Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. R. ir R. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtintą sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo esmės

10. Apeliantai (sutuoktiniai) apeliaciniame skunde nurodo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta jų santuoka bei patvirtinta 2024 m. liepos 22 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, priėmimo jie susitaikė, atkūrė tarpusavio ryšius, dėl ko santuokos nutraukti nebenori.

11. Pažymėtina, kad sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 540 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjai 2024 m. liepos 22 d. Plungės apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, taip pat pateikė teismui tvirtinti 2024 m. liepos 22 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimi pareiškėjai pareiškime nurodė tai, jog daugiau nei metai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jų charakteriai ir įsitikinimai skiriasi, gyvenimas santuokoje neturi jokių perspektyvų, santuokos išsaugoti galimybių nėra. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai taikytis nenorėjo (ką aiškiai buvo nurodę teismui pateiktame prašyme), skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtino ir 2024 m. liepos 22 d. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

13. Pagal CK 3.53 straipsnio 1 dalį, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliaciniame skunde pareiškėjai aiškiai nurodė, jog jie išsprendė jų santuokos sunkumus, susitaikė ir nebesiekia nutraukti santuokos, priešingai, deda pastangas jos išsaugojimui.

14. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, byla nutraukiama, jei ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė. Galimybė atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovui (pareiškėjui) suteikiama nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje ar kasacinėje instancijose. Atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovas (pareiškėjas) gali raštu arba žodžiu (vykstant teismo posėdžiui) kreipdamasis į teismą (CPK 140 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat į tai, jog pareiškėjai susitaikė ir toliau gyvena bendrą šeiminį gyvenimą, o nutraukti santuokos nebenori, daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai byloje aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė pareiškėjų faktinės bendro gyvenimo aplinkybės, dėl kurių pasikeitė ir jų valia dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kas negali būti ignoruojama.

16. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jie nebepalaiko ankstesnio savo prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nebenori, jog būtų patvirtinta 2024 m. liepos 22 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, nes jie susitaikė ir toliau gyvena santuokoje, laikytinas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakymu (žr. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259-102/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-771-569/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-883/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-314-796/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2674-430/2021; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-264-855/2023).

17. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato teisę atsisakyti ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pareiškėjų tikrosios valios nebeatitinka anksčiau priimtas sprendimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jų atsisakymas nuo anksčiau pateikto prašymo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjų atsisakymas nuo 2022 m. liepos 22 d. pateikto prašymo priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-133-823/2020).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą.

Priimti pareiškėjų Ž. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo 2024 m. liepos 22 d. pateikto prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 22 d. pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.