- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- eI-3994-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02159-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Mefodijos Povilaitienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Akvilei Povilanskaitei, atsakovų atstovėms Gintarei Izokaitytei, Ž. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo LR Aplinkos ministro 2019-05-13 įsakymą Nr.Dl-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo pareiškėjo V. J. siūlymui dėl „Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo“. Įpareigoti atsakovą Valstybinę saugojamų teritorijų tarnyba prie AM organizuoti iš naujo Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos posėdį, kuriame būtų iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo V. J. pasiūlymas dėl „Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo“ . Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019-03-18 kreipėsi į Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisiją su pasiūlymu pakeisti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybę, jog įsigytas žemės sklypas patenka į Griovių geomorfologinio draustinio teritoriją, jis sužinojo tik 2014-08-22, kai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM įsakymą Nr.IV-114, kuriuo buvo panaikintas 2014-07-23 patikrinimo aktas. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus raj. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2007-05-10 išdavė jam reikiamą statybos darbams vykdyti statybos leidimą Nr.(duomenys neskelbtini). VTP ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus sk. darbuotojai 2014-07-23 patikrino Statybą leidžiančio dokumento, statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumą ir surašė prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr.PS 1-23(23.5). Minėtame akte nurodyta, kad leidimas statyboms išduotas teisėtai. Inspekcija 2014-08-22 įsakymu Nr.lV-114 panaikino minėtą Patikrinimo aktą ir 2014-08-22 parengė naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr.(23.5)-PSl-25, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype leidimas statyboms Nr.(duomenys neskelbtini) išduotas neteisėtai, kad buvo pažeistas specialus šiam žemės sklypui taikomas režimas. Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, kad pareiškėjo žemės Sklypas yra saugomoje teritorijoje jis sužinojo tik 2014-08-22, iki to jis buvo pradėjęs pagal gautą leidimą statybos darbus šiame sklype. Faktines aplinkybes, kad buvo pradėti statybos darbai pareiškėjo žemės Sklype patvirtina Statybos patikrinimo aktas Nr.(23.6)-SPA-1590, surašytas 2014-08-14. LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus raj. Agentūra 2014-06-11 surašytu Patikrinimo aktu konstatavo, kad pareiškėjo žemės Sklype...“ įvykdytas žemės paviršiaus reljefo formų pakeitimas (išlyginta aikštelė, į kurią privežta grunto, dirbtinai yra suformuotos keturios terasų pakopos, sumontuoti betoniniai laiptai, nukastas šlaitas, įrengtas privažiavimo kelias“. Kartu buvo pateiktas ir žalos aplinkai paskaičiavimas, kuriuo konstatuota, kad Griovių geomorfologinio draustinio teritorijoje yra pakeista 6323kvm dydžio ploto reljefas, žalos aplinkai dydį sudaro 54938,02Eur. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo atlikti statybos darbai žemės Sklype pagal teisėtai išduotą statybos leidimą esmingai pakeitė būdingą geomorfologiniam draustiniui reljefą, tokiu būdu jam priklausantis žemės sklypas, jo didesnioji dalis, kurioje dėl atliktų statybos darbų reikšmingai pakeistas reljefas, iš esmės visiškai prarado geomorfologiniam draustiniui privalomai būdingas savybes. Pareiškėjas skundžia LR aplinkos ministro 2019-05-13 įsakymą Nr.D 1-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“, kuriuo aplinkos ministras, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos 2019-04-05 rekomendaciją, parengtą pagal Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos 2019-04-05 protokolą Nr.V5-5, nusprendė nepritarti pareiškėjo siūlymui keisti saugomos teritorijos - Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, jas koreguojant, išbraukiant iš draustinio teritorijos pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir neinicijuoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo. Pareiškėjas nurodo, kad šis individualus administracinis aktas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis/įrodymais, prieštarauja VAI 8str.ld. nuostatoms. Pareiškėjui nėra žinoma, kokios pateikto pasiūlymo svarstymo metu surinktos medžiagos pagrindu buvo konstatuota, kad būtent draustinio riba buvo išvesta/nustatyta keliu, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, kad žemės sklypas įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno pakraštį, kokiais moksliniais tyrimais ir/ar kitais objektyviais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad pažeista saugomos reljefo formos dalis gali būti atkurta, kokiomis priemonėmis ir būdais gali būti atkurta pažeista saugomos teritorijos dalis, ar reljefas, susiformavęs per labai ilgą laiką realiai gali būti atstatytas į pirminę padėtį, ar gali būti atstatyta žemės klodų ir dirvožemio struktūra. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, nevertino pareiškėjo nurodytos pradėtos formuoti praktikos dėl saugomų teritorijų ribų pakeitimo (Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimo/koregavimo faktinės aplinkybės pareiškėjo nuomone, yra identiškos jo atvejui). Pareiškėjas taipogi nurodo, kad duomenų, kad Komisija, pateikusi atsakovui rekomendacijas dėl skundžiamo Įsakymo priėmimo, pasinaudojo įstatymo leidėjo numatytomis teisėmis -pasikviesti specialistus, ribų plano rengėjus, nėra. Skundžiamame Įsakyme nurodyti argumentai nepagrįsti objektyviais įrodymais, tyrimais ar specialistų išvadomis. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Įsakyme nurodytu argumentu, kad pažeista tik nedidelė žemės sklypo dalis, jo paskaičiavimais pažeista sklypo dalis sudaro 37,86proc. viso pareiškėjui priklausančio žemės Sklypo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro NTR įregistruotais apribojimais, teisėtai gavo statybos leidimą vykdyti statybos darbus ir praėjus beveik 7m. po statybos leidimo išdavimo, sužinojo, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas dėl saugomai teritorijai numatytų apribojimų, tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamas ministerijos Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo pasiūlymas dėl draustinio ribų keitimo buvo tinkamai išnagrinėtas, 2019-05-13 Įsakymas yra motyvuotas , priimtas vadovaujantis teisės aktais, todėl teisėtas ir pagrįstas. Aplinkos ministerijoje gautas 2019-03-18 V. J. pasiūlymas komisijai dėl valstybinio Griovių geomorfologinio draustinio ribų keitimo, kuris buvo persiųstas nagrinėti Valstybinei STT. Tarnyba 2019-04-05 organizavo komisijos posėdį, kuriame, be komisijos narių, dalyvavo ir pareiškėjo atstovės. Aprašo 24p. nustatyta, kad komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame pateikiama visa svarstyta informacija, motyvuoti siūlymai, motyvuotas pritarimas ar nepritarimas. Šio protokolo pagrindu ruošiama rekomendacija, kuri teikiama aplinkos ministrui. Aprašo 26p. nustatyta, kad atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, aplinkos ministras priima motyvuotą sprendimą dėl apteikto pasiūlymo. Posėdžio protokole nurodyta, kad komisija vienbalsiai nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui motyvuodama tuo, kad draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Draustinio riba pareiškėjo sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Sklypas nėra draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. V. J. žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią galima nesunkiai atkurti. Atsakovas nurodė, kad Komisija posėdžio metu vertino faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo vieta, vertybėmis, esančiomis saugomoje teritorijoje, žemės sklype padarytais pažeidimais. Protokole nurodomas Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymu Nr.Dl-24, 28p., kuriame pateikti reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatant ir brėžiant saugomų teritorijų ir zonų ribas. Pažymi, kad Griovių valstybinis geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentą su raiškiomis griovų (kitaip dar vadinamų griovių, raguvų) tipo reljefo formomis, todėl net ir vienos griovos ar tik jos dalies išbraukimas iš saugomos teritorijos turėtų įtakos visam eroziniam kalvynui, kuris geografine ir fizine prasme yra vienas gamtos objektas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų nesilaikoma šios saugomos teritorijos steigimo tikslų, būtų pažeistas joje saugomų objektų vientisumas ir nesilaikoma Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 28p. reikalavimų. Nurodo, kad Komisijos protokolas priimtas laikantis Aprašu nustatytos tvarkos. Aplinkos ministerijos 2019-05-16 rašte Nr.(3)-V3-624(12.1), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Įsakymą, pareiškėjui buvo nurodyta, kokį sprendimą ir kokiais motyvais remdamasi priėmė Komisija 2019-04-05 posėdyje, kokią rekomendaciją pateikė aplinkos ministrui, kokį sprendimą priėmė aplinkos ministras 2019-05-13 Įsakymu, todėl pareiškėjo argumentai dėl Įsakymo neatitikimo VAI 8str. reikalavimams nepagrįsti. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją. Ginčo teritorijos, kaip saugotinos, statusas nustatytas LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr.I-2913, kuriuo įsteigtas Griovių valstybinis geomorfologinis draustinis, todėl Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų apribojimų veiklai draustinyje turėjo būti laikomasi. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimu, Komisijos protokole nurodyta, kad „R. B. paaiškino, jog Medžiakalnio ir Griovių valstybinių geomorfologinių draustinių situacijos vertybių prasme nėra tapačios. Medžiakalnio valstybiniame geomorfologiniame draustinyje saugomas „smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui“, o Griovių geomorfologiniame draustinyje saugomas „Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentas su raiškiomis griovų tipo formomis“. Smulki kalva Medžiakalnio valstybiniame geomorfologiniame draustinyje nėra didelė, ji yra atskiras kalvyno darinys greta kitų panašių kalvų. Be to, ji faktiškai visa pažeista, sunaikinta tad iš teisų problematiška būtų ją atkurti. Sumažinus draustinio plotą šioje Medžiakalnio draustinio vietoje nebus esminio poveikio jame saugomoms vertybėms, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. 2017m. svarstydami šį pasiūlymą, komisijos nariai pabrėžė, kad šis draustinio keitimo atvejis precedento nesukuria. Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio riba pareiškėjo V. J. sklypo atžvilgiu išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Sklypas nėra draustinio pakraštyje, o įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą.“ Tokiu būdu pareiškėjo skundo teiginiai, dėl jo atvejo tapatumo Komisijoje nagrinėtam Medžiakalnio atvejui, yra niekuo nepagrįsti.
Atsakovas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos - atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybos nuomone, Aplinkos ministro Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad 2019-04-05 įvykusio Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai vienbalsiai nutarė nepritarti Draustinio ribų keitimui, nes draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis Draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Visa Draustinio teritorija ir vertybės turi būti saugomos kaip svarbi ekosistema, o Draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad ginčo žemės sklypas būtų išimtas iš Draustinio, vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Draustinio riba pareiškėjo sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu, pareiškėjo sklypas įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, todėl jo prašymas keisti Draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Pareiškėjo žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią atkurti yra galima. Komisija rekomendavo aplinkos ministrui nepritarti Griovių Draustinio ribų plano keitimui, nes Draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis Draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos. Draustinio riba pareiškėjo sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kuris yra labai aiški riba, išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Sprendimą Komisijos nariai priėmė vienbalsiai, jis buvo įformintas protokolu. Tarnyba Komisijos protokolą Nr.V5-5 kartu su pasiūlymo nagrinėjimu susijusia informacija perdavė aplinkos ministrui sprendimui dėl pateikto pasiūlymo priimti. Aplinkos ministras priėmė ginčijamą 2019-05-13 Įsakymą, kuriuo nusprendė neinicijuoti Griovių Draustinio specialiojo planavimo dokumentų pakeitimo. Nurodo, kad Griovių draustinis įsteigtas LR AT 1992-09-24 nutarimu Nr.I-2913, siekiant išsaugoti unikalų Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį griovų tipo formomis. Bendras Draustinio plotas yra 574,8ha, pareiškėjo žemės sklype yra pakeista (pažeista) 0,63 ha ploto vertybių, kas sudaro 0,lproc. viso Draustinio ploto (vertybių). Pažymėjo, kad Medžiakalnio ir Griovių Draustinių situacijos vertybių prasme nėra tapačios, analogijos su Medžiakalnio Draustinio pavyzdžiu šiuo atveju taikyti negalima dėl saugomų iš esmės skirtingų geomorfologinių formų, galimybės jas atkurti ir dėl pareiškėjo sklypo padėties saugomų vertybių atžvilgiu. Medžiakalnio Draustinyje saugomas smulkiakalvių ruožo frgamentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui, o Griovių Draustinyje saugomas Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentas su raiškiomis griovų tipo formomis. Nagrinėjamu atveju Draustinio vertybė yra likusi, tėra pažeista tik jo dalis pareiškėjo žemės sklype, kurią galima atkurti.Teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas yra nuo pat Draustinio įsteigimo, t.y. nuo 1992m. Pareiškėjas žemės sklypą įsigijo 2006-04-21, t.y. tuo metu, kai žemės sklypui galiojo visi su buvimu Draustinyje susiję apribojimai. Nurodo, kad specialiųjų sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas nuosavybės dokumentuose negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas ( ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Draustinio apribojimai galioja nuo jo įsteigimo dienos, nepriklausomai, kada jie buvo įrašyti š NTR duomenis. Pareigą laikytis veiklos reikalavimų Draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai, įrašydami ar neįrašydami specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas - reikalavimus veiklai valstybė įtvirtino 1992-09-24, įsteigdama Draustinį konkrečiose ribose, t.y. apribojimai nustatyti galiojančiu teisės aktu ir juo turi būti vadovaujamais. Pareiškėjas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą Draustinyje, žinojo (turėjo žinoti) apie visus jam taikomus apribojimus ir sąlygas, informacija apie Draustinį yra vieša. Veiklos apribojimų turi būti laikomasi, nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos (ir kada buvo įrašytos) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar ne. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai , taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“ (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas).
Atsakovas taipogi nurodo, kad 2014m. Tarnybos specialistai , lankydamiesi Draustinyje, pareiškėjo žemės sklype užfiksavo daug aplinkosauginių pažeidimų, dėl ko kreipėsi į VTPSI ir paprašė patikrinti situaciją, susijusią su statybos leidimų išdavimu. Po įvairių tarpinstitucinių procedūrų Tarnyba kreipėsi į teismą dėl 2007-05-10 Vilniaus raj. Savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr.(duomenys neskelbtini) ir su juo susijusių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (civ.byla Nr.2-306-860/2019). Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jo žemės sklypas būtų išbrauktas iš Draustinio teritorijos, taip pašalinant kliūtis galimai neteisėtos statybos įteisinimui. Tarnyba mano, kad skundžiamas Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas, jame nurodyti visi teisės aktais, aplinkybės ir motyvai, kuriais buvo vadovaujamasi, priimant įsakymą, be to, po Komisijos posėdžio pareiškėjui buvo išsiųstas 2019-05-16 raštas Nr. (3)-V3-624(12.1), kuriame buvo pakartotinai nurodyti Komisijos protokole ir rekomendacijose išdėstyti motyvai, taigi pareiškėjas gavo visą informaciją apie skundžiamo Įsakymo priėmimo teisinį pagrindą ir motyvus. Pareiškėjo klausimas Komisijoje buvo nagrinėjamas išsamiai ir sprendimas priimtas įvertinus visą esamą situaciją Draustinyje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti jo pasiūlymą dėl Draustinio ribų keitimo , o Tarnybą - iš naujo organizuoti Komisijos posėdį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovų atstovės prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą vadovaujantis atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos ministro 2019-05-13 Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo VSTT atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2006-04-21 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministerijoje gautas V. J. 2019-03-18 pasiūlymas komisijai dėl valstybinio Griovių geomorfologinio draustinio ribų keitimo, kuris buvo persiųstas nagrinėti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. Dl- 491 „Dėl Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo ir Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos sudarymo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 15 punktu, pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, jų ribų keitimo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija. Komisijos posėdžius organizuoja Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 16-21 punktais. Tarnyba 2019-04-05 organizavo komisijos posėdį, kuriame be komisijos narių, taip pat dalyvavo ir pareiškėjo atstovės. Aprašo 24 punkte nustatyta, jog komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame pateikiama visa svarstyta informacija, motyvuoti siūlymai, motyvuotas pritarimas ar nepritarimas. Šio protokolo pagrindu ruošiama rekomendacija, kuri teikiama aplinkos ministrui. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, aplinkos ministras priima motyvuotą sprendimą dėl pateikto pasiūlymo. Kaip seka iš Posėdžio protokolo, komisija vienbalsiai nusprendė nepritarti V. J. pasiūlymui motyvuodama tuo, kad draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Visa draustinio teritorija ir draustinio vertybės turi būti saugoma kaip svarbi ekosistema, o draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad nurodytas žemės sklypas būtų išimtas iš draustinio, vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Draustinio riba pareiškėjo V. J. sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Sklypas (unikalus Nr. 4400-0393-6674) nėra draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Nagrinėjamame V. J. žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią dar galima nesunkiai atkurti.Teismas daro išvadą, kad Komisija posėdžio metu vertino faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo vieta, vertybėmis, esančiomis saugojamoje teritorijoje, žemės sklype padarytais pažeidimais. Protokole nurodomas Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014-01-08 įsakymu Nr. Dl-24, 28 punktas, kuriame pateikti reikalavimai, kurių privaloma laikytis nustatant ir brėžiant saugomų teritorijų ir jų zonų ribas (nagrinėjamu atveju privaloma atsižvelgti į šias punkto nuostatas: ribos turi būti brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija; ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas). Kaip nustatyta, Griovių valstybinis geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentą su raiškiomis griovų (kitaip dar vadinamų griovių, raguvų) tipo reljefo formomis. Todėl, net ir vienos griovos ar tik jos dalies išbraukimas iš saugomos teritorijos turėtų įtakos visam eroziniam kalvynui, kuris geografine ir fizine prasme yra vienas gamtos objektas. Todėl, tenkinant pareiškėjo reikalavimą, būtų nesilaikoma šios saugomos teritorijos steigimo tikslų, būtų pažeistas joje saugomų objektų vientisumas ir nesilaikoma Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto reikalavimų. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad Draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis Draustinyje- saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Visa Draustinio teritorija ir Draustinio vertybės turi būti saugoma kaip svarbi ekosistema, o Draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad nurodytas žemės sklypas būtų išimtas iš Draustinio, vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Kaip seka iš bylos medžiagos, Draustinio riba pareiškėjo V. J. sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Pareiškėjo sklypas nėra Draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti Draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Pareiškėjo žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią atkurti yra galima. Sutinkamai su Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. Dl-491 (toliau - Tvarkos aprašas), 24 punkto nuostata, Komisija rekomendavo aplinkos ministrui nepritarti Griovių geomorfologinio draustinio ribų plano keitimui, nes Draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl kad dalis Draustinyje saugomu vertybių buvo pažeistos. Draustinio riba pareiškėjo V. J. sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Kaip nurodyta Saugomų teritorijų specialiųjų planų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24: „28. Saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nustatomos ir brėžiamos laikantis šių nuostatų: 28.1. ribos brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija; 28.2. ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objektų pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas.“ Ginčo atveju Draustinio riba yra labai aiški, nes pats kelias išvestas greta saugomų vertybių (ne per jas, ne per toli nuo jų), t. y., šiuo atveju sutampa ir Draustinio vertybės, ir kelio - linijos, šioje vietoje erozinis darinys - kalvynas (į Neries slėnio terasą vienoje linijoje atsiveriančios raguvos) turi labai aiškią ribą. Sprendimą Komisijos nariai priėmė vienbalsiai, jis buvo įformintas protokolu. Vykdydama Tvarkos aprašo 28 punktą, Tarnyba Komisijos protokolą Nr. V5-5 kartu su pasiūlymo nagrinėjimu susijusia informacija perdavė aplinkos ministrui sprendimui dėl pateikto pasiūlymo priimti. Aplinkos ministras, atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą, priėmė 2019-05-13 įsakymą Nr. Dl-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“, kuriuo nusprendė neinicijuoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio specialiojo planavimo dokumentų pakeitimo. Laikytina, kad pareiškėjo pasiūlymo nagrinėjimo procedūra buvo atlikta laikantis Aprašo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-13 ¡sakymas Nr. Dl-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas “yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisėtas.
Griovių valstybinis geomorfologinis draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, 1997 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1486 patvirtino Draustinio planą (tose pačiose ribose). Dabartinės ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1144, o 2014 m. gruodžio 18 d. aplinkos ministras įsakymu Nr. Dl-1041 patvirtino Draustinio tvarkymo planą. Pažymėtina, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, yra nuo pat Draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 metų. Kaip seka iš NTR duomenų , pareiškėjas žemės sklypą įsigijo 2006-04-21. t. y. tuo metu, kai žemės sklypui galiojo visi su buvimu Draustinyje susiję apribojimai. Pareiškėjas nurodo, kad specialiosios sąlygos „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“ nekilnojamojo turto įsigijimo metu nebuvo apie tai, kad žemės sklypas patenka į Draustinį, jis sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 22 d., gavęs VTPSI patikrinimo aktą, todėl iki tol sklype vykdė statybos darbus, dėl kurių esmingai pažeidė sklypo reljefą ir sunaikino Draustinio vertybes (pakeistos reljefo formos, dirbtinai suformuotos terasos, sumontuoti betono laiptai, įrengtas privažiavimo kelias). Specialioji sąlyga „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“ į registro duomenis įrašyta 2015 m. vasario 24 d.
Laikytina, kad specialiųjų sąlygą neįrašymas ar neteisingas įrašymas nuosavybės dokumentuose negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negalioj imas ar nebuvimas konkrečioje vietoje. Draustinio apribojimai galioja nuo Draustinio įsteigimo dienos, nepriklausomai, kada jie buvo įrašyti į NTR duomenis. Pareigą laikytis veiklos reikalavimų Draustinyje valstybė įtvirtino 1992 m. rugsėjo 24 d., įsteigdama Draustinį konkrečiose ribose, t. y. apribojimai nustatyti teisės aktu, kuris yra galiojantis ir jo turi būti laikomasi. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Pareiškėjas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą Draustinyje, žinojo / turėjo žinoti apie visus jam taikomus apribojimus ir sąlygas, informacija apie Draustinį yra vieša. Veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos (ir kada buvo įrašytos) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar ne.
Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją ( 2 dalis). Iš Konstitucijos kylančias nuostatas, kad nuosavybė įpareigoja ir kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, aiškinant kartu su Konstitucijos 54 straipsniu konstatuotina, kad visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai.
Sutiktina su atsakove} pozicija, jog negalima įteisinti anksčiau padarytų pažeidimų, ir neturi būti taikoma praktika - pirma Draustinio režimo pažeidimas, po jo Draustinio ribų keitimas, toks teritorijų planavimo dokumentas būtų neteisėtas.
Teismas, įvertinęs, pareiškėjo pasiūlymo dėl Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo atmetimo turinį, daro išvadą, kad ginčijamame 2019-05-13 Įsakyme, priimtame 2019- 04-05 Komisijos Rekomendacijos pagrindu, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymą ar teikiant informaciją dėl pasiūlymo atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo Įsakymą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo organizuoti Komisijos posėdį pareiškėjo pasiūlymui dėl Draustinio ribų keitimo. Teismas konstatuoja, kad 2019-05-13 Aplinkos ministro Įsakymas negali būti panaikintas skunde išdėstytais ir kitais pagrindais, ir nėra pagrindo VSTT įpareigoti organizuoti iš naujo Komisijos posėdį nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dėl Draustinio ribų keitimo. Dėl šių argumentų pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.ld.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.