- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-1465-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03936-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rita Kisielienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-647/2017 pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „VYGG“, uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išduotą statybos leidimą Nr. 0441 (galiojęs iki 2017 m. gegužės 9 d.); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1598 Ūkininko sodybai žemės sklype (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)); 3) panaikinti Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. 522; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 2012-09-10 Nr. PADD-00-120910-00668; 5) įpareigoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką pašalinti statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinius, nurodytus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (statybos baigtumas 7 proc.), ir sutvarkyti statybvietę bei atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą.
2. Nurodė, kad Tarnybos specialistai 2014 m. balandžio 8 d. lankydamiesi valstybiniame (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje (toliau – ir Draustinis) užfiksavo didelės apimties darbus, galimai prieštaraujančius teisės aktams. Be eilės aplinkosauginių pažeidimų Tarnyba užfiksavo ir galimai savavališkų statybų pradžią: žemės sklype (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) nukasti, išlyginti Draustinyje saugomų žemės paviršiaus formų šlaitai, suformuota aikštė, iškirsti medžiai, įrengtos dirbtinės terasų pakopos, pastatyti laiptai, vartų fragmentai, statomi įvažiavimo bortai, kt. Tarnyba nedalyvauja statybų procese, todėl dėl tolesnių veiksmų 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (5)-V3-819(2.8) kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir VRAAD) bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI). VRAAD 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. VR-8.6.-167 informavo Tarnybą, kad Vilniaus rajono sav. (duomenys neskelbtini) gatvės prieigose Draustinyje esančiame žemės sklype yra galimai iškirstas miškas (ar atskiri medžiai), nukastas šlaitas, suformuota apie 0,70 ha aikštė, išlygintos reljefo formos, nuo upės padarytas naujas kelias (ar privažiavimas). Tarnyba 2014 m. gegužės 7 d. suorganizavo pasitarimą dėl institucijų tolesnių veiksmų nagrinėjant situaciją V. J. ir greta esančiuose žemės sklypuose Draustinyje. VTPSI Vilniaus skyrius 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. (23.17)2D-11494 pateikė Tarnybai atsakymą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nagrinėjamu atveju. Rašte nurodyta, kad statytojui priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas statyboms išduotas teisėtai ir surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas – 2014 m. liepos 23 d. Nr. PS1 -23(23.5), tačiau šis aktas VTPSI viršininkės 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. IV-114 „Dėl 2014-07-23 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PSl-23 (23.5) panaikinimo“ panaikintas ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. priimtas naujas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (23.5)-PSl-25, kuriame nurodyta, kad statytojui priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas statyboms Nr. 0441 išduotas neteisėtai. Žemės sklypas (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) yra valstybės saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) valstybiniame geomorfologiniame draustinyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minėtam žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos neįrašytos. Tačiau apribojimų neįrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Nagrinėjant situaciją nustatyta, kad greta žemės sklypo (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) esančių žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registro išrašuose yra įrašyti minėti apribojimai, todėl galima daryti prielaidą, kad, siekiant vykdyti statybas teritorijoje, kurioje tokios statybos nėra leistinos, sąmoningai galėjo būti neįrašyti būtini apribojimai. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Nagrinėjamame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naujų pastatų (tame tarpe ir ūkininkų sodybų) statybos nebuvo ir nėra numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente. Patikrinus Tarnyboje turimus archyvinius žemėlapius nustatyta, kad nagrinėjamoje vietoje nei sodybos, nei pavienių pastatų taip pat nėra buvę. Atsakovai privalėjo įvertinti ne tik bendruosius statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, bet ir specialiuosius – nustatančius reikalavimus statiniams, esantiems saugomoje teritorijoje. Taigi statybos žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėtos ir pažeidžiančios teisės aktus, todėl, siekiant užtikrinti saugomų ir vertingų vietovių apsaugą, tinkamą ir racionalų naudojimą, būtina pašalinti iki ieškinio pateikimo teismui dienos esančius statybos padarinius ir atstatyti saugomos teritorijos reljefą į pirminę padėtį.
3. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
4. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
5. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė klausimą dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo spręsti taip, kad būtų apgintas visuomenės interesas aplinkos apsaugos srityje.
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė apie galimus pažeidimus sužinojo 2014 m. balandžio 8 d., tačiau su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pareiškimo pateikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) redakcijos 33 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
11. Teismo vertinimu, būtent 2014 m. balandžio 8 d. ieškovė, t. y. valstybės institucija, sužinojo apie galimus pažeidimus, turėdama savo žinioje kvalifikuotus teisininkus turėjo visas galimybes įstatymo nustatytu terminu surinkti būtinus dokumentus ir kreiptis į teismą.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimus atmesti.
13. Atmetęs ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, dėl kitų aplinkybių teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; netenkinus apeliacinio skundo, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu; savo iniciatyva, nenagrinėdamas visų byloje esančių įrodymų, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes, vertino tik vieną byloje esantį dokumentą, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
14.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nebuvo pasyvi, atliko visus jos kompetencijai priklausančius veiksmus. Tarnyba įgyvendina saugomų teritorijų politiką, bet nesprendžia statybų teisėtumo, savavališkumo veiksmų, neteikia išvadų dėl statybų teisėtumo, netikrina detaliųjų planų teisėtumo, nedalyvauja statybų leidimo išdavimo procedūrose, todėl Tarnyba iki 2014 m. liepos 24 d. neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Bylos faktinės aplinkybės, siekiamos apginti vertybės pobūdis suponuoja išvadą, kad Tarnyba elgėsi protingai ir apdairiai, siekdama apginti valstybės saugomą interesą, todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas nėra praleistas, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi dokumentus ir nustačiusi pažeidimus, turėjo ir galėjo pati kreiptis į teismą, bet dėl apeliantei nežinomų aplinkybių pateikė pirminę išvadą, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. Teismas nevertino, kad vėliau, 2014 m. rugpjūčio 22 d., VTPSI surašė naują aktą, kuriame konstatavo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Tarnyba, gavusi VTPSI išvadą 2014 m. liepos 24 d., prašymą teismui pateikė 2014 m. rugpjūčio 25 d., nepraleidusi procesinių terminų.
14.3. Tarnybos teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad buvo pažeista specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės – saugoma vertybė. Tarnyba, kaip institucija, įgyvendinanti saugomų teritorijų politiką, su ieškiniu į teismą kreipėsi siekdama apginti Konstitucijos ir įstatymų saugomą vertybę – (duomenys neskelbtini) geomorfologinį draustinį, o ne gindama savo, kaip Tarnybos, teises ir teisėtus interesus.
14.4. Nepanaikinus skundžiamo teismo sprendimo, susidarytų netoleruotina situacija saugomos teritorijos apsaugos ir režimo atžvilgiu, nes ginčo sklype, esančiame Draustinyje, naujos statybos apskritai negalimos (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis); ūkininko sodybos vietos parinkimas neteisėtas, kadangi Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2 punkto nuostatos netaikytinos saugomose teritorijose; planavimo dokumentuose, Vilniaus rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje naujos statybos taip pat nenumatytos; pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-106-494/2016 nagrinėjamoje vietoje nei sodybos, nei pavienių pastatų nėra buvę. Nors sklypo nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti žemės sklypui taikytini apribojimai dėl draustinio, statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos, statybos vietą parinkusios institucijos turėjo visą reikiamą medžiagą ir privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje. Institucijos aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų, o galimai rėmėsi tik pateiktais nuosavybės dokumentais, kuriuose buvo neįrašyti saugomos teritorijos apribojimai. Tą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017.
14.5. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, turėtų būti išspręstas ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas.
14.6. Teismas neargumentavo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, nesiaiškino, už kokius konkrečius veiksmus ar paslaugas buvo mokėta advokatei, o vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. 2017 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio metu apeliantės atstovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad apie ginčijamą 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą ir kitus su juo susijusius dokumentus Tarnyba sužinojo 2014 m. balandžio 8 d. Su ieškiniu (skundu) dėl 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimo ir kitų susijusių dokumentų panaikinimo apeliantė į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas ieškinio senatį taikė savo iniciatyva – prašymą taikyti ieškinio senaties terminą reiškė tiek atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiek atsakovo V. J. atstovė.
15.3. Pagal ieškinio pateikimo metu galiojusius teisės aktus, Tarnyba neprivalėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši įvertintų išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti arba, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.
16.2. KPD Vilniaus teritorinis skyrius, vykdydamas KPD teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas, pagal kompetenciją, susijusią su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, įvertino ūkininko sodybos vietos parinkimo planą ir pagal kompetenciją jam neprieštaravo (su sąlyga, kad būtų atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai). Toks sprendimas teisės aktuose nustatytų paveldosaugos reikalavimų nepažeidė, tokie pažeidimai neįvardijami ir ieškinyje bei apeliaciniame skunde. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2007 m. liepos 19 d. posėdžio protokole dėl V. J. ūkininko sodybos (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., statybos leidimo išdavimo KPD Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas nepasirašė ir svarstyme nedalyvavo.
16.3. Apeliantė ieškinyje neprašė panaikinti KPD Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimo – 2007 m. kovo 9 d. rašto Nr. (7.13.V)-2V-112).
16.4. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendime T. prieš Lietuvą nurodė, kad gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti savo klaidas, net ir tas, kurios buvo padarytos dėl savo pačių aplaidumo, tačiau naštos už tokių klaidų taisymą neužkraunant asmenims.
17. Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teikdama paaiškinimus 2017 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio metu apeliantės atstovė nurodė, kad apie ginčijamą 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą ir kitus susijusius dokumentus Tarnyba sužinojo 2014 m. balandžio 8 d. Tarnyba su ieškiniu (skundu) dėl 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimo ir kitų susijusių dokumentų panaikinimo kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 25 d. Įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino (arba procesinio termino) eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija. Todėl apeliantė, 2014 m. balandžio 8 d. sužinojusi apie galimus pažeidimus, turėjo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir per vieną mėnesį (t. y. iki 2014 m. gegužės 8 d.) surinkti visus reikiamus dokumentus (bei informaciją) ir kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento ir kitų susijusių dokumentų panaikinimo.
17.2. Apeliantė nepagrįstai termino pradžią pradeda skaičiuoti nuo tada, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą (arba 2014 m. liepos 23 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą). Pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, Tarnyba turėjo teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl to, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio ir visų kitų susijusių dokumentų panaikinimo. Tarnyba neprivalėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši institucija įvertintų išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą ar surinktų reikalingus dokumentus. Be to, net ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vertindama statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, nenustatė tos esminės faktinės aplinkybės, kuria rėmėsi apeliantė šioje civilinėje byloje, t. y. kad ginčo žemės sklypas patenka į valstybinio (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją.
Šalies argumentai
17.3. Apeliantės pozicija šioje civilinėje byloje dėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžios nėra nuosekli. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė, kad terminą skaičiuoja nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d., o apeliaciniame skunde nurodo, kad terminą skaičiuoja nuo 2014 m. liepos 23 d. Paminėtas 2014 m. rugpjūčio 22 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas nenustatė tų reikšmingų aplinkybių, kuriomis apeliantė rėmėsi šioje civilinėje byloje, ginčydama 2007 m. gegužės 10 d. išduotą statybos leidimą ir kitus susijusius administracinius aktus. Ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją apeliantei kaip Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos neabejotinai turėjo būti žinoma nuo (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio įsteigimo momento. Ar ginčijamas aktas pakeitė saugomą vertybę, kompetenciją spręsti turi Tarnyba, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kita institucija.
17.4. Iš 2014 m. gegužės 7 d. pasitarimo protokolo matyti, kad pasitarimo metu apeliantei buvo žinoma detali informacija apie 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą ir visus kitus šį statybos leidimą lydinčius administracinius aktus. Taigi ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 7 d. apeliantei tapo žinoma ginčijamo 2007 m. gegužės 10 d. leidimo statyti esmė ir turinys.
17.5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija abi yra prie Aplinkos ministerijos veikiančios institucijos, todėl keitimasis informacija tarp šių institucijų neturėjo (negalėjo) būti sudėtingas ir ilgai trunkantis.
17.6. Apeliantės argumentas, kad ji gina saugomą vertybę, o ne savo kaip institucijos interesus, neturi jokios reikšmės skaičiuojant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą eigą. Apribojimai atsakovui priklausančiam žemės sklypui buvo įrašyti tik 2015 m. vasario 24 d., t. y. jau prasidėjus šiam civiliniam ginčui. Vadinasi, apeliantė jai priskirtų funkcijų, susijusių su saugomos teritorijos registro duomenų tvarkymu, 2007-2015 metų laikotarpiu neatliko. Tarnybos specialistai, 2014 m. balandžio 8 d. sužinoję apie tai, kad ginčo žemės sklype yra pradėti vykdyti statybos darbai, taip pat delsė kreiptis į teismą.
17.7. Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. gegužės 10 d. ir nuo jo išdavimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Nagrinėjant bylą teisme apeliantė neprašė atnaujinti praleisto vieno mėnesio termino, ir šiuo metu toks prašymas, suėjus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam naikinamajam terminui, nebegalėtų būti reiškiamas bei svarstomas.
17.8. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliantė teismui pateiktame skunde nepagrįstai nurodo argumentus dėl ginčo esmės, kurie nebuvo nagrinėjami (dėl kurių nebuvo pasisakyta) skundžiamame teismo sprendime. Atsakovas jokio pažeidimo nepadarė, daugiau negu septynerius metus nė viena iš institucijų nesiėmė jokių jų kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl atsakovo teisėtas lūkestis ir nuosavybės teisė negali būti paneigti, šioje civilinėje byloje panaikinus 2007 m. gegužės 10 d. statybos leidimą ir kitus su statybos leidimo išdavimu susijusius dokumentus.
17.9. Ieškovės reikalavimas įpareigoti žemės sklypo savininką (nenustačius savininko nesąžiningumo fakto ir nevertinant valstybės institucijų veiksmų) pašalinti statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinius ir atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą buvo aiškiai nepagrįstas (netinkamai suformuluotas), todėl tokio reikalavimo nebuvo ir nėra) pagrindo tenkinti.
17.10. Teismas pagrįstai atsakovui priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju konkuruoja viešasis interesas užtikrinti ypatingai saugomų gamtos vertybių apsaugą bei viešasis interesas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudėtinga nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija. Tiek civilinės bylos medžiaga, tiek apeliacinio skundo turinys įrodo, kad apeliantė 2014 m. balandžio 8 d. sužinojusi apie galimus pažeidimus (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje ne rinko duomenis, dokumentus, reikalingus pareikšti ieškinį, bet 2014 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl tyrimo atlikimo. Objektyviai duomenys, reikalingi pareikšti ieškinį, jei būtų buvę imtasi veiksmų, būtų surinkti gerokai anksčiau, nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.
19. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog apeliantei informacija apie ginčijamais administraciniais aktais padarytus teisės pažeidimus tapo prieinama tik 2014 m. liepos 24 d. gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 23 d. raštą. Todėl manytina, kad teismo išvada, jog apeliantė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti, yra nepagrįsta, ir ieškinys negalėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.
20. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
21. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Kilusio ginčo atveju apeliantė, kaip institucija, įgyvendinanti saugomų teritorijų politiką, užtikrinanti teisingą materialiosios teisės taikymą, kiek tai susiję su saugomomis teritorijomis, gina viešąjį interesą, nes ginčijamu statybos leidimu pažeidžiamos imperatyvios teisės normos, o pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
21.2. Teisės aktai nenumato apeliantei pareigos dalyvauti išduodant statybą leidžiančius dokumentus ar juos tikrinant. Apeliantė pagrįstai siekdama išsiaiškinti situaciją ginčo sklype 2014 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į VTPSI, kuri pagal teisės aktus ir atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Inspekcija, atlikusi visą eilę veiksmų, 2014 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktu nustatė, kad statybos leidimas neteisėtas. Taigi 2014 m. rugpjūčio 22 d. laikytina data, kada paaiškėjo, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, ir apeliantė gavo teisinį pagrindą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ir jo padarinių šalinimo.
21.3. Ginčo žemės sklype statyba nebuvo numatyta, todėl pritartina pozicijai, kad statybos leidimas ir kiti administraciniai aktai negalėjo būti išduoti, nes statybos geomorfologiniame draustinyje prieštarauja jo tikslams, ir tokių pažeidimų mastas aplinkai bei visuomenei akivaizdūs. Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Saugomų teritorijų, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybą leidžiančio dokumento ir kitų susijusių aktų panaikinimo, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.
24. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ABTĮ 33 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) įtvirtintas 1 mėnesio terminas, kurį taikė pirmosios instancijos teismas, yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).
25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į (administracinį) teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į (administracinį) teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010).
26. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą prasidėjo 2014 m. balandžio 8 d., kai apeliantė sužinojo apie galimus pažeidimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytą dieną Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai lankėsi (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, kuriame užfiksavo didelės apimties darbus, be kita ko, galimai ir savavališkų statybų pradžią. Taigi 2014 m. balandžio 8 d. apeliantei tapo žinomas galimų teisės aktų pažeidimų faktas, tačiau byloje nėra duomenų, ir to nepaneigia atsakovų argumentai apie apeliantės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad būtent tą dieną apeliantei ir tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų turinys, t. y. visi esminiai jų turinio elementai.
28. Atsižvelgdamas į byloje esančio 2014 m. gegužės 7 d. institucijų pasitarimo protokolą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esmine informacija apie pagrindinių ginčijamų administracinių aktų turinį apeliantė disponavo būtent šio pasitarimo metu, todėl kreipdamasi į teismą su skundu 2014 m. rugpjūčio 25 d. apeliantė iš tikrųjų praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreipimosi į teismą terminą.
29. Tačiau, kaip nurodoma teismų praktikoje, tais atvejais, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
30. Klausimą, ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas taip pat turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios (o saugomų teritorijų apsauga, kaip nagrinėjamos bylos atveju, neabejotinai yra vienas svarbiausių viešųjų interesų), tai, pagal kasacinio teismo praktiką, gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. balandžio 8 d. sužinojusi apie galimus teisės aktų pažeidimus, apeliantė, siekdama išsiaiškinti ginčo atvejo faktines aplinkybes, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų: 2014 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl situacijos patikrinimo ir galimų savavališkų veiksmų likvidavimo; 2014 m. gegužės 7 d. surengė kompetentingų institucijų pasitarimą dėl jų tolesnių veiksmų nagrinėjant ginčo situaciją; 2014 m. liepos 24 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 23 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuris 2014 m. rugpjūčio 22 d. inspekcijos viršininko įsakymu panaikintas, ir tą pačią dieną priimtas naujas aktas; 2014 m. rugpjūčio 6 d. gavo Valstybinės miškų tarnybos atsakymą dėl žalos paskaičiavimo ir administracinės atsakomybės taikymo (t. 1, b. l. 54), 2014 m. rugpjūčio 8 d. – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymą dėl neteisėtų veiksmų V. J. priklausančiame žemės sklype (t. 1, b. l. 36-37). Į teismą apeliantė, kaip minėta, kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 25 d.
32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės elgesį paaiškėjus galimiems teisės aktų pažeidimams (be kita ko, nenustatęs apeliantės veiksmuose nesąžiningo delsimo kreiptis į teismą požymių); termino kreiptis į teismą praleidimo trukmę; ieškiniu ginamų vertybių svarbą viešajam interesui, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir ginčą nagrinėti iš esmės, neapsiribojant reikalavimo atmetimu vien dėl administracinių aktų apskundimo termino praleidimo.
33. Atsakovo V. J. argumentą, kad praleistas terminas nagrinėjamu atveju negalėtų būti atnaujintas remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, t. y. suėjus 10 metų naikinamajam skundo padavimo terminui, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes galimybei atnaujinti terminą teisiškai reikšminga yra tai, kad apeliantės kreipimosi į teismą metu naikinamasis skundo padavimo terminas dar nebuvo suėjęs, o atnaujinti praleistą terminą teismas, kaip minėta, gali ir savo iniciatyva.
34. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl praleisto kreipimosi į teismą termino, dėl ginčo esmės nepasisakė, todėl, apeliacinės instancijos teismui atnaujinus praleistą terminą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų argumentų dėl ginčo esmės, nes jie turės būti įvertinti pirmosios instancijos teisme.
36. Taip pat klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės būti sprendžiamas iš naujo pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą iš esmės, todėl dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
37. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas taip pat paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atnaujinti ieškovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos praleistą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.