Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1127-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: e2A-1127-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22940-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“
Trečiasis asmuo: T. K.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1127-803/2021Teisminio proceso Nr.

2-68-3-22940-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 651,58 Eur draudimo išmoką, 675,47 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20:20 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.. Trečiasis asmuo pripažino tai, jog yra šio įvykio kaltininkas, pildant eismo įvykio deklaraciją šią aplinkybę ir nurodė. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo pranešta, jog atsakovė priėmė sprendimą pripažinti šį įvykį nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas pateikė klaidingą informaciją apie įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, t. y. tikėtina, kad iš anksto susitarus įvykio dalyviams. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvada MV 2019-47, kuri turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi ekspertas nurodo tik teorinius duomenis dėl automobilio saugos pagalvių suveikimo, tačiau nesivadovauja konkretaus automobilio modelio gamintojo duomenimis. Ieškovas, nesutikdamas su šia eksperto išvada, kreipėsi į Mitsubishi automobilių gamintojo oficialų atstovą Rusijos Nižnij Novgorod mieste dėl diagnostikos atlikimo ir po jos ieškovas nusprendė kreiptis į specialistą dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo, tokiu būdu 2020 m. liepos 29 d. RAB ,,Ekspert avto“ specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad automobilio Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo būti padaryti šiam automobiliui 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykus eismo įvykiui, lokalizaciją. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio Mitsubishi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktą, todėl atsakovei, kaip atsakingam asmeniui, dėl padarytos žalos atsiranda civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutinka bei prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, jog buvo informuota apie 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. K., bei automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. M. ir atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad automobilio VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę, buvo pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas. Kilus įtarimui, jog šis eismo įvykis visgi buvo inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę ,,Impulsana“ su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą bei pateikti išvadą ir ekspertas V. M., 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-47, nustatė, kad automobilių Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sąlyginai, pvz. minėtoje išvadoje yra nurodoma, jog dėl susidūrimo su automobiliu Mitsubishi negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio dešinio statramsčio deformacija. Atsakovė taip pat nurodė, kad minėta išvada patvirtino tą aplinkybę, jog eismo įvykio dalyviai klaidina draudiką dėl automobilių greičių, padėčių, kontakto kelyje vietos bei automobilių būklės iki eismo įvykio, todėl įvertinus visas žalos tyrimo aplinkybes, atsakovė nusprendė neišmokėti prašomos draudimo išmokos. Atsakovė pabrėžė, kad eismo įvykis atitinka itin dažnai naudojamą sukčiavimo schemą draudimo byloje, t. y. tariamo kaltininko automobilis senas ir nedidelės vertės, todėl jo remonto kaštai sukėlus eismo įvykį nėra reikšmingi, o tuo tarpu tariamo nukentėjusiojo automobilis yra naujas, tačiau iš ankstesnių eismo įvykių turintis pažeidimų, kuriuos ir yra siekiama nuslėpti bei bandoma priskirti ginčo eismo įvykiui. Dar daugiau, ieškovas draudikui nurodė, kad jokių apgadinimų iki ginčo eismo įvykio automobilis Mitsubishi neturėjo, tačiau atsakovės duomenimis, tokia ieškovo pozicija neatitinka tikrovės, kadangi minėtas automobilis ir anksčiau yra dalyvavęs eismo įvykiuose ir šioje civilinėje byloje yra pateiktos tai pagrindžiančios automobilio Mitsubishi nuotraukos. Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20:20 val. jis vairavo automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, t. y. į pagrindinį kelią, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepraleido iš dešinės pusės artėjančio automobilio Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini), kuris priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilį VW Golf. Trečiasis asmuo nurodė, jog atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad trečiasis asmuo pilnai pripažino savo kaltę, tai kartu su ieškovu jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, be to, automobilis VW Golf buvo apdraustas pas atsakovę, todėl atsakovė ir turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovės 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešime nurodytu teiginiu apie tai, kad šis eismo įvykis įvykio dalyvių buvo suplanuotas, kadangi ieškovo iki eismo įvykio jis nebuvo matęs. Trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. M. atsakovei ADB „Gjensidige“ 27,41 Eur vertimo išlaidų bei 181,50 Eur eksperto teismo posėdyje dalyvavimo išlaidų, priteisė iš ieškovo A. M. valstybės naudai 10,34 Eur pašto išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 9 d. 20:20 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo A. M. vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.. Už šį eismo įvykį yra atsakingas trečiasis asmuo T. K., kuris, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovo automobilio ir tokiu būdu pažeidė KET 154 punkto nuostatas. Automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę, todėl atsakovė vykdė žalos Nr.CLT1905988 administravimą, kurio metu buvo pasitelkta eksperto V. M. išvada ir vadovaujantis minėta išvada 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas atsakovės sprendimas neišmokėti draudimo išmokos, nurodant, jog minėtas eismo įvykis buvo suplanuotas iš anksto.

6. Teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo savo veiksmais akivaizdžiai trukdė atsakovei nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis bei transporto priemonei padarytos žalos dydį, kadangi trečiasis asmuo iš karto po įvykusio eismo įvykio (t. y. jau sekančią dieną) itin skubiai pardavė eismo įvykyje dalyvavusią savo transporto priemonę. Teismo nuomone, kelia pagrįstų abejonių trečiojo asmens sąžiningumu ir ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo per paskutinius metus yra turėjęs keletą autoįvykių.

7. Teismo vertinimu, taip pat ir ieškovo veiksmai trukdė atsakovei nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis bei transporto priemonei padarytos žalos dydį, kadangi ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodė aplinkybių apie tai, kur jis visgi gyveno, atvykęs į Lietuvą. Ieškovas taip pat neįrodė ir tų aplinkybių, ar ieškovo automobilis buvo suremontuotas (nesuremontuotas) iki ginčo įvykio ir koks visgi yra realus padarytos žalos dydis, kadangi šioje civilinėje byloje yra pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovo automobilis iki ginčo įvykio turėjo ir kitų eismo įvykių ir buvo apgadintas.

8. Ištyręs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojo – eksperto parodymus, teismas konstatavo, kad automobilio Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimų nėra teisinio pagrindo pripažinti priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusių su 2019 m. birželio 9 d. apie 20:20 val. (duomenys neskelbtini), įvykusiu eismo įvykiu. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai pripažino ieškovo nurodytą įvykį nedraudžiamuoju bei atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką pagal ieškovo pateiktus duomenis draudimo išmokai gauti, kadangi ieškovo transporto priemonės sugadinimas neatitinka ieškovo nurodyto įvykio sąlygų ir šias aplinkybes patvirtina į šią civilinę bylą pateikta eksperto išvada, kuriai nuginčyti ieškovas jokių įrodymų nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 1 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. ieškovas tinkamai įvykdė visus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) eismo įvykio dalyviai, t. y. ieškovas ir trečiasis asmuo, sudarė eismo įvykio deklaraciją, nes ieškovas ir trečiasis asmuo sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių bei trečiasis asmuo pripažino, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas. Eismo įvykio deklaracija buvo pateikta atsakovei. Ieškovas suteikė galimybę atsakovei apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintą automobilį Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 10 d. atsakovo įgaliotas atstovas apžiūrėjo automobilį Mitsubishi ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą, ieškovas elektroniniu paštu pateikė atsakovei atsakymus į jos elektroniniu paštu pateiktus klausimus, sudarė eismo įvykio schemą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovas, vykdydamas teismo nurodymus, pateikė į bylą informaciją apie eismo įvykius, kuriose dalyvavo automobilis Mitsubishi, ir įrodymus apie Mitsubishi remontą ir remonto išlaidas. Todėl visiškai nepagrįsta ir neparemta jokiais įrodymais teismo išvada, kad ieškovas savo veiksmais akivaizdžiai trukdė atsakovei nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis bei transporto priemonei padarytos žalos dydį;

9.2. atsakovė iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo pripažinti eismo įvykį nedraudžiamuoju nepateikė ieškovui jokių nurodymų, susijusių su eismo įvykių aplinkybėmis: t. y. nereikalavo pateikti dokumentų dėl žalos dydžio, automobilio Mitsubishi remonto ir pan.;

Atsiliepimas

9.3. atsakovė nepateikė įrodymų, jog trečiajam asmeniui buvo duotas nurodymas tam tikrą laiką saugoti transporto priemonę Golf, jos neperleisti kitam asmeniui. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokią įtaką turėjo automobilio Golf pardavimas eismo įvykio aplinkybių ar žalos dydžiui nustatymui. UAB „Impulsana“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvadoje M V 2019-47 nėra konstatuota, kad tam tikrų eismo įvykio aplinkybių negalima buvo nustatyti dėl automobilio Golf perleidimo (neišsaugojimo);

Šalies argumentai

9.4. ieškovas paaiškino, kad gyveno Lietuvoje skirtingose viešbučiuose. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodytas viešbučio pavadinimas Urbihop Hotel, kuriame gyveno ieškovas, atsakovei buvo išduotas liudijimas gauti duomenis iš šio viešbučio apie ieškovo apsistojimą šiame viešbutyje. Ieškovas apsistojimo Vilniuje vietos neslėpė, o šią informaciją atskleidė;

9.5. tokia pati eismo įvykio deklaracijos forma naudojama Europoje, tame tarpe Rusijoje (https://cartraveldocs.com/ ) ir Lietuvoje. Deklaracijos 14 laukelio dalį pildo ir pasirašo įvykį sukėlęs vairuotojas. Šiuo atveju šią dalį užpildė ir pasirašė trečiasis asmuo, pripažindamas kaltę dėl eismo įvykio, todėl ieškovui nebuvo pagrindo netikėti šiais duomenimis. Kiti deklaracijos duomenis, tai įprasti duomenys apie vairuotojus, transporto priemones, draudimo kompanijas, taip pat nubraižyta įvykio schema. Tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nebuvo pažįstami savaime neduoda pagrindo abejoti deklaracijos užpildymo teisingumu. Pažymėtina, kad po eismo įvykio prie ieškovo ir trečiojo asmens buvo priėjęs liudytojas R. V., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis paklausė ar vairuotojai turi draudimus, pasiūlė vairuotojams užpildyti eismo įvykio formą, abu vairuotojai bendravo draugiškai rusų kalba, automobilio Golf vairuotojas pripažino savo kaltę;

9.6. byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, netgi Ekspertizės akte yra konstatuota, kad susidūrimas tarp automobiliu Mitsubishi ir Golf buvo, tačiau kitomis aplinkybėmis nei tai nurodo eismo įvykio dalyviai (Ekspertizės akto p.2.9.). Išvadą, kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas, taip pat patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko judrioje gatvėje, šviesiu paros metu; byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys, kad trečiasis asmuo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą;

9.7. nėra patikimas eksperto V. M. Ekspertizės akte atliktas eismo įvykio eigos modeliavimas, todėl negalima pasitikėti ir padarytoms išvadoms dėl automobilių Mitsubishi ir Golf apgadinimų atsiradimo priežasčių. Ekspertizės aktu negalima pasitikėti ir dėl to, kad Ekspertizės akte nurodyta automobilio Golf važiavimo kryptis yra tik eksperto V. M. subjektyvioji prielaida, kuri neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Iš Ekspertizės akto matyti, jog automobilio Golf judėjimo kryptis yra reikšminga modeliuojant eismo įvykį. Kadangi ši kryptis nėra nustatyta, todėl ir dėl šios priežasties negalima pasitikėti atliktu eismo įvykio eigos modeliavimu;

9.8. nepatikima ir neatitinkanti kitiems bylos įrodymams yra Ekspertizės akto išvada, kad buvusiu automobiliu Mitsubishi ir Golf susidūrimu negalima pagrįsti frontalinio smūgio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo automobilyje Mitsubishi. Šiuo atveju Ekspertizės akte nurodytos tik teorinės automobilio saugos pagalvių suveikimo sąlygos, tačiau nesivadovauta konkretaus automobilio Mitsubishi modelio gamintojo duomenimis dėl saugos pagalvių suveikimo. Teismas turėjo vertinti kitus byloje esančius įrodymus: automobilio Mitsubishi diagnostikos duomenis, transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte užfiksuotus automobilio Mitsubishi odometro rodmenys, trečiojo asmens paaiškinimus, tačiau jų nevertino ir dėl jų nepasisakė;

9.9. teismo sprendime nekonkretizuota, kokios Rusijos eksperto išvados nesutampa su faktinėmis šios civilinės bylos aplinkybėmis. Rusijos eksperto kvalifikacija analogiška eksperto V. M. kvalifikacijai. Be to, teismas sprendime nenurodė kokiems Lietuvos Respublikos įstatymams neatitinka Rusijos eksperto išvada;

9.10. ieškovas reikalauja priteisti žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Žalos dydį ieškovas įrodė 2019 m. spalio 28 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurią sudarė kompetentingas specialistas, šioje ataskaitoje nustatyto žalos dydžio atsakovė neginčijo;

9.11. atsakovė pareikalavo iš ieškovo pateikti duomenis dėl automobilio Mitsubishi ankstesnių eismo įvykių ir jo remonto tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas pateikė į bylą dokumentus dėl automobilio dalyvavimo 2018 m. eismo įvykyje bei dokumentus, įrodančius kad automobilis Mitsubishi po 2018 m. eismo įvykio buvo suremontuotas. Todėl paneigiama yra teismo išvada, kad ieškovas sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo aplinkybes, jog ieškovo automobilis iki ginčo įvykio turėjo ir kitų eismo įvykių ir buvo apgadintas;

9.12. nepagrįsta yra teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis Mitsubishi buvo suremontuotas po ankstesnio eismo įvykio. Tai, kad automobilis Mitsubishi buvo suremontuotas patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. vasario 19 d. užsakymas-paskyra, 2019 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitas. Taip pat automobilio suremontavimo faktą patvirtina ir kiti objektyvus įrodymai: automobilio Mitsubishi fotonuotraukos po 2018 m. eismo įvykio ir automobilio fotonuotraukos įvažiuojant į Lietuvą ir jam būnant Lietuvoje;

9.13. pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo procesinę teisę teikti byloje įrodymus, t. y. apklausti teismo posėdyje ieškovo prašomą liudytoją.

Atsiliepimas

2. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo savo veiksmais trukdė atsakovei nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis bei transporto priemonei padarytos žalos dydį. Draudikui ne tik nebuvo teikiama jo prašoma informacija, bet dėl jos jis buvo ir klaidinamas. Žalos bylos Nr. CLT1905988 administravimo metu ieškovas draudikui nurodė, kad automobilis buvo visiškai tinkamas naudoti, sveikas, nedaužtas. Automobilio būklė iki įvykio yra reikšminga skaičiuojant padarytos žalos dydį, ta aplinkybė, kad automobilis buvo anksčiau daužtas, ar kad jo remonto darbai nebuvo atlikti, ar buvo atlikti ne visoje apimtyje, atitinkamai gali lemti mažesnės draudimo išmokos apskaičiavimą. Šios informacijos reikšmė neabejotinai buvo suprantama ir ieškovui, tačiau jis ją nuo draudiko slėpė ir tai darė sistemingai. Procesiniuose dokumentuose ieškovas ir toliau slėpė šią informaciją, teikdamas netgi teismui melagingus paaiškinimus. Ieškovas savo paaiškinimuose atstovui nurodė, kad automobilį Mitsubishi Pajero jis nusipirko naują, iki eismo įvykio automobilis nebuvo daužtas. Teismui įpareigojus, 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovas pateikė informaciją, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo stipriai apgadintas, automobilio remonto kaštai sudarė 1612850 rublių, t. y. automobilio remonto kaštai sudarė daugiau nei 76 procentus automobilio įsigijimo kainos, toks automobilis apskritai laikomas neremontuotinu. Tačiau ši informacija draudikui nebuvo atskleista žalos bylos administravimo metu, tvirtinant, kad automobilis jokių kitų eismo įvykio iki deklaruojamo 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio nebuvo turėjęs. Dalis automobilio apgadinimų po 2018 m. rugpjūčio eismo įvykio ir po deklaruojamo 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio yra atsikartojantys – priekinis bamperis, sparnas, žibintas ir t.t. Be to, automobilis praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po deklaruojamo 2019 m. birželio 9 d. įvykio, vėl turėjo kitą eismo įvykį 2019 m. liepos 29 d. Galiausiai automobilis 2019 m. gruodžio 28 d. buvo parduotas. Tačiau ši informacija draudikui taip pat nebuvo atskleista;

10.2. nors žalos bylos administravimo metu draudikui buvo tvirtinama, kad jokių įvykio liudininkų nebuvo, kilus teisminiam ginčui toks liudininkas netikėtai atsirado. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad liudininkas gyvena užsienyje, tad ši aplinkybė kelia papildomų abejonių dėl to, ar jis įvykio metu apskritai buvo Lietuvoje, jei taip ir jei deklaruojamą eismo įvykį jis iš tiesų matė, kodėl jo duomenys nebuvo nurodyti deklaracijoje. Šios aplinkybės negali būti aiškinamos bei vertinamos ieškovo naudai;

10.3. trečiajam asmeniui priklausęs automobilis VW Golf jau sekančią dieną po įvykio (2019-06-10) buvo parduotas, tokiu būdu nesudarant draudimo bendrovei galimybių jį apžiūrėti;

10.4. eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, nors automobiliai ir kontaktavo tarpusavyje, bet eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė vairuotojai. Esant tokiai situacijai, negalima konstatuoti, kad būtent automobilio VW Golf vairuotojo neteisėti veiksmai lėmė įvykio kilimą ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai draudėjas ar kiti asmenys nurodė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį, draudikas turi pagrįstą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad šalims slepiant nuo draudiko informaciją ar jį klaidinant, net ir nustačius, kad dalis automobilių sugadinimų sutampa, draudimo išmoka už juos negali būti mokama (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-554-392/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-657-653/2018);

10.5. ginčo situacijoje matyti sukčiavimo atvejams būdingi požymiai, t. y.: įvykis įvyko 2019-06-09 20 val. 20 min, t. y. vakare, kada eismas nėra toks intensyvus kaip dienos metu; įvykio vieta yra nuošalesnė – šalia miškas, nėra pastatų, iš kurių būtų aiškiai matoma įvykio vieta, taip pat įvykio vietoje nėra ir pėstiesiems skirtų šaligatvių, taigi žmonių judėjimas tokioje vietoje yra žymiai mažesnis (visa tai matyti ir Draudiko į bylą pateiktose įvykio vietos nuotraukose); nors ieškovas nurodo, kad su automobilio VW Golf vairuotoju nebuvo pažįstamas, tačiau eismo įvykio deklaraciją pasirašė. Toks ieškovo elgesys yra sunkiai paaiškinamas; ieškovo apsilankymo Lietuvoje tikslas nėra aiškus; automobilio VW Golf vairuotojas nurodo, kad važiavo 10 km/val greičiu, tuo tarpu ieškovas nurodo, kad VW Golf staigiai iššoko. Toks 10 km/val greičio apibūdinimas yra nesuprantamas; ieškovas jau sekančią dieną po įvykio išvyko iš Lietuvos; trečiasis asmuo jau sekančią dieną po įvykio pardavė savo automobilį; eismo įvykis atitinka itin dažnai naudojamą sukčiavimo schemą draudimo bylose, t. y. tariamo kaltininko automobilis senas, nedidelės vertės, todėl jo remonto kaštai sukėlus eismo įvykį nėra reikšmingi, tuo tarpu, tariamo nukentėjusiojo automobilis yra naujas, tačiau iš ankstesnių eismo įvykių turintis pa-žeidimų, kuriuos siekiama nuslėpti ir bandoma priskirti ginčo eismo įvykiui. Taip pat automobilių vairuotojai vengia nurodyti tikslius automobilių greičius, kad draudikui būtų apsunkintas eismo įvykio mechanizmo atkūrimas ir tuo pačiu jo sugretinimas su eismo įvykio dalyvių deklaruojamomis aplinkybėmis;

13.1. žalos bylos administravimo metu draudikas kreipėsi į ekspertą V. M., kurio išvada patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai klaidino draudiką dėl automobilių greičių, padėčių, kontakto kelyje vietos, automobilių būklės iki eismo įvykio. Pagrindo abejoti šia išvada nėra, kadangi tyrimą atliko kompetentingas asmuo – teismo ekspertas, kurio išsilavinimą bei kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti į bylą. Tyrimas atliktas apžiūrėjus deklaruojamo įvykio vietą. Ekspertas buvo apklausiamas teismo posėdyje ir atsakė į visus tiek teismo, tiek šalių klausimus. Apeliaciniame skunde yra dėstomos tik ieškovo abejonės bei prielaidos dėl tariamo eksperto pateiktų išvadų nepagrįstumo. Ieškovas galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę, prašyti apklausti ieškovo samdytą ekspertą, siekiant paneigti V. M. išvadas, tačiau tokių prašymų byloje nereiškė. Todėl vien subjektyvūs ieškovo vertinimai nekeičia eksperto išvados Nr. MV 2019-47 įrodomosios reikšmės ir nesudaro pagrindo ja abejoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

2. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog byloje būtina apklausti liudytoją R. V.. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo procesinę teisę teikti byloje įrodymus, t. y. apklausti teismo posėdyje ieškovo prašomą liudytoją. Ieškovas prašymą dėl liudytojo R. V. apklausos pateikė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje) bei teismo posėdžio metu. Teismas kvietė liudytoją R. V. į teismo posėdį, tačiau dėl Covid 19 pandemijos liudytojas negalėjo atvykti į teismo posėdį ir pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių teismas nevertino. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė teismui prašymą apklausti liudytoją nuotoliniu būdu per ZOOM programą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

3. Atsakovė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir ieškovo prašymą dėl liudytojo apklausos atmesti. Nurodo, kad liudytojas R. V. nebuvo nurodytas deklaracijoje, trečiasis asmuo patvirtino raštu, kad įvykio liudininkų nebuvo, R. V. gyvena ne Lietuvoje. Atsakovės nuomone, kyla pagrįstų abejonių, dėl tokio asmens galimos suteikti informacijos teisingumo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo sudarytos visos galimybės užtikrinti liudytojo dalyvavimą bent viename iš trijų byloje vykusių teismo posėdžių, tačiau ieškovas to nepadarė.

4. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad pagrindo skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje nenustatyta, todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko atsisakymo mokėti privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką , jam nutarus, kad eismo įvykis buvo suplanuotas iš anksto.

7. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 9 d. 20:20 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo A. M. vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.. Automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas pripažino savo kaltę dėl įvykio. VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta bendrovėje ADB ,,Gjensidige“.

8. A. M., būdamas automobilio Mitsubishi Pajero Sport savininku, kreipėsi į ADB ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos. Gavus prašymą, buvo pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas. Kilus įtarimui, jog šis eismo įvykis buvo inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB ,,Impulsana“ su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą. Ekspertas V. M., 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-47 nustatė, kad automobilių Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sąlyginai, Bendrovė remdamasi eksperto V. M. išvada atmetė ieškovo reikalavimą sumokėti 11 651,58 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Teismas taip pat nurodė, kad eismo įvykio dalyviai klaidino draudiką. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra keliantis pasitikėjimą subjektas, nes: a) nemokėdamas lietuvių kalbos pasirašė eismo įvykio deklaraciją, b) nenurodė jokių pažįstamų Lietuvoje, c) ieškovo apsilankymo Lietuvoje tikslas nėra aiškus.

10. Apeliantas A. M., nesutikdamas su teismo išvada dėl jo nepatikimumo, nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo T. K. sudarė eismo įvykio deklaraciją (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (tomas I, b.1.7, ieškinio priedas Nr.2). Pabrėžė, kad tokia pati eismo įvykio deklaracijos forma naudojama Europoje, tame tarpe, Rusijoje (https://cartraveldocs.com/) ir Lietuvoje. Deklaracijos 14 laukelio dalį pildo ir pasirašo įvykį sukėlęs vairuotojas. Šiuo atveju šią dalį užpildė ir pasirašė trečiasis asmuo, pripažindamas kaltę dėl eismo įvykio. Apeliantas taip pat paaiškino, kad savo ranka užpildė deklaracijos B dalį, o trečiasis asmuo – A dalį, ir pasirašė deklaracijos 14 laukelyje kaip eismo įvykio kaltininkas (tomas I, b.1.7, ieškinio priedas Nr.2), todėl jis neturėjo pagrindo abejoti dėl deklaracijos duomenų teisingo pildymo.

11. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo vertinimas dėl ieškovo patikimumo nėra tinkamai argumentuotas. Byloje įrodyta, kad eismo įvykis buvo, nors automobilių VW ir MITSUBISHI susidūrimas įvyko kitomis aplinkybėmis, (Ekspertizės akto 2.9 p.). Nubraižyta eismo įvykio schema yra vaizdinis duomuo, kuriam perskaityti nereikia lietuvių kalbos žinojimo. Schemoje iš esmės yra apibrėžiamos visos eismo įvykiui reikšmingos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio prie ieškovo ir trečiojo asmens buvo priėjęs liudytojas R. V., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis paklausė ar vairuotojai turi draudimus, pasiūlė vairuotojams užpildyti eismo įvykio formą. Apeliantas nurodė, kad abu vairuotojai bendravo draugiškai rusų kalba, automobilio GOLF vairuotojas pripažino savo kaltę (tomas I, b.1.83). Taigi eismo įvykio vietoje buvo pildoma Europos šalyse naudojama deklaracijos forma, ieškovas ir trečiasis asmuo bendravo abiem suprantama rusų kalba.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32, 34 punktai).

13. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019, 21 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje ekspertas – technikos mokslų daktaras V. M. pateikė išvadas, kuriose nurodė: 1. Automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: 1.1. tam tikri automobilių sugadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidūrimo (detalizavimas – 2.4 p.), kai apie 36 km/h greičiu judėjęs automobilis MITSUBISHI priekio kaire puse slystamai kontaktavo su stovėjusio, arba lėtai (iki 5 km/h) judėjusio automobilio VW dešiniu šonu, automobiliams susidūrus tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota raudonu (VW) ir mėlynu (MITSUBISHI) siluetais 9 pav. 1.2 buvusiu automobiliu VW ir MITSUBISHI susidūrimu negalima pagrįsti frontalinio smūgio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo automobilyje MITSUBISHI, taipogi šio automobilio priekinio kairio sparno pažeidimo, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu. 1.3 dėl susidūrimo su automobiliu MITSUBISHI negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio dešinio statramsčio deformacija. 2. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2019-06-09 deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų, nes: 2.1. tam tikri esminiai abejų automobilių pažeidimai negalėjo susidaryti dėl jų susidūrimo; 2.2. rekonstruota automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (raudonas siluetas 9 pav.) susidūrimo su automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į Mokslininkų g.

15. Teisėjų kolegija pastebi, kad ekspertas įvertino VW Golf sugadinimus tik remiantis eismo įvykio deklaracija, nuotraukomis. Automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), iš karto po įvykusio eismo įvykio buvo parduotas. Eismo įvykis buvo modeliuojamas faktiškai nemačius transporto priemonių iš karto po eismo įvykio.

16. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021 kasacinis teismas sprendė dėl draudiko pareigos išsiaiškinti draudžiamojo įvykio aplinkybes, prieš priimant sprendimą (ne)išmokėti draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad: <...> draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Konstatuotina, kad prieš priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudikas turi ištirti, išsiaiškinti aplinkybes, kurios patvirtintų draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimą už draudėjo ar apdraustojo veiksmus (veikimą ar neveikimą), atliktus draudimo sutarties galiojimo metu. Atsakingas ir rūpestingas draudikas, išsiaiškinęs ir (arba) sutelkęs pastangas išaiškinti, ištirti ir įvertinti aplinkybes draudžiamajam įvykiui patvirtinti arba paneigti, ir pakankamų įrodymų duomenų pagrindu nustatęs draudžiamąjį įvykį bei sumokėjęs draudimo išmoką, vėliau turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš ją priėmusio nukentėjusio trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir pagal jo kreipimąsi draudimo išmoka buvo sumokėta, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota, neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių.

17. Byloje ieškovas pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspert Avto“ 2020 m. liepos 29 d. parengtą specialisto išvadą. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas vadovautis atsakovės pateikto eksperto V. M. išvada, nurodė, kad šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių oficialių rašytinių įrodymų dėl šią išvadą pateikusio bei pasirašiusio asmens kvalifikacijos ir kompetencijos apimties.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes „Ekspert Avto“ 2020 m. liepos 29 d. rengtame dokumente nurodyta, kad parengti išvadą buvo pavesta ekspertui technikui B. D. V., turinčiam aukštojo profesinio mokymo valstybinės biudžetinės švietimo įstaigos Nižnij Novgorodo valstybinio inžinerinės ekonomikos instituto 2014-07-06 išduotą aukštojo profesinio išsilavinimo diplomą Nr. 115224 0312722, suteikiantį inžinieriaus kvalifikaciją pagal specialybę „Žemės ūkio elektrifikavimas ir automatizavimas“, 2018-06-31 privačios įstaigos Papildomo profesinio rengimo švietimo organizacijos Tarptautinės ekspertizės ir vertinimo akademijos išduotą profesinės kvalifikacijos tobulinimo pagal programą „Nepriklausoma transporto priemonių techninė ekspertizė“ diplomą Nr. 642407799290, suteikiantį eksperto techniko kvalifikaciją, privačios įstaigos Papildomo profesinio rengimo švietimo organizacijos Tarptautinės ekspertizės ir vertinimo akademijos 2017-09-30 išduotą profesinės kvalifikacijos tobulinimo pagal profesinės kvalifikacijos tobulinimo programą „Trasologijos ekspertizė“ diplomą Nr. 642406098613, suteikiantį eksperto trasologo kvalifikaciją.

19. Taigi byloje yra situacija: 1) kai ieškovas remiasi ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspert Avto“ išvadomis, kurias parengęs ekspertas turi techninį išsilavinimą ir kurio kompetencija atlikti trasologios ekspertizę nėra paneigta, 2) kai atsakovė remiasi eksperto V. M. išvadomis, ir šis ekspertas nurodė, kad tam tikri automobilių sugadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidūrimo. Be kita ko, ekspertas V. M., įvertinęs eismo įvykio aplinkybes, nepadarė aiškios išvados, kad šis eismo įvykis įvykio dalyvių buvo suplanuotas. Vadinasi, byloje turėjo būti skirta teismo ekspertizė, kuri paaiškintų ir / arba pašalintų techninio pobūdžio šalių pateiktų dokumentų trūkumus. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo įvertinti eismo įvykį mačiusio R. V. paaiškinimas (tomas I, b.l.81-83). Juose nurodyta, kad „2019 metų birželio pradžioje savo automobiliu važiavau (maždaug 40-50 km/h greičiu) Mokslininkų gatve, link Geležinio vilko gatvės. Buvo gan šviesus vakaras ir matomumas buvo geras. Pastebėjau, kad priešais mane šalutiniame kelyje (dešinėje pusėje) stovėjo a/m Golf, kuris akimirksniu truktelėjo į pagrindinį kelią ir sustojo. Tuo metu aš pristabdžiau ir sekundžių bėgyje a/m Golf vėl trūktelėjo ir staigiai išvažiavo į pagrindinį kelią, kuriuo priešinga kryptimi važiavo a/m Mitsubishi, įvyko susidūrimas. A/m Golf trenkėsi dešinės pusės šonine dalimi į a/m Mitsubishi vairuotojo pusės priekinę dalį. Tuo metu aš sustojau kelkraštyje ir priėjau prie auto įvykio vairuotojų. A/m Golf vairuotojas buvo gan pasimetęs ir išsigandęs, sakė, kad pats nesuprato, kaip tai galėjo atsitikti. Aš paklausiau, ar abu vairuotojai turi draudimus ir pasiūliau jiems užpildyti eismo įvykio formas. A/m Mitsubishi vairuotojas kalbėjo rusų kalba ir jo automobilis buvo rusiškais numeriais. Abu vairuotojai bendravo draugiškai ir a/m Golf vairuotojas pripažino savo kaltę. Mano pagalbos jiems ne prireikė ir aš palikau savo tel. numerį, kaip liudininko. Su a/m Mitsubishi ir a/m Golf vairuotojais anksčiau pažįstamas nebuvau“.

20. Ekspertas V. M. išvadoje nurodęs, kad susidūrimas įvyko kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodo 2019-06-09 deklaruoto eismo įvykio dalyviai (2.9 punktas), nevertino eismo įvykį mačiusio R. V. paaiškinimų. Teisėjų kolegija neturi techninių žinių, todėl nustačiusi išvados trūkumus dėl ne visų įvertintų aplinkybių, negali atlikti faktinio santykio teisinės kvalifikacijos, tai yra nustatyti, ar deklaruojamo eismo įvykio dalyviai klaidino draudiką dėl automobilių greičių, padėčių, kontakto kelyje vietos. Pažymėtina, kad R. V. paaiškinimai yra gana detalūs, iš jų galima nustatyti eismo sąlygas, patikrinti „VW Golf“ judėjimo trajektoriją pagal eismo įvykio deklaraciją.

21. V. M., kuris buvo apklaustas teismo posėdžio metu, buvo linkęs kritiškai vertinti ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspert Avto“ išvadas, bet jis nenurodė, kad išvados parengimui yra pasirinkti netinkami metodai. Teismo posėdžio metu teikdamas parodymus kaip tos srities specialistas V. M. pažymėjo, kad su įvykusiu eismo įvykiu niekaip negalima susieti automobilio Mitsubishi Pajero Sport oro pagalvių išsiskleidimo ir automobilio užpakalinio dešinio statramsčio deformacijos, kadangi tokiems padariniams atsirasti automobilis Mitsubishi Pajero Sport iki įvykstant autoįvykiui turėjo judėti didesniu greičiu, negu judėjo iš tikrųjų, o automobilio Mitsubishi Pajero Sport judėjimo greitis realybėje iš tikrųjų buvo bent du kartus mažesnis, negu greitis, kuriam esant bei įvykstant autoįvykiui, turi išsiskleisti oro pagalvės ar įlinkti automobilio galinis sparnas.

22. Apeliantas nurodė, kad Ekspertizės akte nurodytos tik teorinės automobilio saugos pagalvių suveikimo sąlygos (Ekspertizės akto 17 psl. p.2.8), tačiau nesivadovauta konkretaus automobilio Mitsubishi Pajero Sport modelio gamintojo duomenimis dėl saugos pagalvių suveikimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu ekspertas V. M. patvirtino, kad nevertino šio konkretaus automobilio modelio saugos pagalvių suveikimo techninių parametrų. Vadinasi, V. M. 1 išvados antra pastraipa nėra tinkamai pagrįsta. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant dėl šios Ekspertizės akto dalies (dėl saugos pagalvių suveikimo) patikimumo, teismas turėjo vertinti kitus byloje esančius įrodymus: automobilio Mitsubishi Pajero Sport diagnostikos duomenis, Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte užfiksuotus automobilio Mitsubishi Pajero Sport odometro rodmenis, trečiojo asmens paaiškinimus, tačiau jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilyje Mitsubishi suskilo priekinis stiklas (tomas I, b.1.7, ieškinio priedai Nr.3, 12). Apklaustas teisme ekspertas V. M. į klausimą dėl kokių priežasčių galėjo suskilti automobilio Mitsubishi priekinis stiklas, nors tiesioginio stiklo kontakto su automobilio VW Golf paviršiais nebuvo, atsakė, jog tai galėjo atsitikti dėl saugos pagalvių išsiskleidimo. Šis eksperto paaiškinimas taip pat patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilyje Mitsubishi Pajero Sport buvo saugos pagalvės.

23. Ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad automobilių VW Golf ir Mitsubishi Pajero Sport susidūrimu negalima pagrįsti automobilio Mitsubishi Pajero Sport priekinio kairio sparno pažeidimo, ties sandūra su priekiniu kairiu statramsčiu (Ekspertizės akto 1 išvada). Ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspert Avto“ išvadoje nurodyta, kad automobilio Mitsubishi Pajero Sport apgadinimų lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo būti padaryti šiam automobiliui 2019-09-06 įvykus eismo įvykiui, lokalizaciją (tomas I, b.1.7, ieškinio priedas Nr.18). Pirmosios instancijos teismas šią išvadą vertino kritiškai, kadangi, teismo vertinimu, joje pateikiamos išvados iš esmės nesutampa su faktinėmis šios civilinės bylos aplinkybėmis. Teismo sprendime nekonkretizuota kokios eksperto išvados nesutampa su faktinėmis šios civilinės bylos aplinkybėmis. Pastebėtina, kad teismas pasirinko vadovautis V. M. išvadomis, nes jis galėjo nuvykti ir įvertinti įvykio vietą. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vertinant automobilio sugadinimas, toks kriterijus kaip įvykio vietos apžiūra, kai ji daroma ne įvykio metu, nėra labiau pagrindžianti išvadas (CPK 185 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad po eismo įvykio automobilyje Mitsubishi Pajero Sport užfiksuoti ir daugelis kitų Ekspertizės akte neaptartų sugadinimų, tai yra neįvertinti tokie dokumentai kaip: 2019-06-10 Transporto priemonės techninės apžiūros–defektų aktas (ieškinio priedas Nr.3), 2019-10-28 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (ieškinio priedas Nr.12). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje buvo nustatyti neatitikimai tarp eismo įvykio schemos (Ekspertizės akto 16 psl.) ir eismo įvykio metu padarytų nuotraukų. Eismo įvykio dalyviai gali objektyviai nemokėti nubraižyti schemos. Bet neatitikimai nebuvo tinkamai įvertinti V. M.. Ekspertizės akto 8 pav. yra nubraižytos automobilių padėtys po eismo įvykio. Tokia schema nesutampa su fotonuotraukomis, padarytomis iškart po eismo įvykio (Ekspertizės akto 1 nuotrauka, 5 psl. 1 ir 2 pav.). Ekspertas V. M. paaiškino, kad tokią automobilių padėtį po eismo įvykio jis nustatė iš fotonuotraukos (Ekspertizės akto 4 psl. 1 nuotrauka), jo paties eismo įvykio vietoje darytos nuotraukos (Ekspertizės akto 14 psl. 18 nuotrauka) ir atliktų eismo įvykio vietoje matavimų. Apeliantas pabrėžė, kad apklaustas teisme ekspertas negalėjo patvirtinti, kad vaizdas 1 nuotraukoje ir 18 nuotraukoje yra visiškai identiškai, t. y. kad buvo fotografuota tuo pačiu atstumu ir tuo pačiu kampu. Todėl negalima pasitikėti eksperto išvada dėl automobilių padėčių po eismo įvykio (Ekspertizės akto 16 psl. 8 pav.). Įvertinęs šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra patikimas Ekspertizės akte atliktas eismo įvykio eigos modeliavimas (Ekspertizės akto 16, 17 psl. p.2.7), nes nėra sutampantys duomenys dėl automobilių padėties, todėl tampa nepatikimos ir išvados dėl automobilio Mitsubishi Pajero Sport apgadinimų atsiradimo priežasčių.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas taip pat neįrodė ir tų aplinkybių, ar ieškovo automobilis visgi buvo suremontuotas (nesuremontuotas) iki ginčo įvykio ir koksai visgi yra realus padarytos žalos dydis. Apeliantas ginčija šią išvadą, nurodydamas, kad jis buvo sąžiningas ir pateikė įrodymus, kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport po 2018 m. eismo įvykio buvo suremontuotas.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė į bylą 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų detalių aprašymą ir pinigų kvitą dėl apmokėjimo už automobilio remontą (tomas I b.l., 113-117). Automobilio Mitsubishi Pajero Sport“ fotonuotraukos po 2018 m. eismo įvykio, palyginus su 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų grafose nurodytais darbais sudaro prielaidą manyti, kad automobilis buvo remontuotas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nebuvo faktinio pagrindo spręsti dėl automobilio nesuremontavimo fakto iki įvykio.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad žalos bylos Nr. CLT1905988 administravimo metu ieškovo buvo paprašyta atsakyti į draudiko klausimus (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4). Aštuonioliktas anketos klausimas buvo – „Ar anksčiau automobilis MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patekęs į avariją, jei taip, kada, kur ir kokių buvo pažeidimų?“. Draudikui buvo pateiktas Ieškovo atsakymas: „Automobilis buvo visiškai tinkamas naudoti, sveikas, nedaužtas!!“.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus dėl Mitsubishi Pajero Sport remonto, negali sutikti su atsakovės vertinimu, kad ieškovo atsakymas į 18 anketos klausimą yra susijęs su siekiu klaidinti draudiką. Sutiktina su atsakove, kad draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmokos už automobilio apgadinimus, atsiradusius iki draudžiamojo įvykio. Byloje ir nebuvo to prašoma, o ieškovui pateikus įrodymus dėl automobilio remonto iki įvykio, atsakovė turėjo pagrįsti atsisakymą mokėti draudimo išmoką dėl 2019 m. birželio 9 d. 20:20 val. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio. Byloje nustatyta, kad V. M. eismo įvykio modeliavimas nėra tikslus, eksperto parengtose išvadose nebuvo atliktas vertinimas dėl 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto išlaidų išklotinės ir dėl apmokėjimo už automobilio remontą (tomas I b.l., 113-117). Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su 2020 m. gruodžio 2 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikė duomenis apie eismo įvykius 2019 m. liepos 29 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. (tomas I, b.l.121,122), dokumentą apie 2019 m. vasario 19 d. užsakytą automobilio remontą po 2018 m. rugpjūčio 28 d. įvykio ir užmokestį už jį. Tokiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nepagrįstai teigia, kad buvo vengiama pateikti informaciją apie jų metu automobiliui padarytų apgadinimų apimtį bei remonto kaštus.

29. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dalis automobilio apgadinimų po 2018 m. rugpjūčio eismo įvykio ir po deklaruojamo 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio yra atsikartojantys – priekinis bamperis, sparnas, žibintas ir t. t. Taigi atsakovė pripažįsta, kad tam tikri automobilio apgadinimai yra siejami su 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykiu. Mitsubishi Pajero Sport 2019 m. gruodžio 28 d. buvo parduotas. Vadinasi, atsakovė turėjo pakankamai laiko tinkamai įvertinti automobilio sugadinimus, pareikalavusi pristatyti Mitsubishi Pajero Sport techniniam vertinimui. V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. parengtoje išvadoje buvo nurodyta, kad „važiuojamojoje dalyje stovi automobilis VW, už jo kelkraštyje – automobilis MITSUBISHI. Arti sustojusio automobilio MITSUBISHI ant gatvės važiuojamosios dalies, ties jos kraštu, yra stiklo šukių koncentracija (1-2 pav. pažymėta geltona brūkšnine linija). Greta šios šukių koncentracijos gatvės važiuojamojoje dalyje (arti jos vidurio) įžiūrimi du tamsūs pėdsakai (2 pav. pažymėti raudona brūkšnine linija), orientuoti įstrižai važiuojamosios dalies kraštui ir orientuoti link sustojusio po eismo įvykio automobilio VW, todėl tikėtina, kad šie pėdsakai susidarė šio automobilio atbloškimo metu, jam susidūrus su automobiliu MITSUBISHI“. Vadinasi, nustačius faktinę aplinkybę dėl susidūrimo atsakovė, kaip tos srities profesionalė, turėjo ištirti ir įvertinti aplinkybes dėl sugadinimų, turinčių poveikį teisingam draudimo išmokos apskaičiavimui.

30. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad aplinkybė, jog buvo neužpildyta deklaracijoje 5 grafa (Liudininkai: vardai, pavardės, adresai, tel. Nr.), neatima teisės teismo procese remtis liudytojų parodymais, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios turi poveikį draudžiamojo fakto nustatymui. Ieškovas ne tik nurodė liudytojo duomenis, bet ir pateikė jo paaiškinimus, kurių įforminimas atitinka Civilinio proceso kodekse nustatytas taisykles. Nėra nustatyta, jog deklaracijoje 5 grafa neužpildyta sąmoningai, tyčia, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem taisyklės. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio metu T. K. paaiškinimus, nustatė, kad tai jis pildė deklaraciją ir dėl susijaudinimo (pvz., nurodė, kad visur buvo stiklo ir pan.) užmiršo įrašyti apie liudytoją. Taigi dėl deklaracijos netinkamo užpildymo nėra ieškovo kaltės.

31. Tai, kad trečiasis asmuo pardavė VW Golf sekančią dieną po įvykio (2019 m. birželio 10 d.) nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinį, nes ieškovas negali kontroliuoti T. K. nuosavybės valdymo teisės (CK 4.37 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad automobilio apžiūra yra reikšminga tiek siekiant įvertinti automobilio patirtus apgadinimus, tiek juos sugretinti su kito eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio apgadinimais, tiek įsitikinti dėl eismo įvykio aplinkybių, prireikus atlikti eismo įvykio schemos modeliavimą, tačiau aplinkybė dėl T. K. parduoto automobilio negali apriboti ieškovo teisės gauti draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu T. K. paaiškino, kad su automobiliu VW Golf nėra dalyvavęs eismo įvykyje. Tai nebuvo techniškai tvarkinga transporto priemonė, nes variklis veikdavo su trikdžiais.

32. Atsakovė prašo taikyti pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 išaiškinimą. Šios kasacinio teismo nutarties 37 punkte yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ekspertinę pažymą bei teismo eksperto išvadą, ir iš jų viseto padarydamas išvadas, nustatė, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje ekspertas V. M. nepadarė išvados, kad nėra T. K. kaltės dėl eismo įvykio, todėl remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 išaiškinimu nėra faktinio pagrindo.

33. Atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalis). Atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021, 29 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje draudikas nenurodė, kad ieškovas nepateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, nesudarė galimybės ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, po eismo įvykio nesudarė galimybės apžiūrėti sugadintos transporto priemonės. Dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką kilo ginčas. Ieškovas pateikė savo užsakymu atliktą žalos vertinimą.

35. Tiek eksperto V. M., tiek eksperto techniko B. D. V. transporto priemonių susidūrimo mechanizmo vertinimas buvo atliktas iš ieškovo padarytų nuotraukų po eismo įvykio, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų užpildytos deklaracijos. Eksperto techniko B. D. V. išvadoje nurodyta, kad galima daryti išvadą, jog automobilio Volkswagen Golf, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, atsiradę jam susidūrus su automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti lokalizuoti transporto priemonės kėbulo dešiniajame šone. Eksperto V. M. išvadoje taip pat ši aplinkybė nurodyta. Eksperto techniko B. D. V. išvadoje nurodyta, kad iš turimos medžiagos neįmanoma tiksliai nustatyti kiekvienos transporto priemonės judėjimo trajektorijos. Ekspertas V. M. pripažino, kad ne visiškai tiksliai sumodeliavo eismo įvykio metu įvykusį automobilių susidūrimą.

36. Eksperto techniko B. D. V. išvadoje nurodyta, kad užfiksuoti automobilio Mitsubishi Pajero Sport, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo būti padaryti šiam automobiliui 2019-09-06 įvykus eismo įvykiui, lokalizaciją. Materialinė žala padaryta priekinės dalies kairiajame kampe esančių detalių paviršiams. Metalo ištempimo kryptis, metalo įdubimų ir susiraukšlėjimų susidarymo, plastikinių detalių lūžimo kryptis ir detalių pasislinkimai iš konstrukcijos vietų, taip pat judėjimo iš priekio atgal išilginės ašies atžvilgiu kryptis leidžia daryti išvadą, jog apgadinimai, lokalizuoti automobilio Mitsubishi Pajero Sport, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairiajame kampe, yra susiję su bendru jų atsiradimo mechanizmu, t. y. jie yra padaryti veikiant išorinei jėgai į automobilio, kuris viršijo automobilio, nukreipto iš priekio atgal automobilio išilginės ašies atžvilgiu, deformuotų ir sudaužytų detalių atsparumo ribą, priekinės dalies kairįjį kampą. Pėdsaką formuojantis objektas įsiskverbė kryptimi, einančia iš priekio atgal. Apibendrinant tyrimo rezultatus, anot B. D. V., galima kategoriškai teigti, jog kontakto pėdsakų ant automobilio Mitsubishi Pajero Sport, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo priekinės dalies kairiojo kampo elementų paviršiaus susidarymo mechanizmas ir automobilio Volkswagen Golf, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo dešiniojo šono elementų paviršiaus transformacijų atsiradimo mechanizmas atitinka tiriamų transporto priemonių tarpusavio sąlyčio aplinkybes. Eksperto V. M. išvadoje nėra kategoriškų išvadų, o ir nepaneigta eismo įvykio faktinė aplinkybė.

37. Taigi byloje vieno eksperto, kuris veikė ieškovo užsakymu, išvados yra naudingos išskirtinai ieškovui, o kito, kurį užsakė atsakovė, – atsakovei. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims skirti teismo ekspertizės, o faktinių aplinkybių vertinimą, įskaitant eksperto techniko B. D. V. išvadas, parėmė eksperto V. M. paaiškinimais. Taigi teismas byloje iš esmės nepasisakė dėl eksperto techniko B. D. V. išvadų. Dėl nepakankamų byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas apsiribojo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių B. D. V., kvalifikaciją ir kompetenciją, nors šie dokumentai yra pridėti kartu su išvada. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, kad automobilio Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimų nėra teisinio pagrindo pripažinti priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusių su 2019 m. birželio 9 d. apie 20:20 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusiu eismo įvykiu, neatitinka ir eksperto V. M. išvadų. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas turėjo į bylą pateiktą ieškovo eksperto dėl eismo įvykio aplinkybių užfiksavimą, tačiau jį tiesiog paneigė, detaliau nevertindamas abiejų išvadų, nepateikdamas veikos kvalifikavimo pagal byloje esančius duomenis (pvz. liudytojo R. V. rašytinio paaiškinimo). Apeliacinės instancijos teismui nėra galimybių atlikti ieškovo veikos kvalifikavimą ir nustatyti tikslių automobilio detalių sugadinimų, nes byloje buvo neatskleista jos esmė, o tai yra ieškinio faktinis pagrindas, kurio vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teismo.

39. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.).

40. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo pasisakyta dėl ieškovo pateiktos eksperto išvados, o ieškovo ir atsakovės pateiktų išvados išvadų patikimumas turėjo būti patikrintas nepriklausomo teismo eksperto ir tik atsisakius pateikti išvados trūkumus šalinančius įrodymus, būtų galima spręsti dėl bylos baigties.

41. Byloje pagal šalių argumentus apeliacinėje instancijoje nėra galimybės pasisakyti dėl ieškovo kaltės kaip teisinės atsakomybės kilimo pagrindo, siekiant nustatyti, ar ieškovo transporto priemonės sugadinimas atitinka ieškovo nurodyto įvykio sąlygas, o tai, be kita ko, reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, apribojant teisę į apeliaciją. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apelianto (ieškovo) A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė