Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išduotą statybos leidimą Nr. 0441 (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1598 Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)); 3) panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. 522; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 2012-09-10 Nr. PADD-00-120910-00668; 5) įpareigoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką pašalinti statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinius, nurodytus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (statybos baigtumas 7 proc.), ir sutvarkyti statybvietę bei atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą.

2. Nurodė, kad Tarnybos specialistai 2014 m. balandžio 8 d. lankydamiesi valstybiniame (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje (toliau – ir Draustinis) užfiksavo didelės apimties darbus, galimai prieštaraujančius teisės aktams. Be eilės aplinkosauginių pažeidimų Tarnyba užfiksavo ir galimai savavališkų statybų pradžią: žemės sklype (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) nukasti, išlyginti Draustinyje saugomų žemės paviršiaus formų šlaitai, suformuota aikštė, iškirsti medžiai, įrengtos dirbtinės terasų pakopos, pastatyti laiptai, vartų fragmentai, statomi įvažiavimo bortai, kt. Tarnyba nedalyvauja statybų procese, todėl dėl tolesnių veiksmų 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (5)-V3-819(2.8) kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir VRAAD) bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI). VRAAD 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. VR-8.6.-167 informavo Tarnybą, kad Vilniaus rajono sav. (duomenys neskelbtini) gatvės prieigose Draustinyje esančiame žemės sklype yra galimai iškirstas miškas (ar atskiri medžiai), nukastas šlaitas, suformuota apie 0,70 ha aikštė, išlygintos reljefo formos, nuo upės padarytas naujas kelias (ar privažiavimas). Tarnyba 2014 m. gegužės 7 d. suorganizavo pasitarimą dėl institucijų tolesnių veiksmų nagrinėjant situaciją V. J. ir greta esančiuose žemės sklypuose Draustinyje. VTPSI Vilniaus skyrius 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. (23.17)2D-11494 pateikė Tarnybai atsakymą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nagrinėjamu atveju. Rašte nurodyta, kad statytojui priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas statyboms išduotas teisėtai ir surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas – 2014 m. liepos 23 d. Nr. PS1 -23(23.5), tačiau šis aktas VTPSI viršininkės 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. IV-114 „Dėl 2014-07-23 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PSl-23 (23.5) panaikinimo“ panaikintas ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. priimtas naujas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (23.5)-PSl-25, kuriame nurodyta, kad statytojui priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas statyboms Nr. 0441 išduotas neteisėtai. Žemės sklypas (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) yra valstybės saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) valstybiniame geomorfologiniame draustinyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minėtam žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos neįrašytos. Tačiau apribojimų neįrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Nagrinėjant situaciją nustatyta, kad greta žemės sklypo (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) esančių žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registro išrašuose yra įrašyti minėti apribojimai, todėl galima daryti prielaidą, kad, siekiant vykdyti statybas teritorijoje, kurioje tokios statybos nėra leistinos, sąmoningai galėjo būti neįrašyti būtini apribojimai. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Nagrinėjamame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naujų pastatų (tame tarpe ir ūkininkų sodybų) statybos nebuvo ir nėra numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente. Patikrinus Tarnyboje turimus archyvinius žemėlapius nustatyta, kad nagrinėjamoje vietoje nei sodybos, nei pavienių pastatų taip pat nėra buvę. Atsakovai privalėjo įvertinti ne tik bendruosius statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, bet ir specialiuosius – nustatančius reikalavimus statiniams, esantiems saugomoje teritorijoje. Taigi statybos žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėtos ir pažeidžiančios teisės aktus, todėl, siekiant užtikrinti saugomų ir vertingų vietovių apsaugą, tinkamą ir racionalų naudojimą, būtina pašalinti iki ieškinio pateikimo teismui dienos esančius statybos padarinius ir atstatyti saugomos teritorijos reljefą į pirminę padėtį.

3. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė apie galimus pažeidimus sužinojo 2014 m. balandžio 8 d., tačiau su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 25 d.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; netenkinus apeliacinio skundo, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu; savo iniciatyva, nenagrinėdamas visų byloje esančių įrodymų, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes, vertino tik vieną byloje esantį dokumentą, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

14.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nebuvo pasyvi, atliko visus jos kompetencijai priklausančius veiksmus. Tarnyba įgyvendina saugomų teritorijų politiką, bet nesprendžia statybų teisėtumo, savavališkumo veiksmų, neteikia išvadų dėl statybų teisėtumo, netikrina detaliųjų planų teisėtumo, nedalyvauja statybų leidimo išdavimo procedūrose, todėl Tarnyba iki 2014 m. liepos 24 d. neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Bylos faktinės aplinkybės, siekiamos apginti vertybės pobūdis suponuoja išvadą, kad Tarnyba elgėsi protingai ir apdairiai, siekdama apginti valstybės saugomą interesą, todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas nėra praleistas, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi dokumentus ir nustačiusi pažeidimus, turėjo ir galėjo pati kreiptis į teismą, bet dėl apeliantei nežinomų aplinkybių pateikė pirminę išvadą, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. Teismas nevertino, kad vėliau, 2014 m. rugpjūčio 22 d., VTPSI surašė naują aktą, kuriame konstatavo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Tarnyba, gavusi VTPSI išvadą 2014 m. liepos 24 d., prašymą teismui pateikė 2014 m. rugpjūčio 25 d., nepraleidusi procesinių terminų.

14.3. Tarnybos teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad buvo pažeista specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės – saugoma vertybė. Tarnyba, kaip institucija, įgyvendinanti saugomų teritorijų politiką, su ieškiniu į teismą kreipėsi siekdama apginti Konstitucijos ir įstatymų saugomą vertybę – (duomenys neskelbtini) geomorfologinį draustinį, o ne gindama savo, kaip Tarnybos, teises ir teisėtus interesus.

14.4. Nepanaikinus skundžiamo teismo sprendimo, susidarytų netoleruotina situacija saugomos teritorijos apsaugos ir režimo atžvilgiu, nes ginčo sklype, esančiame Draustinyje, naujos statybos apskritai negalimos (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis); ūkininko sodybos vietos parinkimas neteisėtas, kadangi Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 punkto nuostatos netaikytinos saugomose teritorijose; planavimo dokumentuose, Vilniaus rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje naujos statybos taip pat nenumatytos; pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016 nagrinėjamoje vietoje nei sodybos, nei pavienių pastatų nėra buvę. Nors sklypo nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti žemės sklypui taikytini apribojimai dėl draustinio, statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos, statybos vietą parinkusios institucijos turėjo visą reikiamą medžiagą ir privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje. Institucijos aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų, o galimai rėmėsi tik pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose buvo neįrašyti saugomos teritorijos apribojimai. Tą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017.

14.5. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, turėtų būti išspręstas ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas.

14.6. Teismas neargumentavo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, nesiaiškino, už kokius konkrečius veiksmus ar paslaugas buvo mokėta advokatei, o vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais.

Šalies argumentai

15.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas ieškinio senatį taikė savo iniciatyva – prašymą taikyti ieškinio senaties terminą reiškė tiek atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiek atsakovo V. J. atstovė.

15.3. Pagal ieškinio pateikimo metu galiojusius teisės aktus, Tarnyba neprivalėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši įvertintų išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą.

Šalies argumentai

17.3. Apeliantės pozicija šioje civilinėje byloje dėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžios nėra nuosekli. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė, kad terminą skaičiuoja nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d., o apeliaciniame skunde nurodo, kad terminą skaičiuoja nuo 2014 m. liepos 23 d. Paminėtas 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas nenustatė tų reikšmingų aplinkybių, kuriomis apeliantė rėmėsi šioje civilinėje byloje, ginčydama 2007 m. gegužės 10 d. išduotą statybos leidimą ir kitus susijusius administracinius aktus. Ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją apeliantei kaip Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos neabejotinai turėjo būti žinoma nuo (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio įsteigimo momento. Ar ginčijamas aktas pakeitė saugomą vertybę, kompetenciją spręsti turi Tarnyba, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kita institucija.

17.4. Iš 2014 m. gegužės 7 d. pasitarimo protokolo matyti, kad pasitarimo metu apeliantei buvo žinoma detali informacija apie 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą ir visus kitus šį statybos leidimą lydinčius administracinius aktus. Taigi ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 7 d. apeliantei tapo žinoma ginčijamo 2007 m. gegužės 10 d. leidimo statyti esmė ir turinys.

17.5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija abi yra prie Aplinkos ministerijos veikiančios institucijos, todėl keitimasis informacija tarp šių institucijų neturėjo (negalėjo) būti sudėtingas ir ilgai trunkantis.

17.6. Apeliantės argumentas, kad ji gina saugomą vertybę, o ne savo kaip institucijos interesus, neturi jokios reikšmės skaičiuojant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą eigą. Apribojimai atsakovui priklausančiam žemės sklypui buvo įrašyti tik 2015 m. vasario 24 d., t. y. jau prasidėjus šiam civiliniam ginčui. Vadinasi, apeliantė jai priskirtų funkcijų, susijusių su saugomos teritorijos registro duomenų tvarkymu, 2007-2015 metų laikotarpiu neatliko. Tarnybos specialistai, 2014 m. balandžio 8 d. sužinoję apie tai, kad ginčo žemės sklype yra pradėti vykdyti statybos darbai, taip pat delsė kreiptis į teismą.

17.7. Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. gegužės 10 d. ir nuo jo išdavimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Nagrinėjant bylą teisme apeliantė neprašė atnaujinti praleisto vieno mėnesio termino, ir šiuo metu toks prašymas, suėjus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam naikinamajam terminui, nebegalėtų būti reiškiamas bei svarstomas.

17.8. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliantė teismui pateiktame skunde nepagrįstai nurodo argumentus dėl ginčo esmės, kurie nebuvo nagrinėjami (dėl kurių nebuvo pasisakyta) skundžiamame teismo sprendime. Atsakovas jokio pažeidimo nepadarė, daugiau negu septynerius metus nė viena iš institucijų nesiėmė jokių jų kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl atsakovo teisėtas lūkestis ir nuosavybės teisė negali būti paneigti, šioje civilinėje byloje panaikinus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą ir kitus su statybos leidimo išdavimu susijusius dokumentus.

17.9. Ieškovės reikalavimas įpareigoti žemės sklypo savininką (nenustačius savininko nesąžiningumo fakto ir nevertinant valstybės institucijų veiksmų) pašalinti statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinius ir atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą buvo aiškiai nepagrįstas (netinkamai suformuluotas), todėl tokio reikalavimo nebuvo ir nėra) pagrindo tenkinti.

17.10. Teismas pagrįstai atsakovui priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.