Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-489-1163/2024, iškeltoje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei R. Š. bei atsakovės R. Š. priešieškinį ieškovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo buvo tenkintas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, atliktus santuokos metu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. ir E. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 31 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktas minėto buto su rūsiu vertinimas ir vertinimo ataskaita patvirtina, kad šio buto rinkos vertė vertės nustatymo dieną yra 84 100 Eur.

17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas yra įregistravęs juridinį asmenį - uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra ieškovas.

18. Byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 7 d. antstolės R. S. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad dalyvaujant ieškovui, atsakovei, jų sūnui ir atsakovės dukrai yra fiksuojama buto būklė, jame esantys baldai, buitinė technika ir kiti daiktai.

Dėl kompensacijos atsakovei už turto pagerinimą priteisimo

19. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

20. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. teisėjas privalo pasiekti ne bet kokį, bet pagrįstą įsitikinimą. Tik pasiekus pagrįsto laipsnio įsitikinimą, įrodinėjimo naštą turinčios šalies įrodinėjama faktinė aplinkybė turės būti laikoma įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

22. Byloje nėra ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantui E. Š., kurį atsakovas įgijo 1995 m. liepos 7 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovė patikslintu priešieškiniu teikia reikalavimą dėl 33 640 Eur dydžio piniginės kompensacijos už minėto ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus, atliktus santuokos metu iš atsakovės asmeninių ir bendrų šeimos lėšų. Byloje pateikta 2023 m. kovo 31 d. „Turto ir verslo tyrimo centras“ atlikta buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kuri patvirtina, kad minėto buto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu ir sudaro 84 100 Eur, taigi, ieškovė teikia reikalavimą dėl 40 proc. procentų buto vertės, nustatytos buto rinkos vertės vertinimo ataskaitoje priteisimo.

23. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buto vertė jo įsigijimo momentu buvo 6 916,41 Eur (23 881 Lt), o 2023 m. jis vertinamas – 84 100 Eur, t. y. daugiau nei dešimt kartų daugiau. Teismas nors ir sutiko su ieškovo argumentais, kad buto kaina pakito atsižvelgiant tiek į pasikeitimus nekilnojamojo turto rinkoje, tiek į bendrą ekonomikos būklę, tačiau teismas sprendė, kad visiškai akivaizdu ir tai, kad šalys bendrai gyvendamos ir vesdamos bendrą ūkį, į butą investavo savo uždirbtas lėšas, jį pagerino bei padidino jo vertę. Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo nesutinkantis su tokia teismo išvada, nes nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją, nepagrįstai lygino ieškovo asmeninio buto vertę įsigijimo metu su Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto rinkos verte 2023 metais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis buto rinkos vertės pokyčiu ir atkreipia dėmesį, kad nuosavo būsto įsigijimas ir jo pagerinimas atliekant remontą nelaikomas investavimu į nekilnojamąjį turtą, kadangi jis naudojamas asmeninėms reikmėms, o ne pelnui uždirbti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus dėl kompensacijos priteisimo ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad teismo padarytos išvados neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo ir yra sąlygotos netinkamo dalies faktinių bylos aplinkybių visumos vertinimo.

24. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo, yra svarbu nustatyti aplinkybę, kad turtas buvo pagerintas santuokos metu kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis. Be to, sprendžiant dėl panaudotų sutuoktinio asmeninių lėšų kompensavimo svarbūs kriterijai, tokie kaip lėšų panaudojimo būtinumas ir racionalumas, kito sutuoktinio valia dėl naudojamų lėšų, lėšų panaudojimo nauda (ar ji trumpalaikė ar ilgalaikė), pobūdis (ar ji naudota nuosavybės įsigijimui, ar pagerinimui) ir pan. Nuo to priklauso, ar asmeninių lėšų panaudojimas buvo sėkmingas, t. y., ar šios panaudotos lėšos iš esmės lėmė turto vertės padidėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien turto remonto sąmatoje nurodyta darbų ir medžiagų vertė negali būti vertinama kaip nekilnojamojo turto pagerinimo vertė. Dėl to, nustatant kompensacijos už turto pagerinimus dydį turi būti nustatyta ne tik tai, kokie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, bet ir kokia apimtimi šie pagerinimai padidino ginčo turto vertę.

25. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų tiksliai nustatyti, kokie paprastojo remonto darbai, kokia apimtimi ir kokios vertės buvo atlikti bute po 1995 m. birželio 7 d. (kai butas buvo padovanotas ieškovui), ar atsakovė prisidėjo prie remonto darbų savo asmeninėmis lėšomis, o jei taip – tai kokia savo asmeninių lėšų suma. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su patikslintu priešieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus – dokumentus, kuriais ji įrodinėjo, jog laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. balandžio 15 d. šeimos reikmėms buvo įsigyta baldų, buitinės technikos, statybinių ir remonto medžiagų už 29 142,16 litų (8 440,15 Eur). Atsakovė nurodė, jog šalys bute gyveno bei bendrą ūkį vedė virš 25 metų ir didelė dalis dokumentų nėra išlikusi, todėl atsakovė pateikė tik tiek duomenų, kiek jai pavyko rasti. Atsakovė nurodė, jog būtent teikiamais dokumentais bylos nagrinėjimo metu ji įrodinėjo patį faktą, jog šalims gyvenant santuokoje buvo atlikti ieškovui priklausančio turto pagerinimai. Teisėjų kolegija toliau nurodomais motyvais plačiau pasisako dėl pateiktų rašytinių įrodymų ir jų reikšmės sprendžiamam klausimui.

26. Pateikti atsakovės duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. buvo pirktos įvairios prekės – baldai, buitinė technika bei remonto medžiagos, tačiau pastebėtina, kad 1) pateiktos sąskaitos-faktūros, pinigų priėmimo kvitai ir pan. yra išrašyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, jog šalys buvo nusprendę visas remontui reikalingas medžiagas, baldus ir buitinę techniką įsigyti jų įmonės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa - viena vertus, jis nurodo, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir jo dalyvių turtas yra atskiras, todėl vien ta aplinkybė, jog daiktai buvo naudojami šalių buityje, nereiškia, kad tai bendras sutuoktinių turtas, nes įgytas ne už sutuoktinių lėšas. Kita vertus, neginčijo, kad bute atliktam pagerinimui 2006 - 2007 metais įsigyta statybinių prekių ir medžiagų, tuo pripažindamas, kad įmonės vardu pirktos medžiagos ar prekės buvo skirtos buto gerinimui; 2) analizuojant pateiktus finansinius dokumentus matyti, kad dalis pateiktų dokumentų neturi realaus sąsajumo su atsakovės minimu buto pagerinimu, pvz. pateikta UAB „ElektroMarkt“ PVM sąskaita - faktūra už įmonės vardu įsigytą video kamerą ir atminties kortelę 1808,00 litų (523,63 Eur) sumai; 3) atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytose prekių ir medžiagų pozicijose, kurių čekiai išlikę, dalį įsigytų daiktų sudaro buitinė technika, čiužinys, roletai, baldai ir pan. Svarbu pažymėti, kad šios prekės buvo įsigytos 2006 – 2008 metų laikotarpiu ir nuo jų įsigijimo yra praėję 16 – 18 metų, taigi, atsižvelgiant į minėtą laikotarpį, darytina išvada, kad baldai ir kiti buitiniai reikmenys, net jei jie naudoti šeimos buityje, jau yra susidėvėję arba jų jau nėra.

27. Apibendrinant atsakovės pateiktą ataskaitą, darytinos kelios išvados. Visų pirma, pagal minėtą ataskaitą ir pateiktas sąskaitas – faktūras turi būti paskaičiuojama buto remontui išleistų prekių/medžiagų vertė. Antra, byloje nepaneigta aplinkybė, kad šias remontui skirtas prekes pirko apeliantas su atsakove iš bendrų šeimos lėšų ir, trečia, likusių daiktų (tokių kaip baldų, buitinės technikos, čiužinio) kainos ir išleistos sumos nėra vertintinos sprendžiant kompensacijos už turto pagerinimą klausimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės pateiktą nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. pirktų medžiagų, prekių sąrašą, konstatuoja, kad buto remonto medžiagoms buvo išleista 9268,23 Lt, skaičiuojant atsakovės pateiktoje įsigytų prekių ataskaitoje 3, 4, 6, 7, 9, 13, 14, 16, 20 pozicijas (404,90 Lt + 575,28 Lt + 282,80 Lt + 136 Lt + 380 Lt + 6326,50 Lt + 127,35 Lt + 16,19 Lt + 1019,21 Lt), kas sudaro 2684,26 Eur sumą.

28. Svarbu pažymėti, kad atsakovė savo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo grindžia tuo, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas ir jo vertė gerokai padidėjo. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Vertindamas, ar turto pagerinimas yra esminis, teismas gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K­3­ 417­969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 7 d. antstolės R. S. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-23-21, kuriame užfiksuota faktinė buto būklė - buto lauko duryse matosi skylė (nuotraukos Nr.1 ir Nr.2), sugadinta prieškambario siena (nuotrauka Nr.5), koridoriaus sieninių spintų durys atsidaro, lentynos yra (nuotraukos Nr.7 ir Nr.9). Tualete ir vonios patalpoje trūksta kelių plytelių, matosi išgręžtos skylės tvirtinimui, lubos pageltusios (nuotraukos Nr.10 -Nr.16). Langų angokraščių dažai aptrupėję (nuotraukos Nr.17 ir Nr.18). Vienas roletas nesusisuka, jo medžiaga įplyšusi (nuotraukos Nr.19 ir Nr.20). Nuplėšyti tapetai (nuotrauka Nr.22). Ištepta siena (nuotrauka Nr. 27 ir Nr.28 ). Apgadinti sienų kampai (nuotraukos Nr.29 - Nr.34). Balkono lubų dažai aptrupėję (nuotrauka Nr.44). Nuskilęs kaitlentės kampas (nuotrauka Nr.50). Pašto dėžutės durelės sulankstytos (nuotrauka Nr.53). Taigi, iš fiksuotos buto faktinės būklės matyti, kad turtas turi apgadinimų, yra nusidėvėjęs, matoma, jog buto remontas darytas jau prieš kurį laiką.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, argumentuodama dėl buto pagerinimo panaudojant jos asmenines ir šeimos pajamas, nurodė, kad buvo atliktas buto remontas – pakeisti visi buto langai, palangės, pakeistos buto durys, naujai įstatytos šarvuotos lauko durys, įstiklintas balkonas, naujai išvedžiotas vandentiekis ir kanalizacija, elektros instaliacija bei naujai išvedžiotas šildymas, keičiant senus radiatorius naujais, pakeistos plytelės, grindų danga, įrengtas oro kondicionierius, nupirkti baldai, kurių dalis buvo gaminama pagal individualų užsakymą. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės nurodytų buto remonto darbų apimtis bei nurodytų patirtų išlaidų visumą, pažymi, kad, visų pirma, baldai ir buitinė technika buvo pirkti bendrai šeimos buičiai, o ne buto pagerinimui, be to, buto apstatymas negali būti vertinamas kaip turto pagerinimas; antra, kaip jau minėta, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi buto verte pirkimo metu ir 2023 metais nustatyta buto rinkos verte. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai, patvirtinantys buto pirkimo kainą ir buto rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu, yra susiję su ginčo nekilnojamojo turto rinkos verte skirtingais laikotarpiais, t. y. vertes skiria labai ilgas laiko tarpas, šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos labai stipriai augo tiek dėl infliacijos, tiek dėl kitų rinkos dėsnių, o atsakovės nurodomas buto remontas per minėtą laikotarpį natūraliai nusidėvėjo; trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė prašomos priteisti kompensacijos dydžio, t. y. jos pateikta sudaryta atliktų darbų, įvairių prekių bei medžiagų pirkimo ataskaita nepatvirtina turto pokyčio jos prašomai priteisti sumai dėl būtent atsakovės lėšomis atliktų pagerinimų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo prašoma skirti ekspertizės retrospektyviai nustatyti atliktų darbų vertę ir atliktų darbų įtaką ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės pokyčiui.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog iki santuokos asmeninės nuosavybės teise valdė dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris jai atiteko po ankstesnių skyrybų. Atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį, gautas lėšas – 2 100 JAV dolerių bei santaupas – 500 JAV dolerių, iš viso – 2 600 JAV dolerių perdavė ieškovui butui įsigyti ir jo remontui atlikti. Svarbu pažymėti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas iš esmės neneigė, kad atsakovė investavo savo asmenines lėšas, tačiau nurodė, kad jos buvo panaudotos ne buto pirkimui, o šeimos ūkio pagerinimui, t. y. 1 800 JAV dolerių savo asmeninių lėšų atsakovė R. Š. panaudojo baldų ir kitų buitinių reikmenų pirkimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė 2 100 JAV dolerių, kurie jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, turėjo ir skyrė apelianto buto remontui/pagerinimui, tačiau atsakovės turėtas 500 JAV dolerių santaupų dydis byloje nėra įrodytas.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad būtent dėl buto remontui skirtų atsakovės asmeninių lėšų buvo pagerinta ieškovui priklausančio buto vertė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė skyrė tiek bendras šeimos, tiek asmenines lėšas buto remontui, todėl kompensacijos nepriteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Įvertinus aplinkybes, kad 2006 – 2008 metų laikotarpiu buto remontui skirta 2684,26 Eur, tačiau finansiniai dokumentai išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, darytina išvada, kad minėtos piniginės lėšos buvo bendros ieškovo ir atsakovės šeimos lėšos, todėl atsižvelgiant į tai, ši suma dalintina per pusę ir atsakovei priteistina 1 342,13 Eur. Be to, atsakovei iki santuokos su ieškovu pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį ir gavus 2 100 JAV dolerių sumą, kas sudarė 1 901,34 Eur patikslinto priešieškinio pateikimo dieną 2023 m. balandžio 27 d., bei ieškovui iš esmės nepaneigus, kad atsakovė skyrė turėtas asmenines lėšas buto remontui, buitinei technikai ir pan., atsakovei priteistina 1 901,34 Eur suma. Iš viso atsakovei priteistina 3244 Eur kompensacija.

32. Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo taip pat nesutinkantis su bylinėjimosi išlaidų skaičiavimu pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad sprendimo dalis yra keičiama ir atitinkamai perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos, plačiau dėl ieškovo nurodytų argumentų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos atsakovei priteisimo pakeičiama, nustatant, kad atsakovei iš ieškovo priteisiama 3 244 Eur kompensacija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro byloje sumokėto 188 Eur žyminio mokesčio, 145 Eur už automobilio vertinimą ir 2 554 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 2 887 Eur.

37. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro byloje sumokėtas 816 Eur žyminis mokestis, 363 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą, 242 Eur už automobilio patikrą ir 2 859,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 4 280,50 Eur. Atsakovei 2022 m. spalio 5 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr.e2-2796-1026/2022 grąžinta 408 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 9 d., todėl bendra atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 872,50 Eur.

38. Byloje ieškovas patikslintu ieškiniu pateikė šiuos reikalavimus: 1) nutraukti ieškovo E. Š. ir atsakovės R. Š. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; (tenkinta 100 proc.); 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui Š. pavardę, atsakovei – Š. pavardę (išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl santuokos nutraukimo); 3) priteisti ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2 896 eurų (tenkinta 100 proc.); 4) priteisti atsakovei R. Š. asmeninės nuosavybės teise automobilį Fiat Panda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tenkinta 100 proc.); 5) priteisti ieškovui E. Š. iš atsakovės R. Š. 2 129,50 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą (tenkinta 47,94 proc.). Iš viso tenkinta ieškinio reikalavimų 86,98 proc. ((100 + 100 + 100 + 47,94)/4).

39. Atsakovė patikslintu ieškiniu pateikė šiuos reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovo 33 640 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto pagerinimus, atliktus santuokos metu iš atsakovės asmeninių ir bendrų šeimos lėšų (tenkinta 9,81 proc.) ; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti asmeninės nuosavybės teise automobilį (tenkinta 100 proc.); 3) ieškovui priteisti 1 021 Eur dydžio piniginę kompensaciją (tenkinta 100 proc.). Iš viso tenkinta priešieškinio reikalavimų 69,93 proc. ((9,81 + 100 +100)/3).

40. Vadinasi, ieškovas bylą laimėjo 58,53 proc. (86,98 proc. tenkinta ieškinio + 30,07 proc. atmesta priešieškinio / 2). Atsakovė laimėjo bylą 41,47 proc. (69,93 proc. tenkinta priešieškinio + 13,02 proc. atmesta ieškinio / 2). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 1689,76 Eur (2 887 Eur x 58,53 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei - 1605,93 Eur (3 872,50 x 41,47 proc.). Įskaičius šalių mokėtinas vienai kitai patirtas bylinėjimosi išlaidas, galutinai ieškovui iš atsakovės priteisiama 83,83 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistų bylinėjimosi išlaidų nenurodė, todėl keičiant teismo sprendimą jis papildomas dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41. Valstybės turėtos 34,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme priteistinos iš šalių valstybei proporcingai jų atmestų / patenkintų reikalavimų sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 58,53 procentais, valstybei iš ieškovo priteisiama 14,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimai buvo patenkinti 41,47 procentais, valstybei iš atsakovės priteisiama 20,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 730 Eur žyminį mokestį ir 847 Eur už advokatės teisinę pagalbą, iš viso 1 577 Eur. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 605 Eur. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (90,07 proc.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1420,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei – 60,08 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1360,32 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį FIAT PANDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2 042 Eur (du tūkstančiai keturiasdešimt du eurai).

Priteisti ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 100 (vieną šimtą) vienetų uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė – 2 896 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šešis eurai).

Priteisti ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 021 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro) kompensaciją už jai tenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.

Priteisti atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 244 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimus.

Priimti atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl ½ (vienos antrosios) dalies 100 (vieno šimto) vienetų paprastųjų vardinių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), akcijų, priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,49 Eur (keturiolika eurų 49 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,46 Eur (dvidešimties eurų 46 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti valstybės registrams (valstybės įmonei Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui ir Juridinių asmenų registrui bei valstybės įmonei „Regitra“) turto pasidalijimo faktams įregistruoti“.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1360,32 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.