Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. (buvusios L. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. (S. L.) ieškinį atsakovei D. S. (buvusiai L. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Atsakovė D. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y.: antstolio 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo kopiją; Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria S. L. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, kopiją; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. liepos 31 d., 2015 m. gegužės 4 d. pranešimų apie S. L. paiešką kopijas; S. L. 2015 m. gegužės 4 d. sulaikymo akto kopiją; S. L. elektroninių laiškų kopijas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 28 d. rašto dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kopiją; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 30 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopiją. Ieškovas S. L. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y.: Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją; UAB „P“ buhalterinės pažymos kopiją; UAB „D“ mokėjimo pavedimų kopijas apie išlaikymo mokėjimą ir skolos dengimą; Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria S. L. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria prokuroro skundas atmestas, kopijas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas D. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kopiją.Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su mažamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovo (tėvo) asmenybe, jo elgesiu, galimybe daryti teigiamą/neigiamą įtaką vaiko interesams, be to, atsižvelgdamas į tai, kad šalims buvo išsiųstos atitinkamai atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą kopijos ir jie galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikta, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai tiek atsakovės, tiek ieškovo pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui S. L. ir atsakovei D. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. L. (pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu nepilnamečio A. L. vardas „A“ pakeistas į vardą „D“ be jo tėvo S. L. sutikimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Gyventojų registre nepilnamečio vaiko vardas jau yra pakeistas, dėl to teismo nutartyje vartojamas nepilnamečio vaiko vardas „A“). Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. daliniu sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015 m. spalio 31 d., tenkintas šalių prašymas, panaikintas 2012 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS įrašas Nr. 341, kuriuo į apskaitą įtraukta D. S. ir S. L. (duomenys neskelbtini) Sentikių religinėje bendruomenėje sudaryta santuoka. Daliniu sprendimu šalių sūnaus A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tačiau nebuvo nustatyta tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka. Todėl ieškovas S. L. 2017 m. sausio 26 d. Klaipėdos apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovei D. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. L. tvarkos nustatymo. Iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovo S. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarta laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, nustatant, jog ieškovas S. L. matysis su mažamečiu vaiku A. L. vieną kartą per mėnesį - kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, nuo 10 val. iki 13 val. ar kitomis šalių sutartomis valandomis, šalių sutartoje vietoje, kartu asmeniškai dalyvaujant ir atsakovei D. S. bei privačiai praktikuojančiam psichologui, kurio dalyvavimu susitikimuose bei apmokėjimu už jo paslaugas pasirūpins ieškovas. Ta pačia nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas. Su tokiu teismo sprendimu atsakovė nesutinka, prašo byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jos nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra visiškai netikslingas, kadangi ieškovas nerodo jokio dėmesio ir nesiekia bendrauti su mažamečiu sūnumi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. CK 3.156 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.161 straipsnio 2, 3, 6 dalyse nustatyta, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita; vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams; tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse taip pat nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog ieškovo (tėvo) bendravimas su mažamečiu sūnumi pastarajam darytų neigiamą įtaką, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų. Taip pat negalima sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovas nesiekia bendrauti su mažamečiu šalių sūnumi, kad nesiekia atkurti jų tarpusavio ryšio. Priešingai, byloje yra įrodymų, jog ieškovas, siekdamas tinkamai vykdyti ankstesnę teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreipėsi į valstybines institucijas, prašė tarpininkauti vykdant teismo nutartį dėl laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau valstybinės institucijos jam negalėjo suteikti savo pagalbos, kadangi tokios pagalbos teikimas neįeina į jų kompetenciją. Apie visas savo dedamas pastangas jis nurodė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (tai pažymėta šios institucijos 2017 m. birželio 28 d. rašte dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo). Ieškovas suprasdamas, jog negalės pagal teismo nustatytą tvarką bendrauti su mažamečiu sūnumi, kreipėsi į teismą su prašymu, kad laikina bendravimo tvarka būtų pakeista, sutiko pasirūpinti privačiu psichologu, kuris padėtų atkurti tėvo ir vaiko ryšį, nekenkiant mažamečio vaiko interesams, ir savo lėšomis apmokėti už tokio psichologo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas deda pastangas, kad galėtų bendrauti su mažamečiu sūnumi, siekia atkurti su mažamečiu vaiku ryšį. Galbūt ieškovo pastangos neatitinka atsakovės lūkesčių, tačiau šių jo pastangų paneigti negalima. Taip pat ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, jog moka išlaikymą sūnui ir deda pastangas dengti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė, pateikdama teismui 2018 m. kovo 21 d. rašytinius paaiškinimus, papildomai nurodė, kad po 2018 m. kovo 5 d. teismo patvirtintos šalių taikos sutarties ieškovas išlaikymo mažamečiam sūnui vėl nebeteikia. Apeliacinio teismo nuomone, net jei ieškovas ir vėl nebeteikia mažamečiui vaikui išlaikymo, tai nėra priežastis visiškai apriboti tėvui galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi. Atsakovė turi galimybę naudodamasi kitomis priemonėmis priverstine tvarka reikalauti iš ieškovo išlaikymo sūnui. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovas S. L. galbūt dirba ir pradėjo studijuoti Olandijoje, taip pat nėra pagrindas visiškai apriboti tėvui galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi, kadangi ieškovas gali grįžti į Lietuvą ir bendrauti su mažamečiu sūnumi teismo nustatyta tvarka. Byloje nėra nustatyta jokių faktų, kad ieškovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, raidai ar darytų kokią nors neigiamą įtaką. Ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal D. S. ieškinį S. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kopiją. Minėta nutartimi atmestas D. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo tėvui matytis su mažamečiu vaiku nuo teismo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo - taikymo. Teismas civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas neterminuoto tėvo valdžios apribojimo klausimas, konstatavo, jog teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pačios ieškovės sąžiningumo ir geranoriškumo siekti abipusio vaiko ir tėvo bendravimo pakeitus savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Tenkinus ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, šalių mažametis sūnus netektų galimybės bendrauti su atsakovu, o tai neabejotinai užkirstų kelią bet kokiems atsakovo S. L. ir jo sūnaus ryšiams formuotis. Teismas visiškai sutinka su atsakovo atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais, kad įvertinus itin mažą vaiko amžių ir draudžiant atsakovui matyti savo vaiką, bus apsunkintas vaiko ir tėvo bendravimas ateityje, kadangi vaikas tėvo tiesiog neprisimins, laikys jį svetimu žmogumi. Taigi, nors atsakovė D. S. ir iniciavo S. L. bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, tačiau tai nėra neabejotinas įrodymas, kad tėvo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams. S. L. procesinis aktyvumas civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nėra nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo dalykas.Teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas S. L. būtų teistas, kas rodytų jo pavojingumą, grėsmę mažamečiui vaikui, jo saugumui. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. birželio 28 d. pateikė savo išvadą, jog šioje byloje taikyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką nėra tikslinga, teismas, priimdamas spendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo vertina ne tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, tačiau vertina ir atsižvelgia į įrodymų visumą. Taip pat pažymėtina, jog ieškovo iniciatyva yra nustatyta, kad jis su mažamečiu sūnumi bendrauja tik vieną kartą per mėnesį - kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį. Tai pakankamai retas ir minimalus bendravimas, tikėtina, jog ieškovas supranta, kad ryšys su mažamečiu vaiku turi būti atkurtas palaipsniui, jo netraumuojant. Be to, nustatyta, jog ieškovui bendraujant su sūnumi turi dalyvauti ir privačiai praktikuojantis psichologas, kurio dalyvavimu pasirūpins ir už paslaugas apmokės ieškovas, bei atsakovė D. S. (L. L.). Atsakovė neturėtų siekti visiškai eliminuoti ieškovą iš mažamečio sūnaus gyvenimo. Negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teisės bendrauti su savo vaiku, taip pat vaiko teisės bendrauti su tėvu. Šiuo atveju atsakovė siekia iš esmės visiškai apriboti ieškovo teisę bendrauti su savo mažamečiu sūnumi, nors byloje nėra tokią būtinybę pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytas vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka, siekiant atkurti galbūt jau nutrūkusius vaiko ir tėvo ryšius, atitinka vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga vaiko ir jo tėvų atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, tačiau esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, kol kas šalims nepavyksta priimti taikaus sprendimo, dėl to laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Pažymėtina, jog šalių ir jų mažamečio sūnaus santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu tėvai mažamečiui vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, sūnų auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Taip pat atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog įstatymas numato vaiko teisę bendrauti su giminaičiais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis) bei pareigą tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais (CK 3.172 straipsnis). Todėl seneliai A. L. ir N. L. turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymo. Neabejotina, jog jie turi ketinimų mažamečiui vaikaičiui atlikti savo, kaip senelių pareigas, o ne atstoti jam tėvus. Tėvo teises ir pareigas įgyvendinti siekia mažamečio A. L. tėvas S. L., pareikšdamas ieškinį. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 323 straipsnis taip pat numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė pateikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo suformulavusi prašymo sutrumpinti ieškovo matymosi su nepilnamečiu vaiku valandas, taip pat atskirajame skunde nebuvo suformulavusi tokio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu dėl šio atsakovės prašymo nepasisako. Atsakovei išaiškintina, kad tokį prašymą CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka gali pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės D. S. (buvusios L. L.) atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.