Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-214-828/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-04
Bylos Nr.: e2A-214-828/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05430-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas: P. U.
Ieškovas: A. B.

Civilinė byla Nr. e2A-214-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05430-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui P. U. dėl garbės ir orumo pažeidimo bei tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas P. U. 2020-01-23 UAB „Panevėžio rytas“ publikuotame straipsnyje „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, teiginiu „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą ir tokiu būdu pažeidė jo garbę ir orumą; 2) pripažinti, kad atsakovas P. U. 2020-01-23 UAB „Panevėžio rytas“ publikuotame straipsnyje „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ fraze „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“ reiškė nuomonę peržengdamas sąžiningai ir etiškai reiškiamos nuomonės ribas, pateikė objektyvaus faktinio pagrindo neturinčius, iškraipytus faktus apie ieškovą ir tokiu būdu pažeidė jo garbę ir orumą; 3) įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir pastangomis visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, interneto portale http://www.panskliautas.lt ir internetiniame portale http://www.urbsyspovilas.lt paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, išspausdinant tokio turinio paneigimą: „2020-01-23 UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, Lietuvos Respublikos Seimo nario P. U. valdomame ir administruojamame internetiniame portale http://www.urbsyspovilas.lt ir Lietuvos Respublikos Seimo nario P. U. paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš, Lietuvos Respublikos Seimo narys P. U., pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. B.. Informuoju, kad mano pasisakymai apie tai, kad A. B. kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasėkoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, priimami verslininkams reikalingi sprendimai ar gaunama parama krepšinio komandai faktiškai yra tikrovės neatitinkantys, melagingi ir jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemti teiginiai. Tokiais teiginiais siekiau formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie A. B. ir taip pažeidžiau jo teises ir teisėtus interesus“. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad straipsniu siekiama visuomenei pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2020-01-21 pranešimą apie ieškovui pareikštus įtarimus ikiteisminiame tyrime, kuriame prekyba poveikiu įtariamas Panevėžio miesto meras R. R.. Pažymėjo, kad atsakovas siekė pasisakyti ir pasisakė ne apie ieškovui pareikštus įtarimus, o konkrečiai apie patį ieškovą, jo asmenį („A. B. pradeda dominuoti Panevėžyje“, „galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui“) bei jo veiksmus („jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai“, [Ieškovo] “aplinka buvo labai aktyvi mero rinkimų kampanijos metu, ir dabar jie prisiima sau nuopelnus“, „gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“).

3. Minėtais pareiškimais, kurie yra viešai paskelbti ginčo straipsnyje, atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą menkinančią informaciją: ieškovas padarė/daro nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 str. (prekyba poveikiu) Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų atžvilgiu; ieškovas, siekdamas paramos krepšinio komandai ar verslininkams reikalingų sprendimų priėmimo, galimai demonstravo išskirtinę įtaką Panevėžio merui.

4. 2020-02-04 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą. Atsakovas neįvykdė pretenzijos reikalavimų, taip pat nepateikė ieškovui savo atsakymo į ieškovo pretenziją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovas 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ publikuotame straipsnyje „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, teiginiu ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai” paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą ir tokiu būdu pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Nustatė, kad atsakovas per dvi savaites nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir pastangomis visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, interneto portale http://www.panskliautas.lt ir internetiniame portale http://www.urbsyspovilas.lt paneigia paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą išspausdinant tokio turinio paneigimą: „2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, P. U. valdomame ir administruojamame internetiniame portale http://www.urbsyspovilas.lt ir P. U. paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš P. U., pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. B.. Informuoju, kad mano pasisakymas apie tai, kad A. B. kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasėkoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, yra jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemtas teiginys.“ Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 304,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt išspausdinto straipsnio „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ autorius nėra atsakovas. Atsakovas teigė, kad pokalbis su žurnalistais vyko apie 20 minučių, o jo pasakyti ginčo sakiniai straipsnyje pacituoti išimant iš viso pokalbio vykusio su žurnalistais konteksto, todėl nėra teisingai ieškovo interpretuojami. Atsakovo teigimu jis tik išsakė savo nuomonę į viešai publikuotą žinią apie tai, kad pareikšti įtarimai ieškovui dėl prekybos poveikiu, o Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose buvo atliktas dokumentų poėmis. Teismas nesutiko su šiais teiginiais. Nurodė, kad straipsnį „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ atsakovas paviešino savo internetiniame portale ir socialiniame tinkle, kas suponuoja spręsti, kad išspausdinto straipsnio turiniui atsakovas pastabų, įvertinant ir teiginių panaudojimo kontekstą, neturėjo.

7. Teismas atsakovo duotą komentarą vertintino kaip dalį tuo metu visuomenėje vykusių aktualijų. Tuo metu nurodyti įvykiai (pareikšti įtarimai Panevėžio miesto merui) buvo sukėlę ne mažą visuomenės susidomėjimą ir buvo aptariami ne tik regioninėje žiniasklaidoje, o atsakovo teiginiai buvo išsakyti interviu metu atliekamo ikiteisminio tyrimo kontekste.

Atsiliepimas

8. Atsakovas teigė, kad atsakydamas į žurnalistų klausimą dėl dokumentų poėmio, frazeologizmą „kišenėje sėdi“ pavartojo turėdamas viešai skelbiamus duomenis apie ieškovo ir Rūmų prezidento pavaldumo santykius. Iš ginčo sakinio konstrukcijos, formuluotės, sekos ir išraiškos būdo teismas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog jis savo teiginį išdėstė kaip supratimą (manymą).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sutiko, kad atsižvelgiant į tuo metu atsakovo eitas pareigas (Seimo narys), profesinę patirtį ir jo vykdytas funkcijas, dėl ko yra mažesnis visuomenės kritiškumas jo išsakytiems teiginiams, atsakovo viešai skleidžiama nuomonė ir tuo labiau informacija, turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.

10. Nurodė, kad nors publikuotame straipsnyje ir atsakovo frazėse vartojami modalumą ir subjektyvų emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „P. U. piktinosi“, „nenuostabu“, „galėjo vykti“, „tam tikri", „nenustebsiu“, tai nesuponuoja spręsti, jog pirmoje citatoje buvo pateikta atsakovo nuomonė, o ne žinia, kadangi tokiu būdu P. U. suformuluotame teiginyje yra išankstinis tvirtinimas ir konstatavimas. Perskaičius atsakovo išsakytą frazę straipsnyje teismui susidarė įspūdis, jog teiginyje minimo ieškovo (pavartotas asmenvardis „jo“) „kišenėje sėdi“, t. y. išreikšta žinia, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas įtakoja, valdo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovus. Esant tokiai sakinio konstrukcijai šalutiniame sakinyje vartojamas žodžių junginys „galėjo vykti tam tikri sandėriai“, neleido autoriaus frazės straipsnio kontekste vertinti kaip nuomonės.

11. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie tam tikrus ieškovo ir S. G. pavaldumo santykius, tačiau atsakovo pasakytoje frazėje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma daugiskaita „vadovai“. Iš duotų paaiškinimų teisme teismas darė išvadą, kad atsakovui yra gerai žinoma Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kolegiali valdymo struktūra. Atsakovas kitų Rūmų vadovų ir ieškovo pavaldumo santykių neįrodė ir jokiais objektyviais įrodymais savo teiginio nepagrindė. Pagrindo išvadai, kad sakinyje atsakovas pavartodamas sąvoką „vadovai“ turėjo omenyje tik S. G., ir taip turėjo būti suprantama pasakyta frazė publikuoto straipsnio kontekste vidutiniam statistiniam skaitytojui, nėra. Tokius atsakovo atsikirtimus į ieškinį teismas vertintino kritiškai.

12. Atsakovo pateiktoje specialisto išvadoje, pirmoji frazeologizmo „sėdėti kišenėje“ reikšmė - „būti prasiskolinus“. Ši reikšmė dažniausiai vartojama visuomenėje. Atsakovo išsakytas teiginys vidutiniam statistiniam skaitytojui (tai patvirtina ir V. M. komentaras) galėjo sukelti prielaidas manyti, jog objektyviai egzistuoja faktas, kad ieškovas daro poveikį ir įtaką Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams, dėl ko galėjo būti sudaromi tam tikri sandoriai. Atsakovas teiginių, kad žurnalistas jam uždavė klausimą ne tik apie pareikštus įtarimus ieškovui, bet ir apie atliktą dokumentų poėmį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, apie kurį straipsnyje nėra užsimenama, nepagrindė jokiais leistinais objektyviais įrodymais. Nėra duomenų, kad tokio pobūdžio informacija iki atsakovo duoto komentaro buvo paskelbta viešojoje erdvėje. Bylos duomenimis ieškovui nėra pareikštas atitinkamas įtarimas ir jis nebuvo apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su prekyba poveikiu Rūmų vadovų ar kitų su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais susijusių asmenų atžvilgiu.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo per visuomenės informavimo priemones paskleisti duomenys apie ieškovo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų santykius neatitinka tikrovės. Nėra objektyvių duomenų apie Rūmų vadovų ir ieškovo priklausomybę. Sprendė, kad nors ieškovas ir yra laikytinas viešu asmeniu, tačiau komentuoti ir kritikuoti jo veiklą reikia sąžiningai, remiantis tikrais faktais, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę ieškovo pažeista teisė turi būti ginama.

14. Teismo vertinimu atsakovo teiginys ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.” išsakytas komentuojant ieškovui pareikštus įtarimus dėl nusiklastomos veikos ? prekybos poveikiu, nesusijiusios su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais, savo esme yra tendencingas ir žeidžiantis asmens garbę ir orumą, todėl ieškovo pažeista teisė turi būti ginama. Tai, kad minimas frazeologizmas „kišenėje sėdi“ yra vartojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, nepaneigė ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto.

15. Teismas antrąją citatą „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus.“ vertino kaip subjektyvę atsakovo nuomonę, kurią jis išsakė žurnalistams. Pagrindo išvadai, kad tokiame kontekste informacija visuomenei (atsakovo išsakytas subjektyvus situacijos vertinimas dėl ieškovui pareikštų įtarimų) buvo pateikiamas nesąžiningai, nėra. Atsakovo išsakytas vertinimas dėl ieškovo įtakos merui labiau atitinka agresyvią šio asmens kritiką ir neigiamą nuomonę apie jį, tačiau pagrindo išvadai, kad tokių duomenų paskleidimas aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, nėra. Jose nėra tiesioginių teiginių, kaltinančių ieškovą atlikus konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriuos reikėtų paneigti. Byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl antrosios atsakovo citatos atmestinas (CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas P. U. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkino ieškinį iš dalies panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti į bylą 2020-01-23 BNS pranešimą „Tęsiant Panevėžio korupcijos bylą, STT atliko poėmį Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose“.

17. Apeliantas mano, kad straipsnio autoriai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes ieškovas savo reikalavimus grindė www.panskliautas.lt publikuotu straipsniu „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kurio rengėjai, autoriai yra žurnalistai L. K. ir D. K.. Šie žurnalistai savo nuožiūra, panaudojo atsakovo nuomonę, gautą interviu metu, parengė straipsnį ir išpublikavo panskliautas tinklapyje. Siekiant tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes, jų pagrįstumą, turėtų būti įvertintas ir žurnalistų indėlis.

18. Nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog frazė ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.” neatitinka tikrovės. Tokia išvada teismo padaryta netinkamai taikant ir aiškinant CK 2.24 straipsnio normas, nesivadovaujant suformuota teismų praktika bei pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas vertino ne ginčijamo teiginio, o ieškovo pateiktos to teiginio interpretacijos atitikimą tikrovei.

19. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog frazė gali reikšti prekybą poveikiu PPAR atžvilgiu. Mano, kad pateiktame straipsnyje pavartoto frazeologizmo „sėdėti kišenėje“ tikrąją prasmę tiksliausiai galėtų atskleisti jo vartotojas. Lietuvių kalbos specialisto išvadoje nėra nurodoma, jog frazeologizmas „sėdėti kišenėje“ gali turėti kriminalinę reikšmę, kaip kad nurodo ieškovas ieškinyje, jog „sėdėti kišenėje“ jis supranta kaip nusikalstamos veikos numatytos BK 226 straipsnyje darymą PPAR atžvilgiu. Kita vertus, lietuvių kalbos specialistas pabrėžia, kad pavartoto frazeologizmo tikrąją prasmę tiksliausiai gali atskleisti vartotojas, t. y. apeliantas.

20. Procesiniuose dokumentuose, teismui pateiktuose paaiškinimuose apeliantas nuosekliai ir aiškiai atskleidžia pavartoto frazeologizmo „sėdėti kišenėje“ prasmę, t.y. frazeologizmu apeliantas išreiškia asmenų (ieškovo su PPAR prezidentu) ryšį, priklausomumą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą nepagrįstam ieškovo frazeologizmo suvokimui, nei paties vartotojo (apelianto) suteiktai frazeologizmo prasmei. Ieškovo supratimas apie ginčo frazę, iš esmės yra pakitęs. Teismo posėdyje ieškovas jau neįžvelgia ginčo frazėje prekybos poveikiu PPAR atžvilgiu ir nesuteikia minėtai frazei nusikalstamos veikos atspalvio.

22. Teismas darydamas išvadą dėl ginčo teiginio neatitikimo tikrovei, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino dalies reikšmingų aplinkybių ir duomenų. Ginčo teiginio atitikimą tikrovei patvirtina nuoseklūs, neprieštaringi ir išsamūs apelianto procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo teisme metu teikti paaiškinimai.

23. Apeliantas nuosekliai ir aiškiai savo išsakytą nuomonę žurnalistui grindė tikrais, faktais pagrįstais duomenimis, kurie ir leido apeliantui susidaryti nuomonę. Teisme bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai apie ieškovo ir PPAR prezidento S. G. ryšį, jų tarpusavio priklausomybę, kurios ieškovas neneigė, o priešingai patvirtino. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovą su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu ir AB „Lietkabelis“ generaliniu direktoriumi S. G. sieja tam tikri pavaldumo, verslo teisiniai santykiai – ieškovas yra AB „Lietkabelis“ valdybos primininkas, ir krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas, o S. G. yra AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, krepšinio klubo „Lietkabelis“ valdybos narys bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. Be to, PPAR internetiniame puslapyje nurodoma, jog AB „Lietkabelis“ yra vienas iš PPAR rėmėjų, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2017 m. Krepšinio klubas „Lietkabelis“ (prezidentas ieškovas), organizavo konferenciją tema „Kaip verslas galėtų paremti krepšinį“, kurios dalyviais buvo PPAR nariai, vadovybė. Visa šių tikrų faktinių duomenų visuma bei ieškovo tamprus ryšys su PPAR vadovybe (prezidentu S. G.) ir suponavo atsakovo nuomonę apie ieškovo ryšį (priklausomumą) su PPAR vadovais, t. y. konkrečiai S. G..

24. Apeliantas minėtą ieškovo ryšį (priklausomumą) su S. G. išreiškė per frazeologizmą „kišenėje sėdėti“, o kita sakinio dalimi apeliantas nenustebtų jog, esant tokiam glaudžiam minėtų asmenų ryšiui galėjo vykti tam tikri sandėriai. Taigi, apeliantas turėdamas pakankamą faktinį pagrindą, tikrovę atitinkančius duomenis, pavartodamas frazeologizmą išreiškė savo nuomonę apie ieškovo ryšius su PPAR vadovybe (PPAR prezidentu S. G.).

25. Apeliantas interviu metu, „Panevėžio krašto“ žurnalistui pateikė savo nuomonę dviem temomis, dėl ieškovui pareikštų įtarimų prekyba poveikiu ir dėl atlikto poėmio PPAR. Apeliantas išsamiai pagrindė, savo nuomonę, kodėl kalbėjo apie ieškovo ir PPAR ryšį per S. G. asmenį. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė šias apelianto nuomonės atsiradimo aplinkybes.

Šalies argumentai

26. Apeliantas 2020-09-16 teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus apie interviu su žurnalistais aplinkybes, pokalbio temą, aiškiai nurodė, jog kalbėjo žurnalisto užduotomis temomis (pareikšti įtarimai ieškovui ir poėmis PPAR) bei rėmėsi viešoje erdvėje paskelbta oficialia informacija, t.y. 2020-01-23 BNS S. J. pranešimu „Tęsiant Panevėžio korupcijos bylą, STT atliko poėmį Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose“. Todėl teismo išvada sprendimo 51 p. yra nepagrįsta.

27. Taip pat, teismas nurodo, jog neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog atsakovas nėra ginčo straipsnio autorius, jog į ginčo straipsnį yra integruotos tik atsakovo citatos, kurios paimtos iš pokalbio su žurnalistu, motyvuodamas tuo, kad „...straipsnį „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ atsakovas paviešino savo internetiniame portale ir socialiniame tinkle, kas suponuoja spręsti, kad išspausdinto straipsnio turiniui atsakovas pastabų, įvertinant ir teiginių panaudojimo kontekstą, neturėjo (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis)“. Pažymėtina, jog Panevėžio krašto žurnalistai nederinę ginčo straipsnio turinio, išpublikavo straipsnį portale panskliautas.lt, o tik po to, apeliantas žurnalistų publikaciją tiesiog patalpino savo internetiniame portale ir socialiniame tinkle, nurodydamas publikacijos šaltinį. Apeliantas publikacijos tekstui neturėjo pastabų, kadangi pačiam apeliantui buvo žinomos pokalbio su žurnalistu aplinkybės, pokalbio temos, jam publikacijos turinys nekėlė klausimų. Pažymėtina, jog apeliantas nėra viešųjų ryšių specialistas ir neturi tokių specialių žinių, kurios leistų numatyti, jog ginčo straipsnio turinys gali sukelti tokių neeilinių interpretacijų, kurios kilo ieškovui. Atsakovas pasitikėjo profesionalių žurnalistų darbu. Vėliau, apeliantas ne vieną kartą ir ne vieno interviu metu tikslino informaciją, publikuotą ginčo straipsnyje, aiškino ieškovo ryšį su PPAR vadovybe. Apeliantas 2020-03-13 Sekundės publikacijoje „Seimūną kaltina šmeižtu“ paaiškina ieškovo ir PPAR vadovybės sąsajas. Taigi, teismo padaryta išvada yra nepagrįsta ir neparemta objektyviais įrodymais, vien straipsnio perpublikavimas, nesuteikia autorinių teisių į publikaciją.

28. Nesutinka su teismo išvada, jog frazėje „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“ yra pateikta žinia. Pažymėtina, jog apelianto pateiktas komentaras žurnalistui yra ne kas kita, o apelianto refleksija į tos dienos įvykius paskleistus viešoje erdvėje (pareikšti įtarimai ieškovui ir poėmis PPAR), kurių pagrindu apeliantas pateikė žurnalistui komentarą, kur jo išsakytos frazės neperžengia nuomonei būdingų požymių, t. y. jo subjektyvi nuomonė paremta tikrais faktais, turinti pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei susidaryti, nėra tendencinga ar įžeidžianti. Pateikti paaiškinimai rodo, jog atsakovas duodamas interviu žurnalistui išsakė akivaizdžiai subjektyvią savo nuomonę, ir tam turėjo neabejotiną bei pakankamą faktinį pagrindą atitinkamai nuomonei apie ieškovo ryšį su PPAR prezidentu S. G. susiformuoti.

29. Ieškovo pateikiama atsakovo nuomonės interpretacija, suvokimas, jog apeliantas kalba apie nusikalstamą veiką PPAR atžvilgiu yra klaidinanti, tai tik subjektyvus ieškovo įspūdis, kadangi tokia žinia kaip nurodo ieškovas straipsnyje nebuvo publikuota. Straipsnyje pateikiama pagrindinė žinia apie ieškovui pareikštus įtarimus, o toje žinioje integruotos dvi apelianto frazės (nuomonė) išsakytos platesniame pokalbyje (interviu) su žurnalistu. Žurnalistas, ginčo straipsnio autorius niekieno neįtakojamas pats pasirinko kaip ir kokias žinias perteikti visuomenei, kokia apimtimi apelianto mintis panaudoti ginčo straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas išskiria, nuomonei būdingus požymius, t.y. ginčo straipsnyje ir apelianto frazėse vartojami modalumą ir subjektyvų emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „P. U. piktinosi“, „nenuostabu“, „galėjo vykti“, „tam tikri", „nenustebsiu“, ginčo frazėje vartojamas frazeologizmas, kuris yra vaizdingas, netiesioginis posakis, kuris emociškai ir stilistiškai pabrėžia išsakomas mintis. Visi šie požymiai, bei ginčo frazių atsiradimo aplinkybės (dienos aktualijų komentavimas žurnalistui) rodo, jog apelianto citatoje buvo pateikta akivaizdi nuomonė, o ne žinia.

31. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Tokia išvada teismo grįsta prielaidomis, pažeidžiant pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nukrypstant nuo teismų praktikos. Teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar byloje yra įrodymų, kad ginčo teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą (tokių įrodymų byloje nėra). Ieškovo garbės ir orumo pažeidimą teismas faktiškai preziumavo. Skundžiamame sprendime apskritai nenurodyta, kas įrodo ieškovo garbės ir orumo pažeidimą dėl ginčijamo teiginio paskelbimo.

32. Teismas, nustatydamas faktą, kad paskleista apelianto frazė ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.” žemina ieškovo garbę ir orumą, neatsižvelgė į objektyvius kriterijus, t. y. nevertino, kokią garbę ieškovas yra užsitarnavęs visuomenės akyse ir kokios, priklausomai nuo to, žinios galėtų pažeisti tokio asmens garbę ir orumą, byloje nėra duomenų, kad dar iki ginčo teiginio paskelbimo ieškovas turėjo gerą vardą visuomenėje. Vien tai, kad ieškovui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas, sukelia pagrįstas abejones ieškovo gera reputacija visuomenėje. Mano, jog ne apelianto išsakyta nuomonė, o bendrai viso straipsnio „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ oficiali, tikrais faktais paremta žinia, jog ieškovui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, galėjo sukelti ieškovui neigiamus išgyvenimus, bet ne garbės ir orumo pažeidimus.

33. Apeliantas reikšdamas nuomonę neturėjo jokio intereso ar tikslo menkinti ieškovo, žeminti, kenkti jam, ar jo verslui. Atsakovo samprotavimai negali būti pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, kadangi jo nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, etiška, sąžininga neturinti tikslo pažeminti, sumenkinti asmenį, parodanti ieškovo ryšį su PPAR prezidentu.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas daro klaidingą išvadą ir nurodo, jog „Tuo metu nurodyti įvykiai (pareikšti įtarimai Panevėžio miesto merui) buvo sukėlę ne mažą visuomenės susidomėjimą ir buvo aptariami ne tik regioninėje žiniasklaidoje, o atsakovo teiginiai buvo išsakyti interviu metu atliekamo ikiteisminio tyrimo kontekste“. Ginčo straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ su apelianto nuomone buvo publikuotas tik regioninėje, žiniasklaidos priemonėje www.panskliautas.lt. Ginčo straipsnis nebuvo publikuotas didžiuosiuose šalies tinklapiuose (delfi, 15min, lrytas, respublika), kurių auditorija skaičiuojama šimtais tūkstančių lankytojų per dieną. Tai rodo, jog šio straipsnio sklaida maža, rezonanso visuomenėje nesukėlė. Todėl apelianto nuomonė, kuri buvo publikuota ginčo straipsnyje, įtakos viešajai nuomonei apie ieškovą nepadarė.

35. Teismas nevertino pusiausvyros tarp ieškovo teisės į garbę ir orumą, bei atsakovo saviraiškos laisvės.

36. Teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų dokumentai nepagrindžia to, kad ieškovas realiai patyrė pateiktas išlaidas, nes į bylą buvo pateiktos sąskaitos – faktūros, kuriose pateikiamos išlaidos iš kitų ieškovo bylų. Ieškovas nepagrįstai nurodo 5 valandų posėdžio trukmę. Šiuo atveju atstovavimo teismo posėdyje išlaidos realiai patirtos už 2 valandas ir sudaro 160 Eur.

Atsiliepimas

37. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo ginčo objektą sudaro tiksli atsakovo citata, kurios jis ne tik, kad neneigė, bet dar ir patvirtino. Tuo tarpu ginčijamu sprendimu nėra nuspręsta dėl publikacijų autorių teisių ar pareigų, o atsakovas neturi net numatomų galimybių (pagrindų) dėl jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pareikšti regresinį reikalavimą ginčo publikacijų autoriams. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis žurnalistus laikytinas iš esmės deklaratyviu, todėl atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

38. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teiginys „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“ yra atsakovo nuomonė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus ginčo sakinio konstrukciją, šalutiniame sakinyje vartojamas žodžių junginys „galėjo vykti tam tikri sandėriai“, neleidžia autoriaus frazės straipsnio kontekste vertinti kaip nuomonės.

Šalies argumentai

39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ginčo teiginio „jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai“, o vertino ieškovo pateiktą šio teiginio interpretaciją. Nesutinka su tokiu atsakovo argumentu. Teismas vertino atsakovo pateiktą Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvadą ir dėl jos pasisakė. Tuo tarpu ginčo teiginį teismas vertino atsakovo nurodomų duomenų, kurias jis grindžia teiginio atitikimą tikrovei, pagrindu, bendrinės kalbos, teiginio turinio, teiginio bei visos publikacijos konteksto ir kitų aplinkybių visumoje.

40. Pažymi, kad ginčo teiginys „jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai“ iš esmės atitinka nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 226 str. (prekyba poveikiu), sudėtį. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina ir atsakovo pasirinktas įrodinėjimo būdas – atsakovas iš esmės savo teiginius grindžia ieškovo ryšiais su kitais asmenims, užimamomis pareigomis ir turima įtaka. Tuo tarpu pats ginčo teiginys pateiktas kito nusikaltimo, numatyto tame pačiame baudžiamojo kodekso straipsnyje, kontekste. Taigi, atsakovo išsakytas teiginys aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad neva tai ieškovas, pasinaudodamas savo asmeniu (reputacija, autoritetu) ar piniginėmis lėšomis („jo kišenėje sėdi“), neva daro įtaką Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams.

41. Pažymi, kad ginčo straipsnis buvo publikuotas prieš metus laiko, tačiau net ir per šį laikotarpį nepaaiškėjo jokia informacija, kuri galėtų patvirtinti atsakovo teiginį, – nei viešojoje erdvėje, nei ikiteisminį tyrimą atliekančių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir/ar Panevėžio apygardos prokuratūros atstovų nebuvo paskelbta, ieškovui nėra pareikštas atitinkamas įtarimas ir jis nebuvo apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su prekyba poveikiu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų ar kitų su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais susijusių asmenų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teiginio ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai” reikšmę, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, bei pagrįstai sprendė, kad atsakovo teiginys ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.” išsakytas komentuojant ieškovui pareikštus įtariamus dėl nusiklastomos veikos ? prekybos poveikiu, nesusijiusios su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais, savo esme yra tendencingas ir žeidžiantis asmens garbę ir orumą, todėl ieškovo pažeista teisė turi būti ginama.

Atsiliepimas

43. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad išsakytą ginčo teiginį („jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai“), grindžia tikrais, faktais pagrįstais duomenimis apie Ieškovo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento S. G. ryšį, jų tarpusavio priklausomybę. Teismas nagrinėjo atsakovo pateiktus duomenis ir paaiškinimus dėl ieškovo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų ryšio, tačiau vertino, kad atsakovo nurodomas ryšys nėra pakankamas pagrįsti atsakovo paskleistą informaciją, kad ieškovo kišenėje sėdi Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai.

Žemesnės instancijos teismas

44. Nagrinėjamu atveju ginčo straipsnyje nėra jokių duomenų apie bet kokį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų darbuotoją ar atstovą, iš esmės nėra jokių, išskyrus pateiktų paties atsakovo, sąsajų su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovo teiginyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma daugiskaita „vadovai“, o atsakovo duoti paaiškinimai pagrindžia faktą, kad atsakovui yra gerai žinoma Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kolegiali valdymo struktūra.

Atsiliepimas

45. Atsakovas savo teiginį bando pateisinti surinktomis Ieškovo ir kitų Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių tarpusavio sąsajomis, todėl tai iš esmės vertintina kaip atsakovo gynybinė pozicija nagrinėjamoje byloje, o ne faktinis pagrindas, kuriuo rėmėsi atsakovas ginčo teiginio paskleidimo momentu.

46. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas bando pagrįsti, kad ta aplinkybė, jog Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams eilę metų vadovauja seniausios ir didžiausios Panevėžyje įsikūrusios bendrovės generalinis direktorius, yra pakankama teigti, kad ieškovas, būdamas AB „Lietkabelis“ savininku, savo „kišenėje laiko“ Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovybę, demonstruoja savo įtaką, galimai sudaro tam tikrus sandorius, mainais už Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų ar valstybės institucijų (savivaldybės mero) priimamus sprendimus. Tokia pozicija reikštų, kad teiginiui apie asmens neva tai padarytą nusikalstamą veiką pagrįsti yra pakankamas iš esmės bet koks sąsajinis (net ir nutolęs su paskleista informacija) faktas.

Žemesnės instancijos teismas

47. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, kad neegzistuoja objektyvių duomenų apie Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų priklausomybę nuo ieškovo. Tuo tarpu atsakovas ginčo teiginių paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei neįrodė ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė.

Šalies argumentai

48. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo atsakovo saviraiškos laisvę, suteikdamas prioritetą ieškovo garbei ir orumui. Atsakovas laiko, kad jis ginčo teiginį paskelbė būdamas Seimo nariu, o tokiam asmeniui pagal EŽTT praktiką saviraiškos laisvė yra ypač svarbi.

Žemesnės instancijos teismas

49. Atsakovas naudodamasis savo saviraiškos laisve, negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismui nustačius tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ir Ieškovo garbės ir orumo pažeidimo faktus, Atsakovo saviraiškos laisvės ribojimas taikomas kaip neteisėtų veiksmų (saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribų peržengimo) pasekmė.

50. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovui buvo priteistos realiai nepatirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra realios ir pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo P. U. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

52. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas konstatavo, jog atsakovas P. U., teiginiu ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai” paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą A. B. ir tokiu būdu pažeidė ieškovo garbę ir orumą.

53. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2020-01-23 BNS pranešimą „Tęsiant Panevėžio korupcijos bylą, STT atliko poėmį Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose“. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, taip pat aplinkybę, kad su šiuo prašymu šalys yra susipažinusios, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikto naujo dokumento priėmimas, neužvilkins bylos proceso, todėl įrodymas priimamas į bylą.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt buvo paskelbtas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“. Šiame straipsnyje buvo išspausdinta atsakovo citata apie ieškovą „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.“

56. Apeliantas mano, kad straipsnio autoriai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, siekiant tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes, turėtų būti įvertintas ir žurnalistų indėlis dėl ieškovo galimo garbės ir orumo pažeidimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

57. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).

58. Asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

59. Teisėjų kolegija, vertindama aptariamus kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad ginčas šioje byloje kyla dėl atsakovo teiginių, kurie nėra straipsnio autorių sukurtas tekstas, o atsakovo citata. Be to, tokio pobūdžio bylose yra leistini tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, o teismas turi vertinti jų pakankamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindžia, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos atitinkamų žurnalistų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėta, kad atsakovas neneigia pasakęs išspausdintą frazę, t.y. ji pacituota tiksliai, tai ne žurnalistų tekstas. Todėl, manytina, kad atsakovas neturėtų jokio pagrindo regresui į straipsnio autorius. Tokiu būdu pripažintina, kad publikacijos autoriai neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nuo šios bylos baigties nepriklauso jų materialiosios teisės ir pareigos. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismas, neįtraukdamas į bylą publikacijos autorių trečiaisiais asmenimis, pažeidė proceso teisės normas, bei, kad nebuvo įvertintas žurnalistų indėlis sprendžiant dėl galimo ieškovo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad apeliantas publikaciją su ginčo teiginiu savo iniciatyva paskelbė savo internetiniame puslapyje bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, tokiu būdu išreikšdamas savo sutikimą su publikacijos visu turiniu.

60. Apeliantas teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog frazė ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.” yra žinia, apeliantas teigia, kad tai yra jo nuomonė.

61. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).

62. Nors apeliantas teigia, jog nurodytu sakiniu jis išreiškė savo nuomonę, tačiau šio teiginio atitikimą ne žiniai, o nuomonei apeliantas įrodinėja visai kituose ginčo straipsnio sakiniuose nurodytais nuomonę išreiškiančiais žodžiais. Aiškindamas ginčo teiginį pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi paties atsakovo pateikta Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvada. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktoje specialisto išvadoje nurodoma, kad pagrindiniame sakinyje yra pavartojamas frazeologizmas „sėdėti kišenėje“, galintis turėti dvi reikšmes. Pirma reikšmė „būti prasiskolinus“, o kita reikšmė „būti globojamam“. Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad dabartiniai žiniasklaidos tekstai rodo, kad frazeologizmas „sėdėti kišenėje“ vartojamas iki šiol. Tikriausią reikšmę gali atkleisti pats sakinio autorius, tai yra atsakovas. Pažymima, kad pagrindinis sakinys „Jo (ieškovo) kišenėje sėdi...“ yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau šalutiniame sakinyje yra vartojamas netikrumą rodantis būtojo kartinio laiko veiksmažodis „vyko“, o forma „galėjo vykti tam tikri sandoriai“ yra išsakoma abejonė, kuri nėra konstatuojama, tai yra nepasakoma, kad tam tikri sandoriai iš tiesų vyko. Perskaičius atsakovo išsakytą frazę straipsnyje susidaro įspūdis, jog teiginyje minimo ieškovo (pavartotas asmenvardis „jo“) „kišenėje sėdi“, t. y. išreikšta žinia, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas įtakoja, valdo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovus. Esant tokiai sakinio konstrukcijai šalutiniame sakinyje vartojamas žodžių junginys „galėjo vykti tam tikri sandėriai“, neleidžia autoriaus frazės straipsnio kontekste vertinti kaip nuomonės.

63. Pažymėtina, kad net pats apeliantas apeliaciniame skunde vengia vertinti konstatuojamojo pobūdžio išsireiškimą „Jo kišenėje sėdi“, ir nuomonės paskleidimo faktą įrodinėja išimtinai ne ginčo teiginio kalbinėmis konstrukcijomis arba šalutinio sakinio kalbine išraiška.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi sakinio formuluotę, konstrukciją („kišenėje sėdi“), kontekstą, paskelbimo aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto nurodytame sakinyje pateikiama informacija turi būti suprantama kaip neginčytinas faktas, o ne kaip apelianto asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Taigi pagrįstai pripažinta, jog nurodytu sakiniu yra paskleista žinia ir jis negali būti laikomas apelianto nuomone. Šalutiniame sakinyje vartojamas žodžių junginys „galėjo vykti tam tikri sandėriai“, t.p. neleidžia autoriaus frazės straipsnio kontekste vertinti kaip nuomonės.

65. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas iš esmės nevertino ginčo teiginio „jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai“, o vertino ieškovo pateiktą šio teiginio interpretaciją. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas. Priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ginčo teiginį vertino atsakovo nurodytų duomenų, kuriais atsakovas grindžia teiginio atitikimą tikrovei, pagrindu, bendrinės kalbos, teiginio turinio, teiginio bei visos publikacijos konteksto ir kitų aplinkybių visumoje. Pažymėtina ir tai, kad apelianto išsakytas teiginys taip pat buvo vertinamas ir kaip vidutinis statistinis skaitytojas galėjo suprasti atsakovo išsakytą ginčo teiginį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į atsakovo išsakytą teiginį „sėdėti kišenėje“ sureagavo Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius V. M., kuris jau sekančią dieną po tokio teiginio paskelbimo kategoriškai paneigė atsakovo paskleistą tikrovės neatitinkantį teiginį. Tokį komentarą pirmosios instancijos teismas vertino, kaip pagrindžiantį išvadą, kad vidutiniam statistiniam skaitytojui atsakovo teiginys „sedėti kišenėje“ suprantamas, kaip objektyviai egzistuojantis faktas, kad ieškovas daro poveikį ir įtaką Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams, dėl ko galėjo būti sudaromi tam tikri sandoriai.

66. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2020-01-23 BNS pranešimas „Tęsiant Panevėžio korupcijos bylą, STT atliko poėmį Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose“ buvo publikuotas 14 val. 51 min. Tuo tarpu atsakovas savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ginčo straipsniu pasidalino 2020-01-23 8 val. 39 min., t. y. žymiai anksčiau nei viešai paskelbta informacija apie atliktą poėmį Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Taigi, apeliantas neįrodė, kad tokio pobūdžio informacija iki atsakovo duoto komentaro buvo paskelbta viešojoje erdvėje.

67. Apeliantas teigia, kad savo išsakytą ginčo teiginį „jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai“, grindžia tikrais, faktais pagrįstais duomenimis apie ieškovo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento S. G. ryšį, jų tarpusavio priklausomybę, kurių nepaneigė ieškovas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovą su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu ir AB „Lietkabelis“ generaliniu direktoriumi S. G. sieja tam tikri pavaldumo teisiniai santykiai – ieškovas yra AB „Lietkabelis“ valdybos primininkas, akcininkas, o S. G. yra AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo pasakytoje frazėje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma daugiskaita „vadovai“, o ne vienas vadovas S. G.. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė kitų Rūmų vadovų (tarybos) ir ieškovo pavaldumo santykių. Todėl darytina išvada, kad neegzistuoja objektyvių duomenų apie Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų priklausomybę nuo ieškovo, apie kurią pasisakė apeliantas.

68. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo saviraiškos laisvę. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog nors apelianto saviraiškos laisvė ir yra svarbi, tačiau jis ja naudodamasis negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves (taip pat ir saviraiškos laisvę), peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises (kaip pagrįstai nustatyta ir nagrinėjamu atveju), nukentėjusio asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis).

69. Taip pat pažymėtina, kad nenumatyta išrinkto visuomenės atstovo saviraiškos laisvės prioriteto prieš bet kurio kito piliečio saviraiškos laisvę. Iš esmės EŽTT savo praktikoje nurodo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas išrinkto visuomenės atstovo saviraiškos laisvės ribojimo klausimas, teismui taikomas didesnis atidumo laipsnis dėl šių asmenų vykdomos veiklos – atstovavimo rinkėjams, jų rūpesčių (teisių) ir interesų gynimo. Todėl šioje byloje nustačius tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ir ieškovo garbės ir orumo pažeidimo faktus, atsakovo saviraiškos laisvės ribojimas taikomas kaip neteisėtų veiksmų (saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribų peržengimo) pasekmė.

70. Apeliantas teigia, kad ginčo sakiniu nebuvo pažeisti ieškovo garbė ir orumas, o fraze „sėdėti kišenėje“ buvo išreikštas priklausomumo ryšys, ji neturi kriminalinės reikšmės, kurią jai suteikia ieškovas. Kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Akivaizdu, kad frazė „sėdėti kišenėje“ turi nors ir ne visuomet kriminalinę, tačiau visuomet neigiamą reikšmę. Straipsnio kontekstas t.p. patvirtina, jog frazė buvo naudojama neigiama prasme ieškovo atžvilgiu, sudarant neigiamą įspūdį apie jo asmenybę, veiklą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta, kad ja buvo pažeisti ieškovo garbė ir orumas.

71. Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 3 533,20 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas laikė protingomis ir pagrįstomis, bei 75 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Ta aplinkybė, kad ieškovas dalyvauja ir kitose bylose ir turi teisinių išlaidų nesudaro pagrindo mažinti šioje byloje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kokios išlaidos buvo patirtos būtent šioje byloje, ir jas pagrįstai priteisė.

72. Pagal kasacinio teismo praktiką, bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Tokių išlaidų apmokėjimo faktą pagrindžia degalų pirkimo čekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011); lėktuvo bilieto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Todėl apelianto argumentai, kad ieškovas nepagrįstai į patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukė išlaidas, patirtas dėl atstovo vykimo į kitą miestą nepagrįsti. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2.4 p., nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Kadangi ieškovo atstovo registruota darbo vieta yra Kauno mieste, todėl vertinant ieškovo išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, įskaičiuotinos ir išlaidos dėl vykimo į kitą, nei registruota atstovo darbo vieta, vietovę.

73. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovas pateikė duomenis apie galimai turėtas bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje bei jo pateikti duomenys apie posėdžio trukmę ir dėl to patirtas išlaidas neatitinka realios posėdžio trukmės (manytina, įskaičiuotas vykimo į posėdį iš kito miesto laikas), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 3 533,20 Eur ieškovo išlaidas, t.y. mažesnes nei ieškovo pateikti visi duomenys (4 353,20 Eur). Be to teismo pripažintos pagrįstomis ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 3 533,20 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį šių išlaidų proporcingai patenkintiems reikalavimams bei atlikus įskaitymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą šioje dalyje.

74. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakyti nėra pagrindo, kadangi laiko, jog jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

75. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovas nepateikė duomenų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita DambrauskaitėVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė