- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- e2-19340-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
dalyvaujant ieškovui A. M. (A. M.) ir jo atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo T. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir atitinkamai draudimo išmokos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas A. M. (A. M.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 11 651,58 Eur draudimo išmoką, 675,47 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis (toliau – ginčo eismo įvykis), kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Mitsubishi), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis VW, VW Golf), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.. Anot ieškovo, trečiasis asmuo pripažino, jog yra šio įvykio kaltininkas (tą nurodęs ir eismo įvykio deklaracijoje), t. y. kad išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Mitsubishi, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punktą. Teigia, kad eismo įvykio metu VW Golf buvo apdraustas atsakovės bendrovėje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
4. Aiškina, kad automobilį Mitsubishi 2019 m. birželio 10 d. apžiūrėjo atsakovės įgaliotas atstovas ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą; 2019 m. birželio 10 d. ieškovo automobilį taip pat apžiūrėjo turto vertintojas, kuris 2019 m. spalio 28 d. vertinimo ataskaitoje nurodė, jog automobilio Mitsubishi atkūrimo/remonto išlaidos sudaro 11 651,58 Eur (be PVM). Anot ieškovo, jis automobilio neremontavo, todėl jam turi būti atlyginamas šis apskaičiuotas būtinas remonto išlaidų dydis.
5. Ieškovas pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo pranešta, jog atsakovė priėmė sprendimą pripažinti šį įvykį nedraudžiamuoju, nes ieškovas, anot atsakovės, pateikė klaidingą informaciją apie įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, t. y. tikėtina, iš anksto susitarus įvykio dalyviams; ši aplinkybė pakartotinai buvo nurodyta ir 2020 m. balandžio 27 d. rašte.
6. Nurodo, kad atsakovė atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvada MV 2019-47, kuri, anot ieškovo, turėtų būti vertinama kritiškai, nes ekspertas nurodo tik teorinius duomenis dėl automobilio saugos pagalvių suveikimo, tačiau nesivadovauja konkretaus automobilio modelio gamintojo duomenimis; be to, akte nurodoma, jog tik vienas automobilio Mitsubishi pažeidimas – priekinio kairiojo sparno ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu, nepaaiškinamas techniniu požiūriu, tačiau nėra išvados, kad kiti ieškovo automobilio pažeidimai atsirado ne šio eismo įvykio metu.
Šalies argumentai
7. Ieškovo teigimu, jis, nesutikdamas su šia eksperto išvada, kreipėsi į Mitsubishi automobilių gamintojo oficialų atstovą Rusijos N. N. mieste dėl diagnostikos atlikimo ir po jos į specialistą dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Nurodo, kad diagnostikos metu buvo nustatyta, jog automobilio Mitsubishi frontalinės smūgio oro pagalvės ir priekiniai diržų įtempikliai suveikė, kai automobilio rida buvo 12329,4 km; pažymi, jog 2019 m. birželio 10 d. automobilio apžiūros metu užfiksuoti odometro duomenys buvo 12334 km, t. y. praktiškai sutampa su diagnostikos metu užfiksuotais duomenimis, kai suveikė minėtos oro pagalvės.
8. Be to, 2020 m. liepos 29 d. RAB ,,Ekspert avto“ specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad automobilio Mitsubishi apgadinimų lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo būti padaryti šiam automobiliui 2019 m. birželio 9 d. įvykus eismo įvykiui, lokalizaciją.
9. Papildomai pažymi, kad ieškovas atsakovei nurodė, jog jis įvykio metu nežiūrėjo į spidometrą, todėl tikslaus automobilio greičio pasakyti negali; tuo tarpu trečiasis asmuo paaiškino, kad važiavo 10 km/h greičiu, o eksperto išvadoje yra nurodoma, jog automobilis VW Golf kontakto metu stovėjo arba labai lėtai judėjo (iki 5 km/h), todėl, anot ieškovo, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens klaidingai nurodytas automobilio VW Golf greitis eismo įvykio nepaneigia, kadangi eksperto išvadoje teigiama, kad automobiliai kontaktavo; šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Teigia, kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas, t. y. eismo įvykis įvyko judrioje gatvėje šviesiu paros metu, bei šioje civilinėje byloje nėra įrodymų apie tai, jog eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję asmenys.
Šalies argumentai
10. Ieškovas A. M. (A. M.) ir jo atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Ieškovas papildomai paaiškino, kad buvo atvažiavęs apžiūrėti miestą (Vilnių), vėliau turėjo vykti į Vokietiją (keliavo po Europą); 2019 m. birželio 9 d. norėjo važiuoti link Žaliųjų ežerų, bet sugedo navigacinė sistema, todėl grįžinėjo atgal į miestą; matė, jog trečiasis asmuo norėjo išvažiuoti iš šalutinio kelio, buvo stabtelėjęs, tačiau dėl kažkokių priežasčių trečiojo asmens automobilis iššoko prieš pat jo vairuotą automobilį ir jis iš esmės pilnu greičiu – apie 60 km/h, įvažiavo į VW Golf (kurio greičio negalėjo įvardinti) šoną. Aiškino, kad po susidūrimo abi transporto priemonės sustojo; sustojo ir liudytojas R. V., kuris paliko kontaktus (važiavo ir daugiau automobilių, tačiau kiti nesustojo). Pažymėjo, kad kadangi trečiasis asmuo iš karto sutiko, jog dėl įvykio kaltas jis, jie sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, kurią pildė trečiasis asmuo (nes ieškovas nesuprato lietuviškai); be to, trečiasis asmuo padėjo ieškovui pranešti draudimo bendrovei apie eismo įvykį; nurodė, jog nepažinojo trečiojo asmens iki įvykio. Paaiškino, kad jo automobilis buvo pažeistas, tačiau jis dar bandė lėtai važiuoti, grįžti į miestą; VW Golf liko stovėti šalikelėje; ieškovui grįžinėjant, jį pasivijo trečiasis asmuo, kurį atvažiavo pasiimti draugas, kuris patarė pastatyti Mitsubishi kažkur prie garažų, ką ieškovas ir padarė; kitą dieną užsakė transportavimo paslaugas ir automobilis buvo atvežtas į miestą apžiūroms. Patvirtino, kad iki ginčo eismo įvykio automobilis Mitsubishi buvo patekęs į dar vieną įvykį, tačiau buvo suremontuotas; atsakant į atsakovės pateiktus klausimus suprato, jog prašoma nurodyti ar automobilis buvo suremontuotas (o ne daužtas); taip pat turėjo dar vieną įvykį Rusijoje po ginčo įvykio, automobilis taip pat jau buvo suremontuotas (po ginčo įvykio). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, ją kritiškai įvertino ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylą pirmą kartą; teigė, jog šiuo atveju įvykis įvyko vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, apgadinimai visiškai atitinka įvykio pobūdį (stiklas skilo dėl oro pagalvių suveikimo, sparnas galėjo būti pažeistas dėl netiesioginio kontakto; jeigu tam tikri pažeidimai ant sparno ir buvo iki įvykio, tai nepaneigia paties įvykio fakto). Be to, pažymėjo, kad trečiojo asmens išvažiavimo trajektorija buvo įprasta, nes faktiškai ten jos nebuvo, dėl blogos kelio būklės vairuotojai jas pasirinkdavo įvairias; ką patvirtino tiek liudytojas R. V., tiek teismo ekspertas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.
12. Atsakovė nurodo, kad buvo informuota apie 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. K., bei automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. M., ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog automobilio VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę, pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas.
13. Anot atsakovės, kilus įtarimui, jog šis eismo įvykis buvo inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą bei pateikti išvadą; ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-47 nustatė, kad automobilių Mitsubishi ir VW sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sąlyginai; be kita ko, nurodyta, jog dėl susidūrimo su automobiliu Mitsubishi negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio dešinio statramsčio deformacija, taip pat automobilio Mitsubishi frontalinio smūgio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo, priekinio kairiojo sparno pažeidimo, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu; be to, nurodyta, kad rekonstruota VW Golf padėtis susidūrimo metu su automobiliu Mitsubishi nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).
14. Anot atsakovės, minėta išvada patvirtino aplinkybę, jog eismo įvykio dalyviai klaidina draudiką dėl automobilių greičių, padėčių, kontakto kelyje vietos bei automobilių būklės iki eismo įvykio, todėl, įvertinusi visas žalos tyrimo aplinkybes, atsakovė nusprendė neišmokėti prašomos draudimo išmokos, nes eismo įvykis buvo sukeltas tyčia. Pažymi, kad eismo įvykio dalyvių nesąžiningumą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad VW Golf buvo apdraustas vos vienam mėnesiui, o kitą dieną po įvykio jis buvo parduotas.
15. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykis įvyko vakare, kada eismas nėra toks intensyvus, pakankamai nuošalioje vietoje – šalia miško, kur nėra pastatų, iš kurių būtų aiškiai matoma eismo įvykio vieta, o taip pat joje nėra ir pėstiesiems skirtų šaligatvių. Anot atsakovės, nors ieškovas ir nurodė, jog su automobilio VW vairuotoju nėra pažįstamas, tačiau eismo įvykio deklaraciją pasirašė nemokėdamas lietuvių kalbos, tokiu būdu visiškai pasitikėjo automobilio VW vairuotoju, kurį matė tik pirmą kartą; be to, ieškovo apsilankymo Lietuvoje tikslas nėra aiškus, kitą dieną po įvykio ieškovas išvyko iš Lietuvos.
Atsiliepimas
16. Atsakovės teigimu, eismo įvykis atitinka itin dažnai naudojamą sukčiavimo schemą draudimo byloje, kai tariamo kaltininko automobilis senas ir nedidelės vertės, todėl jo remonto kaštai sukėlus eismo įvykį nėra reikšmingi, o tariamo nukentėjusiojo automobilis yra naujas, tačiau iš ankstesnių eismo įvykių turintis pažeidimų, kuriuos ir siekiama nuslėpti bei bandoma priskirti ginčo eismo įvykiui. Atsakovė pažymi, kad ieškovas draudikui melagingai nurodė, jog jokių apgadinimų iki ginčo eismo įvykio automobilis Mitsubishi neturėjo, tačiau buvo nustatyta, kad minėtas automobilis ir anksčiau yra dalyvavęs eismo įvykiuose.
17. Taigi, atsakovės vertinimu, eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, nors automobiliai ir kontaktavo tarpusavyje, bet eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė vairuotojai, todėl negalima nustatyti, jog būtent VW Golf vairuotojo neteisėti veiksmai lėmė įvykio kilimą ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala.
Šalies argumentai
18. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobūdžiu, t. y. priekinio kairio sparno pažeidimai, stiklo skilimas ir oro pagalvių suveikimas negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio (remiantis V. M. išvada); be to, trečiojo asmens automobilio VW išvažiavimo trajektorija buvo nenatūrali, nebuvo siekta išvengti įvykio, o priešingai – jį sukelti. Pažymėjo, kad ieškovas tik šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jo automobilis ir anksčiau buvo patekęs į eismo įvykį; patvirtino, jog po ginčo eismo įvykio remontavo savo automobilį, nors ieškinyje buvo nurodęs priešingai; taigi, atstovės vertinimu, ieškovo pozicija buvo nenuosekli. Anot atstovės, visų šių įvykių metu automobilio Mitsubishi apgadinimai buvo iš esmės tokie patys/arba panašūs. Teigė, kad nors turto vertintojas vertino visus apgadinimus, tačiau tai savaime nereiškia, jog visi apgadinimai buvo susiję su ginčo eismo įvykiu. Nurodė, kad antrą kartą nagrinėjant bylą bylos medžiaga buvo papildyta, papildomai paskirta ekspertizė, išklausyti vairuotojai ir liudytojai, todėl nėra pagrindo besąlygiškai remtis Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais, pateiktais nagrinėjant bylą pirmą kartą. Teigė, kad po ginčo eismo įvykio ieškovo automobilis Rusijoje vėl pateko į eismo įvykį, patyrė iš esmės tuos pačius apgadinimus (nors byloje nėra įrodymų, jog jis buvo remontuotas po ginčo įvykio), už kuriuos ieškovas atitinkamai gavo draudimo išmoką, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovui žala jau yra atlyginta, nes už tuos pačius apgadinimus ieškovas negali gauti dviejų draudimo išmokų. Apibendrintai pažymėjo, kad neginčija paties kontakto tarp automobilių buvimo, tačiau ginčija įvykio ir nurodytų apgadinimų aplinkybes (įvykis nenatūralus, sukeltas tyčia). Atstovė papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų patyrimo, nes ieškovas nėra pasirašęs kvituose dėl lėšų perdavimo advokatui, jas galimai sumokėjo kiti asmenys, todėl nėra pagrindo jų atlyginti ieškovui.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. jis vairavo automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), ir, sukdamas į kairę, į pagrindinį kelią, esantį (duomenys neskelbtini), nepraleido iš dešinės pusės artėjančio automobilio Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini), kuris priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilį VW.
20. Teigia, kad iš karto pripažino savo kaltę, todėl kartu su ieškovu jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Aiškina, kad jo automobilis VW Golf buvo apdraustas pas atsakovę, todėl atsakovė ir turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešime nurodytu teiginiu, kad šis eismo įvykis dalyvių buvo suplanuotas; trečiasis asmuo iki eismo įvykio ieškovo nebuvo matęs.
21. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad automobilis VW buvo jo pakaitinis, naudojamas ne pastoviai, o kai tik reikėdavo, atitinkamai dėl šios priežasties jis buvo draudžiamas taip pat nepastoviai, o mėnesiams kai buvo naudojamas. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 9 d. važinėjo siekiant įkrauti akumuliatorių; ketino išvažiuoti į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), galvojo, jog spės išvažiuoti (nes nematė ieškovo automobilio), tačiau nespėjo ir išvažiavo priešais ieškovo vairuotą automobilį, dėl ko pastarasis atsitrenkė į VW Golf; jo greitis galėjo būti iki 30 km/h. Nurodė, kad po ginčo eismo įvykio vairuotojai patraukė automobilius į šalikelę; VW Golf buvo nevažiuojantis, todėl trečiasis asmuo paskambino draugui, kad jį paimtų; jiems važiuojant atgal, pamatė lėtai važiuojantį ieškovą ir pasiūlė jam vietą, kur galėtų pastatyti savo automobilį (nes dėl apgadinimų jis beveik negalėjo važiuoti); vėliau trečiojo asmens draugas nuvežė ieškovą į jo viešbutį. Paaiškino, kad anksčiau dirbo draudimo bendrovėje žalų ekspertu, todėl padėjo ieškovui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pranešti draudimo bendrovei apie įvykį; ieškovo iki eismo įvykio nepažinojo.
22. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. vasaros pradžioje važiavo (duomenys neskelbtini) (dešine puse); pamatė ketinantį į pagrindinį kelią išvažiuoti (iš aikštelės/privažiavimo prie garažų) automobilį Golf, kuris porą kartų truktelėjo ir galiausiai išvažiavo į kelią tiesiai prieš automobilį Mitsubishi bei su juo susidūrė; nurodė, jog tuo metu eismas nebuvo intensyvus. Paaiškino, kad jis tada sustojo, priėjo prie eismo įvykio dalyvių ir paklausė ar jiems nereikia pagalbos; anot liudytojo, automobilio VW vairuotojas atrodė pasimetęs, tačiau iš karto pripažino kaltę, automobilio Mitsubishi vairuotojas kalbėjo rusiškai; liudytojas pabuvo apie 5 min., paliko ieškovui savo tel. numerį ir išvažiavo. Liudytojo teigimu, automobilio Mitsubishi greitis nebuvo labai didelis, apie 50-60 km/h; iki eismo įvykio iš toli nepastebėjo, jog šis automobilis būtų apgadintas; aiškino nepažinojęs eismo įvykio dalyvių iki šio įvykio.
23. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) atsakovės bendrovėje; jis ne administruoja žalos bylų, o jam perduodamos bylos, kai kyla abejonių dėl eismo įvykio imitavimo. Aiškino, kad 2019-2020 m. buvo apie 10 panašių eismo įvykių su transporto priemonėmis iš Rusijos Federacijos; jam ginčo įvykis taip pat sukėlė įtarimų – eismo įvykis įvyko sekmadienį, vėlų vakarą, kai buvo mažas eismo intensyvumas, nuošalioje vietoje, automobilis VW senas, Mitsubishi naujas, toje vietoje buvo ir daugiau panašių eismo įvykių, neaiški automobilio VW važiavimo kryptis/tikslas; be to, liudytojas sužinojo, jog automobilis Mitsubishi prieš ginčo įvykį buvo daužtas, nors ieškovas buvo tai nuslėpęs. Anot liudytojo, jis kontaktavo su eismo įvykio dalyviais, kurie nenurodė jokio eismo įvykio liudytojo, toks atsirado tik bylos nagrinėjimo metu; ieškovas taip pat nenurodė kur gyveno Lietuvoje. Teigė, kad iš Rusijos draudimo bendrovių sužinojo, jog ir po ginčo eismo įvykio ieškovo automobilis Mitsubishi vėl buvo patekęs į avariją ir gavo draudimo išmoką, nors apgadinimai iš esmės buvo panašūs; be to, kad ieškovas iki tol dalyvavo apie 15 eismo įvykių.
24. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo įvairius tyrimus, be kita ko, susijusius su eismo įvykiais; palaikė byloje pateiktą jo išvadą. Anot liudytojo, šiuo atveju pagal preliminarius skaičiavimus ir modeliavimus, oro pagalvės negalėjo suveikti, nes buvo per mažas automobilio Mitsubishi greičio sumažėjimas – iki susidūrimo minėtas automobilis važiavo apie 36 km/h greičiu, o po eismo įvykio – apie 31 km/h, t. y. greitis sumažėjo tik apie 5 km/h ir buvo nepakankamas oro pagalvių suveikimui. Teigė, kad net jeigu oro pagalvės ir būtų suveikusios, priekinio stiklo įskilimai nebūdingi oro pagalvių suveikimui. Be to, pažymėjo, kad ant kairio sparno užfiksuoti tam tikri pažeidimai (ties sandūra su statramsčiu) negalėjo susidaryti eismo įvykio metu. Anot liudytojo, įtarimų sukėlė ir automobilio VW važiavimo trajektorija, kuri buvo neįprasta, galimai buvo siekta sukelti eismo įvykį.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo ekspertas V. L. teismo posėdžio metu palaikė byloje pateikto ekspertizės akto išvadas. Nurodė, kad automobilio Mitsubishi priekinis sparnas galėjo būti pažeistas ginčo eismo įvykio metu – dėl susidūrimo jis galėjo būti pastumtas atgal ir dėl to atsirasti tam tikri pažeidimai; be to, automobilio VW galinio statramsčio apgadinimas taip pat galėjo būti netiesioginė įvykio pasekmė; šie pažeidimai neprieštarauja susidūrimo pobūdžiui. Paaiškino, kad žino ginčo eismo įvykio vietą, dažnai ten važinėja, nes gyvena netoli; aiškino, kad aikštelėje, iš kurios išvažinėjo automobilis VW, nėra vienos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip važiuoti/išvažiuoti; taigi, anot eksperto, minėto automobilio trajektorija nebuvo neįprasta; nurodė, jog matomumas įvykio vietoje nėra geras. Pažymėjo, kad automobilio VW greitis galėjo būti apie 21,40 km/h; šiuo atveju nėra galimybės nustatyti tikslaus automobilio Mitsubishi greičio, bet jis neturėjo būti didelis (bet didesnis nei automobilio VW), tikėtina neviršijo leistino greičio. Taip pat nurodė, kad iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių skilo Mitsubishi priekinis stiklas, tačiau tai galėjo įvykti dėl suveikusių oro pagalvių; ekspertai nenustatinėjo ar oro pagalvės suveikė ginčo įvykio metu.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), aktualiu laikotarpiu priklausė ieškovui A. M., o automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) – trečiajam asmeniui T. K..
27. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 9 d. 20.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo A. M. vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.; eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje trečiasis asmuo pripažino savo kaltę dėl įvykio. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB ,,Gjensidige“ (byloje pateikti draudimo liudijimai patvirtina, kad automobilis VW buvo draustas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 22 d.; vėliau nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 22 d.).
28. Nustatyta, kad atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovai 2019 m. birželio 10 d. apžiūrėjo ieškovo automobilį Mitsubishi ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą, užfiksuoti odometro duomenys – 12334 km.
29. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į UAB „Resbalta“ dėl savo transporto priemonės transportavimo, už šią paslaugą sumokėjo 45 Eur; tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į UAB „Autorigeka“, kuri atliko rato balansavimą, važiuoklės, suvedimo patikrą; ieškovas už šią paslaugą sumokėjo 50 Eur. Be to, ieškovas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į turto vertintoją E. L., kuris tą dieną apžiūrėjo ieškovo automobilį ir 2019 m. lapkričio 4 d. surašė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L190615, kurioje nurodė, jog automobilio Mitsubishi rinkos vertė iki apgadinimo sudarė 32 870 Eur (su PVM); transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą, sudaro 11 651,58 Eur (be PVM; arba 14 098,41 Eur su PVM); už šį vertinimą ieškovas sumokėjo 170 Eur.
30. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į ADB ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos; tuo pagrindu buvo pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas, tačiau kilus įtarimui, jog šis eismo įvykis galėjo būti inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą.
31. Ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-47 nurodė, kad automobilių Mitsubishi ir VW sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sąlyginai – tam tikri automobilių apgadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidūrimo, kai apie 36 km/h greičiu judėjęs automobilis Mitsubishi priekio kaire puse slystamai kontaktavo su stovėjusio, arba lėtai (iki 5 km/h) judėjusio automobilio VW dešiniu šonu; buvusiu susidūrimu negalima pagrįsti frontalinio smūgio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo automobilyje Mitsubishi, taip pat šio automobilio priekinio kairio sparno pažeidimo, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu; – dėl susidūrimo su automobiliu Mitsubishi negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio dešinio statramsčio deformacija; – be to, konstatavo, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2019 m. birželio 9 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų, nes tam tikri esminiai abiejų automobilių pažeidimai negalėjo susidaryti dėl jų susidūrimo, taip pat rekonstruota automobilio VW padėtis susidūrimo su automobiliu Mitsubishi metu nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).
32. Nustatyta, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. S04-866949, vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, priėmė sprendimą 2019 m. birželio 9 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iš anksto susitarus; šią poziciją patvirtino ir 2020 m. balandžio 27 d. raštu.
33. Byloje ieškovas pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspert Avto“ 2020 m. liepos 29 d. parengtą specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad automobilio Mitsubishi apgadinimai atitinka ginčo eismo įvykio (tikėtina, per klaidą nurodyta 2019 m. rugsėjo 6 d. data, o ne 2019 m. birželio 9 d.), kuriame dalyvavo automobilis VW, aplinkybes.
34. Į bylą taip pat pateiktas Mitsubishi oficialaus atstovo N. N. 2019 m. spalio 4 d. raštas, kuriame nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai odometro duomenys buvo 12329,4 km.
35. Nustatyta, kad trečiasis asmuo T. K. automobilį VW pardavė 2019 m. birželio 10 d.; pardavimas užregistruotas 2019 m. birželio 11 d.; ieškovas automobilį Mitsubishi pardavė 2019 m. gruodžio 28 d.
36. Ieškovas pateikė į bylą 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų detalių aprašymą ir pinigų kvitą dėl apmokėjimo už automobilio remontą.
37. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akte (byloje 2021 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrus trasologinę – eismo įvykio ekspertizę) nurodyta, kad:
– tikėtina, kad Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Mitsubishi susidūrė su automobiliu VW;
– tikėtina, kad automobilio Mitsubishi priekinės dalies kairiojo krašto apgadinimai buvo padaryti atsitrenkus į automobilio VW dešinį šoną;
– automobilio Mitsubishi sugadinimai, t. y. sulaužytas priekinio bamperio plastikinės apdailos kairys kraštas viršutinėje dalyje, padarant horizontalius nubraižymus ir antsluoksninius tamsiai mėlynos spalvos pėdsakus, sulaužytos priekinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo krašto apdailos dalys apatinėje dalyje, nulaužtas posparnio tvirtinimas priekinėje dalyje, apibrozdintas priekinio kairio rato ratlankis, priekinio kairiojo rato traukės rutulinio šarnyro ir stebulės svirties deformacija, tikėtina buvo padaryti susidūrimo su automobiliu VW metu;
– nustatyti, ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo išorinių sugadinimų požymių, pagal pateiktus duomenis, negalima. Nustatyti kada ir dėl kokios priežasties suskilinėjo automobilio Mitsubishi priekinis stiklas dešinėje pusėje ties viduriu, negalima;
– nustatyti, ar prieš deklaruotą eismo įvykį buvo automobilio VW dešiniojo šono išorinių apgadinimų požymių pagal pateiktus duomenis, negalima;
– medžiagoje nurodomos aplinkybės apie tai, kad automobilių Mitsubishi ir VW susidūrimas įvyko dėl to, jog automobilio VW vairuotojui iš šalia kelio esančios teritorijos įvažiavus kairiu posūkiu į (duomenys neskelbtini), užtvėrė kelią jam iš dešinės artėjusiam automobiliui Mitsubishi, techniniu požiūriu neprieštarauja nustatytam susidūrimo mechanizmui;
– nustatyta automobilio VW judėjimo trajektorija iš (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato teritorijos iki padėties (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kurioje, tikėtina, esant šiam automobiliui į jo dešinį šoną atsitrenkė automobilis Mitsubishi, eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis techniniu požiūriu buvo priimtina.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos (bei kitų susijusių sumų) priteisimo
38. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis).
39. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).
40. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 dalis).
41. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis, anot atsakovės, įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, galimai iš anksto susitarus.
43. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, yra aiškiai apibrėžtos ir apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).
45. Byloje nustatyta ir iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jo metu buvo apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes abu eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebuvo nukentėjusių fizinių asmenų, dėl to eismo įvykio aplinkybes ieškovas ir trečiasis asmuo fiksavo eismo įvykio deklaracijoje. Tokia supaprastinta eismo įvykio įforminimo tvarka yra leidžiama įstatymo (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018). Joje eismo įvykio dalyviai turi kiek įmanoma tiksliau nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti.
46. Nagrinėjamu atveju atsakovei abejonių iškilo dėl eismo įvykio aplinkybių – draudikė (atsakovė), remdamasi savo pasitelkto eksperto išvadomis, teigia, kad žala galimai kilo kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad vairuotojai pateikė klaidingą informaciją apie ginčo eismo įvykį, o pats įvykis, tikėtina, įvyko iš anksto susitarus. Pažymėtina, kad atsakovė informacijos klaidingumą iš esmės sieja su tuo, jog ieškovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobūdžiu, t. y. priekinio kairio sparno pažeidimai, stiklo skilimas ir oro pagalvių suveikimas negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio; be to, kad rekonstruota VW Golf padėtis susidūrimo su automobiliu Mitsubishi metu nesuderinama (nenatūrali) su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko/tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo inscenizuotas ir pan. (DĮ 98 straipsnio 7 dalis); šios įrodinėjimo pareigos atsakovė neginčijo ir pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 3 dalis).
48. Be to, tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.
49. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, kaip minėta, iš esmės grindė savo pasitelkto eksperto (UAB „(duomenys neskelbtini“ eksperto V. M.) išvada. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės pasitelkto eksperto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvada.
50. Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 38-48 punktuose nurodytus išaiškinimus, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo ekspertizės akto išvadomis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti ginčo eismo įvykį draudžiamuoju.
51. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek jos pasitelktas ekspertas, tiek ieškovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertai pripažino, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jame buvo apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės. Atsakovė savo nesutikimą išmokėti draudimo išmoką sieja su tuo, kad ieškovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobūdžiu; be to, kad automobilio VW trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), buvo nenatūrali.
52. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
53. Visų pirma, pažymėtina, kad tiek teismo ekspertai, tiek liudytojas R. V. iš esmės patvirtino, jog šiuo atveju aikštelėje, iš kurios išvažinėjo automobilis VW, nėra vienos/įprastos/nustatytos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias (pati aikštelė) yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip išvažiuoti į pagrindinę gatvę ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgdamas į kelio nelygumus, metų laiką, kelio būklę ir pan. Viena vertus, atsakovė nurodė ir teismo ekspertas teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, kad ekspertizės akte užfiksuotos transporto priemonių padėtys gal ir nevisai atitiko jų faktines padėtis po eismo įvykio, galimai egzistuoja tam tikra paklaida; kita vertus, teismo vertinimu, ką patvirtino ir teismo ekspertas, jeigu transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo kiek dešiniau, nei nurodyta/modeliuota teismo ekspertizės akte, ši aplinkybė nepaneigia išvados dėl automobilio VW įprastos važiavimo trajektorijos.
54. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertai iš esmės patvirtino, kad ieškovo vairuoto automobilio Mitsubishi apgadinimai – priekinės dalies kairiojo krašto, buvo padaryti būtent ginčo eismo įvykio metu, susidūrus su trečiojo asmens automobiliu VW.
55. Iš esmės visi ekspertai (tiek V. M., tiek ieškovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertas) patvirtino, kad automobilio Mitsubishi priekinis kairys sparnas galėjo būti pažeistas ginčo eismo įvykio metu; jeigu ne tiesiogiai – tai netiesioginio kontakto metu, dėl susidūrimo jis galėjo būti pastumtas atgal ir dėl to atsirasti tam tikri pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą ieškovas pateikė nuotraukas, anot ieškovo, darytas jo vizito Vilniuje (nuo 2019 m. birželio 6 d. iki eismo įvykio) metu (atsakovė iš esmės šios aplinkybės ir neginčijo), iš kurių, nors ir nevisai detaliai, bet matoma, kad automobilio Mitsubishi kairys priekinis sparnas nebuvo pažeistas, t. y. nesimato aiškių, stipresnių pažeidimų. Šiuo atveju V. M. savo išvadoje ir teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad automobilio Mitsubishi kairio priekinio sparno pažeidimai (tam tikri nubraižymai, įbrėžimai), ties sandūra su kairiu statramsčiu, negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio; teismo ekspertai akte taip pat nurodė, jog negalima nustatyti ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo išorinių sugadinimų požymių (nors ir konstatavo kairiojo posparnio apgadinimus). Kita vertus, teismas pažymi, kad jeigu tam tikri nubraižymai/įbrėžimai ant priekinio kairio sparno buvo jau iki ginčo įvykio, tai nepaneigia išvados, kad šis sparnas eismo įvykio metu buvo pažeistas (nors ir netiesioginio kontakto metu) ir vis tiek turėtų būti keičiamas (ką ir nurodė bei apskaičiavo turto vertintojas E. L.); be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, ši aplinkybė nepaneigia paties įvykio fakto.
56. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės (ir V. M.) argumentais, kad ginčo eismo įvykio metu negalėjo suveikti automobilio Mitsubishi oro pagalvės. Kaip minėta, į bylą pateiktas Mitsubishi oficialaus atstovo N. N. 2019 m. spalio 4 d. raštas, kuriame nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai automobilio odometro duomenys buvo 12329,4 km; tuo tarpu 2019 m. birželio 10 d. atsakovės atstovams apžiūrint automobilį buvo užfiksuoti 12334 km odometro duomenys, t. y. oro pagalvės buvo suveikusios prieš mažiau nei 5 km. Kaip nurodė ieškovas ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu (ir byloje nėra tai paneigiančių įrodymų), ieškovas po ginčo eismo įvykio dar bandė važiuoti, norėjo grįžti į miestą, tačiau dėl apgadinimų galiausiai pastatė automobilį (nenuvažiavęs iki miesto) ir kitą dieną jau jį transportavo. Taigi, teismo vertinimu, nurodyti odometro duomenų neatitikimai galėjo atsirasti būtent dėl to, t. y. odometro duomenys, po suveikusių oro pagalvių, padidėti nurodytais beveik 5 km (ieškovui dar bandant važiuoti) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nors V. M. išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal preliminarius skaičiavimus ir modeliavimus oro pagalvės negalėjo suveikti, nes buvo per mažas automobilio Mitsubishi greičio sumažėjimas – iki susidūrimo minėtas automobilis važiavo apie 36 km/h greičiu, o po eismo įvykio – apie 31 km/h, t. y. greitis sumažėjo tik apie 5 km/h ir buvo nepakankamas oro pagalvių suveikimui, tačiau teismas pažymi, kad nurodyti skaičiavimai yra preliminarūs, be to, nevertinant konkretaus automobilio Mitsubishi Pajero Sport modelio gamintojo duomenų dėl saugos pagalvių suveikimo (ką patvirtinto ir pats V. M.).
57. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilių judėjimo greitis prieš susidūrimą ir susidūrimo metu nebuvo tinkamai išmatuotas (o tik spėjamas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
58. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog eismo įvykio metu suveikė automobilio oro pagalvės, labiausiai tikėtina, jog dėl jų suveikimo skilo ir priekinis automobilio stiklas; šią prielaidą teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino tiek V. M., tiek teismo ekspertas, t. y. kad stiklas galėjo skilti dėl iššovusių/suveikusių oro pagalvių.
59. Teismas vėlgi atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktose nuotraukose, darytose iki eismo įvykio, nesimato suveikusių oro pagalvių ir skilusio priekinio stiklo; be to, liudytojas R. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nepastebėjo, jog iki eismo įvykio automobilis Mitsubishi būtų pažeistas. Be to, kaip jau buvo nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1127-803/2021, ieškovas pateikė į bylą 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų detalių aprašymą ir pinigų kvitą dėl apmokėjimo už automobilio remontą; automobilio Mitsubishi fotonuotraukos po 2018 m. eismo įvykio, palyginus su 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų grafose nurodytais darbais, sudaro prielaidą manyti, kad automobilis buvo remontuotas po 2018 m. eismo įvykio; šias aplinkybes, kaip minėta, patvirtina ir nuotraukos, darytos Vilniuje prieš eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovo atsakymas į 18 anketos klausimą – dėl automobilio būklės iki eismo įvykio, buvusių avarijų, yra susijęs su siekiu klaidinti draudiką, ar vengimu pateikti informaciją; pažymėta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus apie eismo įvykius 2019 m. liepos 29 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., dokumentą apie 2019 m. vasario 19 d. užsakytą automobilio remontą po 2018 m. rugpjūčio 28 d. įvykio ir užmokestį už jį.
60. Teismas vertina, kad vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio deklaracijoje buvo neužpildyta 5 grafa dėl liudytojų, neatima teisės teismo procese remtis liudytojų parodymais, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios turi poveikį draudžiamojo fakto nustatymui arba spręsti, jog vairuotojai pateikė klaidingą informaciją draudikei. Be to, tai, kad trečiasis asmuo pardavė VW Golf sekančią dieną po įvykio (2019 m. birželio 10 d.) nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinį, nes ieškovas negali kontroliuoti trečiojo asmens nuosavybės valdymo teisės (CK 4.37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta, kad kitas eismo įvykio dalyvis – trečiasis asmuo, būtų gavęs kokią naudą iš šio įvykio, priešingai, jo automobilis buvo nevažiuojantis ir jo patirtos žalos niekas nekompensavo/nekompensuos.
61. Išvadą dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, be kita ko, taip pat patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko miesto gatvėje (nors ir nuošaliau nuo pagrindinių miesto gatvių), vakare, bet dar šviesiu paros metu (vasarą); byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė), kad trečiasis asmuo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą; be to, teismas, išklausęs ieškovo ir trečiojo asmens parodymus (kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai nuoseklūs) apie ginčo eismo įvykį, tikslią jo vietą, mechanizmą, priežastis (trečiajam asmeniui išvažiavus į pagrindinį kelią ir nepraleidus ieškovo automobilio) vertina, jog ginčo eismo įvykis, laibiausiai tikėtina, įvyko būtent ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių/įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio imitavimo, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl tam tikrų abejonių egzistavimo, tačiau jų niekaip nesusiedama/nepagrįsdama su įvykio imitavimu; be to, atsakovė patvirtino, jog nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo ir pan.
62. Teismo vertinimu, vien tai, kad ginčo eismo įvykio aplinkybės buvo panašios į kitus abejotinus/imituotus eismo įvykius, t. y. kad viena transporto priemonė buvo nauja (anksčiau daužta), o kita (kaltininkė) – sena, jog nukentėjęs asmuo yra užsienietis (Rusijos Federacijos pilietis), kad toje vietoje anksčiau irgi būta panašių įvykių, savaime nesudaro pagrindo paneigti šio ginčo eismo įvykio įvykimą, vairuotojų nurodytas aplinkybes ir atitinkamai konstatuoti jo imitavimą.
63. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad po ginčo eismo įvykio ieškovo automobilis Rusijoje vėl pateko į eismo įvykį; anot atsakovės, automobilis patyrė iš esmės tuos pačius apgadinimus (kaip ir ginčo įvykio metu); atsakovės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog jis buvo remontuotas po ginčo įvykio, tačiau ieškovas atitinkamai gavo draudimo išmoką, todėl ieškovui žala jau yra atlyginta, nes už tuos pačius apgadinimus ieškovas negali gauti dviejų draudimo išmokų.
64. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovas neturi teisės gauti dviejų draudimo išmokų dėl to paties eismo įvykio ir/ar dėl tų pačių apgadinimų. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas tik dėl 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos už jį išmokėjimo, todėl šiuo atveju kiti eismo įvykiai ir jų metu padaryti/nepadaryti automobilio Mitsubishi apgadinimai, įvykę jau po ginčo įvykio, nėra šios bylos dalykas ir neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui; atitinkamai šioje byloje nesprendžiama ar ginčo eismo įvykio ir 2019 m. liepos 29 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryti tie patys apgadinimai, ar ieškovas remontavo automobilį po ginčo eismo įvykio, ar pagrįstai jam buvo išmokėta draudimo išmoka už 2019 m. liepos 29 d. eismo įvykį (šios aplinkybės turėjo/turi būti vertinamos sprendžiant būtent dėl 2019 m. liepos 29 d., o ne ginčo eismo įvykio).
65. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis). Teismas, įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieškovo automobiliui padarytą žalą – 11 651,58 Eur, papildomai patirtus nuostolius dėl transporto priemonės transportavimo, dalinio remonto, vertinimo, diagnostikos – 465,93 Eur (45 Eur + 50 Eur + 170 Eur + 24,13 Eur + 176,80 Eur) (šių sumų atsakovė ir neginčijo), sprendžia, kad ieškovo prašomo priteisti dydžio draudimo išmoka ir nurodyti nuostoliai atitinka TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 11 651,58 Eur dydžio draudimo išmoka ir 465,93 Eur nuostoliai (CK 6.249, 6.987 straipsniai; TPVCAPDĮ 16, 19 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
66. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 12 117,51 Eur (11 651,58 Eur + 465,93 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
67. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
69. Ieškovas patyrė byloje 2 375,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 555 Eur (277 Eur už ieškinį ir 278 Eur už apeliacinį skundą) žyminis mokestis, 1 250 Eur (1 000 Eur + 250 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 297,54 Eur (59,04 Eur + 150,50 Eur + 88 Eur) vertimo išlaidos (kurios laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, o ne ieškovo nuostoliais) ir 272,98 Eur (545,95 Eur / 2) ekspertizės išlaidos.
70. Atsakovė patyrė byloje 711,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 136,31 Eur (27,41 Eur + 108,90 Eur) vertimo išlaidos, 302,50 Eur (181,50 Eur + 121 Eur) išlaidos už liudytojo dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 272,98 Eur (545,95 Eur / 2) ekspertizės išlaidos.
71. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
72. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 375,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
73. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų patyrimo, nes ieškovas nėra pasirašęs kvituose dėl lėšų perdavimo advokatui (jas galimai sumokėjo kiti asmenys), atitinkamai jos neturėtų būti priteisiamos, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.
74. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad advokatų kontoros išduota pažyma, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą) bei patvirtinimas apie suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą, yra tinkamas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Taigi, nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors ieškovas ir nėra pasirašęs pinigų priėmimo kvituose (iš esmės dėl objektyvių priežasčių – nereziduojant Lietuvoje), advokato patvirtinimas apie faktiškai gautas lėšas laikytinas pakankamu įrodymu, jog ieškovas šias išlaidas faktiškai patyrė.
75. Ieškovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 700 Eur (po 350 Eur) dydžio užstatą ekspertizės atlikimui; nurodyta ekspertizė kainavo 545,95 Eur, t. y. ekspertizė kainavo mažiau, nei buvo šalių sumokėtas užstatas į teismo depozitinę sąskaitą; nurodytas užstato likutis (154,05 Eur) iki šiol yra teismo depozite. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis grąžintina 154,05 Eur permokėta suma už ekspertizės atlikimą, t. y. kiekvienam po 77,02 (77,03) Eur.
76. Byloje iš viso patirta 30,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo T. K., tenkinti.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, ieškovui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 11 651,58 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 58 ct) draudimo išmokos, 465,93 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 93 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 117,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 375,52 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, valstybei 30,15 Eur (trisdešimt eurų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 77,02 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 2 ct) permokėtą užstatą už ekspertizę, sumokėtą Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36, lėšas grąžinant į Alfredo Sokolovskio sąskaitą (iš kurios buvo atliktas mokėjimas).
Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 77,03 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 3 ct) permokėtą užstatą už ekspertizę, sumokėtą atsakovės 2021 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 572319.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.