Nuolatinės statybos komisijos nariai neprieštaravo statybos leidimo išdavimui. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu Žemės sklypui nebuvo taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai. Ieškovė nesiėmė priemonių saugomą teritoriją įrašyti į viešąjį registrą, todėl institucijos ir V. J. negalėjo žinoti, jog ginčo teritorija yra Draustinyje. VTPSI 2014-08-22 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo akte Nr. (23.5)-PS1-25 nepaminėta, kad statybą leidžiantis dokumentas neteisėtai išduotas, inspekcija nenustatė kad Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją;
3.2. ieškovė nevykdė saugomos teritorijos kontrolės, stebėsenos (monitoringo) bei neužtikrino šios saugomos teritorijos tinkamos apsaugos. Ieškinys nėra tinkama priemonė kompensuoti ieškovės neveikimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2006–2007 metais Vilniaus rajono savivaldybė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gavo Draustinio žemėlapius ir kitą kartografinę medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad 2006-2007 metais žemėlapiai buvo pakankamai tikslūs, kad jų duomenys būtų pririšti prie aiškios koordinačių sistemos, ir pakankami sulyginti, ar Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją. Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planas aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas tik 2014-12-18. Reikalavimai dėl statybos leidimo ir kitų su statybos leidimu susijusių dokumentų panaikinimo pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
4. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti; alternatyviai prašė nustatyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra atsakinga už padarinius, atsiradusius dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
4.1. Vilniaus rajono savivaldybės administracija statybos leidimą išdavė pagrįstai, remdamasi Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nebuvo nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją. Vilniaus apskrities viršininko administracija į Nekilnojamojo turto registrą neįrašė specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Geomorfologiniai draustiniai“. Aplinkos apsaugos departamentas ir Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo ginčijamų dokumentų išdavimui;
4.2. įsigijęs Žemės sklypą atsakovas V. J. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti sąvadą ūkininko sodybai statyti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio teritorijos planavimo skyrius 2006-08-02 ir 2006-08-31 raštais kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį dėl projektavimo sąlygų išdavimo planuojamai statyti ūkininko sodybai, kuris 2006-09-22 išdavė projektavimo sąlygas. Kadangi Žemės sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo numatyta sodybos vieta, išduotame 2006-10-03 sąvade Nr. SA-1598 buvo įtvirtinta pareiga ūkininko sodybą ir ūkinius pastatus komponuoti pagal ūkininko sodybos statybos parinkimo vietos schemą, remiantis Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 1, 3 ir 10 punktais;
4.3. Vilniaus rajono savivaldybės ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos Ūkininko sodybos vietos parinkimo 2007-04-11 aktu Nr. 522 žemės sklypui buvo parinkta sodybos vieta, patvirtinta Komisijos veikloje dalyvavusio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojo, kuris pastatų sodybos vietai priekaištų neturėjo. Taip Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas iš esmės patvirtino, kad statyba žemės sklype nedraudžiama;
4.4. prieš priimant Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2007-03-09 raštu nurodė, kad neprieštarauja vietos parinkimo planui ir primena, kad ūkininko ūkio parinkimo planą suderinus Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, būsimų pastatų vietose būtina atlikti žvalgomuosius tyrimus. Kultūros paveldo departamentas nenurodė, kad jų dalyvavimas Nuolatinėje statybos komisijoje yra būtinas. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2007-04-19 surašė protokolą Nr. 0529 dėl V. J. ūkininko sodybos statybos leidimo išdavimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2007-05-10 išdavė statybos leidimą Nr. 0441 pagal techninį projektą, parengtą UAB „VYGG“, pastatų statybai žemės sklype;
4.5. VTPSI 2012-09-10 išdavė pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Šioje pažymoje nurodyta, kad žemės sklype statomi statiniai yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kurį 2007 m. parengė projektuotojas trečiasis asmuo V. A. B. Pažymoje taip pat nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 2012-08-01;
4.6. užfiksavus didelės apimties darbus atsakovė 2014-04-11 kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir VTPSI. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad Žemės sklype galimai iškirstas miškas (ar atskiri medžiai), nukastas šlaitas, suformuota apie 0,70 ha aikštė, išlygintos reljefo formos, nuo upės padarytas naujas kelias (privažiavimas). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija nesuprantama, nes jis pats dalyvavo parenkant ūkininko sodybos vietą ir statyboms neprieštaravo.
5. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Žemės sklypo viena dalis patenka į archeologinio paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, o likusi sklypo dalis patenka į šio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonį.
6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007-04-11 Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktas yra tik tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, o ne statybą leidžiantis dokumentas. Nacionalinė žemės tarnyba statybą leidžiančio dokumento neišdavė, todėl nėra atsakinga dėl neteisėtai atliktų darbų.
7. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prašė jam pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad departamento atstovas, dalyvaudamas parenkant vietą ūkininko sodybai, vadovavosi pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga įrašyta nebuvo.
8. Atsakovas UAB „VYGG“ prašė ieškinį atmesti.
9. Atsakovas VĮ Registrų centras prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė ieškinį tenkinti. Jeigu bus sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašė įvertinti, kad nenustatyta VTPSI neteisėtų veiksmų ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
10.1. Vilniaus rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčijamų aktų, nes teisės aktai nenumatė galimybės Draustinyje parinkti vietą ir statyti ūkininko sodybą bei išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisija 2007-04-19 pasirašė protokolą Nr. 0529 dėl ūkininko V. J. sodybos (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos leidimo išdavimo. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento specialistų parašų protokole nėra. Nepritarus šių institucijų atstovams statybos leidimas negalėjo būti išduotas;
10.2. inspekcijos atžvilgiu reiškiamas išvestinis reikalavimas, pripažįstant, kad VTPSI nedalyvavo išduodant statybos leidimą, VTPSI pagrįstai nenurodoma kalta dėl kilusių pasekmių.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimu panaikino: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007-05-10 statybos leidimą Nr. 0441 (galiojęs iki 2017-05-09); Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006-10-03 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1598 Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. 522; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 2012-09-10 Nr. PASS-00-120910-00668. Taip pat teismas įpareigojo atsakovą V. J. išregistruoti nekilnojamuosius daiktus: pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinės ūkinės paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro. Teismas priteisė valstybei iš atsakovų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB „VYGG“, Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros paveldo departamento lygiomis dalimis 334,64 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 55,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendime nurodė, kad:
13.1. ieškovei nereiškiant reikalavimo atlyginti žalą, neprašant priteisti nuostolius, neįrodinėjant žalos dydžio, aplinkybės dėl atsakovų atsakomybės nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas jų netiria ir dėl jų nepasisako;
13.2. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės saugomoje teritorijoje – Griovių valstybiniame geomorfologiniame draustinyje. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žymos, kad Žemės sklypas yra draustinyje ar kad yra taikytini saugomos teritorijos (geomorfologinio draustinio) apribojimai, nėra. Draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą ir suderintą draustinio projektą; Draustinio plotas – 575 ha; Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 patvirtintas Draustinio planas, nekeičiant Draustinio ploto ir ribų. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 2004-01-07. Vyriausybė 2014-10-22 nutarimu Nr. 1144 patvirtino naują Draustinio ribų planą, o aplinkos ministras 2014-12-08 įsakymu Nr. D1-1042 patvirtino Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą. Patvirtinus nurodytus dokumentus Žemės sklypo padėtis nesikeitė;
13.3. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001-12-28 iki 2010-12-01) 8 straipsnis draustinius apibrėžė kaip saugomas teritorijas, įsteigtas išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves (...). Geomorfologiniuose draustiniuose neleista veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Specialiųjų sąlygų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą buvo privalomas atkuriant nuosavybės teises, tačiau tai kad veiksmai nebuvo atlikti, neturi įtakos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymui, nes veiklos ribojimai geomorfologiniame draustinyje kyla Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės nutarimų pagrindu;
13.4. iki 2020-01-01 galiojusiame Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje buvo įtvirtinti draudimai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose bei draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose numatytus statinius. Nuo 2020-01-01 įsigaliojusiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtintos analogiškos nuostatos;
13.5. Žemės sklype naujų pastatų statybos nebuvo numatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1050-590/2017 konstatuota, kad Žemės sklype nebuvo sodybos – A. T. priklausiusio 1937 m. statybos gyvenamojo namo;
13.6. statytojas 2006-06-13 pateikė paraišką Vilniaus rajono savivaldybės administracijai projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006-10-03 išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1598 ūkininko sodybai, neturėdama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų sąlygų projektavimui bei šioms institucijoms nepasirašius Nuolatinės statybos komisijos protokole. Ūkininko sodybos vietos parinkimo ir kitos procedūros 2006–2007 m. buvo reglamentuotos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybos privačioje žemės reglamente, kurio 1.2 papunktyje buvo įtvirtinta galimybė nustatyti sodybos vietą ne valstybės saugomose teritorijose. Kadangi Žemės sklypas buvo saugomas pagal Saugomų teritorijų įstatymą, nebuvo galimybės parinkti vietą ir statyti ūkininko sodybą;
13.7. statybos leidimas išduotas pažeidžiant: 1) Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį (neatsižvelgus į tai, kad ginčo žemės sklype statybos negalimos); 2) Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 papunkčio nuostatos netaikytinos saugomose teritorijose; 3) Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatas (neturint Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų sąlygų projektavimui bei šioms institucijoms nepasirašius Nuolatinės statybos komisijos protokole; 4) Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, nes techniniame projekte nepateikti dokumentai, įrodantys, kad atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai;
13.8. atsakovo V. J. argumentai, kad ginčo teritorijoje neišliko vertingųjų savybių ir dėl to keistinos Draustinio ribos, nepagrįsti. Ginčo teritorija tebėra draustinyje. Tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo atstatyti žemės sklypą į pradinę padėtį bei tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog atstatyti Žemės sklypą į pradinę padėtį nėra galimybės, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo teritorijos vertingosios savybės neišliko;
13.9. techninis projektas ir statybos leidimas išduoti vadovaujantis projektavimo darbų sutartimi, projektavimo sąlygų sąvadu. Abu aktai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, ir naikintini. Kaip neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pasekmė naikintina 2012-09-10 VTPSI pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Pažymoje nepagrįstai patvirtinta, jog statomi statiniai yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 2012-08-01. 2014-04-08 atlikto patikrinimo vietoje metu nenustatyta statomų statinių, kurie nurodyti Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše;
13.10. Nekilnojamojo turto registre įregistruota: pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, baigtumas 7 proc., pastatas-ūkio pastatas, baigtumas 15 proc., pastatas-pirtis, baigtumas 17 proc. Pastatai įregistruoti VTPSI 2012-09-10 pažymos pagrindu. VTPSI 2014-08-22 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte nurodyta, kad statybos aikštelė išlyginta, statinių nėra, žemės paviršiaus altitudės nenustatytos, riboženklių nėra. Kadangi tenkinti reikalavimai dėl administracinių sprendimų panaikinimo, VTPSI akte nurodyta, kad Žemės sklype nėra pastatų, statybos leidimas negalioja nuo 2017-05-09, tenkintinas reikalavimas įpareigoti atsakovą V. J. išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises;
13.11. valstybė turėjo 334,64 Eur pašto išlaidų. Valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistina 334,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 55,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
14.1. ieškovė paskutiniame patikslintame ieškinyje, Kultūros paveldo departamentui reikalavimų nereiškė, tik nurodė atsakovu. VTPSI nurodoma kaip trečiasis asmuo, nors jam reiškiami reikalavimai. Teismas prašymo pakeisti procesinę padėtį nesprendė, o teismo sprendimu iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos;
14.2. nei ieškinyje, nei sprendime nenurodoma, kokius teisės aktus apeliantas pažeidė. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi;
14.3. teismas padarė esmines klaidas, tirdamas įrodymus. Apeliantas pateikė įrodymus, kad žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atlikti. Tai patvirtino ir ieškovės atstovas 2021-09-06 teismo posėdžio metu. Sprendimo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Neatitinka tikrovės sprendime nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, neturėdama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų sąlygų projektavimui. Departamentas su 2014-10-09 atsiliepimu pateikė Vilniaus teritorinio padalinio 2006-09-22 raštą Nr. (12.14.V)-2V-384 „Dėl projektavimų sąlygų ūkininko sodybos statybos techniniam projektui rengti“;
14.4. ieškovė įrodinėjo 2007-05-10 statybos leidimo išdavime dalyvavusių institucijų atsakomybę, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Apeliantas nėra pritaręs statybos leidimo išdavimui, todėl nepagrįstai įtrauktas atsakovu;
14.5. taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys, parengti asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją;
14.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 pasisakė, kad sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo reikia nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Ieškovė neįrodė, kokie konkretūs veiksmai sąlygojo statybos leidimo išdavimą, bei nepagrįstai teigia, kad taikytina solidari atsakomybė lygiomis dalimis kompensuojant žalą. Sprendime dėl atsakomybės laipsnio nepasisakoma, todėl sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas. Nepagrįstai bandoma įrodyti, kad Kultūros paveldo departamento kompetencijai priskirtinos ne tik funkcijos, susijusios su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, bet ir funkcijos, kurias teisės aktai priskiria kitų institucijų kompetencijai.
15. Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmajai instancijai; priteisti atsakovo V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
15.1. neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių teisės normų, tiesiogiai leidžiančių naikinti statybą leidžiančius dokumentus. Statybos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas leido naikinti statybos leidimą tik esant konkrečioms sąlygoms, prioritetą teikiant galimybei pašalinti projektinės dokumentacijos trūkumus;
Atsiliepimas
15.2. teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai buvo pateikti į bylą su V. J. 2015-02-17 atsiliepimu. Teismas nevertino, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-23 sprendime nurodyta, kad J. Š. nuosavybės teisė atkuriama natūra į buvusio savininko A. T. (A. T.) nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). A. T. rėžinio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) teritorijoje valdė ne tik žemės sklypą, bet ir statinius. Pagal 1946-03-02 palikto turto aprašymą A. T. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausė 224 kv. m ploto gyvenamasis namas (1937 m. statybos) ir kiti 164 kv. m ir 324 kv. m ploto statiniai (1922 m. statybos). 2007-04-11 ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktu Nr. 522 nustatyta sodybos vieta, parengta schema. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2007-04-05 iki 2008-03-01) 2 straipsnio 3 dalį schemos parengimas leido atlikti statybos darbus žemės sklype, nerengiant detaliųjų planų ir nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Schemoje pažymėtas statinys, jo pamatai, V. J. nepradėjo statyti ant plyno lauko. Žemės sklype esančios statinių liekanos pažymėtos UAB „Geodezinis standartas“ 2007 m. parengtoje topografinėje nuotraukoje;
15.3. teismas neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus. Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarime pažymėta, kad jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Analogiškai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. 2007-05-10 išdavus statybos leidimą, V. J. teisėtai pradėjo statybos darbus. VTPSI 2014-08-14 Statybos patikrinimo aktu užfiksuota, kad Žemės sklype statybos aikštelė išlyginta. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2014-06-11 Patikrinimo aktu konstatavo, kad įvykdytas žemės paviršiaus reljefo formų pakeitimas (išlyginta aikštelė, į kurią privežta grunto, dirbtinai suformuotos keturios terasų pakopos, sumontuoti betoniniai laiptai, nukastas šlaitas, įrengtas privažiavimo kelias. Draustinio teritorijoje buvo pakeista 6 323 kv. m ploto reljefas;
15.4. specialisto Dariaus Kalibato 2019-12-30 Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad VTPSI 2014-08-14 Statybos patikrinimo aktu nustatyta, kad geomorfologijos atstatyti į buvusią padėtį atitinkamai negalima. Draustinio įsteigimo tikslas buvo išsaugoti Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį išsivysčiusiomis griovų tipo formomis, todėl panaikinus statybos leidimą niekaip nebus pasiekti ribojimus saugomose teritorijose nustatančių normų tikslai. Geomorfologinių savybių praradimą lėmė neteisėti savivaldybės ir valstybės institucijų veiksmai, todėl atsakovui neturi kilti neigiamų pasekmių. Kitoks teisės aiškinimas neatitinka proporcingumo principo;
15.5. reikalavimas panaikinti statybos leidimą pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018-01-09 sprendime byloje Tumeliai prieš Lietuvą (teismas konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis įtvirtina: 1) teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe; 2) galimybę atimti nuosavybę, kai tai yra būtina visuomenės interesams; 3) valstybės teisę kontroliuoti nuosavybės naudojimą, atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Atsakovas sąžiningai įgijo žemės ūkio paskirties sklypą, gavo reikiamus dokumentus statyboms pradėti. Institucijų patvirtinimas sukūrė atsakovui teisėtus lūkesčius;
15.6. teismas nenurodė, iš kokių teisės normų atsakovui kyla pareiga atlikti veiksmus, susijusius su statinių išregistravimu. Nėra teisinio pagrindo atsakovo V. J. civilinei atsakomybei kilti, kadangi nenustatyti neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovė neįrodinėjo atsakovo V. J. civilinės atsakomybės sąlygų, o neįrodžius šių aplinkybių ieškinys atmestinas. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis nustatė, kad už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje vertinant statytojo kaltę, konstatuojama statytojo pareiga domėtis teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgti į statybai taikomus apribojimus. Privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan.;
15.7. kadastrinių matavimų atlikimo metu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija nuo 2004-01-01 iki 2007-01-11) 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte buvo nustatyta, jog žemės naudojimo specialiosios sąlygos priskiriamos žemės sklypų kadastro duomenims. Už tokios informacijos tinkamą nustatymą buvo atsakingas matininkas A. J., kuris nepažymėjo, kad Žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu Žemės sklypui nebuvo taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2004-05-12, statybos leidimas išduotas 2007-05-10, tik Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjos 2014-11-12 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-3938 nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai, o įrašas Nekilnojamojo turto registre ėmė galioti tik nuo 2015-02-24. Nėra įrodymų, kad atsakovas V. J. žinojo arba turėjo žinoti, kad Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją. VTPSI 2014-07-23 patikrino statybos leidimo teisėtumą ir surašė Patikrinimo aktą, kad leidimas statyboms išduotas teisėtai;
15.8. trečiuoju asmeniu dalyvauja VĮ Registrų centras, kuris tvarko registro duomenis. Spręstina, kad dalyje dėl registravimo veiksmų atlikimo reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui;
15.9. teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovų atsakomybės. Valdžios institucijos klaidas turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos padarinių šalinimo priemones, turi įvertinti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą. Nepasisakydamas dėl atsakovų atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė CPK 159 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
16. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė atmesti apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
16.1. teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai vadovavosi teismų praktika, ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, plečiamai nurodė teisės aktus. Teritorija yra Griovių geomorfologiniame draustinyje, kuris buvo įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti unikalų Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį išsivysčiusiomis griovų tipo formomis. Žemės sklypas į saugomą teritoriją pateko nuo Draustinio įsteigimo, Draustinio ribos šioje vietoje niekada nesikeitė. Situacija, kad žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti taikytini apribojimai, yra tipinė. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2017-05-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017 išaiškinta, kad veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. V. J., įsigydamas nekilnojamąjį turtą Draustinyje žinojo / turėjo žinoti apie taikomus apribojimus ir sąlygas, informacija apie Draustinį yra vieša;
16.2. nors ir buvo pateikti žvalgomieji tyrimai, bet buvo nesilaikoma Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, kurios apskritai draudė statybas. Žemės sklype 4 naujų pastatų statybos nebuvo numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente, todėl žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai neturėjo įrodomosios reikšmės priimant sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-637-525/2021, nagrinėdamas ginčą dėl aplinkos ministro 2019-05-13 sprendimo atsisakyti keisti Griovių geomorfologinio draustinio ribą ties V. J. žemės sklypu nurodė, kad Žemės sklypui nuo 2004-10-11 taikomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIX Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 87, 88 punktai), kurios ginčui aktualiu laikotarpiu draudė atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją, statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms;
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-26 sprendime ir Vilniaus apygardos teismas nutartyje apeliacine tvarka konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo sklype nebuvo sodybos, t. y. A. T. priklausiusio 1937 m. statybos gyvenamojo namo;
16.4. atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal bendrąjį Vilniaus rajono planą ar Draustinio tvarkymo planą Žemės sklype buvo galima statyba. Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos draudė statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Žemės sklypas neatitiko nė vienos iš minėtų išimčių;
16.5. pagal 2007-05-10 statybos leidimą statyti pastatai yra pašalinti arba jų galimai net nebuvo. VTPSI Vilniaus skyrius 2014-08-22 Patikrinimo akte nurodė, kad statybos aikštelė išlyginta, statinių nėra. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad 2014 m. atsakingos institucijos nustatė, jog 2012 m. fiksuoti statinių likučiai buvo panaikinti ir žemės paviršius išlygintas, statytojas yra įvykdęs savo prievoles pagal statybos techninius reglamentus. Reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo kaltų asmenų lėšomis šioje byloje nebuvo formuojamas. Žemės sklype, nėra pastatų, kuriuos reikėtų šalinti kaltų asmenų lėšomis, todėl nebuvo nustatinėjama civilinės atsakomybės sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė;
16.6. Nekilnojamojo turto registre registruota: pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, baigtumas 7 proc., pastatas – ūkio pastatas – 15 proc., pastatas – pirtis baigtumas 17 proc. Pastatai įregistruoti VTPSI 2012-09-10 pažymos pagrindu. Pažyma panaikinta teismo sprendimu. Pagal statybos leidimą statyti pastatai yra pašalinti arba jų nebuvo, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą objektais laikomi nekilnojamieji daiktai. Teismo sprendimas įpareigoti V. J. išregistruoti nekilnojamuosius daiktus yra pagrįstas ir teisėtas;
16.7. Kultūros paveldo departamento motyvai neteisingi. Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis nustatė, kad už statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako Nuolatinės statybos komisijos nariai ar statybos leidimą išdavęs asmuo. Departamentas buvo įtrauktas į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, dalyvavo ir ūkininko sodybos parinkime, 2007-03-09 raštu neprieštaravo ūkininko sodybos vietos parinkimo planui su sąlyga, kad būtų atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai todėl trauktinas atsakovu. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis įtvirtino, kad sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Departamentas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, Nuolatinės statybos posėdyje nedalyvavo, nors privalėjo dalyvauti.
17. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė atsakovų V. J. ir Kultūros paveldo departamento apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-16 sprendimą. Nurodė, kad:
17.1. Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame Griovų geomorfologiniame draustinyje. Draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti unikalų Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį išsivysčiusiomis griovų tipo formomis. Geomorfologiniai draustiniai saugomi pagal Saugomų teritorijų įstatymo 8, 9, 32 straipsnius. Veiklos Žemės sklype reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jų turi būti laikomasi;
17.2. statybą leidžiantį dokumentą derinusios institucijos privalėjo žinoti, kad Žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ir atlikdamos savo funkcijas įvertinti šį faktą. Žemės sklype naujų pastatų (tam tarpe ir ūkininkų sodybų) statybos nebuvo galimos ir nėra numatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Statybos leidimas ir kiti administraciniai aktai negalėjo būti išduoti, nes statybos geomorfologiniame draustinyje prieštarauja jo tikslams ir tokių pažeidimų mastas aplinkai ir visuomenei yra akivaizdūs;
17.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčijamų aktų, nes teisės aktai nenumatė galimybės draustinyje parinkti vietą ir statyti ūkininko sodybą, nei išduoti statybą leidžiantį dokumentą – ūkininko sodybai statyti. Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisija 2007-04-19 pasirašė protokolą Nr. 0529 dėl V. J. ūkininko sodybos (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos leidimo išdavimo. Protokole nėra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento specialistų parašų. Nepritarus šių institucijų atstovams statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes nėra įvykdytos projektavimo sąlygų sąvado nuostatos, statybos leidimas išduotas pažeidžiant Saugomų teritorijų, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. VTPSI 2014-08-22 patikrinimo aktu nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-05-10 statybos leidimas Nr.0441 pagal Ūkininko sodybos projektą Nr.06 10-03 parengtą 2007 metais, neteisėtas, nes projektą patikrino ir jam pritarė ne visi įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir subjektai;
17.4. pripažinus, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir jį panaikinus, pagrįstai panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios pasekmės. Neteisėto statybos leidimo pagrindu buvo išduota VTPSI pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto 2012-09-10 Nr. PADD-00-120910-00668, kuri pagrįstai panaikinta. Pažyma buvo išvestinis administracinis aktas. VTPSI nedalyvavo išduodant administracinius aktus, suteikusius teisę atsakovui V. J. vykdyti statybos darbus bei sąlygojusių neteisėtos statybos pasekmes;
17.5. VTPSI atžvilgiu reiškiamas išvestinis reikalavimas, siekiant pripažinus statybos leidimą neteisėtu, pašalinti jo pagrindu kilusias teisines pasekmes. Pripažįstant, kad VTPSI nedalyvavo išduodant statybos leidimą, inspekcija pagrįstai nenurodoma kalta dėl kilusių pasekmių.
18. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė atsakovų V. J. ir Kultūros paveldo departamento apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
18.1. Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundžiamus dokumentus priėmė vadovaudamasi galiojančiais Žemės sklypo registro duomenimis, nenumačiusiais, kad Žemės sklypas patenka į Draustinio ribas. Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 7 dalis bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.3. punktas nustatė, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamo turto registrą;
18.2. teismas nenurodė, kokiais duomenimis Vilniaus rajono savivaldybės administracija turėjo nustatyti, kad Žemės sklypas yra Draustinyje. 1997 m. Draustinio ribų planas neskirtas matavimams, todėl pagal jį negalima nustatyti, kad Žemės sklypas patenka į Draustinį. Vilniaus rajono savivaldybės administracija vadovavosi galiojusiomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis: Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.3. punktu; Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi. Informacija apie Žemės sklypui taikomus apribojimus, nepaisant Viršininko administracijos galimai padarytos klaidos, buvo perduota Nekilnojamojo turto registrui, įregistruota ir išviešinta;
18.3. Sąvado išdavimo metu galiojusi Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustatė, kad savivaldybės darbuotojas reikalingumą kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomos teritorijos apsaugą, nustato pagal jam pateiktus dokumentus. V. J. pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nebuvo nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją. Pagrindo kreiptis į ieškovę nebuvo. Sąvade pabrauktas tik 5.1 punktas, reikalaujantis gauti tik specialias projektavimo sąlygas – statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, todėl ieškovė klaidingai nurodo, kad V. J. privalėjo įvykdyti visus Sąvado 5 skyriaus reikalavimus. Išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą neturėdama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąlygų projektavimui bei šioms institucijoms nepasirašius Nuolatinės statybos komisijos protokole, yra neteisinga;
18.4. techninis projektas buvo svarstomas Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuri jam pritarė. Leidimą statyti naują pastatą išdavė kompetentinga institucija; projektui pritarė kompetentingų institucijų įgalioti tarnautojai; pateikti reikalingi dokumentai; asmuo turėjo teisę būti statytoju; patikrintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai atitinka Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.3 punktą ir Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpciją. Vilniaus apskrities viršininko sprendime dėl nuosavybės atkūrimo nebuvo įtvirtinta, kad Žemės sklypas patenka į Draustinį. Galiojusio Valstybės registrų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis susijusių registrų duomenis pakartotinai rinkti iš pirminių šaltinių ar juos tikslinti kitokiu būdu;
18.5. Kultūros paveldo departamento padalinys 2006-09-22 raštu išdavė projektavimo sąlygas, nors Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturėjo pareigos gauti šių sąlygų, nes jos turi būti gaunamos tik kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti. Naujai statomi pastatai neturi vertingųjų savybių ir nelaikomi kultūros paveldo statiniais. Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 5 punkte buvo nustatyta, kad Nuolatinę statybos komisiją sudaro teritorijų planavimo sąlygas rengiančių ir statinio projektavimo sąlygas nustatančių institucijų (subjektų) atstovų. VRAAD atstovo parašas Nuolatinės statybos komisijos protokole nebuvo reikalingas, nes nebuvo duomenų, kad Žemės sklypas pateko į Draustinį. Kadangi ieškovė neskundžia Nuolatinės statybos komisijos protokolo, protokolo teisėtumo klausimas byloje nesvarstytinas;
18.6. Ūkininko sodybos parinkimo aktas priimtas 2007-04-11, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities viršininko sprendimą ir Nekilnojamojo turto registro duomenis. Vilniaus rajono savivaldybės administracija rėmėsi Vyriausybės 1995-12-22 nutarimo Nr. 1608 1.2 punktu, kad ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos. Kadangi Žemės sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo numatyta sodybos vieta, jam buvo parinkta sodybos vieta Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktu;
18.7. V. J. paprašė keisti Draustinio ribas jas koreguojant, išimant iš draustinio teritorijos ribų Žemės sklypą. Teismas neištyrė galimybės neteisėtos statybos padarinių pašalinimą vykdyti, pakeičiant Draustinio ribas;
Žemesnės instancijos teismas
18.8. teismas pagrįstai nesprendė kitų atsakovų atsakomybės klausimo, nes ieškovė neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesutinka su V. J. argumentu, kad teismas turėjo pasisakyti dėl kitų byloje dalyvaujančių atsakovų atsakomybės. Aplinkybės dėl atsakovų atsakomybės nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakomybė dėl dokumentų priėmimo negali kilti, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustatyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai;
18.9. Vilniaus rajono savivaldybės administracija sutinka su Kultūros paveldo departamento apeliaciniu skundu, nes teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su skundžiamų dokumentų priėmimu;
18.10. ieškovė pati netinkamai vykdė pareigas, numatytas Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje, ir reiškia ieškinį, neturėdama tam teisės, pažeisdama ieškinio pareiškimo dieną galiojusios Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkto nuostatas ir teismų praktiką. Ieškovė turi būti atsakovu šioje byloje. Iki Statybos leidimo išdavimo, Žemės sklypas buvo perleistas tris kartus (2004-11-05, 2005-03-31 bei 2006-04-21), tačiau ieškovė tik 2015 metais pasiekė, kad būtų patikslinti Žemės sklypo duomenys. Vyriausybės 2002-04-30 nutarimu Nr. 587 saugomų teritorijų kadastro tvarkymo įstaiga yra paskirta ieškovė. Pagal Vyriausybės 2010-06-21 nutarimo Nr. 885 redakcijos 9.3 punktą ieškovei pavesta užtikrinti Saugomų teritorijų kadastro sąveiką su susijusiais valstybės registrais;
18.11. neteisingi Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įrašai atsirado dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Aplinkos apsaugos departamento ir ieškovės kaltės. Viršininko administracija 2003 m. priėmė sprendimą, kurio teisėtumas turėjo būti prieš tai patikrintas Aplinkos apsaugos departamento ir ieškovės. Nacionalinė žemės tarnyba, kuri perėmė Viršininko administracijos teises, 2014-10-23 ir 2015-01-30 atsiliepimuose pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises, nebuvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga Geomorfologiniai draustiniai. Viršininko administracijos pradinė klaida padarė įtaką visiems dokumentams, šiai valstybės institucijai tenka atsakomybė. Draustinio ribos buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietos (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-15 įsakymu Nr. 2416-41 bei Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-23 įsakymu Nr. 2.3-5611-41;
18.12. civilinė atsakomybė netaikoma, asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Kadangi ieškovė netinkamai vykdė pareigas, numatytas Saugomų teritorijų įstatyme, turi būti laikomas kalta šalimi dėl statybos padarinių šalinimo ir turėjo būti traukiamas bendraatsakoviu šioje byloje. Kadangi ieškovas ir atsakovas sutampa, nėra įmanoma laikytis rungimosi principo, nes abiejų bylos šalių pozicijas formuoja tas pats asmuo. Ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovas ir atsakovas sutampa;
18.13. ieškovė pareikšdama ieškinį tik byloje atsakovais įtrauktiems asmenims, pažeidė aktualias Statybos įstatymo nuostatas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis nustato, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Svarstant techninį projektą bei priimant sprendimą išduoti statybos leidimą, tokiems veiksmams pritarė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „TEO LT“, AB „Lietuvos dujos“ ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Į bylą nebuvo įtrauktos protokolą pasirašiusios institucijos: Vilniaus visuomenės sveikatos centras, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „TEO LT“. Šie pažeidimai laikytini esminiais procesiniais pažeidimais, kurie lemia sprendimo neteisėtumą (CPK 329 straipsnis).
19. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sutiko su V. J. apeliaciniame skundo argumentais, kurie susiję su netinkamai vertintomis faktinėmis aplinkybėmis. Kultūros paveldo departamentas yra pateikęs žvalgomųjų tyrimų kopiją. Teismas nevertino atsakovų atsakomybės laipsnio, nenustatė kokie veiksmai sąlygojo galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo išdavimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė V. J. ir Kultūros paveldo departamento apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
20.1. ieškovė ieškinį grindžia, jog departamento atstovas 2007-04-11 pasirašė ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą, nebuvo rūpestingas ir apdairus. Ieškinyje nenurodyta, kokiame teisės akte įtvirtintos pareigos atstovas nevykdė. Atstovas vadovavosi pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta. Nesutinka su vertinimu, jog specialiųjų sąlygų neįrašymas neturi įtakos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymui. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą;
20.2. iš dalies sutiko su V. J. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie susiję netinkamai vertintomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, kurie liečia departamento kompetenciją. Departamento pareigūnai nedalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdyje ir neišreiškė pritarimo statybos leidimo išdavimui. 2007-04-11 Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktas nėra statybos leidimo sudedamoji dalis ir nesukuria teisinių pasekmių. Taikytina galiojusi Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje Nr. e3K-3-201-695/2018, aiškindamas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, pažymėjo statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis;
20.3. ieškovė nepateikė įrodymų, kokiais veiksmais Aplinkos apsaugos departamentas prisidėjo prie statybos leidimo išdavimo. Ieškovė nepasisako dėl savo neteisėtų veiksmų, o ieškiniu stengiasi išvengti atsakomybės dėl savo netinkamo funkcijų vykdymo. Ieškovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai priskirta vykdyti kontrolę saugomose teritorijose. Dėl akivaizdžios kontrolės nebuvimo galimai sunaikintos saugotinos vertybės;
20.4. Aplinkos apsaugos departamentas sutinka su Kultūros paveldo departamento apeliaciniu skundu. Teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Apeliacijos objektą sudaro statybą leidžiančio dokumento bei su juo susijusių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimas, kai statybos leidimas išduotas draustinio teritorijoje, nesant Nekilnojamojo turto registre nurodytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų dėl saugotinos teritorijos.
Faktinės aplinkybės
24. Byloje nustatytos šios neginčijamos faktinės aplinkybės. V. J. 2004-11-05 ir 2006-04-21 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise priklauso 1,6700 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenimis Žemės sklype yra registruoti nebaigti statyti statiniai – gyvenamasis namas (baigtumas 7 proc.), ūkinis pastatas (baigtumas 15 proc.) ir pirtis (baigtumas 17 proc.). Žemės sklypas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (įrašas galioja nuo 2017-08-24, pagrindas Vertinimo tarybos 2018-01-23 ir 2008-05-27 aktai). Įrašytos bylai aktualios specialiosios sąlygos, galiojančios visam Žemės sklypo plotui: XXXVII „Geomorfologiniai draustiniai“ (galioja nuo 2015-02-24, pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio skyriaus vedėjo 2014-11-12 sprendimas); XIX „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jų apsaugos zonos“ (galioja nuo 2004-10-11, pagrindas Apskrities viršininko 2004-08-23 sprendimas). Kadastrinių duomenų nustatymo data 2014-05-12.
25. Žemės sklypas yra Griovių geomorfologinio draustinio teritorijoje. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. I-2913 pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių projektus įsteigtas Griovių geomorfologinis draustinis, nustatytas 574 ha plotas. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį išsivysčiusiomis griovų tipo formomis. Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 patvirtintas Draustinio planas (nustatytas plotas 574,83 ha) bei pavesta Aplinkos apsaugos ministerijai nutarime nurodytų draustinių ribų planus pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Vyriausybės 2014-10-22 nutarimu Nr. 1144 žemėlapiu patvirtintas Draustinio ribų planas. Aplinkos ministro 2014-12-18 įsakymu Nr. D1-1042 patvirtintas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planas. Kultūros vertybių registre, kodas (duomenys neskelbtini) registruotas archeologinio paveldo objektas – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė. Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad Žemės sklypo viena dalis patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją, o likusi sklypo dalis patenka į šio objekto vizualinės apsaugos pozonį.
26. Pagal V. J. 2006-06-13 prašymą išduoti Sąvadą ūkininko sodybai Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006-08-02 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2006-09-22 raštu Nr. (12.14.V)-2V-384 išdavė projektavimo sąlygas, nurodė, kad Žemės sklypas patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės apsaugos zoną. Apsaugos zonoje draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms. Iki ūkininko sodybos statybos techninio projekto rengimo, prašė atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus bei departamento teritoriniam padaliniui pateikti projektinius pasiūlymus..
27. 2006-10-03 Projektavimo sąlygų sąvade Nr. SA-1598 įtvirtinta pareiga ūkininko sodybą ir ūkinius pastatus komponuoti pagal ūkininko sodybos statybos parinkimo vietos schemą, remiantis Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 1, 3 ir 10 punktais.
28. Vilniaus rajono savivaldybės Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos ūkininko sodybos vietos parinkimo 2007-04-11 aktu Nr. 522 Žemės sklypui buvo parinkta sodybos vieta. Komisijos veikloje dalyvavo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas. Komisijos nariai pastabų sodybos vietai neturėjo. Ūkininko V. J. pastatų išdėstymo schemą parengė UAB „VYGG“. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2007-03-09 raštu Nr. (7.13.V)-2V-112 nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštarauja vietos parinkimo planui ir primena, kad ūkininko ūkio parinkimo planą suderinus Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, būsimų pastatų vietose būtina atlikti žvalgomuosius tyrimus.
Žemesnės instancijos teismas
29. 2007-04-19 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija priėmė protokolą Nr. 0529 dėl V. J. ūkininko sodybos statybos leidimo išdavimo. Šį protokolą pasirašė Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „TEO LT“, AB „Lietuvos dujos“ ir 2007-05-10 Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė Statybos leidimą Nr. 0441 ūkininko sodybos statybai.
30. VTPSI 2012-09-10 pažyma Nr. PASS-00-120910-00668 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto patvirtinta, kad Žemės sklype statomi statiniai yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kurį 2007 metais parengė projektuotojas V. A. B. Pažymoje taip pat nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 2012-08-01. Kadastrinių matavimų byla parengta UAB „Geokada“.
Dėl statytojo teisės įgyvendinimo draustiniuose
31. Atsakovo V. J. statytojo teisė yra ginčijama, remiantis tuo, jog jam priklausantis Žemės sklypas, kuriam išduotas statybos leidimas, yra saugomos teritorijos – draustinio, teritorijoje. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2001-12-28 iki 2010-12-01) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas draudė statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose (...). Šia teisės norma rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo bei susijusių administracinių aktų panaikinimo.
32. Apeliantas V. J. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė konkrečiomis teisės normomis bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ir naikinimą reglamentuojančiu Statybos įstatymu. Toks argumentas vertintinas, kaip visiškai nepagrįstas, kadangi skundžiamame sprendime yra aiškiai ir išsamiai nurodyti taikomi teisės aktai. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato pareigą atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais taip pat ir saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą. Tokia nuostata taikoma nuo Statybos įstatymo 6 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios 2002-07-01. Taigi statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo pagrindu gali būti ne vien tik Statybos įstatymo, bet ir kitų įstatymų imperatyvių normų nesilaikymas.
33. Apeliantas V. J. teigia, jog statybos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Statybos įstatymo 27 straipsnis, CK 4.103 straipsnio 1 dalis) prioritetą teikė galimybei pašalinti projektinės dokumentacijos trūkumus. Nagrinėjamoje byloje taikoma teisės norma, kuri numato absoliutų draudimą statyti saugomoje teritorijoje. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri draudžia statybas Žemės sklype. Šiuo metu galiojančios redakcijos Saugotinų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas leidžia naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
34. Kadangi visas Žemės sklypas patenka į saugotiną teritoriją, kurioje taikomas statybos draudimas, tai esant imperatyviam draudimui statyti naujus statinius draustinio teritorijoje, nėra galimybių pakeisti statybos projektą, pakoreguoti statybos leidimą ar pan. bei teikti prioritetą galimybei pašalinti projektinės dokumentacijos trūkumus.
Dėl buvusios sodybos atstatymo teisės
35. V. J. apeliaciniame skunde teigia, jog turėjo būti įvertinta buvusios sodybos atstatymo teisė, remiasi Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-23 sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Š. bei buvusio savininko A. T. turėtais statiniais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytais faktais. Atsakovas V. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016 reiškė reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo. V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui priklausančiame 1,6700 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba ir išlikusios buvusios sodybos liekanos. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1050-590/2017, jo reikalavimas atmestas. Teismai konstatavo, kad Žemės sklype nebuvo sodybos, kadangi V. J. įsigijo ne visą sklypą, o nurodyti A. T. priklausę statiniai buvo kitoje jo turėto sklypo vietoje.
36. CPK 182 straipsnio 2 punktas nurodo, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamoje byloje neturi būti nustatinėjamos aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovas nurodo, jog 2007-04-11 ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktu Nr. 522, kuriuo buvo nustatyta sodybos vieta ir patvirtina schema, pažymėti buvusio statinio pamatai, statinių liekanos pažymėtos UAB „Geodezinis standartas“ 2007 m. parengtoje topografinėje nuotraukoje. Minimi duomenys negali paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktų. Šie duomenys taip pat negali būti ir aplinkybe, sudarančia teisę atnaujinti procesą byloje dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi duomenys yra ankstesni, nei teismų sprendimai.
Dėl Draustinio ribų pakeitimo ir proporcingumo principo
37. Apeliantas V. J. nurodo, jog šiuo metu Draustinio ribos turėtų būti pakeistos, nes Žemės sklype nėra išlikę vertingųjų savybių. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, kurioje teismas konstatavo, kad nagrinėjant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimus, turi būti išnagrinėtos visos neteisėtos statybos padarinių šalinimo galimybės (įskaitant draustinio ribų keitimą), prioritetą skiriant priemonėms, kurios neproporcingai neribotų naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu.
38. Nustatyta, kad šios neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovas V. J. dėl Draustinio ribų pakeitimo kreipėsi administracine ir teismine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-11-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3994-535/2019 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-637-525/2021 išnagrinėjo ir atmetė atsakovo reikalavimą panaikinti aplinkos ministro 2019-05-13 įsakymą Nr. D1-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“ ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo V. J. siūlymui dėl Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo. Teismai nurodė, kad galimybė ginčo žemės sklype atkurti žemės paviršiaus buvusią padėtį nėra sietina su galimybe keisti Draustinio ribas.
39. Nagrinėjant administracinę bylą taip pat buvo įvertintas Dariaus Kalibato 2019 m. gruodžio 17 d. Ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada Nr. ETA-910-122019, kaip neaktualus ginčui dėl Draustinio ribų pakeitimo. Atsakovo užsakymu specialistas Darius Kalibatas 2019-12-30 surašė ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad geomorfologijos atstatyti į buvusią padėtį atitinkamai negalima. Administracinėje byloje nagrinėjimo dalyku buvo aplinkos ministro įsakymas, kuriuo atsisakyta koreguoti Draustinio ribas dėl atsakovo V. J. atliktų statybos darbų, todėl administracinėje byloje pateiktos teismų išvados yra svarbios šioje byloje vertinant atsakovo argumentus, jog proporcingumo principas būtų tinkamai įgyvendintas, jei dėl negalimumo atkurti geomorfologiją, atsakovui V. J. būtų suteikta teisė Draustinio teritorijoje statyti naujus statinius.
40. Tai, kad administracinėje byloje buvo įrodyta, jog aplinkos ministro įsakymas bei Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos protokolinis sprendimas yra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti, paneigia atsakovo aiškinimą, jog Žemės sklype nėra saugotinų geomorfologinių savybių. Kadangi byloje yra nagrinėjamas reikalavimas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Žemės sklypui išduotu statybos leidimu bei jo pagrindu pastatytais statiniais, o ne su reljefo atstatymu, tai apeliacinio skundo argumentai dėl to, kuri institucija yra kalta dėl reljefo pasikeitimo, šioje byloje neturi būti nagrinėjami.
41. Su šiomis aplinkybėmis apeliantas sieja taip pat ir proporcingumo principo taikymą. Pačiame apeliaciniame skunde atsakovas pacituoja bylai aktualų Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Taigi minimu Konstitucinio Teismo nutarimu yra pagrindžiama išvada, kad nustačius faktą, jog saugotinoje teritorijoje statybos nėra galimos, reikalavimas panaikinti dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kilusias pasekmes yra proporcingas, kadangi užtikrina visuomeniškai reikšmingą saugomų teritorijų apsaugą.
42. Nenustačius, jog Žemės sklype įvykdytos neteisėtos statybos padarinius būtų galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas nereiškia proporcingumo principo pažeidimo. Kita vertus, Žemės sklype statiniai arba nebuvo pradėti statyti, arba buvo nugriauti. Jau minėta, kad Žemės sklype yra registruoti nebaigti statyti statiniai – gyvenamasis namas (baigtumas 7 proc.), ūkinis pastatas (baigtumas 15 proc.) ir pirtis (baigtumas 17 proc.). Tačiau VTPSI 2014-08-14 Statybos patikrinimo aktu Nr. (23.6)-SPA-1590 patikrinus statinius – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir pirtį, nustatyta, kad statinių nėra, statybos aikštelė išlyginta. Pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu rėmėsi, nustatydamas faktą, jog Žemės sklype nėra statinių. Apeliaciniu skundu nėra pateikta šią teismo išvadą paneigiančių argumentų. Šiuo metu 2007-05-10 statybos leidimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, nėra patikimų duomenų, jog statiniai būtų pastatyti, o VTPSI 2014-08-14 Statybos patikrinimo akte Nr. (23.6)-SPA-1590 nurodytos aplinkybės būtų klaidingos. Dariaus Kalibato 2019 m. gruodžio 17 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. ETA-910-122019 nurodyta, jog , kad 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais Darius Kalibatas apžiūrėjo statytus statinius. Darius Kalibatas sutinka su 2014-08-14 Statybos patikrinimo akte Nr. (23.6)-SPA-1590 nurodytais faktais ir pažymi, jog 2012 m. fiksuoti statinių likučiai buvo panaikinti ir žemės paviršius išlygintas, statytojas yra įvykdęs savo prievoles pagal statybos techninius reglamentus. Prie Ekspertinio tyrimo akto pridėtose fotonuotraukose jokių statinių ženklų nematyti.
43. Taigi proporcingumas galėtų būti vertinamas tik tuo aspektu, jog V. J. jo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigytame Žemės sklype nėra leidžiama statyti naujus statinius.
Dėl teisėtų lūkesčių principo ir specialiųjų sąlygų įrašymo
44. Atsakovas V. J. pažymi, kad reikalavimas panaikinti statybos leidimą ir susijusius dokumentus pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, laiko, jog svarbu užtikrinti, kad asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė konkrečių garantijų, galėtų veiksmingai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Atsakovas įrodinėja, kad aplinkybę, jog Žemės sklypas patenka į Draustinio teritoriją, jis sužinojo tik 2014-08-22, kai gavo VTPSI įsakymą Nr. 1V-114. VTPSI Vilniaus skyrius 2014-07-23 Patikrinimo aktu Nr. PS1-23(23.5) nurodė, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. VTPSI 2014-08-22 įsakymu Nr. 1V-114 panaikino 2014-07-23 Patikrinimo aktą Nr. PS1-23(23.5) ir 2014-08-22 Patikrinimo aktu NR. (23.5)-PS1-25 nurodė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
45. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga XXXVII „Geomorfologiniai draustiniai“ galioja nuo 2015-02-24, įrašymo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio skyriaus vedėjo 2014-11-12 sprendimas. Neginčijama, jog statybos leidimo išdavimo metu specialioji sąlyga nebuvo įrašyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
46. Pozicijos, jog specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis nereiškia, kad žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją, nėra taikomi žemės sklypo naudojimo ribojimai, laikosi teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-1555-10; 2012 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2051-12; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-377-302/2014; 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-176-653/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017 išaiškinta, kad veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
47. Aktualu tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-23 sprendimu Nr. 2.5-41-18778 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei J. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,34 ha žemės. Į grąžintą žemės sklypą pateko ir šiuo metu atsakovui V. J. nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko sprendime nurodyta, jog žemės sklypas yra XIX-Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-05-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-637-525/2021 kritiškai įvertina ir atmetė V. J. argumentus, kad jam įsigijus Žemės sklypą jam nebuvo žinomos saugomos teritorijos ribos, kad buvusiai žemės savininkei atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, Žemės sklypui nebuvo nustatyta jokių specialiųjų sąlygų. Darydamas šią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-08-23 sprendimu Nr. 2.5-41-18778 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriuose aiškiai nurodyta, jog Žemės sklypui nuo 2004-10-11 taikomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIX Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, kurios visu ginčui aktualiu laikotarpiu draudė atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją, statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms.
48. Tuo remiantis daroma išvada, jog žymius veiklos ribojimus Žemės sklypui nustačiusios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIX-Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, galiojo nuo 2004-10-11. Specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga XXXVII-Geomorfologiniai draustiniai turi būti taikomos nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992-09-24 nutarimo Nr. I-2913 įsigaliojimo. Teismo ginamų teisėtų lūkesčių Žemės sklype vykdyti naujų statinių statybos darbus atsakovas negalėjo turėti, nes jau Žemės sklypo įsigijimo metu galiojo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIX Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, teisės aktai dėl Draustinio įkūrimo buvo viešai skelbiami, toje vietovėje turinčiam nekilnojamojo turto asmeniui turi būti žinoma, jog vietovėje yra įkurtas draustinis, todėl apdairiai besielgiantis asmuo turėtų imtis veiksmų sužinoti ir saugomos teritorijos ribas.
Dėl išregistravimo veiksmų atlikimo
49. V. J. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovą V. J. išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nurodo, jog teismas nekvalifikavo teisinio santykio, iš kokių teisės normų kyla pareiga atlikti tam tikrus veiksmus. Atsakovo vertinimu, nustatant šį įpareigojimą, turi būti nustatomos ir visos civilinės atsakomybės sąlygos.
50. Byloje nustatytas faktas, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytų statinių šiuo metu Žemės sklype nėra. Minimas faktas užfiksuotas VTPSI 2014-08-14 Statybos patikrinimo akte Nr. (23.6)-SPA-1590. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, nei ieškovas, nei atsakovai kitų duomenų neteikia. Visgi, Nekilnojamojo turto registre yra registruoti duomenys apie nebaigtus statyti statinius. Kadastrinių duomenų nustatymo data 2014-05-12. Bylos kontekste statinių išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro traktuotas kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimas.
51. Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju yra VĮ Registrų centras, kuris tvarko registro duomenis – juos įrašo, pakeičia, panaikina, pataiso, perkelia į Registro duomenų bazės archyvą (Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 12.1 punktas). Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas nustato, jog prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Pagal to paties nutarimo 28 punktą prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
52. Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, jog registre yra registruoti duomenys apie nebaigtus statyti statinius. Pažymėta, kad kadastrinių duomenų nustatymo data 2014-05-12. Ieškovo specialistai 2014-04-08 lankydamiesi Draustinyje nurodė, kad užfiksavo didelės apimties statybos darbus bei pažymėjo, kad Žemės sklype nukasti, išlyginti Draustinyje saugomų žemės paviršiaus formų šlaitai, suformuota aikštė, iškirsti medžiai, įrengtos dirbtinės terasų pakopos, pastatyti laiptai, vartų fragmentai, statomi įvažiavimo bortai ir t. t. Ieškovo specialistai nefiksavo statinių buvimo. 2014-06-11 Patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-101 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra Žemės sklype statinių nenustatė. 2014-08-14 VTPSI Statybos patikrinimo akto kontroliniame klausimyne yra fiksuojama, jog statinių nėra. Byloje nebuvo nustatyta, ar pastatai Žemės sklype buvo pradėti statyti ir ar buvo teisėtas pagrindas statinių registracijai.
53. Byloje nustatytas faktas, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytų statinių šiuo metu Žemės sklype nėra, turi būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Bylos nagrinėjimo eigoje nuo 2014 m. dėl statinių egzistavimo buvo teikiamos skirtingos pozicijos. Ieškovas paskutiniu patikslintu ieškiniu, kaip atstatymo į pradinę padėtį būdą nurodė reikalavimą dėl daiktų ir daiktinių teisių išregistravimo. Įvertinus tai, kad registravimo veiksmai buvo atliekami V. J., kaip Žemės sklypo savininko, pagrįsta taikyti Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktą, pagal kurį prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Įpareigojimo nustatymas V. J. pagrįstinas tuo, kad jis aktyviais veiksmais siekė gauti ir gavo statybos leidimas, kurio išdavimas prieštaravo imperatyviai įstatymo normai – Saugomų teritorijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2001-12-28 iki 2010-12-01) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui. Kaip šioje nutartyje nurodyta anksčiau, atsakovas turėjo ir galimybę ir pareigą sužinoti, jog jo turimas Žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kurioje neleidžiamos naujų statinių statybos.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo
54. Paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė išsamiai nurodė aplinkybes, kurios pagrįstų atsakovų atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino, nurodęs, jog ieškovei nereiškiant reikalavimo atlyginti žalą, neprašant priteisti nuostolius, neįrodinėjant žalos dydžio, aplinkybės dėl atsakovų atsakomybės nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 180, 265 straipsniai). Apeliaciniame procese ši pirmosios instancijos teismo pozicija ginčijama.
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 pasisakė, kad sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo reikia nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Teismo išaiškinimas duotas remiantis kitomis aplinkybėmis, nei nustatytos nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, jog pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą statiniai buvo realiai pradėti statyti, o taip pat nėra reiškiamas reikalavimas dėl statinių nugriovimo, o tik dėl statinių išregistravimo, tai statybos leidimą išdavusių asmenų kaltė nevertintina.
56. Ieškovė byloje prašo panaikinti eilę administracinių aktų. Administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016), kad teismas nenagrinėdamas skundų dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų. Kadangi apeliaciniame procese ginčas tuo aspektu, kad teismo sprendimu buvo panaikinti ir tarpiniai, teisinių pasekmių nesukeliantys administraciniai sprendimai, nekeliamas, tai apeliacinės instancijos teismas savo nuožiūra dėl šios aplinkybės nepasisako.
Dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento apeliacinio skundo
57. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad proceso eigoje nebuvo pakeista departamento procesinė padėtis. Kadangi ieškinyje nebuvo įrodinėjami Kultūros paveldo departamento padaryti teisės pažeidimai, tai atsakovo nuomone, jo procesinė padėtis turėjo būti pakeista į trečiojo asmens.
58. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis (redakcija galiojusi paskutinio patikslinto ieškinio padavimo metu, nuo 2018-11-01) nustato, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Kaip matyti iš 2007-04-19 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 0529, kuriuo remiantis išduotas 2007-05-10 statybos leidimas, protokolą pasirašė Vilniaus rajono savivaldybė, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „TEO LT“, AB „Lietuvos dujos“ ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Apeliaciniame skunde pats atsakovas pažymi, jog jis pateikė Vilniaus teritorinio padalinio 2006-09-22 raštą Nr. (12.14.V)-2V-384 „Dėl projektavimų sąlygų ūkininko sodybos statybos techniniam projektui rengti“ bei pažymėjo, kad projektavimo sąlygų sąvadas išduotas turint Kultūros paveldo departamento išduotas sąlygas projektavimui. Prieš priimant Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą, KPD Vilniaus teritorinis padalinys 2007-03-09 raštu Nr. (7.13.V)-2V-112 nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštarauja vietos parinkimo planui.
59. Kultūros paveldo departamentas buvo įtrauktas į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, tai matyti Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole. Statybos leidimo išdavimo metu Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus (parengtą statinio projektą), perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodoma, jog Nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Kadangi kad projektavimo sąlygų sąvadas išduotas turint Kultūros paveldo departamento išduotas sąlygas projektavimui, tai Kultūros paveldo departamento atstovas pagrįstai įtrauktas į Nuolatinės komisijos sudėtį. Kultūros paveldo departamento atstovo nedalyvavimas sąlygojo statybos leidimo išdavimą, nes nei vienas narys nepareiškė nesutikimo. Tokiu būdu Kultūros paveldo departamentas laikytinas Nuolatinės statybos komisijos nariu. Nedalyvavimas posėdyje, neatleidžia asmens nuo jam priskirtos atsakomybės.
60. Nors Kultūros paveldo departamentas nepasirašė Nuolatinės statybos komisijos protokole, tačiau jis yra atlikęs svarbius veiksmus, kurie buvo būtini statybos leidimo išdavimui, t. y. išdavė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2006-09-22 raštą Nr. (12.14.V)-2V-384 ir 2007-03-09 raštą Nr. (7.13.V)-2V-112. Dėl tokių veiksmų atlikimo pagrįsta spręsti, jog Kultūros paveldo departamentas yra pritaręs statybą leidžiančio dokumento išdavimui, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje. Teisėjų kolegija vertina, jog Kultūros paveldo departamentas pagrįstai byloje dalyvavo, kaip atsakovas.
61. Reikalingumas byloje nustatyti atsakovų kaltės laipsnį buvo aptartas anksčiau šioje nutartyje, todėl Kultūros paveldo departamento argumentai, jog teismas nenustatė departamento atsakomybės laipsnio, naujai nevertinami. Taip pat buvo aptarti ir argumentai, susiję su teismo veiksmais įrodymų tyrimo procese. Sutiktina su argumentu, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad žvalgomieji tyrimai nebuvo atlikti. Kultūros paveldo departamentas 2019-01-23 atsiliepimu pateikė (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo žvalgomųjų tyrimų kopiją. Taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įvertintas ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2006-09-22 raštas Nr. (12.14.V)-2V-384. Šių dokumentų įvertinimas neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui.
62. Tuo remiantis sprendžiama, jog nenustatyta, kad teismas būtų padaręs esminius civilinio proceso pažeidimus, nukrypęs nuo teismų praktikos ar bylą išnagrinėjęs ne išsamiai ir šališkai. Kultūros paveldo departamento apeliacinis skundas atmetamas.
63. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pateikti apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tai pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nėra.
65. Atsakovo Kultūros paveldo departamento argumentai dėl iš jo priteisto 55,77 Eur žyminio mokesčio buvo susieti su tuo, kad teismas nepagrįstai nepakeitė atsakovo procesinės padėties. Atmetus šį argumentą, nėra pagrindo keisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
66. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.