- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-3962-940/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05430-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- P. U.
- Advokatai
- Andrius Būdvytis, Vilma Gaudutienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui P. U. dėl garbės ir orumo pažeidimo bei tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo teismo pripažinti, kad atsakovas 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ publikuotame straipsnyje „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, teiginiu „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą ir tokiu būdu pažeidė ieškovo garbę ir orumą; pripažinti, kad atsakovas 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ publikuotame straipsnyje „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ fraze „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“ reiškė nuomonę peržengdamas sąžiningai ir etiškai reiškiamos nuomonės ribas, pateikė objektyvaus faktinio pagrindo neturinčius, iškraipytus faktus apie ieškovą ir tokiu būdu pažeidė ieškovo garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir pastangomis visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, interneto portale http://www.panskliautas.lt ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, išspausdinant tokio turinio paneigimą: „2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, Lietuvos Respublikos Seimo nario P. U. valdomame ir administruojamame internetiniame portale (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Seimo nario P. U. paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš, Lietuvos Respublikos Seimo narys P. U., pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. B.. Informuoju, kad mano pasisakymai apie tai, kad A. B. kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasėkoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, priimami verslininkams reikalingi sprendimai ar gaunama parama krepšinio komandai faktiškai yra tikrovės neatitinkantys, melagingi ir jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemti teiginiai. Tokiais teiginiais siekiau formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie A. B. ir taip pažeidžiau jo teises ir teisėtus interesus“, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. (2012-2016 ir 2016-2020 m. kadencijos) yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas (1997-2012 m.). Atsakovas yra visuomenėje žinomas ir aktyviai sekamas asmuo, kurio pasisakymai dažnai pasiekia didesnę visuomenės dalį, o veikla bei priimami sprendimai yra aktyviai vertinami bei susiję su viešuoju interesu. 2020 m. sausio 20 d. Panevėžio apygardos prokuratūra informavo, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo sulaikytas Panevėžio miesto meras R. R. ir jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. 2020 m. sausio 21 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad minėtame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai ieškovui. 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt buvo paskelbtas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ (toliau – ginčo straipsnis). Šis straipsnis taip pat publikuotas atsakovo valdomame internetiniame portale (duomenys neskelbtini) bei atsakovo paskyroje socialiniame tinkle Facebook.
3. Ginčo straipsnyje cituojami atsakovo pareiškimai: „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“; „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“. Ieškovas pabrėžia, kad iš šių atsakovo pareiškimų matyti, kad atsakovas siekė pasisakyti ir pasisakė ne apie ieškovui pareikštus įtarimus, o konkrečiai apie patį ieškovą, jo asmenį bei jo veiksmus.
4. Minėtais pareiškimais, kurie yra viešai paskelbti ginčo straipsnyje, atsakovas paskleidė sekančią, tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą menkinančią informaciją: 1) ieškovas padarė/daro nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje (prekyba poveikiu) Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų atžvilgiu; 2) ieškovas, siekdamas paramos krepšinio komandai ar verslininkams reikalingų sprendimų priėmimo, galimai demonstravo išskirtinę įtaką Panevėžio merui.
5. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo straipsnis paskelbtas UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt. Ginčo straipsniu savo asmeniniame, kaip valstybės politiko, internetiniame puslapyje ir savo paskyroje socialinio tinklo Facebook platformoje pasidalino pats atsakovas, todėl laikytina, kad yra nustatytas žinių paskleidimo faktas. Taip pat nėra abejonių, kad ginčo straipsnyje atsakovo nurodyti pareiškimai yra apie ieškovą, kadangi ginčo straipsnyje tiesiogiai įvardinamas ieškovas, t. y. nurodomas ieškovo vardas ir pavardė. Ginčo straipsnyje pateikta tikrovės neatitinkanti žinia, kad ieškovas, pasinaudodamas savo asmeniu (reputacija, autoritetu) ar piniginėmis lėšomis, neva daro įtaką Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams. Atsakovo pareikšta nuomonė iš esmės nėra pagrįsta jokiais duomenimis ir nesisieja su atliekamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateikta informacija, kadangi tokio pobūdžio informacija nei viešojoje erdvėje, nei ikiteisminį tyrimą atliekančių STT ir/ar Panevėžio apygardos prokuratūros atstovų nebuvo paskelbta, ieškovui nėra pareikštas atitinkamas įtarimas ir jis nebuvo apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su prekyba poveikiu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų ar kitų su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais susijusių asmenų atžvilgiu. Taip pat, ieškovas atkreipia dėmesį, kad iki ginčo straipsnio visuomenei pateikta informacija apie ieškovui pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime, kuriame prekyba poveikiu įtariamas Panevėžio miesto meras R. R., jokiu būdu ar apimtimi nėra siejamas su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
6. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas paskleidė žinią apie ieškovo neva padarytą/daromą visiškai atskirą nusikalstamą veiką, t. y. nesusijusią su šiuo metu vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Atsakovas, pasinaudodamas susidariusiomis aplinkybėmis, kad šiuo metu vykdomame ikiteisminiame tyrime ieškovui yra pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu, galimai siekdamas sumenkinti ieškovo įvaizdį visuomenėje, kryptingai formuodamas neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, iš esmės pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo pasisakymai yra išimtinai konstatuojamojo pobūdžio, aptariamus teiginius siekta pateikti kaip neginčijamus faktus. Atsakovas tiek paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą (paskleidė žinią), tiek peržengdamas sąžiningai ir etiškai reiškiamos nuomonės ribas, pateikė objektyvaus faktinio pagrindo neturinčius, iškraipytus faktus apie ieškovą.
7. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius V. M. kategoriškai paneigė atsakovo paskleistą ginčo straipsnyje pateiktą informaciją, kaip neatitinkančią tikrovės ir diskredituojančią tiek jį patį, tiek Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.
8. Ieškovas pažymėjo, kad reikšminga yra ir tai, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys – visuomenėje žinomas ir aktyviai sekamas asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni moralės bei tarnybinės etikos principai, kurio pasisakymai dažnai pasiekia didesnę visuomenės dalį, o veikla bei priimami sprendimai yra aktyviai vertinami bei susiję su viešuoju interesu.
Atsiliepimas
9. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, nurodyta atsiliepime, kadangi atsakovo pateikiamas faktinis pagrindas yra akivaizdžiai „pritrauktas“, siekiant pateisinti atsakovo teiginius. Faktinis pagrindas, jog Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams eilę metų vadovauja AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, negali būti laikomas pakankamu teigti, kad ieškovas, būdamas AB „Lietkabelis“ savininku, savo „kišenėje laiko“ Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovybę, demonstruoja savo įtaką, galimai sudaro tam tikrus sandorius, mainais už Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų ar valstybės institucijų (savivaldybės mero) priimamus sprendimus. Atsakovo nuomonės reiškimas, turint tik tokio pobūdžio sąsają tarp ieškovo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, laikytinas ne tik, kad nepakankamu, bet ir nesąžiningai interpretuojamu, peržengiančiu sąžiningai ir etiškai reiškiamos nuomonės ribas.
10. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog jis yra nepagrįstas, motyvai paremti tik prielaidomis, interpretacijomis, todėl prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, triplike, teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė nurodė, kad atsakovas, reikšdamas savo nuomonę, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų saviraiškos laisvės ribų. Atsakovas pažymėjo, kad jo pareiga yra bendrauti su žiniasklaidos atstovais, todėl atsakovas sutiko ir pateikė „Panevėžio kraštas“ žurnalistui savo nuomonę. Atsakovas nėra šio ginčo straipsnio autorius, todėl tai patvirtina, jog atsakovas nepaskleidė jokios žinios, jis tiesiog pakomentavo, pateikė savo subjektyvų požiūrį į „Panevėžio kraštas“ žurnalisto jam paviešintą naujieną, kad ieškovui pareikštas įtarimas, kas atsakovui buvo pagrindas išsakyti savo nuomonę. Atsakovo nuomonė paremta viešai žinomais faktais, žiniasklaidos pateikta informacija įvairiuose publikuotuose straipsniuose, asmenį neįžeidžiančio, padoraus turinio, atsakovas nenurodo ir nemini konkrečių asmenų, ar jų pavardžių.
11. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo straipsnyje tik pateikė savo pamąstymus, nuomonę, kuriai susiformuoti padėjo duomenys, jog: Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas yra bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius S. G., kuris užima reikšmingas pareigas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose; S. G. yra Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų valdymo organų narys (prezidentas), kuris atstovauja Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų interesus labai plačiai; AB „Lietkabelis“ yra vienas iš Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų rėmėjų; ieškovas yra AB „Lietkabelis“ valdybos pirmininkas, savininkas bei akcininkas, valdantis didžiąją dalį bendrovės akcijų; ieškovą su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu ir AB „Lietkabelis“ generaliniu direktoriumi S. G. sieja ne tik verslo santykiai, tačiau ir pavaldumo santykiai. Atsakovas pažymėjo, kad šie viešai skelbiami duomenys ir suponavo atsakovo nuomonę, jog ieškovą su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovybe (S. G.) sieja verslo bei tiesioginio pavaldumo ryšiai, todėl atsakovas nenustebtų, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai. Atsakovas nenurodė konkrečių sandorių ir neteigė, kad jie tikrai vyko, tačiau nenustebtų jeigu ateityje išaiškėtų buvus kokių nors verslo sandorių.
12. Atsakovo nuomonė išsakyta nepažeidžiant įstatymų, moralės, paprotinių normų, todėl nepripažintina žeminančia ieškovo garbę ir orumą. Ginčo teiginys išdėstytas su stebėjimusi, nuostaba, o atsakovo išreikšta nuomonė, paremta aukščiau nurodytu faktiniu pagrindu, tačiau atsakovas nekalba apie jokius konkrečius sandėrius ar pinigines lėšas, ar įtaką, juo labiau atsakovas straipsnyje nereiškia jokių kaltinimų ir baudžiamosios bylos aplinkybių nekomentuoja, taip pat neužsiminė apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, atsakovas savo kalboje net neužsimena ir neteikia jokių nuorodų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnį.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikiama atsakovo nuomonės, jog „ieškovas, pasinaudodamas savo asmeniu (reputacija, autoritetu) ar piniginėmis lėšomis, neva daro įtaką Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams“ interpretacija yra klaidinanti, tai tik subjektyvus ieškovo įspūdis, kadangi tokia žinia kaip nurodo ieškovas straipsnyje nebuvo publikuota.
14. Atsakovas pabrėžia, kad ginčo straipsnio citata „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“ nėra konstatuojamojo pobūdžio teiginys, o tiesiog vertinamojo pobūdžio nuomonė. Šiai nuomonei susiformuoti įtakos turėjo šie faktiniai duomenys: ieškovas ilgą laiką buvo krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas bei dalininkas ir vykdė aktyvią veiklą, susijusią su krepšinio klubu iki 2019 metų pradžios; nuo 2019 m. vidurio vieninteliu krepšinio klubo akcininku (dalininku) liko S. G.; ieškovas jam priklausiusias krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalis perleido savo kolegai S. G.; Panevėžio miesto savivaldybė remia krepšinio klubą „Lietkabelis“ ir yra pagrindinė „Lietkabelio“ rėmėja. Taigi, atsakovas reiškė savo nuomonę remdamasis nurodytu faktiniu pagrindu ir masinių informavimo priemonių pateikiama informacija bei formuojama nuomone, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, išryškino ieškovo įtaką, svarbą krepšinio klubui, gebėjimą pritraukti paramą krepšinio klubui, jokiu būdu nereiškė jokių kaltinimų ar įtarimų, susijusių su vienokia ar kitokia nusikalstama veika.
15. Atsakovas pabrėžė, kad jo pasisakymai yra akivaizdi atsakovo nuomonė, kur subjektyviai vertinami faktai ir duomenys, atsakovo naudojama kalba yra etiška, neįžeidžianti, nekaltinanti ir neperžengianti leistinų asmens saviraiškos ribų. Atsakovo samprotavimai negali būti pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, kadangi jo nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą.
16. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra žinomas verslininkas, vienos seniausių gamyklų AB „Lietkabelis“ savininkas, rėmėjas, taip pat jis labai gerai žinomas, atpažįstamas, aktyviai veikiantis sporto srityje, atlieka svarbų vaidmenį sporto viešajame gyvenime, todėl tai leidžia teigti, jog ieškovas yra viešas asmuo, kuriam turėtų būti taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga ir jo pakantumo bei tolerancijos ribos reiškiamai nuomonei, turėtų būti platesnės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
18. Panevėžio mieste 1958 m. buvo įkurta bendrovė Lietkabelis, gaminanti polivinilchloridu ir polietilenu izoliuotus žemos įtampos vario bei aliuminio instaliacinius laidus ir kabelius, skirtus statybos bei elektrotechnikos pramonei. 1993 m. valstybinė įmonė Lietkabelis buvo privatizuota ir perregistruota į AB „Lietkabelis“.
19. Ieškovas yra AB „Lietkabelis“ akcininkas, nuo 2001 m. yra AB „Lietkabelis“ valdybos pirmininkas, VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas (nuo 2012 m.), Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos prezidentas (nuo 2011 m.).
20. Atsakovas P. U. laikotarpiais 2012-2016 m. ir 2016-2020 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, laikotarpiu 1997-2012 m. buvo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas, bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
21. 2020 m. sausio 20 d. Panevėžio apygardos prokuratūra spaudos konferencijoje informavo, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo sulaikytas Panevėžio miesto meras R. R. ir jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. 2020 m. sausio 21 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad minėtame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai ieškovui A. B.. 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt buvo paskelbtas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“.
22. Byloje pateikti duomenys, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-19, kuris galimai susijęs su neteisėtu poveikiu Panevėžio miesto savivaldybės valstybės tarnautojams dėl paramos skyrimo sporto klubui. Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovui A. B. yra pareikštas įtarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
23. Bylos nagrinėjimo dalykas ? ginčo straipsnyje publikuotos atsakovo (tuo metu Seimo nario) frazės „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“ ir „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“. Šis straipsnis taip pat publikuotas atsakovo P. U. valdomame internetiniame portale (duomenys neskelbtini) bei atsakovo paskyroje socialiniame tinkle Facebook.
24. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovą su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu ir AB „Lietkabelis“ generaliniu direktoriumi S. G. sieja tam tikri pavaldumo teisiniai santykiai – ieškovas yra AB „Lietkabelis“ valdybos primininkas, ir krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas, o S. G. yra AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, krepšinio klubo „Lietkabelis“ valdybos narys bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
25. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau ir Rūmai) yra ne pelno siekiantis, savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus Panevėžio ir Utenos apskrityse, kurios veikla yra apibrėžta Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatuose. Rūmų organas yra Generalinė asamblėja, kuri yra visuotinis narių susirinkimas, valdymo organai: Rūmų taryba ir Rūmų administracijos vadovas (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatų 7 straipsnis). Generalinės asamblėjos funkcijos: nustato Rūmų veiklos kryptis; formuoja specializuotus komitetus; priima, keičia ir papildo Rūmų įstatus; tvirtina Rūmų biudžetą; renka iš Rūmų narių atstovų ketveriems metams Rūmų prezidentą, Revizijos komisijos pirmininką ir jos narius; atšaukia Rūmų prezidentą, Revizijos komisiją, jos pirmininką; keturių metų laikotarpiui renka iš Rūmų narių atstovų Rūmų tarybą, nustato jos narių skaičių ir tvirtina tarybos darbo reglamentą; atšaukia Rūmų tarybą ar pavienius jos narius; tvirtina Rūmų prezidento bei Revizijos komisijos pirmininko ataskaitas; likviduoja Rūmus; atlieka kitas funkcijas nustatytas prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatų 7.1.3 punktas).
26. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalis).
27. Ieškovas, būdamas žinomu verslininku, vieno iš stipriausių ir seniausių Lietuvos krepšinio komandų (pagal viešai skelbiamus duomenis „Lietkabelis“ yra vienas iš keturių stipriausių krepšinio klubų Lietuvos krepšinio lygoje) prezidentu bei Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos prezidentu yra visuomenėje žinomas asmuo, todėl priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis).
28. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog atsakovas, būdamas Seimo nariu, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, buvęs ilgametis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas, tai yra baudžiamojo persekiojimo specialistas ir profesionalas, atsižvelgdamas į savo statusą, pareigas, išsilavinimą, profesinę patirtį ir žinias, puikiai suprasdamas ir žinodamas, siekė paskleisti tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą menkinančią informaciją, kad ieškovo padaryta/daroma veikla Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo požymius ir ieškovas, siekdamas paramos krepšinio komandai ar verslininkams reikalingų sprendimų priėmimo, galimai demonstravo išskirtinę įtaką Panevėžio merui.
29. Ieškovas 2020 m. vasario 4 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą. Bylos duomenimis atsakovas pretenzijos reikalavimų neįvykdė, taip pat nepateikė ieškovui savo atsakymo į ieškovo pretenziją.
30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto, nes atsakovo teiginiai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskleista informacija apie ieškovą. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, taip pat dėl paskleistų duomenų atitikimo tikrovei ir dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto.
31. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei nuorodos į viešai publikuotus straipsnius apie P. U. galimai neetišką elgesį, galimai įžeidžiančius pasisakymus ar visuomenės nepasitenkinimo kurstymą, neįrodo ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes pateiktuose straipsniuose nėra duomenų, kad būtų skleidžiamos žinios, kritika ar atsakovo nuomonė apie ieškovą, jo vykdomą veiklą ar dalykinę reputaciją.
32. Teismo vertinimu ginčas byloje kilo tarp dviejų asmenų, kurie abu priskirtini viešųjų asmenų kategorijai.
Dėl atsakovo citatos „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.“
33. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).
35. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 89 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
37. Jeigu tikrovės neatitinkančius duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, ir ši priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise (išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka) kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai juos paneigti ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
38. 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt išspausdinto straipsnio „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ autorius nėra atsakovas. Atsakovas teigė, kad pokalbis su žurnalistais vyko apie 20 minučių, o jo pasakyti ginčo sakiniai straipsnyje pacituoti išimant iš viso pokalbio vykusio su žurnalistais konteksto, todėl nėra teisingai ieškovo interpretuojami. Atsakovo teigimu jis tik išsakė savo nuomonę į viešai publikuotą žinią apie tai, kad pareikšti įtarimai ieškovui dėl prekybos poveikiu, o Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose buvo atliktas dokumentų poėmis. Teismas neturi pagrindo su šiais teiginiais sutikti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, to neneigė ir atsakovas, kad straipsnį „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“ atsakovas paviešino savo internetiniame portale ir socialiniame tinkle, kas suponuoja spręsti, kad išspausdinto straipsnio turiniui atsakovas pastabų, įvertinant ir teiginių panaudojimo kontekstą, neturėjo (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
39. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas išsakė išsireiškimus iš kurių galima suprasti, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje (prekyba poveikiu) Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų atžvilgiu, nors jam nėra pareikšti jokie įtarimai dėl prekybos poveikiu Rūmų vadovams, todėl atsakovo teiginiai yra akivaizdžiai pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą.
40. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateikta Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvada. Specialistui buvo pateiktas straipsnis „Nušalinto mero byloje - dar vienas įtremiamasis“ ir suformuluota užduotis pateikti frazės „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“ išaiškinimą. Tačiau šis atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).
41. Pateiktoje specialisto išvadoje nurodoma, kad ginčo objektu esantis sakinys yra sudėtinis prijungiamasis sakinys, sudarytas laipsniško prijungimo būdu. Pagrindinis sakinys yra „Jo kišenėje sėdi Prekybos pramonės ir amatų rūmų vadovai“, prie jo prijungiamas šalutinis sakinys „todėl visai nenuostabu“, o prie jo antrojo laipsnio šalutinis sakinys „jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“. Nurodoma, kad šis sakinys yra aiškinamasis, juo paaiškinama, kas nenuostabu. Pirmojo laipsnio šalutiniu sakiniu nurodoma pagrindinio sakinio pasekmė ? jo kišenėje sėdi prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, taigi nenuostabu.
42. Pagrindiniame sakinyje yra pavartojamas frazeologizmas „sėdėti kišenėje“, galintis turėti dvi reikšmes. Pirma reikšmė „būti prasiskolinus“, o kita reikšmė „būti globojamam“. Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad dabartiniai žiniasklaidos tekstai rodo, kad frazeologizmas „sėdėti kišenėje“ vartojamas iki šiol. Tikriausią reikšmę gali atkleisti pats sakinio autorius, tai yra atsakovas. Pažymima, kad pagrindinis sakinys „Jo (ieškovo) kišenėje sėdi...“ yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau šalutiniame sakinyje yra vartojamas netikrumą rodantis būtojo kartinio laiko veiksmažodis „vyko“, o forma „galėjo vykti tam tikri sandoriai“ yra išsakoma abejonė, kuri nėra konstatuojama, tai yra nepasakoma, kad tam tikri sandoriai iš tiesų vyko.
43. Frazeologizmai – tai vaizdingi, netiesioginiai posakiai ir junginiai, kurie yra naudojami siekiant emociškai bei stilistiškai labiau pabrėžti išsakomas mintis, todėl nėra vertinama kaip žeminantis ar įžeidžiantis garbę ir orumą (šaltinis https://www.lietuviuzodynas.lt/frazeologizmai (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).
44. Nagrinėjamojoje byloje atsakovo duotas komentaras vertintinas kaip dalis tuo metu visuomenėje vykusių aktualijų. Tuo metu nurodyti įvykiai (pareikšti įtarimai Panevėžio miesto merui) buvo sukėlę ne mažą visuomenės susidomėjimą ir buvo aptariami ne tik regioninėje žiniasklaidoje, o atsakovo teiginiai buvo išsakyti interviu metu atliekamo ikiteisminio tyrimo kontekste.
45. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teigė, kad atsakydamas į žurnalistų klausimą dėl dokumentų poėmio, frazeologizmą „kišenėje sėdi“ pavartojo turėdamas viešai skelbiamus duomenis apie ieškovo ir Rūmų prezidento pavaldumo santykius. Šiuo atveju sprendžiant ar asmuo (ieškovas) yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, ieškovo išsakyta frazė yra vertintina bendrinės kalbos, teiginio turinio, teiginio konteksto ir kitų aplinkybių visumoje. Iš ginčo sakinio konstrukcijos, formuluotės, sekos ir išraiškos būdo nėra pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, jog jis savo teiginį išdėstė kaip supratimą (manymą).
46. Publikacijoje prieš atsakovo ginčo objektu esantį sakinį yra pateikiamas sakinys „Įtariama, kad R. R. su krepšinio klubo prezidentu sutarė dėl 3 tūkst. Eurų kyšio. Už tai meras pažadėjo, kad savivaldybė šiam klubui skirs paramą.“ Po to seka sakinys „ Panevėžietis seimūnas P. U. „Panevėžio krašto“ korespondentui piktinosi, kad A. B. pradeda dominuoti Panevėžyje. Ir ginčo objektu esanti atsakovo frazė „Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“, kuris ir sudaro įspūdį apie tam tikra ieškovo poveikį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
47. Teismas sutinka, kad atsižvelgiant į tuo metu atsakovo eitas pareigas (Seimo narys), profesinę patirtį ir jo vykdytas funkcijas, dėl ko yra mažesnis visuomenės kritiškumas jo išsakytiems teiginiams, atsakovo viešai skleidžiama nuomonė ir tuo labiau informacija, turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.
48. Nors publikuotame straipsnyje ir atsakovo frazėse vartojami modalumą ir subjektyvų emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „P. U. piktinosi“, „nenuostabu“, „galėjo vykti“, „tam tikri", „nenustebsiu“, tai nesuponuoja spręsti, jog pirmoje citatoje buvo pateikta atsakovo nuomonė, o ne žinia (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis), kadangi tokiu būdu P. U. suformuluotame teiginyje yra išankstinis tvirtinimas ir konstatavimas. Perskaičius atsakovo išsakytą frazę straipsnyje susidaro įspūdis, jog teiginyje minimo ieškovo (pavartotas asmenvardis „jo“) „kišenėje sėdi“, t. y. išreikšta žinia, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas įtakoja, valdo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovus. Esant tokiai sakinio konstrukcijai šalutiniame sakinyje vartojamas žodžių junginys „galėjo vykti tam tikri sandėriai“, neleidžia autoriaus frazės straipsnio kontekste vertinti kaip nuomonės.
49. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai paskleidžiama informacija apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleista informacija yra apie organizaciją.
50. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie tam tikrus ieškovo ir S. G. pavaldumo santykius (sprendimo 24 punktas), tačiau atsakovo pasakytoje frazėje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma daugiskaita „vadovai“. Iš duotų paaiškinimų teisme galima daryti išvadą, kad atsakovui yra gerai žinoma Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kolegiali valdymo struktūra. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas kitų Rūmų vadovų ir ieškovo pavaldumo santykių neįrodė ir jokiais objektyviais įrodymais savo teiginio nepagrindė. Pagrindo išvadai, kad sakinyje atsakovas pavartodamas sąvoką „vadovai“ turėjo omenyje tik S. G., ir taip turėjo būti suprantama pasakyta frazė publikuoto straipsnio kontekste vidutiniam statistiniam skaitytojui, nėra. Tokie atsakovo atsikirtimai į ieškinį vertintini kritiškai (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
51. Atsakovo pateiktoje specialisto išvadoje, pirmoji frazeologizmo „sėdėti kišenėje“ reikšmė - „būti prasiskolinus“. Ši reikšmė dažniausiai vartojama visuomenėje. Atsakovo išsakytas teiginys vidutiniam statistiniam skaitytojui (tai patvirtina ir V. M. komentaras) galėjo sukelti prielaidas manyti, jog objektyviai egzistuoja faktas, kad ieškovas daro poveikį ir įtaką Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovams, dėl ko galėjo būti sudaromi tam tikri sandoriai. Atsakovas teiginių, kad žurnalistas jam uždavė klausimą ne tik apie pareikštus įtarimus ieškovui, bet ir apie atliktą dokumentų poėmį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, apie kurį straipsnyje nėra užsimenama, nepagrindė jokiais leistinais objektyviais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Nėra duomenų, kad tokio pobūdžio informacija iki atsakovo duoto komentaro buvo paskelbta viešojoje erdvėje. Bylos duomenimis ieškovui nėra pareikštas atitinkamas įtarimas ir jis nebuvo apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su prekyba poveikiu Rūmų vadovų ar kitų su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais susijusių asmenų atžvilgiu.
52. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Atsakovo per visuomenės informavimo priemones paskleisti duomenys apie ieškovo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų santykius neatitinka tikrovės. Nėra objektyvių duomenų apie Rūmų vadovų ir ieškovo priklausomybę. CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nagrinėjamu atveju turėjo būtent atsakovas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
53. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves (taip pat ir saviraiškos laisvę), peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis).
54. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešą asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nors ieškovas ir yra laikytinas viešu asmeniu, tačiau komentuoti ir kritikuoti jo veiklą reikia sąžiningai, remiantis tikrais faktais, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę ieškovo pažeista teisė turi būti ginama.
55. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Teismo vertinimu atsakovo teiginys ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.” išsakytas komentuojant ieškovui pareikštus įtariamus dėl nusiklastomos veikos ? prekybos poveikiu, nesusijiusios su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais, savo esme yra tendencingas ir žeidžiantis asmens garbę ir orumą, todėl ieškovo pažeista teisė turi būti ginama. Tai, kad minimas frazeologizmas „kišenėje sėdi“ yra vartojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, nepaneigia ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 2.24 straipsnis).
Dėl citatos „Nenustebsiu, kad B. kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus.“
56. Vertinant visą ginčo straipsnio kontekstą, spręstina, kad antroji citata yra subjektyvi atsakovo nuomonė, kurią jis išsakė žurnalistams. Pagrindo išvadai, kad tokiame kontekste informacija visuomenei (atsakovo išsakytas subjektyvus situacijos vertinimas dėl ieškovui pareikštų įtarimų) buvo pateikiamas nesąžiningai, nėra.
57. Pagal byloje surinktus įrodymus viešai paskleistas ginčo duomenų turinys leidžia aiškiai suprasti, kad atsakovas nurodė ieškovą A. B.. Atsakovo išsakytas vertinimas dėl ieškovo įtakos merui labiau atitinka agresyvią šio asmens kritiką ir neigiamą nuomonę apie jį, tačiau pagrindo išvadai, kad tokių duomenų paskleidimas aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, nėra. Atsakovo frazėje yra vartojami sąlyginiai pasisakymai, svarstomojo pobūdžio teiginiai, galimybė, kad taip gali būti bei emocinis vertinimas. Jose nėra tiesioginių teiginių, kaltinančių ieškovą atlikus konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriuos reikėtų paneigti.
58. Šiuo atveju negalima daryti vienareikšmės išvados apie nuomonės įžeidžiantį pobūdį, todėl ieškovas turėjo nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė.
59. Ginčo straipsnyje yra pateikiama ir daugiau informacijos apie ieškovą ir jam pareikštus įtarimus, kurios ieškovas iš esmės neginčija. Vertinant viso straipsnio kontekstą, o ne atskirai atsakovo teiginį, jo formuluotę, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą jam nepalankią informaciją – atsakovo išsakytas frazes, antroji citata straipsnyje pateiktos informacijos kontekste suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas ar žinia. Aplinkybės, ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, šios bylos kontekste vertinamos ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą (CPK 185 straipsnis).
60. Teismas sutinka su ieškovo, jo atstovo išsakytais argumentais, kad tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius. Tačiau tai, kaip atsakovo išsakytą teiginį suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista.
61. Išanalizavus paskelbto straipsnio tekstą, jo kontekstą, darytina išvada, jog atsakovas antrąja fraze išsakė nuomonę, o ne žinią. Atsakovas savo teiginiais nepaskelbė naujos informacijos, o pateikė savo nuomonę, kokie pagrindai ir motyvai jo subjektyviu vertinimu sąlygojo įtarimų pareiškimą ieškovui.
62. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovas paskleidė savo nuomonę nesąžiningai, pasinaudodamas savo padėtimi ir siekdamas pakenkti ieškovui, o atsakovo paskleista nuomonė pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai ir dėl to yra pagrindas riboti atsakovo saviraiškos laisvę, teismui nėra pateikta (CPK 185 straipsnis). Vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį pareiškimas, kuris nesutampa su paties ieškovo nuomone ir vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto.
63. Byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, todėl vadovaujantis išdėstytu ir nurodytais motyvais ieškinio reikalavimo dalis dėl antrosios atsakovo citatos atmestinas (CPK 185 straipsnis).
Dėl teisinių pasekmių
64. Tenkinus ieškinį iš dalies, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, ieškovo prašymas dėl duomenų, pripažintų neatitinkančiais tikrovės, paneigimo tvarkos ir terminų taip pat tenkintinas iš dalies, įvertinant ir aplinkybes, kad sprendimo priėmimo dieną atsakovas nėra Seimo narys.
65. Nustatytina, kad atsakovas per dvi savaites nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir pastangomis visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, interneto portale http://www.panskliautas.lt ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini) privalo paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, išspausdinant tokio turinio paneigimą: „2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, P. U. valdomame ir administruojamame internetiniame portale (duomenys neskelbtini) ir P. U. paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš, P. U., pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. B.. Informuoju, kad mano pasisakymas apie tai, kad A. B. kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasėkoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, yra jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemtas teiginys.“
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
67. Ieškovas byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovo atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 3 533,20 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).
68. Pažymėtina, kad iš ieškovo atstovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog 726,00 Eur ir 871,20 Eur įmokas už teisines paslaugas sumokėjo ne pats ieškovas, o kiti asmenys, ne proceso dalyviai, tačiau teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad už ieškovą teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo kitas asmuo nesudaro pagrindo jų nepriteisti ieškovui, nes toks draudimas teisės aktuose nenumatytas. Be to, minėtuose mokėjimo nurodymuose aiškiai pažymėta, kad tiek uždaroji akcinė bendrovė „Tugva“, tiek Z. S. moka už ieškovą A. B..
69. Atsakovo atstovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 1 000,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).
70. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (50 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 1 766,60 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).
71. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (50 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistina 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).
72. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteisina 1304,10 Eur (1766,60 Eur - 500 Eur + 37,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
73. Pašto išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (50 proc.) ir atmestiems reikalavimams (50 proc.) suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ publikuotame straipsnyje „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, teiginiu ,,Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai” paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė ieškovo A. B. garbę ir orumą.
Nustatyti, kad atsakovas P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per dvi savaites nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir pastangomis visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, interneto portale http://www.panskliautas.lt ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paneigia paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą A. B., išspausdinant tokio turinio paneigimą: „2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, P. U. valdomame ir administruojamame internetiniame portale (duomenys neskelbtini) ir P. U. paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš P. U., pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. B.. Informuoju, kad mano pasisakymas apie tai, kad A. B. kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasėkoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, yra jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemtas teiginys.“
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1304,10 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.