- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2-3203-1115/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03936-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Atsakovas
- V. V., A. V.
- Ieškovas
- I. V., E. A.
- Advokatai
- Greta Raulušonė, Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Gretai Raulušonei, atsakovui V. V., atsakovų atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. V. ir E. A. ieškinį atsakovams V. V. ir A. V., tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo; 2) ieškovų I. V. ir E. A. naudai iš atsakovų V. V. ir A. V. priteisti proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 10 d. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajone priėmė potvarkį Nr. 1269 „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ ir Vilniaus rajono valdyba nusprendė parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašą. Atsakovams ir buvusiam ieškovų sklypo savininkui, iš kurio jie pirko namų valdą, buvo nustatyti 0,1500 ha dydžio žemės sklypai. Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo generalinį planą ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypų ribos tarp namų valdos savininkų nustatytos lygiagrečiomis linijomis, paliekant tarp gretutinių sklypų įsiterpusius 4 m pločio valstybinės žemės ruožus. Buvęs ieškovų žemės sklypo savininkas, iš kurio ieškovai pirko žemės sklypą, neaišku kokiu pagrindu prisijungė dalį – 2 metrus tarp sklypų įsiterpusios valstybinės žemės ir padidino žemės sklypą iki 0,1554 ha. Nesant jokių dokumentų, pagrindžiančių žemės sklypo padidinimą, darytina išvada, kad ieškovų žemės sklypo ribos, valstybinės žemės sąskaita, buvo padidintos savavališkai. Ieškovai, nusipirkdami pagal pirkimo–pardavimo sutartį, buvusio savininko žemės sklypą, prisiėmė visas civilines teises ir pareigas į padidintą žemės sklypą valstybinės žemės sąskaita. Kadangi ieškovų žemės sklypo ribos savavališkai jau buvo padidintos, tai ieškovai neturi jokios teisės, valstybinės žemės sąskaita, dar labiau jį pasididinti. Pritarus ieškovų projektui, ieškovams tektų 3 m valstybinės žemės ruožo, o atsakovams – 1 m. Kitaip tariant, ieškovai privatizuotų ¾ dalis valstybinės žemės sklypo, o atsakovai – tik ¼ dalį. Tokia proporcija, atsakovų įsitikinimu, nėra teisinga. Atsakovų teigimu, ieškovai (perėmę buvusių savininkų teises ir pareigas), padidindami savo žemės sklypo ribas 2 metrais valstybinės žemės sklypo sąskaita, jau realizavo savo teises, numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnyje ne aukciono tvarka pirkti valstybinę žemę. Tenkinant ieškovų reikalavimus, iš atsakovų būtų atimta galimybė ne aukciono tvarka nusipirkti 2 m valstybės žemės. Be to, šioje byloje reikšminga ir tai, kad ieškovai valstybinės žemės ruožo dalyje yra nelegaliai pasistatę tvorą, kurios dalis atsidurtų privatizuoti skirtoje valstybinės žemės ruožo dalyje, jei atsakovai pritartų ieškovų paruoštam projektui.
3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
Šalies argumentai
5. Ieškovai pateikė dubliką, kuriuo prašė teismo tenkinti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Tripliku atsakovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo argumentus ir reikalavimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, pardavimo ne aukciono būdu
8. Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą, 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 34 punktą).
9. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
10. Taigi pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Tame pačiame nutarimo papunktyje toliau nurodoma, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018).
13. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 2.6 papunktį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymą.
14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovai inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei atliko kitus Taisyklėse numatytus reikiamus veiksmus tam, kad projektas būtų parengtas, suderintas, paviešintas ir patikrintas. Nagrinėjamu atveju byloje šalių ginčo, kad tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitinka jam tiek įstatymuose, tiek juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, tiek ir teismų praktikoje keliamus reikalavimus, nėra.
15. Iš esmės visos Taisyklėse numatytos procedūros iki projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (Taisyklių 68 punktas) buvo atliktos, išskyrus atsakovų pritarimo gavimą.
16. Atsakovai su parengto projekto sprendiniais nesutiko, nes įsiterpęs sklypas po jo suformavimo būtų padalintas atsakovams nepriimtinomis dalimis.
17. Sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis įsiterpęs žemės sklypas turėtų būti dalinamas prieš jį prijungiant prie ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, aktualus Nutarimo 2.15 papunkčio turinys. Jame yra numatoma, jog besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).
18. Iš ieškovų pateikto projekto matyti, kad įsiterpęs žemės sklypas būtų lygiomis dalimis prijungiamas prie ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, t. y. 0,0030 ha valstybinės žemės sklypo dalis būtų prijungiama prie ieškovų žemės sklypo ir 0,0030 ha – prie atsakovų žemės sklypo.
19. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tokie projekto sprendiniai dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo prie abiejų besiribojančių žemės sklypų lygiomis dalimis atitinka taikomus teisės aktus bei nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, kadangi tiek ieškovams, tiek atsakovams atitektų po ½ įsiterpusio žemės sklypo, t. y. lygiomis dalimis.
20. Atsakovų argumentai, kad ieškovai (arba buvę žemės sklypo savininkai), valstybinės žemės sklypo sąskaita, jau yra pasididinę žemės sklypą, todėl teisės prisijungti jos papildomai negali, nepagrįsti įrodymais.
21. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieškovų (ar ankstesnių ieškovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 10 d. priėmė potvarkį, kuriuo atsakovai įrodinėja, jog ginčui aktualioje teritorijoje buvo priskiriami 0,15 ha ploto žemės sklypai, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai (ar buvę žemės sklypo savininkai) savavališkai pasisavino valstybinės žemės sklypo dalį.
22. Nors šiuo metu ieškovams priklausantis žemės sklypas yra 0,1554 ha, tačiau nesant įrodymų apie ieškovų (ankstesnių žemės sklypo savininkų) neteisėtus veiksmus, jų atžvilgiu priimtų sprendimų, taip pat esant nenuginčytiems viešojo registro duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog sklypas buvo pasididintas savavališkai. Teismas nagrinėjamu atveju pritaria ieškovų argumentams, kad formuojant žemės sklypą, jį registruojant viešajame registre, buvo patikslintos jo ribos, plotas. Šias aplinkybes patvirtina ir 1995 m. žemės sklypų ribų suderinimo planas, pateiktas kartu su dubliku. Ieškovams priklausantis žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 8 d., remiantis 1995 m. gegužės 26 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis. Iš pateikto dokumento matyti, kad sklypas buvo suformuotas lygiai tokio paties ploto, koks yra dabar, t. y. 0,1554 ha.
23. Atsakovų argumentai, kad 0,1554 ha dydžio plotas neatitiktų tuo metu 1992 m. galiojusio (duomenys neskelbtini) kaimo generalinio plano ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, nėra aktualus sprendžiant klausimą dėl šiuo metu įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono. Teismas pažymi, kad teisinis reguliavimas, leidžiantis tarp privačių žemės sklypų įsiterpusį valstybinės žemės sklypą šių sklypų savininkams parduoti be aukciono, įsigaliojo tik 2004 m. sausio 27 d. (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, Žin. (1994, Nr. 34-620).
24. Kaip minėta, ieškovų žemės sklypo plotas, jo ribos yra išviešintos viešajame registre, nenuginčytos, atsakovai reikalavimo dėl jų (ribų, ploto) nuginčijimo nėra pareiškę. Nenuginčijus Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai turi teisę į didesnę įsiterpusio žemės sklypo ploto dalį nei nurodyta ieškovų kartu su ieškiniu pateiktame projekte (t. y. į didesnę nei ½ įsiterpusio sklypo dalį.)
25. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų projektas jau yra patikrintas ir suderintas kompetentingų valstybės institucijų, privalančių derinti ir tikrinti projektą. Jos nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, neatitikimų ar prieštaravimų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Be to, nei Vilniaus rajono savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valdanti valstybinę žemę patikėjimo teise, prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepateikė.
26. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovų pateikto projekto sprendiniais numatytas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių prijungimas prie besiribojančių žemės sklypų lygiomis dalimis yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinkantis besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus bei nepaneigiantis nė vieno iš besiribojančių žemės sklypų savininkų teisės į įsiterpusio žemės sklypo dalį.
27. Kadangi ieškovų pateiktas projektas yra suderintas, jis buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kurios patikrinimo akte nurodyta, jog projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymas ir kitiems teisės aktams, taip pat konstatavus, kad atsakovų argumentai, kodėl jie nepritaria ieškovų pateiktam projektam, yra nepagrįsti, tai, vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą projektą be Atsakovų pritarimo (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) www.zpdris.lt portale).
28. Teismas taip pat akcentuoja, kad atsakovų argumentas, jog įsiterpusiame žemės sklype yra pastatyta ieškovams priklausanti tvora, nedaro UAB „Geo Planum“ parengto projekto neteisingu ar pažeidžiančiu teisėtus atsakovų interesus.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
31. Kadangi ieškovų reikalavimai patenkinti visiškai, o atsakovų argumentai atmesti, spręstinas klausimas dėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
32. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo šias išlaidas: 88,00 Eur žyminis mokestis ir 4 246,13 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovė turėjo 4 334,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Teismas pažymi, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).
34. Taigi ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 4 334,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Teismas byloje turėjo 12,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 274 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo.
Priteisti ieškovės I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 167,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovės I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 167,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,29 Eur (šešis eurus 29 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,28 Eur (šešis eurus 28 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.