- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-554-392/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25337-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- R. K., UAB „Šiaulių banko lizingas“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. K. ir UAB „Šiaulių banko lizingas“, taip pat atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovų R. K. ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. K. (UAB Ryders“ teisų perėmėjas) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai 16 608,26 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas ir D. K. 2014-02-13 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-8-288936, kuria lizingo bendrovė įsigijo naudotą lengvąjį automobilį Audi A5, kurį nuomos (lizingo) sutarties pagrindu perdavė UAB „Ryders“. 2014-02-14 minėtas automobilis Audi A5 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškuoju draudimu nuo 2014-02-14 iki 2015-02-13, naudos gavėjas - UAB „Šiaulių banko lizingas“. 2014-03-03 įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažinta Audi A5 vairuotoja. Tą pačią dieną, UAB „Ryders“ pateikė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką savanoriško draudimo pagrindu. Atsakovas, atlikęs apgadinto automobilio Audi A5 apžiūrą, nustatė remonto kaštus - 18 727,01 Lt. UAB „Ryders“ nesutikdamas su tokiu vertinimu, kreipėsi į turto vertintoją UAB „Marleksa“ ir vertintojas G. V. transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 14-403-07 automobilio Audi A5 remonto kaštus nurodė - 57 345 Lt. UAB „Ryders“ kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas 2014-06-25 raštu pranešė apie sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ir kreipimąsi į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl UAB „Ryders kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atlikus papildomą apžiūrą, išsamiai išnagrinėjus pateiktus paaiškinimus bei eismo įvykio aplinkybes, įvertinus jas techniniu požiūriu bei surašius ekspertinę pažymą buvo konstatuotas faktas, kad įvykis negalėjo įvykti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, todėl draudikas nusprendė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (taisyklių 8.1.17. p.) ir kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovas nesutiko su UAB „Ryders“ atliktu turto vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ 9 272,29 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui R. K. 683,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2014-02-13 UAB „Šiaulių banko lizingas ir D. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-8-288936, kurios pagrindu lizingo bendrovė įsigijo naudotą lengvąjį automobilį Audi A5, kurį perdavė UAB „Ryders“. UAB „Ryders“ su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2014-02-14 iki 2015-02-13, naudos gavėju nurodant UAB „Šiaulių banko lizingas“. 2014-03-03 įvykusio eismo įvykio kaltininke pripažinta Audi A5 vairuotoja. UAB „Ryders“ 2014-03-03 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė remonto sąmatą Nr. 1444165 - 18 727,01 Lt sumai. UAB „Ryders“ kreipėsi į turto vertintoją UAB „Marleksa“ ir vertintojas G. V. pateikė transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. 14-403-07, kurioje automobilio Audi A5 remonto kaštai yra 57 345 Lt. UAB „Ryders“ 2014-04-04 kreipėsi į atsakovą dėl žalos administravimo veiksmų ir draudimo išmokos išmokėjimo, pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą 57 345 Lt dydžio žalą dėl eismo įvykio ir, atsižvelgiant į pateiktus duomenis prašė apskaičiuoti draudimo išmoko dydį. 2014-06-26 UAB „Ryders“ atstovas pateikė atsakovui pretenziją Nr. 14-0473 dėl žalos bylos Nr. 1444165 dėl 2014-03-03 autoavarijos, prašydamas iki 2014-07-01 informuoti apie sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos dydžio nustatymo. Atsakydamas į pretenziją, atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į ekspertinėje pažymoje konstatuotą faktą, jog įvykis negalėjo įvykti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, draudikas nusprendė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Ieškovai savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draudžiamasis ir turėjo būti išmokėta draudimo išmoka. Atsakovo teigimu, įvykis nėra draudžiamasis, nes jis yra inscenizuotas ir draudikui buvo pateiktos klaidingos įvykio aplinkybes, todėl draudimo išmoka ieškovams nepriklauso. Šalių sudarytame transporto priemonių draudimo liudijime yra nurodyta, kada draudimo sutarties dalys yra transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (redakcija galioja nuo 2013-01-01), kurių 8.1.14. punkte nustatyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Draudikui nustačius, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės neatitinka realių faktų ir eismo įvykis buvo dirbtinai sukurtas, įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Atsakovas remdamasis nurodytu taisyklių 8.1.17. punktu atsikirsdamas į pareikštą ieškinį teigė, kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodyta aplinkybėmis, ir šių aplinkybių išdėstymas draudikui, prašant draudimo išmokos, pilna apimtimi pagrindžia draudėjo siekį gauti draudimo išmoką, nurodant žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Atsakovas pateikė Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2014-06-25 pranešimą, kad dėl galimai imituoto eismo įvykio, siekiant apgaulės būdu gauti draudimo išmoką 2014-04-15 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00651-14 pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, iš į bylą pateiktos Vilniaus apskrities VPK informacijos nustatė, kad vairuotojai nesutarė dėl 2014-03-03 eismo įvykio kaltininko. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-8562639-14, 2014-03-06 nutarime nustatyta, kad R. V., vairuodama automobilį Audi A5, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius, todėl ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jai paskirta 130 Lt bauda. Iš Vilniaus apskrities VPK KP valdybos Kelių policijos rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio R. Ū. 2014 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio Audi A5 vairuotoja teigė, jog sankryžoje matomumą užstojo automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs ant šaligatvio. Savo paaiškinimuose automobilio Audi A5 vairuotoja nurodė, kad ji sustojo pažiūrėti ar pagrindiniu keliu neatvažiuoja automobilis, tačiau tai buvo sunku padaryti, nes nes keli automobiliai užstojo matomumą. Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad pradėjo judėti iš šalutinio kelio.
Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje 2015-01-29 specialisto išvadoje Nr. 11-2156 (14) nurodyta, kad automobiliai Audi A5 ir BMW 750 tarpusavyje kontaktavo, tačiau automobilio BMW 750 priekinės dalies išorinių sugadinimų visoje apimtyje negalima paaiškinti vienu kontaktu su automobiliu Audi A5. Prieš kontaktą su automobiliu BMW 750 automobilio Audi A5 dešinės pusės durelių apatinė dalis ir slenkstis jau buvo deformuoti. Automobilių Audi A5 ir BMW 750 kontakto metu automobilis Audi A5 stovėjo. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir išanalizavęs surinktą bylos medžiagą padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad automobilio Audi A5 vairuotoja imitavo eismo įvykį ar suklastojo jo padarinius, t. y. neįrodžius kaltų veiksmų, atsakovo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu išdėstyti teiginiai atmetami. Byloje esantys įrodymai: specialisto išvada - patvirtinusi, kad automobiliai Audi A5 ir BMW 750 kontaktavo bei policijos patrulių užfiksuotos ir nustatytos aplinkybės, tiriant 2014 m. kovo 3 d. eismo įvykį, kad transporto priemonės Audi A5 vairuotoja, išvažiuodama iš šautinio kelio, nepastebėjo pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio BMW 750 ir jo nepraleido, įvažiavo į pagrindinį kelią ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, patvirtina ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad eismo įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju. Atsakovui kilus abejonių dėl minėto eismo įvykio, jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, tačiau teismui nėra pateikti duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, kad transporto priemonės Audi A5 vairuotoja galėjo padaryti atsakovo nurodomas nusikalstamas veikas. Nagrinėjant bylą nebuvo konstatuota, kad ieškovai patys ar per kitus asmenis inicijavo eismo įvykį ir taip sugadino jam priklausantį automobilį, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovai suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus bei pateikdamas neteisingus duomenis. Teismui pripažinus 2014-03-03 eismo įvykį draudžiamuoju, spręstinas draudimo išmokos dydžio priteisimo klausimas. Tarp šalių sudarytos transporto priemonių draudimo sutarties neatskiriama dalis yra transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021. Šių taisyklių 9.1 punktas numato, kad nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, kad transporto priemonės, t. y. Audi A5, remontas organizuojamas apdraustojo pasirinkimu. Taisyklių 9.6.1.1. punkte nurodyta, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kuria už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos ekspertizės centro atliktą tyrimą, kurio metu nustatyta, kad prieš kontaktą su automobiliu BMW 750 automobilio Audi A5 dešinės pusės durelių apatinė dalis ir slenkstis jau buvo deformuoti, apskaičiavo 9 359,18 Eur dydžio nuostolius, kurie buvo mažintini sutartyje sulygta besąlygine išskaita. Tokiu būdu draudimo išmoka - 9 272,29 Eur dydžio
Šalies argumentai
Ieškovai R. K. ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktos 5 skirtingos transporto priemonės remonto sąmatos (5 423,71 Eur, 17 702,50 Eur, 16 608,26 Eur, 10 932,70 Eur, 9 359,18 Eur). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuostolių dydį nustato draudikas, todėl nusprendė išmoką priteisti pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą sąmatą. Apelianto nuomone, tokia teismo pozicija yra visiškai ydinga, suformuota pažeidžiant įrodymų vertinimo, tikėtinumo taisykles bei motyvavimo pareigą. Apeliantas pažymi, kad draudėjui nesutikus su draudiko paskaičiuota išmoka, draudėjas gali ginčyti bei paneigti paskaičiuotą išmoką. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apelianto įsitikinimu, visiškai nevertino apelianto pateiktų įrodymų – UAB „Moller Auto“ sudarytos automobilio Audi A5 remonto darbų sąmatos bei 2014-04-01 transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 14-403-07, kurių duomenys paneigia atsakovo sąmatų duomenų teisingumą. Teismas, nevertindamas apelianto pateiktų įrodymų ir išimtinai vadovaudamasis tik atsakovo pateiktų sąmatų duomenimis, tokiu būdu padarydamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, natūraliai neįvertino ir negalėjo įvertinti to, jog būtent apelianto pateiktose sąmatose pateikti automobilio Audi A5 remonto darbų paskaičiavimai yra patikimesni, objektyvesni, todėl teismas turėjo remtis apelianto pateiktais įrodymais dėl išmokėtinos draudimo išmokos dydžio.
Apeliantas nurodo, kad atsakovo sąmatų paskaičiavimai buvo atlikti darbuotojų, kurie yra tiesiogiai pavaldūs atsakovui, todėl jų atliktų automobilio remonto kaštų apskaičiavimai yra galimai šališki ir neobjektyvūs. Tai pagrindžia ir ta aplinkybė, kad atsakovo teikiamų sąmatų duomenys byloje buvo nuolat keičiami ir tikslinami. Tuo tarpu, apelianto pateiktų įrodymų patikimumą ir objektyvumą pagrindžia tai, kad apeliantas į bylą pateikė netgi du skirtingus kvalifikuotų turto vertintojų atliktus automobilio remonto kaštų vertinimus. Pateikti rezultatai yra panašūs ir ženkliai neatitinka atsakovo pateiktų paskaičiavimų. Apeliantas pažymi, kad pastarojo remonto kaštų vertinimas buvo atliekamas nepriklausomų ir vienas kitam nepavaldžių turto vertintojų, priešingai nei atsakovo pateiktos sąmatos. Apeliantas akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktais paskaičiavimais, tačiau neturėjo pagrįsto pagrindo mažinti draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai pritaikė taisyklių 9.6.1. punktą ir ieškovui nuostolių dydį paskaičiavo pagal transporto priemonės kainas, už kurias sumokėtų atsakovas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, sudarydamos transporto priemonės draudimo sutartį, susitarė dėl konkrečių sąlygų ir, žinoma, dėl eismo įvykio metu patirtos žalos dydžio nustatymo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuotos žalos dydžio atmestini.
Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovo pateikta nepriklausomų turto vertintojų ataskaita neturi didesnės, išankstinės įrodomosios galios ir yra lygiavertis įrodymas, vertinant padarytą žalą bei apskaičiuojant nuostolių dydį. Įstatymai nenumato draudikui pareigos mokėti draudimo išmoką pagal nepriklausomo turto vertinimo ataskaitą. Ieškovas savo riekalavimus kildina iš UAB „Marleksa“ sudarytos transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 14-403-07, kurioje yra numatyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai su PVM neišskaitant dalių susidėvėjimo yra 16 608,26 Eur. Ieškovo prašoma suma visiškai neatitinka taisyklių nuostatų, kuriose numatyta, kad remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM ir draudimo išmoka yra išmokama taip pat be PVM. Taip pat taisyklių 9.5. punkte numatyta, kad draudimo išmoka yra išmoka išskaitant nusidėvėjimą. Taisyklių 9.1. punktas numato, kad apskaičiuojant nuostolių dydį, yra atsižvelgiama į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus. Tuo tarpu, ieškovas, nurodydamas sugadinimus dar iki įvykio pradžios, klaidina teismą. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo pateikta sąmata viršija atsakovo apskaičiuotą sąmatą, kadangi ieškovo vertintojai, apskaičiuodami nuostolių dydį, neįvertino nusidėvėjimo bei nuostolių dydį skaičiavo kartu su PVM.
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino apelianto argumentų ir motyvų, kuriais remiantis įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė apelianto pateiktos ekspertizės pažymos bei LTEC teismo ekspertų išvados. Apeliantas pažymi, kad atlikęs žalos administravimo veiksmus, priėmė sprendimą, kad įvykis atitinka sutarties šalių sulygtą nedraudžiamąjį įvykį.
Pirmosios instancijos teismas, apelianto vertinimu, nepagrįstai prapletė apelianto įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju, apeliantas turėjo įrodyti, kad ieškovas, siekdamas gauti draudimo išmoką, pateikė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį. Apelianto nuomone, jis, tirdamas įvykį bei turėdamas atitinkamos kvalifikacijos ekspertus, nustatė ir įrodė, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, t. y. nors Audi A5 vairuotoja nurodė, kad įvykis įvyko važiuojant, tačiau atsakovas nustatė, kad įvykis įvyko automobiliui stovint sankryžoje. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliantas neįrodė, kad įvykis buvo padarytas tyčia, t. y. kad vairuotoja imitavo eismo įvykį.
LTEC išvada yra reikšminga, analizuojant bylą ir nustatant jos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas minėtą išvadą ir priėmė neteisingą sprendimą. Minėtoje išvadoje nustatyta, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, tačiau automobilis BMW iki eismo įvykio turėjo kitų sugadinimų. Automobilis Audi A5 iki susidūrimo taip pat buvo sugadintas. Tuo tarpu, Audi A5 automobilio vairuotoja nenurodė jokių defektų, priešingai, atsakydama į klausimą ji pažymėjo, kad automobilis Audi A5 stovėjo. Minėtos aplinkybės nurodo, ieškovo nesąžiningumą ir siekį gauti draudimo išmoką. Ieškovas prašydamas draudimo išmokos, ją apskaičiuoja įtraukdamas ir iki įvykio buvusius sugadinimus. Apelianto nuomone, teismas neįsigilino į specialaus tyrimo rezultatus bei byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą klaidingai interpretuodamas taisyklių 8.1.17 punktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindžia tuo, kad į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tačiau policijos pareigūnai tik formaliai įvertino situaciją, o paties įvykio nematė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo Audi A5 vairuotojos liudijimų teismo posėdžio metu.
Ieškovas R. K. atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė atsakovo įrodinėjimo pareigą. Ieškovas pažymi, kad, įvykus draudžiamajam įvykiu, draudikas privalo išmokėti draudėjui draudimo išmoką. Atsisakymas nuo pareigos vykdymo gali būti pateisinamas tik įrodžius jo pagrįstumą. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, kurias atsakovas privalo įrodyti (ieškovo kaltus veiksmus). Tačiau atsakovo pateikti įrodymai (2014-06-20 ekspertinė pažyma ir 2015-01-29 specialisto išvada) neįrodo ir objektyviai negali įrodyti to, ką atsakovas, atsisakydamas išmokėti UAB „Šiaulių banko lizingas“ draudimo išmoką, privalėjo įrodyti, t. y. kad draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas būtų sąmoningai pateikę draudikui klaidingus duomenis apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, taip siekdami gauti draudimo išmoką. Aplinkybė, kad rašytiniuose atsakovo dokumentuose buvo nustatyta, kad kai kurie sugadinimai neatitinka vairuotojų pateiktų paaiškinimų, nereiškia, kad atsakovas buvo sąmoningai klaidinamas. 2014-06-20 ekspertinė pažyma ir 2015-01-29 specialisto išvada yra galimai neobjektyvios, kadangi pastarosiose yra pateikiamos prielaidos. Atsakovo atsisakymas išmokėti draudėjui draudimo išmoką, parodo šio draudiko nesąžiningus veiksmus klientų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas.
R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir D. K. 2014-02-13 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-8-288936, kuria lizingo bendrovė įsigijo naudotą lengvąjį automobilį Audi A5, kurį nuomos (lizingo) sutarties pagrindu perdavė UAB „Ryders“ (t. 1, b. l. 7-15). 2014-02-14 minėtas automobilis Audi A5 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškuoju draudimu nuo 2014-02-14 iki 2015-02-13, naudos gavėju nurodant UAB „Šiaulių banko lizingas“ (t. 1, b. l. 16-22). 2014-03-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis AUDI A5, vairuojamas UAB „Ryders“ darbuotojos R. V. susidūrė su A. S. vairuojamu automobiliu BMW 750. Eismo įvykio kaltininke pripažinta Audi A5 vairuotoja. UAB „Ryders“ 2014-03-04 kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 69). Atsakovas, atlikęs apgadinto automobilio Audi A5 apžiūrą, nustatė remonto kaštus – 18 727,01 Lt. UAB „Ryders“, nesutikdamas su atsakovo vertinimu, kreipėsi į turto vertintoją UAB „Marleksa“ ir vertintojas G. V. transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 14-403-07 automobilio Audi A5 remonto kaštus nurodė - 57 345 Lt. UAB „Ryders“ kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas 2014-06-25 raštu pranešė apie sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ir kreipimąsi į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Ryders“ kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudai 9 272,29 Eur draudimo išmoką ir 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Draudikas neturi teisės:1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis) priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies ginčo autoįvykį pripažino draudžiamuoju, kadangi, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovai suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pagal taisyklių 8.1.17 punktą nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomas įvykis, kuriuo metu draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ar apdraustuoju susiję asmenys siekdami gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.
Atsakovui (apeliantui) kilus įtarimų dėl įvykio aplinkybių, tyrimas buvo perduotas Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyrius ekspertui, turinčiam eismo įvykio tyrimų kvalifikaciją. Ekspertas surašė savo išvadą, kurioje nurodė, kad automobilis BMW 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas nedideliu, apie 20 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Audi A5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono vidurinę dalį. Susidūrimo metu tarp automobilių buvo status kampas. Šių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-03-03 eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Tokia išvada buvo padaryta todėl, kad Automobilio Audi vairuotoja nurodė, kad sustojo apsidairyti, matomumą jai užstojo kiti automobiliai, pavažiavusi į priekį nieko nematė, todėl važiavo toliau ir į ją atsitrenkė kitas automobilis. Automobilio BMW vairuotojas teigė važiavęs apie 40 km/h greičiu, stabdyti nespėjo, automobilis Audi judėjo greitėdamas. Atsižvelgiant į vairuotojų parodymus ir automobilių sugadinimo pobūdį, automobiliai po susidūrimo negalėjo sustoti taip, kaip pavaizduota įvykio vietos schemoje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad abu vairuotojai nurodė, jog automobilis Audi judėjo, nors pagal statinį sugadinimų pobūdį ekspertas nustatė, kad jis iš tiesų stovėjo. Automobilio BMW vairuotojas teigė važiavęs 40 km/h greičiu, tačiau pagal pėdsakų pobūdį jo greitis buvo itin mažas, jis važiavo tik 20 km/h tolygiu greičiu. Vadinasi įvykis įvyko ne natūraliomis aplinkybėmis. Važiuojant 20 km/h greičiu galima sustabdyti transporto priemonę, pasukti ir taip išvengti autoįvykio. Tačiau automobilio BMW vairuotojas važiuodamas neįprastai lėtu 20 km/h greičiu pagrindine gatve visgi atsitrenkė į sankryžje stovintį, automobilį Audi.
Dėl šio autoįvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje yra pateikta LTEC išvada, kuri buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu. Teismo ekspertas nurodė, kad negalima paaiškinti automobilio BMW radiatoriaus grotelių apdailos viršutinėje dalyje esančio vertikalaus įspaudo, nes ant automobilio Audi minėtoje vietoje nėra vertikalaus objekto galėjusio padaryti automobiliui BMW minėtą deformaciją. Tai reiškia, kad automobilis BMW iki įvykio jau buvo apgadintas. Be to ekspertas nurodė, jog automobilio Audi dešiniojo slenksčio ir durelių apatinės dalies padaryti sugadinimai prieštarauja nurodytam automobilių susidūrimo pobūdžiui, nes deformuoja kryptimi nuo automobilio priekio link galo ir iš apačios į viršų. Kita aplinkybė, leidžianti teigti, kad automobilis Audi jau iki susidūrimo buvo sugadintas, yra ta, kad automobilių Audi ir BMW sąlyčio metu, automobilis BMW priekiniu bamperiu užlenkė ir prispaudė durelių skardą apatinėje dalyje prie automobilio Audi kėbulo, kuri prieš tai turėjo būti pastumta į viršų ir atlenkta. Tačiau žalos administravimo metu ir teisme nebuvo pateikta informacijos apie automobilių buvusius defektus. LTEC teismo ekspertai taip pat patvirtino, kad automobilis Audi stovėjo. Tačiau vairuotoja R. V. pateikė žinomai klaidingą informaciją nurodydama jog jos vairuojamas automobilis judėjo. Neabejotina ir tai, kad durelių ir slensčio defektai yra esminiai ir tikrai pastebimi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos ginčo aplinkybės patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Taisyklių 8.1.17 p. atsisakymo mokėti draudiminę išmoką pagrindas, nes eismo įvykio dalyviai nurodė žinomai klaidingą ir esminę informaciją apie įvykį.
Todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmetant.
Patenkinus atsakovo skundą ir pripažinus įvykį ne draudiminiu, nėra jokio pagrindo tenmkinti ieškovo skundo dėl per mažos išmokos priteisimo.
Kiti, teismo neaptarti, šalių skundų argumentai ginčo baigties neįtakoja, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Patenkinus atsakovo skundą jam priteistinas sumokėtas 209 eurų dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 209 eurus bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834).